Nuoširdžiai sveikinu kiekvieną, dirbantį šioje didžiausioje Lietuvos gydymo įstaigoje 70-ųjų jos įkūrimo metinių proga. Vytauto Didžiojo universiteto klinikų atidarymo diena – 1940 m. liepos 1-oji – reiškia didžiules permainas šalies medicinos istorijoje. Paryžiaus architekto projektas, lietuvių specialistų darbai ir, ko gera, Vytauto Didžiojo vardas Kaunui padovanojo baltus ir iki šių dienų svarbos neprarandančius rūmus Tarpukario Laikinojoje sostinėje subrendęs dar neregėto masto projektas, išsiskyrė ne tik dydžiu, bet ir drąsiausia idėja – suburti geriausius specialistus, tapti profesionaliausia ir daugiausiai ligonių gydančia įstaiga. Dėkoju generaliniam KMUK direktoriui profesoriui Juozui Pundziui, visiems medikams, kurie kiekvieną dieną dirba Lietuvos žmonių sveikatos labui, rūpinasi modernios technikos įdiegimo reikalais, vis labiau tobulėjančia paslaugų teikimo sistema. Paradoksalu, bet visiems linkiu kuo geriausios sveikatos ir optimizmo. Ilgiausių metų mūsų miesto Klinikoms!

Pagarbiai,
Kauno miesto savivaldybės meras
Andrius Kupčinskas

Dienos chirurgija - tai nauja medicinos paslaugų teikimo forma, kai pacientas tą pačią dieną po operacijos, esant reikalui – kitos dienos rytą, išleidžiamas į namus.  Pacientas neatitraukiamas nuo jam įprastos socialinės aplinkos, todėl jis patiria mažesnį psichologinį diskomfortą. Įprastoje aplinkoje pacientai greičiau sveiksta, be to, sumažėja galimos infekcijos rizika dėl ligoninėse esančių bakterijų.

Kauno Medicinos Universiteto klinikų (KMUK) Akių klinikoje nuo 2010 birželio 1d. pradėjo veikti naujas Dienos chirurgijos poskyris. Šiame poskyryje konsultuojami ir operuojami pacientai, sergantys katarakta ir glaukoma, taikoma vietinė ir bendrinė nejautra, užtikrinama paciento priežiūra, kuri, prireikus, gali būti pratęsta iki 24 val.   

Dienos chirurgijos poskyryje gali būti gydomi Kauno miesto, Kauno apskrities, bei visi norintys Lietuvos gyventojai.

Dr. Dalia Žaliūnienė
I Akių ligų skyriaus
Dienos chirurgijos poskyrio vadovė

Kauno medicinos universiteto klinikos liepos1d. mini savo veiklos 70-ies metų veiklos jubiliejų.  Apie šią neeilinę kalbamės su KMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktoriumi dr. Tauru Meku.

Liepos 1-oji

Muziejaus direktoriaus dr. T. Meko teigimu, būtent liepos mėnuo Kauno klinikoms buvo reikšmingas ne vienerius metus.

1937 m. liepą pašventintas kertinis statybų akmuo.

Klinikos buvo vienas stambiausių statomų objektų tarpukario Lietuvoje. Pirmą kartą buvo mechanizuoti tam tikri darbai, pirmą kartą naudotas vibruotas betonas, naujoviškai statytos laiptinės, pastatytas 75 m aukščio kaminas.

Statybos darbai truko iki 1939 m. liepos mėn.

Klinikų plotas siekė apie 160 tūkst. kv. metrų. Nuo kitų Lietuvos gydymo įstaigų Kauno klinikos skyrėsi, nes visi 6 pastatai buvo sujungti 1 km ilgio ir 2,2–2,3 m pločio požeminiais tuneliais. Čia įrengti pusapskritimio formos praplatėjimai priešingomis kryptimis vežamiems kroviniams prasilenkti, išvedžiotos inžinerinės komunikacijos. Klinikų statyba ir įrengimas kainavo 14 mln. litų.

Klinikos eksploatuoti pradėtos 1940 m. liepos mėn.

Istorija iki 1940 m. liepos

Kauno klinikų statybai XX a. 4-ąjį dešimtmetį buvo skirtas 12 ha sklypas VII forto rajone, prie Šv. Luko ligoninės. Dabar Klinikose veikia Šv. Luko koplyčia.

1935 m. architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis parengė sklypo Eivenių g. eskizinį projektą.

1936 m. VDU Medicinos fakulteto ir Kauno miesto tarybos atstovai aptarė galimas naujos ligoninės statybas. Paskelbtas tarptautinis statybų projekto konkursas ir gauti 6 projektai: 4 lietuvių, 2 užsieniečių.

Pirmąją premiją laimėjo prancūzų architekto, stambios ligoninių projektavimo firmos Paryžiuje vadovo Urbeno Kasano projektas. Jam talkino architektas Eli Ušanovas. Dviaukščio Patologinio anatomikumo pastatą patikėta projektuoti vietiniam architektui Feliksui Bielinskiui.

Nuo ryto iki vakaro 10 dienų U. Kasanas leido dekanate, diskutuodamas su Klinikų ir skyrių vadovais, kurie reiškė konkrečius būsimųjų patalpų išdėstymo reikalavimus. Architektas įgijo pasitikėjimą, pelnė puikaus specialisto vardą.

Statybos komisija pastatų ir jų dalių planų brėžinius analizavo kartu su medikais bei ekspertais, davė pastabas, prašė keisti tam tikras vietas. Per 5 mėn. buvo parengtas galutinis Klinikų 6 korpusų projektas. Numatyta statyti 518 lovų Kliniką.

Pirmuoju Klinikų direktoriumi 1939 m. paskirtas VDU Teismo ir socialinės medicinos katedros vedėjas, pulkininkas prof. Kazys Oželis.

„Labai gali būti, kad be prof. Vlado Lašo šiandien negalėtume minėti jubiliejaus. Prof. Vl. Lašas dėjo visas pastangas, kad tokia ligoninė būtų. Vadinamosios „užkulisinės veiklos“ netrūko ir tais laikais, kai buvo statomos Klinikos. Intrigos būdingos ne tik mūsų dienoms“, – pasakojo dr. T. Mekas.

Karas ir tarybinis laikotarpis

1941 m. pradžioje Klinikose veikė 750 lovų stacionariniai skyriai.

Vokiečių okupacijos metais Klinikos buvo paverstos karo ligonine, kur buvo guldoma iki 5 tūkst. sužeistųjų.

Karo metais pastatai išliko nesugriauti, bet išgrobstytas turtas, šviesūs rūmai perdažyti maskuojamąja spalva.

1945 m. Klinikos buvo perduotos civilinei valdžiai.

1949 m. pasikeitė kai kurių pastatų paskirtis.

Nuo 1964 m. buvo vykdomos naujos statybos, rekonstruoti seni pastatai.

1967 m. pastatytas Medicinos instituto mokomasis ir laboratorijų korpusas; 1972 m. – Akušerijos ir ginekologijos korpusas; 1974 m. – 240 lovų Akių ligų ligoninė; 1976 m. – 120 lovų Kardiologinė ligoninė; 1982 m. – Neurochirurgijos korpusas, praplėstas ūkinis pastatas.

Priešais Klinikų centrinį korpusą įrengtas skverelis su baseinu, takai apsodinti žaluma. Tarp centrinio pastato ir Patologinio anatomikumo užveistas sodas, pacientų rekreacijai skirtas pušynas ant Neries kranto.

Kultūros paminklas

„Jei nebūtų pastatyta tų „smetoninių“ pastatų, Medicinos fakultetas Kaune tarybiniais laikais tikrai būtų panaikintas, – įsitikinęs dr. T. Mekas. – Kaune buvo panaikintas universitetas. Profesorių Zigmo Januškevičiaus ir Juozo Kupčinsko dėka 1950 m. iš Maskvos atvyko komisija spręsti aukštojo medicinos mokslo Kaune galimybių. Žmonės iš TSRS į Kauno klinikas žiūrėjo kaip į ateivių laivą ir pasakė Antanui Sniečkui: „Jei jūs čia nepaliekate respublikinės aukštojo medicinos mokslo ligoninės, mes ją imame Maskvos pavaldumui ir steigiame sąjunginio pavaldumo Medicinos fakultetą“. Paskutinis ir lemiamas argumentas, padėjęs išlaikyti aukštąjį medicinos mokslą Kaune, buvo būtent Kauno klinikos.“

Kauno klinikų statinių ansamblis paminklosauginiu požiūriu yra vertingas objektas, visiškai išlikęs ir nepakeitęs pagrindinės gydymo įstaigos funkcijos.

2003 m. Klinikų kompleksas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

2008 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, Klinikų statinių kompleksas paskelbtas kultūros paminklu.

Kauno medicinos universiteto klinikos yra didžiausia gydymo įstaiga Lietuvoje.

Pavadinimų įvairovė

Iki 1948 m. KMUK buvo vadinamos Vytauto Didžiojo universiteto klinikomis.

1948–1952 m. – Kauno srities klinikinė ligoninė.

1952–1980 m. – Respublikinė Kauno klinikinė ligoninė.

1980–1986 m. – Klinika prie SAM KMI.

1986–1990 m. – Petro Jašinsko klinika.

1990 m. – Respublikinė Kauno klinikinė ligoninė, Kauno akademinės klinikos.

1998 m. – Kauno medicinos universiteto klinikos (KMUK).

Nuo 1995 m. didžiausiai Lietuvos gydymo įstaigai vadovauja prof. Juozas Pundzius.

Didžiausia daugelio profilių gydymo įstaiga Lietuvoje

Kauno medicinos universiteto klinikos yra didžiausia daugiaprofilinė gydymo įstaiga Lietuvoje.

1940 m. pradėjusi veikti ligoninė pateisino statytojų lūkesčius ir tapo viena moderniausių ligoninių šalyje, siekianti vieno tikslo – geresnės Lietuvos žmonių sveikatos.

Sėkmingai diegiamos naujausios diagnostikos ir gydymo technologijos, siekiant teikti kuo daugiau moksliniais įrodymais pagrįstų medicinos paslaugų, diegiama kokybės sistema.

15 pastatų įsikūrusios 35 profilinės klinikos, 15 poliklinikos skyrių.

KMUK dirba 1200 aukštos kvalifikacijos gydytojų ir beveik 2500 slaugos personalo, daugiau kaip 400 gydytojų rezidentų.

Kauno klinikose, kartu su jos filialais, 2009 m. gale funkcionavo 2400 stacionaro lovų, iš jų 103 – intensyviosios terapijos lovų. 2009 m. KMUK apsilankė daugiau kaip 1 mln. pacientų, beveik 84 tūkst. gydėsi stacionare, atlikta 61 120 operacijų.

Klinikų medikai stengiasi, kad kiekvienam į ligoninę besikreipiančiam žmogui būtų suteikta aukščiausios kokybės medicinos pagalba. Kasmet atliekama pacientų apklausa liudija, kad 94 proc. pacientų patenkinti aptarnavimu, medikų darbu.

Klinikos aprūpintos naujais, šiuolaikiniais diagnostikos ir gydymo įrengimais. Po vienu stogu dirba daugelio medicinos sričių specialistai – specializuotų chirurgijos, terapijos, naujagimių ir vaikų, akušerijos ir ginekologijos, intensyviosios terapijos profilių gydytojai. Pacientų tyrimo kokybė atitinka išsivysčiusių šalių standartus. Tai leidžia parinkti optimalų gydymo būdą, atlikti ir pačias sudėtingiausias, kompleksines operacijas, organų transplantacijas.

Dėl naujų diagnostinių ir gydymo galimybių, mokslo laimėjimų ir kvalifikuotų specialistų KMUK profilinės klinikos tampa lygiaverčiais partneriais įgyvendinant tarptautines programas ir bendrus projektus.

Kauno klinikų laimėjimai nebūtų pasiekti be mokslo, mokymo ir gydymo praktikos vienovės. Klinikos yra būsimųjų gydytojų rengimo vieta, čia vykdomos visų pakopų universitetinės medicinos studijos.

Kauno klinikos atviros visiems. Klinikos visapusiškai pasirengusios teikti aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas ne tik Lietuvos, net ir Europos Sąjungos šalių piliečiams. 

Džiuljeta Kulvietienė

Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) vaikų chirurgai pirmą kartą Lietuvoje atliko laparoskopinę cholecistektomiją (tulžies pašalinimo operaciją) per vieną pjūvį. Operuotos dvi mergaitėms. Nors laparoskopinė cholecistektomija jau yra tapusi „auksiniu standartu“ net ir vaikams, tačiau vieno pjūvio operacija vaikams iki šiol, Lietuvoje nebuvo atlikta. Iki šiol vieno pjūvio tulžies pašalinimo operacijos Lietuvoje buvo atliktos tik keliems suaugusiems. Vaikams toks metodas pritaikytas pirmą kartą. Mergaitės operuotos dėl simptominės tulžies pūslės akmenligės. Operacijas atliko vaikų chirurgai dr.  Dalius Malcius ir doc. Artūras Kilda.

Laparoskopinė chirurgija pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau „mažėja“- pjūvių daroma vis mažiau, o pastaruoju metu vis labiau taikoma vieno pjūvio natūralių angų chirurgija. Minimaliai invazinė chirurgija vystosi kartu su įranga, kuri vis tobulėja.

Vaikams vieno pjūvio laparoskopinę operaciją atlikti sunkiau nei suaugusiam žmogui, nes jų organizmas yra mažesnis.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel: 326581, mob. tel : 8 682 68423
El. paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Daugiau informacijos:
Prof. Vidmantas Barauskas
Vaikų chirurgijos klinikos vadovas
Tel 8 687 44843

Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) ortopedijos traumatologijos klinikoje atlikta pirmoji Lietuvoje menisko transplantacija jaunam vyrui. Tai paties sudėtingiausio lygio artroskopinė operacija, apimanti ir donorinio audinio paruošimą bei saugojimą, ir patį transplantacijos procesą, kuriame menkiausia klaida gali reikšti nesėkmę. Pacientui persodinti kelio meniską reikėjo dėl dylančios kremzlės.  Vienintelė išeitis tokioje situacijoje ir buvo menisko persodinimo operacija. Operacija truko apie 2val, paciento būklė gera.

Pasak operaciją atlikusio ortopedo traumatologo doc. Rimtauto Gudo, tokios operacijos taps nauja era Lietuvoje, nes jų  poreikis yra didelis tiem pacientams, kuriem nepadeda kiti gydymo būdai. „Džiaugiamės, kad tokią operaciją galėjome atlikti nedarydami didelio pjūvio, o per tris mažas skylutes. Pacientas daug greičiau gali pats vaikščioti ir gyventi  kokybišką gyvenimą. Tai, be abejonės, pati sudėtingiausia operacija, kur neleistina jokia klaida. Operaciją atlikome persodindami donoro  meniską-donoro meniskas turi atitikti ir forma, ir pločiu, ilgiu bei storiu- visų šių parametrų matavimai, taip pat paties menisko paėmimas iš donoro ir jo išsaugojimas, yra labai sudėtingi procesai.“ - sakė doc. R. Gudas.

Meniskai yra vieni svarbiausių kelio sąnario kremzlę apsaugančių struktūrų, todėl jų išsaugojimas yra labai svarbus kelio sąnario ilgaamžiškumui. Deja, meniskai dažnai plyšta ar susidėvi, todėl  ne visada artroskopinių operacijų metu pavyksta juos išsaugoti.  Pašalinus dalį ar visą meniską, padidėja krūvis sąnario kremzlei, kuri palaipsniui dyla. Pašalinto menisko neįmanoma atkurti kitaip, kaip tik jį persodinant. Persodinti galima dviem būdais – persodinti donoro meniską arba persodinti laboratorijoje išauginto kolageno pagrindu į meniską panašų audinį. Tačiau laboratorijoje išaugintam menisko audiniui trūksta mechaninio stiprumo. Tuo tarpu persodintas donoro meniskas užtikrina mechaninę-tikrąją kremzlę apsaugančiąją funkciją ir šiuo metu pasaulyje yra plačiausiai naudojama operacinės meniskų transplantacijos metodika.

Nors pirmoji menisko transplantacija buvo atlikta jau XX amžiaus pradžioje, tikrasis jos pritaikymas prasidėjo 1986 metais, o 1990 metais įkūrus tikruosius audinių bankus, šios, operacijos panaudojimas tapo masinis. Deja, Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos regiono šalyse, šios operacijos iki šiol nebuvo daromos.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel 8-37-326581, 8 682 68423
atstove.spaudai@kmuk.lt

Daugiau informacijos:
Doc. Rimtautas Gudas
Tel: 8 686 75478

Jau šeštą kartą Akušerijos ginekologijos studentų būrelio iniciatyvą, Motinos dienos proga buvo pasveikintos visos Kauno medicinos universiteto klinikose neseniai pagimdžiusios moterys. Kiekvieną kartą studentai įteikia moterims pagamintų originalių dovanėlių. Šiais metais būrelio aktyvui kilusią idėją padėjo įgyvendinti Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionato auklėtiniai, iš įvairiaspalvio modilino pagaminę 120 pavasarinių gėlių puokštelių.

Aštuoni būrelio atstovai, kartu su pirmininke Skaiste Prielaidaite, aplankė visas ką tik pagimdžiusias mamas, kol kas su mažyliais esančias Akušerijos ginekologijos ir Neonatologijos klinikose.  Studentai sveikino moteris, kurios yra jau sulaukusios didžiausio pasaulio stebuklo, linkėjo joms motiniškos laimės, sveikatos ir daug jėgų, auginant vaikelius

Šią iniciatyvą Akušerijos ginekologijos būrelis vykdo nuo 2004m. Studentų būreliui vadovauja doc. Tomas Biržietis.

Eglė Žemaitienė

Širdies nepakankamumas (ŠN) yra didelė ir nuolat auganti visuomenės sveikatos problema..   Širdies funkcijos sutrikimo  paplitimas pastaraisiais metais  didėja tiek Europos šalyse, tiek ir Lietuvoje.  Remiantis  Lietuvos sveikatos Statistikos departamento duomenimis,  ŠN Lietuvoje nustatytas daugiau kaip 80 tūkst. gyventojų

Širdies funkcijos sutrikimas (disfunkcija) yra sudėtinis klinikinis sindromas – kai struktūrinė  širdies liga sutrikdo skilvelių gebą prisipildyti kraujo ar išstumti kraują iš širdies.  Širdies nepakankamumas – tai simptominės skilvelių disfunkcijos sindromas, sukeliantis funkcijos sutrikimo simptomus ir požymius.

Lietuvos kardiologų draugija prisijungia prie 2010 m. gegužės 8 d. pirmą kartą Europos šalyse minimos Širdies nepakankamumo dienos.

Šios kampanijos  tikslas – informuoti visuomenę apie ŠN  simptomus, kuriuos anksti diagnozavus ir paskyrus atitinkamą gydymą galima palenvinti jų būtį, o daugeliu atvejų - sulėtinti  progresavimą ir taip prailginti gyvenimo trukmę.  Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupė parengė daug informacijos pacientų mokymui apie širdies nepakankmaumą ir patalpino Lietuvos kardiologų draugijos interneto svetainėje http://www.lcs.lt/ ir Lietuvos širdies asocijacijos interneto svetainėje www.heart.lt 

Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asocijacija įkūrė „ Širdies nepakankamumo reikalų“  interneto svetainę pacientams http://www.heartfailurematters.org/ , kurioje patalpinta net 280 puslapių mokomosios ir vaizdo informacijos apie sutrikusią širdies funkciją ne tik anglų, bet ir kitomis Europos kalbomis, o nuo š.m. kovo mėnesio informaciją galima skaityti  ir rusų kalba. 

Sveikatos priežiūros specialistų dėmesį į ŠN problemą siekiama atkreipti  taip pat – siekiama teikti naujausias žinias apie šią daugialypę širdies pažeidą  ir ugdyti sergančiųjų ŠN pacientų sveikatos priežiūros daugiafunkcines komandas, kuriose įvairiais širdies ligos vystymosi tarpsniais sveikatos priežiūros paslaugas veiksmingai  teiktų šeimos gydytojai kartu kardiologais, širdies chirurgais, reabilitologais, slaugos specialistais, konsultuojant kitų specialybių – pulmonologijos, gastroenterologijos, nefrologijos, neurologijos, psichiatrijos ir kt.  patyrusiems specialistams.              

Todėl Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės nariai iniciavo specialaus Lietuvos Gydytojo Žurnalo gegužės mėnesio numerio išleidimą, kuriame  kolegoms  suteikiama naujausių žinių apie pakitusį požiūrį į ŠN kliniką, diagnostiką, gydymo galimybes ir palaikomąjį gydymą. Žurnale spausdinamos naujausios pastarųjų metų  gairės, sutarimo dokumentai, informacija pacientų mokymui.

Kardiologų kolegoms būtų naudinga  pasisvečiuoti   Lietuvos kardiologų draugijos interneto svetainėje, kuriose galima rasti  į lietuvių kalbą išverstų tarptautinių širdies ligų ir širdies nepakankamumo diagnostikos ir gydymo gairių dokumentų.  

Minėdami Širdies nepakankmumo dieną Lietuvoje  energiją turėtume nukreipti į pirminę širdies nepakankamumo prevenciją, t.y  anksti išaiškinti širdies nepakankamumo rizikos veiksnius ir tinkamai juos koreguoti! 

Širdies nepakankamumo rizikos veiksniai – tai išeminė, hipertenzinė ar vožtuvinė, diabetinė širdies liga, širdies raumens ligų šeiminis paveldėjimas, kardiotoksinų (etanolio  ir kt.) vartojimas, fizinio pajėgumo mažėjimas.

ŠN paūmėjimas (dar vadinama dekompensacija) siejamas su gretutinėmis ligomis ar su tokiomis būklėmis, kurios:

                a) didina medžiagų apykaitą (karščiavimas, infekcija ar tirotoksikozė);

                b) mažina minutinį širdies tūrį (sunki tachi- ar bradikardija);

                c) mažina deguonies pernašą (anemija) ar deguonies apykaitą (plaučių ligos); 

                d) sunkina hemodinamiką (tromboembolijos, hipertenzinė krizė);

                e) sukelia druskos ir vandens perkrovą (per didelis druskos ar skysčių vartojimas, dietos                 nesilaikymas, vaistų režimo nesilaikymas, piktnaudžiavimas alkoholiu);

                f) naujos išemijos atsiradimas;

                g) gydymas, jei nėra šalinamos sutrikusios širdies funkcijos priežastys.

Širdies nepakankamumą palaikantys  veiksniai: nutukimas, inkstų funkcijos sutrikimas, podagra, didelis hematokritas ir kai kurie vaistai (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, COX-2 inhibitoriai ir kt.) sunkina ligų eigą ir gydymą.  

Širdies nepakankamumo darbo grupės narių vardu,
Aušra Kavoliūnienė,
Kauno medicinos universiteto docentė,
Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkė

Balandžio 27-oji- Lietuvoje minima Medicinos darbuotojo diena. Šią dieną minėjo  ir Kauno medicinos universiteto klinikų darbuotojai.

Visiems susirinkusiems sveikinimo žodį tarė KMUK Generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius, o prie Centrinio klinikų pastato darbuotojams buvo surengtas koncertas- koncertavo Lietuvos Respublikos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestras.

Šia proga, atidarant vasaros sezoną, prie Centrinio pastato taip pat buvo paleistas fontanas.

Eglė Žemaitienė

Kauno medicinos universiteto klinikos (KMUK) ir Lietuvos krepšinio federacija atnaujino sveikatos paslaugų teikimo sutartį visoms krepšinio rinktinėms, o UAB „Gameda“ bei JAV firma „Arthrex, Inc.“ rūpindamiesi Lietuvos krepšinio rinktinių narių sveikata, padovanojo kraujo plazmos sistemą „ACP Double Syringe System“. Ši sistema padės krepšininkų gydytojams geriau rūpintis sportininkų sveikata, bei sutrumpinti jų atsigavimo po patirtų traumų laikotarpį.

Kraujo plazmos sistema „ACP Double Syringe System“ yra skirta iš nedidelio kraujo kiekio išskirti kraujo plazmą, turinčią trombocitus bei gerinančią pažeistų audinių gijimą. Specialios konstrukcijos dvigubu švirkštu yra paimamas nedidelis paciento kraujo kiekis. Vėliau centrifūgos pagalba iš kraujo išskiriama kraujo plazma su pažeistų audinių gijimą skatinančiais kraujo kūneliais. Vėliau ši medžiaga yra suleidžiama į pažeistus paciento audinius. Visa ši procedūra tetrunka tik 20 minučių.

Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad naudojant kraujo plazmą, profesionalių sportininkų reabilitacijos laikas žymiai sutrumpėjo.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel.:(8 37) 326581, mobl.tel.: 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Kauno medicinos universiteto klinikų urologai vyresnio amžiaus moteriai pašalino naviko pažeistą inkstą nauju būdu, atlikdami laparoskopinę endoskopinę vienintelės prieigos operaciją (laparoscopic endoscopic single site  surgery). Tokios operacijos metu atliekamas tik vienas nedidelis pjūvis pilvo sienoje ir įstatomas specialus troakarinis diskas, per kurį, įvedus specialius instrumentus atliekama laparaskopinė operacija ir inkstas yra pašalinamas. Anksčiau būdavo atliekami trys-keturi maži pjūviai instrumentų įvedimui ir vienas didesnis inksto pašalinimui. Operaciją atliko KMUK Urologijos klinikos vadovas doc. Mindaugas Jievaltas ir doc. Aivaras Jonas Matijošaitis

Tokios metodikos operacija inkstų navikams gydyti atlikta pirmą kartą Lietuvoje ir jai reikalinga speciali įranga - troakarinis diskas (gamintojas Olympus). Diskas savyje turi šešias angas-troakarus, skirtas operacijos instrumentų ir vaizdo kameros įvedimui į pilvo ertmę. Diskas užtikrina hermetiškumą pilvo ertmėje, per angas diske manipuliuojama instrumentais, atliekama operacija ir per tą pačią angą ištraukiamas naviko pažeistas inkstas. Troakarinis diskas yra vienkartinis ir naudojamas tik vienam pacientui.

Nuo įprastų laparoskopinių operacijų ši operacija skiriasi tuo, kad atliekama mažiau pjūvių paciento kūne, geresnis kosmetinis rezultatas, mažesnis pooperacinis skausmas ir greitesnis pooperacinis sveikimas. Ateityje tokių operacijų numatoma atlikti ir daugiau.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel (8 37) 548141, Mob. tel :8 682  68423
El.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Neseniai Kauno medicinos universiteto klinikų Naujagimių ligų skyrių paliko dvi ypatingos mergaitės dvynės, kurių gyvybė buvo išsaugota ypatingo medikų atidumo ir aukštos profesinės kompetencijos dėka. Dvynėms, dar tebesant motinos įsčiose išsivystė pakankamai retai pasitaikanti patologija - dvynių transfuzijos sindromas.

Doc. Vladas Gintautas, Nėštumo patologijos skyriaus vadovas, prižiūrėjęs dvynių motiną viso nėštumo metu, pasakoja, kad vieno kiaušinėlio dvyniai sudaro maždaug penktąją dalį visų dvynių porų. Jeigu iš vieno kiaušinėlio dvyniai atsiskiria labai anksti, per pirmąsias tris dienas, kai apvaisinama, jie turi tą pačią genetinę informaciją, bet jie turi atskirus tiek amniono, tiek choriono dangalus ir jų kraujotaka nesusisiekia. Tokių dvynių yra apie vienas trečdalis. Jei dvyniai atsiskiria vėliau- penktąją aštuntąją dieną - tuomet jie turi bendrą chorioninį dangalą , iš kurio darosi placenta, bet dar yra atskiruose amniono maišuose, vandenmaišiuose. Tokie yra du trečdaliai iš monochorioninių dvynių – jie turi bendrą placentą ir bendrą kraujotaką. “Iš šitos grupės vienai iš šešių septynių dvynių porų gali atsitikti,  kad tarp jų arterijų ir venų bus toks ryšys, kad vienas iš dvynių pradės pumpuoti kraują kitam – tai dvynių transfuzijos sindromas. Teoriškai tai galėtų atsitikti  vienam iš maždaug 3000 gimdymų. Lietuvoje tokių moterų galėtų būti kokios 8-10 per metus. Iki šiol dėl tos patologijos dvyniai žūdavo, dažnai persileidimo priežastį įvardinant kaip neaiškią“ – pasakoja doc. V. Gintautas, pridurdamas, kad svarbiausia, jog reikia žinoti apie tokią galimą patologiją ir anksti ją diagnozuoti.

„Kad dvyniai turi bendrą kraujotaką diagnozuoti galima pakankamai anksti -maždaug 16-18tą savaitę, jau tada ultragarsinio tyrimo metu galima matyti pirmuosius šios patologijos požymius. Jei šiuos požymius „pagausime“ vėliau - dvyniai žus. Prasidėjus dvynių transfuzijai vienas turi per daug kraujo, kitas – jo netenka. Vienam išsivysto policitemija, kitam – anemija. Tam iš dvynių, kuriam kraujas pumpuojamas, jam jo yra per daug, jis nebesusitvarko su tokiu kraujo kiekiu. Per jo inkstus prateka daugiau kraujo, jis gamina daug šlapimo, jo pūslė įsitempia, dėl šios priežasties  jis turi daug vandenų ir dėl širdies nepakankamumo šis iš dvynių gali žūti. Kitaip yra su kitu kūdikiu iš dvynių poros - kadangi jis  krauju aprūpintas per mažai, jo širdis dirba tuščiai, šlapimo pūslė per maža arba jos nėra, vaisiaus vandenys nebesigamina. Tas, kuris yra dideliam vandenų maiše, jis laisvai plaukioja ir galbūt visas sutinęs, o anas įspraustas į kamputį visai be vandenų. Kraujotaka būna  sunaikinama, dėl šios priežasties pirmas žūsta donoras, nors gali ir recipientas, o dažniausia žūsta abu“- apie retą patologiją pasakoja doc. V. Gintautas.

Tam, kad tai būtų nutraukta, reikia atskirti jų kraujotaką ir tokia procedūra Lietuvoje nėra atliekama dėl to, kad yra reta. Pasak doc. V. Gintauto, pagrindinis Lietuvos medikų uždavinys yra diagnozuoti tokią patologiją ir išsiųsti kraujotakos atskyrimui į tokią ligoninę, kur tai yra daroma pakankamai dažnai ir yra sukaupta šitokių atvejų patirtis. Dvynių transfuzijos sindromas- tai patologija, kada įmanoma radikaliai pakeisti dvynių būklę dar įsčiose.

Taigi, 23 nėštumo savaitę dvynėms universitetinėje Hamburgo ligoninėje buvo atlikta kraujotakos atskyrimo procedūra, o po jos šeima grįžo į KMUK tolimesniam sekimui. „Po procedūros stebint ne viskas buvo gerai. Tas, kuris buvo donoras, jo pūslė ir buvo maža, o recipientas turėjo per daug vandenų. Vandenų buvo tiek daug, kad juos teko kelis kartus nusiurbti. Tačiau situacija ir toliau darėsi sunkiai suprantama - greičiausia atsitiko taip, kad dvynukių kraujotaka apsisuko į kitą pusę - donoras su recipientu apsikeitė vietomis. Nėštumą išsaugojome iki paskutinės ribos – 33 savaičių. Ir ta iš mergaičių, kuri turėjo būti recipientė, gimusi atrodė, lyg būtų donorė- išbalusi ir anemiška. Tai rodo, kad greičiausiai jos apsikeitė vietomis“ - kalbėjo doc. V. Gintautas.

Sėkmingai išsaugotos ir gimusios dvynės sustiprėjusios išleistos namo. Tai jau antras dvynių transfuzijos atvejis Kauno klinikose.

Eglė Žemaitienė

Kaip ir kasmet, Vasario 11d. visam krikščioniškajam pasauliui minint Pasaulinę ligonio dieną, ji buvo paminėta ir Kauno medicinos universiteto klinikose. Šia proga Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius aplankė Onkologijos skyriuje gydomus  pacientus. Arkivyskupas laimino sergančiuosius, kalbėjo apie kančios prasmę  ir kvietė juos melstis, atsiduoti Marijos globai ir neprarasti vilties

Vėliau arkivyskupas vadovavo šv. Mišių liturgijai Šv. Luko koplyčioje, kurių metu buvo meldžiamasi už visus Kauno klinikose gydomus pacientus bei jais besirūpinančius medikus ir slaugytojas. Šv. Mišioms koncelebravo KMUK dirbantys kapelionai – kun. Artūras Kazlauskas, kun. Vincas Kudirka, kun. Darius Varnelis ir kun. Kęstutis Genys. Mišių liturgiją savo giedojimu tradiciškai papuošė KMUK moterų vokalinis ansamblis „Kolegės“, vadovaujamas Antano Kelmelio. Melstis už sergančiuosius ir medikus gausiai susibūrė KMUK bendruomenė- gydytojai, slaugytojos ir pacientai.

Homilijos metu arkivyskupas priminė, jog šių metų ligonių dieną pasaulyje minima jau XVIII kartą, o šią dieną įsteigė ir už ligonius bei tuos, kurie rūpinasi sergančiais bei kenčiančiais melstis  skatino popiežius Jonas Paulius II.  Arkivyskupas pasidalino keletu minčių iš popiežiaus Benedikto XXVI-ojo šių metų laiško, skirto pasaulinei ligonių dienai. J.E. S. Tamkevičius kalbėjo,  kad be Kristaus kančios ir Jo kryžiaus supratimo ligonį mažai kuo galima paguosti, mažai ką pasakyti, maža suteikti vilties, nes nei vienas sergantysis nenori kentėti Į kančios klausimą atsakymą duoda tik Kristus, Jo kančia ir mirtis ant kryžiaus. Jei žmogus vienys savo kančią su Kristaus, tik tada ji atneš gėrį ir jam pačiam, ir jo šeimai ir gal dar didesniam žmonių ratui. Arkivyskupas, cituodamas šiųmetinį popiežiaus laišką pabrėžė pagrindinę mintį , kad žmogų gydo ne kančios vengimas ar bėgimas nuo jos, bet gebėjimas kančią priimti ir per ją bręsti. Per ligą ar kančią žmogų kalbina Dievas. Arkivyskupas priminė, kad per kančią žmogus darosi jautresnius, geriau supranta kitą. „Jei žmogus nebūna kentėjęs, sirgęs ar turėjęs sunkių gyvenimo patirčių- labai dažnai jis būna egoistas, jam sunku priimti kenčiantį žmogų“- sakė arkivyskupas.

Šių metų ligonių dienos proga ypatingas dėmesys yra skiriamas tiems, kurie ligonius prižiūri ir jais rūpinasi. Tikrai rūpinais ligoniais ir gali tą daryti tik tas, kuris nuoširdžiai tarnauja. Todėl ligonių dieną ypatingai kviečiama melstis už tuos, kurie tarnauja ligoniams, kad jie turėtų jėgos, kylančios iš Kristaus meilės.

Eglė Žemaitienė

Kauno medicinos universiteto klinikų Kardiologijos klinikos Ambulatoriniame skyriuje atidaryta  po remonto atnaujinta ir išplėsta moderni registratūra, kuri bus žymiai patogesnė pas gydytoją kardiologą atvykstantiems pacientams iš visos Lietuvos. Kardiologijos Ambulatorinio skyriaus vadovas, prof. Rimvydas Šlapikas pasidžiaugė naująja „vizitine kortele“ - registratūra, kuri siekia padaryti pirmą gerą įspūdį pacientams, kurie ir toliau lankysis poliklinikoje.

Naujojoje registratūroje įdiegta pacientų srautų valdymo sistema, leidžianti  lengviau ir greičiau valdyti srautus, nukreipia pacientą prie laisvo registratūros langelio. Pacientų srautų valdymo sistema išsprendė pacientų būriavimosi ir eilių registratūroje problemą – reguliuojant srautus, skubios pagalbos reikalingi pacientai, žmonės su negalia, nėščios moterys prie gydytojo kabineto nukreipiami greičiau, planiniai pacientai- laukia bendrojoje eilėje. Nustatyta, kad įvedus srautų valdymo sistemą, vidutinis laukimo laikas registratūroje  sutrumpėja vidutiniškai iki 16minučių, neįgaliesiems tenka palaukti 6-7 minutes. Laukdami registratūroje pacientai turi galimybę pažiūrėti specialiai sukurtus filmus apie širdies ligas, rizikos veiksnius, tinkamą mitybą bei Kardiologijos klinikoje teikiamą pagalbą.

2009m. į KMUK Kardiologijos klinikos Ambulatoriniame skyriuje apsilankė 78 400 pacientų. Pasak prof. Rimvydo Šlapiko dažniausia besikreipiančios yra dvi pacientų grupės- sergantys išemine širdies liga ir jos formomis – krūtinės angina, įvairiomis aritmijomis bei arterine hipertenzija.

Eglė Žemaitienė

Kauno medicinos universiteto klinikose buvo atlikta unikali kompiuterinė tomografija. Į KMUK Tomografijų skyrių šį kartą kreipėsi ne varginami ligos pacientai, bet menininkai. Tomografo „pacientu“ tapo skulptoriaus, prof. Gedimino Karaliaus sukurtas kunigaikščio Vytauto Didžiojo 50 cm dydžio gipsinis biustas. Pagal skulptorių sumanymą, šis, jau sukurtas gipsinis biustas pagal tikslias proporcijas bus atkurtas ir padidintas 10 kartų. 10 kartų padidinta kunigaikščio Vytauto Didžiojo bus liejama iš bronzos ir taps paminklu, skirtu Žalgirio mūšio jubiliejui paminėti.

Tikslių skulptūros proporcijų nustatymui reikalingi pjūviai, kurie galėjo būti atlikti tiktai kompiuterinio tomografo pagalba. Kaip pasakojo skulptorius Daumantas Kučas, atvežęs skulptūrą į Kauno klinikas, technologiškai didinant jau išlietą gipsinį biustą dešimt kartų, reikia tikslių išmatavimų ir pjūvių, kad kūrinys atitiktų savo proporcijas. Paprastai „iš akies“ atlikti to neįmanoma. Į kompiuterinį tomografą paguldžius atskirai biustą, mantiją ir stovą, tomografas skenavo skulptūrą, atkurdamas trimatį vaizdą ir atlikdamas 150 pjūvių, kas 7 mm. Visus pjūvius  menininkai perves ant polistireno lapų, kuriuos, sudėjus vieną ant kito, bus išpjauta skulptūra.  Tada skulptūra bus išlipdyta iš plastilino, o pagal palstilininį modelį išlieta iš bronzos. Paminklas turėtų būti apie 5m aukščio.

Eglė Žemaitienė

Pirmą kartą Lietuvoje Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) Neurochirurgijos klinikoje pritaikytas naujoviškas gydymo metodas, kuris kokybiškai pakeičia pacientų, sergančių Parkinsono liga, gydymo strategiją. Iki šiol Parkinsono ligos simptomai būdavo šalinami taikant tam tikros smegenų srities destrukciją – ligos židiniai sunaikinami ir prideginami. Taikant  naująjį  metodą, vyksta smegenų srities stimuliacija, todėl procedūra labiau fiziologinė ir yra grįžtama. Šis metodas dabar yra vadinamas neuromoduliacija. Pasak KMUK Neurochirurgijos klinikos vadovo, prof. Arimanto Tamašausko, ši procedūra - tai naujas kokybinis šuolis stereotaksinėje ir funkcinėje neurochirurgijoje.

Operaciją pacientui, sergančiam Parkinsono liga, atliko doc. Juozas Šidiškis. Jam asistavo neuromokslų laboratorijos vedėjas doc. Kęstutis Skauminas. Šis metodas pakeičia gyvenimo kokybę - yra pagerinama apie 60 proc. simptomų ir motorinių sutrikimų. Operavusio chirurgo doc. J. Šidiškio teigimu, visa procedūra užtruko apie 12valandų. Procedūra sudėtinga - pirmoji dalis yra diagnostinė. Jos metu ant galvos pacientui dedamas stereotaksinis rėmas, atliekama radiologinė diagnostika ir skenuojamos smegenys. Diagnostinės procedūros metu yra pažymima vieta, kuri turėtų būti stimuliuojama, jos koordinatės pažymimos ant stereotaksinio rėmo. Pasak doc. J. Šidiškio, koordinatės turi būti nustatomos labai tiksliai, leistina paklaida tegali būti iki 1mm, nes operuojama smegenų gilumoje, požievio branduoliuose, kur bet koks suklydimas gali būti lemtingas pacientui. Tokiam tikslumui reikalingi įgūdžiai, patirtis ir geros radiologinio ištyrimo galimybės.  Tiksliai apskaičiavus koordinates antroje procedūros dalyje, pacientui per angelę kaukolėje į nustatytą taikinį įeinama su elektrodu. Tuo pačiu metu patikslinama pati efektyviausia vieta, kurią stimuliuojant gaunamas geriausias efektas šalinant ligos simptomus, dėl kurių pacientas ir yra operuojamas. Elektrodai smegenyse fiksuojami kaulinėje angoje laidais yra sujungiami su stimuliatoriumi, kuris įstatomas pasodėje poraktikaulinėje arba pilvo srityje. Smegenų stimuliavimas bus pradėtas maždaug po savaitės, užgijus žaizdai. Šiuo stimuliatoriumi šalinami ligos simptomai.

Stereotaksinė neurochirurgija pasaulyje atsirado maždaug prieš 50metų. KMUK pirmąjį stereotaksinį aparatą įsigijo 1972m, tuo metu Baltijos šalyse tai buvo vienintelė vieta, taikanti strereotaksinį metodą.  Pradžioje intervencijos būdavo atliekamos suardant pagrindines struktūras, kurios sąlygoja Parkinsono ligos simptomus. Naujasis Parkinsono ligos gydymo būdas pasaulyje jau yra naudojamas apie penkiolika metų. Pacientų, kuriems reikėtų Parkinsono ligą operuoti taikant naująjį metodą, šiuo metu yra apie dešimt.

Eglė Žemaitienė

1999m. Pasaulio Sveikatos Organizacija ir Tarptautinė Aklumo prevencijos agentūra pradėjo tarptautinę programą Regėjimas 2020,(Vision 2020) kurios tikslas – iki 2020m eliminuoti išvengiamą aklumą. Kasmet į projektą įtraukiamos vis naujos šalys, o 2002-2003m. buvo parengta viena programos dalių, skirta Lietuvai. Projekto vykdytojas - Kauno medicinos universiteto klinikos, o projektą remia Lietuvos Lions klubai bei Lions Club International Fondo „Sight first“ programa. Pirmajame projekto etape KMUK Akių ligų klinika gavo naujos medicininės aparatūros, buvo organizuoti mokymai gydytojams oftalmologams bei šeimos gydytojams, parengta mokomoji programa, įrengtas silpnaregių vaikų regos korekcijos kabinetas.

Šiuo metu vyksta antrasis projekto etapas, kurį taip pat remia Lietuvos Lions klubai. Akių ligų klinikos Vaikų akių ligų skyriui buvo padovanota nauja ultragarsinių tyrimų įranga, kurios pagalba bus galima ištirti ir labai mažų vaikų akis. Ultragarsinė aparatūra yra portabili ir patogi naudoti, su ja bus galima ištirti vaikus narkozėje. Taip pat gautas patogus akių spaudimo matavimo aparatas, kuris greitai ir tiksliai prispaudus prie akytės, nustato akispūdį, dėl to nereikia vaikui duoti narkozės.  Gautas taip pat chirurginių instrumentų rinkinys. Ši įranga padės nustatyti akių ligas kur kas greičiau.

Visos gautos paramos vertė apie 55 000 litų. 

Eglė Žemaitienė

KMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos ginekologijos skyriuje atliktos pirmosios Lietuvoje PROLIFT + M operacijos dviem moterims.

Viena pacientė – 56, kita 60 metų, gimdžiusios 2 kartus. Abi skundėsi dubens organų nusileidimu – vienai diagnozuotas 3 stadijos gimdos nusileidimas, kitai – 3 st. priekinės makšties sienelės nusileidimas.

Pacientes operuojant taikyta spinalinė nejautra, operacijos truko po 30 minučių, komplikacijų nenustatyta, savijauta gera.

PROLIFT + M operacijos pasaulyje atliekamos keletą mėnesių. Jos efektyvesnės už anksčiau darytas PROLIFT operacijas, sukelia mažiau komplikacijų. Tinklelis yra sudarytas iš proleno netirpių (nesirezorbuojančių) ir monokrilo tirpių (besirezorbuojančių) siūlų. Tinklelis yra stipresnis, minkštesnis, mažiau galimybių susitraukti, persilenkti, lieka mažiau svetimkūnio, yra lengvesnis (buvęs 57 g, o šis naujasis – 28 g). Porų dydis didesnis – buvo 2,5, o naujojo – 4 mm. Todėl sukeliama mažiau uždegiminių reakcijų, erozijų makštyje, atmetimo reakcijų, būna lankstesnis randas.

Operaciją atliko doc. Rosita Aniulienė, asistavo – dr. Sonata Barilienė.

Lietuvos uroginekologijos draugijos prezidentė Rosita Aniulienė kasmet nuo 2000 m. patirties semiasi Liono universitetinėje ligoninėje. Pas žymų profesorių Daniel Raudrant gilina žinias apie moterų šlapimo nelaikymo ir dubens organų nusileidimo chirurginį gydymą, plastines ir minimaliai invazines operacijas ginekologijoje. Į Lietuvą atvežta ir įdiegta 4 naujos metodikos.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel 8 37 326581, 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Kauno medicinos universiteto klinikų Odos ir venerinių ligų klinikoje buvo atidarytas odos navikų skaitmeninės dermatoskopijos kabinetas, kuriame pradėjo veikti modernus skaitmeninis dermatoskopas su programine įranga. Šis prietaisas įsigytas tarptautinio projekto, kurį Lietuvoje vykdo Kauno medicinos universiteto ir Kauno technologijos universiteto K. Baršausko ultragarso mokslo instituto specialistai. Nuo šiol dermatologo konsultacijos į KMUK atvykstantiems pacientams odos navikus bus galima tirti minėta naująja optine įranga, kuri padės pagerinti vaizdinę pigmentinių apgamų ir odos melanomos diagnostiką, vertinti, kaupti ir palyginti stebimų odos navikų duomenis. Pasak Odos ir venerinių ligų klinikos vadovės, prof. Skaidros Valiukevičienės, skaitmeninis dermatoskopas ypatingas tuo, kad turi automatizuotą vertinimo programą, kuri, pagal naviko struktūros pokyčius, pati pateikia išvadą apie tai, koks yra darinys - ar gerybinis, ar piktybinis. Prietaisas optiškai padidina naviką, įkelia jį į kompiuterio programą, tada gydytojas gali atidžiai apžiūrėti, o programa pateikia išvadą apie naviką. Programoje yra daugiau nei tūkstantis įvairių navikų tipų, o įkėlus naują, programa pati atpažįsta.

Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje dvigubai išaugo sergamumas piktybiniais odos navikais, padidėjo mirtingumas nuo odos melanomos. Piktybiniais odos navikais serga 50 iš 100 000 gyventojų. Melanoma serga 7 iš 100 000 gyventojų, miršta nuo šios ligos - 2. Tai rodo, kad šios ligos diagnozuojamos per vėlai. Anksti diagnozavus odos vėžį, išvengiama išplėstinių operacijų, o melanomos atveju – ir blogos prognozės.

Atsižvelgiant į nepalankią odos vėžio epidemiologinę padėtį Lietuvoje, bendradarbiaujant KMU ir KTU specialistams, pradėtas vykdyti tarptautinis projektas. Projektą remia Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra. Pasak KTU prorektoriaus mokslui ir Ultragarso instituto direktoriaus prof. Rimanto Kažio, sutelkus Lietuvos, Vokietijos, Portugalijos ir Italijos techninių sričių specialistų ir medikų pajėgas, numatyta sukurti ir įdiegti į rinką neinvazinę įrangą odos vėžiui diagnozuoti. Vykdant projektą naujų technologijų pagrindu sukurta programinė diagnostikos įranga leis atlikti didelės skyros optinių skaitmeninių vaizdų ir ultragarsinio matavimo duomenų vertinimą tiriant odos navikų geometrinę formą, naviko sukeltus audinių pokyčius bei įsiskverbimo į audinius gylį. Per trejus projekto vykdymo metus bendromis KMU ir KTU mokslininkų pastangomis numatoma išplėsti odos vėžio diagnostikos technologijų įrangą. Ši veikla – tai užuomazga tęstinių darbų, kurie bus vykdomi integruotame mokslo, studijų ir verslo centre, „Santakos“ slėnyje.

Eglė Žemaitienė

Trijų karalių šventė Kauno medicinos universiteto klinikose gydomiems vaikams buvo tikrai džiaugsminga. Kauno technologijos universiteto kapelionas, kun. Petras Pich kartu su būriu savanoriu - KTU ir KMU studentais bei Kauno gimnazijų moksleiviais aplankė abiejuose Vaikų ligų skyriuose, Vaikų chirurgijos, Vaikų endokrinologijos, Akių ligų, bei Neurologijos skyriuose gydomus vaikus. Vaikams buvo išdalintas ne tik maišas saldainių – žaidimų kambariuose, holuose ir laukiamuosiuose skambėjo žymioji „Makarena“, Kankanas ir salsa. „Kadangi kunigas ispanas, jus mokys šokti ispaniškai“ - džiaugsmingai vadovavo šokių pamokoms kun. P. Pich, o į šokius, ratelį, traukinuką įsijungė ne tik mažieji pacientai bei jų mamos, bet ir skyrių personalas.

„Džiaugsmingi momentai ligoninėje yra svarbūs ligoniams, bet jie svarbūs ir mums, tiems, kas juos aplankome. Tokią akciją organizuojame nebe pirmą kartą. Aš tiesiog apie ją paskelbiu studentams- kurie nori, tie prisijungia. Pamatę nuotraukas ir išgirdę, kaip buvo smagu - tie, kurie nedalyvavo, labai gailisi. Mūsų ratas plečiasi ir aš labai džiaugiuosi, kad jauni žmonės gali ne tik sėdėti prie interneto, bet ir nuveikti kažką gero“: sakė kun. P. Pich.

Eglė Žemaitienė

Vaikų ligų klinikos Onkohematologijos poskyryje jau ketvirtą  lankėsi ir savo šalyje sutrinktas aukas įteikė svečias iš Japonijos – garsus chorvedys ir kompozitorius Yuki Ando. Šis menininkas onkologinėmis ligomis sergančius vaikus aplankė jau ketvirtą kartą. Y. Ando įteikė vaikams iš popieriaus išlankstytų gervių- japonai tiki, kad išlanksčius tūkstantį tokių gervių, galima pasveikti.

Ši graži iniciatyva prasidėjo prieš keletą metų - Japonijos organizacijos "Tokyo Associates Corporation iniciatyva kasmet yra organizuojami kultūrinių mainų projektai Lietuvoje, rengiami koncertai Japonijoje, kurių metu surinktos aukos yra skiriami  sergantiems vaikams paremti. Šios organizacijos nariai ypatingą dėmesį rodo vėžiu sergantiems Lietuvos vaikams ir siekia jiems padėti – įvairūs asmenys iš Japonijos jau ne kartą lankėsi KMUK vaikų Onkohematologijos poskyryje ir aukojo savo surinktas lėšas reikalingai įrangai įsigyti.

Eglė Žemaitienė

Paskutinę 2009 metų dieną į tradicinę šventinę penkminutę, senųjų metų palydėjimui susirinko gausus Kauno medicinos universiteto klinikų medikų kolektyvas. Šventėje dalyvavo ir Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, KMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė, Seimo narė prof. Vida Marija Čigriejienė, Seimo narys prof. Arimantas Dumčius. Savo įspūdingu talentu nuostabių akimirkų šventei padovanojo ir didžiules ovacijas sukėlė Kauno miesto numylėtinis, Muzikos akademijos magistrantas, Projekto „Triumfo arka 2008“ nugalėtojas, projekto „Šok su manimi“ prizininkas Liudas Mikalauskas. Dainininkas atliko populiarius visų laikų klasikos kūrinius.

Šventės šeimininkai ir svečiai, nežiūrint visų sunkumų, pasidžiaugė praeitų metų gausiais laimėjimais. KMUK generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius dėkojo visiems kolegoms už pasišventųsį, atkaklų mediko darbą, kuris turi  nugalėti ir piktokos visuomenės priekaištus, KMU rektorius, prof. R. Žaliūnas pasidžiaugė šiųmetiniais KMU laimėjimais. „Kauno medicinos universitetas šiemet yra ne tarp lyderių, o pats pirmasis – gavome visus krepšelius ir netgi negalėjome dėl ribotos infrastruktūros priimti visų norinčių studijuoti“ - kalbėjo prof. R. Žaliūnas, linkėdamas visiems medikams ir jų šeimoms sėkmingų ir šviesių naujųjų metų. Sveikatos apsaugos ministras A. Čaplikas pasveikino medikus sėkmingai įveikus gripo epidemiją ir linkėjo ateinančiais metais kantrybės ir ištvermės. Kauno miesto meras A. Kupčinskas palinkėjo visiems nuotaikingesnių metų, nes kai nuotaika gera ir darbais sekasi geriau, o Kauno apskrities viršininkė O. Balžekienė įteikė prof. J.Pundziui atminimo dovaną nuo Kauno apskrities.

Šventė pasibaigė iškilmingu „Ilgiausių metų“, kurį dainavo visi šventės dalyviai.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel 868268423, 326581
El. paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Šventų Kalėdų proga UAB „Žiežmarių gėlės“ Kauno medicinos universiteto klinikoms dovanojo gražiausią Kalėdų puošmeną - tūkstantį puansetijų. Šios Kalėdų žvaigždės papuoš klinikų kabinetus, palatas, laukiamuosius.

Eglė Žemaitienė

KMUK atstovė spaudai

Kaip ir kasmet, artinantis gražiausia metų šventei - Šventoms Kalėdoms, Kauno medicinos universiteto klinikų bendruomenė kartu su pacientais tradiciškai susibūrė Kūčių vakarienei. Šventėje dalyvavo Kauno arkivyskupijos augziliaras J.E. vysk. Jonas Ivanauskas, KMUK generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius, administracijos atstovai. Šventinį renginį savo giesmėmis praturtino KMUK moterų vokalinis ansamblis „Kolegės“.

Įžanginį žodį taręs KMUK generalinis direktorius prof. J. Pundzius  kalbėjo, kad Kūčių vakarienė –tai buvimas su artimaisiais ir brangiais žmonėmis. „Džiaugiuosi, kad visus čia susirinkusius- medikus, kasdien nuoširdžiai dirbančius, slaugytojas ir pacientus, nors jie mūsų ligoninėje laikinai, galime vadinti savo artimais žmonėmis ir laužti Kalėdaitį. Tesuartina mus ši vakarienė“- kalbėjo prof. J. Pundzius.

J.E. vysk. J. Ivanauskas, laimindamas Kūčių vakarienės stalą kalbėjo, kad Kūdikėlio Jėzaus gimimas nebuvo ir nėra tik simbolinis, apipintas papročiais, jis yra toks tikras ir realus , kaip ir kiekvieno žmogaus atėjimas į šį pasaulį. O kiekvieną tikintį žmogų šis gimimas paliečia labai asmeniškai. Kristaus gimimas iš tiesų yra tikras, o gyvenimo tikrovė per Kalėdas, ypač susėdus kartu su artimaisiais prie Kūčių stalo, leidžia pajusti tikrą, atvirą Dievui žmogišką realybę. Dievas ateina būti su visais, į mūsų tarpą, būti su mumis, dėl mūsų.

Vysk. J. Ivanauskas, palaimino šventinį Kūčių stalą ir, lauždamas Kalėdaitį, dalijosi juo su visais susirinkusiaisiais.

Vėliau šventinį žodį tarė ir Dievo palaimos susirinkusiems linkėjo KMUK kapelionai - kun. Artūras Kazlauskas, kanauninkas Juozas Gražulis, kun. Vincas Kudirka. Kapelionai kalbėjo apie kunigo buvimą šalia sergančio žmogaus. Kunigo atėjimas ženkliną ir Dievo atėjimą ir pasilenkimą prie kenčiančio.

KMUK direktorė slaugai dr. Daiva Zagurskienė, pabrėždama, kad Kūčios yra susitaikymo vakarienė, visų slaugytojų vardu prašė atleidimo pacientų, jeigu dėl didelio darbo krūvio slaugytojos nespėdavo tarti palaikymo  žodžio.

Šventinę vakarienę pabaigė vysk. J Ivanausko palinkėjimas visiems gero ir jaukaus buvimo su artimais ir brangiais žmonėmis prie Kūčių stalo, prisimenant tuos, kurie jau yra iškeliavę į amžinybę.

Kauno medicinos universiteto klinikose chirurgai, bendradarbiaudami su ginekologais tulžies pūslės pašalinimo operacijai pritaikė naują, pasaulyje tik kelerius metus taikomą metodiką. Chirurgas doc. Almantas Maleckas ir akušeris ginekologas Valdas Koženiauskas  tulžies pūslę jaunai moteriai sergančiai akmenlige, pašalino per makštį. Pasak operavusių chirurgų, šis metodas, nors dar tebėra naujas, visame pasaulyje sparčiai populiarėja dėl kosmetinio efekto bei mažesnio pooperacinio skausmo ir greitesnės reabilitacijos.

Pats metodas vadinamas natūralių žmogaus angų endoskopine chirurgija - šiuo atveju tulžies pūslė pašalinta per makštį, įvedus į ją instrumentus. Taikant įprastinę metodiką tulžies pūslė yra šalinama per pilvą, atliekant tris mažus pjūvius ir vieną, toje vietoje per kurią šalinama tulžies pūslė, didesnį – maždaug trijų centimetrų skersmens. Didžiausio pjūvio vietoje perpjaunama pilvo siena, kad galima būtų šalinti tulžies pūslę. Pasak doc. A. Malecko, didžiausio pjūvio vietoje dažniausiai pasitaikanti komplikacija - išvarža.

Pritaikius naują metodą infekcijos rizika yra ta pati, tačiau tulžies pūslė šalinama per makštį ir taip išvengiama didesnių operacinių žaizdų pilvo sienoje. „Ši chirurgija - be randų pilvo sienoje. Atlikę operaciją pastebėjome, kad pooperaciniai skausmai yra mažesni, nes dažniausiai ir skauda pjūvio vietas pilve, o kadangi pjūvio nebuvo, skausmo – taip pat ne. Remiantis mūsų  patirtimi, kad ir labai nedidele, tai yra pakankamai perspektyvus gydymo metodas“ - sakė gyd. V. Koženiauskas.

Tam, kad būtų galima pritaikyti naują operacijos metodiką, moteris turi atitikti tam tikrus kriterijus- ji neturėtų būti apkūni - kūno masės indeksas turėtų būti mažiau nei 35, tulžies pūslės uždegimas neturėtų būti labai užleistas, nes daug sąaugų apsunkina tulžies pūslės išdalinimą. Moteris turėtų būti nesirgusi ginekologinėm ligom, kurios sukelia sąaugas mažąjame dubenyje, prieš tai neturėtų būti buvę atvirų pilvo operacijų, po kurių gali taip pat susidaryti sąaugų.

Pasak chirurgų doc. A. Malecko ir gyd. V. Koženiausko, ši operacija užtrunka tiek pat, kiek įprastinė.  Naujos metodikos operacija tinkama vienos dienos chirurgijai - rytą išoperuota, vakare moteris, jei nestebima chirurginių komplikacijų, jau gali būti išleidžiama namo ir gyventi įprastinį gyvenimą.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel: 8 682 68423,326581
El. paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Kontaktinis asmuo:
Doc. Almantas Maleckas,
tel: 8 685 31143

Kauno medicinos universiteto klinikose Intervencinės kardiologijos skyriuje penkiems pacientams įgimtų prieširdžių pertvaros defektų gydymui panaudoti naujo tipo uždarikliai Helex. Tokio tipo uždarikliai panaudoti pirmą kartą Lietuvoje. Pasak visas penkias procedūras atlikusio gydytojo kardiologo Ramūno Uniko, naujo tipo uždarikliai yra daug pranašesni už anksčiau naudotus. Naujo tipo uždariklių konstrukcija yra visiškai kitokia, jų struktūrą sudaro polimerinė plėvelė, o metalo juose yra daug mažiau nei ankstesnio tipo uždarikliuose. Ši savybė žmogaus organizmui yra palanki, įjautrinimo  ir alerginių reakcijų tikimybė yra nedidelė.

Uždarikliai prieširdžių pertvaros defektams gydyti yra įvedami kateterio pagalba punktuojant šlaunies veną. Kad geriau būtų įvertinta prieširdžių pertvaros struktūra procedūros metu , eiga vienu metu dviem metodais – rentgeno ir širdies echoskopijos.

Procedūra atlikta penkiems pacientams, keturi iš jų - jauno amžiaus. Visi pacientai jau kitą dieną po procedūros išleisti namo, jokių komplikacijų jiems nekilo.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel.8 682 68423, 326581
El. paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt 

Kontaktinis asmuo:
Ramūnas Unikas, gydytojas kardiologas
Tel: 8 698 27645

Kauno medicinos universiteto klinikų stuburo chirurgai, pacientei, kentėjusiai stuburo ir kojų skausmus dėl stuburo kanalo stenozės ir stuburo nestabilumo, atliko operaciją, kuriai pritaikė naują metodą.

Pasak operaciją atlikusių stuburo chirurgų dr. Broniaus Špakausko ir dr. Kazio Ambrozaičio, esant tokiems nusiskundimams ir diagnozei pacientei būtų atliekama stuburo nervų atpalaidavimas ir fiksacija klasikiniu būdu. Klasikiniu būdu stuburo fiksacija atliekama suveriant keturis sraigtus į žemiau nestabilumo esančius slankstelius ir sutvirtinama strypeliais, tačiau tokia operacija yra didelės apimties ir sudėtinga, pacientas netenka kraujo, o pooperacinė reabilitacija – ilga.

Minimu atveju operacijai buvo pritaikyta nauja metodika – tarp slankstelių keterinių ataugų įstatytas specialų elastingą titaninis implantas, sutvirtinantis stuburą ir apsaugantis nuo nestabilumo. Šis implantas, leidžia stabilizuoti stuburą kitokiu būdu. Įdedant fiksatorių tarp slankstelio keterinių ataugų, išgydoma liga, sumažėja operacijos apimtis ir trukmė. Pacientė po operacijos jaučiasi gerai, stuburo skausmai praėjo, ji gali laisvai judėti.

Operaciją atlikęs dr. B. Špakauskas teigia, kad šis, naujasis metodas tinka ne visiems, o esant indikacijoms. Klasikinis operacijos metodas tam tikrai daliai pacientų bus taikomas toliau.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel: 326581, mob.tel:8 682 68423
El. paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Kontaktinis asmuo:
Dr. Bronius Špakauskas
Mob.tel:8 687 55655

PRANEŠAME, KAD DĖL GRIPO EPIDEMIJOS, NORINT apsaugoti besigydančiuosius klinikose,
NUO Š.M. LAPKRIČIO 20 D. RIBOJAMAS PACIENTŲ LANKYMAS. 

Lankyti bus leidžiama tik sunkiOS BŪKLĖS PACIENTUS pagal skyriuose išduotus vienkartinius leidimus. 

KMUK Administracija

Gripo viruso plitimą ribojančios priemonės:

• kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei rankų higienos laikymasis;
• saugaus atstumo laikymasis;
• asmeninių apsaugos priemonių naudojimas;
• tinkamas elgesys susirgus gripu.

kosėjimo ir čiaudėjimo ETIKETO BEI RANKŲ HIGIENOS LAIKYMASIS 

Gripo virusas paprastai plinta oro lašeliniu būdu. Čiaudint ar kosint susidarantys lašeliai patenka ant virusui imlių žmonių viršutinių kvėpavimo takų gleivinės. Užkratas taip pat gali būti perduodamas per kontaktą su kvėpavimo takų išskyromis (pvz., liečiant daiktus arba paviršius, kuriuose yra virusas, ir po to liečiant savo akis, nosį ar burną).

Suaugusieji paprastai gali užkrėsti kitus žmones vieną dieną prieš gripo simptomų pasireiškimą ir iki penkių dienų nuo simptomų pradžios. Vaikai gali užkrėsti kitus dešimt ir daugiau dienų nuo simptomų atsiradimo.

Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas bei rankų higiena – paprastos ir efektyvios priemonės, sumažinančios gripo viruso plitimą.

Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo taisyklės:

1. kosint ar čiaudint, būtina užsidengti burną ar nosį su nosine (geriau vienkartine), nusisukti;
2.  jei nosinės nėra – kosėti ar čiaudėti į drabužius, kurie nekontaktuos su atvira ranka ir veiks kaip oro filtras (į alkūnės linkį, skverną).
3. neužsidengti burnos ar nosies delnu;
4. nosiai valyti ar išsišnypšti naudoti vienkartines nosines, jas panaudojus išmesti į šiukšlių dėžę ir nedelsiant nusiplauti rankas;
5. nekosėti ir nečiaudėti kitų žmonių draugijoje – išeiti į kitą vietą;
6. neiškvėpti oro į kito žmogaus pusę;
7. vengti kontakto su didelės gripo komplikacijų rizikos grupės žmonėmis: mažais vaikais, nėščiosiomis, pagyvenusiais ligotais žmonėmis;
8. sveikas asmuo, atsidūręs kito asmens kosėjimo ar čiaudėjimo zonoje, turėtų nuo jo pasitraukti, trumpam sulaikyti kvėpavimą.
9. Rankų higienos taisyklės:
   a.     plauti rankas kuo dažniau;
   b.     plauti rankas prieš valgį;
   c.      plauti rankas palietus galimai užkrėstą daiktą;
   d.     vengti liesti durų rankenas, turėklus ir kitus daiktus, kurie galėjo būti liečiami kitų žmonių;
   e.      vengti kontakto su daiktais, kuriais keičiamasi (pinigais, bilietais ir kt.): mūvėti pirštines, atsiskaityti taip, kad nereikėtų grąžos, atsiskaityti mokėjimo kortele, naudotis ne vienkartiniais, o daugkartiniais transporto bilietais;
   f.      palietus galimai užkrėstą daiktą, neliesti rankomis savo nosies ar burnos, netrinti akių;
   g.     jei rankos suterštos kvėpavimo takų išskyromis, jos plaunamos muilu ir vandeniu;
10.  jei nėra galimybės nusiplauti rankų, jas galima valyti rankų antiseptiku.
11. kuo dažniau vėdinti ir valyti patalpas. 

SAUGAUS ATSTUMO LAIKYMASIS 

• Didžiausią galimybę užsikrėsti gripu turi žmonės, esantys iki 1 metro atstumu nuo sergančio gripu asmens. Todėl reikia kiek įmanoma stengtis laikytis didesnio nei 1 m atstumo vieni nuo kitų.
• Gripo pandemijos sąlygomis tikslinga riboti susirinkimų ir asmeninių susitikimų skaičių, pirmenybę teikti bendravimui telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis.
• Patartina vengti rankų paspaudimų, kitų fizinių kontaktų, socialinių ir religinių ritualų, kurių metu liečiamasi prie kitų žmonių arba daugelio žmonių liečiamų daiktų.

Siekiant sumažinti pacientų laukimo eilę ir pagerinti aukščiausio lygio paslaugų prieinamumą chirurgo konsultacijai, nuo 2009m gruodžio mėn. Kauno medicinos universiteto klinikų Konsultacinės poliklinikos Chirurgijos skyriuje 230 kabinete kiekvieną antradienį nuo 15 iki 17 valandos konsultuos Chirurgijos klinikos vadovas prof. Juozas Pundzius kartu su gydytoju A. Daukša.

Išankstinė registracija KMUK Konsultacinės poliklinikos centrinėje registratūroje  tel.: 32 60 68 ir 32 62 56 arba internetu http://www.sergu.lt/

Kauno medicinos universiteto klinikose atlikta širdies - plaučių komplekso persodinimo operacija. Operaciją atliko Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas, širdies chirurgas prof. Rimantas Benetis ir medikų brigada.

Transplantacijos operacija atlikta 48m. amžiaus vyriškiui, sirgusiam pirmine plaučių hipertenzija ir širdies nepakankamumu. Dėl šios priežasties buvo būtina persodinti ne tik plaučius, bet ir širdį.

Pasak medikų, paciento būklė po operacijos stabili, jis atjungtas nuo dirbtinio kvėpavimo aparatų ir iš intensyviosios terapijos palatos  iškeltas gydytis į Širdies chirurgijos skyrių.

Ši širdies-plaučių komplekso persodinimo operacija yra jau antroji net tik KMUK, bet ir Lietuvoje. Pirmoji buvo atlikta 2007m liepos mėn. 

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel 326581
El paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės (ANG) ligų klinikoje dakriocistorinostomijos operacijai pirmą kartą Lietuvoje panaudota dar viena nauja moderni technologija - specialus diodinis lazeris. Endonazalinė dakriocistorinostomija (EDCRS) - ašarų maišo atvėrimas į nosies ertmę - atliekama dėl pūliavimo ir ašarojimo, esant užsikimšusiems ašarų latakams. Pastarosios savatės metu atliktos trys lazerinės EDCRS.

Pirmąją EDCRS Lietuvoje atliko 1994 m. KMU ANG ligų klinikos doc. Saulius Vaitkus ir oftalmologas A. Gumbelevičius. Ši operacija buvo atlikta įprastiniais instrumentais, naudojant operacinį mikroskopą. Iki šiol tokių operacijų buvo atlikta virš 500. Pasak doc. S. Vaitkaus, operuojant pagal klasikines indikacijas DCRS rezultatai yra geri: išnyksta ašarojimas ir pūliavimas, išorėje nelieka rando.

Diodinis lazeris gali būti naudojamas operuojant gėrybinius, piktybinius nosies auglius, kaukolės pamato auglius, nosies polipus. Pagrindiniai diodinio lazerio naudojimo privalumai yra mažesnis pjūvis, mažesnis kraujavimas, mažesnė operacijos trukmė.

 Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel.8 682 68423, 326581
El.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt 

Kontaktinis asmuo:
Doc. Saulius Vaitkus,
Ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojas
Tel 8 686 57534

Kasmet Kauno medicinos universiteto klinikų Vaikų onkohematologijos poskyryje gydoma 30-40 onkologinėmis sergančių pacientų, o per metus išaiškinama 31 naujas atvejis. Todėl vaikams, kurie ilgą laiką praleidžia ligoninėje, labai svarbus kiekvienas apsilankymas, įvykis, kiekviena gera emocija. Jau trečius metus, menininių iš Japonijos inciatyva vyksta Kauno medicinos klinikų ir Japonijios menininkų bendradarbiavimas – kasmet į Lietuvą atvykstančios grupės aukoja Vaikų onkohematologijos poskyriui savo šalyje labdaros būdu surinkotus pinigus.

Šį kartą KMUK Vaikų onkohematologijos poskyryje (Vaikų ligų klinika, II aukštas) lankėsi žymi menininkė, Japonijos Kimono meistrė Mrs. Miyake Teruno kartu su savo trupe ir įteikė suvenyrų bei žaislų vėžiu sergantiems vaikams. Taip pat sergančius vaikus aplankė kultūrinių renginių Lietuvoje pradininkas, Japonijos kompanijos Tokyo Associates Corporation vadovas Mr. Minoru Hashimoto.

Ši tradicija tęsiasi jau ne vienerius metus. Garsaus Japonijos kompozitoriaus ir chorvedzio Mr. Yuki Ando, jau apsilankiusio Lietuvoje bei organizavusiu labdarą, pavyzdziu seka ir kiti Japonijos menininkai, kaskart organizuodami renginius jie aukoja pinigų KMUK gydomiems onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.

Rytoj Nacionaliniame dramos teatre kimono trupė surengs „Kimono šou“, kurio metu surinkti pinigai bus paaukoti KMUK sergantiems vaikams paremti.

 Eglė Žemaitienė

Kauno medicinos universiteto klinikų Akių ligų klinikoje pirmą kartą Lietuvoje atlikta ragenos protezavimo operacija. Operavo Akių ligų klinikos vadovas prof. Vytautas Jašinskas kartu su akių ligų gydytoja iš Harvardo universiteto Akių ligų klinikos Ūla Višomirskyte - Jurkūnas. Operuoti du pacientai: apakę  po cheminio bei terminio nudegimo ir jau daugelį metų nematę sužeista akimi. Operacijos metu jiems įdėtas ragenos protezas (keratoprotezas) Bostonas 1, kuris yra gaminamas Harvardo universitetinėje Akių ligų klinikoje. Tris protezus KMUK Akių ligų klinikai padovanojo keratoprotezų pradininkas, prof. Claes Dohlmane iš Harvardo universitetinės Akių ligų klinikos.

Pasak prof. V. Jašinsko, keratoprotezas reikalingas tuomet, kai negalima įprastinė donorinės ragenos transplantacija. Tokių pacientų skaičius yra sąlyginai nedidelis, tačiau keratoprotezavimo operacija šiems pacientams yra paskutinė galimybė atgauti regėjimą.

„Ragena yra skaidri, tai išorinis permatomas akies sluoksnis. Kai ji susidrumsčia, žmogus nebemato. Ragenos drumsčių priežastys įvairios: degeneracinės ligos, infekcijos, taip pat ir dėl traumos, terminiai ir cheminiai nudegimai, kaip buvo operuotų pacientų atveju. Kai ragenos liga yra pažengusi, įprasta donorinės ragenos transplantacija negalima dėl grubių akies obuolio dangalų pakitimų. Išeitis lieka tik viena – ragenos protezas, todėl mes esame dėkingi prof. C. Dohlmane už neįkainojamą dovaną Lietuvos pacientams“ – teigia prof. Vytautas Jašinskas.

Pasak profesoriaus, pacientai šiai operacijai buvo kruopščiai atrinkti, o pati operacijos technika labai sudėtinga: operuojama ir katarakta, modifikuojama rainelė, o keratoprotezas tvirtinamas pirma  implantavus donoro rageną, nes paciento ragena dėl traumos ar ligos būna išplonėjusi. Po šios operacijos reikalinga speciali ilgalaikė oftalmologo priežiūra. „Taip pat dėkojame  Nacionaliniam organų transplantacijos biurui už galimybę įvežti keturias donorines ragenas, nes be jų nebūtume galėję atlikti keratoprotezavimo operacijų“- kalbėjo prof. V. Jašinskas.

Abu operuoti pacientai jaučiasi gerai, jau pirmą dieną po operacijos operuotomis akimis pradėjo matyti.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel 8-37-326581
El.paštas:atstove.spaudai@kmuk.lt

Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojai otorinolaringologai atliko keletą operacijų, naudodami navigacinę įrangą. Atliekant endonazalines operacijas, ši įranga panaudota pirmą kartą Kauno medicinos universiteto klinikose. Viena iš jų – sudėtinga pleištinio ančio šoninės sienos cistos operacija, atlikta naudojant šią įrangą.

Navigacijos įranga pasaulyje naudojama pakankamai neseniai, ji padeda chirurgui orientuotis, instrumentu pasiekti reikiamą tašką nepažeidžiant kitų, gyvybiškai svarbių organų –miego arterijos, smegenų, nervų ir kt.

Pasak operaciją atlikusio ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojo, doc. Sauliaus Vaitkaus, sinusų operacija yra sudėtinga, nes šalia sinusų yra gyvybiškai svarbios anatominės sritys (smegenys, optiniai nervai, didžiosios galvos smegenų kraujagyslės), todėl labai lengva šias struktūras pakenkti. Prieš naudojant navigacinę sistemą atliekama kompiuterinė tomografija, duomenys perkeliami į kompiuterį. Instrumentais manipuliuojant  nosies ertmėje, chirurgas ekrane gali matyti tikslią instrumentų padėtį ir atstumą iki gyvybiškai svarbių anatominių sričių. O tai leidžia ženkliai sumažinti gyvybei pavojingų komplikacijų skaičių.

Doc. S. Vaitkaus teigimu, navigacinę sistemą galima naudoti operuojant ir su mikroskopais ir su endoskopais. „Sinusai yra pati paprasčiausia patologija, kurią galima operuoti su navigacijos įranga- mūsų klinikoje jau yra atlikta apie 3000 sinusų operacijų.  Endonazalinė chirurgija nėra tik sinusų chirurgija - per nosį kartu su neurochirurgais yra operuojamas kaukolės pamatas, hipofizis, per nosį atveriame ašarų latakus ir gydome ašarojančias akis, atliekamos akiduobių dekompresijos piktybiniu išverstakumu sergantiems pacientams, šalinami sinusų orbitos kaukolės pamato kai kurie augliai, atliekamos kietojo smegenų dangalo plastikos, esant smegenų skysčio tekėjimui pro nosį, smegenų dangalų išvaržoms. Tokioms operacijoms nebereikia plačių veido pjūvių, atverti kaukolės - galima tai padaryti pro nosies landas“ - teigė doc. S. Vaitkus.

Eglė Žemaitienė

Naktį iš rugsėjo 7- osios į 8 - ąją Kauno medicinos universiteto klinikose buvo atlikta plaučių persodinimo operacija 54m. moteriai, sirgusiai cistine fibroze. Operaciją atliko Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas prof. Rimantas Benetis kartu su medikų brigada.

Moteris į laukiančiųjų plaučių persodinimo operacijos sąrašą buvo įtraukta š.m. liepos mėn. Atsiradus  donorui, buvo paimti plaučiai, ragenos ir inkstai. Plaučiai ir ragenos persodinti KMUK.

Po plaučių transplantacijos pacientės būklė stabili, ji yra sąmoninga.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt 

Daugiau informacijos:
Loreta Jankauskienė
Gydytoja kardiologė
Tel 8 687 71391

Kauno medicinos universiteto klinikų Anesteziologijos klinikos gydytojai pirmieji Baltijos šalyse pradėjo naudoti naują anesteziologijos praparatą, išbandė jo veikimą ir įsitikino puikiu jo veiksmingumu.

Anesteziologija ir intensyvioji terapija yra vienos iš sparčiausiai besivystančių mokslo sričių. Anesteziologai praktikai žino, kad visi mokslo pasiekimai lemia medicininės įrangos tobulinimą arba naujų medikamentų įdiegimą į klinikinę praktiką. Nors ir paradoksalu, tačiau ilgus metus anesteziologijoje naudojamų medikamentų šeimoje nebuvo didelių naujienų ilgus metus anesteziologijos praktikoje būdavo naudojami tie patys medikamentai, neatrandant ženklesnių naujovių. Šie metai išskirtiniai - galime pasidžiaugti nauju medikamentu, galinčiu neutralizuoti raumenų relaksantų veikimą. Naujas medikamentas, kurio unikali molekulė lemia išskirtinį preparato veikimo mechanizmą - tai pirmasis ir vienintelis naujos vaistų klasės medikamentas - selektyvus raumenų relaksantus surišantis darinys. Nauja yra tai, kad sukeltą raumenų relaksaciją medikamentas gali panaikinti esant bet kokiam nervo-raumens jungties blokados gyliui. Anesteziologijoje, ypač įvykus nenumatytoms situacijoms, tai yra labai svarbu, pavyzdžiui, kai gydytojas anesteziologas įvadinės anestezijos metu negali užtikrinti adekvačios plaučių ventiliacijos (kaip anesteziologų bendruomenėje įprasta sakyti - „negaliu ventiliuoti“ ir „negaliu intubuoti“). Tokios situacijos kelia grėsmę paciento saugumui ir netgi gyvybei. Naudojant raumenų relaksantų surišiklį, gydytojas anesteziologas gali jaustis gerokai saugesnis, nes šis preparatas veikia esant bet kuriam neuro-raumeninės jungties bloko gyliui ir raumenų relaksantų poveikį pašalina per 2-4 minutes. Be to, šio medikamento saugumas įrodytas tyrimuose su daugiau nei dviem tūkstančiais pacientų, jis neveikia kitų organų sistemų ir nepakitęs pašalinamas iš organizmo. Yra manančių, kad šis naujas unikalus produktas - revoliucija anesteziologijoje bei dar viena patikima priemonė, padėsianti gydytojams jų kasdieniniame darbe.

Arūnas Gelmanas
Dr. Kęstutis Rimaitis
Darius Trepenaitis
Dr. Andrius Macas

Šiuo metu Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) trūksta donorų kraujo. VšĮ Nacionalinis kraujo centras atsiliepdamas į ligoninės administracijos prašymą liepos 10 dieną, penktadienį, rengia kraujo donorystės akcija KMUK ir skubiai kviečia visus geros valios žmones atvykti į ligoninę  padovanoti kraujo. Visas akcijos metu surinktas kraujas atiteks KMUK pacientams.  

Akcija vyks  Kauno medicinos universiteto klinikose, Eivenių  g. 2, Centriniame ligonių priėmimo skyriuje nuo 9 iki 16 val. daugiau informacijos telefonais  mob. 8 698 84493 arba 8 686  64634

Daugiau apie kraujo donorystę galite sužinoti pažiūrėję
http://www.youtube.com/watch?v=Tsbr_v49pok
arba skaitykite pridėtame dokumente gale.

Laukiame visų, kas nori tapti kraujo donorais ir gali papildyti kraujo atsargas. Labai kviečiame ir pacientų artimuosius! Kraujo komponentai (eritrocitai ir trombocitai) reikalingi ne kraujo centro darbuotojams, ne KMUK medikams, bet itin sunkių ligonių gydymui.

Donorų kraujas reikalingas po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, nudegusiems, sužeistiems ir įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms. Vienintelis kraujo gavimo šaltinis – kiti sveiki žmonės. Šiuo metu pasaulyje nėra sukurta dirbtinio kraujo, kuris galėtų pakeisti donoro kraują.

Kauno medicinos universiteto klinikose atliekamos sudėtingiausios organų transplantacijos ir operacijos, gydomi sunkiomis onkologinėmis ligomis sergantys vaikai ir suaugusieji, teikiama skubi pagalba nukentėjusiesiems įvairių atsitikimų ir autoįvykių metu. Ypač sunkios būklės ligoniams kraujo komponentų (eritrocitų ar trombocitų) perpylimas yra gyvybiškai būtinas.

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras

Kiekvieną akimirką gelbstint žmogaus gyvybę prireikia donorų kraujo! 

Tapk neatlygintinu kraujo donoru. 

Nemokama linija (8 ~ 800) 00003

www.kraujodonoryste.lt 

Norite surengti kraujo donorystės akciją savo darbovietėje? Skambinkite! Vilniuje(8~686)64634, Klaipėdoje(8~640)26441, Panevėžyje(8~698)14903 arba rašykite akcija@kraujodonoryste.lt

Kam reikalingas donorų kraujas?

Donorų kraujas naudojamas kraujo komponentams (eritrocitams, trombocitams, šviežiai užšaldytai plazmai) gaminti. Jų reikia ligoniams po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, nudegusiems, sužeistiems ir įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms. Vienintelis kraujo gavimo šaltinis – kiti sveiki žmonės. Šiuo metu pasaulyje nėra sukurta dirbtinio kraujo, kuris galėtų pakeisti donoro kraują.

Neatlygintina savanoriška kraujo donorystė

Daugelyje pasaulio šalių atliktais tyrimais nustatyta, kad savanoriškai ir be jokio finansinio atlygio aukojantys kraują žmonės mažiausiai linkę slėpti informaciją apie savo sveikatą ar gyvenseną, dėl kurios jie būtų netinkami donorystei. Pagrindinis jų tikslas – padėti kitam, o ne pasipelnyti. Asmuo turi suvokti, kad jam davus kraujo, gali būti išgelbėta kitų žmonių gyvybė.

Vienas pagrindinių savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės skatinimo motyvų yra etinis. Pasaulio sveikatos organizacija, Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio federacija ir daugelis kitų organizacijų yra įsitikinusios, kad bet kuri sveikatos apsaugos veikla, susijusi su prekyba žmogaus kūno dalimis, tarp jų ir krauju, yra nepriimtina.

Svarbi informacija būsimam kraujo donorui

Kas gali tapti kraujo donoru?

Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, savanoriškai duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių.

Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų.

17 metų asmuo gali tapti kraujo donoru tik turėdamas notaro patvirtintą tėvų sutikimą arba į kraujo centrą atvykęs su vienu iš tėvų ar globėju.

Visa informacija apie donorą, jo sveikatą, kraujo tyrimo rezultatus yra konfidenciali, viešai neskelbiama ir teikiama tik asmeniškai pačiam donorui, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Donoras bet kuriuo metu turi teisę persigalvoti, atsisakyti arba nutraukti donorystę.

Donoro kraujas netiriamas siekiant išsiaiškinti visas galimas ligas, iš gautų tyrimų duomenų taip pat neįmanoma jų nustatyti. Tikimės, kad Jūs donoro apklausos anketoje pateikiate teisingą ir tikslią informaciją apie save.

Kokius dokumentus privalo turėti kraujo donoru norintis tapti žmogus?

Žmogus, norintis duoti kraujo, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą.

Kaip pasirengti kraujo donorystei

Prieš duodamas kraujo donoras privalo būti pailsėjęs, pavalgęs. Negalima kraujo duoti nevalgius, nes tai gali sukelti silpnumą.

Dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto (riebios mėsos, silkių, keptų, tarkuotų bulvių patiekalų, traškučių, majonezo, aštrių padažų, svogūnų ar česnakų) ir būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių: mineralinio vandens, sulčių, arbatos.

Nepatartina duoti kraujo po įtempto darbo, naktinės pamainos.

Ar teigiamą Kell antigeną turintis žmogus gali būti kraujo donoras?

Kell antigeną turintis asmuo gali būti kraujo donoras.

Kaip įvertinama būsimojo kraujo donoro sveikatos būklė?

Kiekvieną kartą duodamas kraujo, žmogus užpildo donoro apklausos anketą. Pabendravus su gydytoju gali išaiškėti sveikatos sutrikimai, kurie svarbūs ir donorui, ir ligoniui, kuriam bus perpilamas kraujas. Gydytojas patikrina bendrą donoro sveikatos būklę (apžiūri išoriškai, matuoja kraujospūdį, pulsą, vertina širdies ir plaučių veiklą). Kraujo donoru leidžiama tapti įvertinus žmogaus sveikatos būklę.

Kokie tyrimai atliekami kraujo donorams?

Prieš duodant kraujo nustatoma:

·         ABO kraujo grupė,

·         rezus D antigenas,

·         Kell sistemos K antigenas

·         hemoglobino kiekis kraujyje.

Kiekvieną kartą davus kraujo, jis tiriamas siekiant nustatyti, ar pacientas neserga:

• virusiniu hepatitu B,
• virusiniu hepatitu C,
• ŽIV,
• sifiliu.

Kiek kartų per metus galima duoti kraujo?

Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams – penkis. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.

Ar gali kraujo donorystė būti sustabdyta ar laikinai atidėta?

Dėl įvairių organizmo sutrikimų, gydymo ar ligų kraujo donorystė gali būti laikinai atidėta. Praėjus gydytojo nustatytam laikotarpiui, vėl galėsite duoti kraujo.

Dvi savaites kraujo negalima duoti po karščiavimo (aukštos temperatūros), po gripo ar kitos virusinės ligos simptomų išnykimo dienos.

Šešis mėnesius negalima kraujo duoti po tatuiravimo arba auskarų vėrimo į kūną, sunkios chirurginės operacijos, endoskopinio tyrimo, akupunktūros (išskyrus atvejus, kai ją atlieka kvalifikuotas medikas), po kraujo patekimo ant gleivinės arba sužeidimo adata, kraujo sudėtinių dalių perpylimo.

Koks terminas turi praeiti po skiepų nuo gripo, hepatito B, erkinio encefalito?

Jei skiepijama susilpnintų virusų ar bakterijų vakcina, kraujo donorystė atidedama 4 savaitėmis. Visų kitų po skiepų, taip pat ir nuo hepatitų A arba B, pasiutligės, erkinio encefalito, jei žmogus jaučiasi gerai, kraujo duoti galima.

Kas negali tapti kraujo donoru?

Kraujo donorais negali būti asmenys, sergantys cukriniu diabetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis (hepatitu B ir C, ŽIV, sifiliu) ligomis, taip pat sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, centrinės nervų sistemos ligomis, linkę nenormaliai kraujuoti, daugelį kartų nualpę ar patiriantys konvulsijas žmonės, sergantieji sunkiomis skrandžio, žarnyno, šlapimo, kvėpavimo ir kitų sistemų ligomis.

Kraujo donorais negali būti rizikos grupei priklausantys asmenys: užsiimantys prostitucija, intraveninių narkotikų vartotojai ir seksualinių santykių su žmonėmis, priklausančiais bet kuriai rizikos grupei, turintys asmenys.

Kiek laiko trunka paimti kraujo?

Kraujo davimo procedūra (kraujo paėmimas iš venos) trunka nuo 6 iki 15 minučių. Standartinė fiziologinė donoro kraujo davimo dozė – 450 mililitrų, tokio dydžio dozės imamos viso pasaulio kraujo centruose, tai nekenkia žmogaus sveikatai. Dar apie 15–20 mililitrų kraujo imama tirti.

Kaip elgtis davus kraujo?

Davus kraujo venos dūrio vietoje uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio negalima nuimti 2 valandas, jo negalima drėkinti. Kraujo davęs donoras turi pailsėti nuo 10 iki 15 minučių.

Labai retai dėl jaudulio prieš procedūrą, adatos dūrio baimės, nepailsėjus ar nepavalgius kraujo davimo metu ar po procedūros gali svaigti galva, išpilti prakaitas ar pasidaryti silpna. Jei pajutote nors vieną iš šių simptomų, nedelsdami pasakykite tai kraujo centro specialistams. Jie pasirengę Jums padėti. Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama daugiau nei įprastai vartoti skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti stipraus alkoholio.

Apie kraujo sudėtį

ABO kraujo grupių sistemą sudarė austrų mokslininkas dr. Karlas Landsteineris, už tai apdovanotas Nobelio premija. Mokslininko gimimo diena (birželio 14-oji) 2005 metais paskelbta Pasauline kraujo donorų diena ir minima visame pasaulyje.

Manoma, kad europiečių ABO sistemos kraujo grupių proporcijos beveik tokios pat: O (I) kraujo grupę turi 33,5 procento, A (II) – 37,8 procento, B(III) – 20,5 procento, AB(IV) – 8,1 procento europiečių.

Kell teigiamą antigeną turi apie 9 procentus baltosios ir 2 procentus juodosios rasės žmonių. Manoma, kad Lietuvoje Kell teigiama antigeną turi nuo 6 iki 7 procentų žmonių.

Ar kraujo donorystė nekenkia žmogaus organizmui?

Pagrindinis kraujo donorystės principas – jokios žalos donorui ir didžiausia nauda ligonio sveikatai. Šis principas kraujo donorystėje yra pagrindinis jau daugelį dešimtmečių, nes vienas iš svarbių tikslų – remti kilnią kraujo donorystės misiją ir skatinti žmones duoti kraujo kelis kartus per metus.

VšĮ Nacionaliniame kraujo centre donorų sveikata nuolat stebima ir vertinama. Lietuvos ir kitų šalių ilgametė patirtis rodo, kad nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai.

Kuo naudinga kraujo donorystė?

Prieš kurį laiką medikų bendruomenei buvo pristatytas mokslinis tyrimas, kuris atskleidė įdomų faktą. Reguliariai kraujo duodantys žmonės, kurie avarijos ar sudėtingos operacijos metu stipriai nukraujuoja, išgyvena gerokai dažniau, nei kraujo neduodantys žmonės.

Duodamas kraujo gali išgelbėti pats save. Kraujo tyrimas ir jo perdirbimas į kraujo sudėtines dalis užtrunka iki paros ir tik tada atiduodamas į ligonines. Vadinasi, patekęs į avariją, gali gauti ir savo paties dovanoto kraujo.

Ar kraujo donorystė saugi? Ar duodant kraujo negalima užsikrėsti?

Žmogus, duodamas kraujo, negali užsikrėsti, nes visos medicinos priemonės – nuo adatėlės, kuria duriama į pirštą, iki kraujo surinkimo sistemos – yra sterilios ir naudojamos tik vieną kartą. Dūrio vieta taip pat labai kruopščiai dezinfekuojama.

Kraują duoti saugu ir pačiame kraujo centre, ir miestų aikštėse įrengtose specialiose palapinėse.

KONTAKTAI

VšĮ Nacionalinis kraujo centras

Žolyno g. 34, Vilnius

Tel. (8~5) 2340510, 2340511

Nemokama telefono linija 8~800 00003

www.kraujodonoryste.lt

Kauno medicinos universiteto klinikose po kapitalinio remonto atidarytas 25 lovų Vaikų akių ligų skyrius. Skyrius persikėlė į naujas, šviesias ir ryškias, vaikams pritaikytas patalpas, palatos išdažytos linsmomis spalvomis, o ant grindų esantys dekoratyvūs rutuliai padės sutrinkusio regėjimo vaikams rasti palatas.  Atnaujintos visos patalpos - palatos, procedūrų, akių patikros, akių pratimų kabinetai. Skyriuje naujai įrengta modernia aparatūra aprūpinta oftalmologo darbo vieta, skirta vaikų akių apžiūrai ir diagnostikai. Įsigyta taip pat ir kitos naujos įrangos – oftalmoskopas –retinoskopas, atvirkščio vaizdo binokulinis oftalmoskopas, automatinis dioptrimetras. Hole įrengta vaikų žaidimams skirta vieta.

KMUK Vaikų akių ligų skyrius dirba  jau  33 metai, tai buvo pirmasis Lietuvoje Vaikų skyrius, kuriame oftalmologinė pagalba buvo teikiama išskirtinai vaikams.. Per mėnesį šiame skyriuje gydoma apie 130 vaikų, per metus-1500. Į Kauno medicinos universiteto klinikų Vaikų akių ligų skyrių patenka vaikai iš visos Lietuvos, sergantys įvairiomis akių ligomis- katarakta, glaukoma, žvairumu, įgimta akies patologija, akių traumomis ir kitomis ligomis, neretai čia gydomos pačios sudėtingiausios patologijos. Apie pusė skyriuje gydomų vaikų - operuojami.

Naujai įrengtą vaikų akių ligų skyrių pašventino ir visiems čia dirbantiems medikams bei besigydantiems mažiesiems pacientams sėkmės ir Dievo palaimos linkėjo kun. Garbės kanauninkas Juozas Gražulis.

Daugiau informacijos:
Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel:  8 37 326581, 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Kauno miesto dieną- gegužės 20d. Kauno medicinos universiteto klinikose gimė 15 vaikučių- 10 mergaičių ir 5 berniukai. Šią, Kauno gimtadienio dieną- Klinikose ir visus Kauno mieste gimusius naujagimius ir jų mamas su dovanomis bei sveikinimais aplankė Kauno miesto savivaldybės atstovai – pirmoji Kauno miesto ponia Jurgita Kupčinskienė, miesto meto pavaduotojas Algimantas Kurlavičius, įvarių firmų atstovai. Gegužės 20d. gimdžiusioms mamoms ir jų palatų kaimynėms buvo įteiktos savivaldybės ir rėmėjų dovanos – sauskelnių pakuotės, kūno priežiūros kosmetika ir motinai ir mažyliui, knygos ir įvairūs leidiniai.

Ši akcija vyksta jau ketvirti metai.

Eglė Žemaitienė

Kauno medicinos universiteto klinikose lankėsi Vilniaus Tarptautinės moterų asociacijos tarybos narė Sydnea Rea ir Rožinio kaspino draugijos direktorė Erika Umbrasaitė.  Viešnios pristatė projektą „Išsaugok gyvenimą“ ir įteikė KMUK Onkologijos klinikos vadovei, prof. Elonai Juozaitytei paramos sertifikatą 100 stulpelinių biopsinių adatų įsigijimui. Viena stulpelinė biopsinė adata kainuoja nuo 60 iki 100 litų. Jos pagalba, išvengiant chirurginės intervencijos į moters kūną, galima itin tiksliai ir ankstyvoje ligos stadijoje nustatyti diagnozę. Už surinktas lėšas nupirktos adatos atiteks įvairioms Lietuvos ligoninėms, gydančioms krūties vėžį. Renginyje dalyvavo kiti KMUK medikai, gydantys krūties vėžį – gydytoja onkologė chemoterapeutė , Onkologijos skyriaus vedėja dr. Rasa Jančiauskienė, Rentgeno skyriaus vedėja dr. Eglė Jonaitienė, Krūties chirurgijos skyriaus vedėjas prof. Algirdas Boguševičius.

Projekte „Išsaugok gyvenimą“ dalyvaujančios moterys surengė labdaros renginį – aštuntojo dešimtmečio disko naktis „Stai‘in Alive“ (Išsaugok gyvenimą), kurio metu surinktų lėšų didžioji dalis buvo skirta stulpelinių biopsnių adatų projektui. Prie šių lėšų prisidėjo „Rožinio kaspino“ draugija, paaukojusi 5000 litų, surinktų parduodant  E. Umbrasaitės knygą „Vienos krūties istorija“ ir kompanija „Roche“.

Lietuvos onkologinių ligoninių aprūpinimo stulpelinėmis biopsinėmis adatomis  projektą vykdo Rožinio kaspino draugija, išleidusi žurnalistės, nugalėjusios krūties vėžį, Erikos Umbrasaitės autobiografinę knygą „Vienos krūties istorija“ ir  Vilniaus tarptautinė moterų asociacija, vienijanti Lietuvoje reziduojančių užsienio ambasadorių bei verslininkų žmonas bei lietuves moteris. Pasak E. Umbrasaitės, kiekvienas projektas, kurio metu padedama krūties vėžiu sergančioms moterims- yra mažytė pergalė prieš vėžį.

Eglė Žemaitienė

Kaip kasmet, taip ir šiemet, Kauno medicinos universitetas, Kauno medicinos universiteto klinikos, Lietuvos slaugytojų vadovų sąjunga organizavo konferenciją, skirtą Tarptautinei slaugytojo dienai. Šiais metais konferencija buvo skirta inovacijoms slaugos moksle aptarti ir vadinosi  „Kokybiška slauga bendruomenėje: slaugytojų lyderystė inovacijose“.

Konferenciją pradėjo KMUK moklso reikalų prorektorė prof. Irena Misevičienė sveikinimo žodžiu iš visos Lietuvos susirinkusios slaugytojoms, pabrėždama slaugos kokybės svarbą universitetinėje medicinoje. Prof. I. Misevičienė savo pranešime „Integracija į Europos mokslinių tyrimų erdvę – biomedicinos mokslų plėtra ir inovacijos slaugoje“ kalbėjo apie inovacijų ir moksliniais įrodymais grįstos praktikos būtinybę, aptardama, kas tai yra inovacija, kodėl ji reikalinga ir kokią naudą ji neša. Toliau buvo kalbama apie invoacijas slaugos moksle ir praktikoje ir sveikatos mokslų plėtros kryptis - tai biotechnologijų plėtra, mokslinių tyrimų rezultatų taikymas gyventojų sveikatai gerinti, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo optimizavimas.

Dr. P. A. Cholevka iš Niujorko miesto universiteto pristatė pranešimą „Bevielės technologijos integracija slaugos studijose klinikinio treniravimo laboratorijoje“. Pranešėja pristatė pagrindinius bevielių technologijų pranšumas ir reiklavimus jų integracijai į paciento slaugą- pagrindis reikalvimas yra saugumas. Profesorė pasakojo apie tai, kaip jos universitete studentai ir slaugos specialsitai yra mokomi kokybiškos slaugos, taikant bevieles technologijas įvairių situacijų imitavimui, pristatė tokio mokymo ir mokymosi privalumus.

Odeta Vitkūnienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė, kalbėjo apie naujų kompetencijų poreikį kokybiškos slaugos praktikoje. O. Vitkūnienė, kalbėdama apie inovacijas pabrėžė, kad  tai nėra nauja tema, nes visame pasaulyje slaugytojos kasdieniame darbe turi teikti paslaugas, atsižvelgdamos į naujas žinias, įgūdžius ir kompetencijas, tam, kad pagerintų pacientų priežiūrą. Slaugos naujovės yra neatskiriama ir integruota sveikatos priežiūros dalis. Atsižvelgiant į modernėjančios ir žinių visuomenės poreikius ir į tai, kad slaugoje naujoves taikyti sunku, tradicinei slaugai keliami nauji reikalavimai ir iššūkiai. Slaugytojas savo praktikoje turi būti atviras naujovėms: diegti naujus principus, metodus ir idėjas, tačiau svarbu gauti informaciją apie naujus dalykus ir keistis patirtimi. Toliau pranešėja apžvelgė inovacijų šaltinius bei teisės aktus, reglamentuojančius  slaugos kokybę, slaugos vadybos naujoves ir rekomendacijas slaugos kokybei.

Vėliau konferencijoje buvo kalbama apie universiteto vaidmenį pritaikant inovacijas slaugos praktikoje - apie tai kalbėjo KMU Slaugos fakulteto dekanė prof. J. Macijauskienė. Žymantė Jankauskienė, Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė skaitė pranešimą apie kolegijų absolventų pasiruošimą lyderiauti inovacijose slaugoje. Kalbėtoja apibrėžė pagrindines lyderio savybes, probleminius lyderystės apektus, sveikatos ir švietimo sistemų strategų lūkesčius lyderiui, taip pat pristatė atlikto tyrimo apie slaugytojo profesinę socializaciją pavyzdžius.

KMUK direktorė slaugai ir Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos prezidentė dr. Daiva Zagurskienė kalbėjo apie pacientų raštingumą, aptarė nepakankamo sveikatos raštingumo problematiką, pristatė tyrimo atlikto 2007m. 8ių sveikatos priežiūros įstaigų Teapijos ir Chirurgijos skyriuose rezultatus  - 60 proc. Sveikatos raštingumas-tai sugebėjimas gauti, įsisavinti ir suprasti pagrindinę informaciją apie sveikatą, siekiant priimti tinkamą sprendimą. Pacientų raštingumas buvo pakankamas, 32,4 proc. nustatytas raštingumas nepakankamas, 41, proc. – ribinis. Su sveikatos raštingumo yra susietas amžius, lytis ir išsilavinimas. Daugiausia nepakankamo sveikatos raštingumo lygio pacientų buvo patenkinti slaugytojų suteikta informacija.

Konferencija buvo baigta vieša diskusija apie tai, ar lyderiaujame užtikrindami kokybišką slaugą.

Eglė Žemaitienė

Kauno medicinos universiteto klinikų moterų vokalinis ansamblis „Kolegės“, vadovajamas Antano Kelmelio, šventė meninės veiklos keturiasdešimties metų jubiliejų. Šia proga „Kolegės“ surengė šventinį koncertą „Vėl tas pavasaris....“ į kurį susirinko didelis būrys kolegų ir kolegių, svečių. Vakarą vedė ilgametė „Kolegių daininkė“, gydytoja pediatrė, Vaikų klinikos administratorė Virginija Kazlauskienė.

Ansamblio pasveikinti atvyko vyrų kolektyvas „Sūduva“ iš Marijampolės, vyresniosios kolegės iš KMUK moterų choro „Neris“. Kauno miesto vicemeras Algimantas Kurlavičius mero vardu už Kauno miesto garsinimą sveikino jau 28 m. ansambliui vadovaujantį A. Kelmelį, ilgametę  - net 32 metus ansamblyje dirbančią koncertmeisterę ir akomponiatorę Ligiją Richterytę-Janulevičienę. KMUK generalinis direktorius, prof. Juozas Pundzius visoms ansamblio dalyvėms įteikė padėkas už klinikų vardo garsinimą ir meninę veiklą. Prof. J. Pundzius dėkojo visoms daininkėms už dainą, kuri jau daug metų skamba didžiųjų švenčių metu, už tai, kad šalia profesionaliai atliekamo ir daug pasišventimo reikalaujančio mediko darbo, visos moterys randa laiko puoselėti dainai ir džiuginti ja klausytojų širdis.

Šventinio koncerto metu „Kolegės“ atliko populiariausias, žinomiausias ir gražiausias dainas iš gausaus savo repertuaro, o paskutinį kūrinį „Ten, kur svajonė“, atliko kartu su ansambliu „Sūduva“

Prieš keturiasdešimt metų pirmą kartą nuskambėjo „Kolegių“ daina ir tai buvo šio ansamblio pradžių pradžia. Prabėgo daug metų, ansamblio dalyvės keitėsi, bet visus šiuos ilgus metus visas ansamblio dalyves vienijo meilė dainai. Šiuo metu „Kolegės“ – tai 11 moterų dainininkių, kurios yra kolegės darbe ir dainoje. Jų darbo dienos bėga prie ligonio lovos, medicininės aparatūros, operacinėse, tačiau kur jos bedirbtų ir kokių rūpesčių beturėtų, dalį savo gyvenimo skiria dainai, suteikiančiai gyvenimui džiaugsmo ir ramybės.

Ansamblis „Kolegės“ koncertavo ne tik beveik visuose Lietuvos kampeliuose. Jų dainos skambėjo Estijoje, Belgijoje, Olandijoje. Ansambliui tris kartus pripažintas absoliučiai geriausio Kauno miesto vokalinio kolektvyo vardas, net penkis kartus dainininkės tapo laureatėmis konkurse „Sidabriniai balsai“. 

Eglė Žemaitienė

Kauno medicinos universiteto klinikose su darbiniu vizitu lankėsi Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas. Vizito metu KMUK generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius ir administracijios atstovai supažindino ministrą su KMUK teritorija ir padaliniais - Kardiologijos, Akių ir Endokrinologijos klinikų pastatais, buvo apžiūrėta teritorija ir numatomi griauti bei renovuoti pastatai. Vėliau ministras A. Čaplikas lankėsi Gimdymo skyriuje, Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, apžiūrėjo pogimdyvines palatas. Ministrui buvo pristatyta naujausia visame pasaulyje koncepcija ir požiūris į gimdymą, motiną bei naujagimį, kuris jau penkerius metus sėkmingai įgyvendinamas ir KMUK.

Vėliau ministras susipažino su visų KMUK laboratorijų darbu, lankėsi Spindulinės terapijos bei Chemoterapijos skyriuose, kur sergantiesiems onkologinėmis ligomis taikomas moderniausias gydymas, taip pat Skubios pagalbos skyriuje.

Vėliau, posėdžio metu, KMUK generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius ir KMU rektorius, prof. Remigijus Žaliūnas pristatė KMUK ir KMU plėtros planus, su ministru aptartos buvo šių planų galimybės.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Kauno medicinos universiteto klinikose lankėsi su oficialiu vizitu Lietuvoje viešintis Gruzijios Užsienio reikalų ministras Grigol Vashadze su žmona Nino Ananiashvili ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas su žmona Loreta Ušackiene.

Ministrai susitiko su KMUK Generaliniu direktoriumi prof. Juozu Pundziumi ir adminsitracija.  Susitikime prof. J. Pundzius pristatė KMUK veiklą, svarbiausius pasiekimus ir ateities planus. Kartu su svečiais buvo aptartos sveikatos sistemos problemos ir galimybės jas spręsti, kitų šalių sveikatos prieižiūros modeliai. Susitikimo metu buvo kalbama apie potencialias galimybes studentams iš Gruzijos mokytis bei tobulintis KMU.

Vėliau ministrai V. Ušackas ir G. Vashadze bei ponios L. Ušackienė ir N. Ananiashvili lankėsi keletoje klinikų padalinių – Onkologijos klinikoje, kur susipažino su naujausia ir moderniausia įranga - linijiniu greitintuvu, kompiuteriniu tomografu. Onkologijos klinikos vadovė , prof. Elona Juozaitytė pristatė ministrams moderniausią pasaulyje prostatos vėžio gydymo būdą – jodo brachiterapiją. Vėliau ministrai lankėsi KMUK Skubios pagalbos skyriuje, kur skyriaus vedėjas Kęstutis Stašaitis supažindino su skyriaus darbo pagrindiniais principais.

Ponios N. Ananiashvili ir L. Ušackienė lankėsi KMU Akušerijos ginekologijos ir Neonatologijos klinikose, apžiūrėjo gimdymo palatas, aplankė Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių, neseniai pagimdžiusias moteris ir jų vaikučius.

Eglė Žemaitienė

Medicinos darbuotojo dienos proga Lietuvos Respublikos Vyriausybėje buvo pagerbti labiausiai nusipelnę Lietuvos gydytojai. Dvidešimčiai medikų kaip jų nuoširdaus darbo įprasminimas buvo įteikti garbės ženklai ir suteikti Nusipelniosio Lietuvos gydytojo ir Nusipelniusio sveikatos apsaugos darbuotojo vardai. Tarp 20 apdovanotų medikų iš visos Lietuvos, Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardai ir garbės ženklai suteikti KMUK generaliniam direktoriui prof. Juozui Pundziui ir Onkologijos klinikos vadovei prof. Elonai Juozaitytei. KMUK direktoriui konservatyviajai medicinai prof. Raimundui Sakalauskui suteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas.

Pasak KMUK generalinio direktoriaus, prof. Juozo Pundziaus, šiuo metu Lietuvoje dirba apie 15 000 medikų. „Gydytojo darbas visuomet buvo labai sunkus, reikalaujantis daug fizinių ir dvasinių jėgų, kompetencijos, atsidavimo ir nuoširdumo. Tačiau šiandien, kai medicina ir medikai susiduria su naujais, šių dienų realybės padiktuotais iššūkiais, mediko darbas tampa dar atsakingesnis bei sudėtingesnis“ – apdovanojimų ceremonijos metu Lietuvos vyriausybėje kalbėjo prof. J. Pundzius, dėkodamas už gydytojų darbo įvertinimą.

Nuo 2004 m., kai Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva buvo įsteigti Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo ir Nusipelniusio gydytojo garbės ženklai, šiuos apdovanojimus pelnė 214 medikų, o šiemet apdovanotųjų gretas papildė dar 20 gydytojų. 

Eglė Žemaitienė

Jau dešimt metų KMUK ortopedijos traumatologijos klinikos sporto traumų ir artroskopijos sektoriuje atliekamos artroskopinės peties sąnario operacijos šimtams pacientų padėjo pamiršti traumų metu patirtus raiščių ir sausgyslių pažeidimus ir su jomis susijusias būkles, tačiau peties sąnario kremzlės pažeidimų gydymas vis dar išlieka sunkiai pagydoma patologija visame pasaulyje. Žinomiausi pasaulio peties sąnario chirurgai nuolat ieško būdų šių problemų sprendimui.

Praėjusią savaitę KMUK ortopedijos traumatologijos klinikos sporto traumų ir artroskopijos sektoriuje atliktos dvi unikalios artroskopinės peties sąnario kremzlės transplantacijos operacijos, kurių metu kartu su peties raiščių artroskopine rekonstrukcija vienos operacijos metu atliktos ir sąnario kremzlės transplantacijos. Pasak operacijas atlikusios KMUK Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojo doc. Rimtauto Gudo, tokio radikalaus peties sąnario kremzlės atstatymo būdo pasaulinėje literatūroje ar kur nors kitur išgirsti dar neteko. Tai sunkios rekonstrukcinės operacijos, kurias įprastai įmanoma atlikti atveriant peties sąnarį tiktai didelių pjūvių pagalba. Atviras pjūvis yra  didelė trauma peties sąnariui, todėl tolesnė prognozė būdavo labai miglota, neretai tokiems pacientams po keletos metų tekdavo atlikti peties sąnario endoprotezavimo operacijas.

Šios, praeitą savaitę atliktos unikalios artroskopinės operacijos atliktos be pjūvių, t.y., artroskopijos metu, kurios metu visa procedūra atliekama neatveriant peties sąnario, o operacijos eiga stebima monitoriaus ekrane. Operacijos buvo itin sėkmingos, pacientai jau sekančią parą po sudėtingų operacijų buvo išleisti į namus. Žinoma, jų laukia ilgas reabilitacijos laikotarpis, tačiau jis beveik neskausmingas lyginant su atviromis operacijomis.

Beje, pažymėtina, kad ir atvirų operacijų metu apie tokias operacijas dar neteko girdėti.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Kauno medicinos universiteto klinikose įdiegtos modernios kraujagyslių procedūros, papildančios kepenų transplantaciją. Prieš keletą mėnesių 23m. pacientei, sergančiai ūmine kepenų venų tromboze, suformuotas transjugulinis intrahepatinis portokavalinis šuntas (TIPS) - aukščiausio meistriškumo reikalaujanti radiologinė kepenų procedūra.

Šiandien ši pacientė jaučiasi gerai, tačiau prieš keletą mėnesių jos būklė buvo sunki, o gyvybę išgelbėti galėjo tik kepenų transplantacijos operacija. Lietuvoje trūkstant kepenų donorų, per keletą dienų surasti atitinkamos  kraujo grupės transplatantacijai tinkančias kepenis buvo neįmanoma, todėl KMUK gydytojai ryžosi pirmą kartą atlikti labai sudėtingą intervencinės radiologijos procedūrą - kraujagyslių jungties tarp apatinės tuščiosios pilvo venos ir kepenų vartų venos suformavimą. Ši procedūra atlikta sėkmingai - manipuliuodami specialiais kateteriais per kaklo veną, gydytojai dr. A. Pranculis ir  dr. Rytis Kaupas kepenų audinyje suformavo visiškai naują, 14 cm ilgio ir 1 cm skersmens kepenų kraujagyslę ir atstatė kraujotaką, todėl pacientei išnyko kepenų nepakankamumas. Moteris turi reguliariai vartoti kraujo krešėjimą mažinančius vaistus ir gali gyventi visavertį gyvenimą.

TIPS ir panašias kraujagyslių procedūras visame pasaulyje atlieka tik pačios aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Kauno medicinos universiteto klinikos yra vienintelė gydymo įstaiga Lietuvoje, turinti visą kompleksą priemonių, skirtų gydyti sunkioms kepenų ligoms - jau įdiegtos naujos, gyvybę gelbstinčios radiologinės gydomosios procedūros, labai reikalingos sergantiems kepenų venų tromboze arba kepenų ciroze. KMU Kepenų ir kasos ligų centre, vadovaujamame prof Juozo Pundziaus, dirba daugiadisciplininė, turinti solidžią patirtį, specialistų komanda, kurios kvalifikuotas darbas leidžia sėkmingai diagnozuoti ir gydyti pačias sudėtingiausias kepenų ligas. Prof. L.Kupčinsko suburta gastroenterologų ir radiologų grupė pirmieji Baltijos šalyse atliko svarbias invazines kepenų ligų diagnostikos  procedūras – kepenų transjugulinę biopsiją, kepenų vartų venos spaudimo matavimą ir kitus metodus.

Eglė Žemaitienė

KMUK atstovė spaudai

Tel.:8 682 68423

El.paštas:atstove.spaudai@kmuk.lt

Kauno medicinos universiteto klinikose lankėsi ir su medikais susitiko Lietuvos Respublikos Seimo narys ir kandidatas į prezidentus Algirdas Butkevičius, Seimo nariai Vilija Blinkevičiūtė, Juozas Olekas, Violeta Boreikienė, Vilija Vertelienė.

A. Butkevičius savo pasisakyme pabrėžė didelių gydymo įstaigų, kuriose koncentruojama aukščiausio lygio pagalba ir kurios yra tiek mokymosi, tiek gydymo vieta, svarbą, universitetinės medicinos reikšmę, teisingų prioritetų sveikatos srityje nustatymo svarbą, reformą sveikatos sistemoje, privačių lėšų pritraukimo galimybes ir naujų technologijų medicinoje diegimo reikšmingumą.

Politikas pabrėžė būtinybę valstybei skirstant lėšas teisingai nustatyti prioritetus, akcentuodamas, kad net ir sunkmečiu negali būti taupoma sveikatos sąskaita. „Jei yra sunkmetis, turi būti ir sprendimas, panašiai kaip medikai, jei diagnozuoja ligą, žino ir vaistą jai gydyti. Valstybė niekad neturės pakankamai pinigų viskam, tačiau yra sričių, kuriose negali būti taupoma“ – kalbėjo A. Butkevičius

V. Blinkevičiūtė dėkojo visiems medikams už bendradarbiavimą su dirbančiais socialinės apsaugos srityje, už tai, kad medikai papildo kitų sričių darbuotojų atsakomybę. Seimo narė pabrėžė, kad ypač svarbus medikų ir pacientų bendradarbiavimas, todėl tiek politikų, tiek medikų pareiga yra skatinti žmones suvokti, kad piliečiai yra atsakingi už save, savo sveikatą ir savo gyvenimą. „Medikai gydo tai, ko socialiniai darbuotojai pagydyti negali, taip ji tampa ir sielos gydytojais“ – kalbėjo politikė.

Seimo narys J. Olekas pasidžiaugė konkrečiais sveikatos apsaugos sistemos pasiekimais– mažėjančiu kūdikių mirtingumu, mažėjančiu avarijų skaičiumi ir dėkojo akademinei medikų bendruomenei už sėkimingą bendradarbiavimą rengiant studijų reformą.

Vėliau susitikime visi norintieji galėjo užduoti savo klausimus politikams. Buvo aptartos sunkmečio išgyvenimo galimybės, žmonių sąmoningumo skatinimas, politikų atotrūkis nuo visuomenės ir galimybės jį sumažinti, Kauno medicinos vieta Lietuvos medicinos kontekste ir kiti klausimai.

Eglė Žemaitienė

KMUK atstovė spaudai

Tel 8 682 68423

El.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Kauno medicinos universiteto klinikų vaikų Onkohematologijos poskyris sulaukė žmonių paaukotų pinigų ir gėlių - savaitgalyje vykusioje pavasarinėje žiedų mugėje Prekybos miestelyje „Urmas“, pirkdami tulpes ir dėdami jas į specialų stendą, žmonės turėjo galimybę paaukoti KMUK Onkohematologijos poskyryje gydomiems vaikams.

Savaitgalį surinktas gėles ir aukas šiandien į Kauno medicinos universiteto klinikas atvežė ir vaikų Onkohematologijos poskyriui įteikė prekybos miestelio atstovai. „Džiaugiamės, kad verslininkai nelieka abejingi onkologinėmis ligomis sergantiesiems, o ypač- vaikams ir siekia prisidėti“ – sakė KMUK Valdymo tarnybos direktorius Edmundas Varpiotas.

 Kauno medicinos universiteto klinikose per metus yra gydoma apie 60 onkologinėmis ligomis sergančių vaikų, o praėjusiais metais diagnozuota daugiau nei 30 naujų vėžio atvejų vaikams.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel 326581, mob.tel 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Vaikų ligų klinikos Onkohematologijos poskyryje lankėsi Japonijos menininkų 35 asmenų delegacija - chorvedys ir kompozitorius Yuki Ando,  kartu su savo vadovaujamais operos solistais bei tarptautinės baleto akademijos įkūrėja ir baleto mokytoja Mika Tamaru su savo auklėtiniais. Menininkai Lietuvoje bei klinikose lankosi nebe pirmą kartą - Japonijos organizacijos "Tokyo Associates Corporation", esančios Tokijuje, iniciatyva, kasmet yra organizuojami kultūrinių mainų projektai Lietuvoje. Koncertuoti atvykstantys muzikantai ypatingą dėmesį rodo vėžiu sergantiems Lietuvos vaikams ir siekia jiems padėti – ne kartą jau aukoję savo surinktas lėšas, japonai ir šį kartą įteikė paramą, kuri yra paaukota Japonijos žmonių, siekiant padėti vėžiu sergsntiems vaikams.

Vaikai iš Japonijos sergantiesiems atvežė tradicinį japonišką sveikatos simbolį- iš popieriaus  išlankstytų tris šimtus tūkstančių gervių. Japonijoje tikima, kad lankstant gerveles, išlanksčius tūkstanį ir tikint, kad žmogus pasveiks - jis pasveiksta. Gerveles mažosios balerinos įteikė sergantiems vaikams.

„Sergantys vėžiu vaikai ligoninėje būna ilgai - tris mėnesius ir ilgiau, todėl parodytas dėmesys, dovana ir geros emocijos yra be galo svarbios vaikų sveikimui ir kovai su liga. “ – džiaugėsi Vaikų ligų skyriaus vadovė dr. Rima Šileikienė.

Vaikų onkohematologijos poskyryje klinikose kasmet gydoma 60-70 vaikų, dažniausiai sergančių nervų sistemos navikais, kaulų ligomis. Praeitais metais diagnozuotas 31 naujas vaikų vėžio atvejis.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel 868268423
El.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Kauno medicinos universiteto klinikose pradėjo veikti naujas, moderniai įrengtas sporto medicinos kabinetas, kuriame bus teikiamos daignostikos bei gydymo paslaugos įvarių sričių sportininkams.

Sporto medicinos kabinetas yra jau keletą metų trunkančio KMUK ir Lietuvos sportininkų bendravimo plėtra, prasidėjusi klinikų medikų pagalba vyrų krepšinio rinktinei.  

Pasak KMUK Reabilitacijos klinikos vadovo, prof. Aleksandro Kriščiūno, sportininės pergalės turi savo kainą, nes kiekvienas elitinis  sportininkas per savo sportinę karjerą, trunkančią iki 20 metų,  patiria maždaug 100 įvairaus sunkumo traumų. Beveik 100 proc. profesonaliu sportu užsiimančių žmonių diagnozuojama „atleto širdis“ – sportinė, fiziologinė kariojo skilvelio sienelės hipertrofija, maždaug pusei visų sportininkų nustatomi širdies ir kraujgyslių sutrikimai, o sporto medikų Lietuvoje ženkliai trūksta – jų šiuo metu yra apie 50, o reikėtų kelis kartus daugiau.

Svarbiausios sporto kabinete dirbančių specialistų užduotys, ištyrus sportininkus apsaugoti juos  nuo persitreniravimo ir pervargimo, anksti diagnozuoti ligas ir traumas, gydyti ir teikti reabilitacijos paslaugas. Sporto medicinos kabinete sportininkai bus konsultuojami sporto medicinos gydytojo, taip pat ir įvairių kitų specialistų- traumatologo, kardiologo, neurologo, kurie nuodugniai ištirs sportuojančių sveikatą ir rekomenduos tinkamą fizinį krūvį. Taip pat bus teikiama laboratorinės ir instrumentinės diagnostikos paslauga, funkcinis sąnarių ir raumneų sistemos įvertinimas naudojant testavimo – trenairavimo įrangą „Biodex Pro4“. Sprotininkams taikomos fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūros – kineziterapija, fizioterapija, vandens takas, vertikaliosios ir kitos vonios, ultragarso, lazerio, magneto terapija.

„Sutelksime visas jėgas ir dirbsime, kad klinikose sportininkams teikiamos paslaugos būtų kuo aukštesnės kokybės. Todėl tikimės kad pergalių kaina bus mažesnė“ – teigia prof. A. Kriščiūnas

Jau antri metai kovo 6-tąją yra minima Pasauline glaukomos diena, siekant atkreipti visuomenės dėmesį į šią ligą ir užkirsti kelią aklumui, kurį ši liga gali atnešti. Skaičiuojama, kad 2010 m. pasaulyje bus 60,5 mln. sergančiųjų glaukoma, o 2020 m. – 80 mln. ja sergančiųjų. Nežiūrint diagnostikos ir gydymo galimybių, aklumo grėsmė dėl glaukomos lieka labai didelė. 2000 m. pasaulyje buvo 6,7 mln. žmonių, apakusių abiem akimis nuo glaukomos – tai tikrai nemaži skaičiai, verčiantys susimąstyti.

Lietuvoje glaukomos ir akių hipertenzijos (glaukomos rizikos veiksnio) atvejų yra 14,56/ 1 tūkstančiui gyventojų. Kasmet nustatoma apie 10.000 naujų glaukomos atvejų suaugusiems ir apie 300 atvejų vaikų iki 18m. amžiaus. Lietuvai tai gana dideli skaičiai.

Glaukoma yra lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Susirgus glaukoma, pamažu siaurėja akiplotis, darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes matymas tampa tarsi “pro vamzdį”. Sergantieji ilgą laiką net nežino, jog serga glaukoma, nes pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų: žmogui nei skauda, nei akis graužia. Glaukoma neužkrečiama, tačiau gali būti paveldima.

Glaukoma neturi diagnostinio “žymeklio”, pagal kurį būtų galima anksti ir neabejotinai diagnozuoti ligą. Kadangi yra įvairių glaukomų klinikinių formų, klasikiniai glaukomos požymiai dažnai išryškėja tik vėlesnėse ligos stadijose, kuomet stebimi jau toli pažengę ir negrįžtami regos nervo pakitimai. Kuo liga toliau pažengusi, tuo lengvesnė diagnostika, tačiau tuomet oftalmologinė pagalba jau būna pavėluota. Šeimos gydytojas glaukomą gali įtarti, žinodamas rizikos veiksnius:  pagal šeiminę glaukominę anamnezę, glaukomai būdingus kraujotakos sutrikimus (migrena, šąlančios galūnės, žemas kraujospūdis), refrakcijos ydas ir pan.

Glaukoma prasideda dažniausiai nepastebimai, nesukeldama jokių ypatingų požymių. Dažniausiai ankstyva glaukoma nustatoma, kai žmogus atvyksta pasitikrinti dėl netinkančių akinių, akių nuovargio žiūrint TV, ašarojimo – tai požymiai, nesusiję su glaukoma, bet patyręs akių gydytojas atkreipia dėmesį į pradinius pakitimus būdingus glaukomai ir nukreipia specialisto konsultacijai. Pasitaiko, kad uždengus vieną akį ranka, pastebima, kad kita akimi matoma lyg pro rūką ar rakto skylutę. Žmogus galvoja, kad tai atsitiko staiga, tačiau neretai - tai toli pažengusios klastingos ligos - glaukomos požymis.

Glaukoma turi keletą rizikos veiksnių, kurie gali įtakoti glaukomos atsiradimą – didelio laipsnio trumparegystė, migrena, arterinio kraujospūdžio svyravimai (tiek žemo, tiek aukšto kraujospūdžio), įvairūs kraujotakos sutrikimai, taip pat glaukoma gali atsirasti po stiprių akių sužeidimų ar kai kurių akių operacijų. Šia liga dažniau serga vyresni asmenys, kuriems virš 40 metų amžiaus, tačiau sirgti glaukoma gali ir vaikai. Įdomu tai, kad geltonosios rasės žmonės  dažniau serga uždario kampo glaukoma, o juodajai rasei būdinga piktesnė ir agresyviau progresuojanti glaukomos eiga. Tai susiję su įgimtais rasiniais ypatumais.

Glaukomų gydymo tikslas yra išlaikyti regėjimo funkcijas, užtikrinant paciento gyvenimo kokybę už efektyvią kainą. Pagrindinis šiuo metu naudojamas gydymo būdas, apsaugantis nervines ląsteles nuo žuvimo yra akispūdžio mažinimas ir visų žinomų rizikos veiksnių koregavimas. Vieni antiglaukominiai lašai mažina akies skysčių gamybą, kiti pagerina skysčių nutekėjimą iš akies. Lašai vartojami nuolatos 1-2-3 kartus per dieną visą gyvenimą. Chirurginis glaukomos gydymas taikomas, kai gydymas lašais yra neefektyvus, nepakankamas ir nepavyksta sustabdyti glaukominio proceso kompensacijos. Lazerinės chirurginės procedūros taikomos greta medikamentinio gydymo akispūdžio mažinimui arba kaip profilaktinė priemonė uždaro kampo glaukomos atveju. Antiglaukominių operacijų metu sudaromos sąlygos akies skysčiui filtruotis iš akies vidaus į išorę. Chirurginiu būdu sumažinus akispūdį, siekiama išvengti ligos progresavimo, tačiau atstatyti iki operacijos prarasto regėjimo neįmanoma.

Pasaulyje įdiegtos modernios glaukomos diagnostikos technologijos šiuo metu yra prieinamos ir  Lietuvos pacientams. Kauno medicinos universiteto Akių ligų klinika turi modernią bazę ankstyvai glaukomos diagnostikai, todėl galime drąsiai sakyti, kad glaukomos diaganostinės technologijos atitinka pasaulinius standartus.

Kauno medicinos universitete, kaip ir kasmet, iškilmingo Senato posėdžio metu buvo paminėta Lietuvos Valstybės atkūrimo diena. Minėjime dalyvavo Lietuvos Raspublikos Seimo nariai – prof. Vida Marija Čigriejienė, Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė, Juozas Olekas, prof. Arimantas Dumčius, KMU Senato garbės narys, prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas, kiti garbingi svečiai.

KMU rektorius prof. R. Žaliūnas padėkojo visiems susirinkusiems svečiams už jų pagalbą plėtojant pagrindinę universiteto misiją, sakydamas, kad visuomenė negali būti stipri, jei yra serganti ir neišsilavinusi. KMU Podiplominių studijų centro dekanė prof. Daiva Rastenytė kalbėjo apie Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Karo mediciną 1918 – 1940m. ir Kauno universiteto atsiradimo įtaką Lietuvos medicinai, Seimo nariai dėkojo medikams  už jų nepaprastai didelį indėlį į nepriklausomybės lobyną.

Minėjime koncertinę programą parengė KMU studentų trio – Lina Sakalauskaitė, Lina Jankauskaitė ir Aringas Vagonis , KMU choras „Neris“, vadovaujamas Tomo Lapinsko, tautinių šokių ansamblis „Ave vita“ .

Eglė Žemaitienė

Kaune vyko Lietuvos mokslų akademijos, Kauno medicinos universiteto, Kauno internistų draugijos, KMU Chirurgijos ir Gastroenterologijos klinikos organizuota konferencija nutukimo tema pačių įvairiausių sričių medikams – gastroenterologams, chirurgams, dietologams, kardiologams, šeimos gydytojams ir kitiems.

Konferencijoje pasisakė įvairių sričių gydytojai, nes nutukimas nėra tik chirurginė ar gastroenterologinė problema – tai multidisciplininė problema, jau senokai atėjusi į Lietuvą, nors iki šiol apie nutukimąmūsų šalyje buvo kalbama nepakankamai. Buvo aptarta nutukimo epidemija pasaulyje, Europoje ir Lietuvoje, nutukimo endokrininiai aspektai bei sąsajos su širdies ligomis, dietinis bei medikamentinis nutukimo gydymas, individualaus chirurginio gydymo pritaikymas, nutukusių asmenų reabilitacija.

Pasaulyje nutukimas yra didžiausia nepripažinta sveikatos prolema, esanti dešimtoje vietoje pagal mirties priežastį. Europoje nuo nutukimo sukeltų ligų kasmet miršta 1mln žmonių, o į Lietuvą ši problema jau yra atėjusi pakankamai seniai. Nutukusių žmonių skaičiai pasaulyje yra iš tiesų įspūdingi – pasaulyje gyvena 1,6 mlrd žmonių su antsvoriu, o 400 mln iš jų - yra nutukę. Lietuvoje daugybės atliktų tyrimų duomenimis didelis procentas ir vyrų, ir moterų yra nutukę. Kalbant apie Lietuvos vaikus, pasak ekspertų, situacija nėra tokia sunki kaip Italijoje ar Graikijoje. Vaikų nutukimas yra labai reikšmingas – nes vaiko sveikata, tai būsimojo suaugusio žmogaus sveikata. Nutukimo problemas turėtų spręsti ne tik gastroenterologai, chirurgai, endokrinologai, bet ir psichologai.

Eglė Žemaitienė

Vasario11d., kaip ir kasmet, Kauno medicinos universiteto klinikų Šv. Luko koplyčioje buvo iškilmingai paminėta Pasaulinė ligonių diena. Šia proga Šv. Mišias už visus besigydančius Kauno klinikose ir visus čia dirbančius medikus ir slaugytojas aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo mons. Artūras Jagelavičius ir KMUK kapelionas kun. Mindaugas Pukštys.  Šv. Mišiose dalyvavo KMUK generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius, kiti administracijos nariai, didelis būrys medikų ir slaugytojų, taip pat gausybė pacientų.

Homilijos metu arkivyskupas kalbėjo, kad sunki liga ir didelis skausmas į žmogų gyvenimą atkeliauja dažniausia netikėtai. Arkivyskupas susiejo ligą ir ligonius su dienos Evangelijos skaitiniu apie Kanos vestuves – kaip vestuvėse per patį įkarštį buvo pritrūkta vyno, taip ir skausmas ateina į žmogaus gyvenimą, kai viskas būna gerai. „Kaip neseniai su pavydu žiūrėjome į tas šalis, kur žmonės buvo labai saugūs ir niekas netikėjo, kad gali ateiti ir sunkus laikas. Tačiau jis atėjo, ir palietė visus“ – kalbėjo arkivyskupas.

Pasak arkivyskupo, tinkinčiam žmogui kančia niekada nėra prakeiksmas, o galimybė būti Dievo artumoje ir bendradarbiauti su juo. „Kai stebiu žmones, dažnai matau, kad jie yra labai pikti. Sakoma, kad taip yra dėl krizės, ekonominio sunkmečio, bet aš pagalvoju, ar būtų daugiau linksmumo, jei nebūtų krizės. Manau, kad ne, nes  žmonės vis tiek rastų dėl ko pykti. Kai žmogaus viduje yra chaosas, liga dažnai išmuša žmogų iš pusiausvyros.. Chaosą pristabdyti gali tik Dievo artumo suvokimas ir atidavimas visko Jam – tada žmogaus širdyje įsiviešpatauja ramybė, kai jis būna pasiruošęs viskam. Tada ir  vaistai geriau veikia“ – kalbėjo ganytojas.

Arkivyskupas pabrėžė  Bažnyčią, kaip gydančią žmogų ir grąžininčią viltį. Pasak arkivyskupo, Bažnyčia negali to, ką gali šiuolaikinė medicina, bet ji yra teikianti viltį, o bendradarbiauti su Dievu yra pašauktas kiekvienas žmogus.

Šv. Mišių metu giedojo KMUK vokalinis moterų ansamblis „Kolegės“, vadovaujaomos Antano Kelmelio.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai

Vasario 5d. Kauno medicinos universiteto bibliotekoje Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius susitiko su universiteto ir klinikų vadovais – KMU rektoriumi prof. Remigijumi Žaliūnu,  kauno medicinos universiteto klinikų generaliniu direktoriumi prof. Juozu Pundziumi,  prorektore prof. Irena Misevičiene, prorektoriumi prof. Renaldu Jurkevičiumi, mokslinių institutų  direktoriaus, fakultetų dekanais.

Susitikime KMU rektorius prof. R. Žaliūnas pristatė Kauno medicinos universitetą ir jo veiklą – KMU struktūra nuo pat Lietuvos nepriklausomybės laikų buvo ir išliko unikali – čia yra susiję mokslas, studijos ir klinikinė praktika. „Neįmanoma užtikrinti kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, jeigu šalia nevyksta moksliniai tyrimai bei studijos, taip pat tikras mokslas neįmanomas be klinikinės praktikos. Todėl KMU – neatskiriama moklso, praktikos ir studijų vienovė“ – sakė prof. Žaliūnas. Rektorius taip pat pabrėžė, kad universitete ir ligoninėje dirba daugiau nei 7000 žmonių, visuose fakultetuose studijuoja daugiau nei 5000 studentų, be to, medicinos universitete  sudijuoja daugiausia studentų iš užsienio šalių – Libano ir Izraelio, kurie vėliau sėkmingai dirba savo šalyse. „Universiteto klinikų stacionare per metus gydoma daugiau nei 80 000 pacientų, operuojama daugiau nei 60 000 pacientų, o apsilankymų skaičius išties įspūdingas – jau antrus metus pas gydytojus specialistus apsilanko daugiau nei 1 milijonas žmonių“ – kalbėjo rektorius. Rektorius taip pat kalbėjo apie slėnio „Santaka“ projektą, pristatė medicinos mokslų nacionalinę kompleksinę programą, sveikatos mokslų miestelio plėtrą.

Ministras G. Steponavičius kalbėjo apie pagrindinius švietimo ir mokslo reformos aspektus – naują finansavimo tvarką, studentų krepšelį. Yra numatytos šešios  studijų sritys, tarp kurių ir turėtų pasiskirstyti studentų krepšeliai. „Ketiname lėšas padalinti į šešias sritis pagal praeitų metų stojančiųjų duomenis. Pirmaisiais reformos metais bus stengiamasi, kad į tos pačios specialybės studijas nebūtų priimta daugiau nei 120 proc studentų, lyginant su ankstesniais studijų metais- taip bus išvengiama studentų antplūdžio į kelias populiariausias sritis. Pametinis krepšelių diegimas leis nustatyti paklausiausias specialybes“ – kalbėjo švietimo ministras. Vėliau susitikime buvo kalbėta  ir apie teisinį universitetų statusą – visi norintieji galėjo užduoti ministrui klausimus.

Po susitikimo KMU bibliotekoje, ministras G. Steponavičius lankėsi Kauno medicinos universiteto klinikose- aplankė Kardiologijos kliniką, Skubios pagalbos skyrių, Radiologijos kliniką, Spindulinės terapijos skyrių, laboratorijas.

Eglė Žemaitienė

Stop gimdos kaklelio vėžiui!

2009m. sausio 18-24 d. - Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė

Jau trečius metus iš eilės Europoje pažymima gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė. Šiais metais - tai sausio 18-24 d. Kasmet Europoje gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 50 000 moterų, apie 25000 iš jų - miršta. Lietuvoje kasmet 500 moterų naujai diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys.

„Ši liga kasmet nusineša apie 300 Lietuvos moterų gyvybių...Gyvybių moterų, kurių amžius 35-45 metai. Tai mūsų mamos, seserys, močiutės, tetos, auginačios vaikus, turinčios planų ir svajonių, dirbančios daugybę visuomenei reikalingų darbų. Tai mūsų moterys, kurios mums yra nepaprastai svarbios, reikalingos ir mylimos. Liūdniausia tai, kad prevencinių priemonių pagalba, šių moterų gyvybės būtų išsaugotos“ – apgailestauja Kauno medicinos universiteto klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė, prof. Rūta Nadišauskienė.

Lietuvos moterys, taip pat kaip ir kitų didžiųjų Europos valstybių moterys, gali naudotis gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonėmis.

·        Lietuvoje jau penkerius metus veikia valstybinė profilaktinė gimdos kaklelio vėžio patikros programa. Ši programa užtikrina, kad kiekviena 25- 60 m. moteris gali būti patikrinta vieną kartą per tris metus.

„Jeigu Jūs ar Jūsų artima mergina ar moteris dar nepasitikrino, paskatinkite ją paklausti savo šeimos gydytojo ar akušerio ginekologo, kada buvo ar bus atliktas citologinis gimdos kaklelio tepinėlis, o jeigu jau tai padaryta, kada kitą kartą reikėtų pasitikrinti. Paraginkite tai atikti savo artimąsias - dukras, seseris, drauges“ – sako prof. R. Nadišauskienė. Pasak medikės, šalių, kuriose gimdos kaklelio vėžys jau nebėra didelė sveikatos problema, patirtis rodo, kad valstybinės patikros programos yra efektyvios tada, kai apima 80 proc. valstybės gyventojų, kai visuomenė supranta programos svarbą ir aktyviai joje dalyvauja.

·        Kaip ir visos Europos moterys, taip ir kiekviena iš mūsų turime ir kitą pirminės gimdos kaklelio vėžio prevencijos galimybę. Tai - vakcina prieš žmogaus papilomos virusą – pagrindinį gimdos kaklelio vėžio sukėlėją. Lietuvos akušeriai ginekologai, taip pat kaip ir visos Europos ir Pasaulio moterų sveikatos specialistai, rekomenduoja vakciną, kaip efektyviausią profilaktinę priemonę. Norisi tikėtis, kad ir mūsų valstybė ilgai nedels, ieškodama galimybių, kad vakcina galėtų tapti prieinamesne mūsų moterims. Jei sveikata yra mums prioritetas - stenkimės pasiskiepyti ir paskiepyti savo dukras jau dabar.

 Bent šią - Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę, pamąstykime ar padarėme viską, kad išvengtume šios negailestingos ligos.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai

Besibaigiant 2008 metams, Kauno medicinos universiteto klinikose buvo atlikta aortos stentų implantacija ligoniui, sirgusiam torakoabdominaline aneurizma (TAA). Tai pirmoji operacija klinikose, krūtininės ir pilvinės dalies aortos stentų  implantaciją atliekant kartu.

KMUK kraujagyslių chirurgijos vedėjas dr. Linas Velička teigia, kad aneurizmos gali vystytis dėl daugelio priežasčių – tai Marfan sindromas, Ehlers Danlos sindromas, taip pat dėl infekcijos ar  traumos. Tačiau viena iš pagrindinių aneurizmos išsivystymo priežasčių -- dėl amžiaus besivystantys arterijų sienelių degeneraciniai pakitimai, sukeliantys kolageno ir elastano skaidulų išsidėstymo struktūros pakitimus, lemiančius sienelės silpnėjimą ir išsiplėtimą. TAA atsiradimui yra labai svarbūs rizikos veiksniai - arterinė hipertenzija, rūkymas, aterosklerozė. Torakoabdominalinė aneurizma yra viena sudėtingiausių širdies - kraujagyslių chirurginių ligų. Žinomuose pasaulio centruose mirtingumas po TAA planinio chirurginio gydymo siekia 4-19 proc., o po skubių operacijų dėl plyšimo ar disekacijos 37 – 80 proc. Ankstyvo mirtingumo po operacijos dažniausios priežastys yra daugybinis organų pakenkimas, plaučių komplikacijos, inkstų nepakankamumas, širdies infarktas ir plyšusios kitos aneurizmos.

Manoma, kad TAA žmonėms, peržengusiems 65 m. amžiaus ribą, pasitaiko 3- 4 proc. Aortos išsiplėtimas daugiau nei 3 cm. jau yra traktuojamas kaip aneurizma. Tokiems ligoniams rekomenduojama stebėti aortos diametrą. Sergančių TAA aortos vidurkis yra 68 metai. Serga  dažniau vyrai – 68 proc. , o moterys  - 42 proc.

„Mūsų atlikta minimaliai invazinė operacija buvo planinė. 77-erių metų pacientui dėl jo būklės negalėjome atlikti atvirosios operacijos - jis turėjo aukštą kraujospūdį, širdies patologiją, didelį antsvorį. Didelės operacinės rizikos ligoniams rekomenduojamas minimaliai invazinis TAA gydymo metodas , t. y. stento implantavimas aneurizmos zonoje. Specialūs stentai iš aktyvios kraujotakos išjungia išsiplėtusį aortos segmentą“ –sakė Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas dr. L. Velička

TAA operacijos brangios, vien stentai vienam ligoniui kainuoja 15 - 45 tūkst litų, reikalauja pačios sudėtingiausios medicininės technikos, sudėtingų medicininių technologijų. Gali būti atliekamos tik stambiuose centruose, reikalinga jungtinė kvalifikuotų specialistų brigada. Rengiantis operacijai,  ligonį konsultavo į Roberto Pacioni, Mantua ligoninės (Italija) gydytojas.

Minimaliai invazinę operaciją atliko penkių chirurgų brigada: intervencinės radiologijos skyriaus vadovas dr. Rytis Kaupas (KMU Radiologijos klinika),   kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas dr. L. Velička,  dr. N. Aleksynas (KMU Kardiochirurgijos klinika) ir anestioziologas dr. Edvin Šneider (KMU Kardiochirurgijos klinika). Operaciją padėjo atlikti kolegos iš Vilniaus gyd. Valdas Bilkis ir gyd. Nerijus Misionis (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos)

Minimaliai invazinė operacija atlikta sėkmingai, ligonis po operacijos jau kitą dieną galėjo valgyti, gerti, nebuvo skausmų, nereikėjo vartoti analgetikų. Nei operacijos metu, nei pooperaciniu laikotarpiu kraujo perpilti neprireikė  Žmogus, pasak chirurgų, nejaučia, kad buvo operuotas. Vėliau šiam pacientui reikės vartoti tik vienintelį medikamentą- aspiriną. Ligonis išleistas namo praėjus penkioms paroms po operacijos, jam 2 kartus per metus reikės atlikti  kompiuterinę tomografiją, stebint į aortą implantuotą stentą

Atliekant chirurginę operaciją, būtų reikėję atverti krūtinę ir pilvą. Tai labai didelė, traumuojanti operacija, dažnos pooperacinės komplikacijos: plaučių uždegimas, stuburo smegenų pažeidimus su galimu visų galūnių paralyžiumi, embolines komplikacijas. To išvengta atliekant aortos stentų implantaciją. Senstant visuomenei šių operacijų poreikis didės. Šiuo metu KMUK aortų stentavimo operacijos laukia trys ligoniai.

Aortos stentų  implantacija ligoniui, kuris sirgo torakoabdominaline aneurizma, yra didelis kraujagyslių chirurgų ir intervencinių radiologų pasiekimas, įrodantis koks gali būti sėkmingas įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas daugiaprofilinėje KMUK ligoninėje, gydant sudėtingą patologiją turinčius ligonius.  

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai

Artinantis naujiesiems metams, klinikose vyko dar viena graži tradicija – KMUK kapelionas, kun. Mindaugas Pukštys, socialinė darbuotoja Aldona Banionienė ir Kalėdų senelis su maišu saldainių aplankė daugelį KMUK darbuotojų ir vaikų ligų skyriuose besigydančius mažuosius pacientus.

Paskutinį šių metų rytmetį klinikų darbuotojai susirinko į tradicinį, jau daugelį metų organizuojamą šventinį renginį – senųjų metų palydas, kuriame dalyvavo daug garbingų svečių: Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas, Kauno miesto vicemeras Algimantas Kurlavičius, Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė, Kauno medicinos universiteto rekotrius prof. Remigijus Žaliūnas ir kiti. Koncertinę programą atliko KMUK moterų ansamlis „Kolegės“, solistė, Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos solinio dainavimo katedros magistrantė Elena Kalvaitytė – Vitkauskienė.

Sveikatos apsaugos ministras A. Čaplikas, sveikindamas medikus pasidžiaugė, kad mediko kvalifikacija Lietuvoje yra labai didelė ir įspūdinga. „Jūs esate tie, kurie nulemia žmonių sveikatą, Lietuvos gydytojus labai vertina visa Europa - belieka vertinti tik Lietuvai, nes turime kuo didžiuotis“ – kalbėjo ministras, sveikindamas su Naujaisiais metais.

Sveikindamas visus susirinkusius KMUK generalinis direktorius, prof. Juozas Pundzius kalbėjo, kad pasidžiaugdami nuveiktais darbais, šiandien galime pasižiūrėti į ateitį. „Didžiausia klinikų vertybė – tai nuoširdžiai savo darbui atsidavę žmonės. Praeitais metais pagydėme daugiau kaip 80 000 pacientų, daugiau nei milijonas apsilankė poliklinikoje, daugiau kaip 50 000 buvo išoperuoti. Vieni mes galime daug, tačiau turėdami bendradarbius - Sveikatos apsaugos ministeriją, Kauno miesto savivaldybę, Kauno apskritį ir kitus - mes galime daug daugiau“ – dėkodamas visiems prisidėjusiems prie klin ikų veiklos, kalbėjo prof. J. Pundzius.

KMU rektorius, prof. Remigijus Žaliūnas, apžvelgdamas praėjusius metus, pastebėjo, kad praėję metai kauno medicinos universitetui buvo labai geri - atidaryta moderniausia Lietuvoje biblioteka, pradėtas statyti Farmacijos fakultetas, o studijuoti priimti patys gabiausi gimnazistai iš visos Lietuvos. Pasak prof. R. Žaliūno, mediko profesija darosi vėl labai populiari, kaip ir prieš daugelį metų. „Kalbant apie praėjusius metus, jūs tikriausiai norėsite paklausti - o kokie bus ateinantys metai? Daug kalbama apie krizę, bet manyčiau kad egzistuoja keletas neišvengiamai pasikartojančių universalių dalykų - krizės gali išskirti žmones, net tautas, tačiau jos gali dar labiau suartinti ir suvienyti. Ir tik nuo mūsų priklausys, kaip mes pasirinksime“ – kalbėjo prof. R. Žaliūnas.

Kauno miesto vicemeras A. Kurlavičius dėkojo gydytojams, kad klinikų durys visada yra atviros kiekvienam besikreipiančiam, paminėjo nuveiktus darbus, taip pat pabrėžė, kad artimiausiomis dienomis bus svarstomas aikštelės prie klinikų klausimas. Kauno apsikrities viršininkė O. Balžekienė linkėjo visiems susirinkusiems medikams sveikatos, stiprybės ir savo žinias bei kompetenciją nukreipti visų ligų prevencijai.

Šventinį renginį vainikavo bendra moterų ansamblio „Kolegės, solistės Elenos Kalvaitytės – Vitkauskienės ir visos auditorijos daina.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel 8 37 326581
Mob.tel 8 68268423

Nors Lietuvoje ragenų persodinimo operacijos atliekamos seniai, šiandien Kauno medicinos universiteto klinikų Akių ligų kliniką palieka ypatinga pacientė – unikalios tranpslantacijos operacijos dėka pacientė atgavo regėjimą.

„Šios pacientės situacija – labai reta. Pacientė viena akimi dėl atšokusios tinklainės nematė visai, kita – tik skyrė šviesą nuo tamsos, todėl buvo visiškai priklausoma nuo kitų žmonių pagalbos. Toje dar vos vos matančioje akyje sudrumstėjo ragena, kas neleido šiai moteriai matyti. Todėl buvo priimtas sprendimas pakeisti šiai pacientei jos pačios ragenas – sąlyginai skaidrią rageną persodinome į tą šiek tiek matančią akį ir moteris vėl ėmė matyti. O rageną, kuri buvo drumsta, mes perkėlėme į nematančią akį, kuri bet kokiu atveju nebegalėjo matyti. Šitokiu, labai retai visame pasaulyje pasitaikančiu būdu, visiškai akla pacientė atgavo regėjimą viena akimi - dabar ji regi tiek, kad gali būti savarankiška. Tik buvęs visiškai aklas žmogus gali suprasti, ką reiškia atgauti regėjimą“ – pasakojo operaciją atlikęs akių ligų klinikos vadovas, prof. Vytautas Jašinskas.

Pasak operuotos kaunietės Vandos Celiešienės, vienos akies tinklainė jai atšoko daugiau nei prieš 30 metų, tada ji apako viena akimi. Laikui bėgantnusilpus ir antrajai akiai, moters gyvenimą apgaubė beveik visiška tamsa. „Keletą pastarųjų metų prieš operaciją beveik visiškai nieko nemačiau - viena akimi galėjau atskirti tik šviesą, rūką. Kai apakau, nebegalėjau niekur pati eiti, teko išeti iš darbo, negalėjau net matyti mane gydžiusių daktarų. Atsibudusi po operacijos viena akimi išvydau viską ir dėl to esu neapsakomai laiminga“ – kalbėjo V. Celiešienė.

Pirmoji ragenos persodinimo operacija pasaulyje atlikta 1905m. Per metus Lietuvoje atliekama 40-50 ragenos persodinimo operacijų, tačiau poreikis yra dešimt kartų didesnis – dėl aklumo jų reikėtų atlikti 400-500 pacientų per metus. Prof. V. Jašinsko teigimu , dėl donorinių ragenų trūkumo persodinimo operacijų dažnis Lietuvoje yra daug mažesnis nei kitose Europos šalyse – Europoje 100000 gyventojų tenka 12 persodintų ragenų, tuo tarpu Lietuvoje – tik 1. Pasak prof. Vytauto Jašinsko, kai kurie pacientai regėjimą gali atgauti tik persodinus rageną.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel 326581, mob.tel 8 68268423
El.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Kauno medicinos universiteto klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovei, prof. Rūtai Nadišauskienei buvo suteiktas Karališkosios Akušerių ginekologų kolegijos (Royal College of obstetrics and gynecology) garbės nario vardas.

Karališkoji Akušerių ginekologų kolegija yra akušerių ginekologų profesinė organizacija. Lietuvoje panaši organizacija yra visuomeniniais pagrindais dirbanti akušerių ginekologų draugija(LAGD). Karališkoji kolegija yra organizacija, atsakinga už akušerių ginekologų profesijos kokybę, aukštą kvalifikaciją ir jos kėlimą, kompetenciją. Šios organizacijos viena iš pagrindinių misijų yra profesinis tobulėjimas – ji organizuoja kursus, seminarus, kurie yra visada labai aukšos kokybės. Be to, Karališkoji akušerių ginekologų kolegija jungia narius iš daugelio šalių. Norint tapti šios draugijos nariu galima tapti išlaikius specialius egzaminus. Išlaikius egzaminus iškilmingai suteikiamas Karališkosios kolegijos akušerio ginekologo vardas. Karališkoji kolegija turi prezidentą, renkamą kelimes metams, tarybą, kurią sudaro 20 narių.

Karališkosios akušerių ginekologų kolegijos garbės nariu pagal tradiciją galima tapti ir už kitokius nuopelnus: už veiklą ir nupelnus pačiai Karališkajai kolegijai, už didelius nuopelnus akušerijai ginekologijai, už efektyvius pasiekimus savo šalyje gerinant moterų sveikatą. Už pasiekimus gerinant moterų sveikatą Lietuvoje ir buvo apdovanota prof. Rūta Nadišauskienė.

„Labai džiaugiamės, kad tokia žymi organizacija atkreipė dėmesį ir į Lietuvą. Mano asmenyje šiuo apdovanojimu buvo įvertinti visi Lietuvos akušeriai ginekologai, neonatologai – tie specialistai, kurie dirba ir stengiasi dėl moterų sveikatos. Labai didžiuojamės, kad per paskutinį dešimtmetį pasiekėme daug – tai rodo sumažėjęs kūdikių ir nėščiųjų bei gimdyvių mirtingumas. Tokie gersi rezultatai yra pasiekiami ne vieno žmogasu, bet visos komandos darbu. Be to, daug pastangų padėjo specialistai, kurie daugiau nei prieš dešimt metų pradėjom koncentruoti paslaugas į perinatologijos centrus, transportavimo skūrimą. Pažiūrėkime į kaimynus latvius- ten yra daug perinatologijos centrų, tačiau rezultatai prastesni, reiškia, tokia praktika nepasitvirtina. Lietuva jau tampa šalimi, iš kurios patirties gali mokytis ir kitos šalys“ – pasakojo prof. R. Nadišauskienė. Pasak prof. R. Nadišauskienės, moterų sveikatos srityje yra labai daug sričių, kur galima tobulėti- artimiausi planai yra gerinti informavimą moterų, kurios turėtų pasitikerinti dėl gimdos kaklelio vėžio.

Prof. R. Nadišauskienė pasakojo apie bendrą planuojamą Lietuvos akušerių ginekologų draugijos ir karališkosios kolegijos projektą - pavasarį organizuojamą konferenciją. „Viena ši svarbių misijų karališkosios kolegijos buvo padėti kolegoms kitose šalyse –Afrikoje, Azijoje, juos jungiant į bendrą darbą, ieškant resursų, keliant jų kvalifikaciją. Karališkoji kolegija mano, kad Lietuva turėtų daugiau bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis šalimis, nes mūsų turimas žinias galima panaudoti mokant specialistus. Projektas, kurį organizuojame, vadinsi „Eurovision“, Eurovizija. Norim tikėti, Lietuvai bus sėkmingas, kad sugebėsim atstovauti savo šalį profesinėmis žiniomis ir būti naudingi“ – sakė prof. R. Nadišauskienė.

Eglė Žemaitienė

Kauno medicinos universiteto klinikų Urologijos klinikoje viešėjo gydytojas urologas, prof. Wilhelm Huebner iš Vienos, kurio padedami KMUK urologai atliko dvi operacijas. Jų metu buvo įsiūtas specialus tinkliukas (pošlaplinis raištis), kuris leistų palengvinti šlapimo nelaikymo problemą turintiems vyrams tolimesnį gyvenimą. Tokios operacijos iki šiol Lietuvoje nebuvo atliekamos.

Pasak KMUK Urologijos klinikos vadovo, doc. Mindaugo Jievalto, vyrams, sergantiems prostatos vėžiu, kai jiems atliekama radikali prostatektomija (prostatos pašalinimas), gali atsirasti šlapimo nesulaikymas. Per metus Lietuvoje atliekama maždaug 600 - 800 radikalių prostatektomijų ir maždaug 60-80 vyrų atsiranda šlapimo nelaikymas, kurio efektyviausias gydymas yra operacija. Doc. M. Jievalto teigimu, šlapimo nelaikymo problema vyrams nėra taip plačiai paplitusi, kaip moterų tarpe. Tačiau šlapimo nesulaikymas po operacijos išlieka didele socialine ir psichologine problema, kurią būtina spręsti, nes vyrai, kuriems atliekama radikali prostatektomija dėl prostatos vėžio, pasveiksta, išlieka darbingi, gyvena normalų gyvenimą, tik gyvenimo kokybei pagerinti reikalinga išspręsti šlapimo nelaikymo problemą.

Šlapimo nelaikymo operacijai reikalingas specialus tinklelis (pošlaplinis raištis), o daliai pacientų - dirbtinis sfinkteris, kuriuos ateityje žada kompensuoti ligonių kasos. KMUK urologai tikisi, kad tokios operacijos vyrams ateityje taps įprastomis.

Prof. W. Huebner konsultuos ir padės  šias operacijas atlikti taip pat ir Vilniaus universiteto Santariškių ligoninėje.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel 326581, tel:8 68268423
El.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Kauno medicinos universiteto klinikose žurnalistė ir pradedanti rašytoja Erika Umbrasaitė medikams, žurnalistams, pacientams bei visiems susirinkusiems pristatė savo pirmąją knygą “Vienos krūties istorija“. Ši knyga – tai autorės patirtimi paremta jaudinanti istorija apie meilę, ligą, išgyvenimus ir gyvenimo atradimą iš naujo, iškilus pavojui viską prarasti. Pristatyme dalyvavo KMUK Onkologijos klinikos vadovė prof. Juozaitytė, Onkologijos skyriaus vedėja dr. Rasa Jančiauskienė, gydytojai, slaugytojos, sergančių vėžiu moterų draugijos „Eivena“ atstovės.

„Vienos krūties istorija“ – tai dienoraščių rinkinys, kuruos pati sau autorė rašė beveik trejus metus. Vėliau, paraginus artimiesiems ir draugams,  nusprendė išleisti kaip atskirą knygą.

Pasak autorės, dienoraščiai peraugo į knygą pamažu - iš pradžių juos skaitė tik kelios draugės, vėliau dienoraščių ištraukos buvo spausdintos Vilnius Onkologijos instituto laikraštyje ir sulaukė didelio pasisekimo. „Aš vis dar maniau, kad dienoraščiai nėra verti knygos, bet, kai mane paragino Vytautas Kernagis juos išleisti, pasiryžau.“ – sakė autorė

Skaitant šią knygą nereikės verkti - joje yra visko apstu kaip ir gyvenimeb - ir juoda, ir balta, ir visos kitos spalvos. Nors knyga labai moteriška, pasak autorės, vyrai taip pat su dideliu susidomėjimu ją skaito. Rašydama šią knygą E.Umbrasaitė rado būdą, kaip paprastai, be patoso, be ypatingo graudulio, nevengiant humoro ir cinizmo, kalbėti tokia nemadinga šiais laikais tema, kaip liga. Žmonės, kuriems yra tekę susidurti su liga, skaitydami knygą supras, kad viskas yra ištveriama ir viskas praeina, o sveikieji galės pradėti mylėti gyvenimą tokį, koks jis yra, sugebės pažvelgti į jį lengviau, linksmiau, šviesiau

E. Umbrasaitė išreiškė padėką KMUK medikams, su kuriais nuolatos konsultuodavosi gydymo metu. Onkologijos klinikos vadovė, prof. E. Juozaitytė pasidžiaugė, kad visuomenėje esama tokių žmonių, kurie ne tik nevengia atvirai papasakoti apie ligą, bet tuo pačiu ir įkvepia kitus nepasiduoti, išgirdus vėžio diagnozę, o pamilti gyvenimą iš naujo.

Knygą „Vienos krūties istorija“ išleido viešoji įstaiga „Rožinio kaspino draugija“ įgyvendinanti visuomenės švietimo krūties vėžio, jo diagnostikos, gydymo ir gyvenimo su šia liga projektus, leidžianti švietėjišką literatūrą pacientams. Didžioji dalis už knygą gautų lėšų bus skirta pirkti biopsijos adatoms.

Eglė Žemaitienė

Kauno medicinos universiteto klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikoje operuojant išnirusį raktikaulį pritaikyta nauja atstatanti raiščius artroskopinė metodika

Raktikaulis gali išnirti dėl kritimo iš aukščio, ant šono, autoavarijos ar sportinės traumos metu. Per traumą plyšta raiščiai ir išnyra raktikaulis. Išniręs raktikaulis čiuopiasi per odą, tai yra vadinamasis „klavišo“ simptomas, todėl operaciją atlikti yra būtina, nes žmogus kenčia didelį skausmą, negali atlikti kasdienių darbų. Tokia raktikaulio trauma yra operuojama visuomet, tačiau tą darant įprastinu būdu žmogui reikėdavo atlikti dvi operacijas – vieną, sutvirtinant raktikaulį specialiomis vielomis, o antroji operacija būdavo reikalinga tam, kad, suaugus raktikaulį laikančiams raiščiams, vielos būtų pašalintos. Tačiau senasis chirurginis būdas neatstatydavo anatominės raiščių struktūros, o per petinį raktikaulio sąnarį atliekama fiksacija, vėliau sukeldavo šio sąnario kremzlės degeneracinius pakitimus. Neretai raktikaulis pakartotinai panirdavo.

Naujuoju, artroskopiniu būdu KMUK jau yra atliktos septynios anatominės raktikaulio distalinio galo raiščius atstatančios operacijos.  Pagrindiniai naujosios operacijos privalumai – reikia tik vienos operacijos, kosmetiškai mažesnis pjūvis, anatominė raiščių rekonstrukcija, išsaugomas raktiakaulio- petinis sąnarys. Pasak operacijas atlikusio gydytojo ortopedo-traumatologo doc. Rimtauto Gudo, operacija techniškai yra sunkesnė, nes šalia raktikaulio raiščių yra nervai, kraujagyslės bei plaučiai, tačiau žmogui ši operacija – daug geresnė.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai

Onkologinėmis ligomis sergančias moteris vienijanti draugija „Eivena“ pakvietė į mecosoprano, operos dainininkės, Nacionalinės filharmonijos solistės, Tarptautinių konkursų laureatės Juditos Leitaitės – vienos aktyviausių Lietuvos kamerinės muzikos atlikėjų – koncertą, kuris vyko Kauno medicinos universiteto (KMU) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Onkologinėmis ligomis sergančiųjų moterų draugijos „Eivena“ gretose – moterys, įveikusios klastingą onkologinę ligą arba vis dar tebekovojančios su ja, kupinos ryžto ne tik pasveikti, bet ir padėti kitoms.„Eivena“ oficiali veikla ir kasdienybė – švietėjiškos paskaitos apie onkologinius susirgimus, jų rūšis, moderniausius gydymo būdus, reabilitaciją, gyvenimą su liga ir po jos, bei ypač draugijos narių laukiami kultūriniai renginiai.

J.Leitaitė šiuo metu yra viena ryškiausių kamerinės muzikos atlikėjų, aktyvi dainininkė, kurios kūrybinė veikla yra neatsiejama Lietuvos kultūros dalis. Solistė koncertuoja ne tik didžiausiose šalies ir užsienio koncertų salėse, bet ir Lietuvos ligoninėse, rajonų mokyklose, internatuose, senelių prieglaudose, bažnyčiose.

Džiuljeta Kulvietienė

Lapkričio 23d. - Negimusio kūdikio diena. Šią dieną Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Šv. Luko koplyčioje kunigas Ričardas Banys aukojo šv. Mišias ir meldėsi už negimusius kūdikius, jų motinas ir kitus šeimos narius, kurių taip ir nepasiekė būsimo mažylio juokas. „Mes nieko nesmerkiame ir nepriekaištaujame, niekam negrūmojame ir nemokome gyventi. Mes tik meldžiamės“, – sakė kunigas R.Banys ir kvietė pamastyti apie tuštumą, kuri jaučiama kažko netekus ar praradus... kad ir savo noru. Kunigas R.Banys kvietė maldai už gyvybę ir šeimas, palaikant iniciatyvą, kad lapkričio 23-ioji būtų minima kaip Negimusio kūdikio diena .

Džiuljeta Kulvietienė

Lapkričio 21d. Sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas Kauno medicinos universiteto bibliotekoje susitiko su medicinos įstaigų vadovais. Susitikime taip pat dalyvavo ministerijos atstovai - ministerijos valstybės sekretorė Janina Kumpienė, sekretorė Rima Vaitkienė, Teisės ir personalo departamento direktorė Nerija Stasiulienė ir kiti.

Ministras pristatė siūlomą Privalomojo sveikatos draudimo sistemos pertvarkymą, pakeičiant atskaitymus nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio į atskirą sveikatos mokestį ir papildomojo sveikatos draudimo koncepcijas.

Ministras pristatė siūlymus pertvarkant fizinių asmenų pajamų mokestį. 2006 – 2007m. Sveikatos apsaugai nuo BVP teko 4,3 ir 4,5 proc. Ministro teigimu, jei sveikatos finansavimas yra tiesiogiai susietas su pajamų mokesčiu, tai pastarajam sumažėjus, sumažėja ir sveikatos finansavimas. G. Černiauskas pristatė skaičius, koks sveikatos draudimo mokestis yra kitose šalyse –Vokietijoje 15 proc., Kroatija 16 proc, Lietuva – 9proc. Darbadavys ir darbuotojas moka dalimis.

Ministro siūlomos alternatyvos esmė - atskirti gyventojų pajamų mokestį nuo sveikatos draudimo mokesčio, mažinant GMP ir didinant sveikatos mokestį. Sveikatos įmoką siūloma įvesti nuo 2010m. sausio 1d. Pertvarkos planuojamas poveikis – tikimasi, kad sveikatos priežiūros paslaugų fininsavimas taps stabilesnis, be to, kiekvienas dirbantis asmuo žinos, kiek lėšų jis skiria sveikatai. Jei būtų stabilus sveikatos mokestis, lengviau planuoti plėtrą. Galimas neigiamas poveikis – sunkumai pertvarkant mokesčių sistemą, be to, iškiltų sunkumų nustatant tikslų tarifą.

Sveikatos apsaugos minsiterijos sekretorė Janina Kumpienė susirinkusiems gydymo įstaigų vadovams pristatė investicijas į sveikatos priežiūros sistemą. 2007 – 2013m. Lietuva iš Europos sąjungos gavo 23 mlrd litų, iš jų 828 mln. buvo skirtasveikatos apsaugai. 58 proc. arba 570 šių lėšų buvo skirta neinfekcinių ligų mažinimo programai, 39 proc. – 378 mln. – reformos plėtrai, o 3 proc. – greitosios pagalbos automobilių atnaujinimui.

Susitikimo pabaigoje visi pageidaujantieji galėjo žodžiu ar raštu užduoti ministrui ir kitiems ministerijos atstovams klausimus.

Eglė Žemaitienė

Plaučių vėžio mėnesiui paminėti Kauno medicinos universiteto klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinika organziavo inforamcinį renginį Kauno „Rasos“ gimnazijos moksleiviams. Renginys buvo skirtas plaučių vėžio problemai ir pagrindianiam rizikos veiksniui - rūkymui aptarti.

Į renginį atvyko apie 70 „Rasos“ gimnazijos dešimtokų drauge su auklėtojomis, o pranešimus skaitė Pulmonologijos ir imunologijos klinikos vadovas, prof. Raimundas Sakalauskas, gydytojas pulmonologas dr. Marius Žemaitis, krūtinės chirurgijos gydytojas prof. Romuladas Rubikas ir dr. Aurelijus Veryga.

Prof. R. Sakalauskas kalbėjo apie rūkančius mokinius- kaip smarkiai jų padaugėjo nuo 1994m. Pasak kalbėtojo, 2006m. rūkė beveik trečdalis penkiolikmečių. O plaučių vėžys yra taip paplitusi liga, kad ja serga daugiau žmonių nei krūties, prostatos, kasos ir  storosios žarnos vėžiu kartu sudėjus.

Dr. M. Žemaitis rodė, kaip gydytojas endoskopuotojas bando „sugauti vėžį“ – tai, kaip atliekama bronchoskopija mokiniai galėjo pamatyti ant manekeno. O tai, ką mato gydytojas , įvedęs instrumentus pacientui į kvėpavimo takus – mokiniai galėjo pamatyti ekrane. Pasibaigus renginiui, mokiniai galėjo patys išbandyti, kaip veikia bronchoskopas.

Prof. R. Rubikas prasitarė labai mylintis chirurgiją, tačiau taip pat pasakė tikintis, kad vieną dieną jos nebereiks. „Jei jūs, čia sėdintys, surasite būdą, kaip pagydyti plaučių vėžį – galite pretenduoti į Nobelio premiją“ – sakė profesorius.

Dr. Veryga pateikė mokiniams pagrindinius faktus, kodėl reikia mesti rūkyti – tai ir pagerėjusi sveikata, ir grožis, ir sutaupyti pinigai – pranešėjas pasiūlė labai lengvai paskaičiuoti, kokia įspūdinga susidarytų, jei nereikėtų pirkti cigarečių. Pasak kalbėtojo, pagrindinis tabako gaminiais oprekiaujančių kompanijų taikinys yra moksleiviško amžiaus vaikai, nes, remiantis statistikos duomenimis, jei žmogus nepradeda rūkyti iki  metų - jis dažniausia ir neberūko. Kad pritrauktų vaikus, naudojama kruopščiai suplanuota strategija - garsūs aktoriai geruose filmuose rūko.

Eglė Žemaitienė

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) - tai lėtinė liga, pažeidžianti kvėpavimo takus. Ji išsivysto dėl ilgalaikio įkvepiamų kenksmingų dalelių ar dujų, dažniausiai tabako dūmų, poveikio į plaučius, kuomet kvėpavimo takų spindis susiaurėja ir orui sunku patekti į plaučius ir pasišalinti iš jų. LOPL pradžia dažnai nepastebima, ji progresuoja lėtai ir plaučių funkcija labiau sutrinka tik po ilgamečio, 10 metų ir ilgesnio, rūkymo ar nuolatinio dulkių, chemikalų poveikio. Kadangi ligos pradžioje simptomai minimalūs arba jų apskritai nėra, pacientai į gydytojus nesikreipia, o liga dažnai diagnozuojama tik vyresniame amžiuje. Tada ji jau būna gerokai pažengusi.

LOPL yra rimta sveikatos problema. LOPL yra viena pagrindinių sergamumo ir mirtingumo priežasčių pasaulyje. Šiandien – tai ketvirtoji mirtingumo priežastis ir vienintelė lėtinė liga pasaulyje, dėl kurios didėja mirtingumas. Šiuo metu pasaulyje serga per 500 milijonų žmonių, kasmet miršta – 3 milijonai, o Europoje - iki 300 tūkst. žmonių, Lietuvoje medicininės statistikos duomenimis sergančiųjų LOPL skaičius siekia per 60 000, o kasmet dėl jos miršta apie vieną tūkstantį asmenų. Numatoma, kad artimiausią dešimtmetį pasaulyje LOPL ir toliau plis, o mirtingumas nuo šios ligos didės. Tuo būdu, visuomenei tenka reikšminga ir vis didėjanti ekonominė bei socialinė sergamumo šia liga našta. LOPL gydymas kainuoja daugiau negu astmos, ir 50–75 proc. šių sąnaudų tenka paslaugoms, kurių prireikia paūmėjus ligai.

Pasaulinė LOPL diena buvo inicijuota ir kasmet minima nuo 2002 m. Šių metų pasaulinės LOPL dienos šūkis „Dūstantysis – ne bejėgis“. Šiuo šūkiu norima  akcentuoti, kad dusulys ir kiti ligos simptomai nėra žmogaus fiziologinio senėjimo pasekmė, o gali būti pirmieji ligos požymiai. Kad kiekvienas rūkantysis gali sirgti LOPL ir kad jam galima padėti, jei jis kreipsis pagalbos. Tuo būdu, LOPL  dienos tikslas atkreipti visuomenės, politikų, medikų dėmesį į didėjančią LOPL grėsmę, paskatinti imtis profilaktikos priemonių, kaip galima anksčiau diagnozuoti ligą, laiku ir efektyviai gydyti ją.

Kaip ir kasmet, taip ir šiemet Kauno Klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinika pasaulinės LOPL dieną organizuoja akciją “Pasitikrink savo plaučių funkciją”. Kiekvienas rūkantysis, kosintis, dūstantis lapkričio 19 d., trečiadienį, nuo 14 iki 19 val. HyperMAXIMOJE (Savanorių pr. 255) prie Eurovaistinės galės pasitikrinti savo plaučių funkciją – Pulmonologijos ir imunologijos klinikos specialistai Jums atliks spirometriją ir ją įvertins.

Kęstutis Malakauskas
KMU Pulmonologijos ir imunologijos klinikos docentas

Akių ligų klinikoje praeitą savaitę dviems pacientams buvo atlikta naujo tipo glaukomos operacija- kanaloplastika, Šlemo kanalo išplėtimui naudotas   specialus  kateteris su šviesolaidžiu (skersmuo 0,2 mm) , o rezultatai jau operacijos metu vertinti  80 kHz dažnio ultragarsiniu biomikroskopu. Operaciją atliko Akių ligų klinikos vadovas, prof. Vytautas Jašinskas kartu su dviem medikais iš JAV, Kalifornijos – dr.Ingrid Kane  ir James M. Chakales . Tai pirmoji tokio tipo operacija Baltijos šalyse ir Rytų Europoje, pasaulyje tokios operacijos atliekamos daugiau nei trys metai.

„Glaukoma, kuri sukelia negrįžtamą aklumą, pasaulyje yra gydoma dviem būdais – konservatyviu ir chirurginiu. Iki šiol chirurgiškai Lietuvoje glaukomą gydydavome „tradiciniu“ būdu – atlikdami trabekulektomiją ir suformuodami  naujus intraokulinio skysčio nutekėjimo takus. Trabekulektomija nėra akiai „draugiška“ procedūra , ją atlikus yra tikėtina tiek ankstyvų (pvz. gyslainės atšoka), tiek vėlyvųjų komplikacijų (pvz. endoftalmitas, greičiau sudrumstėja lęšiukas (katarakta)) rizika . Ši naujai atlikta operacija yra visiškai kitokia – t.y. nekiaurinė procedūra, jos metu  ne formuojami  nauji,  bet atstatomi  esami, t.y. naturalūs   skysčio nutekėjimo kanalai.  Savo pobūdžiu  procedūra yra labai panaši į kraujagyslių praeinamumo atstatymo  procedūras. Kada kraujagyslė susitraukia, ją išplečia įvesdami balioną, o kad kraujagyslė vėl nesusitrauktų, įveda stentą. Panašiai padarėme ir akyje - kad išplėstume kanalą, įvedėme specialų kateterį,  suleidome viskoelastinės medžiagos ir išplėtėme Šlemo kanalą. Kad kanalas nebesusitrauktų, į kanalą įvedamas siūlas ir suveržiamas.“ – apie operaciją pasakojo prof. V. Jašinskas.

Pasak gydytojos Ingrid Kane, geriausia glaukomą gydyti tada, kai ji nėra vėlyvoje stadijoje. Nors pasaulyje  vyrauja nuomonė, kad iš pradžių reikia taikyti konservatyvų gydymą  vaistais, tačiau nereikėtų laukti ilgai, kai tik atsiranda organiniai pakitimai akyje – iš karto reikėtų operuoti. Dideli organiniai pakitimai, sukelti glaukomos, yra neatstatomi.  I. Kane sako, kad šis, naujas glaukomos chirurgijos  būdas tinka ne visiems pacientams  - tinka sergantiems pirmine atviro kampo glaukoma, kurių liga nėra labai išsivysčiusi, taip pat tinka pigmentinei  glaukomai, pseudoeksfoliaciniam sindromui gydyti. Gydytoja. I. Kane taip pat teigia, kad atliktų studijų duomenimis, atlikus naujo tipo operaciją, stebima daug mažiau komplikacijų. Pagrindinė komplikacija, kuri net nelaikoma komplikacija yra hifema - kraujo atsiradimas priekinėje akies kameroje.  Gi akispūdis sumažinamas  ženkliau nei po tradicinės trabekulektomijos.

Atliekant naująją operaciją naudojama unikali  technologija – specialus labai plonas kateteris, kuriame yra šviesos šaltinis ir viskoelastinei  medžiagai kanalas, kurią suleidus išplečiamas Šlemo kanalas.  Operacijos  efektyvumui įvertinti naudojamas ultragarsinis biomikroskopas - vienintelis ultragarsinis aparatas pasaulyje, kurį galima naudoti operacijos metu. 

Pasak. Prof. V. Jašinsko, kada šios procedūros taps kasdienybe Lietuvoje- lieka neaišku. „Techniškai esame pasiruošę atlikti tokias operacijas, tačiau reikalingi brangūs  kateteriai ir ultragarsinė diagnostinė aparatūra “ – sakė. medikas.

Eglė Žemaitienė

Pirmasis projekto “ Sveikatos priežiūros įstaigų informacinės sistemos“ (SPĮ IS) etapas Kauno medicinos universiteto klinikose baigiasi. SPĮ IS yra nacionalinio projekto „Esveikatos paslaugos“ dalis.  Projekto diegimas startavo kovo mėnesį, šiuo metu vyksta pirmojo etapo paskutinieji žingsniai – įdiegtos sistemos bandomoji eksploatacija. Projekto tikslas – sukurti ir įdiegti sveikatos įrašų sistemą.

Iki šio projekto diegimo, klinikose egzistavo tam tikros vietinės sistemos – apskaitos, buhalterijos, personalo, raštinės informacinės sistemos, tačiau be vieningos informacinės sistemos didelį pacientų srautą valdyti yra sunku. Lietuvoje informacinės sistemos tapo būtinybe – jos jau įdiegtos Lietuvos pašto skyriuose, muitinėje. Didelis sveikatos paslaugų teisinis reglamentavimas reikalauja kaupti ir saugoti didelius kiekius informacijos ilgą laiką.  

Pasak projekto darbo grupės vadovo, Medicinos statistikos skyriaus vedėjo Normanto Dučinsko, pirmuoju etapu ligoninėje įdiegtas informacinės sistemos „stuburas“ – paciento registracija jam atvykus į Centrinę konsultacinę polikliniką, Skubios pagalbos skyrių, Vaikų registratūrą, Ortopedijos traumatologijos skyrių, Vaikų chirurgijos, Pulmonologijos ir imunologijos kliniką. Taip pat jau įmanomas lovų fondų valdymas – Skubios pagalbos skyriaus darbuotojai gali matyti prieš stacionarizuojant pacientą, kuriame skyriuje yra laisvų vietų. Informacinė sistema leis gydytojui lengviau surasti ir matyti paciento duomenis – duomenų bazėje matomas visas paciento judėjimas jo gulėjimo ligoninėje metu. Gydytojas galės paciento epikrizės duomenis suvesti į kompiuterųį, ir šiuos duomenis galės matyti kiti, turintys tam leidimą medikai.

Visų suteiktų paslaugų registravimas taip pat yra pirmojo informacinių sistemų projekto užduotis – jau yra įmanomas apsikeitimas informacija su Valstybine ligonių kasa.

Antrasis informacinių sistemų projekto diegimo tikslas – mažinti popierinių dokumentų srautus – nors neketinama visai atsisakyti popierinių įrašų, tačiau bus galima atsisakyti dalies jų, pvz. įvairių registracijos žurnalų pildymo.

Šiuo metu jau yra įrengta 320 naujų kompiuterizuotų darbo vietų, atitinkančių informacinės sistemos reikalavimus.  

Eglė Žemaitienė

Spalio 18-tąją yra minima Šv. Luko - gydytojų globėjo šventė. Ši šventė buvo paminėta ir Kauno medicinos universiteto klinikose – Šv. Luko titulo koplyčioje.

Kauno klinikų bendruomenė rinkosi į Šv. Mišias, skirtas paminėti šv. Luko šventei – dalyvavo gausus būrys gydytojų, slaugytojų, administracijos atstovai. Šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupijos kancleris, monsinjoras kun. Adolfas Grušas, koncelebravo KMUK kapelionas, kun. Mindaugas Pukštys. Šv. Mišiose giedojo KMUK vokalinis moterų ansamblis „Kolegės“.

Monsinjoras kun. A. Grušas homilijos metu kalbėjo apie Šv. Luką – apie Jo parašytą Evangeliją ir Apaštalų darbus. Šv. Lukas niekada nematė Jėzaus – Jis parašė Evangeliją klausydamas apaštalo Pauliaus pasakojimų. Net ir nematęs Jėzaus, Šv. Lukas labai gerai suvokė jo mokymą – Luko raštuose yra geriausiai atspindėta Jėzaus meilė, švelnumas, gerumas ir gailestingumas, savybės, pasak monsinjoro A. Grušo, labai reikalingos gydytojui. Dėl šių taip tiksliai perteiktų Jėzaus savybių, poetas Dantė pavadino Luką „Jėzaus švelnumo rašytoju“.

„Luko evangelijoje kalbama apie Dievo šypseną. Dievas šypsosi nuolat ir kievienam - kad ir kaip keistai skambėtų, Dievas šypsosi net kančioje. Su kančia gydytojas susiduria palatose, operacinėse, kartais sunku pamatyti Dievo šypseną, todėl reikia stengtis ir mokėti ją įžvelgti. Tegu jums visiems šypsosi Dievas“ – kalbėjo monsinjoras A. Grušas.

Šv. Mišių pabaigoje KMUK kapelionas kun. M. Pukštys ir KMUK generalinis direktorius dėkojo visiems susirinkusiems už maldą, buvimą kartu, o „Kolegėms“ – už itin gražų ir pakilų giedojimą šv. Mišių metu.

Eglė Žemaitienė

Naktį iš spalio 13osios į 14ąją, Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) atlikta trečioji plaučių transplantacija Lietuvoje. Vilniaus Greitosios pagalbos ligoninėje atsiradus potencialiam donorui, jaunam vyrui, jo plaučiai Greitosios pagalbos automobiliu buvo skubiai atvežti į KMUK, kur chirurgų komanda, vadovaujama kardiochirurgo prof. Rimanto Benečio, atliko plaučių persodinimo operaciją.

Plaučiai persodinti 52m. amžiaus vyrui, kuris į transplantacijos operacijos laukiančiųjų sąrašą dėl lėtinės plaučių ligos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumo buvo įtrauktas prieš 3,5 mėn. Pacientas iki transplantacijos operacijos buvo stebimas KMUK. Operacija užtruko 5 val, medikų teigimu, ji pavyko gerai, pacientas šiuo metu jaučiasi normaliai, yra sąmoningas, kvėpuoja pats.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
El.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt
Mob.tel: 8 682 68423

Kontaktinis asmuo:
Loreta Jankauskienė
Gydytoja kardiologė
Mob.tel: 8 687 71391

Šių metų rugsėjo 21 dieną Trakuose vykusiame visuotiniame Lietuvos Lions klubų suvažiavine pasirašytas tarpusavio pagalbos susitarimas tarp KMUK Akių ligų klinikos ir Lietuvos Lions klubų dėl tolimesnės paramos KMUK Akių ligų klinikoje vykdomam “Išvengiamo vaikų aklumo prevencijos” projektui.

 Dar 2002 – 2003 metais buvo parengta PSO vykdomo pasaulinio projekto Regėjimas 2020 dalis, skirta Lietuvai – išvengiamo vaikų aklumo prevencijos Lietuvoje projektas. Projekto vykdytoju Lietuvoje tapo Kauno Medicinos Universiteto Akių ligų klinika. Projekto vykdymas prasidėjo 2004 metais, o planuojamas baigti 2009 metais. Projektą finansiškai remia Lions Clubs International per Lions Clubs International Fondo “SightFirst” programą.

Suvažiavimo metu buvo teigiamai įvertinta iki šiol atlikta veikla, pripažinta, jog projekto tikslai pilnai atitinka Lions klubų deklaruojamus veiklos tikslus. Suvažiavimo pabaigoje Lions klubų 131 apygardos gubernatorius Romualdas Bakutis ir KMU Akių ligų klinikos vadovas prof. Vytautas Jašinskas pasirašė tarpusavio pagalbos memorandumą, kuriuo Lions įsipareigoja ir toliau remti KMUK Akių ligų klinikos vykdomą projektą.

Projekto vykdymo metu surengta keletas konferencijų gydytojams ofltalmologams bei šeimos gydytojams išvengiamo vaikų aklumo tema, išleisti metodiniai nurodymai gydytojams oftalmologams, įrengtas silpnargių vaikų korekcijos kabinetas KMUK Akių ligų klinikoje, publikuota daug straipsnių įvairiuose žurnaluose. Ateityje numatoma ir toliau rengti bei apmokėti gydytojų profesinio tobulinimosi kursus, tęsti duomenų apie Lietuvos silpnaregius vaikus kaupimą.

Šią savaitę Kauno medicinos universiteto klinikose(KMUK) lankėsi Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas ir federacijos sekretorius Mindaugas Balčiūnas. Susitikime taip pat dalyvavo daugelis krepšininkus prižiūrėjusių medikų, net tik rungtynių metu, bet ir prieš varžybas. Reabilitologų, kardiologų, neurologų , ortopedų traumatologų – visų šių medikų indėlis į krepšininkų pergales buvo labai svarbus.

Krepšininkų ir KMUK medikų bendradarbiavimas sėkimingai vyksta jau trečius metus.  Pasak Lietuvos nacionalinę krepšinio rinktinę Pekino olimpiadon lydėjęs ortopedas-traumatologas doc. Rimtautas Gudas sakė, kad medikų pažanga, lyginant su praėjusiais metais, padaryta didžiulė.  Olimpiados metu, kada yra tikria sunkios adaptacijos sąlygos- kraštis ir drėgmė, nebeužtenka vien ortopedo traumatologo pagalbos, ypač reikalingi, pasak doc. R. Gudo, buvo visi tyrimų ir praeities duomenys, kad būtų galima žinoti, ko konkrečiai kiekvienam krepšininkui reikia, kokios yra ligos ir problemos, atsineštos iš seniau.  

Be to, pasak, LKF prezidento V. Garasto, šiuolaikinis sportas pareikalauja tikrai daug jėgų ir be medikų pagalbos profesionaliame sporte pasiekiama nedaug. LKF skeretorius M. Balčiūnas teigė, kad, susumavus visus rezultatus, Lietuvos rinktinėms šis sezonais, lyginant su visu nepriklausomybės laikotarpiu, buvo pats sėkmingiausias. Šiemet LKF turi 9 krepšinio rinktines- jaunimo, moterų, vyrų, kitais metais numatoma turėti 11. Visiems šiems sportininkams reikės juos prižiūrinčių medikų, taigi, bendradarbiavimas su Kauno klinikų medikais nenutrūks, tačiau priešingai, įgaus vis didesnį pagreitį.  Vis didėjant sportininkų skaičiiui, auga paklausa ir sporo medikų, kurių Lietuvoje dar labai trūksta.

Pasak doc. R. Gudo, svarbiausias dalykas, parsivežtas iš olimpiados, yra ne tik aukštas pasiektas krepšininkų rezultatas, bet ir gydytojo patirtis – kaip spręsti vieną ar kitą problemą ar priimti sprendimą sunkioje situacijoje.

KMUK generalinimas direktoriui prof. Juozui Pundziui ir doc. R. Gudui LKF prezidentas įteikė atminimo dovanas - dideles Leituvos krepšinio rinktinės nuotraukas ir kamuolius su žaidėjų parašais, o visai krepšininkus globojusiai medikų komandai- krepšinio marškinėlius ir kepuraites.

 Eglė Žemaitienė

Rugsėjo 12d. Kauno medicinos universiteto klinikose viešėjo Sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas.  Susitikime su ministru dalyvavo KMUK administracija, gydytojai, slaugytojos, studentai.

Ministras G. Černiauskas aptarė aktualius sveikatos apsaugos klausimus. Savo kalboje ministras pabrėžė  naujus įstatymų projektus, kuriuose apibūdinamos dalininko funkcijos, taip pat palietė „amžinos licenzijos“ klausimą, medikų algų didinimo klausimą, numatomus keisti paslaugų įkainius bei skaudžią ir  aktualią susidarančių pacientų eilių problemą  bei galimus jos  sprendimus.

Vėliau buvo skirtas laikas diskusijai  -visi susirinkę turėjo progą ministrui užduoti rūpimus klausimus . Buvo paliestos aktualios problemos- nauja pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo redakcija, universitetinės medicinos ateitis, medikų santykis su teisine sistema, dideli darbo krūviai, tenkantys universitetinėms ligoninėms vasaros bei savaitgalių metu.

Po susitikimo su darbuotojais ministras bendravo su KMUK administracija - buvo pristatytas klinikų miestelis, plėtros planas. Vėliau  ministras G. Černiauskas apžiūrėjo KMU ir KMUK teritoriją, esamus statinius ir numatomas naujų statinių vietas.

Eglė Žemaitienė

Šią  savaitę Kauno medicinos universiteto klinikų filiale Onkologijos ligoninėje buvo pašventinta naujai įrengta  Viešpaties Gailestingumo vardo koplyčia, kuri tarnaus Onkologijos ligoninėje besigydantiems pacientams bei medikams.  Koplyčią pašventino Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Pašventinimo iškilmėse taip pat dalyvavo  Panemunės klebonas kan. Deimantas Brogys, parapijos kunigai, Seimo narė prof. Vida Marija Čigriejienė, KMUK generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius, Panemunės seniūnijos seniūnė Rasina Žolynienė, Onkologijos ligoninės darbuotojai ir pacientai, aplinkinių rajonų gyventojai.  Nuo šiol baltoje, jaukiai įrengtoje koplyčioje vienu metu galės melstis apie 30 žmonių.

Onkologijos ligoninė pastaruosius du  metus buvo intensyviai renovuojama ir neatpažįstamai pasikeitė - atnaujintas ambulatorinis skyrius, Chemoterapijos bei Chirurgijos dienos stacionarai, Paliatyviosios onkologijos skyrius, pakeistas stogas ir langai. Tačiau, pasak KMUK generalinio direktoriaus prof. Juozo Pundziaus,  onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams neužtenka vien gerų sąlygų stacionare- jiems reikia dvasinės pagalbos, vietos, kur jie galėtų atgauti stiprybę.  Taip pat ir medikai, sunkią minutę turi turėti vietą, kuri jie gali atgauti dvasinę pusiausvyrą. Todėl buvo nutarta naujai įrengti koplyčią, kuri įkurta KMUK pajėgomis- tiek darbu, tiek lėšomis. Koplyčios įrengimui skirta daugiau nei 30 tūkst. litų.

Homilijos metu Vilkaviškio vyskupas R. Norvila taip pat pabrėžė, kad liga, nors ir būdama negatyvia bei dramatiška patirtimi žmogaus gyvenime, tikinčiam žmogui įgauna visai kitokią perspektyvą -  jis suvokia savo priklausomybę ne tik nuo artimųjų bei medikų, bet ir nuo paties Dievo, kurio gerumo bei gailestingumo dar labiau tikisi sunkios ligos metu. Ligonio sustiprinimui ir vilties atgaivinimui turi ne tik artimųjų, medikų pagalbą bei gerumas, bet ir dvasinė pagalba.

KMU klinikose apsilankė Grenoblio (Prancūzija) miesto delegacija, atvykusi į Kauną su atsakomuoju vizitu. Garbingus svečius: Grenoblio universitetinės ligoninės direktorių p. Jean Debeaupuis, miesto merą p. Michel Destot su žmona p. Marie Destot, kuri yra Grenoblio – Kauno susigiminiavimo komiteto sekretorė, mero pavaduotoją, atsakinga už kultūrą p. Eliahe Baracetti,  mero patarėją p. Judith Hervieu priėmė KMU Rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, KMUK Valdymo tarnybos direktorius Edmundas Varpiotas, KMUK direktorius plėtrai prof. Algidas Basevičius, prof. Alvydas Laiškonis, Romainių tuberkuliozės ligoninės direktorius Algimantas Tarūta. Naujai išrinktas Grenoblio universitetinės ligoninės direktorius Jean Debeaupuis pageidavo susitikti su KMU Rektoriumi, KMU klinikų vadovybe, aptarti tolesnio bendradarbiavimo, sutarties pratęsimo galimybes.

KMUK valdymo tarnybos direktorius E. Varpiotas, sveikindamas garbingus svečius, pasidžiaugė, kad Prancūzijos universitetinės ligoninės švenčia 50- metį. KMU klinikos yra universitetinės nuo jų įkūrimo 1940 metais. Direktorius supažindino su klinikų struktūra, veikla.  Čia vyksta ikidiplominės ir podiplominės studijos, intensyvi mokslinė veikla, įspūdingos apimties gydomasis darbas.Ligoninė nuolatos renovuojama, palyginus su tuo, kokia buvo pastatyta, tapo gerokai didesnė.

KMU Rektorius prof. R. Žaliūnas supažindino su unikalia KMU struktūra. Pagrindinis Universiteto veiklos principas: mokslo, studijų ir sveikatos priežiūros vienovė. KMU iš kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų skiriasi tuo, kad jame studijuoja studentai iš 25 pasaulio šalių. Pagal savo mokslinę produkciją KMU yra  lyderis tarp kitų Lietuvos universitetų.

Rektorius padėkojo už galimybę pagal galiojančią sutartį Grenoblio universitetinėje ligoninėje įgyti patirties, stažuotis daugeliui KMU dėstytojų, studentų, KMU ligoninės gydytojų. Iš Grenoblio universitetinės ligoninės specialistų jie galėjo pasisemti  įgūdžių, įgyti patirties.

Grenoblio universitetinės ligoninės direktorius p. Jean Debeaupuis  padėkojo už kvietimą ir trumpai pristatė savo ligoninę. Joje yra 2300 lovų, Medicinos fakultetas ligoninės bazėje kasmet parengia  200 gydytojų. Moksliniai tyrimai atliekami neurochirurgijos, traumatologijos, chirurgijos, molekulinės  biologijos srityse.

Grenoblio universiteto Medicinos fakultetas yra parengęs I kurso visų studijų programų kompaktinius diskus, studentai su dėstytojais bendrauja konsultacijose. Direktorius pažadėjo kito vizito metu pateikti įrašus, su teise juos išsiversti ir naudoti studijoms KMU.

P. Jean Debeaupuis sakė, kad jie pasirengę pratęsti 2004 m. pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, aptarus jos detales.

KMUK direktorius E. Varpiotas svečius pakvietė plačiau susipažinti su Kauno medicinos universiteto klinikomis, kurios, kaip sakė direktorius, yra ir Prancūzijos kultūros paminklas, nes jas projektavo prancūzų architektas H. Ušan.

Svečiai apsilankė atnaujintame moderniame Skubios pagalbos skyriuje, naujame Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje, KMU Bibliotekoje, domėjosi šių  padalinių veikla, pažymėjo, kad jie yra modernūs, šiuolaikiški.  

Svečiams susipažinus su Klinikomis, toliau buvo aptariamos tolesnio bendradarbiavimo galimybės neurochirurgijos, traumatologijos, infekcinių ligų, molekulinės biologijos, ir kitose srityse. KMU ir Grenoblio universitetas parengs  ketinimų protokolus, kurie bus suderinti rudenį ir bendradarbiavimo sutartis bus pratęsta.

Delegacija aplankė Kauno IX fortą, kur II pasaulinio karo metais buvo sunaikinti Prancūzijos piliečiai, Jaunimo laisvalaikio centrą, Roberto Šumano centrą. Lydimi prof. A. Laiškonio svečiai susipažino su Vilniumi, lankėsi Vilniaus universitete, Senamiestyje.

Loreta Giedraitienė

Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK), bendradarbiaujant Gastroenterologijos ir Radiologijos klinikų specialistams, kepenų ligų gydymui nuo 2000- ųjų metų sėkmingai taikomos invazinės radiologijos procedūros. Ypač sudėtingą procedūrą- transjugulinį intrahepatinį šuntą (TIPS) 2000 m. KMUK atliko profesorius E.Vaicekavičius. Tai buvo pirmoji TIPS procedūra ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.  TIPS yra dirbtinė kraujagyslė, kuri, manipuliuojant per kaklo veną ir stebint rentgeno pagalba, implantuojama kepenų audinyje sudarius 0,8-1,2 cm pločio ir 8-12 cm ilgio kanalą. Kepenų audinyje implantavus dirbtinę kraujagyslę, sudaromas naujas kelias kraujui iš kepenų nutekėti ir taip sumažinamas dėl kepenų ligos padidėjęs spaudimas vartų venoje, kuris sukelia gyvybei pavojingas komplikacijas. Procedūra unikali tuo, kad pakeičia anksčiau taikytą chirurginę intervenciją- kraujagyslė įstatoma per kaklo veną. Tokia procedūra reikalauja aukščiausios specialistų kvalifikacijos bei gero komandinio darbo. Šios procedūros atliekamos tik didelį patyrimą turinčiuose  Europos hepatologijos centruose.

Įvairios kilmės kepenų cirozė ir kepenų kraujagyslių ligos sukelia sunkias komplikacijas – vartų venos hipertenziją, kuri gali pasireikšti kraujavimais iš virškinamojo trakto, skysčio susikaupimu pilvo ertmėje, vėliau- kepenų funkcijos nepakankamumu ir net kepenų vėžiu. Pasak KMUK Gastroenterologijos klinikos vadovo,  prof. Limo Kupčinsko, TIPS metodas yra vienintelis, galintis išgelbėti paciento gyvybę ir pakeisti kepenų transplantaciją sergant reta kepenų liga- kepenų venų tromboze (Budd- Chiari sindromu). Taip pat jis taikomas gydant įvairios kilmės kepenų ciroze sergančius pacientus, kai atsiranda gyvybei pavojingos komplikacijos dėl vartų venos hipertenzijos (kraujavimas iš išsiplėtusių stemplės ar skrandžio venų, vaistais sunkiai kontroliuojamas ascitas ir kt). Toli pažengusi kepenų cirozė yra gydoma kepenų transplantacija, tačiau pacientai gali mirti ikitransplantaciniame periode dėl nukraujavimo ar kitų cirozės komplikacijų.

Šių metų birželio 9 dieną KMUK atlikta aukščiausio gydytojų meistriškumo reikalaujanti sudėtinga invazinės radiologijos procedūra pritaikant naujos kartos ir technologijos specialia medžiaga padengtą stentą transjugulinio intrahepatinio portokavalinio šunto (TIPS) suformavimui, kuris tarnauja žymiai ilgiau, nesukelia komplikacijų ir neperauga kepenų audiniu. Naujos kartos TIPS implantavimo procedūrą atliko  KMUK radiologai prof. E.Vaicekavičius, dr. R.Kaupas, dr. A.Pranculis dalyvaujant prof. Antonin Krajina iš Hradec Kralovo (Čekija). Prof. A. Krajina yra radiologas, turintis didžiausią šių procedūrų atlikimo  patirtį Europoje.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel.: 326581
Mob.tel.: 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt 

Kontaktinis asmuo:
Prof. L.Kupčinskas
Tel.: 326898

Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) atliktos dvi pirmosios Lietuvoje operacijos paaugliams berniukams, naudojant modernias audinių inžinerijos technologijas. Operacijas atliko gydytojas ortopedas traumatologas doc. Rimtautas Gudas kartu su vaikų ortopedais traumatologais.

Sergant genetine liga, dėl kurios, esant pažeistai kraujotakai, iškrenta sąnario kremzlė su kaulu, būtina atstatyti kelio sąnario kremzlę. Negydant šios ligos ir neatstačius kremzlės, sąnarys susigadina, todėl vėliau tokiam žmogui būtų reikalinga protezavimo operacija. Genetinė liga vienam vaikui buvo pažeidusi šlaunikaulio vidinio krumplio kelio sąnaryje kremzlę, kitam – girnelę. Tai yra didelis defektas ir jis neatstatomas kitais būdais, išskyrus audinių inžineriją. Pasak doc. R. Gudo, norint atkurti kremzlę, prieš pusantro mėnesio iki galimos operacijos, paimamos sveikos kremzlės ląstelės ir jos specialioje laboratorijoje auginamos iki milijoninio skaičiaus. „Audinių inžinerijos būdu yra gaunama speciali membrana - kremzlės tarpląstelinės medžiagos audinio imitacija. Tą membraną prisiūname prie sveikos kremzlės, priklijuojam su fibrino klijais, o ląsteles įleidžiam į defekto vietą. Technologiniu požiūriu tai yra tikrai sudėtinga, nes ląstelės, paimtos iš vaikų, buvo transportuojamos specialiame konteineryje, palaikančiame šaldytuvo temperatūrą. Vėliau ląstelės auginamos laboratorijoje labai griežtomis sąlygomis, o kai sugrįžta atgal, turi būti persodintos per 72 valandas, nes kitaip dalis jų žūva“ -  pasakojo doc. R. Gudas.

Taikant šią technologiją, Lietuvoje jau yra atliktos dvi operacijos suaugusiems žmonėms, paaugliams buvo pritaikyta pirmą kartą.

Pasak doc. R. Gudo, liga, kai iškrenta sąnario kremzlė, nėra dažna, tačiau ją reikia diagnozuoti vaikystėje, nes suaugusiam žmogui padėti būna daug sunkiau.

Eglė Žemaitienė

Naktį iš birželio ketvirtosios, Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) atlikta antroji Lietuvoje plaučių transplantacija. Panevėžio ligoninėje atsiradus donorui, vidutinio amžiaus vyrui, artimųjų sprendimu paaukoti organus, paimti plaučiai, inkstai ir širdies audinys. Inkstus ir širdies audinius greitosios pagalbos automobilis nugabeno į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas.

Donoro plaučiai į KMUK buvo atgabenti Karinių oro pajėgų sraigtasparniu ir medikų komanda, vadovaujama Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovo, kardiochirurgo prof. Rimanto Benečio, atliko plaučių transplantaciją jaunam vyrui, į recipientų sąrašą įtrauktam neseniai ir  transplantacijos laukusiam kelis mėnesius. Vyriškiui transplantuoti plaučius reikėjo dėl lėtinės plaučių ligos. Operacija užtruko apie 5 valandas, paciento būklė stabili.

Ši plaučių transplantacija – antroji. Pirmoji plaučių transplantacija Lietuvoje, taip pat atlikta Kauno klinikose 2007m. liepos mėn.vidutinio amžiaus moteriai, buvo sėkminga.

Šiuo metu plaučių persodinimo operacijos laukia 2 pacientai.  

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel.: 326581
Mob. tel : 8 682 68423
El. paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Kontaktinis asmuo:
Loreta Jankauskienė
Gydytoja kardiologė
Tel. 8 687 71391

Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) buvo pasirašyta sutartis tarp klinikų ir Lietuvos krepšinio federacijos. Sutartis užtikrins Lietuvos krepšinio rinktinės sveikatos priežiūrą Olimpinių žaidynių Pekine metu, taip pat detalią apžiūrą besiruošiant žaidynėms.

Lietuvos rinktinės krepšininkams Klinikų medikai teiks ambulatorines konsultacijas, užtikrins ištyrimą ir gydymą, detalų atramos ir judėjimo aparato ištyrimą, gydytojų reabilitologo bei ortopedo – traumatologo ištyrimą bei gydymą, taip pat, jei prireiktų – stacionarinį ištyrimą bei gydymą. Tokio pobūdžio sutartis pasirašoma jau antrą kartą – pirmą kartą medicininė pagalba krepšininkams buvo užtikrinta Europos vyrų krepšinio čempionato metu.

Į Pekiną krepšininkus lydės klinikų gydytojas ortopedas-traumatologas m.m.dr. Rimtautas Gudas, gydytojas reabilitologas Vytenis Trumpickas, masažuotojas Aleksas Paleckis. Prieš išskrendant į treniruočių stovyklą krepšininkams bus atliekami kardiofiziologiniai tyrimai, juos tirs traumatologai, fiziologai, kiekvienam krepšininkui bus atliekami tik jam reikalingi tyrimai. Pasak gydytojo reabilitologo V. Trumpicko, patiriant didelį fizinį krūvį, krepšininkams dažniausia pasitaiko kelio sąnario, čiurnos, stuburo traumos, taip pat lėtinis skausmas.

„Džiaugiamės, kad galime padėti mūsų krepšininkams ir taip bendradarbiauti. Visapusiškos pagalbos suteikimas prisidės prie gerų Lietuvos krepšinio rinktinės pasiekimų Pekino Olimpinėse žaidynėse. Rezultatus, kuriuos pasiekiate jūs, iš dalies ir pasiekiame ir mes“ – sakė KMUK generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius.

Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas pabrėžė, kad klinikų medikų pagalba ruošiantis ir dalyvaujant olimpinėse žaidynėse bus labai reikalinga – jau pirmame varžybų etape Lietuvos rinktinei teks nugalėti stiprius varžovus – Rusijos ir Argentinos rinktines.

Pasak LKF sekretoriaus Mindaugo Balčiūno, visi vykstantys kartu su krepšininkais medikai turi savas funkcijas – į olimpiadą vyks trys medikai. Vienas medikas bus iš NBA, jis paruoš žaidėjus rungtynėms, taip pat prižiūrės ir po jų. Krepšininkų sveikatos būklę seka gydytojas reabilitologas, o ortopedas-traumatologas atlieka daugiau diagnostinį darbą. „Visi vykstantys medikai žino kiekvieno krepšininko problemas ir jautriausias vietas, Europos čempionato metu medikai viešbutyje net buvo įrengę mini laboratoriją. Rinktinės krepšininkams gydytojų  pagalba buvo didžiulė paspirtis, o gera žaidėjų savijauta yra daktarų nuopelnas“ – sakė LKF sekretorius M. Balčiūnas.

Olimpiniais ženkleliais , atvežtais iš Pekino, buvo apdovanoti krepšinio komandos gydytojai ir KMUK vadovai.

Eglė Žemaitienė

Jau trečius metus Kauno mieste gyvuoja graži tradicija - Kauno dienos proga sveikinami visi tą dieną visuose miesto gimdymo namuose gimę vaikučiai. Kauno medicinos universiteto klinikose gegužės 20d. gimė net 12 mažylių - 8 berniukai ir 4 mergaitės. Jų pasveikinti atvyko Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko žmona Jurgita Kupčinskienė, Kauno savivaldybės, prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“, kompanijos „Lietuvos draudimas“, „Zepter International“ atstovai.

Savivaldybės atstovai mažyliams įteikė sauskelnių, „Mega“ atstovai – 100Lt vertės dovanų kuponus įsigyti tam, ko labiausia reikia. „Lietuvos draudimas“ naujai gimusiems Kauno miesto piliečiams įteikė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų vieneriems metams polisus, o kompanija „Zepter International“ – termometrus, kūno priežiūros rinkinius mamoms ir jų vaikučiams.

Eglė Žemaitienė

2008 m. gegužės 10 d. Kaune, naujai atidarytame „Reval Hotel Neris“ viešbučio konferencijų centre įvyko Europos opinio kolito ir Krono ligos  organizacijos 3-iasis uždegiminių žarnyno ligų seminaras – Baltijos šalių mokykla,  kuriame dalyvavo apie daugiau kaip 120 gydytojų gastroenterologų, pediatrų, infektologų, chirurgų, radiologų, patologų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, taip pat  Danijos, Graikijos, JAV, Austrijos.

Opinis kolitas ir Krono liga yra neaiškios kilmės uždegiminės žarnyno ligos,  priskiriamos “civilizacijos ligų” grupei,  kurių paplitimas ženkliai didėja.  Vakarų šalyse sergamumas jomis per pastaruosius 30 metų  padidėjo 4-5 kartus,  nustatomos sunkios, komplikuotas formos net vaikams - tai anksčiau buvo retenybė.  Šių ligų  patogenezėje svarbus genetinis polinkis, žarnyno gleivinės imuniteto sutrikimai, bei aplinkos veiksnių, ypač žarnyno mikrofloros poveikis. Šios ligos gali  pažeisti  ne tik žarnyną, bet ir kitus organus. Nors jau  įdiegti nauji gydymo metodai (biologinė terapija, imunoferezė, chirurginiai gydymo būdai), šių lėtinių ligų visiškai išgydyti dar nepavyksta.

Tarptautinį seminarą-mokyklą surengė Europos opinio kolito ir Krono ligos  organizacija (ECCO), kartu su Lietuvos mokslų akademija (Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriumi) ir Kauno medicinos universitetu.  2007 m. pirmieji du ECCO tarptautiniai seminarai-mokyklos buvo surengtos Vienoje ir Zagrebe, o 2008 m.  trečiasis - Kaune. Tarptautinio seminaro-mokyklos dalyviams 7 paskaitas, gausiai iliustruotas klinikiniais atvejai perskaitė  ECCO lektoriai prof. P. Munkholm (Danija), Dr  K. Karmiris (Graikija), Prof;. L.Kupčinskas (Lietuva), prof. J .Pokrotnieks (Latvija). Išskirtinis  šio renginio bruožas – aktyvios  visų dalyvių diskusijos, aptariant pristatytus standartizuotus  klinikinius ligų atvejus bei jų diagnostikos ir gydymo problemas,  pasiremiant Europos Krono ligos (2006) ir opinio kolito (2008) diagnostikos ir gydymo rekomendacijomis.  ECOO yra viena iš aktyviausių virškinimo ligų specialistus jungiančių Europos organizacijų; ji ypač daug dėmesio skiria jaunų specialistų  kvalifikacijos  kėlimui ir teikia  subsidijas jauniems mokslininkams.

Prof. Limas Kupčinskas
KMUK Gastroenterologijos klinikos vadovas

Kauno medicinos universiteto klinikų Akušerijos – ginekologijos klinikoje pirmą kartą Lietuvoje atliktos dvi radikalios II tipo gimdos pašalinimo operacijos minimaliai invaziniu (laparoskopiniu) būdu. Taip pat vėl pradėtos atlikti radikalios gimdos pašalinimo pro makštį operacijos. Operacijos, esant gimdos kaklelio vėžiui, atliktos vienai jaunai, kitai – vyresnio amžiaus moteriai. Įprastai tokios operacijos atliekamos laparatomijos būdu – t.y. atviruoju būdu šalinant gimdą. Pasak operacijas atlikusios gydytojo akušerio – ginekologo, doc. Skirmanto Kajėno, minimaliai invazinių operacijų pagrindinis privalumas yra tas, kad rezultatas gaunamas toks pats, kaip atliekant ir įprastiniu būdu, t.y. pašalinama gimda ir galimai naviko pažeisti limfmazgiai, bet pooperacinis laikotarpis yra daug trumpesnis, be to, mažesnis kraujo netekimas operacijos metu, mažesnė pooperacinių komplikacijų rizika, pooperacinis laikotarpis lengvesnis, moteris daug greičiau yra darbinga, gyvena įprastinį ir pilnavertį gyvenimą. Kontraindikacijų, kodėl moteriai negalėtų būti atlikta minimaliai invazinė operacija, yra nedaug. Visos trys minimaliai invazinės gimdos pašalinimo operacijos pavyko sėkmingai.

Pasak doc. S. Kajėno, tokių operacijų reikėjo mokytis – prieš 2 metus į Kauną atvykęs specialistas iš Berlyno, Charite universitetinės ligoninės, prof. Christhardt Köhler padarė pirmąją limfmazgių pašalinimo laparoskopu operaciją Akušerijos – ginekologijos klinikoje, vėliau šios operacijas jau buvo pradėtos atlikti ir Akušerijos-ginekologijos klinikoje dirbančių gydytojų. Prieš 2 savaites doc. S. Kajėnas grįžo iš stažuotės Vokietijoje, Humbolto universiteto Akušerijos-ginekologijos ir Charite universitetinėje klinikose, kur mokėsi atlikti gimdos pašalinimo operaciją minimaliai invaziniu būdu – tokią praktiką pritaikė grįžęs į Lietuvą, atlikdamas dvi pirmąsias operacijas. Pasak doc. S. Kajėno, minimaliai invazinių gimdos pašalinimo operacijų būtų galima atlikti ir daugiau, ir didesnės apimties, tik tą padaryti stabdo instrumentų ir aparatūros trūkumas.

Pasak Akušerijos-ginekologijos klinikos vadovės, prof. Rūtos Nadišauskienės, visame pasaulyje šiuo metu vyrauja tendencija, kad chirurgija turi būti kuo mažiau invazinė. Ieškoti tokių būdų, kad liga būtų gydoma kuo mažiau traumuojant pacientą Laparoskopinių operacijų eros pradžioje abejota, ar šios operacijos bus taikomos vėžio atvejais, bet šiuo metu šis klausimas išspręstas laparoskopijos naudai. Visą ginekologinę onkopatologiją galima operuoti laparoskopijos būdu. Tyrimų duomenimis, yra įrodyta, kad chirurginė intervencija, kuri atliekama minimaliai invaziniu būdu, gali būti tokia pat radikali. Dėl to kuriama įranga ir instrumentai, leidžiantys atlikti minimaliai invazines procedūras. Pasaulines tendencijas atspindi Akušerijos-ginekologijos klinikos operacijų spektro pokyčiai – mažėja laparotomijų – gimdos pašalinimo operacijų atviruoju būdu, o daugėja laparoskopinių ir vaginalinių operacijų – 2003 m. klinikoje buvo atliktos 685 laparotominės histerektomijos, 2007m. – 436. Jei 2003m. buvo atlikta 513 laparoskopinių operacijų , tai 2007m. tokių operacijų skaičius padidėjo iki 625 per metus. 2003 m. buvo atlikta 508 vaginalinės histerektomijos, 2007 – 784 operacijos 2006 m. buvo atlikta 50 laparoskopu asistuojamųjųj vaginalinių gimdos pašalinimo operacijų, o 2007 – 102 tokios operacijos. „Labai džiaugėmės galėdami taikyti naują filosofiją ir požiūrį į žmogų, nors tokias operacijas valstybė vertina kol kas nepakankamai. Taip pat, medikų visuomenėje dar gajus mitas, kad minimaliai invazinė operacija yra mažesnio efektyvuno – tai nėra tiesa, nes rezultatas gaunamas tas pats ar net geresnis. Minimaliai invazinės operacijos reikalauja aukštos chirurgo kvalifikacijos, pasirengimo, instrumentų, o taip pat – jas galima atlikti tik ligoninėje, kur dirba daugiadisciplininė specialistų komanda - kvalifikuoti anesteziologai, patologijos tarnyba, onkologai“ – sakė prof. R. Nadišauskienė.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel. 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Kontaktinis asmuo:
Doc. Skirmantas Kajėnas,
Gydytojas akušeris - ginekologas,
Tel 8 687 35631

Gegužės 12ąją dieną minima Tarptautinė slaugytojo diena. Kauno medicinos universitetas, Kauno medicinos universiteto klinikos, Lietuvos slaugytojų vadovų sąjunga ir Lietuvos sveikatą stiprinančių ligoninių asociacija šia proga surengė VII –ąją Respublikinę konferenciją „Kokybiškos sveikatos paslaugos pirminėje sveikatos priežiūros grandyje“ Konferencijoje gausiai dalyvavo slaugytojos iš visos Lietuvos.

Konferencijos dalyvius pasveikino KMUK generalinis direktorius prof. J. Pundzius, KMU mokslo reikalų prorektorė prof. Irena Misevičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Odeta Vitkūnienė. KMUK direktoriai pasveikino salėje susirinkusias visos Lietuvos slaugytojas, įteikdami joms po baltą rožę, kaip pasišventusio slaugytojos darbo, kuris dažnai nėra pakankamai vertinamas ir vilties simbolį.

Prof. I. Misevičienė pristatė pranešimą „Kartu sveikatos labui – 2008 – 2013m. ES strateginis požiūris“. Naujoji ES sveikatos strategija paremta principais - sveikata yra didžiausias turtas, sveikata yra tiesiogiai ir netiesiogiai susijusi su regionine politika, reikia stiprinti ES įtaką sprendžiant sveikatos problemas. Naujoji ES strategija sukurta tikslu ugdyti sveikatą senėjančioje Europoje, siekiant apsaugoti piliečius nuo grėsmių sveikatai bei remti naujas technologijas bei dinamiškas sveikatos sistemas.

O. Vitkūnienė pristatė pranešimą „Slaugos paslaugų reglamentavimo ypatumai pirminėje asmens sveikatos priežiūroje“, apžvelgdama visą slaugos paslaugas reglamentuojančią teisinę bazę. 2007m. atlikti tokie darbai - nustatyti paliatyviosios slaugos suaugusiems ir vaikams teikimo reikalavimai, slaugos paslaugų teikimo namuose reikalavimai.

KMUK Šeimos medicinos klinikos vadovas, prof. Leonas Valius kalbėjo apie priminės sveikatos priežiūros sistemos palankumą bendruomenei, pristatydamas teorinį sistemos modelį, kuris remiasi penkiais principais – universalumu, prieinamumu, visuotinumu, integralumu, tęstinumu. Taip pat pirminės sveikatos priežiūros modelis turi pasižymėti komandine veikla, holistiniu ir individualiu požiūriu, orientacija į šeimą ir bendruomenę. Ar toks teorinis idealus modelis funkcionuoja Lietuvoje – apie tai diskutavo konferencijos dalyvės.

Vėliau savo patirtį apie komandinį slaugytojų darbą kaimo ir miesto bendruomenėje pristatė dviejų bendruomenių slaugytojos – Kaltinėnų PSPC slaugytoja K. Bumblienė ir Šilainių poliklinikos direktoriaus pavaduotoja slaugai ir socialiniam darbui E. Tamkūnienė. Kalbėtojos pasidalino savo patirtimi kaip organizuojamas komandinis darbas – K. Bumlienė pasakojo, kaip ilgu ir atkakliu darbu pavyko šviesti bendruomenę sveikatos klausimais, o E. Tamkūnienė pasakojo, kaip, suorganizavus vizitų į namus tarnybą, pavyko bereikalingų gydytojų iškvietimų į namus sumažinti daugiau nei 30 proc.

Popietinėje konferencijos dalyje buvo pristatyti pranešimai apie slaugos poreikį bendruomenėje, kurį skaitė Garliavos ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai L. Hitaitė. Doc. P. Rautasalo iš Turku universiteto (Suomija) kalbėjo apie pagyvenusių žmonių Suomijoje slaugos ypatumus.

Konferencija buvo užbaigta diskusija, kuriai vadovavo KMU Slaugos ir Rūpybos katedros vedėjas, prof. Arvydas Šeškevičius.

 Eglė Žemaitienė

Kauno medicinos universiteto klinikų studentų mokslinės draugijos(SMD)Akušerijos – ginekologijos būrelio iniciatyva, jau trečius metus Akušerijos – ginekologijos klinikoje minima Motinos diena. Šiemet visoms pagimdžiusioms mamytėms buvo įteiktos dovanėlės. Dovanėles ruošė Kauno Juozo Grušo vidurinės mokyklos mokiniai, vadovaujami mokytojos Aldonos Merkveldienės. Mokiniai pagamino ryškiaspalvius šilko drugelius, kuriuos patys ištapė šilko dažais. J. Grušo mokyklos direktorė Nijolė Šimienė dėkojo visam Akušerijos – ginekologijos klinikos kolektyvui už nuoširdų ir atsidavusį darbą globojant ir rūpinantis moterimis iš visos Lietuvos, kurios atvažiuoja į Kauno klinikas gimdyti vaikučių.

Ryškiaspalvius drugelius Kauno klinikose gimdžiusioms mamytėms įteikė Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko žmona, ponia Jurgita Kupčinskienė, studentų akušerijos - ginekologijos būrelio pirmininkė Justina Kačerauskienė, kitos būrelio narės. Aplankytos visos 39 per šventinį savaitgalį pagimdžiusios moterys, taip pat moterys, kurios su savo mažyliais guli Naujagimių ligų skyriuje.

Vėliau renginys persikėlė į Kauno II-ąją klinikinę ligoninę, Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus, P. Mažylio gimdymo namus. Ten taip pat su Motinos diena pasveikintos mamytės.

Eglė Žemaitienė

Kauno medicinos universiteto klinikų Onkologijos klinikoje su dovanomis lankėsi Veiverių gimnazijos mokiniai: mokyklos tarybos posėdyje, besvarstant veiklos planus, buvo nuspręsta padaryti kažką gero. Kažkam kilo idėja paremti onkologinėmis ligomis sergančius žmones, o kad tokia parama būtų įmanoma, mokiniai nusprendė patys savo rankomis padaryti darbelių, juos parduoti, o už surinktas lėšas nupirkti dovanų onkologinėmis ligomis sergantiems ligoniams. Taip gimė akcija „Iš širdies į širdį“.

Veiverių gimnazijos direktorė Daiva Venclovienė pasakojo, kad mokiniai dirbo per kiekvieną pertrauką - pagamino karolių, nunėrė servetėlių, nulipdė molio dirbinukų, vazelių, pagamino floristinių darbų. Darbelius darė visų gimnazijos klasių mokiniai – nuo pačių mažiausių iki pačių didžiausių. Šeštokė Sigita pasakojo, kad idėjų savo darbeliui ji pasisėmė iš savo mamos, dirbančios floriste.

Kaziuko mugės metu vyko prekyba - apsilankė gaisrininkai, policijos darbuotojai, mokinių tėvai – visi pirko darbelių, o surinktos lėšos keliavo į taupyklę. D. Venclovienės teigimu, emocijos įsisiūbavo – kiekvienas norėjo įmesti kuo daugiau, kai kurie atsisakė šokoladukų ar ledų –o sutaupytas monetas metė į taupyklę. Taip per vieną dieną taupyklėje susidarė daugiau nei 700 litų, o į dienos pabaigą – 800. Susidarė didelis maišas monetų – jas savo entuziazmu uždirbo vaikai.

Mokiniai mąstė, kokia dovana būtų tinkamesnė tiems, kurie serga sunkia liga ir buvo nuspręsta nupirkti knygų į jau esančią Onkologijos skyriaus bibliotekėlę. Pasak D. Venclovienės, knygas išrinkti padėjo gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Į Onkologijos klinikos bibliotekėlę atkeliavo Isabele Allende, Tony Parsons, Paulo Coelho ir kitų garsių autorių kūriniai. „Knygos turėtų kelti teigimas emocijas, padėti žmogui lengviau ištverti laiką ligoninėje“ – sakė D. Venclovienė. Onkologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė ir Onkologijos skyriaus vadovė dr. Rasa Jančiauskienė pasidžiaugė gražia mokinių iniciatyva ir sakė, kad knygos Onkologijos skyriuje iš tiesų yra labai skaitomos. „Mes esame dėkingi už parodytą gerą valią. Ligoniai pas mus gydosi ilgai ir laikas nuo laiko vis atvažiuoja tie patys, todėl skaitymas padeda greičiau praleisti laiką ligoninėje“ – sakė prof. E. Juozaitytė.

Į KMUK atvyko šešios Veiverių gimnazijos atstovės – šeštokės Iveta  ir Angelė, ketvirtokės Neringa ir Sigita bei devintokės Monika ir Augustė. Po knygų įteikimo moksleivės turėjo galimybę pamatyti, kaip diagnozuojamos ir gydomos onkologinės ligos – lankėsi kompiuterinės tomografijos kabinete, spindulinės terapijos skyriuje.

Eglė Žemaitienė

Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinikoje pradedama naudoti gyvybiškai svarbi medicininė įranga – modernus smegenų navikų šalinimo aparatas „Helix Hydro Jet“. Aparatą klinikai padovanojo Ūkio bankas. 

„Helix Hydro Jet“ – Kauno neurochirurgų jau išbandytas smegenų metastazių ir kitų smegenų navikų pašalinimo būdas. Operacijos metu aparato sukuriama stipri vandens srovė atidalina išplitusį naviką nuo smegenų, jų visai nepažeisdama.

 „Smegenų navikas – viena pavojingiausių vėžio formų, kelianti didelę grėsmę žmogaus gyvybei. Piktybinis navikas kitose žmogaus organizmo vietose neatima iš žmogaus galios mąstyti ar spręsti - paliesti smegenų auglio žmonės tampa bejėgiai. Todėl visos medicinos naujovės pirmiausia yra pritaikomos neurochirurgijoje – taip buvo ir su kompiuteriniu tomografu ar magnetiniu rezonansu. Pirmiausia jie buvo naudojami tirti galvos smegenims, vėliau pritaikyti ir kitose medicinos srityse. „Helix Hydro Jet“ - kol kas vienintelis toks modernus aparatas Lietuvoje, suteikiantis neurochirurgams didesnes galimybes kovoje su vėžiu“, – sakė Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Arimantas Tamašauskas.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel. 8 682 68423
El paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinika kartu Biomedicininių tyrimų institutu bei Kauno medicinos universteto klinikomis nuo 2006 metų dalyvauja ir vykdo Europos struktūrinių fondų iš dalies remiamus projektus - “Medicinos fizikos ir nanofotonikos mokslo ir studijų centras” ir “Medicinos fizikos ir nanofotonikos aukštųjų studijų realizacija“. Kartu su dar šešiomis Vilniaus mokslo ir gydymo įstaigomis, tarp kurių yra pagrindinis projekto vykdytojas – Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, šiais projektais siekiama vystyti mokslo ir mokymo bazių infrastruktūrą, pagerinti biomedicinos aukštesniųjų studijų pakopų paruošimo kokybę bei kelti medikų ir  mokslininkų kompetenciją, pritaikant praktikoje biomedicinos fizikos mokslo, lazerinių bei optinių technologijų pasiekimus. Projekto Kauno partnerių tarpe vienas pagrindinių vykdytojų yra KMU Neurochirurgijos klinika. Įvairių mokslo institucijų skirtingų mokslo sričių mokslininkų bendradarbiavimas davė pirmuosius realius rezultatus. Šių projektų lėšomis įsigyta moderni medicininė įranga bus panaudota neuroonkologinių ligonių gydymui ir tolimesniems smegenų navikų chirurginio gydymo optimizavimo moksliniams tyrimams.

Lietuvos Vėžio Registro preliminariais duomenimis, mūsų šalyje per 2007 metus buvo nustatyti 211 nauji piktybinių pirminių CNS navikų atvejai, t.y. 6,2 susirgimo 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų. JAV atlikti tyrimai atskleidė panašią situaciją. Pavyzdžiui, apibendrinus 1998-2002 metų duomenis gauta, jog segamumas CNS piktybiniais navikais yra 7,4 atvejo 100 tūkstančių gyventojų. Tarp šių piktybinių smegenų navikų apie 75 procentus sudaro smegenų gliomos. Taip pat pastebėta, jog gliomos Lietuvoje randamos beveik vienodu dažnumu vyrams bei moterims. Gliomos auga infiltratyviai, be aiškių ribų, todėl neįmanoma jų visiškai pašalinti chirurginiu būdu, ypač kai procesas išplinta į funkciškai aktyvias smegenų sritis.

Problemai spręsti pasitelkiamos sudėtingos, gliomų chirurginės diagnostikos priemonės – neuronavigacinė sistema, kurios pagalba įvertinamas naviko santykis su normaliomis struktūromis operacijos metu, intraoperacinė ultragarsinė sistema, kurios pagalba patikslinamos naviko ribos, stereotaksinė biopsijos sistema, kuri įgalina patvirtinti naviko histologinę struktūrą prieš atrenkant pacientus brangių technologijų reikalaujančioms operacijoms bei modernus neurochirurginis mikroskopas su integruota fluorescencinės diagnostikos sistema. Kiekvienas iš šių prietaisų atskirai smegenų gliomų chrurginio gydymo problemų neišsprendžia, tačiau visa ši įranga sudaro chirurginės diagnostikos kompleksą, įgalinantį ypač tiksliai aptikti ir pašalinti navikinį audinį.

Įsigyta beveik milijoną litų kainavusi neuronavigacinė sistema leidžia sutapatinti prieš operaciją pacientui atliktus magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos vaizdus su neurochirurginio instrumento padėtimi erdvėje paciento anatominių orientyrų atžvilgiu. Operacijos eigoje atsirandančių poslinkių sukeliamų netikslumų išvengti padeda integruota ultragarsinė sistema, leidžianti papildomai skenuoti smegenų struktūras operacijos metu, įvertinti instrumento padėtį naviko ar smegenų svarbių struktūrų atžvilgiu. Šiuo metu tai vienintelė gaminama neuronavigacinė sistema, turinti navigavimui integruotą ultragarsinę sistemą. KMUK neurochirurgai džiaugiasi įsigiję pirmąją Rytų Europoje tokią sistemą.

Chirurginės diagnostikos kompleksą papildo moderni vaizdo didinimo įranga – neurochirurginis mikroskopas, kuris skaitmeninių technologijų pagalba leidžia neuronavigacinius vaizdus projektuoti tiesiai į neurochirurgo matomą operacinio lauko vaizdą okuliaruose. Be to, šis mikroskopas turi integruotą fluorescencinės diagnostikos sistemą, ypač svarbią operuojant smegenų gliomas. Papildomo mėlynos šviesos šaltinio dėka, mikroskopo pagalba galima sužadinti protoporfirino IX fluorescenciją navikinėse ląstelėse. Ši medžiaga selektyviai kaupiasi gliomų ląstelėse dėl prieš operaciją pacientui sugirdytos 5-aminolevulininės rūgšties preparato. Natūraliuose biocheminiuose organizmo procesuose dalyvaujančios rūgšties perteklinis kiekis rezultate įgalina navikinių ląstelių fluorescencinį paryškinimą.

Projekto lėšomis įsigyta jau turimą stereotaksinę sistemą papildanti įranga, adaptuota magnetiniam rezonansui, kuri leis planuoti ir atlikti neaiškių smegenų darinių stereotaksines biopsijas remiantis tikslesniais nei kompiuterinės tomografijos vaizdais. Stereotaksinės sistemos panaudojimas įgalina patikslinti naviko histologinę struktūrą prieš atrenkant pacientus brangių technologijų reikalaujančioms operacjoms, parinkti optimalų chirurginį arba papildomą spindulinį gydymą bei chemoterapiją.

KMU BMTI Neuromokslų laboratorijos vedėjas
projektų koordinatorius dr. Kęstutis Skauminas.

Tradiciškai praėjus savaitei po Velykų yra švenčiamas Atvelykis, Lietuvoje dar kartais vadinamas Vaikų Velykėlėmis. Vaikų Velykėlės paminėtos ir Kauno medicinos universiteto klinikose. KMUK kapelionas, kun. Mindaugas Pukštys ir socialinė darbuotoja Aldona Banionienė aplankė vaikų skyriuose besigydančius mažuosius pacientus. Vaikams buvo įteikti velykiniai šokoladiniai kiaušiniai.

Eglė Žemaitienė

Per Šv. Velykas vykusioje, jau tradicija tampančioje, televizijos kanalo TV3 organizuotoje „Lietuvos garbės“ apdovanojimų ceremonijoje, specialus prizas už pagalbą apsisprendžiant dėl donorystės buvo įteiktas Kauno medicinos universiteto klinikų kapelionui, kun. Mindaugui Pukščiui. Didžiulis angelas yra skirtas visam dvasininkų luomui ir simbolizuoja pagalbą artimiesiems sunkią minutę, kai reikalingas apsisprendimas paaukoti savo mirštančio artimo žmogaus organus. Tokiam apsisprendimas dažnai padeda ligoninėje esantis kunigas.

Pasak kapeliono kun. M. Pukščio, donorystė – tai aukščiausia kilnumo ir savęs dovanojimo išraiška – kai, nepaisant netekties skausmo, suteikiama galimybė gyventi kitam žmogui.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai

Kauno medicinos universiteto klinikose buvo pristatytas projektas „Sveikatos priežiūros įstaigų informacinės sistemos“(SPĮ IS), kuris dviem etapais pradedamas diegti tiek KMUK, tiek Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. SPĮ IS yra nacionalinio projekto „Esveikatos paslaugos“ dalis – projektas „Esveikatos paslaugos“ susideda iš nacionalinio branduolio diegimo, kurio funkcionalumai bendri visai Lietuvai ir sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų diegimo. Paskelbus konkursą, laimėjo vokiečių kompanija „Siemens“ ir „AME International“. Projekto partneriai: Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno medicinos universiteto klinikos ir Klaipėdos universiteto ligoninė. Šiose ligoninėse bus diegiama ligoninės informacinė sistema „Soarian Medsuite“. „Soarian Medsuite“ yra moderni, į ligoninės procesus orientuota integruota sistema. Šis produktas jau yra įdiegtas keliose didelėse universitetinėse ligoninėse. Tarp jų ligoninės Turkijoje, Pietų Afikoje, Projektas SPĮ IS bus diegiamas dviem etapais iki 2013m ir, pasak projekto darbo grupės vadovo ir Statistikos skyriaus vadovo Normanto Dučinsko, tai yra didžiulis iššūkis ligoninei. Projekto tikslas – sukurti ir įdiegti sveikatos įrašų sistemą. Pirmajame etape bus įdiegta paciento registracija, jam atvykus į stacionarą ar atvykus ambulatoriniam patikrinimui, lovų fondų valdymas, palatų valdymas, pacientų judėjimo tarp skyrių valdymas, klinikinės informacijos apie pacientą valdymas. Pirmasis projekto etapas prasideda kovo pradžioje – jau dabar yra pradėta kruopšti visų registracijos procesų, vykstančių ligoninėje, analizė, o pabaigti pirmąjį etapą ketinama rugpjūčio gale. Antrasis projekto etapas bus vykdomas iki 2013m., o po to vyks nuolatinis informacinių sistemų palaikymas.

Projekto teikiama nauda – elektroninė duomenų valdymo sistema paspartins pacientų priėmimą, išrašymą, padės lengviau valdyti jų srautus ir vesti apskaitą. Informacija apie paciento buvimo vietą realiu laiku bus randama lengviau, bus galima greitai patikrinti paciento draustumą – skaitmeninėje sistemoje bus matomi visi įrašai apie pacientą. Popierinių kortelių kol kas neketinama atsisakyti, nes teismai ir kitos valstybinės tarnybos informacijos elektroninėse laikmenose nepriima kaip įrodymų iškilus ginčams su pacientu. Įvykdžius antrąjį projekto etapą, bus matoma galutinė šio projekto nauda – nors neketinama visai atsisakyti įrašų popieriuje, tačiau bus galima atsisakyti dalies jų, pavyzdžiui įvairiausių registracijos žurnalų pildymo tikrai bus mažiau.Informacija apie diagnostiką, ligos istorija, statistinė apskaita bus informacinėje sistemoje. Beveik kiekviename kabinete konsultacinėje poliklinikoje pasirengta informacinės sistemos įdiegimui – atvestas kompiuterių tinklas. Pirmajame projekto etape bus įdiegta maždaug 160 darbo vietų, iš kurių bus galima jungtis prie informacinės sistemos.

Apie projekto diegimą ir šiuo metu vykdomus darbus klinikų bendruomenė  bus nuosekliai informuojama.

Ligoninės informacinės sistemos diegimas leis visą administracinę, klinikinę ir statistinę informaciją kaupti vienoje centralizuotoje sistemoje. Tai suteiks apčiuopiamą naudą tiek medicinos darbuotojams, tiek administracijai. Informacija bus lengvai pasiekiama ir apdorojama, atsiras naujos galimybės vykdyti įvairias statistines  analizes, atliekant daugialypes duomenų manipuliacijas.

Kadangi šios sistemos diegimas paliečia didžiąją dalį ligoninėje vykstančių procesų, kiekvienas iš Klinikų darbuotojų susidurs su šiuo projektu. Dėl to labai svarbu suprasti šio projekto svarbą ir pasiruošti pokyčiams – darbui su centralizuota ligoninės informacine sistema, naujų teikiamų galimybių panaudojimui, sprendžiant kasdienius  uždavinius.

Būkite aktyviais busimos sistemos savininkais ir prisidėkite prie šio projekto sėkmingo įgyvendinimo mūsų įstaigoje.

Eglė Žemaitienė

Šią savaitę Urologijos klinikoje buvo atlikta šimtoji laparoskopinė nefrektomija (inksto pašalinimo operacija). Pasak Urologijos klinikos docento Daimanto Milono, laparoskopiškai inkstai pradėti operuoti 2003m., ir per penkerius metus laparoskopijos būdu atlikta šimtas tokių operacijų, o iš viso urologinių laparoskopinių operacijų – virš dviejų šimtų. Pasak D. Milono, tokia patirtis yra didžiausia Lietuvoje.

Apie 80 proc. inkstų šalinimo operacijų dažniausiai yra atliekama dėl inkstų vėžio, likę 20 proc. – dėl nepakankamai funkcionuojančio, susiraukšlėjusio inksto. Laparoskopinės operacijos privalumai – greitas atsistatymas, mažesnė komplikacijų rizika, trumpesnis paciento buvimas stacionare. Atviroji operacija – ilgesnis laikas ligoninėje, darbingumo atsistatymas dėl atlikto didelio ,pjūvio ir ilgesnio raumenų gijimo užtrunka apie 2 mėn.

Pasak. D. Milono, laparoskopines operacijas galima atlikti ne visiems – jei navikas metastazavęs, jei yra trombai venose – kol kas tokiems pacientams laparoskopinės operacijos neatliekamos. Jei navikas yra nedidelis, iki 4 cm – šalinama tik dalis inksto. Inkstų rezekcija laparoskopiniu būdu Urologijos klinikoje pradėta atlikti prieš metus – dabar jau yra atlikta 10 tokių operacijų. Laparoskopinė inkstų rezekcija, pasak D. Milono, yra viena iš sudėtingiausių urologinių operacijų.

Didžiausia su laparoskopu dirbančių urologų svajonė – robotinė Da Vinci sistema - laparoskopinės operacijos asistuojant robotui. Robotas valdo visus instrumentus, o chirurgas, sėdėdamas atskirai ir matydamas trimatį vaizdą, nuotoliniu būdu gali valdyti robotą. Rankų pirštų judesius tiksliai atkartojantys instrumentai įgalina preciziškai atlikti operaciją. Urologijoje robotinė technika labiausiai paplitusi atliekant radikalias prostatektomijas, bet ir inkstų operacijos taip pat gali būti atliekamos naudojant šią techniką. Šios naujos technologijos privalumus teko pajusti esant stažuotėje Leuven (Belgija) Universiteto urologijos klinikoje.  

Eglė Žemaitienė

Praeitą savaitę, po personalo mokymų, dalyvaujant užsienio specialistams ir paleidimo darbų, KMUK Radiologijos klinikoje pradėjo veikti naujausias šiuo metu Lietuvoje magnetinio rezonanso aparatas. Juo atliekami ne tik didelės skiriamosios gebos krūtinės ląstos, pilvo organų, dubens tyrimai, neuroradiologiniai, ortopediniai tyrimai, tačiau įdiegta ir daug pasaulinių diagnostikos naujovių. Jau dabar šiuo aparatu gaunamus neuroradiologinius duomenis tiesiogiai galima perduoti į neurochirurgijos operacines ir naudoti neuronavigacinėse procedūrose. Šio aparato komplektacija taip pat leis atlikti krūtų tyrimus, MR angiografinius kontrastinius tyrimus, pritaikius bendrinę nejautrą tirti naujagimius, o taip atlikti galvos smegenų funkcinius tyrimus bei spektroskopiją – kas ypač aktualu ruošiant pacientą neurochirurginei operacijai. Visas naujoves planuojama įsisavinti ir pradėti taikyti po birželio mėn. vyksiančių papildomų mokymų, dalyvaujant kolegoms iš užsienio.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai

Kovos 13d. KMUK buvo pasirašyta rezidentų įdarbinimo sutartis, kurią Kauno medicinos universiteto vardu rektoriaus prof. Remigijaus Žaliūno įgaliotas pasirašė KMU klinikinių reikalų prorektorius, prof. Juozas Pundzius, Klinikų vardu - Valdymo tarnybos direktorius Edmundas Varpiotas, Sveikatos apsaugos ministerijos vardu Ministerijos valstybės sekretorė Janina Kumpienė. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir Kauno medicinos universiteto klinikose bus įdarbinti apie 500 gydytojų rezidentų.

KMUK generalinis direktorius, prof. J. Pundzius šį įvykį vadina istoriniu, nes per 18 Lietuvos nepriklausomybės metų gydytojų rezidentų situacija buvo neapibrėžta – nebuvo nustatytos jų kompetencijos ribos, atsakomybė, teisės ir pareigos, nebuvo tinkamai atlyginama už darbą. Nuo šiol rezidento kompetencija ir atsakomybė bus apibrėžta naujai parengtuose rezidentūros nuostatuose - ką, kiek ir kaip gali daryti jaunesnysis ir vyresnysis rezidentas Apibrėžta situacija palengvins situaciją abiem pusėms – rezidentas teisiškai neš atsakomybę už savo veiksmus, turės teises ir pareigas. Be to, rezidentas, kaip ir kiekvienas gydytojas, dirba su aparatūra, o saugos reikalavimai iki šiol buvo neapibrėžti – nuo šiol viskas bus aiškiai įvardinta. 

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel 8-682-68423
El. paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas praeitą savaitę buvo išrinktas Lietuvos Mokslų akademijos nariu. Naujai išrinktas akademikas mano, kad mokslinė veikla yra viena iš svarbiausių universitetinės medicinos misijų. Tokia veikla yra akademinėje bendruomenėje dirbančių žmonių natūralaus gyvenimo dalis.

Akademikas L. Kupčinskas sako negalvojantis, kad šis įvertinimas yra skirtas vien jam – tai yra viso Gastroenterologijos klinikos darnaus kolektyvo, kuriame dirba ir patyrę žmonės, ir jauni doktorantai, įvertinimas. Tai pat tai visų klinikų, su kuriomis bendradarbiauja gastroenterologai – Patologinės anatomijos katedros, Vaikų ligų, Radiologijos klinikų, Abdominalinės chirurgijos sektoriaus įvertinimas, nes kartu su šiomis klinikomis parašyta ir apginta daug mokslo darbų. Akademiko L. Kupčinsko manymu, mokslinėje veikloje svarbiausia yra praktinė pusė – nėra mokslo dėl paties mokslo, bet jis turi būti skirtas ligonių labui. Pasak L. Kupčinsko, Gastroenterologijos klinikai sėkmę iš dalies nulėmė tai, kad, nagrinėjant kokią nors problemą ar kuriant grupę, kuri turėtų gilintis į tam tikrą sritį, visų pirma dėmesys buvo atkreiptas ne vien į tai, kiek tai yra svarbu praktinei medicinai Lietuvos sąlygomis, bet ir tarptautiniu mastu. Pirmoji tokia problema - Helycobacter pylor. Tai tema, kuria apginta daug disertacijų ne tik Gastroenterologijos klinikoje. Nors Helycobacter pylor problema, tada kada į ją pradėjo gilintis Gastroenterologijos klinika, buvo dar iki galo neišsiaiškinta – ar helycobacter pylor iš tiesų sukelia opaligę ir yra skrandžio vėžio rizikos veiksnys. Kadangi ši problema buvo svarbi tarptautiniu mastu, Kauno klinikų gastroenterologai ėmėsi ją tyrinėti, nors Lietuvoje daug kas žiūrėjo tada į tai žiūrėjo skeptiškai, bet pasaulio mastu tai buvo pati svarbiausia problema. Antroji problema - opinis kolitas, kuris yra civilizacijos liga. Trečioji sritis - retų ligų sritis gastroenterologijoje. Egzistuoja tokios retos ligos kaip geležies apykaitos sutrikimas - hematochromatozė ar vario apykaitos sutrikimas - Vilsono liga, kuri yra klastinga liga - jaunos merginos ar moterys per tris savaites nuo pirmųjų ligos simptomų gali numirti nuo ūmaus kepenų funkcijos nepakankamumo. Pasak L. Kupčinsko didžiausias pasiekimas šioje srityje yra tas, kad, įdiegus ankstyvąją diagnostiką ir genetinius tyrimus, nuo 2001 metų Lietuvoje nuo šių ligų nemirė nei vienas pacientas.  

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel 8 682

Šiais metais, kovo 6 - oji pirmą kartą yra skelbiama Pasaulinė glaukomos diena. Pasak glaukomos specialistės, Kauno klinikų Akių ligų klinikos administratorės dr. Ingridos Janulevičienės, kaip ir Baltosios lazdelės diena, skirta akliesiems, kaip visuomenės daliai, taip ir Glaukomos diena bus skirta visuomenės dėmesiui atkreipti į glaukomos problemą.

Šių dienų medicina gali daug - diagnozuoti, gydyti ir sustabdyti glaukomą. 2010m. skaičiuojama, kad pasaulyje bus 60,5 mln. sergančių glaukoma, o 2020m – bus 80mln glaukoma sergančiųjų. Nežiūrint diagnostikos ir gydymo galimybių, aklumo grėsmė dėl glaukomos išlieka labai didelė. 2000m. pasaulyje buvo 6,7 mln. žmonių, apakusių abiem akimis nuo glaukomos; skaičiuojant pagal progresiją 2010 bus 8mln., 2020m. – 11mln. abiem akimis apakusių nuo glaukomos.

Lietuvoje glaukomos ir akių hipertenzijos (glaukomos rizikos veiksnio) atvejų skaičiuojama 14,56 – tiek tenka tūkstančiui gyventojų. O vaikų iki 18m. amžiaus naujų glaukomos atvejų praeitais metais nustatyta 282. Turint omenyje, kad glaukoma lieka visam gyvenimui – tai yra didelis skaičius. Taip pat praeitais metais diagnozuoti ir 10 086 nauji suaugusiųjų atvejai 

Dr. I. Janulevičienė sako, kad glaukoma – antra pagal svarbumą aklumo priežastis pasaulyje. Katarakta laikoma pirmąja, tačiau, katarakta yra grįžtamo aklumo priežastis. Išoperavus akį, t.y. pašalinus kliūtį šviesai į akį patekti, matymas atsistato. Glaukomos atveju aklumas yra negrįžtamas, nes žūsta regos nervas. Jei žmogus apako - to atstatyti nebegalima. Tačiau aklumo dėl glaukomos galima išvengti. Jei kiekvienas asmuo bent kartą į 1-2 metus apsilankytų pas akių gydytoją ir pasitikrintų akis, glaukoma būtų diagnozuojama laiku ir paskiriamas efektyvus gydymas. Tam žmogus turi būti sąmoningas ir pats atvykti pas gydytoją tikrintis. Nors glaukoma paprastai laikoma vyresnio amžiaus žmonių liga , bet yra ir jauno amžiaus ir įgimtų glaukomų. Pasak dr. I. Janulevičienės, glaukomos yra apie 40 formų, todėl du žmonės gali sirgti glaukoma visiškai skirtingai ir vaistai, tinkantys vienam, nebūtinai tiks kitam.  

Pasak dr. I. Janulevičienės glaukoma yra klastinga liga – pradinėse stadijose ji neturi ypatingų požymių – žmogui nei skauda, nei akis graužia, jis nejaučia jokių simptomų. Neretai įvairūs subjektyvūs nusiskundimai – ašarojimas, perštėjimas, blogi akiniai ir pan. – dėl kurių pacientas kreipiasi į akių gydytoją, padeda laiku pastebėti pirmuosius glaukomos požymius.

Diagnozavus glaukomą, metams bėgant ligos eiga gali keistis - ji gali būti kompensuota, lėtai progresuojančios, stabilios eigos liga, tačiau žmogui senstant, keičiasi ir akis, o su ja - ir glaukoma. Galbūt žmogus keltą metų ramiai lašinosi vaistus , o jo liga pasikeitė, progresuoja ir jam reikia visiškai kitokio gydymo. Dr. I. Janulevičienė teigia, kad nepaisant visų diagnostikos ir gydymo galimybių aklumas dėl glaukomos egzistuoja, o gydytojus kreipiasi tik 40-60 proc. visų glaukomos atvejų.

http://www.glaukoma.lt/

Eglė Žemaitienė

Kauno klinikų Neurologijos klinikoje artimiausiu metu bus pradėtas naujas tyrimas – išsėtine skleroze sergantys pacientai bus tiriami dėl beta interferoną neutralizuojančių antikūnių susidarymo. Maždaug 300 pacientų Lietuvoje, sergančių išsėtine skleroze, skiriamas preparatas beta interferonas. Dėl iki galo neaiškių priežasčių, maždaug 20 proc. pacientų, praėjus metams laiko po interferono vartojimo, pradeda gamintis interferoną neutralizuojantys antikūniai, dėl to gydymas tampa nebeveiksmingas. Pradėjus atlikti šį tyrimą, bus galutinai aišku, kuriems pacientams reikalingas alternatyvus gydymas, o kuriems galima skirti interferoną ir toliau. Pasak gydytojos neurologės, dr. Linos Malcienės, Išsėtinės sklerozės centro vadovės, pagrindinė tyrimo vertė yra ta, kad tai nauda ir pacientui, ir ekonominė.“Mes skiriame vaistą, kuris yra brangus – vieno asmens gydymui interferonas kainuoja kelis tūkstančius litų, ir, jei yra antikūniai, paciento jis neveikia. Pacientas lyg ir gydomas, bet iš tikrųjų jam reikia kitokio gydymo. Be to, naudojasi vaistas, kurį galbūt būtų galima skirti kitam žmogui“ – sakė dr. L. Malcienė.

Šio tyrimo metodologija ir rekomendacijos yra parsivežtos iš Insbruko (Austrija) universitetinės ligoninės imunologijos laboratorijos, kuri yra viena garsiausių Europoje.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Tel 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Kontaktinis asmuo
Dr. Lina Malcienė
Išsėtinės sklerozės centro vadovė
Tel. 326276

Kauno medicinos universiteto klinikose iškilmingai buvo paminėta Pasaulinė ligonių diena. Šv. Mišių liturgijai klinikų koplyčioje vadovavo prelatas, habil.dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas, koncelebravo klinikų kapelionas, kun. Mindaugas Pukštys.

Šv. Mišių metu prelatas V. S. Vaičiūnas klinikų koplyčioje visiems susirinkusiems švęsti Eucharistijos - administracijai, medikams ir pacientams kalbėjo, kad Pasaulinę ligonių dieną meldžiamės paties svarbiausio dalyko - sveikatos, nes tam tikra prasme mes visi esame ligoniai ir reikalingi gydymo. „Nors ligonių diena yra paskelbta pasauline, Lietuvoje pamatysime dar labai nedaug ją mininčių“ – sakė prelatas. V.S. Vaičiūnas.

Prelatas habil.dr. V. S. Vaičiūnas kalbėjo apie mediko darbą ne vien tik kaip apie profesiją, bet kaip ir patį brangiausią pašaukimą, nes į mediko rankas atiduodama pati didžiausia atsakomybė – tai, kas yra svarbiausia – žmogaus sveikata, o kartais ir visas jo gyvenimas. Žmogaus būtis yra nepaprastai sudėtinga - sakė prelatas, jis niekada nebus visas pažintas ar atrastas, tačiau žmogus yra galintis turėti santykį su Dievu. Todėl prelatas prilygino ligoninę, operacines, kiekvieno paciento lovą, gydytojų darbo kabinetus mažosioms šventovėms, nes čia vyksta tarnavimas ir atsidavimas su meile kiekvieno žmogaus kančiai. „Gydytojo malda gali būti širdies atodūsis ir gerai suleisti vaistai. Visa, kas susiję su medicina yra šventa, nes žmogus, guldamasis ant operacinio stalo žvelgia į mediką su didžiausiu pasitikėjimu ir viltimi“ – kalbėjo prelatas V. S Vaičiūnas. Prelatas pabrėžė, kad medikui svarbu, bendradarbiaujant su Dievu, padaryti viską, kas yra įmanoma žmogiškomis jėgomis, viską, kas nuo žmogaus priklauso.

Pasaulinė Ligonių diena turėtų tapti visiems ligoniams dėkingumo Dievui diena už visus medikus ir medicinos personalą . „Klinikose dirba apie šešis tūkstančius įvairiausio personalo ir vienu metu gydoma apie du tūkstančius ligonių – todėl šiandien turime labai daug melstis“ – sake prelatas V. S. Vaičiūnas.

Šv. Mišių pabaigoje KMUK kapelionas kun. M. Pukštys ir KMUK generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius padėkojo prelatui V. S. Vaičiūnui už Šv. Mišių auką, klinikų moterų ansambliui „Kolegės“ už gražią ir širdį keliančią giesmę ir taip pat visiems susirinkusiems už bendrą maldą.

Eglė Žemaitienė
Kauno medicinos universiteto klinikų
atstovė spaudai

Kauno medicinos universiteto klinikose, Krūties chirurgijos skyriuje, 42 metų moteriai nauju metodu buvo atlikta krūties atstatymo operacija, nusiurbiant riebalus iš poodinio sluoksnio ir implantuojant juos į pašalinto krūties audinio vietą. Metodas implantuoti riebalus į trūkstamo audinio vietą prasidėjo operuojant veidą - dėl traumos ar kitokių sutrikimų nusiurbti iš poodžio riebalai būdavo persodinami į veidą. Neseniai tai buvo pradėta taikyti ir krūties atstatymo operacijoms.

“Pati operacija labai paprasta – riebalai nusiurbiami nuo ten, kur jų yra per daug – nuo pilvo sienos, šlaunų, nuo ten, kur pacientė pageidauja – riebalinės ląstelės yra išgryninamos ir į krūties audinį persodinamos tik jos. Vienu metu rekomenduojama persodinti ne daugiau nei 100ml riebalinių ląstelių” – sako krūties chirurgijos skyriaus vadovas, prof. Algirdas Boguševičius. Nors yra aprašytų atvejų, kai persodinama 300 ml ir daugiau riebalinių ląstelių, tačiau kuo persodinamų ląstelių kiekis yra didesnis, tuo didesnė tikimybė, kad dalis jų - neprigis. Jei krūtis pašalinta tik iš dalies, jos defektus užpildyti galima per vieną ar dvi riebalų implantavimo procedūras. Jei krūtis buvo pašalinta visiškai - atkurti naują krūtį galima maždaug per pusantrų metų – atliekant šešias persodinimo procedūras ir implantuojant apie 600 ml riebalinių ląstelių.

Persodinant riebalus pjūvis nedaromas – riebalai paimami įduriant su adata ir išvirkščiami į krūtį – tokia procedūra daug mažiau traumuojanti nei tokia, kai krūties atstatymui paimamas raumens fragmentas iš nugaros ar pilvo. Ateityje tokios procedūros turėtų pakeisti raumenų lopus, persodinamus į krūtį.

Pasaulyje tokios procedūros pradėtos atlikti Jungtinėse Amerikos valstijose, Italijoje ir

Prancūzijoje jos atliekamos nuo 2005m. Ši KMUK atlikta operacija - pirmoji Pabaltyjyje

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai

Kaip ir pernai, taip ir šiemet, Kauno medicinos universiteto klinikų studentų onkologų būrelis surengė Kalėdinę labdaros akciją, kuri šiemet užsitęsė šiek tiek ilgiau, nei Kalėdų laikotarpis. Studentų vykdoma akcija susidėjo iš dviejų dalių - viena jų vyko Kauno II oje klinikinėje ligoninėje, kita – Kauno medicinos universiteto klinikose.

Į pirmąją akcijos dalį, kuri vyko II ligoninėje, atvyko ir delegacija iš vyriausybės, nešini televizoriumi, žaislais ir knygelėmis. Žaislų, saldainių taip pat aukojo verslininkai. Studentų onkologų būrelio vadovė dr. Rasa Jančiauskienė pasakojo, kad paremti keturiuose II ligoninės skyriuose gydomus vaikučius nusprendė patys studentai, įsitikinę, kad čia gydomiems mažyliams visuomenės dėmesys yra šiek tiek mažesnis.

Antroji kalėdinės akcijos dalis buvo vykdoma Kauno medicinos universiteto studentų tarpe. Paskelbus labdaros akciją, kurios metu surinkti pinigėliai bus skirti paremti onkologijos skyriuje gydomiems pacientams, atsiliepė neįtikėtinai daug studentų. Iš viso buvo surinkta beveik 4,5 tūkstančio litų, kuriuos aukojo KMU visų kursų studentai: kas aukojo penkis, o kas ir septyniasdešimt litų „Smagu, kad atsiliepė tiek daug studentų, kurie iš tikrųjų nėra turtingiausia visuomenės dalis, bet matė prasmę paaukoti kitiems.“ – sakė onkologų būrelio vadovė dr. R. Jančiauskienė. Už studentų paaukotus pinigus nupirktas televizorius, dabar padovanotas Chemoterapijos dienos stacionaro pacientams, dviejų Lietuvos dienraščių metinės prenumeratos, šiuolaikiniai žurnalai ir naujausiais leidiniais turtinga knygų lentyna.

„Televizorius Chemoterapijos dienos stacionare labai reikalingas – atėjusiems pasidaryti kraujo tyrimo, atsakymo gali tekti palaukti valandą ir ilgiau. Atvykusieji susilašinti vaistų pacientai čia užtrunka kelias valandas – tą laiką jie galės praleisti paskaitydami dienraščius. Gydomiems Onkologijos skyriuje pacientams taip pat nemažai laiko tenka praleisti ligoninėje – knygos juos pradžiugins – sakė dr. R. Jančiauskienė

Studentų onkologų būrelis, kaip pasakojo jo vadovė dr. R. Jančiauskienė, renkasi kartą per mėnesį, būrelį lanko virš 20 studentų, nuo pirmo iki šešto kurso. Studentai klauso įvairių paskaitų, aptaria problemas, patys pristato klinikinius atvejus. Kadangi onkologo specialybės yra dvi – onkologo chemoterapeuto ir onkologo radioterapeuto – su jomis būrelio užsiėmimų metu yra supažindinama. „Anksčiau laikytos neperspektyviomis, gydytojo onkologo-chemoterapeuto ir onkologo radioterapeuto specialybės šiuo metu yra vienos iš pačių populiariausių, į kurias vyksta didžiausi konkursai. Pastaruoju metu požiūris į vėžio gydymą smarkiai pasikeitė, nes šiuolaikiškais gydymo būdais galima pagydyti pusę visų susirgusiųjų vėžiu, o nepagydomais atvejais – ženkliai prailginti žmonių gyvenimą. Onkologija kaip mokslas yra pakankamai jauna sritis, todėl labai stengiamės pritraukti jaunus žmones ir norime, kad jie būtų patys geriausi. Dalyvavimas onkologijos būrelio veikloje studentams padeda susipažinti su specialybe, o mums tai galimybė pažinti tuos, kurie ateityje galbūt bus kolegos, ne tik iš dalykinės, bet iš žmogiškosios pusės“ – pasakojo dr. R. Jančiauskienė.

Būrelio vadovės teigimu, apskritai būsimo mediko mokslai yra labai sunkūs, reikalaujantys daug laiko ir daug jėgų. „Nors ir miego sąskaita, bet džiugu, kad studentai randa laiko ir dar kažkam kitam, ne tik mokslams. Džiugu, kad yra jautrūs ir gailestingi kito žmogaus skausmui“ – sakė dr. R. Jančiauskienė

Eglė Žemaitienė

„Tie, kurie yra patys yra patyrę vargą ir nepriteklių, yra žymiai jautresni kenčiančiam“ – sakė paramos ir labdaros fondo įkūrėjas, Kauno miesto tarybos narys Gintautas Labanauskas. G. Labanausko labdaros ir paramos fondas tęsia akciją „Ištiesk ranką sergančiam vaikui“ ir parėmė onkologinėmis ligomis sergančius vaikus, gydomus KMUK Vaikų ligų klinikos onkohematologiniame poskyryje. Šio paramos fondo surinktos lėšos - 32 tūkst. litų bus skiriamos prisidėti prie anestezijos aparato, reikalingo onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, pirkimo.

Paramos perdavimo sutartis buvo pasirašyta gruodžio5d. Ją pasirašė KMUK generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius ir paramos ir labdaros fondo įkūrėjas, Kauno miesto tarybos narys Gintautas Labanauskas. „Noriu visiems padėkoti už pagalbą, už tai, ką mes visi kartu galime padaryti. Sergantys vaikai klinikose gauna gerą pagalbą, bet paramos net ir geriausiomis sąlygomis nebus per daug“ – sakė G. Labanauskas.

KMUK Generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius kalbėjo, kad G. Labanausko veikla neapsiribojo vienkartine parama Kauno klinikoms – prieš pusantrų metų buvo dovanota labai reikalinga įranga vaikų onkohematologijos skyriui. Šį kartą fondas atvyko taip pat su labai vertinga parama - anestezijos aparatu, kuris bus pastatytas tyrimų kabinete - atliekant tam tikrus tyrimus, vaikai turi pabūti ramūs, o tą padaryti, ypač mažesniems, yra labai sunku.

Pasak Vaikų onkohematologijos poskyrio vadovo, prof. Liutauro Labanausko, naujai įsigytas anestezijos aparatas leis maksimaliai pagerinti onkologinėmis ligomis sergančių vaikų gydymo kokybę. Sergantiems vaikams svarbūs du dalykai - tiksli diagnostika ir efektyvus gydymas. Aparatas bus naudojamas tam, kad diagnostikos metu, kuri dažnai būna intervencinė, vaikai galėtų ramiai pagulėti, tada diagnozė nustatoma tikslesnė. Taip pat, jei reikia taikyti spindulinę terapiją – anestezijos aparatas taip pat bus naudojamas. Kuo mažiau vaikas juda, tuo mažiau nuo spinduliavimo nukenčia aplinkiniai audiniai.

Pasak prof. L. Labanausko, pagal vaikų sergamumą onkologinėmis ligomis, Lietuvos rodikliai nėra nei labai aukšti, nei labai žemi. Vaikai daugiausiai serga kraujo onkologinėmis ligomis ir centrinės nervų sistemos navikais.

Po paramos perdavimo G. Labanauskas aplankė sergančius vaikus. Vaikų onkohematologijos poskyriui buvo perduotas dailininkės Zinaidos Irutės Dargienės paveikslas „Lietuviška saulė“, kurį aukciono metu įsigijo ir padovanojo P.Mažylio gimdymo namų vadovas Eugenijus Valasevičius.   

Eglė Žemaitienė

Fotodinaminė terapija – tai naujas amžinės tinklainės geltonosios dėmės (makulos) degeneracijos gydymo būdas. KMUK fotodinaminę terapiją pradėjo taikyti Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė dr. Jūratė Balčiūnienė. Ši lazerinė procedūra gali būti taikoma ir gyslainės neovaskuliarizacijos dėl aukšto laipsnio trumparegystės gydymui. Lig šiol Lietuvoje nebuvo jokio gydymo šia liga segantiems pacientams. Šių metų lapkričio mėn. buvo nupirkti du nauji lazeriai Kauno medicinos universiteto klinikoms ir Vilniaus universiteto Santariškių ligoninei. Jie skirti amžinei makulos degeneracijaigydymui fotodinamine terapija (FDT). FDT skirta gydyti tam tikroms AMD formomis. FDT – tai gydymo metodas, kai į veną sušvirkščiamas didinantis jautrumą šviesai preparatas, kuris suaktyvinamas lazerio skleidžiamos šviesos. Išsiskiria aktyvus deguonis, kuris pakenkia naujadarines kraujagysles, kurios vėliau sunyksta. Lazeris nepakenkia sveikiems audiniams.

Amžinė makulos degeneracija (AMD) – tai tinklainės centrinės srities – geltonosios dėmės (makulos) degeneracinis susirgimas, dažnai lydimas centrinio regėjimo sutrikimų, kliniškai pasireiškiantis po 50 metų amžiaus. Su amžiumi susijusi degeneracija pažeidžia geltonąją dėmę, tinklainės vietą, kuri užtikrina centrinį regėjimą. Normaliai šviesa prasiskverbia pro tinklainę ir koncentruojasi geltonojoje dėmėje, kur virsta į galvos smegenis sklindančiu elektriniu impulsu. Dėl to mes gebame matyti smulkius objektus - spausdinto teksto žodžius, daiktų ypatumus. Senstant makula silpnėja, joje esančios ląstelės yra. Pradeda blogėti artimasis ir tolimasis matymas. Centrinis regėjimas gali sutrikti labiau, tuo tarpu kai periferinis regėjimas išlieka nepakitęs, todėl žmogui tokia kasdienė veikla kaip skaitymas ar vairavimas gali pasunkėti ar tapti visai neįmanoma. Dažniausia pasitaiko tokie makulos degeneracijos simptomai – spausdintas tekstas tampa neaiškus, regėjimo lauko viduryje atsiranda tamsi dėmė, tiesios linijos atrodo kreivos arba su pertrūkiais.

Dažniausias amžinės makulos degeneracijos rizikos veiksnys yra amžius. Senstant geltonosios dėmės degeneracijos pavojus sparčiai didėja. Esant 50 metų amžiaus, rizika lygi 2 proc, o septyniasdešimt metų padidėja iki 30 proc.

Neovaskulinė amžinė makulos degeneracija (AMD) vis dar išlieka viena iš pagrindinių negrįžtamo aklumo priežasčių. Išsivysčiusių Vakarų šalių aklumo registrai praneša, kad AMD yra pagrindinė centrinio regėjimo praradimo/aklumo priežastis asmenims virš 50 metų, aplenkdama kitas tris pagrindines aklumo priežastis: kataraktą, diabetinę makulopatiją ir glaukomą. Dėl populiacijos senėjimo (tikimasi, kad iki 2030 metų asmenų virš 65 metų amžiaus skaičius išaugs dvigubai) auga pačių pacientų ir medikų problemos. Tačiau AMD gydymo strategijų plėtra neseniai pagerino terapinių intervencijų veiksmingumą ir padidino pacientų galimybes išvengti aklumo, o kartais netgi atgauti regėjimą.

Eglė Žemaitienė

Tapybos darbų paroda

Akušerijos ir ginekologijos klinikoje atidaryta jau 19-oji paroda. Šį kartą – tapytojo Evaldo Šemetulskio darbai.

Evaldas Šemetulskis – žinomas kaip privačių meno galerijų Lietuvoje steigimo pradininkas. Pirmąją galeriją „Nėra“ atidarė Nidoje. Vėliau – „Auksinių kopų“ meno centrą, kur vyksta parodos, menininkų simpoziumai, koncertai, džiazo festivaliai.

E. Šemetulskis Nidoje įkūrė ir trečią – „Galeriją E“. Vilniuje atidarė tapybos studiją – galeriją. Turbūt gerbiamas menininkas ateityje numatęs steigti meno galerijas ne tik Lietuvoje?

Iš Nidos – menas pasauliui  

Evaldas Šemetulskis jau kelerius metus organizuoja tarptautinius menininkų simpoziumus Nidoje. Simpoziumuose nagrinėjamos menininko ir kūrinio santykio temos, jų tarpusavio kontaktas. Simpoziumuose dalyvauja menininkai iš Lietuvos ir kitų šalių, meno kritikai, filosofai, meną mėgstantys įvairių sričių specialistai.

Kiek vietovė, aplinka įtakoja menininką ir jo kūrybą?

„Nidos aplinka gerai nuteikia kūrybai“, – sako E.Šemetulskis, gimęs Radviliškio raj. ir šiltuoju metų laiku gyvenantis bei kuriantis Nidoje, šaltuoju – Vilniuje.

Pristatydamas parodą Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, E.Šemetulskis pasakojo, kad tapo dažniausiai ant drobės, kūrinio tema ir pavadinimas gimsta darbo eigoje. Tik tais atvejais, kai dailininkas ruošiasi teminėms parodoms, kūrinius apgalvoja.

Spalva – svarbiausia raiškos priemonė

Iš paveikslų, kurie iki gruodžio mėn. vidurio papuošė Akušerijos ir ginekologijos klinikos antrojo aukšto fojė, galima spręsti, kad E.Šemetulskio darbų formą įtakoja reljefas, kontūrai, skulbtūriškumas ir jų interpretacijos, kai plastinė visuma paklūsta tapybos raiškai. Tapyba – vaizduojamosios dailės šaka, kur svarbiausia išraiškos priemonė yra spalva. E.Šemetulskio paveiksluose vaizduojami natūralistiniai daiktai kalba simboliais. Žiedai, gėlės, vanduo, veidai...

Tapytojo darbuose atsiskleidžia Neringos grožis – čia dailininkas gyvena nuo 1982 m. E.Šemetulskis yra dailininkų grupės „Rėja“ pirmininkas, vadovauja „Auksinių kopų meno centrui“, galerijai „E“.

Lemtingi 1984 m.

Pirmąją personalinę tapybos parodą E.Šemetulskis surengė 1984 m.

Neringos m. suorganizavo 7 tarptautinius tapybos simpoziumus. Išeivijos dailininkai ir tapytojai kviečiami dalyvauti dailininkų simpoziume Kuršių Nerijoje. Kiekvienais metais į šį renginį atvyksta įdomūs, saviti kūrėjai iš įvairių šalių. Šio Tarptautinio simpoziumo iniciatorius ir kuratorius – dailininkas Evaldas Šemetulskis.

Nuo 1992 m. svarbesnės personalinės parodos: rusų – lenkų kultūros centre Gdanske (Lenkija), galerijoje „Skliautai“ (Vilnius), Klaipėdos m. parodų rūmuose, Frankfurte – prie Maino ir Esene (Vokietija), Kaliningrade (Rusija), Kauno ūkio banke, Auksinių kopų meno centre (Nida), Jonavos muziejuje, galerijose „E“ (Nida), „V“ ir „idilė“ (Vilnius), „LFK“ Leborkas (Lenkija), Nacionalinėje bibliotekoje Taline (Estija), „Bochum“ (Vokietija), lietuvių mokykloje Rygoje (Latvija), SPA viešbutyje Jūrmaloje (Latvija).

...pakeliui į Japoniją

E.Šemetulskis kviečiamas dalyvauti užsienyje rengiamuose pleneruose ir menininkų simpoziumuose: Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje. E.Šemetulskis gavo kvietimą 2008 m. dalyvauti „Setangaya“ meno muziejuje rengiamoje parodoje Tokijo mieste (Japonija).

„Labai džiugu, kad pakeliui į Japoniją tapytojo Evaldo Šemetulskio darbai stabtelėjo KMU Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, kur ne tik mes, medikai, dirbdami ir gydydami pacientes, bet ir mūsų pacientės bei jų artimieji turės galimybę stabtelti ir pasigrožėti, pabūti tarp šių iškilių galerijų vertų darbų“, – atidarydama parodą sakė Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė.

                                                                                              Džiuljeta Kulvietienė

Lapkričio 27d. Kauno medicinos universiteto klinikose buvo atidarytas naujai įkurtas krūties chirurgijos skyrius.

Atidaryme dalyvavo Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas, KMUK generalinis direktorius, prof. Juozas Pundzius, projekto „Nedelsk“ vadovė Agnė Zuokienė, kiti garbūs svečiai.

Pasak KMUK generalinio direktoriaus prof. Juozo Pundziaus, toks integruotos pagalbos skyrius buvo senai brandinta visų šioje srityje dirbančių medikų svajonė. „Klinikose įsikūrė dar vienas skyrius, skirtas moterų sveikatai. Apie šią salelę klinikose buvo diskutuota ir svajota seniai, ruošti projektai. Šiame skyriuje dirbs daugelio specialybių gydytojai: onkologai, chemoterapeutai, plastikos chirurgai. Chemoterapijos dienos stacionaras, esantis skyriuje, užbaigia visą kompleksą. Tai galimybė moterims gauti palankiomis sąlygomis šiuolaikinį gydymą“ – kalbėjo prof. J. Pundzius.

Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas pasidžiaugė, kad šio skyriaus atidarymas yra didžiulis įvykis ne tik čia dirbantiems medikams, slaugytojoms ir Kauno moterims, bet taip pat ir pacientėms iš visos Lietuvos, kurios prireikus galės gydytis čia. Ministras linkėjo visiems čia dirbantiems medikams geros kloties ir tikino neabejojantis, kad Lietuvos moterys čia gaus pačią kvalifikuočiausią pagalbą.

Naujai įkurtas skyrius atspindi naują koncepciją krūties ligų gydyme – visą pagalbą gauti vienoje vietoje. Moterims, sergančioms krūties ligomis, šiame skyriuje bus suteikiama visapusiška pagalba – diagnozuojamos krūties ligos, atliekamos chirurginės intervencijos, taikomas spindulinis ar chemoterapinis gydymas. Pasak skyriaus vadovo prof. Algirdo Boguševičiaus, šitaip įgyvendinami KMU Senato patvirtinti daugiadisciplininio darbo principai – viename skyriuje pagalbą moterims teiks įvairių specialybių gydytojai. „Nuo šiol ne moteris eis pas gydytojus ir lauks prie kabinetų, bet įvairių specialybių gydytojai eis pas moterį Vienos srities specialistai kiekvienas sprendžia savo problemą, o čia glaudžiai bendradarbiaus įvairių sričių gydytojai. Daugiadisciplininė medikų komanda - chemoterapeutai, spindulinės terapijos branduolinės medicinos specialistai, chirurgai dirbs pacienčių labui.“ – sakė prof. A. Boguševičius.

Skyriuje vienu metu galės būti stacionarizuotos 28 moterys, įrengta 14 chemoterapijos dienos stacionaro lovų. Diagnostikai bus naudojami 2 mamografai, ultragarso aparatas. Chirurginiam gydymui naujai įrengta moderni operacinė. Graži ir skoningai įrengta aplinka padės pacientėms greičiau sveikti.

Naujai įkurtą skyrių pašventino ir Dievo palaimos visiems čia dirbsiantiems medikams ir pacientams prašė KMUK kapelionas, kun. Mindaugas Pukštys.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai

Kauno medicinos universiteto klinikose vyko apvalaus stalo spaudos konferencija, skirta plaučių vėžio problemai.

Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė:

• Prof. Raimundas Sakalauskas, Pulmonologijos ir imunologijos klinikos vadovas “Plaučių vėžio epidemiologija, rizikos veiksniai, klinika”
• Dr. Marius Žemaitis “Ankstyvos diagnostikos galimybės bei plaučių vėžio biologinė terapija”
• Prof. Elona Juozaitytė, KMUK Onkologijos klinikos vadovė “ Plaučių vėžio spindulinio gydymo naujovės“
• Prof. Romualdas Rubikas“ Chirurginis plaučių vėžio gydymas“ 

Plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių ir daugiausia mirčių sukelianti onkologinė liga. Šia liga Lietuvoje kasmet suserga apie 1,5 tūkst. gyventojų. Nepaisant taikomų diagnostikos ir gydymo metodų mūsų šalyje tik 9 proc. susirgusiųjų išgyvena penkerius metus, kai tuo tarpu JAV – 15 proc. Didelis sergamumas plaučių vėžiu neabejotinai susijęs su labai paplitusiu rūkymu, todėl metimas rūkyti šiai dienai yra vienintelė veiksminga plaučių vėžio profilaktikos priemonė. Kita ne mažiau svarbi problema – pavėluota plaučių vėžio diagnostika. Deja, vis dar nėra rasta veiksmingų plaučių vėžio patikros priemonių, tačiau kai plaučių vėžio rizika didelė, tikslinga kvalifikuotai ištirti pacientą, panaudojant naujausias technologijas taikomas universitetinėse ligoninėse – autofluorescencinę bronchoskopiją, mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją, endoskopinį ultragarsą bei ateities perspektyvoje - molekulinės biologijos metodus. Šiai dienai plaučių vėžio gydymo rezultatai nedžiugina nei pacientų, nei jų gydytojų, tačiau naujos gydymo perspektyvos – biologinė terapija bei individualizuotas gydymas, paremtas farmakogenomika – teikia daugiau vilčių, kad netolimoje ateityje pavyks sėkmingiau kovoti su plaučių vėžiu.

Atlikti tyrimai rodo, kad žmonės nežino apie plaučių vėžį - Europos gyventojų ir pacientų nuomonės tyrimo rezultatai atskleidė, kad net 70% pacientų, sergančių plaučių vėžiu, niekada nelaikė šios ligos kaip galimo pavojaus sveikatai. Nerimą kelia faktas, kad tyrimo metu beveik pusė pacientų pripažino, jog jų diagnozė nustatyta apsilankius pas gydytoją dėl visai kitų priežasčių.

Tad plaučių vėžiui išliekant viena aktualiausių onkologijos sričių, lapkritis yra paskelbtas tarptautiniu kovos su plaučių vėžiu mėnesiu, kurio tikslas atkreipti visuomenės ir valstybės dėmesį į plaučių vėžio prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo problemas.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai

Nuo šiol Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Neurochirurgijos klinikos rezidentai bus ruošiami pagal tokius pačius standartus, kurie yra visose Europos Sąjungos šalyse. Praeitą savaitę ši akreditacija, kad KMUK Neurochirurgijos klinika atitinka visus europinius standartus, buvo patvirtinta oficialiu sertifikatu.

UEMS(Union Europeenne des Medecins Specialistes) yra organizacija, jungianti Europos sąjungos šalių ir asocijuotų narių gydytojus. Ir Lietuvos gydytojų sąjunga yra UEMS nare. Joje yra visų specialybių sekcijos. Šiuo atveju UEMS akreditacijos komitetas (t.y. jungtinis komitetas iš EANS-(Europos neurochirurgų asociacijos, kur įeina Lietuvos neurochirurgų draugija) ir UEMS  vykdo neurochirurginiu klinikų, ruošiančių neurochirurgus rezidentus tikrinimą ir atitikimą Europos standartams. Tikrinamos ne tik rezidentūros programos , bet ir dėstytojų kvalifikacijos, operacijų kiekis ir sudėtingumas, aprūpinimas aparatūra ir tt.

Pasak Neurochirurgijos klinikos vadovo, prof. Arimanto Tamašausko,. Akreditacijos procesas vyksta daugelį metų ir jo pagrindinis tikslas yra, kad neurochirurgijos rezidentai visoje Europoje būtų ruošimai pagal tuos pačius standartus, t.y. jų kvalifikacija atitiktų visoje Europoje suvienodintiems reikalavimams.

Prof. A. Tamašauskas sako, kad akreditacijos procedūrai KMUK neurochirurgijos klinika ruošėsi beveik pusantrų metų – reikėjo užpildyti daugybę dokumentų, taip pat atlikti reikalavimuose įrašytas užduotis – įsteigti rezidentų mokymui skirtą biblioteką, moksliniams tyrimams įkurti laboratoriją, įsigyti aparatūros, sudėtingoms operacijoms atlikti , atlikti daugybę kitų dalykų. Iš UEMS organizacijos buvo skirti du ekspertai – prof. T. Trojanowski (Lenkija) ir Dr. Guy Matge (Liuksemburgas), kurie Neurochirurgijos klinikoje viešėjo keletą dienų ir tikrino įvairiausiu dalykus – atliekamų operacijų spektrą. Biblioteką, rezidentų programas, dalyvavo operacijose ir gydytojų pasitarimuose, o galiausiai egzaminavo rezidentus. Po šio ekspertų apsilankymo, KMUK Neurochirurgijos klinika gavo oficialų sertifikatą, patvirtinantį, kad ji atitinka visus europinius standartus.

Prof. A. Tamašausko teigimu, pagrindinė šios akreditacijos teikiama nauda yra tai, kad rezidentams norint dirbti bet kurioje Europos šalyje, nereikės vykti į Briuselį, lankyti kursus, kurie kainuoja didelius pinigus ir laikyti egzaminus. Neurochirurgijos klinikai esant akredituotai rezidentai galės kviestis ekspertą į Lietuvą ir laikyti tokį patį egzaminą savo šalyje. Jiems bus įteikiamas toks pats sertifikatas, koks ir būtų gautas išvykus.

Nors gauta akreditacija yra pilna, t.y. Neurochirurgijos klinika neturi didelių trūkumų, ekspertai pateikė keletą rekomendacijų ateičiai. Viena iš tokių rekomendacijų yra neurochirurgijos rezidentų mokymo programos pailginimas vieneriais metais –neurochirurgijos rezidentai Lietuvoje yra ruošiami penkerius metus, tuo tarpu visoje Europoje – šešerius. Akreditacija yra duodama ketveriems metams- tada ji turės būti tvirtinama iš naujo.

KMUK Neurochirurgijos klinika yra vienintelė Lietuvoje, gavusi oficialų pripažinimą Europoje. 

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai

Lapkričio 9 d. penktadienį, Kauno medicinos universiteto klinikų filiale Onkologijos ligoninėje buvo atidarytas suremontuotas ir Chemoterapijos dienos stacionaras.

Dienos stacionaro paslauga pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, yra labai reikalinga, nes jie gali būti gydomi neatitraukiant jų nuo įprastinės aplinkos. Iki šiol Onkologijos ligoninėje Chemoterapijos dienos stacionaras teturėjo 2 palatas, kuriose buvo 9 vietos. Didėjant pacientų srautui, tiek vietų nebeužteko, todėl buvo nuspręsta išplėsti šį labai svarbų skyrių, pagerinti sąlygas čia atvykstantiems pacientams.

Atnaujintame skyriuje dabar vienu metu bus galima suteikti reikalingą gydymą 21 pacientui. Pacientų patogumui ir darbuotojų darbo sąlygų pagerinimui suremontuotos ir išplėstos patalpos, patogiai įrengta 10 palatų.

Atidaryme dalyvavo Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas, KMU Senato pirmininkas prof. Vilius Jonas Grabauskas. KMUK Generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius, Valstybinės ligonių kasos direktorius A. Sasnauskas, Seimo narė prof. Vida Marija Čigriejienė, pacientų organizacijų atstovai.

Ministras pasidžiaugė besišypsančiais ir laimingais tiek darbuotojų, tiek pacientų veidais, nes sąlygos Onkologijos ligoninėje kaskart vis gerėja. Ministras prisiminė keletą ankstesnių savo apsilankymų Onkologijos ligoninėje ir visą ilgą derybų, diskusijų kelią, kuris buvo nueitas iki šios dienos, kada ligoninėje aiškiai matyti rezultatas. R. Turčinskas pabrėžė, kad iki 2008 m. į šią ligoninę jau bus investuota apie 10 mln. litų - tiek valstybės, tiek profilaktinių programų lėšų – o ateinančiais, 2008 metais Onkologijos ligoninėje bus pradėtas įrenginėti modernus linijinis greitintuvas. R. Turčinskas palinkėjo visiems darbuotojams gerų darbų pacientų labui.

KMU Senato pirmininkas, prof. V. Grabauskas sakė, kad onkologijos srityje bet kurioje ligoninėje dirbančių medikų tikslas visų pirma yra padėti onkologine liga sergančiam žmogui, nes onkologinės ligos Lietuvoje yra viena iš didžiausių problemų. Šiandien yra turima daugybė priemonių, kurias teisingai panaudojus galima gauti gerą rezultatą. „Smagu žiūrėti, kad ši ligoninė, į kurią dėta tiek daug vilčių, šiandien teikia šiuolaikišką ir kokybišką pagalbą, o Kauno medicinos universitetas visada buvo ir bus jūsų pagalbininkas“ – sakė prof. V. Grabauskas.

KMUK Generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius pabrėžė, kad pastaruoju metu padidėjęs dėmesys Onkologijos ligoninei atnešė tikrai gerų rezultatų – kasmet vis renovuojamos, gražinamos, tvarkomos patalpos, įsigyjama moderni aparatūra. Prof. J. Pundzius dėkojo visiems onkologijos ligoninės darbuotojams už darbą dėl pacientų sveikatos.

Po atidarymo SAM ministras R. Turčinskas, Seimo narė prof. V.M. Čigriejienė, KMUK generalinis direktorius prof. J. Pundzius susitiko ir bendravo su Onkologijos ligoninės darbuotojais.

Eglė Žemaitienė

Lapkričio 9 d., 12 val. penktadienį, Kauno medicinos universiteto klinikų filiale Onkologijos ligoninėje (Volungių g. 16) bus atidaromas suremontuotas ir pacientus priimti pasiruošęs Chemoterapijos dienos stacionaras. 

Dienos stacionaro paslauga pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, yra labai reikalinga, nes jie gali būti gydomi neatitraukiant jų nuo įprastinės aplinkos.Iki šiol Onkologijos ligoninėje Chemoterapijos dienos stacionaras teturėjo 2 palatas, kuriose buvo 9 vietos. Didėjant pacientų srautui, tiek vietų nebeužteko, todėl buvo nuspręsta išplėsti šį labai svarbų skyrių, pagerinti sąlygas čia atvykstantiems pacientams.

 Atnaujintame skyriuje vienu metu bus galima suteikti reikalingą gydymą 21 pacientui. Pacientų patogumui ir darbuotojų darbo sąlygų pagerinimui suremontuotos ir išplėstos patalpos, patogiai įrengta 10 palatų.

Onkologijos ligoninėje renovacija tęsiama toliau – šiuo metu remonto darbai vyksta Chirurgijos skyriuje.

 Atidaryme dalyvaus Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas, kiti garbūs svečiai.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė ryšiams su žiniasklaida
Tel 326581
El.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Spalio 16d. Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas ir Kauno medicinos universiteto rektorius bei Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas prof. Remigijus Žaliūnas pasirašė širdies sveikatos chartiją. Renginyje dalyvavo Kauno medicinos universiteto klinikų generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius, KMUK Širdies centro vadovas prof. R. Benetis, Lietuvos kardiologų draugijos narys Germanas Marinskis, prof. Rimvydas Šlapikas, Lietuvos kardiologų draugijos sekretorius, KMU prorektorius prof. Renaldas Jurkevičius

Abi pasirašiusios šalys šį momentą įvardijo kaip itin reikšmingą širdies ligomis sergantiems pacientams. Briuselyje šią chartiją pasirašė Europos kardiologų draugija, Europos širdies tinklas, Europos komisija, Pasaulinė Sveikatos organizacija. Paskui aukščiausiu lygiu pasirašė dar 14 institucijų.

„Ši diena yra ypatinga. Ypatinga diena buvo ir birželio 12-oji, kai Europos parlamente buvo pasirašyta Europos širdies sveikatos chartija. Nacionaliniu lygmeniu ši chartija bus pasirašyta šiandien. Šiuo pasirašymu teigiame, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra prioritetinė sveikatos priežiūros sritis“ – kalbėjo KMU rektorius, prof. R. Žaliūnas.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Europos moterų ir vyrų mirčių priežastis. Dėl šių ligų 53 Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono šalyse miršta 4,35 mln. žmonių, o Europos Sąjungos šalyse – 1,9 mln. žmonių. Kas antras Europos regiono pilietis miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų – nuo šių ligų miršta daugiau žmonių , nei nuo visų vėžio formų kartu paėmus.

„Europos sąjungai tai kainuoja apie 170 milijardų eurų per metus. Tačiau pagrindinė žinia yra ši, kad širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti. To ir siekia Europos širdies sveikatos chartija. Jos misija yra labai graži – pagrindinis šūkis teigia, kad kiekvienas naujajame tūkstantmetyje gimęs vaikas turi teisę ir galimybę išvengti širdies ir kraujagyslių ligų iki 65 metų“ – sakė prof. R. Žaliūnas.

Chartiją pasirašiusios šalys sutinka:

·         Įgyvendinti veiklos strategiją ir priemones, priimtas aukščiausiojo lygio Europos politiniuose dokumentuose: tarybos išvadose dėl širdies sveikatos(2004m. birželis), Liuksemburgo deklaracijos išvadose, įgyvendinant širdies ir kraujagyslių sveikatos skatinimą, PSO rezoliucijoje dėl lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos ir kontrolės PSO Europos regione.

·         Palaikyti ir remti šiuolaikinių sveikatos strategijų, priemonių ir veiklos krypčių, skatinančių širdies ir kraujagyslių ligų sveikatą, bei šių ligų prevencijos Europos, nacionaliniu, regioniniu bei vietiniu lygiu plėtrą bei įgyvendinimą

·         Kurti ir stiprinti širdies sveikatai gerinti skirtas struktūras, maksimaliai panaudojant politinę paramą veiklos kryptims vystyti ir veiklai koordinuoti, mažinant  širdies ir kraujagyslių ligų plitimą

·         Sudominti visuomenę ir pacientus sveikatos mokymu, naudojant masinės informacijos priemones ir vystant socialinę rinkodarą sąmoningumui kelti, užtikrinti bendruomenės paramą bei atviros koalicijos sukūrimą.

·         Remti nacionalines strategijas didelės rizikos grupei priskiriamiems asmenims nustatyti ir gydyti bei rūpintis pacientais, kuriems diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos.

·         Remti naujausių Europos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gidų įdiegimą, skatinant jų vertimą į nacionalinę kalbą, taikyti juos atsižvelgiant į šalies ypatumus – sergamumo bei mirštamumo statistiką, sveikatos priežiūros specifiką, užtikrinti jų plėtrą tarp visų specialybių gydytojų ir sveikatos priežiūroje dalyvaujančių partnerių.

·         Teikti prioritetą prevencijos priemonių efektyvumui tirti, taip pat sveikatos apsaugos išlaidoms apskaičiuoti.

·         Skatinti epidemiologinius ir elgsenos veiksnių mokslinius tyrimus, vertinančius įvairių programų, skirtų visuomenės sveikatai gerinti ir palaikyti, efektyvumą, daug dėmesio skiriant jauno amžiaus asmenims, taip pat tyrimus, skirtus senėjimo mechanizmo bei moterų širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi ypatumams įvertinti.

·         Reguliariai vertinti nacionalinių planų bei veiklos krypčių įgyvendinimo mastą.

Kartu su Europos Komisija ir PSO organizuoti susitikimus, kurių metu bus dalijamasi idėjomis ir patirtimi Širdies sveikatos chartijos įgyvendinimo klausimais.

Pasirašęs chartiją Sveikatos apsaugos ministras R. Turčinskas pasidžiaugė, kad pagaliau žengtas dar vienas žingsnis, gerinant visų Lietuvos pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, sveikatos būklę. „Turime sunkią padėtį Lietuvoje – 54 proc. mirčių yra nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Džiugu paminėti, kad pradėtos vykdyti širdies ir kraujagyslių ligų profilaktinės programos. Jos įsibėgėja – tas labai džiugina. Jei pernai per metus patikrinta 26 tūkstančiai pacientų, tai šiemet per pirmą pusmetį jau 34 tūkstančiai. Pernai skirta 3,5 mln. litų, ateinantiems metams numatyta 5 mln. litų. Šios Chartijos pripažinimas parašais – tai dar viena galimybė širdies ligomis sergantiems pacientams gauti savalaikę pagalbą. Manau, kad daugelis organizacijų prisidės prie chartijos tikslų įgyvendinimo“ – sakė ministras.

Šios dienos prisiminimui KMU rektorius prof. Žaliūnas, SAM ministras R. Turčinskas ir KMUK Širdies centro vadovas prof. R. Benetis pasodino ąžuolą.

Eglė Žemaitienė

Jau septintą kartą Lietuvoje spalio 15 – 21 d. vyksta renginiai, skirti Skausmo savaitei paminėti. Šiais metais renginiai skirti moters skausmo problemai. Lėtinio skausmo paplitimas tarp moterų ženkliai didesnis nei tarp vyrų. Tai lemia tiek konstituciniai, fiziologiniai moters organizmo ypatumai, tiek ir jos padėtis bei tenkanti atsakomybė visuomenėje.

Skausmo klinikos iniciatyva šia tema buvo surengta konferencija „Moters skausmas“. Konferencijos dalyvius pasveikino ir įžanginį žodį tarė KMUK direktorius chirurgijai prof. Dainius Pavalkis. Profesorius pasveikino visus Skausmo klinikos gydytojus ir tuos, kurie prisideda prie klinikos veiklos klinikos penkių metų sukakties proga.

Anesteziologijos klinikos vadovė, doc. Aurika Karbonskienė, kalbėjo, kad moters skausmas yra iš tiesų mūsų visuomenėje aktuali problema – dėl skausmo moterys daug dienų per metus yra nedarbingos, silpnėja jų socialiniai ryšiai. Moterų skausmo problema – atskira terapinė problema, taip pat moterų skausmo gydymas –daugiadisciplininė problema. Moterys jautresnės skausmui nei vyrai - dėl skausmo besikreipiančių į gydytojus pacientų 70 procentų yra moterys.

Pirmąjį pranešimą „Europa prieš skausmą“ konferencijoje skaitė KUMK gydytojas neurologas, Lietuvos skausmo draugijos prezidentas, doc. Arūnas Ščiupokas. Pranešėjas kalbėjo, kad Europoje judėjimas prieš skausmą kilo maždaug prieš dešimtmetį, jį palaikė Pasaulio sveikatos organizacija, o oficialiai Skausmo savaitė minima nuo 2004m. 2004m. buvo paskelbta kiekvieno žmogaus teisė į visavertį skausmo gydymą.

“Skausmo potyrio skirtumai tarp lyčių yra pagrįsti fundamentalaus mokslo. Moterys patiria daugiau stipraus, besikartojančio skausmo negu vyrai. Moterų skausmo slenkstis ir tolerancija skausmui yra mažesni negu vyrų. Tarp moterų yra labiau nei tarp vyrų paplitęs galvos ir dubens skausmai“ – sakė kalbėtojas.

Toliau prelegentas apžvelgė moterų skausmo rizikos veiksnius, klinikinius tyrimus, skausmo gydymą.

Neurologijos klinikos gydytojas, doc. Antanas Vaitkus kalbėjo apie moterų galvos skausmus. Kalbėtojas pastebėjo, kad kaip skiriasi moters ir vyro pastabumas – moteris daugiau mato detales, taip skiriasi moters ir vyro tolerancija skausmui. Doc. A. Vaitkus savo pranešime apžvelgė moterų galvos skausmų kilmę, provokuojančius veiksnius, atliktus tyrimus, ūmius priepuolius ir gydymo galimybes.

Pranešimą apie moterų nugaros apačios ir dubens skausmus skaitė gydytojas neurologas dr. Kęstutis Petrikonis. Kalbėtojas apžvelgė etiologines apatinio nugaros skausmo kategorijas, moterų nugaros skausmo ypatybes, ginekologinius nugaros skausmus, lėtinio dubens skausmo epidemiologiją. “Laikas, kai gydytojai žinojo lėtinio dubens skausmo etiologiją –praėjo“ – teigė dr. K. Petrikonis.

Apie moterų gimdymo skausmus kalbėjo Akušerijos ir ginekologijos klinikos Anesteziologijos poskyrio gydytoja anesteziologė Vilmeta Kačiūrinienė. „Nors fiziologiniai procesai paprastai nėra skausmingi, tačiau daugelis moterų kenčia nuo menstruacinių skausmų, o didumai moterų būna ypač skausmingas gimdymas“ – sakė kalbėtoja. Gimdymo skausmas – senas kaip pats pasaulis. Nuo seniausių laikų buvo žinomi ir naudojami įvairūs gimdymo skausmo malšinimo būdai, kurie, ypač taikomi indėnų, buvo itin drastiški. Kai kurių etninių grupių moterys santūriau reaguoja į gimdymo skausmą, tačiau tai yra tik elgesio išraiška. Gimdymo skausmo stiprumas siejamas su menstruaciniu skausmu, dismenorėja, baime patirti skausmą, švietimo stoka. Gydytoja anesteziologė apžvelgė neigiamus ir teigiamus gimdymo skausmo poveikius moteriai. Teigiama gimdymo skausmų pusė yra ta, kad skausmai padeda gimdymo metu greičiau aptikti patologiją, jeigu tokia iškyla. Be to, tyrimų duomenimis, tos moterys, kurios gimdė be nuskausminančių vaistų, po gimdymo buvo labiau patenkintos savimi, nei tos, kurios buvo taikyta anestezija.

Pasak kalbėtojos, gimdymo skausmų gydymas gali būti nefarmakologinis, gali būti taikoma sisteminė anestezija, inhaliacinė anestezija, regioninė analgezija, iš kurios pats populiariausias būdas yra epidūrinė nejautra. Toks nuskausminimo būdas 2006m. taikytas apie 40 proc. KMUK gimdžiusių moterų. Iš viso apie 75 proc. gimdymų KMUK dalyvauja anesteziologas.

Apie KMUK Skausmo klinikos ištakas pranešimą skaitė Anesteziologijos klinikos gydytoja doc. Irena Marchertienė. Gydytojai E. Gaučas, S. Solomonik ir doc. A. Ščiupokas kalbėjo apie Skausmo klinikos dabartį ir ateitį. Skausmo klinika KMUK veikia jau penkeri metai, joje dirba du gydytojai anesteziologai, gydytojas neurologas ir viena slaugytoja. Skausmo klinika vykdo medicininę gydomąją veiklą, mokslinę tiriamąją veiklą, vykdo ikidiplomines ir podiplomines medicinos studijas, šviečia visuomenę. Skausmo klinikos veiklos pagrindas – ambulatorinė pagalba. Čia besikreipiantys žmonės gali gauti skausmo būtinąją pagalbą, gali būti konsultuojami, kai skundžiasi lėtiniu skausmu, čia atliekamos invazinės skausmo malšinimo procedūros. 2006m. Skausmo klinikoje lankėsi daugiau nei 1800 pacientų. Per penkerius darbo metus Skausmo klinikos medikai yra sukaupę didelę patirtį.

 Eglė Žemaitienė

Jau septintą kartą Lietuvoje vyksta renginiai, skirti judėjimui “Europa prieš skausmą”. Tai Europos skausmo draugijų federacijos iniciatyva, skirta supažindinti plačiąją visuomenę, medikus, sveikatos politikus su didžiąja sveikatos priežiūros problema – lėtiniu skausmu. Ši iniciatyva buvo oficialiai įteisinta 2001 m. spalio 9 d. Briuselyje, kuomet Europos parlamente buvo paskelbta lėtinio skausmo, kaip savarankiškos ligos deklaracija. Deklaraciją šiandien yra pripažinusi Pasaulio sveikatos organizacija, parašus po jos tekstu yra padėję beveik visų Europos šalių vyriausybių sveikatos apsaugos ministrai. Tai atveria kelią į visavertį šios deklaracijos įgyvendinimą, kas, kaip tikimąsi, palengvins kančias ir pagerins sveikatą daugeliui senojo žemyno gyventojų.

Lietuvoje vykstančių renginių pagrindinis organizatorius buvo ir yra Lietuvos skausmo draugija. Ankstesniais metais jau ne kartą visuomenė buvo plačiai informuota apie griaunančią lėtinio skausmo jėgą, nepagydomai žalojančią žmogaus sveikatą bei nešančią didžiulius nuostolius visai visuomenei. Lietuvos žmonės ne kartą buvo supažindinti ir su tuo, kaip lėtinio skausmo problemos sprendžiamos svetur bei teikti pasiūlymai, kokie galimi problemos sprendimo keliai Lietuvoje. Tai atnešė tam tikrų teigiamų rezultatų. Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimai atvėrė galimybes kurtis Lietuvoje skausmo klinikoms, buvo priimtas labai svarbus nutarimas, nusakantis pacientų patiriamą skausmą vertinti kaip būtinosios pagalbos teikiamą paslaugą. Tačiau neišspręstų klausimų dar daug. Vienas pagrindinių – įgyvendinti tai, kas pripažinta Europos lėtinio skausmo deklaracija, t. y. įteisinti skausmo ligą kaip nozologinį vienetą, o skausmo mediciną paskelbti atskira šaka ir specialybe. Tai atvertų lėtinio skausmo ligoniams galimybes gauti visavertį skausmo gydymą.

Šiais metais spalio 15-21 d. vykstantys renginiai skirti moters skausmui. Lėtinio skausmo paplitimas tarp moterų ženkliai didesnis nei tarp vyrų. Tai lemia tiek konstituciniai, fiziologiniai moters organizmo ypatumai, tiek ir jos padėtis bei tenkanti atsakomybė visuomenėje. Apie skausmo problemas Lietuvoje plačiai informuos žiniasklaida, įvyks susitikimai su gyventojais. O Lietuvos skausmo draugija, vykdydama šiemetinį projektą,  svarbiausią akcentą skiria medikams. Universitetinėse ligoninėse vyks konferencijos, kuriuose bus kalbama apie moters patiriamo skausmo diagnostikos ypatumus, aiškinama kokia yra moters skausmo gydymo specifika. Šią savaitę ir ne tik ją visi medikai yra kviečiami, kaip mokė Hipokratas, būti atidiems, vertinant pacientų skausmą bei atliekant kilnią pareigą – malšinti skausmą.

Arūnas Ščiupokas,
Lietuvos skausmo draugijos prezidentas
8698 82467
arunas.sciupokas@kmuk.lt

Eglė Žemaitienė

Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) traumatologai pirmą kartą Lietuvoje atliko alkūnės sąnario protezavimą specialiu megaprotezu po alkūnkaulio naviko rezekcijos. Operaciją atliko ortopedai – traumatologai doc. Alfredas Smailys ir Mindaugas Stravinskas.

Pasak vieno iš operaciją atlikusio gydytojo ortopedo – traumatologo M. Stravinsko, tokios operacijos visame pasaulyje yra pakankamai retos.

Operacijos prireikė 68m. vyriškiui, kuris prieš šešerius metus susirgo inkstų onkologine liga, tada jam buvo atlikta nefrektomija, t.y inksto pašalinimas. Vėliau navikas metastazavo į alkūnkaulį. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad metastazė yra vienetinė (solitarinė) – t.y. kitur navikinio proceso nenustatyta. Tada buvo nuspręsta alkūnkaulį pašalinti. Su solitarinėmis metastazėmis elgiamasi kaip su pirminiais kaulų navikais – tai yra, atliekamos plačios rezekcijos, siekiant pašalinti visą onkologinį procesą iš žmogaus organizmo. Dažniausiai gydant metastazes kauluose atliekamos paliatyviosios operacijos. Šiuo atveju, kadangi metastazė buvo viena, navikas buvo pašalintas su didele dalimi kaulo ir aplinkiniais minkštaisiais audiniais, atskiriant dilbio kraujagysles ir nervus, laikantis visų onkologijos principų ir stengiantis atkurti pilną alkūnės funkciją.

Operacija buvo atlikta dviem etapais – pirmiausia pašalintas alkūnės sąnarys ir didelė dalimi alkūnkaulio. Pašalinta alkūnkaulio dalis buvo atkurta laikinu implantu iš kaulinio cemento. Pašalinus naviką medikai laukė pusę metų, kol paaiškėjo, kad onkologinis procesas nebeprogresuoja. Tada buvo nuspręsta alkūnę protezuoti specialiu endoprotezu. Šis naujas protezas yra unikalus tuo, kad turi prailgintą atkuriančią alkūnkaulio dalį. Pusė alkūnkaulio buvo pašalinta kartu su alkūnkaulio naviku – jo vietoje dabar protezas.

„Operacija praėjo tikrai sėkmingai“ – sako gydytojas ortopedas-traumatologas M. Stravinskas. Praėjus pusei metų, navikinio proceso dilbyje ir visame žmogaus organizme nebenustatoma. Pasak operavusių gydytojų, atlikus tokią protezavimo operaciją, jos rezultatai vertinami šiek tiek vėliau. Šiuo metu paciento alkūnės sąnario funkcinė būklė gera.

Kontaktinis asmuo
Mindaugas Stravinskas
Tel 8 686 07291

Vasaros pradžioje pasirašyta sutartis su Kauno medicinos universiteto klinikomis garantavo Lietuvos krepšinio rinktinei visapusišką ištyrimą ir priežiūrą prieš Europos vyrų krepšinio čempionatą ir jo metu.

Šią savaitę šypsodamiesi į Kauno klinikas atvyko Lietuvos krepšinio rinktinės atstovai – Paulius Jankūnas ir Jonas Mačiulis kartu su Lietuvos krepšinio federacijos(LKF) prezidentu Vladu Garastu, LKF sekretoriumi Mindaugu Balčiūnu.  

„Dėkojame Jums ir visam medicinos personalui. Kada pasirašėme sutartį krepšininkų sveikatos priežiūrai, apie rezultatą negalvojome. Tačiau laikas ir gyvenimas parodė kad medicininė pagalba mums buvo labai reikalinga“ – savo dėkingumą KMUK generaliniam direktoriui prof. Juozui Pundziui reiškė LKF prezidentas Vladas Garastas. “Iki šiol Lietuvos rinktinė neturėjo vientisos medicininės priežiūros, rūpinimosi žaidėjų sveikata, traumų prevencijos“ – kalbėjo V. Garastas. „Dabartiniame sporte be medikų nieko nenuveiksi. Lietuva šią pergalę pasiekė gerų medikų dėka – bendradarbiavimas atnešė tokį rezultatą. Lietuva patenka į olimpines žaidynes penktą kartą – tokį rezultatą turi tik JAV rinktinė, o Lietuvos rinktinė yra antroje vietoje. Kai krepšinis žaidžiamas gerai – visi džiaugiasi, kai kas nors atsitinka – Lietuvoje gyvenimas sugriūna“ – juokavo V. Garastas. 

Gydytojas ortopedas – traumatologas m. m. dr. Rimtautas Gudas pasakojo, kad vienam medikui atlikti tokį darbą – prižiūrėti krepšinio komandą –yra neįmanoma. „Buvo nelengva, bet buvo smagu“ – kalbėjo R. Gudas. „Lietuvos krepšininkų priežiūra buvo iš tiesų gera, ne visos komandos tą turėjo, pavyzdžiui, Prancūzijos rinktinės medikas buvo šeimos gydytojas – to tikrai nepakanka krepšinio komandai“ - pasakojo R. Gudas.“Toks modelis, kokio mes laikėmės, yra pats geriausias – komandoje turi būti ortopedas – traumatologas, gydytojas reabilitologas ir masažuotojas. „Masažuotojai atliko visą darbą – mes buvome „smegenys“, pasakydavome, ką reikia daryti, o jie tą darbą atliko“ – kalbėjo R. Gudas. 

KMUK Generalinis direktorius, padėkojęs krepšininkams už pergalę, pasiūlė tolesnį bendradarbiavimą, siekiant laimėjimų Pekino Olimpinėse žaidynėse. „Esame numatę Kauno medicinos universiteto plėtros plane ir sporto medicinos vystymą, kad būtų ne du, o daug daugiau žmonių, turinčių kompetenciją prižiūrėti sportininkus. Norime kurti infrastrukūrą, kad ne tik krepšininkus, bet ir kitus sportininkus aprūpintumėm pagalba, kurios iki šiol Lietuvoje nebuvo “ – kalbėjo prof. J. Pundzius.  

Lietuvos krepšinio federacijos sekretorius Mindaugas Balčiūnas pabrėžė, kad idėją vystyti sporto mediciną krepšinio federacija vienareikšmiškai remtų.

Krepšininkai Paulius Jankūnas ir Jonas Mačiulis juos prižiūrėjusiam gydytojui Rimtautui Gudui ir klinikų medikams už pasiaukojantį darbą ir gražų bendravimą padovanojo įrėmintus krepšininkų marškinėlius ir Lietuvos krepšinio rinktinės nuotrauką.

Eglė Žemaitienė

2007 rugsėjo 21 d. Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) buvo atidarytas naujas Kardiochirurgijos korpusas. Į jo renovaciją ir medicininę įrangą jau investuota apie 70 mln. litų.

Atidaryme dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Kauno apskrities viršininkas Romualdas Morkevičius, KMU Rektorius, prof. Remigijus Žaliūnas 

„Turime Lietuvos perlą, kuriuo labai didžiuojamės“ – sakė KMUK Generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius.  

Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas kalbėjo, kad tokia svarbi sritis kaip kardiochirurgija garsina Lietuvą visame pasaulyje. „Šis objektas, jo įranga ir technologijos prisidės, kad toliau būtų vystomas mokslas ir teikiama kokybiška pagalba Lietuvos žmonėms“ – kalbėjo ministras pirmininkas. 

SAM ministras Rimvydas Turčinskas džiaugėsi, kad, atidarius naują Kardiochirurgijos korpusą, ne tik pagerės pacientų gydymo ir priežiūros sąlygos, bet kartu susilies praktika ir mokslas. Bus sudarytos sąlygos mokytis ne tik Lietuvos kardiologams, bet ir gydytojams iš užsienio. 

„Tai didelis kokybinis šuolis – chirurgų darbo ir pacientų priežiūros sąlygos pasikeitė kaip diena ir naktis“, – kalbėjo KMU Širdies centro vadovas prof. Rimantas Benetis. Naujai įrengtuose širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos skyriuose įdiegta naujausia elektrofiziologų rentgeno sistema, dirbtinės kraujo apytakos ir narkozės aparatai, sumontuota moderni ventiliavimo sistema, galinti greitai atvėsinti ir sušildyti patalpą, kai to reikia sudėtingų širdies operacijų metu.  

Nuo šiol teleryšiu operacijos vaizdą bus galima tiesiogiai transliuoti į konferencijų salę, kai bus reikalingas gydytojų konsiliumas. Taip pat, naudojantis kompiuterizuota pacientų duomenų sistema, bus galima gauti ligonių būklės duomenis nuotoliniu būdu.  

Korpuso modernizavimo projekte didžiąją medicininės įrangos tiekimo dalį įgyvendino technologijų ir inovacijų UAB „Siemens“. Iš viso kardiochirurgijos klinikai modernios medicininės įrangos instaliuota už 32 mln. litų.  

Visus statybos darbus atliko „UAB“ Kaminta“.

Renovuojant šį pastatą, visos Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos skyrių operacinės, reanimacijos palatos ir liftai buvo prijungti prie nepriklausomų elektros energijos šaltinių. Visame pastate sustiprinta apsauga – į operacines ir reanimacijos palatas bus galima patekti tik turint identifikavimo korteles.  

Iki šiol visi KMU Širdies centro skyriai buvo geografiškai skirtingose vietose, kas buvo nepatogu nei gydytojams, nei pacientams. Nuo šiol Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos skyriai yra viename pastate, todėl pacientams tapo įmanomas kompleksinis gydymas. 

Kauno Kardiochirurgijos korpuso modernizacija laikoma ilgiausiai užsitęsusiu sveikatos apsaugos srities projektu – jo statyba pradėta dar 1989 m. Šiuo metu baigtos modernizacijos projektas įgyvendintas per pastaruosius ketverius metus.  

Eglė Žemaitienė

Įvadinis žodis apie konferenciją 

Šiais metais sukanka 110 metų, kai gimė Bronius Povilas Sidaravičius, Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto Odos ir veneros ligų klinikos vadovas, Lietuvos mokslinės dermatovenerologų draugijos steigėjas ir pirmininkas.

Istorinei sukakčiai paminėti ir venerologijos aktualijoms aptarti Kaune rengiama respublikinė konferencija. Šios konferencijos organizavimą parėmė Sveikatos apsaugos ministerija, kiti rėmėjai.  Už skirtas SAM lėšas konferencijos dalyviams parengta dalomoji medžiaga praktinei veiklai – mokomoji knyga (metodinės rekomendacijos) „Lytiškai plintančių infekcijų diagnostika ir gydymas“, straipsnių atspaudai aktualiais dermatovenerologijos klausimais, konferencijos pranešimų santraukų knyga.

Su lytiškai plintančiomis infekcijomis susiduria bemaž visų specialybių gydytojai. Laboratorinės pagalbos plėtra venerologijai suteikė nemažai naujovių. Šiuo metu nustatyta apie 20 lytiškai plintančių infekcijų (toliau – LPI). Iš jų didelio dėmesio sulaukė chlamidinė, herpinė infekcijos, ir ypač – ŽIV. Prieš kelis dešimtmečius buvo žinoma tik penkios lytiškai plintančios ligos.

Odos ir lytiškai plintančių ligų simptomų panašumas lėmė, kad dermatologija ir venerologija yra bendra specialybė. Dermatovenerologams priskiriama lytiškai plintančių ligų kontrolė turi gilias tradicijas. Ji tęsiasi nuo 1918 metų – kai atkurtoje Lietuvos Respublikoje šių ligų kontrolė pradėta vykdyti valstybiniu mastu, įsteigta savarankiška dermatovenerologijos klinika Vytauto Didžiojo universitete (1923). Dermatovenerologų ir Sveikatos departamento pastangomis 1935 metais išleistas „Įstatymas kovai su venerinėmis ligomis“. Remiantis šiuo įstatymu, lytiškai plintančių ligų tyrimai ir gydymas tapo privalomi ir nemokami valstybės ir savivaldybių išlaikomose gydymo įstaigose. Dermatovenerologijai skiriamos valstybės investicijos turėjo sąsajų su sifilio sergamumo padidėjimo bangomis. Pasibaigus šios ligos epidemijai, lytiškai plintančių ligų kontrolę daugiausia lėmė specialistų budrumas ir entuziazmas. Deja, sumažėjo specializuotų tarnybų, o dermatovenerologijos paslaugų įkainiai neatitinka realių išlaidų. Pastaraisiais metais dėmesys ŽIV infekcijos profilaktikai dar labiau sumažino lytiškai plintančių infekcijų kontrolės svarbą. Laiku nediagnozuotos LPI atsiliepia reprodukcinei sveikatai, palengvina ŽIV infekcijos plitimą.

2006 metų Pasaulio sveikatos organizacijos regioninio Europos centro duomenimis, įprastų lytiškai plintančių ligų sergamumo žymenys Lietuvoje nekinta (iš 100000 gyventojų sifilio registruota 9,83 atvejų, atitinkamai gonokokinės infekcijos – 12,79). Ankstyvos diagnostikos spragas rodo, kad Lietuvoje kasmet registruojama naujų įgimto sifilio atvejų (2002 m. registruota – 6, 2003 m. –  4, 2004 m.  – nebuvo, 2005 m. – 6, 2006 m. – 1). Apie 10 proc. sifilio atvejų nustatyta nėščioms moterims (Lietuvos AIDS centro duomenimis). Per pastaruosius dvejus metus didėja sergamumas chlamidine infekcija (nuo 11,3 iki 16,3 atvejų iš 100 000 gyventojų). Daugiau nei pusė  (60 proc.) užsikrėtusiųjų šia infekcija nejaučia jokių simptomų.

Taigi šios konferencijos tikslas – pateikti  medicinos mokslo žiniomis pagrįstą  požiūrį  apie LPI kontrolę, atkreipti ypatingą dėmesį į šių infekcijų valdymą tarp rizikos grupių asmenų, nėščiųjų, ŽIV užsikrėtusiųjų, naujagimių ir vaikų. Konferencijos metu bus pristatoma dermatovenerologų ir kitų specialistų parengtos metodinės rekomendacijos LPI kontrolės klausimais. Šių metodinių rekomendacijų leidyba – tai Valstybinės lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2006–2009 metų programos priemonė, įgyvendinta  Kauno medicinos universiteto, Vilniaus universiteto ir Lietuvos AIDS centro.

Per konferenciją bus rengiama specialistų apskritojo stalo diskusija – pateikti siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai dėl atrankos kriterijų asmenims, kuriems pavojus užsikrėsti LPI yra didesnis. PSDF turėtų skirti papildomų lėšų tokių asmenų laboratoriniams ŽIV, gonokokinės ir chlamidinės infekcijos tyrimams atlikti.

Į konferenciją skaityti pranešimų atvyks užsienio lektoriai venerologijos srities mokslininkai –N. H. Brockmeyer (Vokietija), M. Domeika (Švedija) ir J. Ulrich (Vokietija). Tikimasi, kad konferencijoje įgytos žinios bus naudingos praktikoje dermatovenerologams, akušeriams-ginekologams, urologams, infektologams, neonatologams, mikrobiologams ir kitiems specialistams. Organizatorių vardu dėkoju renginio rėmėjams, lektoriams ir svečiams už pagalbą ir aktyvų dalyvavimą renginyje. 

Konferencijos org. komiteto pirmininkė
KMU Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė
Doc. Skaidra Valiukevičienė

Į iškilmingą mokslo metų pradžios atidarymą Kauno medicinos universiteto klinikose susirinko universiteto profesoriai, dėstytojai, klinikinį darbą dirbantys medikai, studentai, svečiai – Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Kauno teritorinės ligonių kasos direktorius Virgilijus Šiaudikis, Seimo narys, prof. Arimantas Dumčius, KMU Senato primininkas, prof. Vilius Jonas Grabauskas, Kauno apskrities viršininkas Romualdas Morkevičius.

Šventę pradėjęs Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius pasveikino visus susirinkusiuosius, pasidžiaugdamas ne tik studentais, bet ir garbaus amžiaus profesoriais, kurie, norėdami perteikti žinias ir savo profesijos paslaptis studentams nuolatos visą gyvenimą mokosi. Prof. J. Pundzius studentams ir dėstytojams linkėjo gerų mokslo metų.

Žodį taręs KMU Senato pirmininkas prof. Vilius Jonas Grabauskas pasidžiaugė, kad, nors mediko profesija yra dažnai nuvertinama visuomenės ir žiniasklaidos, jaunų žmonių tarpe medicinos studijos vis dar labai populiarios – Kauno medicinos universiteto medicinos studijų programa pagal įstojusių mokytis studentų skaičių iš 900 mokymosi programų Lietuvoje užima ketvirtą vietą. „Netiesa, kad jauni žmonės sieja savo ateitį su tolimais kraštais. Taip, tobulintis ir mokytis svetur jauni žmonės nori, tačiau, Kauno medicinos universiteto atliktų apklausų duomenimis, studentai savo ateitį sieja su Lietuva ir mato save dirbant savo šalies žmonių sveikatos labui“ – kalbėjo prof. V.J. Grabauskas.

Dėstytojus ir studentus pasveikinęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas įteikė KMU ir klinikų vadovams Kauno miesto vėliavą. „Kauno miesto širdyje – Medicinos universitete ir klinikose būkime savo miesto patriotai - visos šventės tebūna švenčiamos keliant ir Kauno miesto vėliavą“ - sakė A. Kupčinskas.

Visi susirinkę iškilmingai giedojo studentų himną.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai

Gegužės gale Kaune vyko mokslinė – praktinė konferencija „Neurofiziologija Lietuvoje: kur esame, kur turėtume eiti?“, kurios metu po ilgų svarstymų ir karštų diskusijų buvo įkurta Lietuvos klinikinės neurofiziologijos ir neurosonologijos draugija, kurios pirmininke išrinkta KMUK neurologijos klinikos gydytoja dr. Giedrė Jurkevičienė. Konferenciją organizavo „jungtinės pajėgos“ – KMU Neurologijos klinika, Lietuvos neurologų asociacija, Lietuvos vaikų neurologų asociacija, Lietuvos epileptologijos draugija. Konferencijoje pranešimus skaitė Kauno bei Vilniaus neurologai bei svečiai iš Ženevos Universiteto bei Olandijos epilepsijos centrų fondo. Tai profesorius Michel R.Magistris, buvęs Šveicarijos klinikinių neurofiziologų draugijos prezidedentas, bendradarbiavimo su mūsų universitetu koordinatorius, profesorė Margita Seeck, Ženevos epilepsijos ikichirurginio ištyrimo centro vadovė bei Walter van Emde Boas, kuris jau penktą kartą atvyko į Lietuvą ir labai daug prisidėjo, vystant klinikinę neurofiziologiją.

Viena iš konferencijos organizatorių prof. Nerija Vaičienė pasakojo, kad klinikinė neurofiziologija apima tas neurologijos sritis, kuriose yra atliekami neurofiziologiniai tyrimai – elektroencefalografija, elektroneuromiografija ir daug kitų tyrimų, kuriems visame pasaulyje yra teikiama didelė reikšmė ir be kurių neurologija neįsivaizduojama. Pavyzdžiui, epilepsijos neįmanoma nustatyti bei gydyti be elektroencefalogramos, periferinės nervų sistemos bei raumenų ligų – be elektroneuromiografijos tyrimo. Vakarų Europoje ir JAV neurologijos rezidentūrą baigę absolventai mokosi dar vienerius metus - tada jie įgyja teisę atlikti neurofiziologinius tyrimus.

Iki šiol klinikinei neurofiziologijai Lietuvoje nebuvo skirta pakankamai dėmesio ir tam yra keletas priežasčių – paveldėta sena tyrimų mokykla bei sena aparatūra, taip pat nebuvo tinkamo ir vieningo specialistų ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo –nebuvo aišku, kas, kiek ir ką turi mokėti, kad galėtų tinkamai ir kvalifikuotai atlikti neurofiziologinius tyrimus. Neišspręsti tyrimų metodikų suvienijimo, įteisinimo, įkainių klausimai. Dėl tos priežasties reikėjo suvienytos organizacijos, kuri padėtų spręsti, kaip ruošti specialistus, kokias taikyti metodikas, kaip kelti jau esamą specialistų kvalifikaciją. Pasak prof. N. Vaičienės, nepakankamai kvalifikuotas tyrimų atlikimas ir neteisinga interpretacija yra diagnozavimo ir gydymo klaidų šaltinis, deja, jų Lietuvoje dar daug.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai

Lietuvoje vyko devintoji Baltijos šalių vaikų neurologų asociacijos (BCNA) konferencija, kurioje dalyvavo vaikų neurologai, pediatrai, genetikai, vaikų neurochirurgai ne tik iš Baltijos šalių, bet ir Švedijos, Jungtinės karalystės, Graikijos, Šveicarijos, JAV, Kolumbijos, Vokietijos, Olandijos – viso iš 25 šalių. Konferenciją organizavo Lietuvos vaikų neurologų asociacija, kurios ilgamete pirmininke buvo profesorė Nerija Vačienė, o neseniai išrinkta profesorė Milda Endzinienė. Jos jau trečią kartą organizavo BCNA konferencijas Lietuvoje, kurių metu užmegzti kontaktai sudarė sąlygas ir praktinei, ir mokslinei vaikų neurologijos bei epileptologijos plėtrai KMU ir Lietuvoje.

Konferencijoje buvo aptartos ir diskutuotos įvairios temos ir problemos – epilepsija, cerebrinis paralyžius, smegenų augliai, traumos, retos ligos ir jų gydymas, raidos ir neuropsichiatriniai sutrikimai, genetinės ir degeneracinės ligos.

Baltijos šalių vaikų neurologų asociacijos konferencijos prezidentė prof. Nerija Vaičienė pasakojo, kad konferencijos programa buvo rimta ir tikrai pavykusi – taip teigė visi kviestiniai svečiai ir kalbėtojai, tarp kurių buvo daug žymių vadovėlių, publikacijų autorių, tarptautinių organizacijų dalyvių. Dešimtyje sesijų buvo skaityti 23 užsienio autorių žodiniai pranešimai, 14 Lietuvos autorių pranešimų, 2 Latvijos ir 3 Estijos pranešimai. Žurnalo „Neurologijos seminarai“ specialiame priede buvo publikuoti visi žodiniai bei stendiniai pranešimai. Konferencijoje dalyvavo ir trys pranešėjos, baigusios medicinos mokslus Lietuvoje, o dabar sėkmingai dirbančios svetur – Sigita Plioplys iš JAV, Aurelija Jučaitė iš Švedijos, Lina Vanagaitė- Basel iš Izraelio.

Ypač didelio susidomėjimo sulaukė pirmą kartą Lietuvoje vykusi diskusija apie retas ligas ir našlaitėlinius vaistus. Naujas ir aktualus konferencijos dalyviams pasirodė specialus Roger A. Brumback (JAV), žurnalo „Journal of Pediatric Neurology“ vyriausio redaktoriaus pranešimas „Publikavimas biomedicinos žurnaluose“.

Konferencijos prezidentė prof. N. Vaičienė pasakojo, kad tradiciškai konferencijoje buvo pagerbti ne pirmą kartą Baltijos šalių konferencijoje kalbėję pranešėjai, jauniausi Baltijos šalių vaikų neurologai, pristatę savo darbus, kuriems įteikti simboliniai bateliai jų sėkmingiems tolimesniems žingsniams, vyko geriausio stendo apdovanojimas, tradiciškai pagerbti apgynę disertacijas.

Konferenciją parėmė ne tik farmacijos kompanijos bet ir SAM, o ministras Rimvydas Turčinskas atvyko į atidarymą, pasveikinti dalyvius bei palinkėti sėkmingo darbo.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai

Po ilgiau nei metus trukusio pasiruošimo, daugybės atliktų darbų, gaunant reikiamas licencijas, paruošiant specialistus, atitinkamas patalpas, suformuojant daugiadisciplininę - medicinos fiziko, onkologo – radioterapeuto, urologo, anesteziologo - komandą, Kauno Medicinos Universiteto Klinikose įdiegtas prostatos vėžio gydymas mažų dozių jonizuojančia spinduliuote - radioaktyvaus jodo „sėklomis“. Jodo „sėklos“, būdamos organizmo viduje, naikina navikines ląsteles. Tai dar viena pažangi medicinos technologija, suteikianti galimybę pasveikti nuo vėžio ir išsaugoti gyvenimo kokybę. Radioaktyvaus jodo „sėklų“ metodas bus taikomas pirmą kartą Pabaltijyje.

Kauno Medicinos Universiteto Klinikose Onkologijos klinikos spindulinės terapijos skyriuje 2007 m. birželio 4 ir 5 dienomis buvo pradėti gydyti pirmieji Lietuvos prostatos vėžiu sergantys pacientai, kuriems tinka šis efektyvus gydymo metodas. Pirmas keturias priešinės liaukos brachiterapijos procedūras birželio 4-5 dienomis KMUK specialistams padėjo atlikti Dr. Hermans Benoit Philippe, iš Briuselio Saint Jean klinikos, dirbantis brachiterapijos konsultantu nuo 2004 metų ir kiti žinomi užsienio brachiterapijos specialistai.

Taikant bendrinę nejautrą, radioaktyvaus jodo „sėklos“ per tarpvietę specialiais instrumentais procedūrą stebint ultragarsu, implantuojamos priešinėje liaukoje. Pasak KMUK onkologo – radioterapeuto dr. Artūro Inčiūros, kiekvienam žmogui, priklausomai nuo prostatos dydžio, reikia nuo 60 iki100 radioaktyvaus jodo „sėklų“. Implantuotos jodo „sėklos“ lieka žmogaus organizme visą gyvenimą, tačiau, sunaikinusios navikines ląsteles, jos tampa nebeaktyvios.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad spindulinė terapija yra vienas pagrindinių prostatos vėžio gydymo metodų. Įrodymais pagrįsta, kad vienas iš efektyviausių ankstyvo priešinės liaukos vėžio gydymo metodų yra radioaktyvaus Jodo 125 sėklų brachiterapija. Implantuotos priešinėje liaukoje mažos dozės galios radioaktyvios Jodo 125 sėklos, sunaikina navikines ląsteles. Šio gydymo metodo privalumai – gera ligos kontrolė, minimali intervencija į žmogaus organizmą, trumpas pacientų hospitalizavimas, mažesnė komplikacijų galimybė Šis metodas įdiegtas daugumoje Europos sąjungos šalių.

Priešinės liaukos vėžys yra viena dažniausių vyrų onkologinių ligų. Europos sąjungos šalyse priešinės liaukos vėžys kasmet diagnozuojamas 85 tūkstančiams vyrų. Ši liga lemia apie 9 proc. onkologinių vyrų mirčių.

Lietuvoje prostatos vėžys dažnėja. Jeigu 1999 m. Lietuvoje buvo išaiškinti 824 ligoniai, sergantys priešinės liaukos vėžiu, 2000 m.- 963, 2001 m.- 1007 ligoniai, tai nuo 2003 m. priešinės liaukos vėžys tapo pagrindine vyrų onkologine liga. Sergamumas priešinės liaukos vėžiu Lietuvoje yra 125.9 atvejai 100 000 gyventojų. Kasmet Lietuvoje sergamumas padidėja apie 10-15%.

2005 m. gruodžio 14 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr V-973 “Dėl priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos patvirtinimo” pradėta aktyvi veikla siekiant anksti nustatyti vyrų priešinės liaukos vėžį. Tai įtakoja Lietuvos epidemiologinės situacijos pokyčius, kuomet diagnozuojama daug ankstyvų stadijų priešinės liaukos vėžio.  

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai

Birželio 1d. visų didžiausių Lietuvos miestų gimdymo namuose, taip pat ir Kauno medicinos universiteto klinikose, vyko akcija „Gimiau nerūkanti/s“, kurią organizavo Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centras, Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedra, Nacionalinė alkoholio ir tabako kontrolės koalicija. Tokia akcija, prasidėjusi 2002m. Kaune, vyksta jau šeštą kartą ir jau yra tapusi nacionaline.

Visi Gegužės 31d – Pasaulinę dieną be tabako – gimę mažyliai apdovanoti akcijos marškinėliais , o jų mamytės – gėlėmis. Gegužės 31d. KMUK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimė šeši mažyliai – penki berniukai ir mergaitė. Viso tą dieną Kaune gimė 16 vaikučių – visi jie apdovanoti akcijos marškinėliais.

Akcijos tikslas: atkreipti visuomenės dėmesį į labiausiai paplitusią narkomanijos rūšį – rūkymą ir į labiausiai pažeidžiamą visuomenės dalį – vaikus. Tačiau retas tėvas ar mama susimąsto, kokį poveikį vaikui gali turėti rūkymas šalia jo, jau nekalbant apie rūkymą nėštumo metu. Jau yra įrodyta, kad rūkančių mamų vaikai dažniau serga peršalimo ligomis, bronchitu, bronchine astma. Sociologiniai tyrimai rodo, kad rūkančių tėvų vaikams sunkiau sekasi mokytis. Augdami vaikai perima tėvų elgesio modelį ir patys dažniau pradeda rūkyti. Vaikai, kurių mamos rūko nėštumo metu, dažniau gimsta prieš laiką ir mažesnio svorio. Šie vaikai dvigubai dažniau miršta nuo staigios kūdikių mirties sindromo.

Rūkymo sukeltos ligos Lietuvai kasmet kainuoja apie 7000 gyvybių. Todėl akcijos organizatoriai, matydami vis labiau visuomenėje, o ypač tarp moterų, plintantį rūkymą, siekia informuoti visuomenę ir paraginti ją saugoti savo vaikų ir savo sveikatą.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai

Kauno medicinos universiteto klinikose Stuburo ir periferinių nervų chirurgijos skyriuje nauju metodu atlikta kaklinės stuburo dalies tarpslankstelinio disko operacija.

Tarpslankstelinio disko išvarža kaklineje stuburo srityje dažniausiai sukelia rankos ar abiejų rankų tirpimą, skausmą, motorikos sutrikimus, kartais galvos skausmus - tada žmogų reikia operuoti.

Ši liga operuojama išimant pažeistą diską. Išėmus tarpslankstelinį diską kaklinėje stuburo dalyje yra būtina stabilizuoti stuburą. Operuojant juosmeninę stuburo dalį, tas pats yra atliekama tik kartais, nes juosmuo yra stambesnė struktūra. Kaklą stabilizuoti būtina visada. Seniau, operuojant stuburas būdavo stabilizuojamas panaudojant paciento klubakaulio ar šeivikaulio gabalėlį, kartais dar papildomai tvirtinant specialia metaline plokštele. Stuburo ir periferinių nervų skyriaus vadovas dr. Bronius Špakauskas sako, kad po tokios operacijos žmogui labiau skauda tą vietą, iš kurios iškirstas kaulas, nei tą, kuri buvo operuota.

Prieš keletą metų, sprendžiant tarpslankstelinio stuburo disko išvaržos problemą, pradėtas taikyti specialus polimerinis pleištas. Įdėjus pleištą, operuota vieta turi nejudėti. Įdėtas pleištas šiek tiek riboja judesius – įprastiniam gyvenimui tokių judesių užtenka, tačiau jei žmogus sportuoja ar yra akrobatas - ne. Kita vertus, įdėtasis polimerinis pleištas sukaulėja, atsiranda didesnis paslankumas aukščiau ir žemiau operuotos vietos esančiuose sąnariuose. Tokia metodika nėra pripažinta pačia geriausia.

 Vėliau buvo išrastas ir sukurtas dirbtinis tarpslankstelinis diskas. Dirbtinis diskas stabilizuoja stuburą ir veikia kaip sąnarys – galima judėti taip pat, kaip ir prieš operaciją. Lietuvoje pirmą kartą dirbtinis tarpslankstelinis diskas įdėtas prieš tris savaites KMUK Stuburo chirurgijos skyriuje – šiuo metu jau yra atliktos kelios tokios operacijos. Operaciją atlikęs stuburo chirurgas dr. B Špakauskas sako, kad ši, nors ir pati naujausia metodika, tinka ne kiekvienam pacientui. Dirbtinis diskas tinka labiau jauno amžiaus pacientams. Dėl traumos ar dėl su amžiumi susijusių anatominės kaulų struktūros pakitimų gali tekti taikyti ir kitas metodikas. B. Špakauskas teigia, kad platus metodikų diapazonas yra gerai – taip galima kiekvienam pacientui pagal jo ligos pobūdį pritaikyti jam reikalingą metodą.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai

Gegužės 26-27d. Dubingiuose vyko septintasis Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos suvažiavimas.

Jame vyko asociacijos prezidento, komitetų ir valdybos rinkimai. Trečiai kadencijai prezidentu išrinktas KMUK Nefrologijos klinikos vadovas prof. Vytautas Kuzminskis. Į valdybą išrinkta daug kauniečių – iš trylikos valdybos narių net šeši medikai iš Kauno medicinos universiteto klinikų. Sekretore iždininke išrinkta gydytoja Edita Žiginskienė, sekretorė organizaciniam darbui – m.m. dr. Inga Skarupskienė, Kauno krašto pirmininkė – dr. Birutė Pundzienė, inžinierių komiteto pirmininkas Stasys Apuokas, klinikinės nefrologijos komiteto pirmininkė doc. Inga Bumblytė. Už kauniečių kandidatūras balsavo kitų regionų asociacijos nariai – Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio.

Iš viso nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociaciją sudaro 211 narių, ne visi asociacijos nariai yra nefrologai. Asociacijos nariais gali būti šeimos gydytojai ar terapeutai, dirbantys dializės centruose, taip pat inžinieriai, prižiūrintys dializės aparatus ir urologai, atliekantys transplantacijas.

Prieš kiekvieną suvažiavimą nefrologų, dializės ir transplantacijos asociacija išleidžia žurnalo „Medicina“ priedą, kuriame daugiau nei pusę publikacijų parengė kauniečiai medikai

Literatūros duomenimis, moterų lytinių organų slinkimas pasitaiko 5-11 procentų moterų. Amerikos moterų tarpe pasitaiko 11,1 procento moterų.

Tai būklė, kai moteris nuolat jaučia diskomfortą dėl išlendančio pro lytinį plyšį „guzelio“, kartu labai dažnai stebimas fizinio krūvio šlapimo nelaikymas. Jei yra 3-4 stadijos nusileidimas, kartais būna sunku šlapintis ir tuštintis. Kita dalis moterų skundžiasi skausmu ir tempimu pilvo apačioje, skausmingais ir nemaloniais lytiniais santykiais. Taip pat yra moterų, kurios dėl šios ligos neturi nusiskundimų - tuomet gydyti nereikia.

Rizikos faktoriai, galintys sukelti lytinių organų slinkimą - gimdymai, sunkus fizinis darbas, menopauzė, kolageno deficitas, bronchinė astma, lėtinis kosulys, vyresnis amžius. Tai sąlygoja raumenų ir raiščių sistemos bei inervacijos ir kraujotakos mažajame dubenyje pakitimus. To pasekmė - dubens organų slinkimas ir nusileidimas.

Šis susirgimas paprastai gydomas chirurginiu būdu, įvairiais metodais atliekant gimdos pakėlimo operacijas, makšties plastines operacijas, siaurinant makštį, o kartais šalinama gimda.

Apie 1996 metus atsirado laparoskopinės gimdos pakėlimo operacijos, naudojant proleno tinklelį.

Ir vis dėlto, dubens organų rekonstrukcinė chirurgija nėra efektyvi. Po 2-5 metų stebima iki 30 ir daugiau procentų ligos pasikartojimo atvejų.

Nuo 2005 metų pasaulyje pradėta PROLIFT operacijų era. Tai operacija, kuria gydant dubens organų slinkimą, naudojamas „prolen soft“ tinklelis. Tai saugi, minimaliai invazinė ir labai efektyvi metodika, leidžianti išvengti ligos pasikartojimo. Indikacijos šiai operacijai - dubens organų slinkimo simptomai, sukeliantys gyvenimo kokybės blogėjimą.

PROLIFT metodika galima koreguoti tiek priekinės makšties sienelės slinkimą (prolift anterior), tiek užpakalinės makšties sienelės (prolift posterior) slinkimą ir visų dubens dugno organų slinkimą.(prolift total). Operacijos privalumai - atliekama ir ginekologų, ir proktologų, paprastai operacijos metu išsaugoma gimda, greitas sveikimas, komplikacijų tikimybė tik 2-4 procentai

Operacijos metodika: atliekami keturi 5mm pjūviai 1,5cm atstumu kirkšnių srityje( po 2 kiekviename) ties foramen obturatorius. Makštyje, 1,5cm žemiau šlaplės - atliekamas 3cm išilginis pjūvis. Audiniai atskiriami į šonus. Pro foramen obturatorius iš išorės į vidų įvedamos 4 kaniulės. Tinklelio implantas įdedamas fascia vesicovaginale srityje. Po to užtraukiamas su įtaisais į viršų ir išorę. Makštis, šlapimo pūslės kaklelis bei gimda kaip hamakas pasikabina fiziologiniame lygyje. Makštis ir oda susiuvama. Tinklelis per 3 mėnesius perauga jungiamuoju audiniu ir yra labai „draugiškas‘‘ organizmui-retos atmetimo reakcijos

Pirmą kartą Lietuvoje 53 metų pacientei Kauno medicinos universiteto klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje atlikta Prolift anterior operacija. Moteris gimdė 2 kartus, menopauzė - 2 metai. 2005metais dėl šlapimo nelaikymo atlikta TVT operacija. Nusiskundimai: iš makšties į išorę slenka ‘‘guzelis‘‘, jaučia tempimą pilvo apačioje. Šlapimą sulaiko gerai. Diagnozuotas 3 stadijos priekinės makšties sienelės ir gimdos slinkimas. Moteris operuota atlikus spinalinę nejautrą – anesteziją atliko anesteziologas dr. Kęstutis Rimaitis operavo doc. Rosita Aniulienė, instrumentavo slaugytoja Giedrė Karutienė. Komplikacijų nebuvo. Operacija truko - 40 minučių. 3 parą pacientė išleista į namus, jos būklė gera. Pacientė medikų bus stebima 5 metus.

Doc. Rosita Aniulienė
KMU Akušerijos ir ginekologijos klinika

Balandžio 21-25d. Rio de Žaneire vykusiame pasauliniame nefrologų suvažiavime Kauno Medicinos Universiteto klinikų nefrologai gavo prestižinį pasaulinės nefrologų draugijos „Renal sisters“ programos apdovanojimą už geriausią bendradarbiavimą: prof. R.W. Schrier įsteigtą prizą ir 5 tūkstančius dolerių.

            Prieš 10metų pasaulio nefrologų draugija pradėjo tarptautinį bendradarbiavimą, kuris vadinosi „Renal sisters“ – inkstų ligų „seserų“ programa. Bendradarbiavimui buvo sudaromos „seserų“ poros – vienas centras yra iš išsivysčiusios šalies, turinčios nefrologijos patirtį ir tradicijas, o kita poros partnerė – nefrologijos centras iš mažiau išsivysčiusios šalies. Ši programa buvo pradėta turint tikslą pakelti silpnesnės šalies nefrologijos paslaugų lygį.

Kadangi KMUK Nefrologijos klinika jau buvo užmezgusi ryšius su Gento universitetinės ligoninės Nefrologijos padaliniu , ji ir buvo patvirtinta kaip viena iš porų. Bendradarbiavimas truko 10 metų, jį koordinavo pasaulinė nefrologų draugija. Per visą bendradarbiavimo laiką Gento universitetinėje ligoninėje stažavosi 20 KMUK gydytojų – nefrologų, urologų, toksikologų, 4 slaugytojos, surengta 12 konferencijų nefrologams, 11 konferencijų šeimos daktarams, 15 gydytojų iš Gento vizitų į Lietuvą, taip pat rezidentūroje parengti 25 gydytojai, paskelbta daugybė mokslinių publikacijų, nuo 2000 m. KMUK vyksta inkstų transplantacijos.

Šiais metais bendradarbiaujančioms poroms buvo duota užduotis parengti stendinius pranešimus apie bendradarbiavimą. Iš 40 „inkstų seserų“ porų , Kauno ir Gento nefrologų bendradarbiavimas buvo pripažintas sėkmingiausiu.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
El.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt
Tel.:8 682 68423

Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų klinikoje atliktos dvi unikalios operacijos – jauniausiam Lietuvoje pacientui įstatytas kochlearinis implantas. Antroji operacija atlikta pagyvenusio amžiaus vyrui, sergančiam sunkios formos otoskleroze.

Pasak Ausų, nosies, gerklės klinikos vadovo prof. Virgilijaus Ulozo, kochlearinis implantas įdėtas vienerių metų amžiaus berniukui. Iki šiol būdavo operuojami 14 – 15 mėnesių kūdikiai, tačiau visame pasaulyje tokias operacijas galima atlikti ir iki vienerių metų. Mažam vaikui tokias operacijas atlikti yra sudėtinga – reikalinga ypatinga chirurgo patirtis ir įgūdžiai, nes ausies kaulas mažas, atstumai tarp nervų ir kraujagyslių taip pat trumpi.