Kita informacija

Pirmadienį, gegužės 6 dieną, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose lankėsi Šveicarijos neonatologijos asociacijos prezidentas, Ženevos universitetinės ligoninės profesorius Riccardo Pfister.  

Svečias apžiūrėjo Neonatologijos klinikos Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos, Naujagimių ligų skyrius, susipažino su Akušerijos ir ginekologijos klinikos galimybėmis užtikrinant pagalbą priešlaikinio gimdymo atveju. „Tai pirmasis Šveicarijos specialistų vizitas, įgyvendinant projektą „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“, kuris žymi mokymų, skirtų akušerinės ir neonatologinės pagalbos specialistams, pradžią“, – teigia minėto projekto vadovas, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas doc. Mindaugas Kliučinskas.  

Gegužės 7 dieną Kaune bus surengta aktualiausioms neonatologijos temoms skirta konferencija. Į Lietuvą kartu su prof. R. Pfister atvyko Ženevos universiteto profesorius Michel R. Magistris, kuris jau ne vienerius metus padeda puoselėti ryšius tarp Kauno ir Ženevos aukštųjų mokyklų bei universitetinių ligoninių. Konferencijos metu bus aptarti pirmieji programos rezultatai ir tolesni Lietuvos bei Šveicarijos medikų bendradarbiavimo planai. Į renginį susirinks neonatologai iš projekte dalyvaujančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ligoninių, kur teikiama pagalba nėščiosioms ir gimdyvėms. 

K. Šimatonio nuotr.: Neonatologijos klinikos vadovė dr. Rasa Tamelienė, Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas gyd. Antanas Pužas ir svečias iš Šveicarijos prof. Riccardo Pfister.

Šių metų Medicinos darbuotojų diena Kauno klinikose buvo minima skambant Karinių oro pajėgų orkestro maršams

Balandžio 29 d., pirmadienį, 12 val. Generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius pasveikino visus Kauno klinikų bendruomenės narius su praėjusia Medicinos darbuotojų diena, kuri Lietuvoje yra minima balandžio 27 dieną. Išskirtinį šventinį koncertą ir gerą nuotaiką Kauno klinikų darbuotojams padovanojo Lietuvos Respublikos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras. Skambant šventiniams maršams, prie Centrinių rūmų buvo iškilmingai įjungtas didysis fontanas.

LR kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, vadovaujamas dirigento vyr. leitenanto Remigijaus Termino, Medicinos darbuotojų dienos proga Kauno klinikose koncertuoja jau trečią kartą.

Kauno klinikų informacija

Nuotraukos – K. Šimatonio

Antradienį ryte Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose su oficialiu vizitu apsilankė Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis

Š. m. balandžio 23 d., antradienį, Kauno klinikų vadovai priėmė Sveikatos apsaugos ministrą V. P. Andriukaitį. Ministrui viešnagės metu buvo pristatytos Klinikų veiklos perspektyvos bei plėtros prioritetai. V. P. Andriukaitis aplankė ir svarbiausius Klinikų miestelio objektus.

Susitikimo metu taip pat aptarti ir Lietuvos sveikatos politikos niuansai. Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius pritarė ministrui, jog reikia galvoti apie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą kaip vienį, ir matyti Klinikų veiklos ir plėtros perspektyvas visos šalies kontekste.

Ministras domėjosi Kauno klinikų prioritetinių plėtros tikslų įgyvendinimo galimybėmis ir pagrindiniais uždaviniais. Klinikų vadovai pabrėžė, kad svarbiausiais prioritetais laikoma Slaugos fakulteto, Sporto medicinos ir reabilitacijos korpuso statyba ir paslaugų plėtra, automobilių stovėjimo aikštelių bei Chirurginės pagalbos korpuso statyba. V. P. Andriukaičio oficialaus vizito metu buvo aptartos ne tik trumpalaikės, bet ir ilgalaikės Lietuvos sveikatos paslaugų perspektyvos.

Nuotraukos – K. Šimatonio

Visus medikus ir jų šeimos narius, draugus bei artimuosius balandžio 21 d. (sekmadienį) 13 val. kviečiame dalyvauti Šv. Jurgio atlaiduose.  Iš Kauno arkikatedros bazilikos į Šv. Onos altorių Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje Kaune bus grąžintas Švč. Mergelės Marijos Maloningosios Motinos paveikslas. Procesijai vadovaus Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.

Ateikite, dalyvaukite ir paremkite atkuriamą medikų globojamą šventovę! 

Auką Šv. Onos altoriaus atkūrimui galima pervesti: AB SEB bankas, Kauno Santakos filialas, sąskaitos nr. LT407044060005313717, paskirtis: Šv. Onos altoriaus remontui.

Taip pat paaukoti asmeniškai: Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Šv. Jurgio Konventas, į/k 192077010, adresas: Papilio g. 9, LT-44275, Kaunas.

Iniciatyvinė grupė

LSMU mokyklos administracija visus Kauno klinikų bendruomenės narius 2013 m. balandžio 18 d., ketvirtadienį, 14 val. kviečia į susitikimą Kauno klinikų Didžiojoje auditorijoje (Centrinio korpuso III a.). Susitikimo metu galėsite daugiau sužinoti apie LSMU vidurinės mokyklos ateities perspektyvas ir susipažinti su mokyklos administracija.

Daugiau informacijos apie LSMU mokyklą: http://www.lsmumokykla.lt/

Tarpusavyje konkuruojant privačioms gydymo klinikoms ir kabinetams, dažnas potencialus Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos pacientas gal net nėra girdėjęs, kokias operacijas gali atlikti bei atlieka LSMU ligoninės Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos veido ir žandikaulių chirurgai. Didžioji dalis šių paslaugų yra finansuojamos ligonių kasų lėšomis.

„Konkurencija yra normalus ir sveikintinas reiškinys. Tačiau bendraujant su pacientais dažnai susidaro įspūdis – žmonės mano, kad šiuolaikinės, sudėtingos aparatūros bei medikų kvalifikacijos reikalaujančios paslaugos įmanomos tik privačiose įstaigose, – sakė klinikos vadovas prof. Ričardas Kubilius ir vardijo Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje atliekamas operacijas. Tai visos kaulo priauginimo operacijos (atkūrimas) esant kaulo atrofijai, nutirpus žandikauliui, kai nėra galimybės protezuoti, ančių pakėlimas, kai viršutiniame žandikaulyje nėra kaulo, blokų priauginimas ir viršutiniame, ir apatiniame žandikaulyje bei kt. – Kauno klinikų administracija patvirtino net 85 procedūrų pavadinimus. Žinodami finansinę Lietuvos gyventojų padėtį, norime informuoti: mūsų klinikoje tai atliekama, o pacientui tai nekainuoja. Jau po chirurginio gydymo – kainuoja tik protezavimas.“

Prof. R. Kubilius pasakojo, kad sužinoję apie atliekamas operacijas ir gydymą jų klinikoje, į Veido ir žandikaulių chirurgijos kliniką kreipiasi traumas gavę ir užsienyje gyvenantys mūsų tautiečiai, ir kitų šalių piliečiai. Klinikos vadovas vardijo apatinio ir viršutinio skruostikaulių, akiduobės kaulų, burnos ertmės paruošimą protezavimui. Kaulo paėmimas, kaulo ložės paruošimas ir kaulo tvirtinimas, žaizdos sutvarkymas – pakankamai sudėtingos procedūros, kurias pacientams atlieka klinikos specialistai. Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje operuojami įvairūs burnos navikai, kurie gydomi bendradarbiaujant su Onkologijos ir hematologijos klinika.

 „Veido ir žandikaulių chirurgijos specialybė aprėpia labai platų spektrą. Tai ir galvos, kaklo, žandikaulių onkologija, įgimtos anomalijos ir atitinkamos korekcijos bei atkūrimai (atstatymai), uždegimai ir veido neurologija, veido motorika ir skausmai, veido kaulų santykių proporcijos ir, žinoma, mūsų visuomenėje, deja, dar vis labai aktuali traumatologija, – pasakojo doc. S. Bojarskas ir pabrėžė, kad visas chirurgines operacijas pacientams kompensuoja ligonių kasos. – Dauguma įsivaizduoja, kad tai yra labai brangios operacijos. Būna, taip ir gyvena nesikreipdami ir nesulaukdami pagalbos. Todėl norime pranešti ir tikimės, kad mus išgirs: LSMU ligoninės Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje atliekamas operacijas pacientams kompensuoja Ligonių kasos. Gana populiarios mūsų visuomenėje vadinamosios kaulo priauginimo operacijos (korekcinės atkuriamosios operacijos – ortognatinė chirurgija) – mūsų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje taip pat atliekamos bei kompensuojamos. Apie kompensavimo galimybes galbūt nežino net ir pirminės grandies gydytojai, todėl ir jų pacientai negauna tokios informacijos. Reikia tik šeimos gydytojo siuntimo ir pacientas pas mus gaus jam priklausančią ir reikalingą pagalbą nemokamai.“

Doc. P. Tercijonas priminė, kad chirurginės operacijos Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje pacientams kompensuojamos nuo 1995 m. Vaikams nemokamas ne tik chirurginis gydymas, bet ir odontologijos procedūros.

 „Mūsų klinikoje atliekamos visos operacijos, kurios yra atliekamos Europos ir net pasaulio klinikose. Ir visas šias operacijas mūsų pacientams kompensuoja Ligonių kasos. Kai kurios, pvz., veido nervų operacijos, Lietuvoje atliekamos tik mūsų klinikoje“, – sakė prof. R. Kubilius. Veido ir žandikaulių chirurgai nori sugriauti visuomenėje vyraujantį mitą, kad visos čia paminėtos operacijos yra labai brangios ir todėl eiliniam mūsų žmogui – neįkandamos.

 Džiuljeta Kulvietienė

Nuotr. K. Šimatonio

Lygiai prieš metus, 2012 m. kovo 20 d., pradėjo veikti moderniausia Lietuvoje kraujo donorystės įstaiga

Antruosius veiklos metus Kraujo centras pasitinka užregistravęs kelis tūkstančius kraujo donorų. Nors metai buvo nelengvi: darbas specifiškas, apibrėžtas daugybės kokybės sistemos reikalavimų. Susidurta ir su visuomenės telkimu neatlygintinai donorystei problemomis. Pasaulinius standartus ir reikalavimus atitinkantis Kraujo centras įrengtas beveik 400 kv. m. ploto Klinikų klinikų Paslaugų korpuso priestato patalpose.

Kauno klinikų Kraujo centro principai labai skiriasi nuo kitų donorystės centrų veiklos. Čia donorų kraujas nėra prekė. Kraujo donorystė yra ta sritis, kurioje reikalingas ypatingas bendradarbiavimas tarp donorų ir personalo. „Donorai giria Kauno klinikų Kraujo centro malonią aplinką. Gražios patalpos, nauja moderni įranga. Daug gero išgirstame apie profesionalų, paslaugų ir draugišką kolektyvą. Tai nuteikia optimistiškai, – sakė Kraujo centro vadovė dr. Jolanta Jeroch. – Stengiamės, kad donorai iš Kraujo centro išeitų gerai nusiteikę, apsisprendę apsilankyti vėl.“ Kraujo centre dirba daugiau nei 10 darbuotojų.

Pasaulyje dar nėra dirbtinio kraujo, kuris galėtų pakeisti donorų kraują. Kol paruošiamas kokybiškas ir saugus naudoti kraujo komponentas, vykdoma daug technologinių procesų. Pagrindinis Kraujo centro uždavinys – tiekti kokybiškus kraujo komponentus Kauno klinikų pacientams.

Kauno klinikų Kraujo centre yra teikiama ir autologinės kraujo donorystės paslauga. Tai tokia donorystė, kai paciento kraujas yra naudojamas jam pačiam: donoras ir recipientas yra tas pats žmogus. Taikoma ortopedijoje, širdies chirurgijoje, vaikams su skolioze ir pan. Ruošiantis planinei operacijai, pacientas gali pats pasirūpinti reikiamu krauju sau.

„Nuoširdų ačiū tariame visiems kraujo donorams ir propaguojantiems kraujo donorystę. Jų pavyzdžiu kviečiame pasekti daugiau mūsų bendruomenės narių, dovanoti dalelę savo gerumo, pasiryžti išreikšti gerą valią – jos laukia daugybė pacientų, kartais vienam iš jų prireikia keliolikos ar keliasdešimt donorų kraujo komponentų, – sakė Kraujo centro vadovė.

 „Tikimės, gražūs pavyzdžiai skatins kilniems poelgiams, – sakė centro vadovė. – Nuoširdžiai dėkojame ir džiaugiamės donorais, jau pirmais Kraujo centro veiklos metais davusiais kraujo 4 ir daugiau kartų. Tai Klinikų Valdymo tarnybos direktorius ir Urologijos klinikos gydytojas chirurgas Edmundas Varpiotas, Intensyviosios terapijos klinikos gydytojas rezidentas Aurimas Pečkauskas, Kraujo centro darbuotojai Auksė Gulbinaitė ir Edvardas Dulinskas. Esame dėkingi Klinikų darbuotojams, propaguojantiems kraujo donorystę ir savo pavyzdžiu, ir telkiant donorus. Tai Klinikų Ryšių su visuomene skyriaus vadovė Milda Dambrauskienė, padedanti organizuoti kraujo donorystės akcijas už Klinikų ribų, Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja rezidentė Eglė Simaškienė, periodiškai paskatinanti MF IV kurso studentų grupes susipažinti su Kauno klinikų Kraujo centro veikla, Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje kraujo donorystę aktyviai propaguojanti vyresnioji slaugytoja – slaugos administratorė Ingrida Urbonienė. Dėkojame ir Urologijos, Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos bei Akušerijos ir ginekologijos klinikų darbuotojams už kraujo donorystės propagavimą.“

 „Niekada nė vienas nežinome, kada mums patiems prireiks šios nepakeičiamos gyvybei išsaugoti dovanos“, – sako centro darbuotojos.

Tad nelikime abejingais ir propaguokime neatlygintinos kraujo donorystės idėją Kauno klinikų bendruomenėje!

Kovo 18 d., pirmadienį, 15 val. Vaikų ligų klinikos auditorijoje vaikučiams dainavo Kauno rajono choras „Božolė“

Kauno kolegijos studentų kultūros klubo inicijuota Raudonos nosies diena pradžiugino ir LSMUL Kauno klinikų mažuosius pacientus. Aktyvūs ir savanoriški studentai Vaikų ligų klinikoje surengė Kauno rajono choro „Božolė“ koncertą. Koncerto ambasadoriai choristai padovanojo vaikams ne tik daug skambių dainų, bet ir begalę šypsenų.

Po įspūdingo „Božolė“ choro koncerto, renginio organizatoriai, pasipuošę raudonomis klounų nosimis, Klinikų žaidimų kambariuose žaidė su vaikučiais, kurie negalėjo ateiti į koncertą. Pavasaris ligoniukams pasijuto bent jau tarp ligoninės sienų!

Raudonos nosies diena pirmą kartą buvo paminėta 1988 m. Didžiojoje Britanijoje. Nuo to laiko šią dieną mini daugybė žmonių visame pasaulyje. Raudonos nosies diena yra skirta linksminti vaikus, kad šie šypsotųsi. Visų pirma, dėmesys skiriamas sergantiems vaikams, dėl to jie lankomi ligoninėse. Renginio pabaigoje organizatoriai padėkojo Kauno klinikų Vaikų ligų klinikai už betarpišką pagalbą ir iniciatyvą, rengiant šią džiugią dieną sergantiems vaikams.

Nuotraukos – K. Šimatonio

Neonatologijos klinikos studijų administratorė Jolanta Šulinskienė savo kolegoms atskleidė dvi aistras – fotografiją bei meilę kalnams 

J. Šulinskienei dovanojamos tulpių puokštės kovo 8-ąją bylojo ne tik apie Tarptautinę moterų solidarumo dieną, bet ir apie jos autorinių darbų parodos atidarymą. Gražią pavasario dieną autorė pristatė kalnų fotografijų parodą. 

Sveikinamąjį žodį tarusi Klinikos vadovė docentė Rasa Tamelienė parodos rengėjai padėkojo už gražias fotografijas, kurios dabar puošia Naujagimių ligų skyrių. Kvapą gniaužiantys vaizdai nuotraukose džiugins ne tik Klinikos darbuotojus, bet ir naujagimius slaugančius bei lankančius artimuosius.  

Į parodos „Širdį atiduodu kalnams“ atidarymą susirinkę J. Šulinskienės artimieji bei Klinikos darbuotojai gerėjosi įstabiomis fotografijomis. Veliau svečiai buvo pakviesti paragauti užkandžių, kuriais vaišinasi kalnų turistai kelionių metu.

Kauno klinikų informacija

 Nuotraukos – K. Šimatonio

Pasaulis nuostabus ir jį matyti – nuostabu 

Kovo 12 d. pasaulis mini glaukomos dieną, kovo 10–16 dienomis vyks renginiai, skirti šiai dienai paminėti. Glaukomos savaitės metu bus stengiamasi aktyvinti visuomenę, pateikti kuo daugiau žinių apie glaukomą. Lietuvos glaukomos draugijos prezidentė, LSMU MA Akių ligų klinikos oftalmologė, Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė prof. Ingrida Janulevičienė sako, kad šių metų glaukomos savaitės šūkis: „Pasaulis yra nuostabus. Jį matyti kasdien – nuostabu. Neleisk glaukomai to sustabdyti.“

„Artėjant pavasariui žmonės turi žinoti, kad profilaktiškai pasitikrinti akis yra labai svarbu. Profilaktinio patikrinimo metu galima laiku išaiškinti ir nustatyti ankstyvą glaukomą, diagnozuoti bei laiku skyrus gydymą – sustabdyti ateityje gresiantį regos praradimą,“ – pasakojo prof. I. Janulevičienė. Profesorė paguodžia, kad mūsų šalyje tikrai nėra bloga sergančių glaukoma ligonių padėtis: diagnostikos ir gydymo galimybės atitinka pasaulio standartus. Problema, kad dalis glaukomų vis dar nediagnozuota – žmonės nežino, kad serga.

„Glaukomos savaitės renginiai priklauso nuo kiekvienos šalies individualių galimybių. Kartais atliekami profilaktiniai patikrinimai. Deja, tai gana problematiška, – sakė profesorė. – Glaukoma nustatoma 3 simptomų pažinimu: akispūdis, regos nervas ir akiplotis. Atlikus kurį nors vieną tyrimą, pavyzdžiui, kad ir prekybos centre, jis nepadės nustatyti glaukomos. Glaukomos tyrimai atliekami sudėtingais, brangiais, kalibruotais aparatais, todėl šią procedūrą reikia daryti tik specializuotose klinikose.“

Profesorė džiaugiasi studentų iniciatyvumu ir pasakoja, kaip šiais metais studentų būrelio nariai labai aktyviai ėmėsi organizuoti glaukomos savaitės renginius. Studentai nusprendė prekybos centre statyti stendus ir vykdyti apklausą apie su akimis susijusias problemas.

„Studentai vartos visame pasaulyje galiojančius ir patvirtintus klausimynus, kai balais galima įvertinti žmogaus skundus dėl regėjimo. Pavyzdžiui, gali atrodyti, kad graužia akis. Vartojant klausimyną galima išsiaiškinti, ar tai normalus graužimas, ar jau reikia profesionalios oftalmologo pagalbos“, – pasakojo prof. I. Janulevičienė.

Šiemet LSMU MA studentai klausinės, padės užpildyti anketas ir dalys bukletus bei atmintines apie glaukomą.

„Jaunų žmonių iniciatyva visuomet labai laukiama. Džiaugiamės, kad šiemet studentai tokie aktyvūs“, – sako prof. I. Janulevičienė ir vardija aktyviausius Akių ligų būrelio narius: Rosita Lažaunynkaitė, Eglė Zlatkutė, Monika Vieversytė ir Lukas Šemeklis. Studentų prisidėjimas yra labai reikalingas, kadangi nėra pastebima, jog glaukomos problema mažėtų.

IV kurso studentė R. Lažaunynkaitė pranešė, kad 15 d. 15 val. studentai rinksis „Akropolyje“ Kaune ir 3–4 val. bendraus su „Vision Express Optika“ lankytojais ir pasakos apie glaukomą, dalys klausimynus, reklaminius bukletus ir vitaminus, skirtus akims. Savaitės metu studentai demonstruos filmuką apie glaukomą LSMU MLK ir LSMU Bibliotekoje.

Prof. I. Janulevičienė tikisi, kad visuomenišku aktyvumu paremta glaukomos savaitė duos rezultatų ir padės užbėgti ligai už akių ir ją sustabdyti.

 „Tam ir reikalingi profilaktiniai patikrinimai. Glaukoma neatsiranda per vieną dieną, 90 proc. glaukomos atvejų yra lėtinės eigos. Mūsų Akių ligų klinikoje per metus apsilanko daugiau nei 73 tūkst. pacientų, iš kurių apie 15 tūkst. dėl glaukomos. Priimsime ir daugiau, jei reikės, esame tam pasiruošę“, – sakė prof. I. Janulevičienė ir kvietė būti aktyviems savo sveikatos labui ne tik proginėmis savaitėmis.

Džiuljeta Kulvietienė
Liudo Andriušio nuotr.

Pirmą kartą Lietuvoje  Akušerijos ir ginekologijos klinikos chirurgas bei akušeris ginekologas doc. Saulius Paškauskas su kolegomis chirurgu dr. Tadu Latkausku, akušeriu ginekologu Ričardu Augusčiu ir gydytoju anesteziologu Vaidu Krikščiūnu laparoskopu, be papildomų pjūvių pilvo sienoje atliko makšties suformavimo operaciją iš storosios riestinės žarnos. Doc. S. Paškausko teigimu, panašią, bet ne tokią pat operaciją prieš metus atliko Klaipėdos medikai.

 „Jau keletą metų brandinome mintį tokias operacijas atlikti laparoskopu. Nors techniškai laparoskopu tokią operaciją daug sunkiau atlikti, – doc. S. Paškauskas priminė, kad minimaliai invazinės operacijos dažniausiai atliekamos laparoskopijos būdu. – Iš žarnos segmento formuojant makštį reikia specialių laparoskopinių staplerių, taip pat žarnos rezekcijos ir, žinoma, patyrusios profesionalių medikų komandos. Sunkiausia – atliekant tokią operaciją – išsaugoti žarnos segmento, iš kurio bus suformuota makštis, kraujotaką. Juk tai – būsimas gyvybingas ir funkcionalus organas.“

Paėmus pacientės apie 10 cm ilgio storosios žarnos segmentą, likusi žarna turi būti sujungta – atstatytas jos vientisumas ir praeinamumas. Paprastai tai atliekama darant papildomą pjūvį pilvo sienoje. Šiuo atveju papildomo pjūvio nereikėjo – manipuliacijos su nusileidžiančiąja storąja žarna buvo atliktos per tą patį suformuotą kanalą tarpvietėje, kuriame po to buvo suformuota makštis.

 „Operacija truko 4 val. Ilgokai, bet tai natūralu – operacija buvo atliekama pirmą kartą. Kai bus įsisavinti visi techniniai niuansai – viskas eisis greičiau. Atviru būdu atliekama beveik dvigubai greičiau, – sako doc. S. Paškauskas ir tiki, kad įgudus laparoskopinė operacija truks tiek laiko, kiek ir atvira. – Pooperacinis laikotarpis lengvesnis po laparoskopinių ir mini invazinių operacijų: nėra didelių pjūvių, mažesnis pooperacinis skausmas, geresnis kosmetinis efektas, lengviau gyja, geresnė savijauta, todėl greičiau palieka ligoninę.“

Vasario mėn. operuota mergina jau grįžo prie savo įprasto gyvenimo ritmo, jaučiasi puikiai, neseniai lankėsi Akušerijos ir ginekologijos klinikoje.

Džiuljeta Kulvietienė

K. Šimatonio nuotr.: dr. T. Latkauskas, doc. S. Paškauskas, gyd. V. Krikščiūnas ir gyd. R. Augustis.

Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vasario 16-ąją ordinais ir medaliais apdovanojo 32 Lietuvos bei užsienio piliečius. Už nuopelnus Lietuvai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius įteiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorei, LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovei Rūtai Jolantai Nadišauskienei.

Nuotr. autorius M. Ambrazas (ELTA).

Pasaulinės ligonių dienos proga Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos pacientai sulaukė savo bendraamžių linkėjimų. Į ligoninės palatas atkeliavo septyniolikoje Kauno vaikų darželių pagaminti sveikinimo atvirukai.

 Kauno klinikų skyrių, kuriuose gydomi vaikai, sienas papuošė darželių ugdytinių rankų darbo atvirukai su pačiais nuoširdžiausiais linkėjimais nebijoti adatų, kuo greičiau pasveikti ir niekada daugiau nebesirgti, gerti vitaminus ir klausyti gydytojų.

Akcija „Pradžiugink ligoniuką“ surengta Kauno Panemunės lopšelio-darželio ir jame veikiančio Vaiko socialinės raidos metodinio-konsultacinio centro iniciatyva. Darželio direktorė Vilija Gečienė, direktorės pavaduotoja ugdymui Ingrida Šilanskienė, metodininkė-organizatorė Eglė Budreckaitė, menų pedagogė Aurelija Milašiūtė vasario 11-ąją minimos Pasaulinės ligonių dienos proga pakvietė prisiminti ligoninėje gydomus mažuosius pacientus.

Per dvi savaites į akcijos organizatorių kvietimą pagaminti atvirukų sergantiems vaikams atsiliepė net 17 Kauno darželių. Gautų atvirukų kiekis penkiskart pranoko akcijos rengėjų lūkesčius – iš viso atkeliavo 520 darželinukų išmargintų atvirukų. Juose surašyti šilti vaikų linkėjimai ir mintys pradžiugino ne tik Kauno klinikose gydomus vaikus, bet ir jų tėvelius.

Nuotraukos K.Šimatonio

LSMU Šeimos medicinos klinikos ir LSMUL Kauno klinikų chirurgų iniciatyva surengta pirmoji bendra konferencija „Aktualūs chirurgijos klausimai šeimos gydytojo darbe“

Konferencijos metu LSMUL Kauno klinikų Chirurgijos klinikos gydytojai pristatė minimaliai invazyvios chirurgijos galimybes, gastroezofaginio refliukso ligos ir antinksčių ligų chirurginio gydymo naujienas, krūties ligų tyrimų ir gydymo aktualijas bei storosios žarnos vėžio patikros programos rezultatus.

LSMUL Kauno klinikų chirurgo doc. Virgilijaus Krasausko pranešimo tema – antinksčių ligos, kurios gali būti labai įvairialypės ir sunkiai diagnozuojamos. Jis priminė, į kokius simptomus vertėtų atkreipti dėmesį ir dėl kokių pakitimų antinksčiuose reikalinga operacija, nes atliekant daugiau vaizdinių tyrimų padaugėjo ir atsitiktinių radinių.

LSMUL Chirurgijos klinikos Krūtų chirurgijos skyriaus vadovas prof. Algirdas Boguševičius kalbėjo apie skirtingų tyrimų privalumus tiriant pacientes dėl krūties ligų, priminė apie atrankinę mamografinės patikros programą.

Nuo 2009 m. Lietuvoje vykdomos storosios žarnos vėžio atrankinės patikros programos rezultatus pateikė Koloproktologijos sektoriaus vadovas prof. Žilvinas Saladžinskas. Apie ekonominę programos naudą bus galima kalbėti po 10 metų, nors pagal informavimo paslaugų dažnį ir nustatytus ankstyvos stadijos pakitimus būtų galima džiaugtis programos sėkme.

Konferenciją baigė gyd. Henriko Paužo pranešimas apie tuštinimosi sutrikimus ir pagalbos galimybes išmatų nelaikantiems pacientams.

prof. A. Maleckas

prof. L. Valius

Nuotraukos - K. Šimatonio

Gražiausi laukinės gamtos fotografijų konkurso darbai puoš Kauno klinikų Radiologinės diagnostikos centro sienas iki balandžio 2 d.

Š. m. sausio 22 d. LSMUL Kauno klinikų Radiologinės diagnostikos centre buvo iškabintos fotografijų konkurso „Gintarinis žaltys 2011“ dalyvių nuotraukos. Iš viso Centro sienas papuošė 276 gražiausi konkurso darbai. Fotografijų parodą suorganizavo Kauno dailės galerija „Aukso pjūvis“, talkinant gamtininkui, „Žurnalo apie gamtą“ redaktoriui ir leidyklos „Lututė“ vadovui, Romualdui Barauskui.

Radiologijos klinikos vadovas profesorius Algidas Basevičius teigė, kad tokios parodos tiek laukiantiems pacientams, tiek jų artimiesiems, tiek personalui suteikia jaukumo. „Mes džiaugtumėmės, jei tokių parodų būtų ir daugiau, kadangi gražūs meno kūriniai visuomet papuošia plikas sienas“,- pridūrė klinikos vadovas.

Tai jau ne pirmas kartas, kai Kauno klinikų Radiologijos klinika yra papuošiama Lietuvos menininkų darbais. „Gintarinis žaltys 2011“ – tai nacionalinis laukinės gamtos fotografijų konkursas, kurio tikslas buvo sutelkti Lietuvos gamtos fotografus, skleisti gamtos fotografų etikos normas ir skatinti visuomenę pažinti Lietuvos laukinę gamtą, nedarant jai žalos.

Galerijos „Aukso pjūvis“ atstovai patikino, jog įvairias parodas jie yra pasirengę rengti Kauno klinikose ir ateityje. „Turėdami patirtį Berlyno ligoninėje, esame labai pamaloninti, galėdami surengti parodą ir Kauno klinikose. Tikimės ekspoziciją nuolat atnaujinti“, - teigė galerijos savininkė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Urologijos skyriuje atliktos pirmosios operacijos, kurioms panaudota nauja priemonė – specialus tinklelis (keturių šakų pošlaplinis raištis), padedantis sulaikyti šlapimą.

Operaciją atliko Kauno klinikų urologas dr. Darius Trumbeckas, kuriam talkino iš Prancūzijos atvykęs dr. Benoit Le Portz. Svečias su kolegomis pasidalijo operacijos technikos ypatumais ir pristatė savo ligoninės patirtį. Prancūzų duomenimis, gerų rezultatų po pošlaplinio raiščio implantacijos pasiekiama daugiau nei 80 proc. pacientų. Jiems nebereikia iki operacijos naudotų sauskelnių ar įklotų, sugeriančių nevalingai ištekantį šlapimą. Po tokios minimaliai invazinės operacijos pacientas ligoninėje praleidžia 2–3 dienas, po to gali grįžti į visavertį aktyvų gyvenimą, pamiršęs apie tokią subtilią problemą kaip šlapimo nelaikymas.

Po radikalių prostatos pašalinimo operacijų maždaug kas šeštam pacientui gali išsivystyti šlapimo nelaikymas. Lengvo ir vidutinio laipsnio šlapimo nelaikymo atveju pakaktų įsiūti specialų tinklelį (pošlaplinį raištį) ir pacientai išvengtų daugybės socialinių ir psichologinių problemų. Sunkiais šlapimo nelaikymo atvejais reikalingi dirbtiniai sfinkteriai.

LSMU Urologijos klinikos vadovo prof. Mindaugo Jievalto teigimu, medikai galėtų pasiūlyti problemos sprendimą, tačiau Valstybinė ligonių kasa nekompensuoja pošlaplinio raiščio, kuris kainuoja daugiau nei 5000 litų. „Nepaisant gydytojų urologų, Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pastangų, mūsų šalyje iki šiol nekompensuojamos chirurginiam šlapimo nelaikymo gydymui reikalingos priemonės. Tačiau lėšos eikvojamos sauskelnėms ir įklotams, kurių žmogui reikia visą likusį gyvenimą“, – teigia prof. M. Jievaltas.

Lietuvoje prostatos vėžys diagnozuojamas daugiau nei 3000 vyrų per metus ir atliekama iki 1000 radikalių prostatektomijų. Chirurginiam šlapimo nelaikymo gydymui kasmet reikėtų apie 100 specialių tinklelių ir 10 dirbtinių sfinkterių.

Kęstučio Šimatonio nuotr.(iš kairės): dr. Benoit Le Portz, dr. Darius Trumbeckas ir prof. Mindaugas Jievaltas.

LSMU MA Psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Jonušienė 2012 m. gruodžio mėn. Amsterdame išlaikė pirmą kartą medicinos istorijoje surengtą Europos seksualinės medicinos komiteto mokslinės draugijos nario kvalifikacijos egzaminą.

Ši dr. Giedrei Jonušienei suteikta kvalifikacija rodo, kad gydytoja išmoko seksualinės medicinos standartizavimo programą. Tad mediko, išlaikiusio šį egzaminą, pacientų, turinčių lytinės funkcijos sutrikimų, konsultacijos bei gydymas atitinka Europos Sąjungos šios medicinos srities keliamus reikalavimus.

Seksualinė medicina – tai daugiadalykė medicinos sritis, apimanti lytinės funkcijos fiziologiją ir patofiziologiją, psichologiją ir psichopatologiją, individo raidą, seksualinį identitetą ir elgesį, lytinius skirtumus individualiu ir ar poros bei sociokultūriniu požiūriu. Seksualinė medicina siekia garantuoti individo lytinės sveikatos atkūrimą, tikintis fizinės, psichinės ir socialinės gerovės, susijusios su lytine funkcija ir bendra gyvenimo kokybe.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų neurochirurgai pirmieji Baltijos šalyse pradėjo taikyti naują lėtinio nugaros skausmo gydymo būdą. Dėl nugaros skausmo darbingumą praradusiam pacientui implantuotas nugaros smegenis stimuliuojantis elektrodas, kurio siunčiami impulsai įveikia skausmą.

 Pirmąją nugaros smegenų elektrostimuliacijos elektrodo implantavimo operaciją atliko LSMUL Kauno klinikų stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovas dr. Bronius Špakauskas kartu su gydytoju neurochirurgu Andriumi Radžiūnu. Kauno klinikų neurochirurgams pirmąją operaciją atlikti padėjo daugiametę patirtį turintis kolega iš Suomijos, dr. Kari Sulkko.

 Neurologų, skausmo medicinos specialistų ir neurochirurgų pacientas – penkiasdešimt dvejų metų Jurbarko gyventojas, kuris jau penkerius metus nė dienos negalėjo praleisti be saujos vis stipresnių medikamentų nuo skausmo. Jurbarkiškis jau buvo patyręs dvi stuburo operacijas, po kurių vaistų dozės nemažėjo. Vyras neslepia, kad kartu su mažėjančiu judrumu, darbingumu, pamažu prarado ir gyvenimo džiaugsmą. Todėl naujos vilties jam suteikė modernus gydymo būdas, kai skausmo impulsus nuslopina nugaros smegenų stimuliacija elektra. „Didžiausia problema taikant tokią gydymo metodiką yra didelė implantuojamo elektrodo kaina“, – sako dr. Bronius Špakauskas. Jo skaičiavimais, minėto pobūdžio operacijų Lietuvoje per metus reikėtų maždaug dešimčiai pacientų. Nors nugaros skausmas vargina didelę dalį populiacijos, stuburo operacijų reikia tik keliems procentams lėtinį skausmą kenčiančių žmonių.

 Nugaros smegenų elektrostimuliacijos operacijos pasaulyje jau yra tapusios lėtinio nugaros skausmo gydymo standartu, kai nepadeda kiti gydymo būdai. Taikant neurostimuliaciją, pacientams 70–80 proc. sumažėja skausmas ir jie gali grįžti į normalų gyvenimą. Daugumai operuotų pacientų reikia mažesnių skaumą malšinančių vaistų dozių arba jie visai gali nustoti vartoti vaistus, pagerėja bendra gyvenimo kokybė.

Gruodžio mėn. paskelbti nacionalinio konkurso „Lietuvos metų gaminys 2012“, kurį kasmet organizuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija, nugalėtojai. Konkurso „Lietuvos metų gaminys – 2012“ laureatu pripažintas bei aukso medaliu grupėje „Statyba ir statybinės medžiagos“ apdovanotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų pastatas – akušerinis ginekologinis korpusas, Eivenių g. 2, Kaunas.

Rekonstrukcinių darbų vykdytojas – viena iš didesnių Lietuvos statybos kompanijų, kuri savo veiklos patirtį realizuoja ne tik stambių visuomeninių bei pramoninių objektų statyboje, bet ir rekonstruojant kultūrinių vertybių paveldo pastatus – UAB „Kaminta“, kuriai vadovauja Stasys Kaminskas.

Apdovanojimą pelnęs Kauno klinikų korpusas statytas 1971 m. Rekonstrukcijos darbai buvo pradėti 2010 m. rugpjūtį, baigti 2012 m. pradžioje. Renovuojant Kauno klinikų 5 aukštų akušerinį ginekologinį korpusą apšiltintos sienos, stogas, pakeisti langai. Renovuoti išorinę architektūrinę pastato raišką nusakantys elementai: fasadas, cokolis, stogas, langai, durys, įstiklinti balkonai. Po langų ir palangių keitimo atstatyta langų vidinių angokraščių apdaila. Planiniai patalpų sprendimai nepasikeitė. Kaip teigė Kauno klinikų direktorius motinos ir vaiko sveikatos priežiūrai Kęstutis Levišauskas, darbų vykdytojas atsižvelgė į Klinikų vadovų nuomonę dėl rekonstrukcijos estetinių aspektų. Be to, stilistiškai kardinalių pakeitimų rangovai nevykdė – paliko autentišką pastato architektūrą, tačiau sukūrė modernesnį išorės dizainą. Autoritetingai pripažinta, kad Akušerijos ir ginekologijos klinikos pastatas atrodo išties estetiškai.

Pagrindinis konkurso tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes bei paslaugas vietiniam ir tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip plėtojant Lietuvos verslo plėtrą.

Šiemet konkurso apdovanojimams nominuota 80 įmonių dešimtyje vertinimo grupių iš 15-os šalies ūkio šakų. Vertinimo komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas, nusprendė skirti 85 aukso ir 15 sidabro medalių įmonių produkcijai bei paslaugoms. Metų pabaigoje Lietuvos pramoninkų konfederacija tradiciškai surengė geriausių 2012 m. gaminių apdovanojimų ceremoniją.

Metų gaminio apdovanojimus Vyriausybėje įteikė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Lietuvos pramonininkų konfederacija prezidentas Robertas Dargis.

Pasak „Lietuvos metų gaminio 2012“ komisijos pirmininko, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Juozo Magelinsko, įmonės pateikė vertinimui produktus, kurie sukurti apgalvojus visą produkto gyvavimo ciklą nuo projektavimo, naujų technologijų, jų sukūrimui pritaikymo iki originalios pakuotės ir įvedimo į rinką koncepcijos parinkimo, kad produktas būtų matomas bei išsiskirtų iš kitų.

Teksto autorė: Džiuljeta Kulvietienė

 „Labą rytą, sinjorita, labą rytą“, – taip netradiciškai paskutinę 2012-ųjų metų dieną į Klinikų darbuotojus ir garbingus svečius kreipėsi generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius. Šventine nuotaika visus užkrėtė nuoširdus Merūno Vitulskio pasirodymas, į kurį buvo įtraukti ne tik visi Didžiojoje auditorijoje susirinkę Klinikų bendruomenės nariai, bet ir garbūs svečiai. 

Palydėti besibaigiančius metus atvyko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, LSMU Tarybos pirmininkas Jonas Milius, LSMU Senato nariai. Galimybe sugrįžti į savo Alma Mater ir visus pasveikinti artėjančių Naujųjų metų proga džiaugėsi naujasis Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, pažadėjęs spręsti įsisenėjusias sveikatos priežiūros sistemos problemas. Taip pat visus pasveikino dar vienas buvęs Klinikų darbuotojas – naujai paskirtas Švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis. Kaip ir kasmet, šventinėje penkminutėje apsilankė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai prof. Vida Marija Čigriejienė ir prof. Arimantas Dumčius.

Šventės metu generalinis direktorius prof. J. Pundzius padėkojo vienam dosniausių Kauno klinikų rėmėjų – UAB „Boslita ir Ko“ generaliniam direktoriui Gintarui Skorupskui už Klinikoms padovanotą aparatūrą, kurios vertė siekia 1 mln. 10 tūkst. litų. Tačiau kartu priminė, kad Klinikoms reikia ne tik materialinės paramos. Dėkodamas Klinikų darbuotojams už pasiaukojamą darbą, generalinis direktorius akcentavo, kad didžiausias turtas – tai aukščiausios kvalifikacijos specialistai, kurių profesionalumas ir yra pagrindinė Klinikų vertybė.

Didžiausia Lietuvos akušerijos ir ginekologijos klinika iškilmingai paminėjo brandžią sukaktį

Ketvirtadienį, gruodžio 20 d., Kauno klinikoms buvo džiugi ir įsimintina diena – lygiai prieš 90 metų Kaune pradėjo veikti Lietuvos Universiteto Medicinos fakulteto ginekologijos katedra. Ji buvo kertinis akmuo, ant kurio statėsi stipri ir profesionalias paslaugas teikianti Akušerijos ir ginekologijos klinika. Klinikos auditorijoje vyko iškilminga jubiliejinė ceremonija, kurioje dalyvavo daug iškilių svečių, tarp kurių ir Seimo narė, buvusi Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė, prof. Vida Marija Čigriejienė.

„Mes galime drąsiai teigti, kad esame subrendusi universitetinė klinika, didelės kompetencijos centras, kuriame dirba daugiadisciplininė dinamiška specialistų komanda. Mūsų klinikos bendradarbiavimo kryptys yra nusidriekusios tiek į Vakarus, tiek į Rytus“, – teigė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė. Profesorė vadovauja klinikai jau daugiau nei 11 metų, tęsdama ir tobulindama savo pirmtakų darbus.

Prof. R. Nadišauskienės vadovaujama klinika garsėja įrodymais pagrįstos medicinos taikymu. Klinikos vadovės teigimu, kiekvienas laikotarpis Kauno akušeriams ir ginekologams atnešė įsimintinų mokslinių ir praktinių atradimų (pradedant tiesioginiu kraujo perpylimu gimdyvei, nevaisingumo tyrimais ir gydymu, vaisiaus širdies veiklos tyrimais ir daugeliu kitų). Šiuo metu klinika teikia pirmenybę perinatologijos, onkoginekologijos, minimaliai invazinės ginekologijos sritims, o ateityje tikisi šiuolaikinio nevaisingumo gydymo plėtros.

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinika pasiekė neabejotinų rezultatų motinos ir vaiko sveikatos priežiūros srityje. Dar 1930 m. kasmet mirdavo ne mažiau kaip 1000 moterų gimdymo metu arba dėl gimdymo komplikacijų, o dabar tokie atvejai pasitaiko tik pavieniai ir tikrai ne kasmet. Įsteigus Perinatologijos centrą Kaune, žymiai sumažėjo naujagimių mirtingumas. Be to, šiai klinikai pirmajai Lietuvoje buvo suteiktas naujagimiui draugiškos ligoninės vardas.

90-tojo jubiliejaus minėjimo metu buvo prisiminti iškiliausi Kauno akušeriai ginekologai, paminėti jų nuveikti darbai Lietuvos sveikatos švietimo ir klinikinės praktikos vardan ir padėkota už nenuginčijamus bendrų pastangų ir atsidavimo vaisius.

Išsamesnę informaciją teikia:
Kauno klinikų atstovė spaudai
Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė
Mob. tel. +370 646 89 474
El. p. atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

Ligonius, šventes praleidusius palatose, lankė Klinikų vadovai ir Kauno arkivyskupas

 Didžiausios Lietuvoje daugiaprofilinės ligoninės vadovai neliko abejingi Klinikose gulinčių pacientų vienatve per šventes. Gruodžio 21 d. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, kartu su Klinikų kapelionu kun. Nerijumi Šmerausku bei Valdymo tarnybos direktoriumi Edmundu Varpiotu, aplankė palatose tuos pacientus, kurie šventų Kalėdų negalėjo sutikti su savo šeimomis namuose.

Klinikų vadovai ne tik aplankė ligonius palatose, surengė maldų ir giesmių pusvalandį, bet ir pasirūpino simboline Kūčių vakariene.

Nuotraukos – K. Šimatonio

Lietuvos Respublikos Seimas atsižvelgė į visuomenės iniciatyvą ir 2013 m. paskelbė Sveikatingumo metais, Vyriausybė kartu su visuomenininkais parengė ateinančių metų visuomenės sveikatos stiprinimo programą. Artėjant 2013-iesiems, lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Nacionalinė sveikatos taryba, Lietuvos asociacija ,,Sportas visiems“, VšĮ „Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba“ organizavo konferenciją ,,2013-ieji – Sveikatingumo metai: ar įmanoma visuotinė sveika gyvensena Lietuvoje?”

Konferenciją vedė  Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, LSMUL Kauno klinikų Generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius ir „Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba“ vadovas Juozas Dapšauskas.

Konferencijoje daug dėmesio susilaukė Suomijos Nacionalinio sveikatos ir socialinės gerovės instituto generalinis direktorius prof. Pekka Puska, perskaitęs pranešimą „Visapusiški veiksmai, skatinantys sveiką gyvenimo būdą – Suomijos patirtis“. Prof. P. Puska – pagrindinis konferencijos pranešėjas, akivaizdžių rezultatų pasiekusio Karelijos (Suomija) projekto vadovas, Nacionalinio sveikatos ir gerovės instituto Suomijoje direktorius.

„Galime kontroliuoti užkrečiamas ligas ir pan., bet visuomenės sveikata yra labai aktualus klausimas, glaudžiai susijęs su gyvenimo būdu. Ne bakterijos ir virusai, bet mūsų gyvenimo būdas tiesiogiai veikia mūsų sveikatą“, – sakė prof. P. Puska.

Nacionalinės sveikatos tarybos teigimu, apie 80 proc. visų sveikatos sąnaudų šiandien Lietuvoje išleidžiama nesveiko gyvenimo būdo ligoms gydyti. Vaistų kompensavimui šiais metais iš valstybės biudžeto numatoma išleisti apie 650 mln. lt ir didžiausia dalis tenka ligoms, kurių galima išvengti.

Džiuljeta Kulvietienė

Organizatorių nuotr.

Kauno klinikų moterų choras „Kanklės“ (meno vadovė Audronė Marcinkevičiūtė, koncertmeisterė Rasa Janulevičiūtė) Klinikų darbuotojams bei pacientams surengė koncertą „Linkime pasveikti“ ir ūkanotą lapkričio popietę sušildė ne vieną sužvarbusią širdį.

„Kanklių“ choristėms talkino Kauno I-osios muzikos mokyklos jaunių choras. Dainuojančius balsus maloniai keitė ir papildė rašytojų Genovaitės Savičiūtės bei Aldonos Jankauskienės žodžiai.

Nepriklausomų rašytojų sąjungos narė Genovaitė Savičiūtė pristatė savo romano „Meilės ir ugnies parklupdyti“ antrąją trilogijos dalį „Likimo takais“, išleistą šiais metais. Pirmoji trilogijos dalis „Elzytė“ išėjo 2009 m.

 Vyresniosios kartos rašytoja G. Savičiūtė visą gyvenimą rašo eilėraščius ir apsakymus, o štai romanas-trilogija – autorės naujausias, iki šiol jai nebūdingas darbas. Romanus pradėjo rašyti tik prieš 10 metų. G. Savičiūtė baigė Šiaulių pedagoginį institutą, Nepriklausomybės laikais neakivaizdžiai studijavo teologijos mokslus. Rašytoja yra sakiusi, kad labai norėjo būti mokytoja, bet kadangi niekada nebuvo komjaunuolė – jai anuomet nebuvo leista mokytojauti. Gal todėl knygoje gausu patarimų, įžvalgių gyvenimiškų istorijų, tai tarsi gyvenimo vadovėlis.

Popietės dalyviai išklausė G. Savičiūtės kolegės – rašytojos A. Jankauskienės skaitomų ištraukų iš naujausio G. Savičiūtės romano bei atsiliepimų apie jos naujausius kūrinius. Romano ištraukas skaitė ir pati autorė.

Trilogija apima maždaug 100 metų laikotarpį. Pirmoje dalyje „Elzytė“ aprašomas visas Elzytės gyvenimas, kuri nugyveno 96 metus ir susilaukė 9 vaikų.

Antroje trilogijos dalyje „Likimo takais“ autorė gvildena keturių veikėjų – našlaičių gyvenimo peripetijas nuo vaikystės iki senatvės, jų materialinę ir psichologinę kovą už būvį sudėtingame XX amžiuje. Autorė pasakoja ištisų kartų gyvenimus.

„Pasaulį G. Savičiūtė įprasmina kaip žmogiškų kontaktų virtinę, kuri niekada nesibaigia kaip nesibaigia žmonių bendravimas. Romanas – kaip privataus gyvenimo laikmatis – labiausiai besikeičianti pasakojimo forma. Priežastine logika grindžiamas įdomus ir turiningas romano pasakojimas. Veikėjų charakteriai atskleidžiami per apibrėžtą laiką ir erdvę. G. Savičiūtė įtaigiai atskleidžia našlaičių gyvenimo sąlygas, turėjusias lemiamos reikšmės veikėjų charakteriams. Romane aprašyti žmonės, kurių trečios kartos dar tebegyvena, todėl skaitytojams belieka laukti romano tęsinio“, – sakė A. Jankauskienė.

Baigdama susitikimą, rašytoja G. Savičiūtė palinkėjo visiems sveikatos ir likti čia – Lietuvoje, kur esame ir turime būti.

Džiuljeta Kulvietienė

Autorės nuotr.

Artėjančios Lietuvos kariuomenės dienos proga Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba kartu su Kauno klinikų Kraujo centru surengė kraujo donorystės akciją.

 Keliasdešimt karo medikų ir būsimųjų paramedikų ne tik žodžiais, bet ir geru darbu patvirtino, kad tarnauja Lietuvos žmonėms. Visi donorai kraujo davė neatlygintinai, taip pabrėždami, kad kraujas negali būti prekė. Kad kraujas – tai dovana, kurią, būdami sveiki, galime padovanoti sergantiesiems. Šiemetinės Pasaulinės donorų dienos, paminėtos birželio mėnesį, šūkis „Kiekvienas kraujo donoras yra didvyris“ karo medikams įgyja dar kitokią prasmę. Bet kartu primena: kad išgelbėtum gyvybę, kartais reikia tiek nedaug – paskirti pusvalandį kraujo donorystei. Tačiau, paaukodamas kraujo, kartu gali padovanoti sergančiajam viltį pasveikti – o argi tai mažai?

Dalis Karo medicinos tarnybos darbuotojų budi ir Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje, tad jiems visiškai suprantama, kad pacientams visą parą reikalingas saugus ir kokybiškas kraujas. Būtent į Skubios pagalbos skyrių pirmiausia patenka patyrę sunkias traumas, nukraujavę ar nudegę pacientai.

Kauno klinikų Kraujo centras atidarytas šių metų kovo mėnesį ir yra naujausia kraujo donorystės įstaiga Lietuvoje. Jame įdiegti ES reikalavimus atitinkantys kraujo surinkimo, tyrimo, perdirbimo ir saugojimo kokybės standartai. Centre surinktas donorų kraujas ir iš jo pagaminti kraujo komponentai naudojami tik Kauno klinikų pacientams, kuriems per mėnesį reikia daugiau nei 1000 donorų kraujo. Kraujo centro darbuotojai pakvietė karo medikus apsilankyti Klinikose esančiame centre, susipažinti su aukščiausius kokybės ir saugumo reikalavimus atitinkančia kraujo preparatų gamyba.

Džiuljeta Kulvietienė

LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikoje atidaryta jau dvidešimt šeštoji paroda. Šį kartą su spalvotais sapnais atsimerkus į medikų, pacienčių ir klinikos svečių širdis pasibeldė dailininkė, knygų iliustratorė, ikonografė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė Giedra Purlytė.

Dailininkė gimė Kaune, mokėsi Kauno keturmetėje dailės mokykloje, Stepo Žuko dailės technikume, Kauno dailės akademijoje. Nuo 1994 m. dalyvauja parodose, jau surengė 22 personalines parodas, Lietuvoje ir užsienyje dalyvavo grupinėse parodose. Dailininkės darbų turi įsigiję privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje. G. Purlytės darbais gėrėjosi 2004 m. Melburnas (Australija), 2006 m. Tokijas (Japonija) ir Sankt Peterburgas (Rusija), 2008 m. Čikaga (JAV). Jau paruošta, bet dar oficialiai neatidaryta G. Purlytės paroda Briuselyje.

Atidarant parodą Akušerijos ir ginekologijos klinikoje kalbėjo dailininkas Gintaras Tadauskas ir klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė, kuri džiaugėsi, kad tokiu tamsiu, rudenišku, skatinančiu mus susikaupti, metu į kliniką ateina spalvos.

„Pažiūrėjai į šiuos paveikslus ir diena – jau gražesnė tapo, – sakė klinikos vadovė prof. R. Nadišauskienė. – Tikiuosi, kad ir naktį per koridorių skubančiai slaugytojai, ir pamąstyti bei pasivaikščioti iš palatos išėjusiai pacientei, šios spalvos suteiks ir jėgų, ir energijos, prišauks gerų, šviesių minčių.“

Planuojama, kad paroda, kurioje eksponuojama 15 G. Purlytės paveikslų, veiks iki Šv. Valentino dienos.

Džiuljeta Kulvietienė

Dar pavasarį anesteziologas reanimatologas dr. Edvin Šneider informavo „Ave vita“ skaitytojus turintis puikią paprastai nepaprastą idėją: Lietuvos sveikatos mokslų universitetui reikia naujo klubo.

„Idėja paprasta, – pavasarį sakė idėjos autorius dr. Edvin Šneider. – Reikia klubo, kuris jungtų keliaujančius žmones.“

Dr. Edvin Šneider domėjosi – daug Lietuvos universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų turi tokius klubus. Su kai kuriais iš jų konkuruoti – būtų iššūkis. Bet verta. Idėjos autorius pasakojo, kad jis jau akyse kūrė vaizdą, kaip LSMU žygeivių klubo nariai užkopia į kurią nors užsibrėžtą, išsvajotą viršūnę ir įsmeigia joje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vėliavą. Daktaras sakė, kad kol kas jis su draugais ir kolegomis, pasiekęs tam tikrą kalno viršūnę, įsmeigia Lietuvos Respublikos vėliavą. O taip norėtųsi – ir savojo Universiteto.

Šią mintį daktaras pasakojo LSMU Rektoriui prof. Remigijui Žaliūnui. Rektorius pritarė daktaro idėjai.

Artėjant paskirtai susirinkimo valandai dr. Edvin Šneider sakė dar nežinantis, kiek žmonių susidomėjo jo idėja ir skelbimu, kiek ir kas ateis, ar iš viso kas ateis?.. Bet jau laikrodžiui parodžius susirinkimo pradžią skelbiančią septynioliktą valandą, besišypsantis daktaras pasitikinėjo ir pasitikinėjo LSMU MA Kardiologijos klinikos konferencijų salę antrame aukšte sunkiai randančius, bet keliauti pasiryžusius asmenis. Susidomėjo ir studentai, ir garbius mokslinius vardus turintys dėstytojai. Viena studentė dėkojo idėjos autoriui bei organizatoriui ir sakė, kad jau nuo pirmo kurso dairėsi, galvojo apie tokį klubą. Ir štai – trečiame kurse pagaliau sulaukė savo svajonės išsipildymo.

Dr. Edvin Šneider papasakojo susirinkusiems apie savo idėją ir planus, priminė, kad kiekviename žygyje medikas – aukso vertės žmogus. Ir tai nėra vien garbė, tai – didelė atsakomybė.

Susirinkime dalyvavo bei apie keliones papasakojo, nuotraukas ir filmuotą medžiagą demonstravo bei pakomentavo Lietuvos šviesuolis, keliautojas, orientacininkas, vadovavęs apie 30 didžiausio sudėtingumo kelionių – Algimantas Jucevičius.

Visus, susirinkime nebuvusius, bet norinčius spėti į jau pajudėjusį traukinį, dr. Edvin Šneider prašo kreiptis telefonu 8650-91078 arba el. paštu schedwin@gmail.com

Diena, pilna vilties 

Džiuljeta Kulvietienė 

Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena pirmą kartą Lietuvoje paminėta tik prieš metus. LSMU SMD Neonatologijos būrelio, vadovaujamo LSMU V k. studentės Vytenės Šliumpaitės, iniciatyva visi neabejingi gyvybei ir visų mūsų ateičiai buvo kviečiami iškilmingai paminėti Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną.

Šventinis renginys prasidėjo šv. Mišių auka Klinikų Šv. Luko koplyčioje – už pačius mažiausius žmogučius, jų tėvelius ir medikus, besirūpinančius ir mažaisiais, ir jų gimdytojais.

Muzikiniais šventės intarpais džiugino LSMU studentė Viktorija Ivaškevičiūtė ir Tadas Jurgelionis.

LSMU MA Neonatologijos klinikos gydytoja neonatologė Rasa Brinkis kalbėjo apie neonatologiją, informatyviai prisiliesdama ir pristatydama šiai medicinos šakai nusipelniusius vardus. Neonatologijos gydytoja rezidentė Agnė Kilmanienė sakė, kad „kartais maži dalykai užima didžiausią dalį širdies“.

Įspūdžiais, gyvenimiškai subtilia patirtimi dalijosi fotomeninkė Irutė Jaruševičiūtė, pristačiusi jautrų filmuką apie gyvybę, telpančią delnuose.

Renginyje dalyvavo neišnešiotų mažylių tėvų organizacijos „MP – mamos pienas“  nariai ir jos įkūrėja Julija Kulik-Dulskienė. Patirtimi pasidalijo Asta Radzevičienė, įkūrusi asociaciją „Neišnešiotukas“, su kurios veikla galima susipažinti internete, adresu www.neisnesiotukas.lt

Neišnešiotais naujagimiais laikomi nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės gimę kūdikiai. Jie paprastai sveria mažiau kaip 2500 g. Vienas iš dešimties naujagimių į gyvenimą ateina per anksti ir per mažas. Tokių naujagimių pasaulyje per metus gimsta apie 13 milijonų, mūsų šalyje – apie 2 tūkst. Per metus LSMUL Kauno klinikose gydoma apie 150 vaikučių iki pusantro kilogramo svorio.

LSMU SMD Neonatologijos būrelio nariai kvietė atverti širdis šiems mažiems – dideliems mūsų žemės stebuklams!

LSMU MA Urologijos klinikoje įvyko viešas Kauno Rotary klubo projekto pristatymas, kurio metu klinika iš Rotary klubo gavo itin vertingą dovaną – instrumentus, skirtus perkutaninei inkstų chirurgijai. Jais atliekamos minimaliai invazinės didelių (koralinių) inkstų akmenų šalinimo operacijos.

Iš Rotary klubo narių dovaną priėmė Kauno klinikų Generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius, Kauno klinikų Valdymo tarnybos direktorius urologas Edmundas Varpiotas, Urologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Jievaltas, gydytojas urologas Jonas Mickevičius, dr. Ramūnas Mickevičius ir kiti klinikos gydytojai.

Urologijos klinikai dovanoti minimaliai invazinių operacijų instrumentai vertingi ir medikams, ir pacientams. Minimaliai invazinės operacijos yra progresyvesnės, turi pranašumų prieš klasikines, taip vadinamas „atviras“, operacijas, kurias atliekant reikalingas didelis operacinis pjūvis. Minimaliai invazinių operacijų dėka pacientai išvengia pooperacinio diskomforto (skausmų, riboto judėjimo po operacijos), mažesnė tikimybė pooperacinių komplikacijų, ypač tromboembolijų, plaučių uždegimų, kas susiję su ilgesniu judėjimo apribojimo po operacijų dėl skausmų, trumpėja hospitalizacijos laikas. Minimaliai invazinės operacijos duoda teigiamą ekonominį efektą: mažiau reikia vaistų (nuskausminančių, antibiotikų), pacientai anksčiau grįžta į darbinę veiklą. Galima operuoti pacientus, kuriems dėl gretutinės patologijos „atviros“ operacijos kelia didesnę riziką.

Apie Rotary klubą ir jo istoriją, prasidėjusią 1905 m vasario 23 d. Čikagoje, bei apie projektą, kuris pradėtas vykdyti 2011 m. balandį, o baigtas – š. m. spalį, papasakojo gydytojas urologas J. Mickevičius. Projekto „Suderintos dotacijos“  (Matching Grant) dalyviai yra Kauno Rotary Klubas. Projekto vykdymo komitetas: Jonas Mickevičius, Virginijus Kontrimas, Raimundas Jasinevičius.

Rotary – pasaulinė organizacija, kurioje įvairių profesijų specialistai, verslininkai susivienija ir teikia humanitarinę pagalbą, diegia aukštus profesinius-etinius pagrindus, siekia taikos bei geros valios įtvirtinimo visame pasaulyje.

Džiuljeta Kulvietienė

Po ilgų paruošiamųjų darbų – personalo mokymo, logistikos bei techninio pasirengimo, Radiologinės diagnostikos centre atlikti pirmieji pozitronų emisijos tomografijos (PET ) tyrimai dviems pacientams. Taip pat šią savaitę planuojama atlikti šį tyrimą penkiolikai pacientų – kasdieną po penkis.  Radionuklidai pirmiesiems tyrimams buvo atgabenti iš Vokietijos, Berlyno, tiesioginiu užsakomuoju skrydžiu. Kiekvienam pacientui radionuklidai skraidinami tą dieną, kai jie yra reikalingi. Kadangi PET tyrimas yra sudėtinga procedūra tiek dėl ilgo  personalo mokymo, tiek dėl logistikos, pasibaigus savaitei intensyvaus darbo ir atlikus septyniolika tyrimų, bus vykdoma tyrimų analizė, įvertinant visus atliktus veiksmus, siekiant optimizuoti PET procedūrą.

Paskyrus PET tyrimą, dėl visų reikalingų paciento paruošimo bei poprocedūrinių darbų, pacientas branduolionės medicinos skyriuje turi praleisti apie 3 val., nors pats  PET skenavimas užtrunka tiek, kiek įprastinė kompiuterinės tomografijos ar magentinio rezonanso tomografijos procedūra -  apie 30 minučių.

PET tyrimas pacientams yra atliekamas pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakyme numatytą tvarkos aprašą bei indikacijas.

Eglė Žemaitienė

Neseniai duris atvėręs Radiologijos diagnostikos centras savo pacientus pasitinka ne tik turėdamas moderniausią diagnostinę aparatūrą, tačiau ir jaukia, estetiška, kūrybiška bei šiuolaikiška aplinka, kurią padėjo sukurti menininkai. Ir turbūt neatsitiktinai. Iš pirmo žvilgsnio – radiologija ir menas – labai skirtingi dalykai. Tačiau ir radiologija, ir menas yra informacija, išreiškiama vaizdo pagalba. Radiologijoje ši informacija maksimaliai tiksliai perduodama, mene - atvira galybei interpretacijų, kiekvieno žmogaus patirčiai bei gyvenimo kontekstui.

Dar prieš atidarant naująjį korpusą, ne vienam ėjusiam pro šalį krito į akis ryškūs, spalvingi, ekspresyvūs paveikslai, kurių  autorė dailininkė Lietuvos dailininkų sąjungos narė Janina Celiešienė. Menininkė Radiologijos klinikoje publikavo apie 40 darbų, kuriuose įvairos temos yra išreišktos moters matymu. Todėl beveik visuose darbuose dominuoja moterų veidai.  „Pati esu moteris, todėl moteris tapyti man yra lengviausia. Taip aš išreiškiu emociją, kančią, viltį. Stengiuosi, kad mano darbuose visuomet išliktų viltis, kuri išreiškiama dažniausia spalva“ - pasakojo dailininkė J. Celiešienė, pridurdama, jog stengiasi, kad jos darbai neštų teigiamą informaciją juos žiūrinčiajam.  Taip pat dailininkės darbuose gausu lietuviškos gamtos motyvų. „Gražiausia man-Lietuvos gamta – medžiai, kalvos, pievos, gėlės. Nemėgstu egzotiškų – palmių, kaktusų, gėlų. Gražiausia man sava žibutė – tą ir tapau“ -  pasakojo J. Celiešienė.

Janina Celiešienė yra surengusi 13 personalinių parodų visoje Lietuvoje, vidurinėje mokykloje dėsto meno istoriją ir braižybą.

Neilgai trukus J. Celiešienės parodą pakeitė kitokia – maždaug 15 Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto studentų bei absolventų įvairiomis technikomis atlikti darbai. Paroda padeda pažinti jaunųjų menininkų kūrybą ir padėti jai skleistis bei pasiekti visus menu besidominčius. Radiologijos klinikoje eksponuojami kūriniai – tai naujausi Tapybos bei Grafikos katedros studentų bei absolventų darbai. Radiologijos diagnostikos centro patalpose eksponuojami jaunųjų dailininkų darbai – labai skirtingi ne tik atlikimo technika. Paroda patraukia savo įvairiapusiškumu – darbuose žiūrovui pateikiamos skirtingos tematikos, įvairiai išreikštos dydžiu, spalvomis, ekpsresija.

 VDA Kauno fakulteto dekanas Jonas Audėjaitis pasidžiaugė, kad sutarties, pasirašytos tarp LSMU ir VDA prieš beveik dvejus metus pagrindu ir vyksta šis gražus bendradarbiavimas. Jau įvykusios kelios parodos yra graži šio bendravimo išraiška, taip pat ir ši – tęsianti tradiciją paroda. Dekanas pridūrė, kad, Švietimo ir mokslo ministerijai pavirtinus meno terapijos programą, ji bus integruota į sveikatos mokslų studijas. „Medikų auditorija menui yra pati palankiausia, artimiausia, lengvai jį supranta ir priima, nes iš savo profesinės pusės labai gilinasi į žmogų. Tiek dailė, tiek muzika yra tos meno rūšys, kurių labai daug gerbėjų turime būtent iš medikų tarpo. Menininkas gilinasi kitaip, tačiau medikas tai priima“ – sakė dekanas prof.  J. Audėjaitis. VDA docentas Rolandas Rimkūnas skatino nežvelgti į meno kūrinius per asmeninės interpretacijos prizmę – „patinka – nepatinka“, duodamas pavyzdį apie Eifelio bokštą, kurį buvo siūlyta nugriauti. Dabar tokio siūlymo niekas nesuprastų. Doc. R. Rimkūnas priminė, kad radiologija ir grafika – labai artimos, o menas skirtas ne tik žiūrėjimui, grožėjimuisi ar piktinimuisi, tačiau turi ir funkcinę reiškmę. Radiologų matomi vaizdai – yra grafiniai, o įvairioje aparatūroje ikonos ir nuorodos yra išdėstytos taip, kad medikui būtų patogu ir suprantama. Taip pat R. Rimkūnas priminė apie kitas meno reikšmes-pavyzdžiui meno terapiją, kuri neretam ligoniui tampa svarbi galutinio  pagijimo dalis, užbaigus medikamentinį gydymą.

Eglė Žemaitienė

Geriausiai komandai Lietuvoje – geriausia ligoninė – tokia džiugia nuotaika šią savaitę Kauno klinikos pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda dėl visapusiškų medicininių paslaugų teikimo Lietuvos krepšinio čempionams.

Kauno klinikų medikai jau keletą metų stebi ir prižiūri visas Lietuvos krepšinio rinktines – atlieka profilaktinius sveikatos patikrinimus, būklės įvertinimą, prižiūri treniruočių stovyklų metu, prieš ir svarbių turnyrų ar čempionatų metu.  Su Kauno „Žalgirio“ komanda tokia sutartis pasirašyta pirmą kartą. Sutartis pasirašyta vieneriems metams.

Kauno klinikų medikai teikia krepšininkams visas medicinines paslaugas – nuo profilaktikos iki skubios pagalbos sunkių traumų metu. Ypač nuodugni profilaktinė specialistų apžiūra reikalinga tuomet, kai naujas žaidėjas planuoja pasirašyti konktraktą su komanda, idant ateityje būtų išvengta sunkių traumų ar ūmaus sveikatos pablogėjimo.

Asmuo kontaktams:
Eglė Žemaitienė
LSMUL Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel. (8 37) 326581, Mob.tel.:8 682 68423
El. paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar išlieka viena iš pačių dažniausių mirties priežasčių. Ištikus netikėtai ir ūmiai ligai, labai svarbu neatidėliotina ir kvalifikuota pagalba, todėl ypatingai reikšmingas Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriaus darbas, daugeliui pacientų tampantis paskutine viltimi į sugrąžintą gyvenimą. Šis skyrius šią savaitę po antrosios rekonstrukcijos, užtrukusios lygiai devynis mėnesius, atveria duris savo pacientams. Pasak LSMU rektoriaus ir Kardiologijos klinikos vadovo prof. Remigijaus Žaliūno, kardiologijos intensyvioji terapija – visos kardiologijos stuburas. „Džiaugiamės, kad sustiprinus šią ląstelę, mūsų pacientai gaus kokybišką, savalaikę pagalbą. Ir ne tik pacientai. Galėsime ugdyti naują kardiologų bei slaugytojų kartą, dirbsiančių su naujausia aparatūra, kurie galės savo bei įgūdžius žinias galės gilinti šioje klinikinėje bazėje“- sakė prof. R. Žaliūnas.

Po remonto čia bus gydoma daugiau pacientų – vietoj įprastų 12 - kos, dabar bus galima vienu metu priimti ir gydyti 18 pacientų. Dėl didesnio vietų skaičiaus Intensyviosios terapijos skyrius galės greičiau priimti ligonius, pervežamus iš rajono ligoninių, kai jiems reikalinga koronarografija ar stentavimo procedūra.

Intensyviosios terapijos skyriuje iš Europos sąjungos finansuojamo projekto „ Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo. Modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą ir teikiamas paslaugas“ nupirkta ir įdiegta naujos aparatūros: nauji monitoriai su centriniu valdymo pultu paciento gyvybinėms funkcijoms stebėti ir registruoti,  telemetrinės sistemos, monitorius su vaizdo perdavimo galimybe, nuotolinės gyvybinių rodiklių monitoravimo sistemos, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai, kardioverteriai defibriliatoriai,  būsiantys prie kiekvieno paciento lovos, išorinei širdies stimuliacijai skirti aparatai. Pasak šio skyriaus vadovės dr. Giedrės Bakšytės, visa senajame skyriuje buvusi aparatūra yra pakeista nauja. Skyriuje veiks daugiau intraaortinės kontrapulsacijos aparatų, reikalingų šoko ištiktiems pacientams, kai medikamentinio gydymo nebepakanka. Šių aparatų taip pat prireikia ir pacientams po širdies operacijų.

Kauno klinikų Kardiologijos intensyviosios terapijos skyrius per metus gydo apie tris tūkstančius pacientų ne tik iš Kauno miesto ir rajono, tačiau ir iš trečdalio Lietuvos. Beveik pusė čia gydomų pacientų – patyrę miokardo infarktą ar jo komplikacijas, taip pat pacientai, sergantys, širdies nepakankamumu, sunkiais širdies ritmo sutrikimais.

Asmuo kontaktams:
Eglė Žemaitienė
LSMUL Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel.(8 37) 326581, mob.tel.: 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

K.Šimatonio nuotraukos

Nuolatinis atsinaujinimo procesas, jau keletą metų intensyviai vykstantis daugelyje Kauno klinikų padalinių, palietė ir Reabilitacijos kliniką. Šiandien Centriniame korpuse duris atveria šviesus ir gražus, po remonto atnaujintas Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius.  Be jau įprastų reabilitacijos paslaugų – inhaliacijų, elektrostimuliacijos, mikrobangų, lazerio, ultragarso, diadinaminių srovių, poliarizuotos šviesos ir kitų, skyriuje bus teikiamos ir naujos paslaugos – aromaterapija, magnetoterapija, masažo paslaugos bei smūginės bangos terapija. Smūginės bangos yra plačiai naudojamos sąnarių bei raumenų traumoms ir skausmams, skausmingiems taškams, smulkiųjų plaštakos sąnarių egzostazės atvejais, Achilo sausgyslės, peties skausmams gydyti.

Prieš šešerius metus buvo įrengta Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus pirmoji pusė – Hidroterapijos poskyris. Jame  pradėjo veikti tuo metu pirmasis ir vienintelis Lietuvoje vandens takas, 6 įvairios paskirties vonios - perlinė, keturių kamerų, vetikali, povandeninio masažo, terpentino ir sudoterapijos kambarys. Hidroterapija itin reikalinga tiems, kas patyrė įvairaus sunkumo sporto traumas,  padeda greičiau atsigauti po operacijų ar kitų medicininių intervencijų.

Asmuo kontaktams:
Eglė Žemaitienė
Atstovė spaudai
Tel.:(8-37) 326581, mob.tel. 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

1 per minutę, 60 per valandą, 1400 kasdien, 500 000 tūkstančių Europoje, 12 milijonų pasaulyje - tiek kasmet gimsta neišnešiotų naujagimių.

Ilgai laukta daugiafunkcinė šildoma lovelė, kurioje gali būti auginami neatskirti  dvynukai ar net trynukai – jau Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje. Šio šiuolaikinės medicinos stebuklo Neonatologijos klinikai teko palaukti apie trejus metus, tačiau daugelių žmonių svajonių bei atkaklumo dėka, šią  kliniką pasiekė net dvi tokios lovelės.

Studentų, Neonatologijos klinikos darbuotojų bei daugelio rėmėjų iniciatyva lėšos šiai lovytei buvo pradėtos rinkti kalėdinių aukcionų, Vienos pokylio bei įvairių kitų labdaros renginių metų.  Prie šių lovelių įsigijimo prisidėjo Kauno miesto savivaldybė, moterų klubas „Ad astra“, daugelis kitų rėmėjų.  Padėkos renginyje „Naujagimio gerovė – mūsų ateitis“,  dalyvavo daug garbingų svečių – Kauno miesto pirmoji ponia Jurgita Kupčinskienė, dėkojusi geriems žmonėms už indėlį, paramą ir atvirą širdį, Seimo narė Dalia Teišerskytė, kiti svečiai.

Pasak Neonatologijos klinikos vadovės dr. Rasos Tamelienės, daugiavaisis nėštumas ypatingas tuo, kad apie 80 proc. dvynukų gimsta neišnešioti ir jiems reikia ypatingos priežiūros. „Dvyniai nuo pat pradėjimo būna kartu, todėl gimusiems jiems labai svarbu, kad nebūtų atskirti. Jie yra kaip vienas kūnas tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tiek dvasiškai. Jie auga ir vystosi daug geriau, kai jaučia vienas kitą“ – kalbėjo gydytoja.

„Už stiklinių inkubatorių sienų, apraizgyti begalybe vamzdelių tinklų, miega mažyliai, sūpuojami švelnios tylos. Jei giliai pilnais plaučiais įkvėptumėte, pajustumėte, kad net oras šiame skyriuje yra kitoks – jis pilnas ramybės, gydytojų jautrumo, mamų meilės, tėčių rūpesčio. Neįsivaizduojamo trapumo mažyliai šiame skyriuje auga ir stiprėja“ – sakė renginio vedėja studentė Vytenė Šliumpaitė. Studentė pasakojo, kad, pradėję svajoti prieš keletą metų, pamažu savo svajonę įgyvendino – vienas po kito organizuoti aukcionai, įvairūs kiti labdaros renginiai, dieną iš dienos dėtos pastangos atnešė savo rezultatą ir tapo didele dovana neišnešiotiems mažyliams – dvyniams.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kapelionas, kun. Nerijus Šmerauskas pašventino abi loveles, linkėdamas patiems mažiausiems pacientams, sveikatos bei Dievo palaimos ir dar kartą priminė visiems susirinkusiesiems apie begalinį Dievo gailestingumą, žmogaus gyvybės vertę bei atsakomybę už mažą bei kitų rūpesčio reikalingą žmogų – neišnešiotą naujagimį. 

Renginio svečiai turėjo galimybę gyvai pamatyti lovelę ir joje broliškai susiglaudusius dvynukus.

Nuotr. E.Žemaitienės

Nuotr. K.Šimatonio

Nuotr. E.Žemaitienės

Nuotr. K.Šimatonio

Nuotr. K.Šimatonio

Asmuo kontaktams:
Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel. (8 – 37) 326581, mob.tel.: 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

Menas turi didelę reikšmę žmogaus sveikatai ir sveikimui – tai geriausiai įrodoma patirtimi, nors moksliniai tyrimai apie tai gali liudyti taip pat užtikrintai. Todėl Akušerijos ginekologijos klinika jau dvidešimt penktą kartą po savo stogu organizavo meno darbų parodą. Ši tradicija  tradicija jau yra įprasta ne tik čia dirbantiems ir dirbančioms, bet ir šios klinikos pacientėms. Pradėtos rengti prieš septynerius metus, parodos kiekvieną kartą susilaukia didelio susidomėjimo, todėl klinikos vestibiulio sienos niekad nebūna tuščios. Jas ne kartą puošė įvairių menininkų tapybos, fotografijos, grafikos, akvarelės  įvairiausios tematikos darbai.

Šį kartą Akušerijos ginekologijos klinikos antrasis aukštas sužydo įvairiaspalvėmis, rudenėjančią aplinką nutvieskiančiomis ryškiaspalvėmis gėlėmis. Gėlės ir pieva – tokia pagrindinė dailininko Stasio Mostauskio eksponuojamų darbų tema. Autorius  - humanitarinių mokslų daktaras, VDA Kauno dailės fakulteto lektorius, docentas, vyresnysis mokslo darbuotojas, taip pat Lietuvos kultūros tyrimų instituto (LKTI) Lyginamųjų kultūros studijų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas, monografijos „Beprotybės kartografija“ bei daugiau nei dvidešimties mokslo straipsnių referuojamuose leidiniuose autorius.

Kalbėdamas apie parodą, meninininkas prabilo apie vaikystės prisiminimus, neišvengiamai susijusius su gėlėmis, pieva, vaikystės vasaromis bei būsena, kai išsitrina fantazijos ir realybės riba. „Aš nežinau ir man nesvarbu, ar gėlės tiki Dievu, svarbu, kad jų tikėjimu noriu tikėti aš – tikėti, kad jų nyksmas ir laikinumas yra tyriausia tokio tikėjimo išraiška; kad vystanti gėlė yra trumpas gyvybės mirksnis, kuriam leidžiama dalyvauti amžinybėje. Mirksnis, kuris žydėjimui suteikia žvilgsnio galią, ir toje žvilgsnio erdvėje priimami visi, ieškantys užuovėjos. Ne mes žvelgiame į pievą, tai pieva tūkstančiais neatpažintų akių žvelgia į mus, apgaubdama ir laimindama… Mano pievos, mažytis tradicinio peizažo lopinėlis, tampa privilegijuotu meniniu motyvu. Kodėl? Nes vystanti gėlė yra ne tik tobulas laikinumas; taip pat tai laikinumas, apdovanotas amžinybės malonėmis.“ – taip savo apibūdina pats dailininkas S. Mostauskis savo darbus.

Autorius Stasys Mostauskis yra surengęs daugybę parodų Švedijos, Danijos, Lenkijos bei Lietuvos meninėse erdvėse.  Šių darbų autorius yra ne tik tapytojas, bet ir meno kritikas, o, paties autoriaus žodžiais, tarp šių personų taikos negali būti. „Ką manyje gyvenantis kritikas gali pasakyti jame gyvenančiam subnuomininkui – tapytojui?“, klausė autorius, pridurdamas, kad tarp meno kritiko ir atlikėjo nuolat vyksta kūrybinė diskusija.

Parodos atidaryme dalyvavo klinikos darbuotojai, o šventę papuošė mažoji atlikėja Greta Ramonaitė dviem nuostabiais kūriniais gitarai.

Rugsėjo 12-14 dienomis Vilniuje įvyko didžiausias Baltijos šalyse tarptautinis gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics 2012“. Konferencijoje pranešimus skaitė 50 lektorių iš viso pasaulio, vyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyvybės mokslų pramonės paroda, surengti vizitai į pagrindines Lietuvos gyvybės mokslų įmones, klinikas bei tyrimų centrus.

Viena forumo dalyvių grupė apsilankė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose. Vizitas prasidėjo Neurochirurgijos klinikoje, kurioje taikomas diagnostikos ir gydymo naujoves pristatė gydytojas Mindaugas Urbonas. Gydytojai Paulius Čikotas ir Andrius Radžiūnas pakomentavo vaizdus iš operacinės, kur tuo metu vyko galvos smegenų auglio operacija. Dr. Rima Naginienė supažindino LSMU Neuromokslų instituto laboratorijų vykdoma veikla.

Po to gyvybės mokslų sritimi besidomintys svečiai apsilankė naująjį Radiologinės diagnostikos centrą. Talino vėžio tyrimų laboratorijoje dirbančios viešnios domėjosi Patologinės anatomijos klinikoje atliekamais tyrimais.  

Doc. Aušra Kavoliūnienė papasakojo apie Kardiologijos klinikos darbą, o Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje svečių laukė dar viena staigmena – tiesioginė transliacija iš kardiochirurginės operacinės.

Rugsėjis Kauno klinikose prasidėjo triguba švente: pažymėta naujųjų mokslo metų pradžia, padėtas kertinis būsimo Skubios pagalbos centro akmuo ir atidarytas naujas Radiologinės diagnostikos centras.

Į iškilmingą šventinę penkminutę Klinikų bendruomenės pasveikinti atvyko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, Senato nariai, kiti garbūs universiteto padalinių ir klinikų vadovai, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, Seimo nariai prof. Vida Marija Čigriejienė ir prof. Arimantas Dumčius. Kelią nuo studijų iki gydymo praktikos atspindėjo penkminutę papuošusių muzikos kūrinių atlikėjai – šventę pradėjusi pianistė LSMU pirmakursė Inga Dekerytė, dainininkės antro kurso studentė Viktorija Ivaškevičiūtė ir ketvirtakursė Gabrielė Mačionytė bei penkminutę baigusi gydytoja rezidentė Lina Radvilavičienė (joms akompanavo Karolis Bareikis).

Po to Klinikų vadovai ir garbingi svečiai susirinko statybų aikštelėje, kur išaugs naujas Skubios pagalbos centras. Jo pamatuose įmūrytoje kapsulėje liko įrašas, kuris ateities kartoms paliudys apie siekį teikti aukščiausio lygio sveikatos priežiūrą, tapti sektinu pavyzdžiu kitoms Lietuvos gydymo įstaigoms, mokymo baze būsimiems ir patyrusiems medikams, mokslinių tyrinėjimų, akivaizdžiai mokslu pagrįstų technologijų tobulinimo ir inovacijų lauku. Korpuse įsikurs vaikų bei suaugusiųjų priėmimo padaliniai, specializuoti vaikų ir suaugusių intensyviosios terapijos (reanimacijos) poskyriai, intervencinės radiologijos padaliniai, mišrių traumų skyrius ir dvylika operacinių. Daugiau nei 14 tūkst. kv. m. ploto Skubiosios pagalbos centro statybą planuojama baigti 2014 metais.

O šį rudenį įkurtuves švenčia radiologai: po metus trukusių statybų jie gavo simbolinį raktą nuo naujo Radiologinės diagnostikos centro durų. Du šiame korpuse pastatyti aparatai – pozitronų emisijos tomografas ir daugiapjūvis kompiuterinės tomografijos aparatas – yra pirmieji Lietuvoje. Atidarymo šventę pratęsė visos Lietuvos gydytojams skirta konferencija Europos sąjungos parama plėtojant pozitronų emisijos tomografiją. Radiologinės diagnostikos naujovės, perspektyvos Lietuvoje ir pasaulyje”.

Rugpjūčio 22 d. Kauno klinikose žiniasklaidai ir visuomenei buvo pristatytos netrukus pradėsiančios veikti Europos sąjungos fondų lėšomis įdiegtos pažangiausios radiologinės diagnostikos bei gydymo technologijos. Susirinkusiems žurnalistams naujausias technologijos pristatė sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė, LSMU MA  Radiologijos klinikos atstovai – Kauno klinikų direktorius plėtrai ir Radiologijos klinikos vadovas prof. A. Basevičius, Tomografijų skyriaus vadovas prof. Saulius Lukoševičius, kiti medikai. Pozitronų emisijos tomografas įrengtas naujai pastatytame Radiologinės diagnostikos centre, kainavusiame daugiau nei 9 mln. Litų, kuris buvo finansuotas taip pat iš Europos sąjungos fondo lėšų.

Pati reikšmingiausia visiems pacientams bei medikams naujovė, netrukus, rugsėjo 3 dieną duris atversiančiame Radiologijos diagnostikos centre pradėsiantis veikti pirmasis Lietuvoje pozitronų emisijos tomografas (PET). Tai pat kartu pradės veikti naujos kartos 320 pjūvių kompiuterinis tomografas, vienintelis toks Lietuvoje  bei magnetinio rezonanso aparatas, kurio išplėstos galimybės (papildomi režimai) leis atlikti taip pat ir širdies pakitimų tyrimus. PET įdiegimas Lietuvoje išties labai reikšmingas visiems pacientams – iki šiol, prireikus šio tyrimo, jie būdavo siunčiami į kaimynines šalis - Estiją, Lenkiją, Vokietiją. Nuo šiol pacientams nereikės išgyventi šio nepatogumo – tyrimas nuo bus prieinamas Lietuvoje.

Branduolinės medicinos tyrimai – vieno fotono emisinė tomografija ir pozitronų emisijos tomografija yra sudėtinė klinikinės diagnostikos dalis, įgalinanti vertinti fukcinius molekulinius pakitimus organizme. Šie tyrimai atliekami naudojant radioindikatorius, kuris kaupiasi tiriamajame organe arba jo dalyje - taip yra matomi pakitimai. PET atliekamas specialia rotacine gama kamera, o radioindikatoriai – pozitronų spinduoliai, trumpaamžiai nuklidai, todėl PET tyrimai gali būti atliekami tik ten, kur 2-3 val atstumu yra ciklotronas, kuriame gaminami pozitronų spinduoliai. PET tyrimams pozitronų spinduoliai bus skraidinami iš Berlyno.

PET tyrimo metu fiksuojamas radioaktyvios medžiagos susikaupimas žmogaus organizme ir galima įvertinti vidaus organų funkcinius pakitimus. Pasak medikų, PET tyrimas yra tarsi trūkstama bei galutinė mozaikos dalis – jis skiriamas tada, kai norimai diagnozei nustatyti negelbsti kiti prieinami radiologinės diagnostikos metodai - kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas.

Kaip ir kitose Europos šalyse, didžiausius Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirštamumo rodiklius sąlygoja širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos. Šiomis ligomis sergančiųjų pacientų išgyvenamumo rodiklius ženkliai įtakoja ankstyva šių ligų diagnostika bei diagnostikos metodų galimybės. Jau yra įrodyta PET reikšmė onkologijoje – pasak medikų, PET tyrimas yra labai reikšmingas, kai kitais tyrimo metodais nepavyksta nustatyti pirminio naviko lokalizacijos, kai reikia įvertinti taikomo gydymo efektyvumą. PET taip pat yra naudojamas įvairių lokalizacijų navikams nustatyti, tiksliam biospijos vietos parinkimui, spindulinio gydymo planavimui, navikų recidyvų diagnostikai. Sujungus PET ir kompiuterinę tomografiją tyrimai ypač naudingi diagnozuojant ir gydant plaučių, storosios žarnos, galvos smegenų, stemplės, krūties, skydliaukės, limfomas, kitus, rečiau pasitaikančius navikus. PET tyrimas gali būti taikomas neurologijoje, siekiant žymiai anksčiau nustatyti demencijos, epilepsijos priežastis bei išplitimą. PET kardiologijoje atliekama, siekiant nustatyti miokardo gyvybingumą.

PET įdiegimas padės pagerinti pacientų gydymo kokybę, padės išvengti nepagrįstų chirurginių bei terapinių procedūrų bei pakartotinių operacijų.

Eglė Žemaitienė

Atstovė spaudai

Tel.: 8 37 548141, mob.tel.: 8 682 68423

El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

2012 m. birželio 27 d. antrą kartą bus minima Pasaulinė Spirometrijos diena. Informacinę kampaniją organizuoja Europos respiratologų sajunga ir Europos plaučių fondas. Pirmą kartą Spirometrijos diena paminėta 2010 m. spalio 14 dieną. Tuomet akcijos metu pasaulyje buvo nemokamai atlikta daugiau nei 100 000 plaučių tyrimų. Sulaukus tokio žmonių susidomėjimo, vertinant žmonių informuotumo bei tyrimo atlikimo svarbą, akcija tampa kartotine. Šių metų birželio 27 d. visame pasaulyje vėl bus vykdomas nemokamas plaučių funkcijos ištyrimas - spirometrija. Tai puiki galimybė didinti visuomenės informuotumą apie plaučių susirgimus ir jų profilaktiką, atkreipti dėmesį į per vėlai diagnozuojamas obstrukcines plaučių ligas (lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, astmą), jas sukeliančius rizikos veiksnius, tokius  kaip rūkymas, alergija ir kt.

Lietuva prisideda prie informacinės kampanijos. Kaune pasaulinė Spirometrijos diena organizuoja Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugija bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinika.

Akcija vyks birželio 27 d., trečiadienį, nuo 14 iki 19 val. Kaune, prekybos centre HyperMaxima (Savanorių pr. 255) prie Eurovaistinės.

Kviečiame visus, neabejingus savo sveikatai, nemokamai išsitirti plaučių funkciją.

Daugiau informacijos:
Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel (8 37) 326581, mob. Tel.:8 68268423
El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

„Kiekvienas kraujo donoras yra didvyris“ - skelbia šiemetinis Pasaulininės kraujo donorystės dienos šūkis. Jau keletą metų birželio 14-15 dienomis tokia diena yra organizuojama visame pasaulyje, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į aktualią kraujo donorystės problemą, paskatinti žmones solidarizuotis su tais, kuriems reikia pagalbos, nelikti abejingais. Kraujo donorystė yra būdas padėti sergančiam ir tą padaryti gali kiekvienas iš mūsų. Pasaulinė diena taip pat skirta ir padėkoti žmonėms, nuolat duodantiems kraujo ir padėti  bei skatinti juos tą daryti ir toliau.

Į dienos minėjimą įsijungė ir Kauno klinikų Kraujo centras. Centro darbuotojai organizavo kraujo donorystės akciją Kauno miesto centre. Į Laisvės alėjoje pastatytą palapinę rinkosi žmonės, norintys duoti kraujo, visą dieną čia dirbo aštuoni medikai. Čia pat, Laisvės alėjoje savanoriai dalino skrajutes praeiviams, kvietė žmones pasielgti kilniai ir duoti kraujo. Norintieji duoti kraujo pirmiausia turėjo užpildyti anketą ir  konsultuotis su gydytoja. Iš  piršto paimtas kraujas pirmiausia buvo ištiriamas - tiriamas hemoglobino kiekis, kraujo grupė, kiti rodikliai. Vienu metu iš  donoro yra paimama 450 ml kraujo – toks kiekis yra imamas visuose pasaulio kraujo centruose ir neturi įtakos sveikatai. Pirmąją akcijos dieną kraujo donorais tapo apie 50 žmonių.

Antrąją dieną, birželio 15d. Laisvės alėjoje yra tęsiama kraujo donorystės akcija, žmonės yra kviečiami tapti didvyriais ir duoti kraujo.

Donoru gali tapti sveikas 18 - 65 metų amžiaus žmogus. Kauno klinikose gydomiems ligoniams kraujo reikia kasdien, ypač jo reikia sunkias traumas, nudegimus patyrusiems žmonės, moterims po komplikuoto gimdymo, sergant onkologinėmis ir hematologinėmis ligomis, operacijų metu, kurių klinikose kasdien yra atliekama apie 150.

Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel.:(8 – 37) 326581, mob.tel.: 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

Nuotraukos-Kęstučio Šimatonio 

Po beveik trejus su puse metų užtrukusių statybų duris atvėrė naujas, moderniai įrangtas, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos korpusas. Beveik 6 000 kvadratinių metrų užimantis 4 aukštų, šiuolaikiško dizaino pastatas savo išorine bei vidine išvaizda neprimena ligoninės: ryškiomis ir vaikų akį trauksiančiomis spalvomis išdažytos sienos, žaismingos dekoracijos, erdvūs laukiamieji bei palatos su atskirais sanitariniais mazgais, registratūroje įrengtos švieslentės, reguliuosiančios atvykstančių pacientų srautus, žaidimų kambariai – visos šios sąlygos sukurtos geresnės vaikų savijautos bei sveikatos labui.

Nuotraukos Kęstučio Šimatonio.

Per praeitus metus  į Vaikų ligų kliniką pagalbos kreipėsi 101 634 vaikai, tai penktadalis visų Lietuvos vaikų. Iš jų 46 932 konsultuoti poliklinikoje, 48 698 kreipėsi į vaikų priėmimo skyrių, 4679 gydyti visuose Vaikų ligų klinikos stacionaro skyriuose ir 1325 dėl įvairių sunkių ir kritinių būklių gydyti intensyviosios terapijos skyriuje. Naujosiose Vaikų ligų klinikos patalpose vienu metu galės gydytis per 100 ligonių ne tik iš Kauno, bet ir iš kitų visos Lietuvos miestų.

Nuotrauka Kęstučio Šimatonio.

Naujose ir erdviose patalpose įsikurs Vaikų ligų poliklinika, čia įrengti gydytojų konsultantų, procedūrų bei tyrimų kabinetai. Iš senojo Centrinio Kauno klinikų pastato į naujojo Vaikų ligų korpuso patalpas persikėlė I – asis Vaikų ligų skyrius, todėl nuo šiol visa Vaikų ligų klinika bus viename pastate. Dalis  vaikų ligų klinikos patalpų liks buvusiame pastate, o su naujuoju korpusu šios patalpos yra sujungtos galerija.

Nuotrauka Kęstučio Šimatonio.

Antrame aukšte bus gydomi nefrologinėmis ir pulmonologinėmis ligomis sergantys vaikai. Čia įkurta puiki hemodializių salė. Trečiame aukšte pradės funkcionuoti Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų Centras. Šiame centre, pasitelkiant daugiadalykį specializuotą LSMU Kauno Klinikų potencialą, bus gydoma įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantys Lietuvos vaikai, kaip pavyzdžiui sergantys cistine fibroze, ar vaikai, kuriems reikalinga namų dirbtinė plaučių ventiliacija. Taip pat šiame aukšte yra išplėstas ir naujomis sąlygomis pradės veikti  onkologinėmis ligomis sergančių vaikų  sektorius. Čia  įrengtos vienutės, skirtos gydytis vaikams, kuriems išorinė infekcija būtų pavojinga. Taip pat daug dėmesio skirta šių ligoniukų užimtumui ir komfortui. Ketvirtajame naujojo pastato aukšte įrengtos patalpos, skirtos mokslui bei mokymui - auditorijos studentams, pasitarimų kambariai, konferencijų salė

Daugelį kabinetų persikėlus į naująsias patalpas, jau sudarytas vaikų priėmimo skyriaus rekonstrukcijos planas, kuris turėtų būti įgyvendintas per artimiausius mėnesius. Bus įkurtos stebėjimo palatos priėmimo skyriuje, izoliatorius, tad sunkiai sergantiems ir karščiuojantiems kūdikiams bei vaikams nebereikės laukti mažuose boksuose ar bendrame laukiamajame. Įvykdžius šią rekonstrukciją iš esmės pasikeis priėmimo skyriaus darbas.

Nuotrauka Kęstučio Šimatonio.

Nuotrauka Eglės Žemaitienės.

Nuotrauka Eglės Žemaitienės.

Nuotrauka Eglės Žemaitienės.

Asmuo kontaktams:
Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel.: 8 37 326581, mob.tel.: 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

Kauno klinikų filiale vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ duris atvėrė pirmasis Lietuvoje klinikinės judesio analizės kabinetas. Tai pirmoji Lietuvoje įstaiga, teiksianti judesio analizės paslaugą.

Judesio analizė – vienas pažangiausių modernių metodų reabilitacijoje. Tai- sistemingas žmogaus judėjimo (kūno judesių, mechanikos, raumenų aktyvumo) vertinimas, pasinaudojant tyrėjo patirtimi, žiniomis bei specifinėmis priemonėmis. Šis metodas medicinoje naudojamas patologiniam judesiui vertinti: registruoti kompensacinius mechanizmus, kurie gali būti susiję su tam tikromis ligomis ar tiesiog būti kitų ligų požymiais.

Judesio analizė taikoma pacientų, sergančių ligomis, paveikiančiomis paciento gebėjimą vaikščioti,  vertinimui bei tolesniam gydymo planavimui. Šis metodas leidžia kiekybiškai aprašyti ir interpretuoti judesio parametrus: žingsnio ilgį, ritmą, greitį, pėdos kampą, eisenos pokyčius. Tyrimas leidžia patikslinti diagnozę ir planuoti konservatyvų ir/ar chirurginį gydymą. Judesio analizės metodas įdiegtas siekiant užtikrinti aukščiausios kokybės reabilitacijos paslaugas, remiantis įrodymais pagrįstos medicinos principais. Įranga įsigyta vykdant EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų finansuotą projektą „Efektyvesnės abilitacijos paslaugos sutrikusios raidos vaikams ir jų šeimoms“.

Naujajame Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ laboratorijoje veiks viena patikimiausių ir plačiausiai daugelyje Europos ir pasaulio šalyse naudojamų Vicon sistemos įrangų. Įrangą  sudaro 3 sensorinės plokštės ir 8 kameros. Sensorinės plokštės fiksuoja žmogaus judesį, o kameromis judesys filmuojamas. Pasitelkus integruotą kompiuterinę įrangą, kamerų ir plokščių užfiksuoti judesio elementai yra analizuojami. Judesio analizės tyrimą atlieka kineziterapuetas ir gydytojas neurologas.

Judesio analizės tyrimas - ilgas ir sudėtingas procesas, susidedantis iš kelių etapų - įrangos kalibravimo, detalaus paciento kineziterapinio vertinimo ir antropometrijos, specialių žymeklių ant paciento kūno tvirtinimo bei filmavimo ir duomenų registravimo. Šią tyrimo dalį atlieka kineziterapeutas per apytikriai 2 val. Vėliau gydytojas neurologas kartu su kineziterapeutu parengia duomenis analizei, analizuoja ir rengia raportą. Tai užtrunka, priklausomai nuo atvejo sudėtingumo nuo 1 valandos iki 1 dienos.

Kauno klinikų filiale „Lopšelis“ judesio analizė bus taikoma vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi ir kitais judėjimo sutrikimais, ištyrimui. Tyrimo rezultatai yra itin svarbūs pasirenkant tolesnį gydymą ir gydymo apimtis - ortopedinę operaciją,  botulino toksino injekcijas  ar kitokį gydymą. Ši iranga ateityje bus naudojama taip pat ir suaugusiųjų pacientų ( pvz. įvairių sporto šakų sportininkų, šokėjų, ) ištyrimui.

Kitose srityse judesio analizės kaip metodo pritaikymas išties platus -  ji gali būti taikoma vykdant biomedicinos ir biomechanikos projektus, padėties, pusiausvyros bei motorinės kontrolės formavimui, tiriant gyvūnų judesius, taip pat kuriant vaizdo žaidimus bei animaciją.

Eglė Žemaitienė

Kauno klinikų atstovė spaudai

Tel 8 37 326581, mob.tel:8 682 68423

El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

Pastaruoju metu visame pasaulyje, populiarėjant Viduržemio regiono mitybai, kurioje yra gausu gliuteno turinčių produktų (duona, makaronai, pica), greitai ėmė didėti su gliutenu susijusių ligų skaičius. Viena iš jų – celiakija. Visuomenė mažai žino apie celiakiją, todėl viso pasaulio pacientai ir medikai garsiai apie tai prabyla gegužės mėnesį.

Celiakija yra autoimuninė virškinamojo kanalo liga. Jos metu, veikiant gliutenui, pažeidžiami plonųjų žarnų gaureliai – prasideda jų atrofija. Šie pokyčiai lemia maisto medžiagų įsisavinimo sutrikimus. Ligą, be gliuteno vartojimo, lemia ir kiti veiksniai: aplinkos, genetiniai ir mikrofloros pokyčiai.

Celiakija serga 1 proc. Europos ir Šiaurės Amerikos populiacijų gyventojų. Nauji ligos atvejai diagnozuojami  1iš 100–1 iš 250–300 žmonių.

Celiakija galima susirgti visais žmogaus amžiaus laikotarpiais: vaikystės–paauglystės laikotarpiu, 60 proc. naujų ligos atvejų diagnozuojama suaugusiesiems, 15–20 proc. – liga diagnozuojama vyresniems kaip 60 m. asmenims. Suaugusiems žmonėms ši liga gali atsirasti po chirurginės intervencijos, persirgtos virusinės infekcijos, patirtų sunkių stresų, nėštumo metu arba po gimdymo. 5–15 proc. serga dizigotiniai dvyniai, iki 70 proc. – monozigotiniai dvyniai.

Gliutenas yra pagrindinis kviečių, miežių, rugių ir sudedamųjų jų dalių (gliadinų ir gliuteninų) struktūrinis baltymas, tešlai (miltus sumaišius su vandeniu) suteikiantis elastingumo ir viskoziškumo.

Didėjanti žemės ūkio mechanizacija, pramoninis pesticidų bei trąšų vartojimas lemia naujų kviečių variantų atsiradimą ir gliuteno šalutinių imuninių reakcijų sukėlimą. Be to, trumpėja duonos rauginimo procesai, tai lemia toksinių gliuteno peptidų koncentracijos didėjimą duonos gaminiuose. Nustatyta, kad gliadinai – grupė baltymų, kuriuose daug prolino ir gliutamino, yra pagrindinis toksinis gliuteno komponentas. Šie baltymai, atsparūs virškinimui virškinamajame kanale, sukelia ląstelės griaučių pertvarką, gleivinės homeostazės pokyčius.

Celiakija yra daugiasistemė ir daugiasimptomė liga, kurios simptomai labai įvairūs ir ne visada gali prasidėti virškinamajame kanale.

Įprastiniai celiakijos simptomai: spazminiai pilvo skausmai, vidurių pūtimas, lėtinis viduriavimas ir / arba vidurių užkietėjimas, tuštinimasis „riebiomis“ išmatomis (steatorėja) , nepaaiškinama mažakraujystė (folio rūgšties. ar vit. B₁₂ nulemta, geležies stokos), nepaaiškinamas svorio mažėjimas, esant geram apetitui, arba svorio didėjimas. Kiti simptomai: dantų emalio defektai, metabolinės kaulų ligos (osteopenija, osteoporozė, kaulų ar sąnarių skausmai), nuovargis, silpnumas, energijos stoka, depresija, burnos opos, brendimo sutrikimai, migreniniai galvos skausmai. Kūdikiai, vaikai, paaugliai, sergantys celiakija, dažnai patiria augimo sutrikimus, vargina vėmimo epizodai, pilvo pūtimas, atsiranda elgesio pokyčiai.

Nustatytas celiakijos ryšys su kitomis autoimuninėmis ligomis: herpetiškasis dermatitas, selektyvioji IgA stoka, nuo insulino priklausomas I tipo cukrinis diabetas, kepenų ligos, pankreatitas, Hašimoto tiroiditas, Adisono liga, sisteminė raudonoji vilkligė, , reumatoidinis artritas, Turnerio sindromas, Sjogreno sindromas, Reinaudo sindromas, sklerodermija, židininis nuplikimas, menstruacinės ir reprodukcinės sistemos sutrikimai, širdies ligos (išeminė, miokarditas, kardiomiopatija). Celiakijos ryšys su kitomis ligomis: Dauno sindromas, fibromialgija, lėtinis nuovargio sindromas, Williamso sindromas.

Remiantis klinikiniais požymiais, yra išskiriamos penkios celiakijos formos (įprastinė, netipiška, nebylioji, galima, slaptoji).

 Dėl celiakijos turėtų būti tiriami šie pacientai:

Jaučiantys virškinamojo kanalo simptomus: lėtinis ar pasikartojantis viduriavimas, maisto medžiagų įsisavinimo sutrikimas, svorio mažėjimas, pilvo pūtimas. Tai pacientai, kuriems yra dirgliųjų žarnų sindromas ar sunkaus laktozės netoleravimo simptomai.

Pacientai, turintys nepaaiškinamus klinikinius požymius: mažakraujystės (geležies stokos, folio rūgšties., vit. B₁₂), išliekamasis kepenų fermentų padidėjimas, augimo sutrikimas, vėlyvas lytinis brendimas, pasikartojantys vaisiaus persileidimai, mažas naujagimių svoris, sumažėjęs vaisingumas, išliekamasis aftozinis stomatitas, dantų emalio defektai, neaiškios kilmės periferinė neuropatija, pasikartojantys migreniniai galvos skausmai.

Simptomus jaučiantys pacientai, turintys didelę celiakijos riziką: sergantys 1 tipo cukriniu diabetu ar kitomis autoimuninėmis ligomis, pirmosios ir antrosios eilės giminaičiai, sergantys celiakija, sergantys Turnerio, Dauno ar Williamso sindromais.

Celiakija diagnozuojama, atliekant kraujo (nustatomi specifiniai antikūnai), genetinius (HLA genetinis tyrimas: esant neigiamajam DQ2 ir DQ8 celiakijos diagnozė atmetama, teigiamasis testas rodo genetinį polinkį) tyrimus. Šie tyrimai yra tik pagalbiniai, diagnozuojant celiakiją. Celiakijos diagnozę patvirtina endoskopijos tyrimo metu paimtų plonųjų žarnų audinių gabalėlių teigiamas pathistologijos atsakymas.

Griežtai rekomenduojama tirti visus celiakija sergančio žmogaus šeimos narius, nors jiems ir nepasireiškia jokie simptomai. Šeimos nariai, sergantys autoimuninėmis ligomis, turi iki 25 proc. padidėjusią riziką sirgti celiakija.

Celiakijos gydymo esmė – begliutenė dieta, kurios būtina laikytis visą gyvenimą.

Kodėl svarbu diagnozuoti celiakiją? Celiakija – limfomos rizikos veiksnys. Nuo ligos ir jos komplikacijų bei ankstyvos mirties gali apsaugoti ankstyva diagnostika bei veiksmingas gydymas begliutene dieta. Kauno klinikose yra atliekami išsamūs tyrimai dėl celiakijos, todėl kviečiame pacientus rūpintis savo sveikata, ir, pastebėjus pakitimų, atvykti išsitirti dėl celiakijos.

Doc. Aida Žvirblienė

LSMU ligoninės Kauno klinikų Sporto traumų ir artroskopijos sektoriuje atlikta itin sudėtinga pilnutinė artroskopinė peties sąnario kremzlės rekonstrukcinė operacija. Chirurginis peties sąnario kremzlės pažeidimų atkūrimas dar vis itin retas ir labai sudėtingas tiek techniniu, tiek biologiniu požiūriu, nors kelio sąnario kremzlės rekonstrukcinės operacijos tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje pamažu tampa gydymo standartu.

Jaunam pacientui buvo nustatytas peties sąnarį sudarančios žastikaulio galvos kremzlės sąnarinio paviršiaus visiškas pažeidimas. Pasirinkta pilnutinė artroskopinė kremzlės atkuriamoji operacija. Tikimasi, kad po jos sąnario defekto kremzlės pažeidimas bus visiškai atkurtas ir ateityje nereikės endoprotezavimo operacijos. Pacientas išrašytas į namus. Remiantis medicinos mokslu grįstais faktais, palikus negydytą defektą, grėstų peties sąnario endoprotezavimo operacija.

Daugeliu atvejų pasaulyje tokios operacijos atliekamos įprastu atviruoju chirurginiu metodu. Artroskopinis šios patologijos gydymas pradėtas taikyti ne taip seniai. Palyginti su atvirosiomis metodikomis, jis turi daug privalumų. Vienas jų – operacijos metu nuo mentės petinės ataugos priekinio–šoninio krašto neatidalinamas deltinis raumuo ir operacijos metu nereikia dirbtinai išsukti peties sąnario. Atvirosios operacijos dažnai yra traumuojamosios, todėl visiškas artroskopinis sąnario kremzlės defektų atkūrimas laikomas pačiu perspektyviausiu, nors ir itin sudėtingu peties pažeidimų gydymu. Artroskopinė operacija atliekama be didelių pjūvių, o reabilitacijos laikotarpis yra daug trumpesnis.

Prof. Rimtautas Gudas
Kauno klinikų Sporto traumų ir artroskopijos sektorius vadovas

Gegužės 7 d. Lietuvoje jau penktą kartą vyks Europos gydytojų dermatologų iniciatyva organizuojama akcija, skirta kovai su odos vėžiu ir melanoma – Euromelanomos diena. Ši akcija bus organizuojama visoje Lietuvoje, į ją įsijungia daugelis gydymo įstaigų, taip pat – ir LSMU MA Odos ir Venerinių ligų klinika. Šios akcijos tikslas – skleisti pirminę ir antrinę odos vėžio bei melanomos prevenciją, mažinti šių navikų sergamumą ir padarinius visuomenei. Šių metų Eromelanomos dienos šūkis „Žiūrite, bet nematote”. Kadangi odos vėžys gali būti matomas, jį galima pastebėti aktyviai apžiūrint savo odą. Deja, žmonės Lietuvoje žiūrėdami į savo odą, dažniausiai nekreipia dėmesio į atsiradusius pakitimus. Todėl pagrindinis akcijos raginimas Lietuvos žmonėms - jeigu aptikote ką nors įtartino, imkitės veiksmų, kreipkitės į gydytoją dermatologą!

Lietuvoje įvykusių pirmųjų keturių Euromelanomos dienos akcijų metu dalyvaudavo daugiau nei 60 dermatologų iš daugiau nei 40 įvairių Lietuvos gydymo įstaigų. Iš viso per keturis metus Lietuvoje buvo patikrinti 4894 pacientai, iš kurių apie 20 žmonių įtarta odos melanoma, apie 150 pacientų – odos vėžys (plokščialąstelinis ir bazalinių ląstelių), beveik 400 aptikti atipiniai apgamai, kuriuos patarta šalinti.

Dalyvaujančioje Euromelanomos dienos akcijoje gydymo įstaigoje asmenys bus nemokamai apžiūrėti gydytojo dermatologo dėl galimų odos vėžio požymių. Iš anksto užsiregistravusių asmenų profilaktinė patikrė vyks pusę arba visą darbo dieną.

Dalyvaujant šioje akcijoje, gydytojas (-ai) dermatologas (-ai) turėtų įvertinti paciento odą, matomus pigmentinius apgamus ir kitus į odos vėžį panašius darinius, taip pat padėti pacientui užpildyti anoniminę anketą apie jį veikiančius odos vėžio rizikos veiksnius, ir atsakyti į pacientui iškilusius klausimus. Įtarus odos vėžį ar melanomą, pacientui pasiūlomas kitas apsilankymas, kurio metu būtų atliekami reikalingi diagnostiniai tyrimai ir gydymas.

Žmonių, pageidaujančių profilaktiškai pasitikrinti Euromelanomos dienos akcijos metu, išankstinė registracija vyks telefonu koordinaciniame centre 2012 m. gegužės 2 – 3 d. nuo 9 val. iki 16 val. tel.: 8-800 7 09 01; 8-800 7 09 02.

Šiais metais organizuojama penktoji Lietuvoje Euromelanomos dienos akcija sieks dar labiau atkreipti visuomenės dėmesį į melanomos ir odos vėžio atsiradimo rizikos veiksnius, problemos aktualumą ir būtinybę sekti odos pokyčius.

Balandžio 27-tąją buvo iškilmingai paminėta Lietuvos medicinos darbuotojų diena. Grupei žinomų Lietuvos medicinos mokslo atstovų, sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys įteikė Garbės ženklus ir pažymėjimus, liudijančius apie Nusipelniusio Lietuvos gydytojo ir Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardo suteikimą. Šią šventinę dieną buvo pagerbti ir keturi Kauno klinikų atstovai - Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo Garbės ženklai ir pažymėjimai buvo įteikti Kauno klinikų Generaliniam direktoriui prof. Juozui Pundziui ir koordinatorei konservatyviajai medicinai, gydytojai gastroenterologei Margaritai Varžaitienei. Nusipelniusio Lietuvos gydytojo Garbės ženklai ir pažymėjimai buvo įteikti  Kauno klinikų direktoriui operacinei medicinai ir Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovui prof. Ryčiui Rimdeikai bei gydytojui ortopedui traumatologui doc. Linui Vitkui.

Sveikindamas iš visos Lietuvos susirinkusius medikus, sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys padėkojo jiems už kasdienį darbą, gydant pacientus, už nuolatinį siekį tobulėti, įsisavinti naujus gydymo metodus ir technologijas.  

„Gabūs, kūrybingi ir veržlūs – šie epitetai labai gerai apibūdina mūsų medikų bendruomenės narius. Dar pridėčiau ir žodį darbštūs. Juk ne vienas tarp šiandien apdovanotųjų yra ne tik yra geras gydytojas, slaugytojas, bet mokslinių knygų, publikacijų autorius“, – sakė R. Šukys. Ministras linkėjo visai medikų bendruomenei sėkmės, sveikatos ir kantrybės kasdieniame darbe, laimės asmeniniame gyvenime.

„Tegul kiekviena Jūsų darbo valanda prie diagnostikos aparatų, operacinėse, ligoninių palatose, šeimos gydytojo kabinetuose ar visuomenės sveikatinimo baruose būna pažymėta dėmesiu ir atjauta pacientui, kūrybingumu ir atsakomybe”, – linkėjo R. Šukys.

Šiais metais Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo ir Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklai skirti per 50 geriausių šalies medikų. O nuo 2004 metų, kai Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva buvo įsteigti šie apdovanojimai, juos yra pelnę netoli 400 Lietuvos sveikatos sistemos darbuotojų.

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos medikai pirmą kartą Baltijos šalyse implantavo  su magnetiniu rezonansu suderinamą kardiostimuliatorių. Šis stimuliatorius buvo implantuotas vidutinio amžiaus moteriai, kuri jau buvo sirgusi onkologine liga, todėl ateityje tikėtina, kad magnetinio rezonanso tyrimas šiai pacientei bus atliekamas. Naujos kartos stimuliatorių didžiausias privalumas yra tas, kad pacientui turint tokį prietaisą, ateityje galima atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Su MRT suderinamo kardiostimuliatoriaus implantavimo procedūrą atliko gydytojas kardiologas m.m.dr. Tomas Kazakevičius.

Bandymai su naujos kartos stimuliatoriais pradėti artlikti nuo 1997 metų, o į klinikinę praktiką šie stimuliatoriai buvo įdiegti 2010 m.

Praeityje pacientui turint elektrostimuliatorių, magnetinio rezonanso tyrimo atlikti nebuvo galima - prireikus buvo taikoma kompiuterinė tomografija, turinti didelę rentgeno spinduliuotę. Jei pacientui būtinybės atveju būdavo atliekamas MRT tyrimas, iškildavo didelė rizika, kad stimuliacija nevyks arba ištiks komplikacijos. Kardiostimuliatoriaus zondai yra sudaryti iš metalinių vijų, kurie magnetinio rezonanso tyrimo reaguoja į bangas ir kaista. Įkaitusios vijos gali pradeginti širdies sienelę, sukelti kitų sunkių komplikacijų.

Su MRT suderinami kardiostimuliatoriai yra nejautrūs magnetiniams laukams dėka specialių metalo lydinių bei elektrodų vijų konstrukcijos. Žmogus, nešiojantis atsparų MRT situmliatorių, atvykęs MRT tyrimui turi kreiptis į kardiologą, kad stimuliatorius būtų perprogramuotas. „Prieš pat tyrimą aparatą reikia perprogramuoti į tam tikrą režimą, kuris užtikrina prieširdžių ir skilvelų stimuliaciją, bet nereaguoja į galimus papildomus dirgiklius. Po MR tyrimo įjungiama įprasta stimuliatoriaus veikla“ - sakė gydytojas kardiologas T. Kazakevičius.

Radiologai MRT atsparų stimuliatorių gali atskirti iš tam tikrų sutartinių ženklų ar raidžių PVX, kurie matomi rentgenoskopijos metu stimuliatoriaus korpuso ir elektrodu sujungimo vietoje. Kad šis stimuliatorius yra MRT suderinamas galima nustatyti ir pagal stimuliatoriaus pasą. MRT gali būti atliekamas ne anksčiau, kaip po 6 savaičių po implantavimo operacijos.

Ateityje su MRT suderinami kardiostimuliatoriai bus orientuojami į jaunesnio amžiaus grupės pacientus, sergantiems onkologinėmis, bei neurologinėmis ligomis, kuriems yra tikimybė kad  reikės ateityje MRT.

Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel.: (8 37) 326581, mob. Tel: 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

Šių metų balandžio mėn. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje pradėta naudoti  technologijų naujovė - pirmasis tokio pobūdžio prietaisas Lietuvoje - „Fibroscan“, skirtas kepenų ligų diagnostikai.

Kepenys yra gyvybiškai svarbus organas. Jos atlieka keletą pagrindinių funkcijų ir yra svarbios užtikrinant normalią fiziologinę būklę. Bet koks kepenų pažeidimas  gali turėti labai rimtų pasekmių. Ypač svarbu laiku diagnozuoti ir įvertinti kepenų būklę, nes kartais ligos požymiai pasireiškia vėlai, kai didelis kepenų ląstelių kiekis jau yra pažeistas. Tai ypač aktualu sergant lėtine liga, kai tokia būklė pasiekiama palaipsniui, o ankstyvas tinkamo gydymo taikymas padėtų sumažinti pažeidimus.

Lėtinės kepenų ligos diagnozuojamos ir stebimos atliekant klinikinius, biologinius, biopsija paremtus histologinius tyrimus ir neinvazinius  tyrimus, pvz., ultragarsinius tyrimus ir pulsinę elastografiją.

Iki šiol kepenų biopsija (kepenų audinio paėmimas biopsine adata) buvo vienas svarbiausių kepenų diagnostinių tyrimų.  Nuo šiol kepenų audinio elastingumą galima bus vertinti nauju neinvaziniu metodu - elastografu Fibroscan.

Atliekant kepenų audinio diagnostinius tyrimus Fibroscan prietaisu, gauti duomenys apibūdina kepenų standumą: kuo standesnės kepenys, t. y. kuo labiau išplitusi fibrozė, tuo greičiau sklinda banga. Tyrimo metu viename tiriamame taške atliekama 10 bandymų. Tai trunka mažiau nei 15 minučių ir yra visiškai neskausminga. Naujasis prietaisas Fibroscan  sumažina kepenų tyrimo riziką, palengvina procedūrą, užtikrina komfortą bei saugumą pacientui, o tuo pačiu yra informatyvus ir greitas pagalbininkas   gydytojams.

Eglė Žemaitienė,
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų
Atstovė spaudai
Tel.:(8 37) 326581, mob.tel.: 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

Šių metų balandžio 2 d. Laboratorinės medicinos klinikoje (Centrinio korpuso tunelyje 83c kab.) pradeda veikti procedūrinis kabinetas, kuriame galima atlikti mokamus tyrimus pagal paciento pageidavimą be gydytojo siuntimo. Už pageidaujamus atlikti tyrimus sumokėti galima šiame kabinete. Kabineto darbo laikas darbo dienomis 8.00 - 15.00 val.

Tyrimų sąrašą ir kainas galima rasti čia.

Procedūriniame kabinete bus paimamas kraujas tyrimui arba priimama kita tiriamoji medžiaga mokamiems tyrimams.

Pasiteirauti galima telefonu: (8 37) 326993

Po 1,5 metų užtrukusių remonto ir pasirengimo darbų, Kauno klinikų Kraujo centras atvėrė duris ir pradėjo savo veiklą. Šis labai reikalingas ligoninės padalinys, nupirkus ir įdiegus modernią aparatūrą, kainavusią apie 2mln litų, buvo įkurtas beveik 400 kvadartinių metrų užimančiose Paslaugų ir matinimo korpuso buvusiose sandėlio patalpose. Nors patalpos nedidelės - jose vyks labai reikšmingos procedūros - kraujo paėmimas iš donorų, jo perdirbimas ir saugojimas bei išdavimas skyriams.

Pagrindinis Kraujo centro uždavinys - tiekti terapiniam naudojimui kokybišką kraują ir jo komponentus visuose Kauno klinikų skyriuose gydomiems pacientams. Naujai įkurto Kraujo centro darbuotojai propaguos neatlygintiną kraujo donorystę. Kauno klinikose kasdien atliekama apie 150 operacijų, gydomi ligoniai po sunkių traumų, nudegimų, priimami komplikuoti gimdymai, kovojama už sergančiųjų onkologinėmis ligomis gyvybes. Kraujo labiausiai reikia Chirurginio profilio - Širdies chirurgijos, Ortopedijos traumatologijos, Chirurgijos, Akušerijos ginekologijos klinikoms.

Pirmaisiais Kraujo centro donorais tapo Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, tą dieną šventęs savo gimtadienį,  ir Tv3 žinių žurnalistas Tomas Jarusevičius.

„Džiaugiamės atidarydami Kraujo centrą. Tai – dovana visos Lietuvos pacientams. Pacientų saugumas turi būti užtikrintas kaip įmanoma labiau - taip diktuoja gyvenimas. Nėra nieko geriau, kaip pacientų labui turėti brangią, niekuo nepamainomą ligonių gyvybėms gydymo priemonę - kraujo. Turėsime gerai funkcionuojantį ir patikimą, atitinkantį visus standartus bei saugų pacientams Kraujo centrą. Kraujo centro veikla taip pat taps pagrindu plėtojant kaulų čiulpų transplantacijos idėją, kuri turi realizuotis Kaune“ - sakė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius.

Į neatlygintinos kraujo donorystės propagavimą aktyviai yra įsijungusi ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų atstovybė.

Eglė Žemaitienė

Kauno klinikose gydytojai kraujagyslių chirurgai atliko sudėtingą ir retą operaciją Kaune vidutinio amžiaus moteriai - 4 centimetrų periferinės inkstinės arterijos aneurizmos pašalinimą. Didžioji dalis inkstų arterijų aneurizmų šalinama endovaskuliniu būdu: aneurizmą stentuojant arba embolizuojant. Kadangi aneurizma buvo ties atsišakojimu į segmentines arterijas, endovaskulinio gydymo negalima buvo taikyti. Klasikiniu atveju dėl tokios būklės reikėtų atlikti nefrektomiją (inksto pašalinimą), tačiau situacija buvo ypatinga tuo, kad dėl aneurizmos inksto šalinti nebuvo įmanoma, nes kitame inkste buvo aptiktas auglys. Kadangi abiejų inkstų šalinti negalima, angiochirurgai ryžosi operuoti aneurizmą ir išsaugoti inkstą. Operaciją atliko Kauno klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas dr. Linas Velička , gydytojas kraujagyslių chirurgas dr. N. Aleksynas bei urologas doc. Aivaras Matijošaitis, gyd.-rezidentai A.Čepkauskas, A. Grybas, Anesteziologas dr.T.Lenkutis, operacinės slaugytoja A.Markelienė.

Pasak dr. L. Veličkos, nustatyti tokią aneurizmą yra itin sunku - tik atsitiktinai tiriant ultragarsu arba atliekant kompiuterinę tomografiją dėl kitų priežsčių. Šiuo atveju taip ir nutiko-pacientei kreipusis į medikus dėl visai kitų priežasčių, buvo nustatyta 4 cm. dydžio inksto aneurizma. Šioje vietoje atlikti embolizacijos (užspausti aneurizmą) bei padengti stentu nebuvo įmanoma - būtų padengta segmetinė arterija ir dalis inksto būtų žuvusi.

Operacijos metu  teko išspręsti 3 problemas: pagerinti kraujo pritekėjimą iš aortos, pašalinti inkstinės arterijos vingiuotumą ją sutrumpinant ir pašalinti aneurizmą, naujai suformuojant inkstinės arterijos išsišakojimą. Visi šie etapai negalėjo užtrukti ilgiau nei 30 min., nes ilgalkaikė inksto išemija sukelia negrįžtamą funkcijos pablogėjimą. Operacijos metu buvo atlikta endarterektomija iš aortos. Antru etapu buvo atlikta aneurizmos rezekcija - jos pašalinimo metu teko atskirti segmentines arterijas nuo pagrindinės ir vėliau viską susiūti, atstatant kraujotaką į abu inksto polius.

Pasak medikų, pacientė penktą parą po operacijos buvo išrašyta namo, jos būklė ir savijauta - normali. Ateityje jos laukia dešiniojo inksto operacija.

Periferinių arterijų aneurizmos pasitaiko retai - jos dažnis-3-5 procentai, tai yra maždaug 3-4 pacientai per metus. Inkstinės arterijos aneurizmos dažnis populiacijoje 0,01 proc. Aneurizmos eiga yra besimptomė, tačiau, kaip teigia medikai, jei įvyksta plyšimas, nustatyti tampa beveik neįmanoma dėl gausaus vidinio kraujavimo. Visos aneurizmos yra pavojingos tuo, kad žmogus nejaučia skausmo ar kitokių simptomų, todėl jos vadinamos „tyliosiomis žudikėmis“.

Eglė Žemaitienė

Kovo 11 - 17d. yra skelbiama Pasaulinė glaukomos savaitė. Šios savaitės renginuose dalyvauja ir Lietuva. 2012 m. Pasaulinės glaukomos savaitės šūkis - „Neleisk glaukomai užtemdyti savo gyvenimo“ siekia atkreipti visuomenės dėmesį, kad klastingą ligą glaukomą, sukeliančią negrįžtamą aklumą - galima laiku atpažinti ir sėkmingai gydyti.  Vienintelė ir tikra glaukomos profilaktika - tai savalaikė akių gydytojo konsultacija, kurios metu įvertinami pakitimai, diagnozuojama glaukoma ir skiriamas gydymas. Medikai įspėja, kad glaukoma pavojinga, jos neapgausi, ji progresuoja visą laiką, jeigu jos laiku nesustabdysime - galime apakti. „Naujų priemonių glaukomai atpažinti nėra išrasta, išskyrus dažną, reguliarų tikrinimąsi, o visos profilaktikos ir gydymo priemonės, naudojamos pasaulyje, yra prieinamos ir Lietuvos žmonėms. Dar kartą primename, kad akis reikia tikrintis, o galimybės pasitikrinti - yra“ - teigia Kauno klinikų Akių ligų klinikos Konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė ir Glaukomos draugijos prezidentė prof. Ingrida Janulevičienė.

Glaukoma prasideda dažniausiai nepastebimai, nesukeldama jokių ypatingų požymių. Dažniausiai ankstyva glaukoma nustatoma, kai žmogus atvyksta pasitikrinti dėl netinkančių akinių, akių nuovargio žiūrint televiziją, ašarojimo – tai požymiai, nesusiję su glaukoma, bet patyręs akių gydytojas atkreipia dėmesį į pradinius pakitimus, būdingus glaukomai ir nukreipia specialisto konsultacijai. Pasitaiko, kad uždengus vieną akį ranka, pastebima, kad kita akimi matoma lyg pro rūką ar rakto skylutę. Žmogus galvoja, kad tai atsitiko staiga, tačiau neretai - tai toli pažengusios klastingos ligos - glaukomos požymis.

Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Susirgus glaukoma, pamažu siaurėja akiplotis, darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes matymas tampa tarsi “pro vamzdį”. Sergantieji ilgą laiką net nežino, jog serga glaukoma, nes pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų: žmogui nei skauda, nei akis graužia. Glaukoma neužkrečiama, tačiau gali būti paveldima.

Glaukoma turi keletą rizikos veiksnių, kurie gali įtakoti jos atsiradimą – didelio laipsnio trumparegystė, migrena, arterinio kraujospūdžio svyravimai (tiek žemo, tiek aukšto kraujospūdžio), įvairūs kraujotakos sutrikimai, taip pat glaukoma gali atsirasti po stiprių akių sužeidimų ar kai kurių akių operacijų. Šia liga dažniau serga vyresni asmenys, kuriems virš 40 metų amžiaus, tačiau sirgti glaukoma gali ir vaikai. Įdomu tai, kad geltonosios rasės žmonės  dažniau serga uždaro kampo glaukoma, o juodajai rasei būdinga piktesnė ir agresyviau progresuojanti glaukomos eiga. Tai susiję su įgimtais rasiniais ypatumais.

Glaukomų gydymo tikslas yra išlaikyti regėjimo funkcijas, užtikrinant paciento gyvenimo kokybę už efektyvią kainą. Pagrindinis šiuo metu naudojamas gydymo būdas, apsaugantis nervines ląsteles nuo žuvimo yra akispūdžio mažinimas ir visų žinomų rizikos veiksnių koregavimas. Vieni antiglaukominiai lašai mažina akies skysčių gamybą, kiti pagerina skysčių nutekėjimą iš akies. Lašai vartojami nuolatos 1-2-3 kartus per dieną visą gyvenimą. Chirurginis glaukomos gydymas taikomas, kai gydymas lašais yra neefektyvus, nepakankamas ir nepavyksta sustabdyti glaukominio proceso kompensacijos. Lazerinės chirurginės procedūros taikomos greta medikamentinio gydymo akispūdžio mažinimui arba kaip profilaktinė priemonė uždaro kampo glaukomos atveju. Antiglaukominių operacijų metu sudaromos sąlygos akies skysčiui filtruotis iš akies vidaus į išorę. Chirurginiu būdu sumažinus akispūdį, siekiama išvengti ligos progresavimo, tačiau atstatyti iki operacijos prarasto regėjimo neįmanoma.

Pasaulyje įdiegtos modernios glaukomos diagnostikos technologijos šiuo metu yra prieinamos ir  Lietuvos pacientams. Kauno klinikų Akių ligų klinika turi modernią bazę ankstyvai glaukomos diagnostikai, todėl galime drąsiai sakyti, kad glaukomos diagnostinės technologijos atitinka pasaulinius standartus.

Parengė Eglė Žemaitienė

Kauno klinikų koloproktologai, operuodami riestinės žarnos auglį ir atlikdami žarnos rezekciją, panaudojo naują audinių susiuvimo techniką - operacinius žiedus, kurie be jokių siūlių sujungia audinių kraštus. Operaciją atliko dr. Saulius Švagždys ir prof. Žilvinas Saladžinskas, anesteziologė doc. Jūratė Gudaitytė.

Pasak operaciją atlikusių chirurgų, operuojant auglį, yra šalinama dalis žarnos, likę galai yra sujungiami. Tam paprastai yra naudojamos įvairios metodikos, turinčios savų teigiamų ir neigiamų pusių. Dažniausia naudojamas būdas audinių kraštams susiūti susiuvimas rankiniu būdu. Susiuvant tokiu būdu, pašalinus auglį, laikui bėgant siūlai rezorbuojasi ir siūlė sugyja. Rankinė jungtis yra patogi, jeigu operacinė žaizda yra arti, tačiau jei žaizda yra giliai, kyla jungties nesandarumo rizika. Kitas būdas - likusius žarnos kraštus susiūti naudojant siuvimo aparatą, atliekant mechaninę siūlę. Mechaninė siūlė - tai mažos indiferentinio metalo kabės, sujungiančios audinių kraštus. Mechaninės siūlės komplikacija - audinių surandėjimas.

Dar vienas būdas, atsiradęs neseniai, kuris šioje operacijoje ir buvo panaudotas, yra žarnos kraštų sujungimas žiedais, nenaudojant nei siūlo, nei siuvimo aparato. Ant žiedų užmaunami žarnos galai, jie mechaniškai susispaudžia. Žiedai lieka organizmo viduje ir po dviejų savaičių jie pasišalina, o siūlė suauga be jokių randų. Pagrindinis operacijos akcentas, pasak chirurgų, - audinių suspaudimo fenomenas. Audinių negalima suspausti nei per daug, nei per mažai. Per daug suspaustiems audiniams sutrinka mityba, per lengvai suspaustiems - atsiranda siūlės nesandarumas.

Šie operaciniai žiedai yra vienas iš paskutiniųjų Švedijos kompanijos „Carpo novum“, daug metų dirbančioje šioje srityje, išradimas. Žiedai, bandant įvariais medžiagas, yra praėję eksperimentinių tyrimų stadiją su gyvūnais, ilgą klinikinę studiją Malmės ir Lundo universitetinėse ligoninėse. Ši operacinė įranga labai paprasta - specialūs laikikliai žiedams, o pats sujungimas vyksta mechaniškai suspaudžiant jungties kraštus.

„Ryžomės pabandyti šią naują metodiką ir esame patenkinti. Pacientė buvo operuota dėl riestinės žarnos vėžio, vėžys neišplitęs. Žarnos rezekcija buvo ganėtinai sklandi, todėl ryžomės uždėti kompresinę jungtį, panaudojant žiedus. Pacientė po 5 dienų galėjo vykti į reabilitaciją. Mažiau kaip mėnesio, atlikus endoskopinį tyrimą, buvo galima stebėti visišką siūlės sugijimą“ - sakė prof. Ž. Saladžinskas.

Eglė Žemaitienė

Jau keletą savaičių  Kauno klinikų neurochirurgai, atlikdami sudėtingiausias galvos smegenų navikų operacijas,  naudoja patį moderniausią, vieną iš 7 tokių aparatų visame pasaulyje, leidžiantį pasiekti maksimalų tikslumą operacijos metu ir geriausias pasveikimo galimybes pacientui - intraoperacinį magentinį rezonansą.  Naujasis intraoperacinis magnetinis rezonansas leidžia gauti geriausius operacijos rezultatus - pradžioje operacijos atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, kartu naudojant navigacinę sistemą, gaunamos tikslios auglio koordinatės ir padėtis, numatoma geriausia operacijos taktika, tada operuojama, baigiant operaciją dar kartą atliekamas skenavimas ir pašalinami auglio kraštai, jeigu jie lieka. „Atlikę operaciją mes matome labai tiksliai, ar liko auglio ir kiek liko. Atlikdami operaciją mes matome daug daugiau, randame daleles auglio, kurias dar galime pašalinti. Atlikę kelias operacijas, mes matome didžiulę naudą pacientams, taip pat operacijos kokybei, saugumui bei rezultatams. Šis aparatas pritaikomas chirurgiškai gydant neuroonkologinėmis ligomis sergančius pacientus, operuojant galvos smegenų navikus“ - sakė Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas

Instaliavus šį aparatą į Neurochirurgijos klinikos operacinę, operuojantys chirurgai turėjo praeiti specialius mokymus, kaip naudoti šį aparatą operacijos metu.

Priešingai nei kita aparatūra, intraoperacinio magnetinio rezonanso naudojimas operacijos metu jos trukmės nesutrumpina, bet prailgina, todėl, kad operacija, atlikus pakartotinį skenavimą yra tęsiama, kol pasiekiama maksimali auglio pašalinimo galimybė. Naudojant intraoperacinį magnetinį rezonansą, pacientas yra apsaugomas nuo pakartoninių tyrimų rentgeno aparatu bei rentgeno spindulių poveikio.

Aparatas, esantis Neurochrurgijos klinikoje jau keletą savaičių, intensyviai naudojamas - jau atlikta 13 operacijų, kasdien atliekamos po dvi tris operacijas.  Aparatas įsigytas pagal ES projektų lėšas.

   
Algirdo Ratkelio nuotraukos.

Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel:(8 37) 326581, mob.tel 868268423
El.paštas:atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

Kontaktinis asmuo:
Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas
Tel:8 688 52429

LSMU MA Virškinimo sistemos tyrimų instituto vadovas, Gastroenterologijos klinikos vadovas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. L. Kupčinskas žurnalo „Veidas“ pirmą kartą surengtame projekte „Mini Nobelis“ išrinktas iškiliausiu 2002–2012 metų medicinos srities mokslininku.

Projekte „Mini Nobelis“ buvo vertinamas mokslininkų mokslinis produktyvumas: publikacijos prestižiniuose leidiniuose, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir atlikta trisdešimties medicinos srities žymiausių mokslininkų apklausa.

Be medicinos, buvo išrinkti iškiliausi inžinerijos, filologijos, istorijos, ekonomikos, chemijos, teisės, biologijos, fizikos, matematikos sričių mokslininkai.

Prof. L. Kupčinskas praėjusiais metais apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. 2010 m. profesoriui yra skirta Lietuvos mokslo premija.

Eglė Žemaitienė

Kauno klinikose Akušerijos ir ginekologijos klinikoje sėkmingai atlikta sudėtinga išplėstinė laparoskopinė operacija dėl kiaušidžių onkologinės ligos – dėl auglio ir potencialių metastazių kartu su gimda ir jos priedais laparoskopiniu būdu pašalinta ir taukinė. Tai yra ilga, sudėtinga, išplėstinė ginekologinė bei viršutinio pilvo aukšto operacija, kuri standartiškai būdavo atliekama tik darant didelį atvirą pjūvį, po kurio sveikstama ir atsigaunama daug ilgiau. Operaciją atliko gydytojų laparoskopuotojų komanda - Saulius Paškauskas, Arnoldas Bartusevičius ir doc. Eimantas Švedas. Po laparoskopinės operacijos pacientė jaučiasi gerai, trečią parą išleista gydytis į namus. Dėl greitesnio sveikimo bei mažesnio komplikacijų pavojaus minimaliai invazinė chirurgija turi savo vietą ir sparčiai skinasi sau kelią atliekant išplėstines onkologinekologines operacijas ir tokių operacijų spektras yra nuolat plečiamas. Pasak medikų, koks metodas bebūtų taikomas kiaušidžių vėžio atveju-atviroji ar laparoskopinė operacija- svarbiausia yra pirminės operacijos radikalumas, kad kūne nebeliktų ligos.

Pasak vieno iš operaciją atlikusių gydytojų akušerio - ginekologo S. Paškausko, laparotomijos (atvirosios operacijos) ir laparoskopijos skirtumas yra akivaizdus - visame pasaulyje laparaskopinių operacijų tik daugėja ir jos įvairėja - įrodyta, kad po laparoskopinių operacijų gulėjimo stacionare laikas yra trumpesnis, yra greitesnis grįžimas į gyvenimą, geresnė jo kokybė. Šią sudėtingą operaciją buvo nuspręsta atlikti laparoskopiškai dar ir dėl jauno pacientės amžiaus – po laparoskopijos mažesnė žarnų suaugimo ligos tikimybė, mažesnė pūlingų komplikacijų tikimybė. Kadangi pooperacinis gijimas yra daug trumpesnis, laparoskopinė operacija turi ir ekonominį efektą.

Gydytojo akušerio ginekologo doc. E. Švedo teigimu , tokiai operacijai, kuri buvo atlikta - taukinės pašalinimas ir gimdos bei jos priedų pašalinimas per laparoskopiją, yra tik nedidelis procentas pacienčių kurioms tai atlikti būtų sudėtinga. Pagrindinė kontraindikacija tokioms operacijoms yra viršsvoris bei amžius. „ Tačiau pacientes, sergančias metaboliniu sindromu, kurių svoris yra 130 - 180kg, turinčias didelę riziką sirgti gimdos kūno vėžiu, jas visas operuojame tik laparoskopiškai, nes atvira chirurgija tokioms pacientėms būtų itin komplikuota dėl sunkesnio pooperacinio gijimo. Trumpesnis gijimas ir tuo pačiu trumpesnis buvimas stacionare padeda išvengti hospitalinių infekcijų, pooperacinių žaizdų, pooperacinio karščiavimo. Kontraindikacijų išplėstinei laparoskopinei chirurgijai vis mažėja“ - teigė doc. E. Švedas.

Medikų nuomone, pagrindinės taisyklės, plėtojant išplėstinių onkoginekologinių laparoskopinių operacijų struktūrą ir pagalbą yra  vienodo lygio kompetenciją laparoskopijoje įvaldžiusių gydytojų komanda, galinčių vienas kitą pakeisti tiek operacijos metu, tiek atostogų ar stažuočių metu, kad bet kada besikreipiančios pacientės gautų vienodą pagalbą. Pagrindinė tendencija šiuolaikinėje chirurgijoje yra plėtoti ne individualumą, bet komandinį darbą.

Eglė Žemaitienė

Kauno klinikose chirurgų komanda – chirurgas koloproktologas, urologas ir akušeris-ginekologas – pirmą kartą atliko sudėtingą operaciją – dubens egzanteraciją (išvalymą). Šios operacijos metu dėl sunkios onkologinės ligos – gimdos kaklelio vėžio lokalaus atkryčio (recidyvo) žarnyne – buvo pašalinta tiesioji žarna, šlapimo pūslė ir makštis. Operacija baigta dirbtinės išangės ir dirbtinės pūslės iš plonosios žarnos suformavimu. Pasak medikų, atskirai šių organų pašalinti dėl onkologinės ligos peraugimo nebuvo įmanoma. Tokia operacija techniškai yra labai sudėtinga, užtruko beveik 8 val. – kartu buvo pašalinta šlapimo pūslė, makštis ir tiesioji žarna. Šios operacijos etapai yra atliekami atskirai ir tai yra įprastinė operacija – tiek šlapimo pūslės pašalinimas, tiek tiesiosios žarnos pašalinimas, tiek makšties pašalinimas. Tačiau visų operacijos etapų atlikimas vienu metu – tai sudėtingas komandinis darbas. Operaciją atliko Kauno klinikų chirurgas prof. Dainius Pavalkis, urologas doc. Daimantas Milonas ir akušeris-ginekologas doc. Eimantas Švedas. Operacijoje taip pat dalyvavo doc. Ričardas Augustis, chirurgas Henrikas Paužas ir urologas Aivaras Grybas.

Pasak vieno iš operaciją atlikusių chirurgų prof. D. Pavalkio, kartais pasigirsta klausimų, dėl kokių priežasčių yra reikalinga tokia sudėtinga ir psichologiškai sunki operacija. Prof. D. Pavalkio nuomone, dabartinėje onkologijoje yra susidariusi nuostata, kad mirtį sukelia išplitusi onkologinė liga – metastazės plaučiuose ar kepenyse arba tokia ligos eiga, kai taikyti chemoterapinį gydymą yra sudėtinga. Tačiau lokalus atkrytis (recidyvas) – žarnyne, priešinėje liaukoje ar kauluose – sukelia pacientui didžiulius skausmus. Šiai pacientei gimdos kaklelio atkrytis (recidyvas) atsirado žarnyne. „Todėl, vadovaudamiesi europiniais standartais bei patirtimi, ir ryžomės tokiai operacijai. Pažvelkime į laikotarpį prieš 15–20 metų – metastazės kepenyse, esant storosios žarnos vėžiui, tais laikais buvo tolygu mirties nuosprendžiui ir niekas tokių pacientų neoperuodavo. Dabartiniais laikais maždaug trečdaliui tokių pacientų metastazės kepenyse yra operuojamos ir atliekamos didelės kepenų rezekcijos. Manau, kad psichologinis perversmas reikalingas ir šioje srityje – lokalus atkrytis (recidyvas) nėra mirties nuosprendis. Operuoti yra įmanoma, kai yra gera diagnostika, o magnetinio rezonanso tyrimas rodo, kiek ir ką chirurgas gali operuoti. Tokia mūsų atlikta operacija yra pirmoji Kaune, tačiau tikrai jų darysime ir daugiau“ – sakė prof. D. Pavalkis.

Pacientų, kuriems atsiranda lokalus izoliuotas atkrytis – nėra daug, tačiau keletui per metus būtų reikalinga tokia sudėtinga operacija. Lietuvos chirurginės onkologijos ir chemoterapijos draugija, siekdama taikyti optimaliausią gydymą sudėtingomis onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, stengiasi, kad daugiadalykis medikų konsiliumas būtų įteisintas kaip atskira paslauga. Pasak prof. D. Pavalkio, įteisinus tokį konsiliumą, sumažėtų operacijų, kurių atlikimas neatneštų norimos naudos. Kita vertus, konsiliumas spręstų – galbūt kitu atveju operacija padėtų išvengti ilgo ir brangaus chemoterapijos taikymo.

Artimiausioje ateityje į klinikinę praktiką planuojama įdiegti ir kitus, pažangius onkologinių ligų gydymo chirurginius būdus. Vienas iš jų – hiperterminė intraoperacinė chemoterapija, kai pašalinama visa pilvaplėvė su kanceromatoze, visi pažeisti organai ir tiesiai į pilvo ertmę operacijos metu yra leidžiamas chemoterapijos preparatas.

Tradiciškai Kauno klinikose paskutinę gruodžio mėnesio darbo dieną buvo surengtos Senųjų metų palydėtuvės. Kartu pabūti susirinko itin gausus būrys Kauno klinikų darbuotojų – administracijos atstovai, gydytojai, slaugytojai. Kartu palydėti senuosius metus atvyko ir garbūs svečiai - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė, Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Jonas Jučas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai prof. Vida Marija Čigriejienė, prof. Arimantas Dumčius, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, savivaldybės Tarybos narys Kęstutis Kriščiūnas, kiti garbūs svečiai.

Svečiai pasveikino susirinkusius klinikų darbuotojus su naujaisisas metais ir kartu pasidžiaugė gražiausiais praėjusių metų rezultatais. LSMU rektorius prof. R. Žaliūnas pasidžiaugė, kad universitetas yra tarp geriausiųjų Lietuvoje, kad norinčiųjų čia mokytis skaičius yra didelis, kad įkurta universiteto atstovybė Izraelyje. SAM viceministrė Janina Kumpienė padėkojo medikams, kasdien dirbantiems sunkų alinantį darbą vardan pacientų sveikatos. Kauno miesto meras A. Kupčinskas pasidžiaugė, kad šiais metais Kauno miesto vardas buvo sėkmingai garsinamas ištisus metus - tai ir Žalgirio arena, ir krepšinio čempionatas, ir į Gineso rekordų knygą patekusi Kauno smaragdinė Kalėdų eglutė. Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius priminė apie  Kauno klinikų veiklą ištisus metus - Kauno klinikos yra svarbios ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, bei dėkojo visiems medikams už vienybę ir atsidavusį darbą.

Šventinę penkminutę nuostabiais muzikos smuiko ir gitaros garsais papuošė duetas - Vilhelmas Čepinskis ir Sergejus Krinicinas, atlikę N. Paganini, A. Piazzola, F. Schuberto ir kitų kompozitorių kūrinius. Prof. J. Pundzius pasveikino virtuozus, kurių nuostabios muzikos klausėsi kiti, salėje esantys, medicinos virtuozai ir dėkojo  už nepamirštamas akimirkas.

Šventė baigėsi vieninga „Ilgiausių metų“, kurią atliko visi susirinkusieji Kauno klinikų bendruomenės nariai.

Eglė Žemaitienė

Kauno klinikose ortopedų traumatologų komanda pirmą kartą Lietuvoje bei Baltijos šalyse vienu etapu atliko vienpusę kelio sąnario endoprotezavimo, panaudojant mobilią platformą, operaciją kartu su kryžminio raiščio rekonstrukcija. Taigi, vienos chirurginės intervencijos pagalba buvo išspręstos dvi klinikinės problemos. Operacija atlikta jaunam vyrui,  kuriam po traumos įvyko vidinio segmento kelio sąnario kremzlės pažeidimas ir priekinio kryžminio raiščio plyšimas, kurį medikai diagnozavo  artroskopinės operacijos metu. Esant priekinio kryžminio raiščio plyšimui, negalima atlikti dalinio kelio sąnario endoprotezavimo, panaudojant mobilią platformą, todėl iki šiol šiems pacientamas būdavo atliekamas totalus kelio sąnario endoprotezavimas ir pakeičiami net ir nepažeisti kremzlės segmentai.  Tačiau šiam jaunam pacientui išorinė kelio sąnanrio pusė buvo visiškai sveika ir esamą kryžminio raiščio plyšimą buvo nuspręsta rekonstruoti vienos operacijos metu, tuo sudarant sąlygas implantuoti dalinį kelio sąnario endoprotezą, pakeičiantį tik pažeistą vidinį kremzlės segmentą.

Operacijos metu buvo atlikta priekinio kryžminio kelio raiščio plastika, tos pačios operacijos metu implantuotas dalinis kelio sąnario protezas su mobilia platforma. Vienas iš svarbiausių tokia sudėtingos ir kompleksinės operacijos sėkmės garantų-komandinis darbas. Priekinį kryžminį raištį implantavo gydytojai Valdemaras Loiba ir Vytautas Kimtys, o protezavimo operaciją atliko doc. Šarūnas Tarasevičius ir gydytojas-rezidentas Tomas Januševičius. Pacientas po operacijos jaučiasi gerai.

Pasak vieno iš operaciją atlikusio ortopedo traumatologo doc. Šarūno Tarasevičiaus, tokiems jauniems pacientams kaip šis, atlikti dalinę kelio sąnario operaciją panaudojant mobilią polimero platformą yra visos indikacijos. „Atlikę tokią operaciją mes vienu žingsniu aplenkėme laiką, kadangi vienos operacijos metu išsprendėme dvi problemas. Jei nebūtume implantavę kryžminių kelio raiščių, būtų reikėję atlikti standartinę endoprotezavimo operaciją, pilnai keičiant sąnarį, o visa tolimesnė eiga būtų sudėtingesnė. Atlikus viską vienu metu kompleksiškai, pacientas patiria mažesnę invaziją, pasiekiami geresni ilgalaikiai rezultatai“-sakė doc. Š. Tarasevičius

Atlikus šią operaciją, reabilitacija yra lengvesnė, į veiklą ir normalų gyvenimą grįžtama daug greičiau, kadangi pacientas patiria mažesnę intervenciją – mažiau trikdoma kelio sąnario kraujotaka, atliekamas dvigubai mažesnis nei įprastinis pjūvis. Tokiai operacijai pritaikyti naudojami specialūs-minimalios invazijos instrumentai.

Po tokios operacijos apie 95 proc pacientų po 15 metų jaučiasi gerai ir jiems nereikia pakartotinės endoprotezavimo operacijos. Implantavus dalinį kelio sąnarį, jei vėliau ir reikia atlikti pakartotinę endoprotezavimo operaciją, tai yra standartinė pirminė endoprotezavimo operacija. Taigi nereikia kartotinai operuojant naudoti sudėtingų sistemų ir nėra susiduriama du dideliu kaulinės masės netekimu, kas yra labai svarbu operuojant jaunus žmones, kurie tikėtina ateityje, nepriklausomai nuo implantuoto sąnario turės patirti kartotinę operaciją.

Tokį operacijos būdą, kai vienu metu atliekama dalinė sąnario endropotezavimo operacija kartu su kryžminių kelio raiščių implantavimu, ateityje planuojama plačiau įdiegti į kasdieninę klinikinę praktiką. Pasak doc. Š. Tarasevčiaus apie 5 - 6 pacientams per metus reikėtų tokios operacijos.

Pasaulyje vienpusis protezavimas sudaro apie 10 proc. visų protezavimo operacijų. Lietuvoje šis skaičius yra mažesnis, todėl , kad Lietuvoje žmonės į gydytojus kriepiasi vėliau ir atvejai yra užleisti, todėl ne visiems galima pritaikyti tokį implantą. Sprendimas implantuoti vienpusį kelio sąnario endoprotezą su mobilia platforma, turi būti priimtas laikontis labai griežtų ir aiškiai apibrėžtų indikacijų ir tik tada galima  užtikrinti ilgą implanto tarnavimo laiką.

Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel. 8 37 326581
El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt 

Asmuo kontaktams
Doc. Šarūnas Tarasevičius
Tel. 8 614 81600

Advento laikotarpiu, laukiant gražiausių metų švenčių, Kauno klinikose gydomi mažieji pacientai sulaukia daug dėmesio iš bendraamžių mokinių, politikių, dvasininkų ir visuomenės veikėjų.

Baigiantis gruodžiui Knygų turgaus atstovai kartu su miesto meru Andriumi Kupčinsku lankėsi Kauno klinikose ir Vaikų ligų klinikai padovanojo daugiau kaip 300 vaikiškų knygų, kad mažieji klinikos pacientai jas skaitydami galėtų lavintis ir bent trumpam pamiršti savo ligas.

Knygos buvo surinktos „Žaliosios akcijos“ metu, per kurią kauniečiai buvo skatinami atiduoti nebevartojamas ir neskaitomas knygas. Surinkta ir prikelta antram gyvenimui apie 50 000 knygų. Iš jų atrinktos vaikiškos knygelės, kurios ir padovanotos Kauno klinikoms. Knygos yra svarbios ligoninėje gydomiems vaikams, jos lavina ir teikia džiaugsmo. Kartu su Kauno meru ligoninėje apsilankęs Kalėdų Senelis įtraukė vaikus į žaidimus ir įteikė dovanėlių.

Prasidėjus priešventinei savaitei LSMU MA Vaikų ligų klinikos II skyriaus Onkohematologijos poskyryje lankėsi įdomūs, talentingi ir dosnūs svečiai. Penktą kartą Kauno Dainavos bendruomenės centras „Draugystė“ organizuoja gerumo akciją „Dalinkime gerumą visiems“.

Dainininkės Rūtos Morozovaitės vadovaujamo vaikų ansamblio mažosios dainininkės savo daineles ir šokį skyrė tokiems patiems kaip ir jos – tik šiandien sergantiems – vaikams bei jų tėveliams ir visam aptarnaujančiam personalui. Mažiesiems ligoniukams pačius šilčiausius laiškelius ir linkėjimus perskaitė ir dovanas dalijo Geroji Fėja, jai padėjo moksleiviai. Svečiai stengėsi, kad ši diena ligoninėje būtų ne tik linksma, bet ir dosni, todėl vis ieškojo priežasčių dovanų įteikti. Kvietė deklamuoti, dainuoti ar šiaip pabendrauti...

Kauno miesto mero vardu kalbėjo savivaldybės tarybos narė Rimutė Prievelienė. Dainavos bendruomenės centro „Draugystė“ pirmininkė Danutė Macenkaitė, Palemono bendruomenės centro Tarybos pirmininkė Jūratė Kulevienė, Lietuvos metodistų bažnyčios, policijos atstovai, moksleiviai dar kartą įsitikino, kad visiems, ypač mažiems, ligoniukams labai reikia dėmesio, o jų tėveliams – supratingo palaikymo ir šilto žodžio.

„Išgyvename malonų laikotarpį, kai norisi dalytis ir gerumu, ir šiluma, ir šypsena ne tik su artimiausiu, šalia esančiu žmogumi, bet ir tolimesniu, šiuo metu sergančiu ar vienišu, – skyriaus vadovė dr. Rima Šileikienė linkėjo meilės ir šilumos ne tik per šventes. – Turbūt nuo šios šilumos būsim ir sveikesni, ir geresni, ir viskas apskritai geriau seksis. Ir pildysis mūsų noras būti sveikiems.“

Taip pat jau tradiciniu tampa Kauno technologijos universiteto kapeliono kun. Petro Pich bei studentų apsilankymas Kauno klinikose. Šį kartą studentai su kapelionu lankėsi keturiuose vaikų skyriuose – vaikų chirurgijos, vaikų akių ligų, vaikų neurologijos ir vaikų endokrinologijos skyriuose. Studentai linksmino mažuosius pacientus, šoko, žaidė žaidimus ir įteikė dovanėlių – kad ligoninėje laukti šv. Kalėdų būtų linksmiau.

Dėmesingi savo bendraamžiams buvo ir įvairių mokyklų mokiniai – vaikų ligų skyriuose gydomus pacientus aplankė Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos bei Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos mokiniai, svečiai iš Švedijos.

Eglė Žemaitienė
Džiuljeta Kulvietienė

Gruodžio 20 d. buvo pasirašyta sutartis tarp Lietuvos ir Šveicarijos vyriausybių ir pradedamas vykdyti projektas, kurio metu Šveicarijos vyriausybė teiks paramą Lietuvai. Projekto trukmė – 2012–2017 m., numatoma skirti suma apie 100 mln. litų. Šis projektas – jau trečiasis Lietuvoje, kai Šveicarijos vyriausybė teikia paramą Lietuvai. Pirmą kartą parama buvo skirta 1995 m., antrą kartą – 2004 m., trečią kartą parama bus suteikta 2012–2017 m.

Projekto vykdymas suskirstytas į dvi programas: „Energiją tausojančių technologijų įvedimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir naujagimiui“. Šio projekto vykdymo metu bus šiltinami ir renovuojami pastatai. Programoje dalyvauja 15 ligoninių, teikiančių akušerijos ir neonatologijos paslaugas. Kita to paties projekto programa – „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“. Ši programa apima kelis etapus – aparatūros įsigijimas, mokymai, metodikų ir bendros informacinės sistemos sukūrimas visai Lietuvai, taip pat patalpų remontas. Projekte dalyvaujančios ligoninės buvo atrinktos pagal griežtus kriterijus, atlikus galimybių tyrimą. Į šią programą buvo įtrauktos 22 ligoninės, atitinkančios konkrečius kriterijus – už gautas lėšas bus perkama aparatūra ir atliekamas ligonių remontas. Metodikos, mokymai, informacinė sistema bus diegiama visoms 35 ligoninėms, teikiančioms akušerijos ir neonatologijos paslaugas Lietuvoje. Numatyti mokymai, kurie turėtų standartizuoti skubią akušerijos ir neonatologijos pagalbą, kad ji būtų vienodai teikiama visoje Lietuvoje. Mokymus turėtų reglamentuoti ir sutvirtinti metodikų Lietuvai sukūrimas. Aparatūra pirmiausia bus perkama rajoninėms ligoninėms, kur labiausia jos trūksta, taip pat daliai II B ir III lygio akušerijos ir neonatologijos paslaugas teikiančių ligoninių. Kitais metais aparatūra bus aprūpintos specializuotas paslaugas teikiančios ligoninės. Daugiau nei 50 proc. turimos aparatūros yra senesnė nei 7 m. Tad labai svarbu Lietuvoje naudojamą seną aparatūrą projekto metu atnaujinti.

Norėdami susipažinti su projekto vykdymo galimybėmis, gruodžio 4–7 dienomis Lietuvoje lankėsi 7 atstovai iš Šveicarijos perinatologijos centrų – Bazelio, Ženevos ir Ciuricho universitetinių ligoninių. Svečiai lankėsi LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, Kaune Krikščioniškuose gimdymo namuose, Kauno klinikinėje ligoninėje, Pirminiame sveikatos priežiūros centre Igliaukoje, Marijampolės ligoninėje. Susipažino su minėtų įstaigų veikla, paslaugų regionalizacijos principu. Vizito metu buvo iškeltas tikslas – sudaryti penkerių metų bendradarbiavimo planą (kol bus vykdomas projektas). Pasak LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos gimdymo skyriaus vadovo doc. Mindaugo Kliučinsko, buvo numatytos kelios bendradarbiavimo kryptys: perimti kolegų patirtį kuriant simuliacijos centrą Lietuvoje, įdiegti naujus vaisiaus būklės vertinimo gimdymo metu metodus, įsteigti psichologinės pagalbos grupes moterims, bijančioms gimdyti. Neonatologijos srityje planuojama bendradarbiauti tobulinant neinvazinės naujagimių ventiliacijos galimybes, Lietuvai būtų naudinga perimti ilgalaikio naujagimių stebėjimo („follow-up“) patirtį iš Šveicarijos specialistų. Doc. M. Kliučinsko teigimu, būtų labai svarbu projekto metu įdiegti Lietuvoje dar neegzistuojančią metodiškai vykdomą anoniminę „arti netekties“ atvejų analizę. Tai sunkios klinikinės situacijos, kurių metu netektis neįvyksta, nes jai užkertamas kelias. Tokių analizių tikslas – jokiu būdu neieškoti kaltų. Tačiau, įvertinus situaciją, gerinti, keisti priežiūros taktikas, kad būtų laiku užkirsta galimybė atsirasti sisteminėms nesėkmėms. „Lietuvoje perinataliniuose centruose analizuojamos perinatalinės bei nėščiųjų ir gimdyvių netektys, taip pat rengiamos patologoanatomijos konferencijos. Tačiau „arti netekties“ atvejų mes neanalizuojame, neturime bendrai sutarto būdo, kaip tą kvalifikuotai padaryti“ – sakė doc. M. Kliučinskas. Ne mažiau svarbi kryptis – tai mokymasis iš Šveicarijos kolegų, kaip ir kokiais būdais skleisti moters ir vaiko sveikatinimo informaciją visuomenei, kad ši būtų suprantama, pasiekiama ir visuomenėje priimta.

Tai pirmojo susitikimo metu aptartos kryptys, kurios ateityje gali būti tikslinamos ir plėtojamos, vykdant penkerių metų projektą.

Eglė Žemaitienė

Besibaigiant metams, kada aptariami ir įvertinami visi svarbiausi metų darbai bei pasiekimai, Kauno klinikose lankėsi Lietuvos krepšinio federacijos vadovybė - prezidentas Arvydas Sabonis, garbės prezidentas Vladas Garastas, federacijos sekretorius Mindaugas Balčiūnas. Federacijos vadovai susitiko su klinikų generaliniu direktoriumi prof. Juozu Pundziumi ir besirūpinusiais krepšinio komandomis medikais.  

Susitikimo metu Federacijos vadovai pasidžiaugė 2011m. pasiekimais ir padėkojo Kauno klinikų medikams už visą jų atkaklų  darbą ištisus metus - visų krepšinio federacijos komandų žaidėjų sveikatos priežiūrą, kvalifikuotą pagalbą įvykus traumoms, priflaktiką, o ypač už rūpimąsi Lietuvos vyrų krepšinio rinktine besiruošiant bei atstovaujant Lietuvą Europos vyrų krepšinio čempionato metu.

Buvo aptartas tolesnis bendradarbiavimas ir kitais, 2012metais – visi metų tikslai bei užmojai, kurių pats svarbiausias yra dalyvavimas vasaros olimpinėse žaidynėse Londone.

 Asmuo kontaktams: 

Eglė Žemaitienė

Kauno klinikų atstovė spaudai

Tel- 8 682 68423

El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

Kauno klinikose net trims pacientams, operuojant peties sąnarį ir kelio priekinius kryžminius raiščius, pritaikyta visiškai nauja metodika. Operacijos atliktos bendradarbiaujant medikams iš Olandijos ir LSMU MA Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojui prof. Rimtautui Gudui.

Atliktos trys operacijos - dvi išnirusio peties sąnario kombinuota artroskopinė- atvira operacijos bei viena artroskopinė kelio priekinių kryžminių raiščių atstatymo operacija. Šioms operacijoms, taikant pasaulyje visiškai naujas metodikas ruoštasi buvo ilgai - metodika primiausia buvo taikoma operuojant mirusių žmonių sąnarius Miuncheno, Vokietija, laboratorijoje. Tokių operacijų mokymosi tikslais buvo atlikta per du tūkstančius.

Pasak operacijas atlikusio ortopedo traumatologo prof. R. Gudo - peties sąnario išnirimas-sudėtinga trauma, nutinkanti sportininkams ir aktyviems asmenims bet kokios fizinės veiklos metu. Pacientui, kuriam buvo atlikta operacija, peties sąnarys buvo išniręs daugelį kartų, išnirdavo judinant ranką, miegant. Išnyrant peties sąnariui, dažnai lūžta mentės sąnarinio paviršiaus priekinis ir apatinis kraštas  ir žastikaulio galvos kaulo ir kremzlės dalis. „Dėl kaulinių defektų ir ypač sudėtingų pažeidimų peties sąnaryje vien tik artroskopinės operacijos ne visada išsprendžia šią problemą, todėl dažnai tenka derinti artroskopinį ir atviruosius būdus. Operacijos metu dideliems kauliniams defektams rekonstruoti paimama mentės snapinės ataugos dalis su žastikaulio-stipinkaulio sausgyslėmis ir viskas perkeliama kartu su sausgysle į kaulo defekto vietą, tuomet ten fiksuojama specialia technika. Tokių operacijų  be specialių instrumentų negalėtume atlikti“- pasakojo prof. R. Gudas.

Specialūs intrumentai palengvina chirurgų darbą, naudojama sistema padeda stabiliai fiksuoti kaulą ir pacientas po tokios operacijos atsigauna greitai, rankos judesiai neberibojami jau kitą dieną po operacijos.  Iki šiol, išoperavus peties sąnario išnirimą, įtvarą reikia laikyti šešias savaites, judesiai ribojami. Nors tokio pobūdžio operacija atlikta pirmą kartą, ateityje tokių sudėtingų peties traumų su dideliais kaulo defektais gydymui būtent šią-kombinuotą metodiką ketinama įdiegti į kasdienę ortopedų traumatologų praktiką.

Operuojant plyšusius priekinius kryžminius kelio raiščius, pritaikyta taip pat nauja, Lietuvoje dar netaikyta metodika,  kurios metu kryžminis raištis taip pat fiksuojamas specialia technika įvedus transplantatą į kelio sąnarį ne per išorę, bet per vidų. Taip išsaugomos kaulo augimo linijos, kurios ypač svarbios vaikų amžiuje, kai dar nėra pilnai susiformavęs skeletas. Tokiu būdu išsaugomos kaulo augimo linijos nepažeidžia ilgųjų kaulų tolygaus augimo. . Po operacijos iš išorės beveik nelieka jokių randų.

Asmuo kontaktams:
Eglė Žemaitienė
Tel : 8 68268423,
el.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

Kauno klinikose hematologų, ortopedų – traumatologų, transfuziologų ir anesteziologų komanda pradėjo sąnarių persodinimo operacijas sunkia hemofilijos forma sergantiems žmonėms. Jau yra atliktos penkios tokios operacijos jauniems vyrams, jiems pakeisti tiek klubo, tiek kelio sąnariai. Sąnarių pakeitimas leis šiems žmonėms ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.

Hemofilija sergantiesiems ne tik sąnarių persodinimo, bet ir bet kuri kita operacija dėl didelio kraujavimo yra pavojinga ir sudėtinga. Sąnarių endoprotezavimo operacijos techniškai sudėtingos tuo, kad susiduriama ne tik su dideliu kraujavimu, bet ir su ligos nuo vaikystės pažeistais sąnariais.

Sergant hemofilija kraujuojama į įvairias kūno vietas, į poodinį sluoksnį, taip pat ir į sąnarius –taip sąnariai yra pažeidžiami ir  išsivysto hemofilinė artropatija. Kadangi hemofilija yra įgimta ir ja sergama nuo vaikystės, sąnarių pažeidimas būna sunkus, sutrinka jų funkcija, pacientus vargina nuolatinis skausmas. 

Hemofilija sergančių žmonių sąnarių endoprotezavimo operacija - kompleksinis komandos darbas. Numatomas kraujo krešėjimo faktorių skyrimo planas ir prieš, ir po operacijos, reabilitacijos metu, kadangi tokiems pacientams viso laikotarpio metu būtina užtikrinti tinkamą kraujo krešėjimą. Reabilitacija po operacijos užtrunka apie mėnesį. Vienam žmogui viso laikotarpio metu reikia sulašinti virš 100 000 vnt. krešėjimo faktorių.

Hemofilija - tai įgimta vyrų liga, kurią lemia chromosomų anomalijos. Hemofilija A - tai VIII kraujo krešėjimo faktoriaus trūkumas, hemofilija B - IX krėšėjimo faktoriaus trūkumas. Sergant hemofilija kraujuojama į vidaus organus ir nepatiriant traumos, kraujavimo stiprumas priklauso nuo ligos sunkumo - kiek kraujyje trūksta krešėjimo faktoriaus. Sunki hemofilijos forma būna tada, kai krešėjimo faktoriaus yra iki 1 proc. Tuomet vyksta savaimis kraujo išsiliejimas į sąnarius, į poodinį sluoksnį. Dėl nuolat pasikartojančio kraujavimo sąnariai yra pažeidžiami.

Sąnariai sergantiems hemofilija Kauno klinikose pradėti persodinti 2009 m. Anksčiau chirurginio gydymo nebuvo - tik terapinis. Šiuo metu vaikams, sergantiems hemofilija yra skiriamas profilaktinis gydymas - skiriami kraujo krešėjimo faktoriai, siekiant apsaugoti juos nuo tolimesnių komplikacijų, tokių kaip hemofilinė artropatija.

Šiuo metu Lietuvoje  hemofilija serga apie 150 žmonių,  iš 4 000 – 5 000 gimusių berniukų vienas gali sirgti hemofilija.

Asmuo kontaktams:
Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel.:(8-37) 326581, mob.tel.:8-682-68423
El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

Lapkričio 17d.pirmą kartą bus minima Pasaulinė Neišnešioto naujagimio diena. Šia proga LSMU MA Neonatologijos klinika iniciavo fotografijų parodą „Gyvybė, telpanti delnuose“ Lietuvos Respublikos Seime.

Neišnešioti naujagimiai - tai kūdikiai, gimstantys nuo 22 iki 37 savaičių gestacinio amžiaus. Iki 37 savaičių gimstantis naujagimis yra laikomas neišnešiotu. Kuo mažesnio svorio gimsta naujagimis - tuo intensyvesnės ir didesnės jam reikia pagalbos.

Statistikos duomenimis, neišnešiotų naujagimių, gimstančių kiekvienais metais, skaičius kinta nežymiai (JAV per pastaruosius dešimtmečius didėja) - apie dešimtį pastarųjų metų Lietuvoje iš tūkstančio gimstančių kūdikių šeši yra neišnešioti, o pasaulyje iš dešimties naujagimių vienas gimsta neišnešiotas. Modernėjančios technologijos, tobulėjanti medicina leidžia išsaugoti ir pagydyti vis mažesnio svorio naujagimius. Neišnešiotų naujagimių mirtingumas per pastaruosius metus Lietuvoje yra sumažėjęs - nuo 2000m. 22-23 savaičių gimusių naujagimių miritingumas yra sumažėjęs 13 proc., 24 - 25 savaičių - 6proc., 26-27 savaičių naujagimių - 13proc., 28-31 savaitės naujagimių - 3 proc. Panašūs rodikliai yra visame pasaulyje.

Neišnešioti naujagimiai neturi išsivysčiusių atitinkamų refleksų - čiulpimo ir rijimo, kad užtikrintų savo egzistavimą, todėl negali patys valgyti ir yra zonduojami. Jei negali gauti maisto per burną, tada tokiems vaikučiams yra skiriamos lašinės infuzijos. Dažnai dėl surfaktanto, medžiagos, kuri palaiko plaučius išsiplėtusius, stokos, jie negali patys kvėpuoti, todėl jų kvėpavimas palaikomas aparatais. Kadangi neišnešiotukai neturi pakankamo poodinio sluoksnio, jie neapsisaugo nuo šalčio streso, todėl jiems reikalingi specialūs palaikantys  šilumą inkubatoriai. Neišnešiotukų imunitetas nesubrendęs, todėl jie yra linkę sirgti infekcinėmis ligomis, ypač - sepsiu. Naujagimis gali vykti iš ligoninės namo tada, kai pats valgo ir jam nebereikia papildomo šilumos šaltinio.

PasakLSMU MA Neonatologijos klinikos vadovės, dr. Rasos Tamelienės, priežasčių, kodėl dalis naujagimių gimsta neišnešioti, yra daug. Visų pirma, priešlaikinį gimdymą gali nulemti infekcinės motinos ligos, gretutinės mamos ligos ir nėštumo patologija-preeklampsija, polihidramnionas, lyties organų displazijos, placentos atšoka, neurohormoniniai sutrikimai, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos. Jei moteris nešioja du ir daugiau kūdikių-tokie nėštumai taip pat dažnai baigiasi per ankstyvu gimdymu. Naujagimiai per anksti gali gimti ir dėl chromosomių bei genetinių anomalijų. Stresas, netinkamas gyvenimo būdas, sunkus darbas, mamos amžius iki 16 kos metų ir virš 35 erių - taip pat turi įtakos gimdymui per anksti.

Per metus Kauno klinikose yra gydoma apie 120-150 vaikučių iki pusantro kilogramo svorio.

Kontaktams:
Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel.:(8-37) 326581, mob.tel.: 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

Gripo viruso plitimą ribojančios priemonės:

•  kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei rankų higienos laikymasis;
•  saugaus atstumo laikymasis;
•  asmeninių apsaugos priemonių naudojimas;
•  tinkamas elgesys susirgus gripu.

KOSĖJIMO IR ČIAUDĖJIMO  ETIKETO BEI RANKŲ HIGIENOS LAIKYMASIS

Gripo virusas paprastai plinta oro lašeliniu būdu. Čiaudint ar kosint susidarantys lašeliai patenka ant virusui imlių žmonių viršutinių kvėpavimo takų gleivinės. Užkratas taip pat gali būti perduodamas per kontaktą su kvėpavimo takų išskyromis (pvz., liečiant daiktus arba paviršius, kuriuose yra virusas, ir po to liečiant savo akis, nosį ar burną).

Suaugusieji gali užkrėsti kitus žmones vieną dieną prieš gripo simptomų pasireiškimą ir iki penkių dienų nuo simptomų pradžios. Vaikai gali užkrėsti kitus dešimt ir daugiau dienų nuo simptomų atsiradimo.

Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas bei rankų higiena – paprastos ir efektyvios priemonės, sumažinančios gripo viruso plitimą.

Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo taisyklės:

1.     kosint ar čiaudint, būtina užsidengti burną ar nosį su nosine (geriau vienkartine), nusisukti;

2.     jei nosinės nėra – kosėti ar čiaudėti į drabužius, kurie nekontaktuos su atvira ranka ir veiks kaip oro filtras (į alkūnės linkį, skverną).

3.     neužsidengti burnos ar nosies delnu;

4.     nosiai valyti ar išsišnypšti naudoti vienkartines nosines, jas panaudojus išmesti į šiukšlių dėžę ir nedelsiant nusiplauti rankas;

5.     nekosėti ir nečiaudėti kitų žmonių draugijoje – išeiti į kitą vietą;

6.     neiškvėpti oro į kito žmogaus pusę;

7.     vengti kontakto su didelės gripo komplikacijų rizikos grupės žmonėmis: mažais vaikais, nėščiosiomis, pagyvenusiais ligotais žmonėmis;

8.     sveikas asmuo, atsidūręs kito asmens kosėjimo ar čiaudėjimo zonoje, turėtų nuo jo pasitraukti, trumpam sulaikyti kvėpavimą.

9.     Rankų higienos taisyklės:

a.     plauti rankas kuo dažniau;

b.     plauti rankas prieš valgį;

c.      plauti rankas palietus galimai užkrėstą daiktą;

d.     vengti liesti durų rankenas, turėklus ir kitus daiktus, kurie galėjo būti liečiami kitų žmonių;

e.      vengti kontakto su daiktais, kuriais keičiamasi (pinigais, bilietais ir kt.): mūvėti pirštines, atsiskaityti taip, kad nereikėtų grąžos, atsiskaityti mokėjimo kortele, naudotis ne vienkartiniais, o daugkartiniais transporto bilietais;

f.      palietus galimai užkrėstą daiktą, neliesti rankomis savo nosies ar burnos, netrinti akių;

g.     jei rankos suterštos kvėpavimo takų išskyromis, jos plaunamos muilu ir vandeniu;

10.         jei nėra galimybės nusiplauti rankų, jas galima įtrinti rankų antiseptiku.

11.         kuo dažniau vėdinti ir valyti patalpas.

SAUGAUS ATSTUMO LAIKYMASIS

•  Didžiausią galimybę užsikrėsti gripu turi žmonės, esantys iki 1 metro atstumu nuo sergančio gripu asmens. Todėl reikia kiek įmanoma stengtis laikytis didesnio nei 1 m atstumo vieni nuo kitų.
•  Gripo pandemijos sąlygomis tikslinga riboti susirinkimų ir asmeninių susitikimų skaičių, pirmenybę teikti bendravimui telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis.
•  Patartina vengti rankų paspaudimų, kitų fizinių kontaktų, socialinių ir religinių ritualų, kurių metu liečiamasi prie kitų žmonių arba daugelio žmonių liečiamų daiktų.

JEI JUMS PASIREIŠKIA PANAŠŪS Į GRIPO SIMPTOMAI,

PASILIKITE NAMUOSE, NEIKITE Į DARBĄ, MOKYKLĄ, ŽMONIŲ SUSIBŪRIMO VIETAS, NUO KITŲ ŽMONIŲ LAIKYKITĖS 1 m ATSTUMU.

Antibiotic Resistance and Infection Control (ARIC)

Atsparumas antibiotikams ir infekcijų kontrolė

Konferencijos vieta: BLC centras, salė „Elipsė“, Donelaičio 62, Kaunas

Programa

    9:00–9:30    Oficialūs sveikinimai

    9:35–9:50    Visuomenėje įgyta Streptococcus pneumoniae infekcija: atsparumo antibiotikams grėsmė ar mitas?

Prof. R. Sakalauskas. Pulmonologijos ir imunologijos klinika, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kaunas

  9:55–10:10    Sunkių infekcijų etiologija ir atsparumo antibiotikams problema XXI amžiaus pradžioje.

Doc. dr. A. Vitkauskienė. Laboratorinės medicinos klinika, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kaunas

10:15–10:30    Lietuvos gyventojų nuostatos ir stereotipai: antibiotikai ir infekcinių ligų gydymas.  

Dr. R. Ališauskienė ir S. Novikas. Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos įmonė UAB “Baltijos tyrimai” / The Gallup Organization, Vilnius

10:30–11:00    Kavos pertrauka

11:00–11:15    Staphylococcus aureus atsparumas antibiotikams: raida, atsparumo prevencijos galimybės.

Prof. A. Pavilonis, Ž. Maželienė. Mikrobiologijos katedra, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kaunas

11:20–11:35    Veterinarinių vaistų ir kitų medžiagų liekanų paplitimas gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose Lietuvos Respublikoje.

Doc. dr. P. Mačiulskis. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, Vilnius

11:40–11:55    Kliniškai svarbių bakterijų atsparumo antibiotikams monitoringas Baltarusijos Respublikoje.

Prof. L.P. Titov. Epidemiologijos ir mikrobiologijos mokslo tyrimų ir praktikos centras, Minskas, Baltarusija

12:00–12:15    Standartinės infekcijų kontrolės priemonės. Medicinos prietaisų sterilizacija ir jos galimybės Lietuvos ligoninėse.

Gyd. R. Budginaitė. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Vilnius

12:20–12:35    Laboratorijos organizavimas Hospitalinių infekcijų ir besivystančio mikrobų atsparumo stebėsenai.

Dr. E. Montrucchio. ID/AST European Application and Scientific Manager Diagnostic Systems, BD Biosciences, Italy

12:40–12:55    Antibiotikų eros pabaigos grėsmė: ar privalome keisti šių vaistų skyrimo įpročius?

Doc. dr. J. Gulbinovič, G. Barcys. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Vilnius

13:00–14:00    Pietų pertrauka

14:00–14:15    Antiseptiko (oktenidino chloridas ir fenoksietanolis) naudojimas antibiotikams atsparių mikroorganizmų sukeltų žaizdų infekcijų gydymui.

Dr. L. Pilipaitytė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Kaunas

14:20–14:35    Ankstyva sepsio ir sepsinio šoko diagnostika ir gydymo taktika.

Prof. D. Adukauskienė. Intensyvios terapijos klinika, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kaunas

14:40–14:55    Pažangūs greitos kraujo pasėlių atrankos molekulinės diagnostikos metodai.

Dr. P. Castan. Sanchinarro Hospital North Madrid, Ispanija

15:00–15:15    Presepsinas – naujas sepsio diagnostikos žymuo.

Dr. A. Eidukaitė, Vilniaus Vaikų ligoninė, Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų filialas, Vilnius

15:20–15:35    Vaistams atspari tuberkuliozė.

Dr. K. Miškinis. Valstybinė ligonių kasa, Vilnius

15:40–15:55    Tuberkuliozės atsparumas vaistams Sankt Peterburge.

Prof. A. Kozlov. Biomedicinos centras, Sankt Peterburgo universitetas, Rusija

15:55–16:25    Kavos pertrauka

16:25–16:40    Dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozė ir infekcijos kontrolė.

Dr. A. Cīrule. Latvijos infektologijos centras, Ryga, Latvija

16:45–17:00    Aukšto lygio ŽIV atsparumo mutacijos HAART metodu gydomų pacientų organizme.

Prof. V. Eremin. Klinikinės virologijos skyrius, Epidemiologijos ir mikrobiologijos mokslo tyrimų ir praktikos centras, Minskas, Baltarusija

17:05–17:20    Atsparumas antivirusiniams vaistams: įtaka hepatito B ir C gydymo strategijoms.

Dr. M. Puoti. Infekcinių ligų skyrius, AO Ospedale Niguarda Cà Granda, Milanas, Italija

17:25–17:45    Diskusijos

Stendinių pranešimų sekcija

Konferencijos tinklalapis:

http://www.antibiotic-awareness.eu/

Konferencijos pranešimų tezės bus spausdinamos tarptautiniame moksliniame žurnale „Antimicrobial Resistance and Infection Control“:

http://www.aricjournal.com

Dalyviams iš Lietuvos suteikiama galimybė nemokamai dalyvauti konferencijoje. Bus išduodami LSMU kvalifikacijos kėlimo 10 val. sertifikatai. Nemokamos registracijos prieiga:

http://www.antibiotic-awareness.eu/antibiotic/index.php?option=com_dtregister&controller=event&eventId=4&Itemid=249&task=register

Gruzijos rinktinės krepšininkas Georgi Tsintsadzė, Europos vyrų krepšinio čempionato metu patyręs kelio traumą, operuoti plyšusius priekinius  kryžminius kelio raiščius bei reabilitacijos procedūras patikėjo Kauno klinikų medikams. Po operacijos atsigaunantis ir pirminę reabilitaciją taip pat Kauno klinikose atliekantis sportininkas sako pasirinkęs sunkią kelio traumą gydytis čia, nes apsispręsti padėjo geri kitų sportininkų iš užsienio šalių atsiliepimai apie gydymą ir priežiūrą Kaune. „Turėjau galimybę rinktis - vykti į Italiją ar Suomiją ar likti gydytis čia, Lietuvoje. Pasirinkau Kauno klinikas, nes įsitikinau, kad čia gydytojai yra labai profesionalūs, padėję daugeliui garsių sportininkų. Svarbiausia - pasitikėjimas, kurį sukelia gydytojas. Šis pasitikėjimas kilo, todėl ir likau gydytis čia. Nepaisant to, kad labai bijau gydytojų, pasirodo, kad bijoti nėra ko-skaudėjo mažai, visi labai malonūs, atsistatymas po operacijos vyksta taip pat labai gerai“ - atviravo G. Tsintsadzė. G. Tsintsadzė teigia besijaučiąs gerai, po truputį vaikštantis po miestą su šeima ir be galo laukiantis „Žalgirio“ varžybų, kuriose ketina lankytis ir stebėti.  Operaciją G. Tsintsadzei atliko prof. Rimtautas Gudas, po operacijos prižiūri ir reabilitacijos programą praveda gydytojas Vytenis Trumpickas.

Pasak V. Trumpicko, priekinių raiščių plyšimas yra dažna trauma sportininkams, ir, nors operacija sudėtinga, jų atliekama nemažai. Medikas teigia, jog G. Tsintsadzė šiuo metu atlieka pirminę reabilitaciją po 3-4 valandas per dieną, jam taikomos keturios penkios skirtingos procedūros, mažinančios uždegiminius procesus. „Sportininkams mūsų ligoninėje sudarytos išties puikios sąlygos ir daugelis sportininkų reabilituojasi Kauno klinikose. G. Tsintsazdei taikome procedūras 3-4 val. per dieną, daugiau pradžioje negalime dėl tinimo pavojaus. Sportininkas reabilituojasi vandens take, taip pat taikomos elektrinės vidutinio dažnio srovių procedūros, magneto procedūros, skirtos raumenų stimuliacijai ir kraujotakai gerinti.   Vėliau sportuoti ir pamažu atsistatinėti persikelsime į sporto salę, o po dviejų trejų mėnesių sportininkas vyks į savo šalį, kartais vis sugrįždamas į Kauno klinikas pasitikrinti“- pasakojo V. Trumpickas.    Pasak reabilitologo, po priekinių raiščių plyšimo traumos atsistatoma po 6-8 mėnesių.

Kauno klinikų fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjas Algidas Keizeris teigia, kad po tokios sunkios traumos kaip priekinių raiščių plyšimas sportininkui reabilitacijos programą sudaro sporto medikas, o reabilitaciją taiko visa komanda - gydytojas reabilitologas, kineziterapeutas, jei reikia – gydytojas ergoterapeutas, slaugytoja. Procedūros yra derinamos tarpusavyje, dviejų skirtingai veikiančių procedūrų taikyti negalima. Sportininkų ir ne tik reabilitacijai yra ypač populiarus vandens takas, kuris klinikose veikia jau septyneri metai, todėl medikai jau yra sukaupę nemažą šio taiko taikymo patirtį. „Po reabilitacijos mūsų skyriuje G. Tsintsadzė prižiūrimas sporto medikų kartu su fizinio parengimo treneriais

Kauno klinikų medikai prižiūri ne tik Lietuvos krepšinio federacijos komandų sportininkų sveikatą, bet taip pat  ir 200 mėgėjų lygos komandų.

Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel.:(8 37) 326581, mob. tel 8 682 68423,
El. paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

Rugsėjo 11 d. Vilniuje įvykusioje Tarptautinio Vilniaus mini maratono rungtyje, skirtoje „AVON žygiui prieš krūties vėžį“, dalyvavo daugiau nei pusantro tūkstančio žmonių. Jau trečius metus Lietuvoje rengiamo labdaros žygio tiklas – atkreipti visuomenės dėmesį į vis didėjantį krūties vėžiu sergančių ligonių skaičių bei rinkti lėšas į „Rožinio kaspino“ fondą. Jas šiemet AVON paaukos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikai.

4 km žygio prieš krūties vėžį startą davė lietuvių liaudies folkloro dainininkė Veronika Povilionienė. Moteris, pati įveikusi klastingą ligą, sveikino bėgimo dalyvius, padėkojo už kilnios akcijos palaikymą ir linkėjo visiems sveikatos.

Šiais metais, bendradarbiaudami su AVON labdaros fondu, Vilniaus maratono rengėjai dalį visų rungčių dalyvių registracijos mokesčio skyrė kovai su krūties vėžiu. Septyniose skirtingose rungtyse dalyvavo daugiau nei pustrečio tūkstančio įvairaus amžiaus žmonių iš 32 pasaulio šalių. Sporto rungtyse nedalyvavę, tačiau jas stebėję žiūrovai ir miesto svečiai taip pat galėjo prisidėti prie kilnios misijos, įsigydami AVON „Rožinio kaspino“ gaminių.

Prie AVON žygio prisijungė ir JAV ambasadorė Lietuvoje Anne E. Derse su vyru Henku Hendricksonu. Nemokamą koncertą surengė atlikėjos Giedrė Balutytė su dukra ir Evelina Anusauskaitė, kuri jau lapkričio 2 d. dalyvaus Niujorke vyksiančiame iškilmingame AVON moterų fondo labdaros vakare kaip pasaulinio muzikos talentų konkurso „Avon Voices“ finalistė

.

Apie negailestingą krūties vėžio susirgimų statistiką Lietuvoje bei taip reikalingą krūties vėžio brachiterapijos įrangą pacientams gydyti, renginio dalyviams pasakojo "Kauno klinikų" Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė.

Pasaulyje kas tris minutes moteriai yra diagnozuojamas krūties vėžys, tai viena klastingiausių moterų onkologinių ligų. Kol nėra užtikrintų medicininių priemonių, šią statistiką gali sumažinti tik moterų sąmoningumas, reguliarus tikrinimasis ir kitos prevencinės priemonės. Nuo 2002 m. kovo 8 d. AVON pradėjo kampaniją prieš krūties vėžį Lietuvoje. Nuo to laiko „Rožinio kaspino“ fondas jau surinko ir paaukojo daugiau nei 950 000 litų. Šiemet AVON „Rožinio kaspino“ fondo, iš kurio skiriama parama jau padėjo išgelbėti ne vienos moters gyvybę, tikslas yra pasiekti pirmąjį milijoną litų.

Kauno klinikų Ortopedijos - traumatologijos klinikos, sporto traumų ir artroskopijos sektoriuje buvo atlikta dar viena, sudėtinga peties sąnario endoskopinė operacija profesionaliam sportininkui. Išnirus peties sąnariui ir dėl to atsiradus kitiems kompleksiniams sužalojimams – kaulo lūžiui, kremzlės pažeidimui, sausgyslės ir raiščių plyšimui bei esant peties  nervo užspaudimui, buvo atsisakyta įprastinės atvirosios operacijos, o šios traumos gydymui pritaikyta vienmomentinė endoskopinė operacija.

Pasak kompleksinę endoskopinę operaciją atlikusio Ortopedijos traumatologijos klinikos sporto traumų ir artroskopijos sektoriaus vadovo profesoriaus Rimtauto Gudo, peties sąnario išnirimas, pasitaikantis profesionaliems sportininkams, yra sunki trauma, kartu atnešanti ir kitus sunkius sužalojimus-išnyrant peties sąnariui, pažeidžiama žastikaulio galvos kaulas ir kremzlė, užspaudžiamas nervas bei nuplyšta keliančios ir laikančios peties sąnarį sausgyslės. Operuojant atviruoju ar endoskopiniu būdu, per vieną kartą visų sužalojimų surasti ir pagydyti nepavyksta - reikalingos dvi ar trys operacijos. „Per kelias vietas padarę daug mažų  pjūvių, vienu metu išsprendėme keturias sunkias traumos pasekmes - specialių implantų pagalba stabilizavome petį, prie kaulo pritvirtinome nuplyšusias  keliančias ir laikančias petį sausgysles, paėmę kaulo dalį iš kitos vietos kartu su sausgysle persodinome ir taip atstatėme kaulo defektą, nukirpę nervą spaudžiantį recesyvinį raištį išlaisvinome į peties sausgysles įeinantį nervą. Visas šis procesas yra techniškai labai sudėtingas, nes peties kaulas lūžta vienoje vietoje, sausgyslė plyšta-kitoje, nervas užspaudžiamas dar kitoje, todėl pjūvius reikia daryti keliose vietose ir prieiti prie paciento iš įvairių pusių, todėl, jei operuotume atviruoju būdu, tą padaryti yra neįmanoma“ - pasakojo prof. R. Gudas. Todėl dauguma tokias traumas patyrusių pacientų gydomi kelių operacijų etapais, o tai užima metus ar net ilgiau, todėl dauguma atletų per tą laiką nusprendžia baigti profesionalo karjerą. Šios sudėtingos kompleksinės operacijos sėkmės atveju pacientas profesionaliai sportuoti galėtų grįžti jau po 6-8 mėnesių.

Medikai paciento būklę po operacijos vertina gerai, jam pradėta taikyti reabilitacija. Tikimasi, kad jis grįš į profesionalų sportą ir toliau sėkmingai dalyvaus varžybose.

Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai

Kauno klinikose kaip ir kasmet, susirinkusi akademinė bendruomenė iškilmingai paminėjo naujų mokslo metų pradžią. Į tradicinę šventinę rugsėjo pirmosios penkminutę atvyko ir visas būrys garbingų svečių – Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, LR Seimo nariai prof. Vida Marija Čigriejienė ir prof. Arimantas Dumčius, Kauno miesto vicemeras Kęstutis Kriščiūnas, LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, Karo medicinos tarnybos viršininkas pulkininkas Gediminas Macijauskas, universiteto bei klinikų darbuotojai.

Netradiciškai tradicinį renginį pradėjęs Kauno klinikų Generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius pasveikino susirinkusiuosius su naujų mokslo metų pradžios švente ir linkėjo sėkmingų pergalių moksle bei darbe. Visi garbingi svečiai sveikino susirinkusią akademinę bendruomenę, linkėdami gerų studentų, sėkmingo darbo ir ištvermės nelengvame mediko darbe.

Šventinį renginį nuotaikingu pasirodymu užbaigė LSMU akademinis choras „Neris“. Pabaigoje visa akademinė bendruomenė giedojo senovinį studentų himną „Gaudeamus“

Eglė Žemaitienė

Eglė Žemaitienė

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius rugpjūčio 18 d. lankėsi didžiausioje Lietuvos ligoninėje - Kauno klinikose, susitiko su administracija, susipažino su Klinikų veikla.

Premjeras kartu su patarėjais aplankė ir apžiūrėjo keletą ligoninės padalinių – Gimdymo skyrių ir Naujagimių reanimaciją, Skubios pagalbos, Spindulinės terapijos skyrius,  Radiologijos bei Laboratorinės medicinos kliniką, susipažino su Klinikų miesteliu bei jame vykstančiomis statybomis bei plėtra ir vykdomais projektais

Vėliau Kauno klinikų administracija trumpo pristatymo metu apžvelgė Kauno klinikų veiklą – istoriją, tikslus ir misiją, Kauno klinikų miestelį ir numatomą jo plėtrą, dirbančių medikų skaičių ir dinamiką, pagrindinius ligoninės veiklos rodiklius - lovų skaičių, ambulatorinius apsilankymus, gydytų  stacionare pacientų skaičių ir operacijų skaičiaus dinamiką, pristatė naujausius bei moderniausius per pastaruosius metus Kauno klinikose įdiegtus gydymo bei diagnostikos metodus.

Dažną profesionalų sportininką varginantis susirgimas - Achilo sausgyslės uždegimas - Kauno klinikose jau antri metai gydomas pažangiu būdu - taikoma endoskopinė operacija, kuri yra mažiau traumuojanti bei palankesnė pacientui už įprastinę.

Achilo sausgyslės lėtiniai uždegimai, neretai pasibaigiantys sausgyslės plyšimu yra dažną sportininką, ypač profesionalų, varginanti problema. Įvykus sausgyslės plyšimui neretai tenka praleisti visą sezoną. Pasak Kauno klinikų ortopedijos traumatologijos skyriaus gydytojo ir Sporto traumų ir artroskopijų sektoriaus vadovo prof. Rimtauto Gudo, Achilo sausgyslės plyšimai yra didelė trauma sportininkui, ir tam, kad šito būtų išvengta, taikoma keletas  gydymo metodų – visų pirma neoperaciniai metodai. „Pirmiausia šaliname Achilo sausgyslės uždegimo priežastis. Jų yra labai daug – labai dažnai uždegimai atsiranda dėl kulno anatomijos savybių.  Nuo to priklauso, kaip sausgyslė juda pėdos lenkimo ir tiesimo metu. Kadangi sportininkai pradeda sportuoti labai anksti, todėl dar vaikystėje įvyksta Achilo sausgyslės perkrova ir šiek tiek kitaip susiformuoja kulnas, atsiranda kulno išauga, kuri vėliau suaugus ir didėjant krūviams neretai išprovokuoja lėtinį Achilo sausgyslės uždegimą, kuris ir gali baigtis plyšimu“ - sako prof. R. Gudas. Tačiau gydant tokius dėl kulno anomalijų sukeltus Achilo sausgyslės uždegimus įvairiomis reabilitacinėmis priemonėmis efekto dažniausiai negaunama, todėl vienintelis pasirinkimas, norint išsaugoti Achilo sausgyslę ir tęsti savo sportinę karjerą, yra operacija.

Pasak prof. R. Gudo, įprastinis chirurginis Achilo sausgyslės gydymo būdas yra atviroji operacija, kurios metu atliekamas didelis pjūvis,  sausgyslė apžiūrima ir pašalinama po ja esanti kulno atauga, sudarant sąlygas Achilo sausgyslei laisvai judėti. Tačiau Achilo sausgyslės kraujotaka yra labai jautri – toje vietoje odos pjūviai nepageidautini, neretai vien dėl šio pjūvio įvyksta audinių nekrozė ir tenka persodinti odą.

Kauno klinikose jau taikomas naujoviškas Achilo sausgyslės gydymo būdas - endoskopinė operacija, kurios metu pjūviai nenaudojami, o visa operacija atliekama per du mažus pjūvelius su specialia endoskopine aparatūra. Instrumentai ir optinė sistema įvedama per mažus odos pjūvelius ir operacija atliekama vaizdą stebint ekrane. Metodo privalumas, kad operuojant šiuo būdu chirurgo matomas vaizdas yra 10 kartų didesnis nei realus. Dėl to operacija ir visos operacinės manipuliacijos atliekamos itin saugiai, o stebint optikos pagalba  visada galima surasti greta esančias patologijas, kurių atvirų operacijų metu pastebėti nėra galimybės Jau kitą dieną po operacijų pacientams leidžiama laisvai judėti, vaikščioti ir remti operuota koja, reabilitacija prasideda jau pirmą pooperacinę parą, o sportuoti grįžtama maždaug po 8-10 savaičių.

 Tokių operacijų Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos skyriuje jau yra atlikta apie 10.

Eglė Žemaitienė

2011 m. birželio mėn. LSMU MA Akių ligų klinikoje prof. Vytautas Jašinskas atliko operaciją 24 m. pacientui. Operacijos metu jam įdėtas Kerato (ragenos) protezas. Prieš šešerius metus nelaimingo atsitikimo metu visiškai regėjimo netekęs vaikinas - šiandien viena akimi mato apie 30-40 proc.

„Dėl trauminių akių ragenos pakitimų pacientas neturėjo galimybės matyti. Po tokių traumų, kokias patyrė šis pacientas, gražinti regėjimą vien  transplantuojant rageną - beveik nėra vilties. Po kelių mėnesių pacientas galėtų vėl prarasti regėjimą, nes transplantuotą rageną perauga kraujagyslės, todėl ilgai laukta donoro ragena neduotų norimo rezultato“, - pristatydamas apie save pasakoti nenorintį pacientą sakė gydytojas oftalmonologas Paulius Rudalevičius.

Nuo 2009 m. Akių ligų klinikoje taikomas Kerato protezas - dirbtinė ragena. 24 m. vyro ligos istorija - ketvirtas toks atvejis Kauno klinikose ir Baltijos šalyse. Visos šios Akių ligų klinikoje atliktos operacijos ir transplantacijos yra sėkmingos. Operacijų metu atstatytas optinių terpių skaidrumas - žmogui gražinamas regėjimas. Jau dveji metai, kai LSMU MA Akių ligų klinikos pacientai gyvena su Kerato protezais ir džiaugiasi dienos šviesa.

Pasak prof. V. Jašinsko, nors ir nedaug, bet klinika turi pacientų, kuriems šiuo metu tai būtų pagrindinis gelbėjimosi ratas atgaunant regėjimą.

„Net ir šiandien turime pacientų, kuriems tokia operacija ir transplantacija galėtų padėti. Pagrindinis trukdis - brangiai kainuojantis protezas, kurį ne kiekvienas gali įsigyti“, - pasakojo oftalmonologas P. Rudalevičius.

Šiam pacientui už protezą sumokėjo Teritorinė ligonių kasa - apie 5 tūkst. JAV dolerių.

„Pats tokią sumą būčiau galėjęs sutaupyti nebent po 10 metų“, - sakė medikams ir ligonių kasoms dėkingas jaunas vyras, po operacijos pirmą kartą savomis akimis pamatęs savo 4 ir 1,5 metų vaikus.

„Nuo pat pradžių buvo aišku, kad eilinė transplantacija šiam pacientui nebus efektyvi, - sakė prof. V. Jašinskas. - Todėl kreipėmės į Valstybinę ligonių kasą prašydami nupirkti protezą. Savo ir paciento vardu esame dėkingi Valstybinei ligonių kasai, kuri suprato jauno žmogaus padėti ir taip greitai sureagavo į prašymą nupirkti protezą. Sunkiau buvo gauti tinkamą donoro rageną.“

Prof. V. Jašinskas tikisi, kad pacientui chirurginės intervencijos nebeprireiks - užteks pastovaus medicininio sekimo ir koncervatyvaus gydymo (vaistų bei kontaktinio lęšio, saugančio nuo galimo infekcijos patekimo). Prof. V. Jašinskas turi viltį, kad jaunas vyras nesusirgs kokia nors gretutine liga (pvz., glaukoma).

Pasaulyje šią operaciją įdiegė JAV gyvenantis švedų kilmės gydytojas, buvęs ilgametis Bostono akių ligų klinikos vadovas prof. Klaes Dohlman. Išėjęs į pensiją, jis visą savo veiklą paskyrė Kerato protezo tobulinimui.

Ragena yra skaidri, išorinis permatomas akies sluoksnis. Kai ji susidrumsčia, žmogus nebemato. Ragenos susidrumstimo priežastys gali būti įvairios, dažnai tai - įvairios traumos. Pasak prof. V. Jašinsko, Kerato protezas reikalingas tuomet, kai negalima įprastinė donoro ragenos transplantacija. Tokių pacientų skaičius nedidelis, bet Kerato protezavimo operacija jiems yra paskutinė galimybė atgauti regėjimą. Džiugu, kad yra tai suprantančių, atjaučiančių ir turinčių norą padėti.

Džiuljeta Kulvietienė

VšĮ Nacionalinis kraujo centras nuoširdžiai dėkoja visiems padėjusiems surengti kraujo donorystės akciją Kauno klinikose ir atėjusiems paaukoti kraujo. Džiaugiamės, kad radote laiko ir pasiryžote kilniai kraujo donorystės misijai. Šiuo metu Jūsų pagalba labai reikalinga.

Dėkui : Tomui, Angelei, Jurgitai, Džiuljetai, Ritai ir kitiems padėjusiems surengti akciją.

Pagarbiai,
Jūratė Vaidelienė
Ryšių su visuomene specialistė
VšĮ Nacionalinis kraujo centras
Tel. (+370 5) 2392435
Mob. (+370 698) 84493
El. p. j.vaideliene@kraujodonoryste.lt
http://www.kraujodonoryste.lt/
Žolyno g. 34, LT-10210 Vilnius

Šiuo metu, kaip ir visoje Lietuvoje, Kauno klinikose jaučiamas donorų kraujo trūkumas. VšĮ Nacionalinis kraujo centras 2011 m. liepos 21 dieną, ketvirtadienį, skubiai rengia kraujo donorystės akciją Kauno klinikose ir skubiai kviečia visus geros valios žmones atvykti į ligoninę  ir tapti kraujo donorais.

Pageidaujantiems bus mokama 40 Lt. kompensacija.

Būtina turėti asmens tapatybės dokumentą.

Akcija vyks  liepos 21 d. Kauno klinikose, Eivenių g. 2, prie Centrinės konsultacinės poliklinikos nuo 9 iki 16 val. daugiau informacijos telefonais  mob. 8 614 29421 arba 8 698 84493.

Donorų kraujas reikalingas po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, nudegusiems, sužeistiems ir įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms. Vienintelis kraujo gavimo šaltinis – kiti sveiki žmonės. Šiuo metu pasaulyje nėra sukurta dirbtinio kraujo, kuris galėtų pakeisti donoro kraują.

Kauno klinikose atliekamos sudėtingiausios organų transplantacijos ir operacijos, gydomi sunkiomis onkologinėmis ligomis sergantys vaikai ir suaugusieji, teikiama skubi pagalba nukentėjusiesiems įvairių nelaimių ir autoįvykių metu. Ypač sunkios būklės ligoniams kraujo komponentų (eritrocitų ar trombocitų) perpylimas yra gyvybiškai būtinas.

Laukiame visų, kas nori tapti kraujo donorais ir gali papildyti kraujo atsargas. Labai kviečiame ir pacientų artimuosius! 

 Kaip pasirengti kraujo donorystei

Prieš duodamas kraujo donoras privalo būti pailsėjęs, pavalgęs.

Negalima kraujo duoti nevalgius, nes tai gali sukelti silpnumą.

Dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių: mineralinio vandens, sulčių, arbatos. Nepatartina duoti kraujo po įtempto darbo, naktinės pamainos.

Kas gali tapti kraujo donoru?

Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, savanoriškai duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių. 17 metų asmuo gali tapti kraujo donoru tik turėdamas notaro patvirtintą tėvų sutikimą arba į kraujo centrą atvykęs su vienu iš tėvų ar globėju.

Žmogus, norintis duoti kraujo, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą.

Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų.

Sistolinis arterinis kraujo spaudimas  180- 100, diastolinis 100-50 mm Hg.

Hemoglobino kiekis donoro kraujyje – moterų ne mažiau 125 g/l, vyrų  ne mažiau 135 g/l.

Kiekvieną kartą duodamas kraujo, žmogus užpildo kraujo donoro apklausos anketą ir donoro sutikimą/nesutikimą duoti kraujo.

Donoro kraujas netiriamas dėl visų galimų susirgimų, o ir iš gautų tyrimų duomenų neįmanoma nustatyti visų ligų. Todėl mes tikimės, kad jūs anketoje pateikiate teisingą ir tikslią informaciją apie save.

Jus apžiūrėjęs, tyrimus ir kraujo donoro apklausos anketos informaciją įvertinęs gydytojas pasakys, ar galite tapti donoru.

Tikimės Jūsų geranoriškumo, kad informuosite mus apie bet kokį vėlesnį įvykį dėl kurio anksčiau duotas kraujas galėtų tapti nebetinkamas kraujo perpylimui ir ligonių gydymui.

Kas negali būti kraujo donoru? 

Kraujo donorais negali būti asmenys, sergantys cukriniu diabetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis (hepatitu B ir C, ŽIV, sifiliu) ligomis, taip pat sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, centrinės nervų sistemos ligomis, linkę nenormaliai kraujuoti, daugelį kartų nualpę ar patiriantys konvulsijas žmonės, sergantieji sunkiomis skrandžio, žarnyno, šlapimo, kvėpavimo ir kitų sistemų ligomis.

Kraujo donorais negali būti rizikos grupei priklausantys asmenys: užsiimantys prostitucija, intraveninių narkotikų vartotojai ir seksualinių santykių su žmonėmis, priklausančiais bet kuriai rizikos grupei, turintys asmenys.

Kauno klinikose atlikta aortos vožtuvų implantacijos procedūra – dviem garbaus amžiaus pacientėms aortos vožtuvai implantuoti per kirkšnies arteriją. Ši procedūra ypatinga tuo, kad ji atliekama pacientams, sulaukusiems garbaus amžiaus ir kuriems dėl jų sveikatos būklės ar gretutinių ligų nėra įmanoma implantuoti aortos vožtuvo atviros operacijos metu. Perkateterinio kateterio implantavimas savo esme pacientui yra gerokai paprastesnė ir lengvesnė procedūra.

Aortos vožtuvai implantuojami be operacijos, per specialų kateterį. Vožtuvas, pagamintas iš nitinolio (nikelio – titano lydinio), yra specialiai ruošiamas lediniame vandenyje ir suspaudžiamas taip, kad tilptų į pieštuko skersmens kateterį, o per šlaunies arteriją įvestas į žmogaus kūną, dėl temperatūros pokyčio įgauna pirminę formą ir implantuojamas į aortą senojo vožtuvo vietoje.

Pasak procedūrai vadovavusio gydytojo kardiologo doc. Ramūno Uniko, ši procedūra gana nauja, nors pasaulyje atliekama jau kelerius metus. Procedūrai buvo ruoštasi apie pusmetį. Perkateterinių aortos vožtuvų implantacijos procedūra reikalauja mokymosi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, atliekant procedūrą reikalingas patyręs mokytojas iš užsienio, tik tada leidžiama įsigyti vožtuvus ir atlikti procedūrą. Atliekant procedūrą dalyvavo visa didelė gydytojų komanda: prof. Lars Søndergaard iš Kopenhagos, doc. R. Unikas, kardiochirurgas Povilas Jakuška, doc. Regina Jonkaitienė bei Vaida Mizarienė, anesteziologas dr. Tadas Lenkutis, angiochirurgas Nerijus Aleksynas.

„Procedūrai atrinktos dvi pacientės, kurių negalima buvo operuoti atviruoju būdu, o aortos vožtuvas buvo kritiškai siauras. Nieko nedarant tokios būklės metus išgyvena tik pusė tokių žmonių, jei implantuojame vožtuvus per kateterį, išgyvenamumo galimybė gerokai didesnė. Todėl ir ryžomės tokiai procedūrai“ - pasakojo doc. R. Unikas. 

Pasaulyje jau yra atliekami perkateterinių aortos vožtuvų klinikiniai tyrimai – lyginami atvirosios operacijos ir perkateterinės implantacijos rezultatai. Tyrimai atliekami jaunesniems pacientams ir stebimas perkateterinių implantų funkcionalumas bei ilgaamžiškumas

Eglė Žemaitienė

Įsibėgėjus vasarai, Akušerijos ginekologijos klinikoje pratęsta graži tradicija - klinikos erdvėje buvo atidaryta Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Prano Griušio tapybos darbų paroda. Ši paroda – jau dvidešimt pirmoji, kurią per pastaruosius kelerius metus netradicinėje erdvėje surengė Akušerijos ginekologijos klinika. Tuo pačiu tai tęstinumas pradėto dviejų universitetų –LSMU ir VDA bendradarbiavimo, kuris buvo patvirtintas sutartimi šių metų pradžioje. Bendradarbiavimo sutartis ir studentams, ir dėstytojams atvėrė duris pasinaudoti abiejų universitetų turimais ištekliais.

Parodos autorius, prof. P. Griušys pasidžiaugė galimybe surengti parodą ne galerijoje, o kitokioje erdvėje. Pristatydamas tapybos darbus menininkas teigė, jog jie specialiai peržiūrėti ir parinkti tinkantys klinikoje besigydančioms pacientėms bei būsimoms mamytėms, o darbų siužetai neišgalvoti, tačiau paimti iš kasdienio gyvenimo - katytė lange, pasislėpusi tuščiame šaldytuve mergaitė, arklio akis, stebinti mūšio lauką ir žūstančius kovotojus, susipynusios kojos, vaizduojančios meduolio širdeles.

Parodoje dalyvavęs VDA Kauno dailės fakulteto dekanas prof. Jonas Audėjaitis kalbėjo, jog džiugu, kad įvairus menas atsaką greičiausiai randa medikų širdyse – profesoriaus pastebėjimu gausiausi parodų bei koncertų salių lankytojai yra būtent medikai. Galbūt taip yra todėl, kad medikai yra arčiausia žmogaus, todėl stengiasi ir patys kurti aplinką, kuri žmogui būtų jauki ir artima. „Džiugina, kad ši bendradarbiavimo sutartis nebuvo padėta į šalį, o tapo veikli ir jos rezultatai skatina veikti toliau“ - kalbėjo prof. J. Audėjaitis.

Pasak Akušerijos ginekologijos klinikos vadovės prof. Rūtos Nadišauskienės, meno darbų buvimas ligoninėje yra naudingas tiek medikams, tiek pacientams. Dirbančios gydytojos ir akušerės gražioje aplinkoje dirba ir jaučiasi geriau, o pacientės suvokia, kad čia dirbantis personalas nėra vien tik griežtas savo pareigų vykdytojas, bet turi ir platesnį bei visapusiškesnį požiūrį į gyvenimą bei aplinką.

Eglė Žemaitienė

2011 06 27

Naktį iš birželio 23-iosios į 24-ąją Kauno klinikose atlikta pakartotinė širdies persodinimo operacija – antrą kartą tam pačiam žmogui persodinta donoro širdis. Gavus mirusiojo artimųjų sutikimą donorystei, iš donoro, paruošto Kauno klinikų Centriniame reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, buvo paimta širdis, kepenys, kasa, inkstai ir ragenos. Širdies persodinimo operaciją atliko Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas, prof. Rimantas Benetis su medikų komanda.

26 m. amžiaus pacientui Kauno klinikose širdies persodinimo operacija pirmą kartą buvo atlikta  2007 m. Su donoro širdimi jaunas vyras  gyveno ketverius metus. Donoro širdyje pradėjus vystytis  kraujagyslių ligai ir dėl šios priežasties sparčiai blogėjant paciento būklei, jis buvo įtrauktas į skubios transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. Atsiradus donorui, buvo atlikta pakartotinė širdies persodinimo operacija, kuri, pasak medikų pavyko sėkmingai, paciento būklė šiuo metu yra stabili. Pakartotinė širdies persodinimo operacija yra rizikingesnė dėl didesnės infekcijos ir komplikacijų tikimybės.

Tokia operacija yra pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Tarptautinės širdies ir plaučių transplantacijos organizacijos duomenimis, pasaulyje per metus atliekama virš 3200 širdies persodinimo operacijų, maždaug 3 proc. iš jų – pakartotinės.

Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel: (8-37) 326581, mob. tel.: 8 682 68423
El. paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

Naktį iš birželio 22 d. į 23d. Kauno klinikose sėkmingai atlikta kepenų persodinimo operacija. Donoro kepenys persodintos 45 m. moteriai, prieš metus dėl sunkios būklės įtrauktai į pacientų, laukiančiųjų kepenų transplantacijos, sąrašą. Apie 6 val. užtrukusią operaciją atliko Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius kartu su medikų brigada. Donoro kepenys iš Klaipėdos transplantacijos operacijai buvo parskraidintos Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniu.

Kepenų persodinimo operacija pavyko sėkmingai, pasak medikų, pacientės būklė yra stabili.

Kauno klinikų atstovė spaudai
Eglė Žemaitienė

Eglė Žemaitienė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje vyko Europos vožtuvų plastikos grupės (European Valve Repair Group, EVRG) konferencija, į kurią susirinko gydytojai kardiochirurgai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bei Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Latvijos. Ši konferencija jau antroji, organizuojama Kaune. Į susitikimą - konferenciją atvyko žymiausi grupės nariai, garsūs kardiochirurgai - Prakash P. Punjabi (Jungtinė Karalystė), Gabrine El Khoury ( Belgija), Rene Pretre (Šveicarija) ir Jean Francois Obadia (Prancūzija), pasidalinę savo patirtimi. Rene Pretre 2009m. buvo išrinktas metų žmogumi Šveicarijoje.

EVRG susikūrė prieš 8 metus ir ją sudaro 14 aukščiausios kvalifikacijos kardiochirurgų iš 11 šalių, kuriuos vienija panašus mąstymas. Pagrindiniai EVRG tikslai – skatinti profesinį ir mokslinį vožtuvų plastikos chirurgų tobulinimąsi, užtikrinti erdvę mokslinėms prezentacijoms bei diskusijoms, generuoti (inicijuoti) mokslinius tyrimus, susijusius su vožtuvų plastika, padėti besimokantiems chirurgams, kurie vėliau norės specializuotis. EVRG susitikimai vyksta du kartus per metus vis kitame Europos Širdies chirurgijos centre, sudarant nariams galimybę aplankyti vis kitą centrą ir dalintis patirtimi bei tobulėti.

Susitikimą pradėjęs Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas, prof. Rimantas Benetis pasveikino visus susirinkusius chirurgus ir pasidžiaugė susitikimu, jau antrą kartą vykstančiu Kaune. Prakash P. Punjabi trumpai pristatė EVRG istoriją, tikslus ir veiklą, pabrėždamas, kad vožtuvų plastika - tai naujas mąstymas ir ateities chirurgija. Prelegentas pacitavo garsų dramaturgą B. Šo, pritaikydamas jo garsiąją frazę vožtuvų plastikos operacijoms-„Kartais žmonės mato dalykus, kokie jie yra ir klausia „kodėl?“. O aš svajoju apie dalykus, kurių niekada nebuvo ir klausiu-„O kodėl gi ne?“, sakė P. P. Punjabi.

Konferencijos metu mokymosi tikslais skaitytos 7 paskaitos, buvo tiesiogiai iš operacinės transliuojamos šešios operacijos. Tarp operacijų pranešimus skaitė LSMU prorektorius prof. Renaldas Jurkevičius, LSMU prorektorė prof. Vaiva Lesauskaitė, prof. Jolanta Vaškelytė, bei svečiai: Prakash P. Punjabi, Rene Pretre, Jean Francois Obadia. Buvo apžvelgta vožtuvų plastikos technikos aspektai, vožtuvų plastika, atliekama vaikams, vožtuvų plastika vaizdo transliacijos pagalba.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno Klinikose, Gastroenterologijos klinikoje, pirmą kartą Lietuvoje, bendradarbiaujant su Radiologijos klinikos specialistais, 52 metų moteriai, sergančiai hepatito C viruso sukelta kepenų ciroze, komplikuota dideliu pirminiu kepenų vėžiu, atlikta transarterinė navikinio židinio chemoembolizacija, pritaikant visiškai naują metodiką. Į naviką maitinančią kraujagyslę selektyviai buvo įvestos mikrosferų dalelės, kurių paviršius impregnuotas chemoterapiniu preparatu doksorubicinu. Ši metodika vadinama DEB TACE. Vaistas, kuris yra absorbuotas mikrosferų paviršiuje, žymiai  ilgiau ir selektyviai veikia suvėžėjusį kepenų audinį, lyginant su anksčiau taikytais gydymo metodais. Po procedūros, kurioje dalyvavo Kauno klinikų gydytojai: invazinės radiologijos gydytojas dr. A. Pranculis, chemoterapeutas doc. A. Ivanauskas ir gastroenterologė doc. V. Petrenkienė, ženkliai sumažėjo naviko dydis, pagerėjo ligonės savijauta.

Pirminis kepenų vėžys - blogos prognozės navikas, dažnai  diagnozuojamas tik  trečioje ar ketvirtoje naviko stadijoje. Pirminis kepenų vėžys dažniausiai (apie 70-80 proc.) būna lėtinių kepenų ligų - virusinio hepatito C, hepatito B vėlyva komplikacija. Pagal LR Vėžio registro pateiktus duomenis,  2008 m. Lietuvoje diagnozuota 111 naujų pirminių kepenų vėžio atvejų, iš jų apie 24 trečios ir 37 ketvirtos stadijos. Šiuo metu tik radikalus chirurginis gydymas ir kepenų transplantacija užtikrina kepenų vėžiu sergančių ligonių pilną pasveikimą, tačiau tobulinami ir kiti gydymo metodai, galintys ženkliai prailginti ligonių išgyvenamumą esant vėlesnėms ligos stadijoms.

Ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse transarterinė chemoembolizaciją doksorubicinu yra pirmo pasirinkimo gydymo metodas ligoniams, sergantiems pirminiu kepenų vėžiu, kuriems dėl ligos išplitimo negalima radikaliai chirurgiškai pašalinti kepenų naviko ar atlikti kepenų persodinimo operacijos.

Eglė Žemaitienė

Kauno klinikų atstovė spaudai

Tel: (8-37) 326581, mob.tel:8 682 68423

El. paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

Asmuo kontaktams:

Prof. Limas Kupčinskas

Gastroenterologijos klinikos vadovas

Tel: 8 686 40575

El. paštas: limas.kupcinskas@kaunoklinikos.lt

Birželio 1d. Kauno klinikose vyko akcija „Gimiau nerūkantis“, skirta Pasaulinei dienai be tabako paminėti. Šios dienos proga buvo apdovanoti 8 Pasaulinę dieną be tabako klinikose gimę mažyliai - 6 mergaitės ir 2 berniukai. Šiais metais prie Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro organizuojamos akcijos prisijungė Kauno miesto vicemeras Stanislovas Buškevičius, kartu su klinikų administracijos atstovais bei akcijos organizatoriais aplankęs visas gegužės 31 d. pagimdžiusias mamas ir jų mažylius. Mažyliams buvo įteikti marškinėliai su užrašu „Gimiau nerūkantis/i“, o mamytėms - gėlės ir atmintinė apie rūkymo žalą.

Akcija „Gimiau nerūkantis“ buvo pradėta vykdyti 2002 m. Kauno mieste, vėliau buvo vykdoma visuose Lietuvos gimdymo namuose/skyriuose, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į pragaištingą tėvų rūkymo žalą vaikų sveikatai. Rūkymo sukeltos ligos Lietuvai kasmet kainuoja apie 7000 gyvybių. Dėl šios priežasties akcijos organizatoriai, matydami vis labiau visuomenėje, o ypač tarp moterų, plintantį rūkymą, siekia informuoti visuomenę ir paraginti ją saugoti savo vaikų ir savo sveikatą.

Eglė Žemaitienė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose atlikta sudėtinga širdies persodinimo operacija. Vietoj įprastinės širdies transplantacijos, kuomet persodinama donoro širdis, vidutinio amžiaus itin sunkios sveikatos būklės moteriai persodinta dirbtinė širdis. Ši dirbtinė širdis yra kitokia nei įprastinės asistuojančios sistemos - ji plaka žmogaus viduje ir  pilnai pakeičia paties žmogaus širdies veiklą. Operaciją atliko medikų komanda, vadovaujama Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovo prof. Rimanto Benečio, kartu su svečiais chirurgais iš Vokietijos  Bad Oeynhousen miesto.

Pasak prof. R. Benečio, ši dirbtinė širdis yra techniškai naujas žingsnis širdies persodinimo operacijose, tobulesnė už įprastines asistuojančias skilvelių sistemas, kurios šios pacientės atveju netiko. Dėl itin sunkios pacientės būklės, kurią sukėlė dėl ligos  pakitęs širdies raumuo ir nebegalint laukti donoro širdies, buvo persodinta ši - dirbtinė širdis. Ši širdis užtikrins ir stabilizuos  pacientės būklę, iki kol bus galima persodinti donoro širdį. 

Operacija užtruko 6 valandas, pacientės būklė po dirbtinės širdies persodinimo yra stabili. Ši operacija yra  pirmoji tokia Baltijos šalyse, jų visame pasaulyje atlikta šiek tiek daugiau nei  900. 

Eglė Žemaitienė

Eglė Žemaitienė

Kaune įvyko jau trečiasis Lietuvos Uroginekologijos draugijos (LUGD) suvažiavimas „Uroginekologinė patologija (fistulės, įgimtos anomalijos) ir dubens dugno patologija“, kurio metu vyko net aštuonios tiesioginės sudėtingų operacijų demonstracijos ir transliacijos iš šešių skirtingų Prancūzijos miestų-Liono, Grenoblio, Versalio, Klermont Ferrando, Paryžiaus ir Tulūzo. Operacijas, kurias atliko garsūs chirurgai iš Prancūzijos prof. Daniel Raudrant, prof. Francois Golfier, prof. George Mellier ir kiti, stebėti galimybę turėjo per šimtą susirinkusių specialistų – ginekologų, urologų, proktologų bei chirurgų iš visos Lietuvos. Suvažiavime buvo transliuotos sudėtingos operacijos – sunkios ir išplitusios endometriozės gydymas, dubens organų nusileidimo gydymas dviem skirtingais (vaginaliniu ir laparoskopiniu)  būdais, įgimtų anomalijų gydymas(gimdos pertvaros hysteroskopinė rezekcija),laparoskopinis limfmazgių šalinimas, esant gimdos ir gimdos kaklelio vėžiui  ir kitos sudėtingos intervencijos.

Suvažiavimo atidaryme pasisakė Kauno klinikų  Urologijos klinikos vadovas doc. M. Jievaltas ir LUGD prezidentė R.Aniulienė.

Pirmai suvažiavimo daliai pirmininkavo Lietuvos Uroginekologijos draugijos prezidentė ir Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojos ginekologė doc. Rosita Aniulienė ir dr. Sonata Barilienė, antrajai daliai, kuri buvo skirta urologinei patologijai, pirmininkavos Urologijos klinikos gydytojai dr. Darijus Skaudickas ir doc. Aivaras Matijošaitis. Viso renginio metu vyko diskusija ir komentarai tarp mūsų specialistų,todėl buvo labai įdomu išklausyti ir Lietuvos kolegų patirtį. Pasak doc. R. Aniulienės, toks renginys uroginekologijos srityje įvyksta pirmą kartą, o operacijos, kurias teko stebėti, buvo itin sudėtingos, kokių Lietuvoje dėl mažo gyventojų skaičiaus pasitaiko rečiau. Tokie renginiai užsienio ligoninėse yra įprastiniai, per kuriuos gydytojai mokosi ir videotransliacijų pagalba įgyja naujos patirties.

„Bendravimas su ginekologais iš Prancūzijos yra užsimezgęs seniai - šie operavę chirurgai, kurių demonstruojamas operacijas turėjome galimybę stebėti, yra garsūs visoje Europoje bei inovatoriai ginekologijoje ir uroginekologijoje. Pasaulyje ginekologijos specialybę dažnai pasirenka medikai, kurie jau yra chirurgijos ar kraujagyslių chirurgai - todėl jie turi galimybę taikyti minimaliai invazinę chirurgiją ir tokios operacijos yra labai paplitusios Europoje bei pasaulyje. Mes, Lietuvos urologai ir akušeriai ginekologai atliekame panašias operacijas - turime panašią aparatūrą, tačiau negalime naudoti tiek daug visokių priemonių operacijoms – implantų, nes pacientai juos turi nusipirkti patys. Be to, tokių įgūdžių gydytojai Lietuvoje turi nedaug, todėl kad ypač sudėtingų atvejų mūsų šalyje būna mažiau. 90 proc. operacijų, kurios atliekamos Europoje, atliekame ir Lietuvoje , tačiau likusiai 10proc. neturime įgūdžių ir instrumentų. Labai esame dėkingi nuotolinių studijų centro vadovei Vitai Špečkauskienei ir jos komandai už nepriekaištingą operacijų demonstraciją,pasitelkiant labai aukšto lygio šiuolaikines technologijas“ - pasakojo doc. R. Aniulienė.

Maloniai kviečiame prieš vasaros atostogų pradžią į baigiamąją LSMU MA Anesteziologijos klinikos ir Anesteziologijos klubo organizuojamą konferenciją „Specialioji anesteziologija“, kuri įvyks 2011-05-31 LSMU MLK Z. Januškevičiaus auditorijoje (Eivenių g. 4). Konferencija skirta gydytojams anesteziologams-reanimatologams, kitų profesinių kvalifikacijų gydytojams, slaugos specialistams. Dalyviams bus išduodami 8 val. LSMU kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai. 

Prašome registruotis iki 2011-05-29 el. paštu anest.klubas@gmail.com.

PROGRAMA 

10:15-10:45 Registracija

10:45-11:00 Atidarymas

Rytinė sesija. Anestezija atsižvelgiant į paciento būklę ir etinius aspektus.

11:00-11:30 Etiniai aspektai anesteziologijoje – Irena Marchertienė (LSMU )

11:30-12:00 Anestezija esant inkstų nepakankamumui. Urogenitalinė chirurgija – Donatas Simonaitis (LSMU)

12:00-12:30 Anestezija senyvo amžiaus pacientams –Andrius Macas (LSMU)

12:30-12:45 Kavos pertrauka

Pietų sesija. Anestezija skirtingo lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei jų padaliniuose.

12:45-13:15 Dienos stacionaro chirurgija – Laima Juozapavičienė (LSMU)

13:15-13:45 Sedacija ir anestezija nechirurginėms procedūroms ( radiologinė diagnostika, endoskopija, EIT) –Laura Lukošienė (LSMU)

13:45-14:30 Anesteziologo konsultacija - Jūratė Gudaitytė ( LSMU)

14:30-15:00 Pietūs

Popietinė sesija. Anestezija atsižvelgiant į operacijos pobūdį.

15:00-15:25 Galvos ir kaklo chirurgija –Diana Bilskienė (LSMU)

15:25-15:50 Akių chirurgija –Janina Kučinskienė (LSMU)

15:50-16:15 Burnos ir veido chirurgija –Lina Kalibatienė (LSMU)

16:15-16:40 Skydliaukės ir paraskydinių liaukų chirurgija –Jūratė Gudaitytė (LSMU)

16:40-17:05 Laparoskopinės procedūros –Aurika Karbonskienė (LSMU)

17:05-17:30 Kepenų ligos, kepenų, tulžies latakų, kasos chirurgija –Arūnas Gelmanas (LSMU)

17:30-17:55 Organų transplantacija –Arūnas Gelmanas (LSMU)

17:55-18:20 Didžioji chirurgija: anesteziologinės pagalbos aktualijos –Aurika Karbonskienė (LSMU)

18:20-18:30 Diskusija

19:00 – 21:00 Vakarienė.

2011.05.26
Oželio auditorija, MLK, Eivenių 2, Kaunas 

„UROGINEKOLOGINĖ PATOLOGIJA (fistulės, įgimtos anomalijos) IR DUBENS DUGNO PATOLOGIJA“ 

VIDEOCHIRURGIJA iš „VII Daniel Dargent kongreso“ Lyone: operacijų demonstravimas ir transliavimas iš Lyono Sud ligoninės ir Lyono motinos ir vaiko ligoninės bei dvigubas transliavimas iš Grenoblio, Versalio, Klermont Ferrando, Paryžiaus ir Tuluzo. 

OPERUOJA:

Prof. Daniel Raudrant (Lyonas), Prof. Francois Golfier ( Lyonas), Prof. George Mellier (Lyonas), Prof. Patrick Mathevet (Lyonas), Prof. Jean Luc Faucheron (Grenoblis), Prof. Patric Madelenat (Versalis), Prof. Michel Canis (Klermont Ferrandas), Prof. Pierre Coulom (Toulouse), Prof. Francois Haab (Paryžius). 

PROGRAMA 

8.00-9.30  Registracija.

9.30-9.35  Konferencijos atidarymas. 

9.35-12.00 Dubens organų nusileidimo chirurginis gydymas

                   Koordinatorės: Doc. R. Aniulienė, Dr. S. Barilienė

×          Rectocelės gydymas, naudojant implantus. Operuoja G. Mellier.

×          Laparoskopinė rektocelės promontoriumfiksacija. Operuoja J.L. Faucheron. 

12.00-12.30 Kavos pertrauka. 

12.30-14.00 Laparoskopinis gilios peritoneum endometriozės gydymas

×          Rektovaginalinės pertvaros rezekcija rektaliniu būdu. Operuoja P. Madelenat ir P. Panel

×          Laparoskopinė rektovaginalinės pertvaros rezekcija. Operuoja M. Canis 

14.00-15.00 Pietų pertrauka. 

15.00-16.30  Vesikovaginalinių ir rektovaginalinių fistulių gydymas.  Įgimtų ginekologinių anomalijų gydymas

Koordinatoriai : Dr. Darijus Skaudickas, Doc. A. Matijošaitis

×          Rektovaginalinės fistulės operacija. Operuoja P.Coulom

×          Vesikovaginalinės fistulės operacija. Operuoja F.Haab

×          Makšties ir gimdos pertvaros hysteroskopinė rezekcija. Operuoja D.Raudrant 

16.30-17.30 Diskusijos.

17.30 Konferencijos uždarymas 

Konferencija skirta gydytojams akušeriams ginekologams,urologams,proktologams.

Registracijos mokestis-50 litų.

Dalyviams bus išduodami sertifikatai.

Telefonai pasiteiravimui: Doc. R.Aniulienė   8687 78631

www.uroginekologija.lt

info@uroginekologija.lt

Gegužės 9 – 13 dienomis LSMU klinikų skaitykloje (Eivenių g. 2, Paslaugų centro 2 aukšte) vyksta Knygų paroda

 „Popiežius Jonas Paulius II – daug parašęs, bet mažai skaitomas...“.  

Parodoje pristatomos knygos parašytos Karolio Wojtylos iki pontifikato ir būnant popiežiumi išverstos į lietuvių, anglų, rusų kalbas.  Taip pat parodoje yra biografinių knygų apie Joną Paulių II. Dalis parodoje pristatomų knygų padovanota LSMU bibliotekai (jas galite rasti bibliotekos kataloge).

Kaip ir kasmet, viena gražiausių pavasario švenčių - Motinos diena - tradiciškai buvo minima ir LSMU MA Akušerijos ginekologijos klinikoje. Kaip visada šią šventę organizavo ir rengė bei visas Akušerijos ginekologijos klinikoje dirbančias mamas ir močiutes pasveiko šios klinikos rezidentai, pasitelkę čia dirbančiųjų atžalas.  Gražiausiais dainos žodžiais, smuiko ir gitaros garsais visas moteris pasveikino LSMU kapelos “Salvija“ atstovai, o rezidentai įteikė žydinčios arbatos – gėlių žiedus, kurie pražys tada, kai pačios moterys to panorės.

Studentų akušerių būrelis taip pratęsė Motinos dienos šventimo tradicijas – kartu su moksliniu vadovu dr. Tomu Biržiečiu jau septintą kartą aplankė visas Akušerijos ginekologijos klinikoje pagimdžiusias mamas ir besilaukiančias moteris ir įteikė joms savo rankų darbo dovanėles. „Šiemet nusprendėme padaryti dovanas ne tik mamytėms, bet ir padovanoti skyriui išliekamąją vertę turinčių daiktų.
Šiais metais kilo idėja pakabinti skyriuje paveikslus - plakatus, kuriuose būtų skatinamas žindymas. Kad paveikslai su patarimais butų žaismingesni ir pritrauktų mamyčių akį, paprašėme dailininkes Sigutes Ach panaudoti jos pieštas reprodukcijas, kuriant patarimus apie žindymą“ - pasakojo SMD akušerių ginekologų būrelio pirmininkė Skaistė Jankauskienė. Savo jėgomis studentai sumaketavo, atspausdino ir stiklu įrėmino 4 paveikslus, kuriuose atsispindėjo dailininkės Sigutės Ach paveikslų idėjos  ir patarimai žindančioms mamoms. Paveikslai buvo padovanoti Akušerijos ginekologijos klinikai ir iškabinti visuose skyriuose. Taip pat studentai visoms esamoms ir būsimoms mamytėms įteikė savo rankomis iš modilino pagamintas ir nuspalvintas mažas rankytes- kaip motinystės ir pasišventimo simbolį

Eglė Žemaitienė

Širdies nepakankamumas (ŠN) yra didelė ir nuolat auganti visuomenės sveikatos problema. Širdies funkcijos sutrikimo paplitimas pastaraisiais metais didėja tiek Europos šalyse, tiek ir Lietuvoje. Remiantis  Lietuvos sveikatos Statistikos departamento duomenimis, ŠN Lietuvoje nustatytas daugiau kaip 80 tūkst. gyventojų

Širdies funkcijos sutrikimas (disfunkcija) yra sudėtinis klinikinis sindromas – kai struktūrinė  širdies liga sutrikdo skilvelių gebą prisipildyti kraujo ar išstumti kraują iš širdies.  Širdies nepakankamumas – tai simptominės skilvelių disfunkcijos sindromas, sukeliantis funkcijos sutrikimo simptomus ir požymius.

Lietuvos kardiologų draugija prisijungia prie 2010 m. gegužės 7 d. antrą kartą Europos šalyse minimos Širdies nepakankamumo dienos.

Renginys vyks 2010 m. gegužes 7 d. Kaune, Laisvės alėjoje prie fontano. Renginio pradžia 11 val.

Šios kampanijos tikslas – informuoti visuomenę apie ŠN  simptomus, kuriuos anksti diagnozavus ir paskyrus atitinkamą gydymą galima palenvinti jų būtį, o daugeliu atvejų - sulėtinti  progresavimą ir taip prailginti gyvenimo trukmę.  Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupė parengė daug informacijos pacientų mokymui apie širdies nepakankmaumą ir patalpino Lietuvos kardiologų draugijos interneto svetainėje http://www.lcs.lt/ ir Lietuvos širdies asocijacijos interneto svetainėje http://www.heart.lt/

 Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacija įkūrė „Širdies nepakankamumo reikalų“  interneto svetainę pacientams http://www.heartfailurematters.org/ , kurioje patalpinta net 280 puslapių mokomosios ir vaizdo informacijos apie sutrikusią širdies funkciją ne tik anglų, bet ir kitomis Europos kalbomis.

 Sveikatos priežiūros specialistų dėmesį į ŠN problemą siekiama atkreipti taip pat – siekiama teikti naujausias žinias apie šią daugialypę širdies pažaidą ir ugdyti sergančiųjų ŠN pacientų sveikatos priežiūros daugiafunkcines komandas, kuriose įvairiais širdies ligos vystymosi tarpsniais sveikatos priežiūros paslaugas veiksmingai  teiktų šeimos gydytojai kartu kardiologais, širdies chirurgais, reabilitologais, slaugos specialistais, konsultuojant kitų specialybių – pulmonologijos, gastroenterologijos, nefrologijos, neurologijos, psichiatrijos ir kt. patyrusiems specialistams. 

Kardiologų kolegoms būtų naudinga pasisvečiuoti Lietuvos kardiologų draugijos interneto svetainėje, kuriose galima rasti  į lietuvių kalbą išverstų tarptautinių širdies ligų ir širdies nepakankamumo diagnostikos ir gydymo gairių dokumentų.  

Minėdami Širdies nepakankmumo dieną Lietuvoje energiją turėtume nukreipti į pirminę širdies nepakankamumo prevenciją, t.y. anksti išaiškinti širdies nepakankamumo rizikos veiksnius ir tinkamai juos koreguoti! 

Širdies nepakankamumo rizikos veiksniai – tai išeminė, hipertenzinė ar vožtuvinė, diabetinė širdies liga, širdies raumens ligų šeiminis paveldėjimas, kardiotoksinų (etanolio  ir kt.) vartojimas, fizinio pajėgumo mažėjimas.

ŠN paūmėjimas (dar vadinama dekompensacija) siejamas su gretutinėmis ligomis ar su tokiomis būklėmis, kurios:

                a) didina medžiagų apykaitą (karščiavimas, infekcija ar tirotoksikozė);

                b) mažina minutinį širdies tūrį (sunki tachi- ar bradikardija);

                c) mažina deguonies pernašą (anemija) ar deguonies apykaitą (plaučių ligos); 

                d) sunkina hemodinamiką (tromboembolijos, hipertenzinė krizė);

                e) sukelia druskos ir vandens perkrovą (per didelis druskos ar skysčių vartojimas, dietos   nesilaikymas, vaistų režimo nesilaikymas, piktnaudžiavimas alkoholiu);

                f) naujos išemijos atsiradimas;

                g) gydymas, jei nėra šalinamos sutrikusios širdies funkcijos priežastys.

Širdies nepakankamumą palaikantys  veiksniai: nutukimas, inkstų funkcijos sutrikimas, podagra, didelis hematokritas ir kai kurie vaistai (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, COX-2 inhibitoriai ir kt.) sunkina ligų eigą ir gydymą.  

Širdies nepakankamumo darbo grupės narių vardu, 

Aušra Kavoliūnienė, 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos docentė,

Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkė.

Telefonas: +370-37-326 913

Faksas:      +370-37-326 004

E. paštas: ausra.kavoliuniene@kaunoklinikos.lt

2011 m. gegužės 12 d.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokomojo laboratorinio korpuso (MLK) Z.Januškevičiaus Posėdžių salė, Eivenių g. 4, Kaunas 

Registracija 10.00 – 11.00 val.

Konferencijos pradžia 11.00 val. 

Prašome registruotis iki gegužės 09 d.

telefonu:  (8-37) 326493

el. paštu:  slaugos.valdymo.tarnyba@kaunoklinikos.lt 

Bus išduoti 5 val. LSMU pažymėjimai. 

Konferencijos organizatoriai:

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Slaugos fakultetas

LSMUL VšĮ Kauno klinikos

Lietuvos Sveikatą stiprinančių ligoninių asociacija (LSSLA)

Lietuvos Slaugytojų vadovų sąjunga (LSVS)

PROGRAMA 

I posėdis        Pirmininkauja:

prof. Juozas Pundzius LSMU klinikinių reikalų prorektorius,             
VšĮ Kauno  klinikų Generalinis direktorius,

prof. Jūratė Macijauskienė, LSMU Slaugos fakulteto dekanė 

11.00-11.20    Sveikinimai, konferencijos atidarymas 

11.20-11.40    Įžanginis žodis

prof. Irena  Misevičienė, LSSLA  prezidentė, LSMU BMTI Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėja,

prof. Jūratė  Macijauskienė, LSMU Slaugos fakulteto dekanė 

11.40-12.10    Slaugos svarba: pacientų priežiūros kokybė ir atstovavimas

dr.P.A.Cholewka, docentė, Niujorko miesto universiteto Niujorko technologijos kolegija, JAV

12.10-12.40    Slaugos kokybės standartai Suomijoje: geros patirties sklaida

doc. Pirkko Routasalo, Turku taikomųjų mokslų universitetas, Slaugos mokslo katedra, Suomija

12.40-13.10    Slaugos kokybės ir pažangos raida sveikatos priežiūros reformos kontekste

Odeta Vitkūnienė, LR Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos medicinos pagalbos sk. vyriausioji specialistė

13.10-13.50    Kavos pertrauka

II posėdis       Pirmininkauja:

dr. Daiva Zagurskienė, LSVS prezidentė, VšĮ  Kauno klinikų direktorė   slaugai

Julius Dovydaitis Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto dekanas

13.50-14.10          Slaugytojų kompetencijų plėtra siekiant pažangos užtikrinimo slaugoje

Danguolė Ševcovienė, Slaugos magistrė, lektorė, Utenos kolegija

14.10-14.35 Sveikatos stiprinimo vertinimas: ar slaugytojos pasirengusios tarptautinių sveikatos stiprinimo standartų įdiegimui praktikoje?

Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Gražvydė Masiliūnienė

 14.35-15.15   Vieša diskusija: pažangios praktikos plėtros  prielaidos ir galimybės Vadovauja  doc. dr. Aurelija Blaževičienė, LSMU Slaugos ir rūpybos katedros vedėja

Balandžio 27-oji - jau aštuntą kartą Lietuvoje minima medicinos darbuotojo diena. Šios dienos minėjimas jau tapo tradicinis ir Kauno klinikų darbuotojams. Trečią kartą iš eilės šios dienos proga klinikų kieme vyko šventinis koncertas, kurį gausiai susirinkusiems darbuotojams dovanojo Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“, vadovaujamas Remigijaus Žarėno ir choreografinė merginų grupė.

Susirinkusius gydytojus, slaugytojas, kitus darbuotojus pasveikino Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius ir Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė. Prof. J. Pundzius išreiškė padėką visiems dirbantiems klinikose už sunkų ir daug pastangų reikalaujantį darbą, o J. Kumpienė pabrėžė, kad tokios šventės, suteikiančios galimybę pažvelgti kolegai į akis ir nusišypsoti, be galo svarbios kiekvienam.

Šia proga, pradedant vasaros sezoną, buvo paleistas klinikų fontanas

Eglė Žemaitienė

Didelės apimties chirurginių intervencijų metu pasaulyje kiekvienais metais maždaug 230 milijonų pacientų atliekama anestezija. 7 milijonams iš jų kyla sunkių komplikacijų, susijusių su šiomis chirurginėmis procedūromis. Nuo jų 1 mln. žmonių kasmet miršta (Europoje šis skaičius siekia 200 000). Dėl šios statistikos Europos anesteziologų draugija inicijavo Helsinkio deklaracijos pasirašymą, skirtą pacientų saugumui didinti. Taip pat buvo pradėta nemažai tyrimų, kurių tikslas – sumažinti įvairių nepageidaujamų tarpoperacinių įvykių riziką ir kilimo dažnį. Nuo 2010-ųjų metų LSMU Anesteziologijos klinika pradėjo partnerystę su Europos anesteziologų draugija – tapome regioniniu Europos anesteziologų draugijos Edukacijos centru Lietuvai. Jo tikslas – gerinti Lietuvos anesteziologų profesinį pasirengimą, skatinti ne tik edukacinį bet ir klinikinį tarptautinį bendradarbiavimą.

2011 metai Anesteziologijos klinikai tapo svarbūs dar ir todėl, kad klinika dalyvauja jau patvirtintuose dviejuose Europos anesteziologų draugijos observaciniuose tyrimuose. Jo skirti anesteziologijos ir bendrai operuojamų pacientų „padėčiai“ nustatyti. Malonu, kad greta kitų žymių Europos medicinos centrų, Kauno klinikos ir Anesteziologijos klinika šiuose tyrimuose dalyvauja kaip oficialus centras ir tyrimų partneris. Pirmasis etapas, kuris vyko pirmąją balandžio savaitę, jau sėkmingai baigtas. Tai – Europos chirurginių baigčių tyrimas (European Surgical Outcomes Study), dar vadinamas EuSOS tyrimu. Vertintos visų mūsų ligoninėje operuotų pacientų operacijų baigtys. Tyrimas truko vos vieną savaitę ir tuo pačiu metu vyko daugelyje Europos ligoninių. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos buvo viena iš jų. Tyrimas sėkmingai baigtas, jo duomenys mūsų akademinę bendruomenę pasieks gana greitai, bet jau dabar galime teigti, kad didinant pacientų saugumą mūsų Universiteto ligoninėje per keletą metų nuveikta labai daug svarbių darbų (ir anesteziologinės įrangos ir saugios stebėsenos garantavimas, ir gydytojų ugdymas bei profesinės kompetencijos gerinimas).

Šiais metais Anesteziologijos klinikoje dar įvyks du Europos anesteziologų ir reanimatologų draugijos inicijuoti tyrimai – PERISCOPE ir OBTAIN tyrimai, taip pat skirti didinti pacientų saugumą.

Tikrai neabejojama, kad anesteziologija kaip mokslo šaka yra labai svarbi specialybė tarpoperacinės medicinos atvejais, kuri turėtų ir galėtų prisiimti atsakomybę, gerinant pacientų saugumą šiuo laikotarpiu.

Doc. Andrius Macas

Anesteziologijos klinikos vadovas

Lietuvos akušerių ir ginekologų (LAGD) Kauno krašto draugija ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Akušerijos ir ginekologijos klinika organizavo konferenciją „Naujagimių ir kūdikių raidos sutrikimai: rizikos veiksniai ir pagalba“. Jos metu įvairių sričių specialistai: akušeriai, ginekologai, neurologai, neonatologai ir vaikų ligų gydytojai gilinosi į su vaikų raidos sutrikimais susijusius aspektus ir įtaką turinčius veiksnius bei galimą pagalbą. Konferenciją pradėjo Kauno J. Gruodžio konservatorijos studentai akordeonistai – Sandra Veverskytė, Aidas Kvetkauskas ir Lukas Katinas nuotaikingais kūriniais, o dr. Tomas Biržietis kalbėjo, jog visus specialistus į šią konferenciją surinko skaudi tema – naujagimių ir kūdikių raidos sutrikimai. Ir tėvai, ir visuomenė, ir medikai, susidūrę su šia skaudžia problema, dažnai ieško priežasčių, atsakymų į savo klausimus. „Tačiau geriau yra galvoti, kaip galima tokių ligų metu suteikti tinkamą pagalbą“, – sakė dr. T. Biržietis. Konferencijos pradžioje tradicinį porceliano kiaušinį nuo žurnalo „Lietuvos akušerija ir ginekologija“ redkolegijos Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė ir žurnalo vyriausioji redaktorė prof. Rūta Nadišauskienė įteikė Kristinai Jarienei, per pastaruosius metus parašiusiai daugiausiai publikacijų.

Pirmasis konferencijoje diskusijas sukėlusį pranešimą „Vaistai ir nėštumas“ skaitė VU Vaikų ligų klinikos profesorius Algimantas Raugalė. Jis pateikė pasaulinę apsigimimų statistiką ir pabrėžė, kad nuo 2 iki 7 proc. apsigimimų sukelia nėštumo metu vartoti vaistai, todėl vaistų skyrimas šiuo metu yra labai atsakingas dalykas. Prelegentas, remdamasis FDA (Food and drug administration) rekomendacijomis, pateikė nėštumo metu skiriamų vaistų grupes ir apibūdino daugiausiai klausimų keliančių preparatų poveikį. Vaistai, skiriami nėštumo metu, skirstomi į A, B, C, D ir X grupes. X grupė – griežtai draudžiami, o A ir B grupių preparatai yra skirtini, C – vaisto nekenksmingumas nėra įrodytas, D grupės preparatai neskirtini. Prof. A. Raugalė išsamiai komentavo galimus skirti preparatus nėščiosioms, sergančioms diabetu, alerginėmis, kardiologinėmis ligomis, virusinių ligų metu, taip pat vitaminų ir mineralų poveikį nėščiosios organizmui.

Toliau konferencijoje buvo skaitomi pranešimai apie cerebrinio paralyžiaus kilmę ir ryšį tarp įvykių gimdymo metu ir cerebrinio paralyžiaus. Neurologijos klinikos profesorė Milda Endzinienė, kalbėjusi apie cerebrinio paralyžiaus(CP) etiologiją, apžvelgė CP požymius ir priežastis. Tai gali būti infekcija, metaboliniai defektai, smegenų raidos anomalijos, vaisiaus ar naujagimio hipoksija, trauma ar visų šių veiksnių derinys. Dažnai paplitusios klaidingos viltys, kad CP sukelia gimdymo metu patirta asfiksija, o kruopštus gimdymo stebėjimas gali sumažinti CP riziką. Prof. M. Endzinienė kalbėjo, jog išnešiotiems naujagimiams, kurie patiria gimdymo asfiksiją, nuo pirmos dienos atsiranda aiškių naujagimių encefalopatijos požymių. Jei tokių požymių nėra, galima abejoti kliniškai reikšmingu hipoksiniu pažeidimu gimdymo metu. Prelegentė nurodė, kurių veiksnių nepakanka, kad sukeltų nervų sistemos pažeidimus – tai užteršti vaisiaus vandenys, žemi Apgar skalės rodikliai, vaisiaus širdies veiklos sutrikimai gimdymo metu, taip pat apžvelgė kitas rimtas ligas, kurios yra panašios į CP. Cerebrinio paralyžiaus ir jo ryšio su įvykiais gimdymo metu temą pratęsė Akušerijos ir ginekologijos klinikos docentas Vladas Gintautas, pateikęs istorinį faktą, po kurio pradėjo plisti klaidingi mitai, jog sunkus ir komplikuotas gimdymas sukelia cerebrinį paralyžių. Tokią nuomonę 1982 m. suformavo anglų chirurgas W. J. Little, aprašęs CP kaip tam tikrą ligą ir nurodęs, kad pagrindinė CP priežastis – sunkus gimdymas ir akušerinės komplikacijos, dėl kurių sutrinka deguonies tiekimas vaisiaus smegenims. Nuo tada vaisiaus hipoksija gimdymo metu laikoma svarbiausiu CP veiksniu. Pranešėjas teigė, kad dėl prenatalinės asfiksijos kyla daug medicininių ir teisinių problemų. Doc. V. Gintautas, pateikė 1999 m. sudarytos įvairių sričių specialistų (patologų, akušerių-ginekologų, neonatologų, akušerių, naujagimių slaugytojų, epidemiologų) darbo grupės išvadas. Ši darbo grupė, atlikusi daugiau nei 1000 respondentų tyrimą, pateikė išvadą, jog, remiantis šiuolaikinių mokslinių tyrimų duomenimis, galima teigti, kad didžioji dalis neurologinės patologijos, dėl kurios vėliau atsiranda cerebrinis paralyžius, kyla dėl daugiaveiksnio ir daugeliu atvejų neišvengiamo žalingų veiksnių poveikio vaisiui nėštumo metu ar jau gimusiam naujagimiui.

Konferenciją tęsė netradicinis pranešimas, kurį skaitė Strateginės komunikacijos centro vadovė Dalia Kutraitė „Mediko įvaizdis šiuolaikinėje informacinėje erdvėje“. Kalbėdama apie tai, kaip šiame informacijos pertekliaus amžiuje reikia komunikacijos, prelegentė rėmėsi garsiu socialiniu eksperimentu, kurį atliko dienraštis „The Washington Post“: metro požemyje grojančio pasaulinio garso smuikininko žmonės neišgirdo, nes apie jį nieko nežinojo. „Yra dvi komunikacijos pusės – tai, ką mes darome ir tai, ką apie mus kalba kiti. Šiandien be komunikacijos negali išsiversti niekas“, – kalbėjo D. Kutraitė ir pabrėžė, kad šiandien, kai žinias kurti ir jas transliuoti gali kiekvienas, pagrindiniai informacijos skleidėjai apie medikus yra jų pacientai, o medikams patarė būti atviriems, nes tada net ir aštriadantė žiniasklaida įvaizdžio nesugadins.

LSMU Neonatologijos klinikos gydytoja dr. Jūratė Buinauskienė kalbėjo apie išnešiotų naujagimių virkštelės arterijos šarmų ir rūgščių pusiausvyrą ir laktatų ryšį su gaivinimo apimtimi. Virkštelės arterijos šarmų ir rūgščių pusiausvyros tyrimas yra vienas pagrindinių vaisiaus hipoksijos kriterijų. Remiantis daugelio tyrimų analize, lieka neaiškus ryšys tarp virkštelės arterijos šarmų ir rūgščių pusiausvyros, laktatų duomenų ir gaivinimo apimties bei hipoksinės išeminės encefalopatijos. Pranešime buvo pateikiami momentinio tyrimo, atlikto LSMU Neonatologijos klinikoje, rezultatai ir išvados.

Konferenciją baigė dr. Audronė Prasauskienė, Kauno klinikų filialo „Lopšelis“ direktorė pranešimu „Raidos sutrikimai: pagalba vaikui ir šeimai“. Raidos sutrikimas – bet kokios kilmės vaiko vystymosi sutrikimas, kai laiku neįgyjami vaiko amžiui būdingi motoriniai, kalbiniai, socialiniai, mokymosi ir savarankiškumo įgūdžiai. Pagalba šeimai teikiama keliais etapais: svarbu kuo anksčiau nustatyti sutrikimą, o rizikos grupes stebėti ir kartoti vaiko vertinimą. Išsiaiškinus sutrikimą, svarbu nustatyti tikslią diagnozę, išsiaiškinti gretutines ligas ir pradėti taikyti klasikinius raidos terapijos būdus.

Eglė Žemaitienė

Kauno klinikų atstovė spaudai

Čekijos Respublikos Masaryk universiteto, Ląstelinės imunoterapijos centro vadovas, profesorius Jarsolav Michalek lankėsi Kauno klinikose, susitiko su medikais ir skaitė paskaitą „Vėžio imunoterapija panaudojant autologinius limfocitus ir dendritines ląsteles“.

Prelegentas pristatė vėžio imunoterapijos galimybes: imunoterapija panaikina organizmo pripratimą prie vėžinių ląstelių ir išplečia organizmo imuniteto funkcijas. Tą galima pasiekti vakcinuojant dendritinėmis ląstelėmis. Prof. J. Michalek pristatė klinikinius tyrimus, atliktus pritaikant dendritines ląsteles-  2005m.-2006m. atlikta pilotinė studija, taikant dendritines ląsteles vaikams, sergantiems paskutinės stadijos vėžiu.  Tyrimas parodė, kad dendritinės ląstelės yra minimaliai ar visai netoksiškos, 3 iš 6 pacientų prailgėjo išgyvenamumas. 2007m-2008m. daryta II fazės studija kraujo liga sergantiems 11 pacientų taip pat atskleidė, kad dendritinės ląstelės neturi toksinio poveikio. 6 pacientams iš 11 buvo gautas imuninis atsakas, sukeltas vakcinavimo, keturiems pacientams imuninės sistemos atsakas buvo padidėjęs.

Prof. J. Michalek, pristatęs klinikinius atvejus ir atliktus tyrimus, teigė, kad vėžiu sergančių pacientų  imuninė sistema gali būti sėkmingai stimuliuojama  pritaikant dendritines ląsteles. Dendritinių ląstelių terapija yra saugi, nesukelianti jokių rimtų pašalinių poveikių. Vakcinavimas dendritinėmis ląstelėmis, sujungtas kartu su kitais, įprastiniais vėžio gydymo metodais, gali  sukelti ilgalaikę remisiją. Taikant šį metodą, reikalingas mokslininkų ir klinicistų bendradarbiavimas.

Pasibaigus paskaitai prelegentas atsakė į susirinkusiųjų klausimus.

 Eglė Žemaitienė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos
Psichiatrijos klinikos ir Neurologijos klinikos mokslinė konferencija

„Psichosomatinė medicina: nuo psichopatologijos atpažinimo iki proceso valdymo. Psichiatrijos ir neurologijos sąsajos.“

Skirta: gydytojams psichiatrams, vaikų ir paauglių psichiatrams, gydytojams neurologams, vaikų neurologams, šeimos gydytojams ir kitų specialybių gydytojams.

Data: 2011 m. Balandžio mėn. 29 d. (penktadienis)
Vieta: Verslo lyderių centras (BLC), Donelaičio g. 62, Kaunas

Konferencijos mokslinis komitetas:
Doc. dr. Virginija Adomaitienė, Prof. Habil.. dr. Daiva Rastenytė, Dr. Antanas Vaitkus, Dr. Darius Leskauskas

Preliminari programa*                                              

9:00 – 10:00                Dalyvių registracija
10:00 – 10:15             Konferencijos atidarymas

Doc. dr. Virginija Adomaitienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto                                 Medicinos akademijos Psichiatrijos klinikos vadovė
Prof. Habil. Dr. Daiva Rastenytė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Neurologijos vadovė

Plenarinis posėdis       Psichikos sutrikimai neurologinėje praktikoje

Konferencijų salė        Pirmininkauja:
 „Elipsė“ (II aukštas)    Dr. Darius Leskauskas, LSMU MA Psichiatrijos klinika
Dr. Antanas Vaitkus, LSMU MA Neurologijos klinika
10:15 – 11:00             Psichikos sutrikimai neurologinėje praktikoje:
Psichiatro konsultacijų LSMU MA Neurologijos klinikoje analizė.   Doc. dr. Virginija Adomaitienė, LSMU MA Psichiatrijos klinika
11:00 – 12:00              Frontalinės skilties pažeidimo debiutas psichikos ir elgesio sutrikimu:                                    klinikinio atvejo analizė.     Dr. D. Leskauskas, LSMU MA Psichiatrijos klinika
12:00 – 13:00                     Organinė haliucinozė sergant epilepsija: dviejų klinikinių atvejų pristatymas.
Dr. Rytis Leonavičius, LSMU MA Psichiatrijos klinika
13:00 – 14:00                     Pietų pertrauka

Plenarinis posėdis              Šiuolaikinis neurologinių sutrikimų valdymas

Konferencijų salė                Pirmininkauja:
„Elipsė“ (II aukštas)            Dr. Kęstutis Petrikonis,  LSMU MA Neurologijos klinika
Dr. Rytis Leonavičius, LSMU MA Psichiatrijos klinika
14:00 – 15:00                     Epilepsijos ir neepilepsijos priepuoliai.
Dr. Giedrė Jurkevičienė, LSMU MA Psichiatrijos klinika
15:00 – 16:00                     Demencija ir kitos neurologinės ligos.
Dr. Kęstutis Petrikonis, LSMU MA Neurologijos klinika
16:00 – 17:00                     Judesių sutrikimų diferencinė diagnostika.
Gyd. Audronė Juosponytė, LSMU MA Neurologijos klinika
17:00 – 17:15                     Diskusijos

*Konferencijos rengėjai pasilieka teisę koreguoti programą
Konferencijos dalyviams bus išduodami 8 valandų trukmės universitetiniai  kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Dalyvio mokestis 50 Lt.

Maloniai kviečiame registruotis dalyvauti konferencijoje e-paštu registracija@psichiatrija-konferencija.lt

Kviečiame dalyvauti

LAGD Kauno krašto akušerių ginekologų draugijos ir LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos organizuojamoje konferencijoje

 NAUJAGIMIŲ IR KŪDIKIŲ RAIDOS SUTRIKIMAI:

RIZIKOS VEIKSNIAI IR PAGALBA 

Konferencija skirta gydytojams akušeriams ginekologams, neonatologams, vaikų ligų gydytojams, vaikų neurologams, šeimos medicinos gydytojams, akušerėms. Dalyviams bus teikiami kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai, atitinkantys 6 valandų tobulinimosi trukmę.  

Registracija

Vyksta išankstinė registracija į konferenciją.

Norinčius dalyvauti, prašome užpildyti registracijos formą, kurią rasite prisegtą prie šio kvietimo, ir atsiųsti ją iki 2011 m. balandžio 11 d. LAGD sekretoriatui el. paštu laura@viaconventus.com arba faksu 8 5 2000 782.

 Registracijos mokesčiai

LAGD nariams – nemokamai

Ne LAGD nariams - 40 Lt

 Konferencijos vieta

LSMU mokomojo laboratorinio korpuso akademiko Z. Januškevičiaus auditorija

Eivenių g. 4, Kaunas.

 Informacija pasiteiravimui

LAGD sekretoriatas

 Vilniaus g. 31/1 – 15, LT-01402 Vilnius

Tel. 8 5 200 0785, faks. 8 5 2000 782

El. paštas laura@viaconventus.com

KONFERENCIJOS PROGRAMA

2011-04-15 

12.00 – 13.00 val. Registracija  

13.00 – 13.05 val. Konferencijos atidarymas

 13.05 – 13.50 val. Vaistai ir nėštumas

     Prof. A. Raugalė (VU Vaikų ligų klinika)

13.50 – 13.55 val. Diskusijos 

13.55 – 14.25 val. Vaikų raidos sutrikimų ir cerebrinio paralyžiaus etiologija

     Prof. M. Endzinienė (LSMU Neurologijos klinika)

14.25 – 14.30 val. Diskusijos 

14.30 – 15.15 val. Ryšys tarp įvykių gimdymo metu ir cerebrinio paralyžiaus

     Doc. V. Gintautas (LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinika)

15.15 – 15.20 val. Diskusijos 

15.20 – 16.00 val. Kavos pertrauka

 16.00 – 16.45 val. Mediko įvaizdis šiuolaikinėje informacinėje erdvėje

     Lekt. D. Kutraitė – Giedraitienė (Strateginės komunikacijos
    centro vadovė)

16.45 – 16.55 val. Diskusijos 

16.55 – 17.15 val. Išnešiotų naujagimių virkštelės arterijos kraujo šarmų – rūgščių
                               pusiausvyros ir laktatų ryšys su gaivinimo apimtimi

                               Gyd. A. Kudrevičienė (LSMU Neonatologijos klinika)

17.15 – 17.20 val. Diskusijos 

17.20 – 17.40 val. Raidos sutrikimai: pagalba vaikui ir šeimai

     Dr. A. Prasauskienė (LSMU Kauno klinikų filialo Vaikų
     reabilitacijos ligoninė)

17.40 – 17.45 val. Diskusijos 

17.45 – 18.00 val. Klinikinio atvejo pristatymas 

18.00 val.               Konferencijos uždarymas.

Balandžio 15 d.

Kviečiame į kasmetinę konferenciją „Pulmonologija, alergologija ir klinikinė imunologija“ skirtą gydytojams pulmonologams, vaikų pulmonologams, alergologams ir klinikinams imunologams, vaikų ligų, vidaus ligų ir šeimos gydytojams. Konferencija vyks „Park Inn Kaunas“ (K.Donelaičio g. 27, Kaune).

Dalyviams bus išduoti 8 val. trukmės LSMU universiteto kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Dalyvių registracija: 10–12 val. Pradžia – 11 val. Dalyvio mokestis – 20 litų.

Informacija tel. 8 (37) 326953.

Lietuvos pulmologų ir alergologų draugija,

LSMU KK pulmonologijos ir imunologijos klinika

Kauno klinikose lankėsi, su ligoninės administracija ir vykdoma veikla susipažino  Indijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J.E. ponas Deepak Vohra. Susitikime dalyvavo Kauno klinikų administracijos atstovai ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Užsieniečių studijų skyriaus prodekanė, prof. Neringa Paužienė.

Kauno klinikų valdymo tarnybos direktorius Edmundas Varpiotas  trumpai pristatė ligoninės istoriją, veiklą, pagrindinius rodiklius - lovų, ambulatorinių apsilankymų, pacientų, operacijų skaičius, klinikų miestelį bei artimiausios ateities planus. Ambasadorius domėjosi studijų organizavimu, rezidentūra, gydytojų darbo galimybėmis Lietuvoje  J.E. D. Vohra trumpai papasakojo apie medicinos studijų organizavimą Indijoje, domėjosi  medicinos studentų skaičiaus iš Indijos padidinimo Lietuvoje galimybėmis. Šiuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuoja 120 studentų iš daugiau nei 40 užsienio šalių, tarp jų ir iš Indijos.

Po susitikimo Indijos ambasadorius lankėsi Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje.

Balandžio 7d. - Pasaulinė sveikatos diena, kuri šiemet yra skirta atkreipti visuomenės dėmesį į atsakingą antibiotikų vartojimą. „Vartokime antimikrobinius vaistus atsakingai. Netinkamai vartojami šiandien, rytoj jie bus neveiksmingi“ skelbia šių metų šūkis. Atsparumo antibiotikams problema yra reali ir gali paliesti bet kurį iš mūsų, todėl antibiotikų vartojimą reikėtų apriboti tiktai tiems atvejams, kada jų tikrai reikia. 

Kai kurios bakterijos tampa vis labiau atsparios antibiotikams. 2009m. duomenimis, Streptococcus pneumoniae, išskirtų iš kraujo, atsparumas penicilinui Lietuvoje buvo nuo 5 iki 10proc., Staphylococcus aureus atsparumas oksacilinui buvo nuo 10 iki 25proc., Klebsiella pneumonia atsparumas II kartos cefalosporinams siekė net iki 50proc.

Infekcijos, sukeltos atsparių mikroorganizmų dažnai, nepasiduoda standartiniam gydymui, prailgina ligos laiką ir didina mirties grėsmę. Atsparūs mikroorganizmai sumažina gydymo efektyvumą, todėl, kad infekcija užsitęsia ilgiau ir didėja galimybė užkrėsti kitus asmenis. Atsparūs mikroorganizmai kai kurias būklės sugrąžina į erą iki antibiotikų, be to, jų gydymas didina sveikatos priežiūros paslaugų kainą. Atsparių mikroorganizmų gydymui naudojami brangesni vaistai, jų gydymo laikas yra ilgesnis.

Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė keturis svarbiausius aspektus, kaip apriboti atsparių mikroorganizmų vystymąsi. Tai - racionalus antibiotikų vartojimas, nacionalinė antibiotikų politika, antibiotikų reguliavimas ir nepageidaujamų arba ribojamų antibiotikų sąrašas.

Antibiotikas turi būti skiriamas tik bakterinei infekcijai gydyti, veikiantis galimą sukėlėją ir įmanomai siauriausio spektro. Jie turi būti skiriami  tinkamu būdu ir tinkama jų dozė. Antibiotikas negali būti skiriamas profilaktikai. Vienkartinė profilaktinė antibiotikų dozė gali būti skiriama tik operacijos atveju, jei operacija užsitęsia ilgiau nei 6val – tuomet skiriama antra antibiotikų dozė. Geriausia antibiotikus vartoti  likus valandai iki odos pjūvio. Tačiau antibiotikas nepadarys operacijos aseptinės bei nesutrumpins jos eigos.

Ekologiškai patys pavojingiausi antibiotikai – tai fluorchinolonai, II-IV kartos cefalosporinai, antibiotikai su beta laktamazių inhibitoriais, tertraciklinai. Vidutiniškai pavojingi - tai I-II kartos cefalosporinai, senieji makrolidai. Ekologiškai mažiausia pavojingi yra penicilinai, gentamicinas, metronidazolis.

Dr. Astra Vitkauskienė

Laboratorinės medicinos klinikos vadovė

Pastaraisiais metais smarkiai išaugo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų bendradarbiavimas su Kazachstano medikais, norinčiais pasisemti patirties iš mūsų specialistų. Ne išimtis ir kovo viduryje į Kazachstaną vykusi Lietuvos delegacija, kurią sudarė kauno klinikų  Naujagimių reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Antanas Pužas, Neonatologijos klinikos slaugytoja Natalja Skorobogatova, Vaikų chirurgijos klinikos administratorius Dalius Malcius ir vaikų anesteziologė – reanimatologė Laura Lukošienė, kurie Šimkento srities Perinatologijos centre, centro atidarymo metu susitiko su Kazachstano prezidentu  Nursultanu Nazarbajevu.

Pasak Vaikų chirurgijos klinikos vadovo prof. Vidmanto Barausko, pastaruoju metu Kauno klinikų medikų bendradarbiavimas su Kazachstanu yra labai glaudus. Užmegzti ir plėtojami ryšiai kardiochirurgijos, ginekologijos srityse, o su Neonatologijos klinika bendravimas trunka jau ne vienerius metus. Lietuvos rodikliai Europoje pagal kūdikių ir vaikų išgyvenamumą po operacijų yra vieni geriausių Europoje. Šiuo metu Kazachstane sveikatos apsaugos srityje yra iškeltas tikslas gerinti šiuos rodiklius, būtent dėl šios priežastis Kazachstano gydytojams yra didelis poreikis bendrauti su Lietuvos specialistais. „Mūsų bendradarbiavimo planai su Kazachstanu yra ilgalaikiai. Šios šalies gydytojams trūksta šiuolaikinių vaikų chirurgijos žinių. Norime ne tik važinėti į Kazachstaną ir operuoti pacientus, bet ir skaityti paskaitas vaikų chirurgams, sulaukti jų vizito Lietuvoje, parodyti kokios sąlygos ir vaikų priežiūra yra pas mus. Kalbant apie kūdikių ir vaikų chirurgiją yra labai svarbi ne tik pati operacija, bet ir šių pacientų priežiūra po chirurginės intervencijos, nes net jei ir operacija atlikta gerai, paciento būklė gali blogėti dėl netinkamos slaugos“-sakė prof. V. Barauskas.

Bendradarbiavimo su Kazachstanu nauda yra abipusė. Kazachstanas yra didelė valstybė, todėl ir pacientų su įvairiomis ligomis yra žymiai daugiau. Į Kazachstaną vyksiantiems Kauno klinikų gydytojams tai bus puiki galimybė tobulinti savo įgūdžius, nes tam tikras patologijas, kurių Lietuvoje pasitaiko kelis kartus per metus, Kazachstano gydytojai turi operuoti vos ne kasdien.  Daugelis gydytojų Kazachstane nemoka anglų kalbos ir savo žinias gilina tik rusų kalba, o visa naujausia mokslinė literatūra yra būtent anglų kalba. Taigi vienas iš bendradarbiavimo tikslų yra ir Kazachstano gydytojų teorinių žinių gilinimas.

Kauno klinikų inf.

Kauno klinikose lankėsi ir su ligoninės administracija susitiko Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje p. Fransua Lomonjė (Fransois Laumonier) bei Europos kardiologų draugijos prezidentas prof. Michel Komajda. Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas bei Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas prof. Rimantas Benetis. Prancūzijos ambasadorius F. Laumonier pasidžiaugė būdamas didžiausioje Lietuvos ligoninėje ir išties aukšta čia teikiamų medicinos paslaugų kokybe Lietuvoje.

Susitikimo metu Kauno klinikų direktorius konservatyviajai medicinai prof. Raimundas Sakalauskas pristatė Kauno klinikas, pabrėždamas, kad ligoninės pastato projekto autoriai yra prancūzų architektai Urbain Cassan ir Ellie Ouchanoff.   Prof. R. Sakalauskas trumpai pristatė klinikų veiklą ir pagrindinius rodiklius – pacientų ir operacijų skaičių, atliekamų procedūrų spektrą, klinikų miestelį. Kasmet Kauno klinikose teikiamų paslaugų apimtys didėja- ambulatoriniuose padaliniuose apsilankė apie milijoną pacientų, daugiau nei 95 000 gydėsi stacionare, atlikta daugiau nei 65 000 operacijų. Kauno klinikose teikiamos visos sveikatos priežiūros paslaugos, išskyrus kaulų čiulpų transplantaciją. Taip pat buvo apžvelgti ir trumpai pristatyti projektai, kuriuos dalyvauja Kauno klinikos ir ateities plėtros planai.

Svečiai domėjosi ligoninės valdymu ir finansavimu, o po susitikimo lankėsi ir apžiūrėjo Kardiologijos bei Širdies, Krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikas.

Eglė Žemaitienė

Prof. Limui Kupčinskui, LSMU MA Gastroenterologijos klinikos vadovui, už darbų ciklą „Virškinimo sistemos ligos mikrofloros ir genetinių veiksnių reikšmė ligų etiopatogenezėje, nauji diagnostikos ir gydymo aspektai(1996-2009)“, Lietuvos mokslo premijų komisija paskyrė mokslo premiją.  Darbų ciklą sudaro 1996-2009m. paskelbtas 41 straipsnis MII pagrindinio sąrašo leidiniuose bei 46 publikacijos MII, LMT patvirtinto sąrašo bei kituose recenzuojamuose mokslo leidiniuos. Tyrimų medžiaga pristatyta daugelyje tarptautinių konferencijų.

Trys mokslinių tyrimų kryptys

Pasak prof. L. Kupčinsko, dauguma jo inicijuotų mokslinių tyrinėjimų kilo iš klinikinių poreikių, o visi tyrinėjimai buvo vykdomi trimis kryptimis. Pirmoji kryptis - helycobacter pylori sąlygotų ligų tyrimai. Prieš daugelį metų, profesoriui tik pradėjus mokslinį darbą, labai daug pacientų sirgo opalige ir ji būdavo gydoma chirurginiu būdu, pašalinant pusę skrandžio. Australų mokslininkai jau buvo atradę skrandžio bakteriją ir siekė išsiaiškinti jos ryšį su skrandžio opalige. Ir paaiškėjo, kad opaligę galima išgydyti antibiotikais.   Kita vertus dar buvo likę neaiškių klausimų- kodėl bakterija užsikrečia du trečdaliai gyventojų, o opaligė išsivysto tik dešimčiai procentų, kodėl daliai šis uždegimas išsivysto į skrandžio atrofiją ir vėliau į vėžį. Šiai problemai tyrinėti buvo paskirta apie dešimt metų - tyrinėti ir nustatyti geriausi šiai atspariai bakterijai naikinti antibiotikų deriniai, buvo tirtos įvairios organizmo genetinės savybės, priešvėžinės būklės. Nustatyta, kad, užsikrėtus Helycobacter Pylori galimas lėtinio gastrito progresavimas iki skandžio  vėžio priklauso tiek nuo bakterinių veiksnių, tiek ir nuo organizmo genetinių savybių. „Šiuo metu opaligės problema yra išspręsta. Tai - išgydama liga. Toliau tęsiame tyrimus dėl bakterijos sukelto uždegimo peraugimo į skrandžio vėžį“- kalbėjo prof. L. Kupčinskas.

Antra profesoriaus ir jo vadovaujamų doktorantų bei kolegų vykdomų mokslinių darbų kryptis - retų ir lėtinių kepenų ligų tyrinėjimas. Rinktis šią kryptį taip pat įkvėpė klinikinė praktika. „Susidūrėme su ūmaus kepenų funkcijos nepakankamumo problema, kai labai greitai ir dažnai dėl neaiškių priežasčių vystosi ūmus kepenų nepakankamumas ir pacientai dažnai miršta, nes per tokį trumpą laiką kepenų transplantacija yra neįmanoma. Taip pat tyrinėjome keletą kitų retų ligų -Vilsono ligą, kitas genetines ligas. Šias  ligas diagnozavus anksti, būtina genetiškai ištirti ir visą šeimą bei giminę. Vilsono liga sergančių pacientų Lietuvoje yra apie 50, tačiau, jei negydytume, tokie žmonės mirtų. Įdiegus genetinę šios ligos diagnostiką, mes galime laiku ir ankstyvojoje stadijoje nustatyti šios ligos diagnozę ir paskirti efektyvų gydymą. Genetinę diagnostiką įdiegėme pirmieji Baltijos šalyse“ - kalbėjo prof. L. Kupčinskas. Taip pat tyrinėjamos ir kitos retos kepenų ligos- hemachromatozė, geležies susikaupimas kepenyse,  kepenų kraujagyslių trombozė. Šiai ligai gydyti Kauno klinikų gastroenterologai, vadovaujami prof. L. Kupčinsko,  pirmieji Baltijos šalyse įdiegė kraujagyslių šuntavimo metodus. Kai kuriais atvejais, sergant šia liga, kepenų kraujagyslių stentavimas gali padėti išvengti skubios kepenų transplantacijos.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas ir didelis bei reikšmingas tyrimas atliktas, tyrinėjant kitąm retą kepenų ligą- intrahepatinę nėščiųjų cholestazę. Dėl šios ligos moterys nenukenčia, bet dėl jos gali atsirasti komplikacijų naujagimiui- kraujo krešėjimo sutrikimai ar net staigi mirtis. „ Gydant šią ligą, vieni pirmųjų pasaulyje įvedėme naują medikamentinį gydymą ir savo atlikta studija įrodėme ursodezoksicholinės rūgšties veiksmingumą. Iki mūsų atlikto tyrimo buvo pasirodę tik pavieniai pranešimai apie šią ligą, tačiau mūsų atlikta studija buvo didžiulė - ištirtos net 84 besilaukiančios sergančios šia liga moterys, lyginti keli gydymo metodai.  Ko gero tai vienintelis Rytų Europos autorių darbas, cituojamas „Up to date“ duomenų bazėje, pasakoja prof. L. Kupčinskas, pridurdamas, kad visų mokslinių atradimų svarbiausias rezultatas yra išgelbėtos žmonių gyvybės.  

Trečioji tyrinėjimų kryptis - tai uždegiminės žarnyno ligos. Šiomis vadinamosiomis civilizacijos sukeltomis ligomis Afrikoje ir Rytų šalyse gyventojai serga gerokai mažiau. Lietuvoje šiomis ligomis sergama vis dar gerokai mažiau nei Vakarų Europoje. „Tyrinėjome šių ligų genetinį ir aplinkos poveikį. Ištyrėme galybę genų mutacijų ir nustatėme, kad Lietuvoje polinkis sirgti genetinėmis ligomis net tarp sveikų žmonių yra didelis. Bet lietuvius gelbsti tai, kad žarnyno mikrofloros įvairovė yra daug kartų didesnė už Vakarų šalių gyventojų. Vakariečių žarnyno mikroflora yra paveikta kitokių sąlygų - konservantų maiste ir itin aukštų sterilumo sąlygų. Ištyrėme visas įmanomas genetines mutacijas, susijusias su uždegiminių ligų žarnyne išsivystymu, vieni pirmieji Lietuvoje įdiegėme biologinę terapiją, diegėme kitus naujus žarnyno ligų gydymo metodus - teigė prof. L. Kupčinskas.  Publikacijos šiomis temomis yra išspausdintos aukšto citavimo rango ir pagrindiniuose gastroenterologijos žurnaluose “Nature Genetics“, „Gastroenterology“, Gut.

Apdovanojimas - bendradarbiavimo rezultatas

„Šis apdovanojimas nėra mano vieno nuopelnas. Geras mokslinis darbas reikalauja gero organizavimo, gero planavimo ir  mokėjimo neapkrauti savo bendradarbių nereikalingu darbu. Mūsų tyrinėjimai – tai visos Gastroenterologijos klinikos darbai, atlikti bendradarbiaujant su kitomis universiteto klinikomis - Chirurgijos, Ausų nosies gerklės ligų, Patologinės anatomijos, Radiologijos, Vaikų gastroenterologijos sektoriumi, Biologijos katedra. Šis ilgametis  darbas yra atliktas 18 doktorantų ir kolegų gydytojų, kurių disertacijoms vadovavau arba konsultavau, ir tų, kurie disertacijas apsigynė eksternu. Prie visų atliktų tyrimų daug prisidėjo kolegos iš užsienio Magdeburgo, Lundo, Kylio. Esu įsitikinęs, kad taikomi gydymo metodai mūsų klinikoje nesiskiria nuo to, ką pacientas gauna Londono ar Stokholmo klinikose“ - pasakojo prof. L. Kupčinskas

Profesorius įsitikinęs, kad Lietuvos įvaizdį pasaulyje gali gerinti bei kelti ne vien sportas, bet ir mokslas. Mokslinės veiklos rezultatai, matomi prestižinių žurnalų publikacijose, taip pat lietuvių autorių pavardės, esančios prie gydymo bei diagnostikos rekomendacijų yra puikus to pavyzdys

Eglė Žemaitienė

Kas ketvirtas pacientas, besikreipiantis į akių ligų gydytoją skundžiasi akių perštėjimu, akys lyg „smėlio pripiltos“, vargsta dirbant kompiuteriu, vakarais sunkios, skauda, net televizorių žiūrėti sunku. Tai - sausos akies sindromui būdingi nusiskundimai. Tačiau gana dažnai būtent šie nusiskundimai, atvedę pacientą pas akių gydytoją, tampa glaukomos diagnostikos pradžia: po detalaus akių būklės patikrinimo, gali būti įtariama ar patvirtinama glaukomos diagnozė, skiriamas gydymas ir sudaromas tolesnio sekimo ir priežiūros planas. Ir kuo anksčiau skiriamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti aklumo. Glaukomos atveju aklumas yra negrįžtamas, nes žūsta regos nervas.   Šiuolaikinė medicina, deja,  atstatyti žuvusio nervo ir išgydyti glaukomos sukelto aklumo dar negali.

Susirgus glaukoma, sergantieji ilgą laiką net nežino, jog serga: pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų, lėtai siaurėja akiplotis, darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes matymas tampa tarsi “pro vamzdį”. Dažniausiai pakitimai vystosi abiejose akyse, tačiau skirtingu greičiu, todėl žiūrint abiem akimis, atrodo, kad regėjimas yra geras. Nors glaukoma laikoma vyresnio amžiaus žmonių liga, bet gali sirgti ir vaikai, ir kūdikiai.  Žmogui senstant, keičiasi ir akis, o su ja – keičiasi  ir glaukomos eiga, kuri gali būti kompensuota, stabilios eigos, nekompensuota, progresuojanti.  Tuomet būtina keisti ir glaukomos gydymo taktiką.  Glaukoma sergantiems pacientams būtina  lankytis  pas akių gydytoją 1-2-3 kartus per metus, priklausomai nuo glaukominio pažeidimo gylio, paciento amžiaus, gretutinių rizikos veiksnių ir pan. Diagnozavus glaukomą, paskyrus gydymą, po kurio laiko būtina vertinti ligos eigą ir gydymo efektyvumą. Gali būti, kad akis į vaistus nereaguoja ir gydymas neefektyvus. Kartais vaistai nepakankamai efektyvūs – juos lašinant ligos progresavimas lėtesnis, tačiau vis tiek progresuoja. Neretai glaukominiai vaistai graužia akis, tuomet pacientas kaltina gydytoją, kad vaistai perštėjimo nesumažino. Tačiau glaukominiai vaistai skiriami mažinti akispūdį ir apsaugoti regos nervą, o perštėjimo mažinimui paprastai skiriamos dirbtinės ašaros. Pacientui būtina išsiaiškinti gydymo esmę, priešingu atveju, jei nėra susikalbėjimo tarp gydytojo ir paciento, jei paciento lūkesčiai neatitinka realios situacijos, negalime tikėtis sėkmingo gydymo rezultatų. Tai ypač svarbus jaunesniems pacientams – prieš akis daug metų gyvenimo su liga, svarbu „įstatyti ligą į rėmus“, neleisti įsibėgėti, nes kuomet procesas toli pažengęs, jį suvaldyti net ir chirurginėmis operacijomis dažnai nesiseka. 

TEIGINYS: Glaukoma yra padidinto akispūdžio liga. NETIESA
Akispūdis yra vienas pagrindinių glaukomų rizikos veiksnių, tačiau glaukoma gali išsivystyti ir esant normaliam akispūdžiui – tai vadinama normalaus akispūdžio glaukoma.

TEIGINYS: Akispūdis svyruoja. TIESA
Akispūdis yra dinamiškas fiziologinis parametras, svyruojantis paros bėgyje. Gali būti, kad akispūdis pakyla, tačiau ne tuo metu, kai pacientas lankosi poliklinikoje. Todėl labai svarbu įvertinti akispūdžio svyravimų kreivę paros bėgyje.

TEIGINYS: Glaukominiai pakitimai vystosi dienos metu. NETIESA
Glaukoma nemiega. Daugeliui žmonių akispūdis pakyla naktį, apie 3-5 val. ryto. Tuo metu labiausiai pažeidžiamas regos nervas, nes akispūdis aukštas, o sisteminis kraujo spaudimas naktį būna žemesnis, dėl to sutrinka regos nervo perfuzija. 

TEIGINYS: Kuo liga toliau pažengusi, tuo lengvesnė diagnostika. TIESA
Tačiau toli pažengusios glaukomos atveju atstatyti prarasto regėjimo nebegalima, pagalba pavėluota.

TEIGINYS: Glaukomos sukelto aklumo negalima išvengti. NETIESA
Jei kiekvienas asmuo bent kartą per metus pasitikrintų akis, glaukoma būtų diagnozuojama laiku ir paskirtas savalaikis gydymas. Nuo mūsų pačių aktyvumo priklauso,  ar pasitikrinome  akių būklę,  kad būtų išvengta ar bent jau sustabdyta aklumo grėsmė, ar laikomės gydytojo nurodymų, gydydami glaukomą.

Doc. Ingrida Janulevičienė
Lietuvos Glaukomos draugijos prezidentė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Akių ligų klinikos Konsultacinio-diagnostinio skyriaus vadovė

Kauno klinikų Onkologijos klinikos vadovei prof Elonai Juozaitytei, žurnalo "Moteris" paskelbtuose "Lietuvos metų moteris 2010" rinkimuose sulaukusiai daugiausiai skaitytojų balsų, skirtas  specialus  portalo DELFI apdovanojimas.
Už profesorę E. Juozaitytę balsavo  net 6449 skaitytojai.  DELFI profesorei  dovanojo dailininkės Astos  Stasionytės  paveikslą.

DELFI (A.Solomino) nuotr.

Kauno klinikų Akių ligų klinikoje, tęsdami ilgametį glaudų bendradarbiavimą, lankėsi Kauno Lions klubo nariai ir, kaip ir kasmet, įteikė paramą Vaikų akių ligų skyriui. Šį kartą Kauno Lions klubo parama - šeši daugkartiniai zondai, skirti vaikų ašarų latakų zondavimui. Per metus šie zondai bus reikalingi ir panaudojami maždaug 200 mažųjų pacientų. Akių ligų klinikos vadovas prof. Vytautas Jašinskas dėkojo Kauno Lions klubui už nuolatinę pagalbą ir bendradarbiavimą, kuris yra veiksmingas dalyvaujant įvairiose programose ir projektuose. Padedant Lions klubui, Akių ligų klinika dalyvavo jungtiniame PSO ir Kauno klinikų projekte „Išvengiamo aklumo Lietuvoje prevencija“. Remiant Lions klubams, Akių donorinio banko darbuotoja turėjo galimybę mokytis ir įgyti tarptautinį kvalifikaciją įrodantį sertifikatą.

Eglė Žemaitienė

Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje sausio pabaigoje du kraujagyslių chirurgai- dr. Donatas Inčiūra ir Tadas Danilevičius atliko pirmą vidinės miego arterijos ekstrakranijinės dalies didelės (gigantinės) aneurizmos operaciją Kauno mieste. Operacijos metu pavyko pilnai pašalinti aneurizmos maišą nepažeidžiant šalia esančių nervų, o vidinės miego arterijos vientisumą atstatyti susiuvant arterijos galus. Pacientė dešimtą parą po operacijos išvyko ambulatoriniam gydymui be nusiskundimų ar neurologinių simptomų.

Vidinės miego arterijų ekstrakranijinės dalies aneurizmos yra retos. Dažniausia aneurizmų atsiradimo priežastis yra aterosklerozė. Taip pat būna mikozinių ir netikrųjų aneurizmų dėl arterijos sienelės infekcijos, traumos ar po vidinės miego arterijos endarterektomijos. Negydomos miego arterijų aneurizmos vis didėja, o susidariusiame aneurizmos maiše pradeda kauptis pasieniniai trombai, kurie gali nukeliauti į smegenų arterijas, sukeldami insultą. Smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomai pasireiškia apie 60% ligonių, sergančių vidinės miego arterijos ekstrakranijinėmis aneurizmomis. Didėjančios vidinės miego arterijų aneurizmos gali spausti galvos nervus, sukeldamos jų spaudimo simptomus, taip pat jos gali plyšti.

Sergantieji vidinės miego arterijos aneurizmomis dažniausiai skundžiasi pulsuojančiu dariniu kakle, galvos skausmais, plintančiais į akiduobę, kaklo tempimo jausmu. Kai kuriems ligoniams pasunkėja rijimas, atsiranda smegenų išemijos simptomai. Kakle įprastai čiuopiamas pulsuojantis tumoras.

Vidinės miego arterijos aneurizmoms diagnozuoti naudojamas ultragarsinis, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas ir angiografinis tyrimai. Vidinės miego arterijų ekstrakranijinės dalies aneurizmos dažniausiai gydomos chirurginiu būdu. Operacijos metu siekiama pašalinti aneurizmą, nepažeidžiant šalia einančių periferinių nervų ir atstatyti kraujotaką vidinėje miego arterijoje. Sunkiausia būna operuoti pacientus, turinčius didelę (gigantinę) vidinės miego arterijos ekstrakranijinės dalies aneurizmą, nes pati aneurizma užima visą erdvę, kurioje chirurgas turi dirbti. Retais atvejais galima atlikti aneurizmos endovaskulinį protezavimą ir taip išsaugoti smegenų kraujotaką. Jei aneurizma gigantinė ir pereinanti į kaukolės ertmę, tada jos neįmanoma pašalinti chirurgiškai ir yra neįmanomas endovaskulinis protezavimas, tada bandoma užtrombuoti aneurizmą endovaskuliariai ar perrišti vidinę miego arteriją būdu, o kraujotaką atstatyti apeinamąja ekstraintrakranijine arterine jungtimi.

Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika yra viena pagrindinių Europoje kraujagyslių chirurgijos centrų, kurioje jau dešimtmetį sėkmingai atliekamos sudėtingos kompleksinės miego arterijų ir širdies operacijos.

Asmuo kontaktams:
Dr. Donatas Inčiūra
Tel: 8 686 99369

2011 metais pirmą kartą bus pažymima Europos Epilepsijos Diena. Tokį sprendimą 2010 metais priėmė Tarptautinis Epilepsijos Biuras, vienijantis viso pasaulio epilepsija sergančiųjų organizacijas ir Tarptautinės Lygos prieš Epilepsiją Europos komisiją. Gavus palaikymą iš Pasaulinės sveikatos organizacijos bei po konsultacijų su Lygos padaliniais buvo nuspręsta, kad Europos Epilepsijos diena vyks antrąjį vasario pirmadienį, o pirmąjį kartą tokia diena bus pažymima vasario 14 dieną, t.y. šventojo Valentino, kuris yra ne tik meilės, bet ir sergančiųjų epilepsija globėjas, dieną.

Europos Epilepsijos dienos tikslas – plačiai nušviesti visuomenę apie problemas, susijusias su epilepsija. Europoje apie 6 mln žmonių serga epilepsija, Lietuvoje – apie 18 tūkstančių. Visi šie žmonės turi teisę į tinkamą gydymą, išsilavinimą, darbą. Vasario 14 dieną numatoma ES Parlamentui Strasbūre pateikti iniciatyvas, susijusias su epilepsija sergančiųjų medicininėmis bei socialinėmis problemomis bei siekiant paramos, priimant teisinius sprendimus. Taip pat skatinama, kad kiekviena Europos valstybė pažymėtų šią dieną įvairiuose lygmenyse, nušviečiant sergančiųjų ir jų šeimų problemas, šiuolaikinės pagalbos standartus, sklaidant su liga susijusius mitus, diskutuojant apie socialinius, darbo, teisinius apribojimus bei ieškant sprendimo būdų.

Lietuvos epileptologijos draugija kartu su Lietuvos epilepsija sergančiųjų integracijos asociacija (LESIA) bei epilepsija sergančiųjų ir jų rėmėjų draugija, remdama šią iniciatyvą, inicijuoja organizuoti renginius, kuriais būtų atkreipiamas dėmesys į mūsų visuomenės narius, sergančius epilepsija bei patiriančius su liga susijusius apribojimus, vis dar egzistuojančius prietarus bei nuostatas. Planuojama neapsiriboti oficialia Dienos data ir renginius vykdyti visą vasario mėnesį.

Vasario 11 dieną numatoma diena Seime. Dalyvaus specialistų ir pacientų organizacijų atstovai, sveikatos komiteto nariai, bus surengta spaudos konferencija.

LESIA, kuri vienija 6 asocijuotas nares (Vilniaus, Panėvėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Pasvalio), planuoja organizuoti renginius visuomenei šiuose regionuose, pasitelkiant savivaldos institucijas, benduomenę, specialistus. Epileptologijos draugijos nariai prisidės prie LESIA organizuojamos akcijos (regioninių narių kontaktus galima rasti www.lesia.lt ).

Kaune planuojama organizuoti apvalaus stalo diskusijas, kuriose epilepsija sergantieji ir jų artimieji kviečiami dalintis problemomis bei jų sprendimo patirtimi, dalyvaujant gydytojams ir socialiniams darbuotojams.

Tikimasi, kad į Europos epilepsijos dienos paminėjimą aktyviai įsitrauks savivaldybės, vietinės žmonių su negalia organizacijos, sveikatos priežiūros įstaigų administracija, ugdymo įstaigos, žiniasklaidos atstovai, padėdami nušviesti sergančiųjų problemas, pristatyti šiuolaikinius pagalbos būdus, išsklaidyti su liga susijusius mitus.

Lietuvos epileptologijos draugija viliasi, kad ši akcija suteiks naujų impulsų tobulinant pagalbą epilepsija sergantiems Lietuvoje.

Lietuvos epileptologijos draugijos vardu,
Nerija Vaičienė-Magistris

Daugiau informacijos:
Prof. Nerija Vaičienė-Magistris
Tel. darbo 8 37 326213
nerija.vaiciene@kaunoklinikos.lt

Prof. Milda Endzinienė
Tel. darbo 8 37 326811
Lietuvos epileptologijos draugija
milda.endziniene@gmail.lt

Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje, vadovaujamoje prof. Rimanto Benečio, lankėsi dvidešimt įvairių specialybių gydytojų– kardiologų, imunologų, anesteziologų, širdies chirurgų ir plaučių chirurgų iš Minsko. Vizito tikslas - savo šalyje pradėti plaučių ir širdies – plaučių komplekso transplantacijos programą, kurios paruošiamieji darbai jau yra baigiami. Svečiai iš Minsko atvyko pasisemti patirties iš Kauno klinikų medikų, kurie plaučių ir širdies plaučių komplekso transplantacijas vykdo nuo 2007 m. Iš viso Kauno klinikose jau yra atliktos šešios plaučių transplantacijos ir dvi širdies-plaučių komplekso transplantacijos operacijos.
Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje svečiai iš Baltarusijos išklausė intensyvų seminarą įvairiais su plaučių transplantacija susijusiais klausimais: laukiančiųjų plaučių ir širdies plaučių komplekso transplantacijos eilės sudarymas ir laukiančiųjų priežiūra, donorų tokioms transplantacijos atranka, organų paėmimo chirurginė technika, anestezijos taikymas plaučių transplantacijos metu, chirurginė plaučių ir širdies plaučių persodinimo technika, pacientų reabilitacija.
Minsko respublikiniame moksliniame praktiniame centre “Kardiologija“, jau yra atliktos 22 širdies transplantacijos ir šiuo metu Baltarusijoje yra baigiami paruošiamieji darbai, pradedant plaučių bei širdies-plaučių transplantacijos programą. Šią programą planuojama vykdyti ir onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Eglė Žemaitienė

Kauno klinikose buvo atlikta plaučių persodinimo operacija. Plaučiai persodinti vidutinio amžiaus moteriai, kuri į  laukiančių skubios plaučių transplantacijos operacijos sąrašą buvo įtraukta prieš pustrečio mėnesio. Pacientės būklė iki transplantacijos operacijos buvo labai sunki, kvėpuoti ji galėjo tik deguonies pagalba. Donoro plaučiai į Kauno klinikas, lydint policijos ekipažui, buvo atvežti iš Vilniaus, kur jau laukė medikų brigada, vadovaujama Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovo prof. Rimanto Benečio. Plaučių persodinimo operacija, užtrukusi apie 4val, praėjo sėkmingai. Šiuo metu pacientės būklė yra stabili, ji jau gali savarankiškai kvėpuoti.

Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai

Kaip ir kiekvienais metais, gerais, gražiais darbais, poelgiais pasižymėjusius kauniečius Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas miesto  Rotušėje apdovanojo Gerumo kristalu. Šiemet jų – 26. Tarp apdovanotųjų ir garsūs  medikai.

Profesoriui Jurgiui Brėdikiui – Lietuvos kardiochirurgui  Mokslų akademijos akademikui,  žmogui,  prijaukinusiam širdį ir nuo mirties išgelbėjusiam  tūkstančius žmonių, vienam iš širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo pradininkų Gerumo kristalas įteiktas už suteiktą viltį gyventi ir visuomeninę veiklą.

Gerumo kristalu apdovanotas ir prof. Vytautas  Kuzminskis, Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovas, aktyviai propaguojantis organų donorystę ir taip gelbstintis gyvybes. Juk donorystė - tarsi paskutinis mirusiojo geras darbas, galintis išgelbėti ne vieno žmogaus gyvybę.

Įteikdamas apdovanojimus meras A.  Kupčinskas  padėkojo už iniciatyvas, už kilnumą, geraširdiškumą. „Linkiu tikėjimo, vilties, dėkoju visiems už iniciatyvas, už darbus, už jūsų gerumą, kurio niekada nebūna per daug", - kalbėjo  meras.

Gerumo kristalų apdovanojimas skiriamas už širdies gerumą, už dideles, neatlyginamas pastangas, už nekasdienį sumanymą, dėmesį neįgaliesiems, už patriotizmą, pilietiškumą.

Šiais metais Gerumo kristalas pasikeitęs,  puošnesnis. Jame puikuojasi ne tik Kauno herbas. Įrašytas  apdovanotojo asmens vardas, pavardė ir informacija, už kokius darbus įteiktas Gerumo kristalas.

Kauno klinikų Krūtų ligų centras, kuriame teikiama kompleksinė pagalba krūtų ligomis sergančioms moterims, gruodžio gale buvo priimtas į Pasaulinį Krūtų centrų tinklą (Senonetwork). Šis tinklas yra pirmas tarptautinis tinklas, jungiantis tik multidisciplininę pagalbą krūties vėžiu sergantiems pacientams teikiančius centrus. Kauno klinikų Krūtų ligų centras atitiko visus kriterijus, keliamus šio tinklo ir buvo priimtas kaip pilnateisis narys.

Senonetwork tikslas yra tobulinti teikiamą pagalbą krūties vėžiu sergantiesiems Europoje ir visame pasaulyje. Pasak Krūties ligų skyriaus vadovo, prof. Algirdo Boguševičiaus, narystė tarptautiniame tinkle  visų pirma yra įvertinimas , kad visa skyriaus organizacinė ir funkcinė struktūra, teikiamų paslaugų kokybė atitinka labai aukštus pasaulinius standartus, keliamus multidisciplininiam centrui. Taip pat šio centro specialistams ši narystė suteiks nemokamą prieigą prie publikacijų bei leidinių, informaciją apie konferencijas bei seminarus, galimybę keistis visa patirtimi, organizuojant pagalbą krūties ligomis sergantiems pacientams.

Daugiau informacijos:
Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel.:8 68268423, el.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje trejų metų amžiaus tapytoja Laimė Leščinskaitė atidarė savo pirmąją tapybos darbelių parodą ir pakvietė visus klinikos darbuotojus į parodos atidarymą. Parodėlės pavadinimas „Čia mano pradžia“, o parodėlę sudaro apie 20 mergaitės įvairia technika nutapyti darbeliai. Pasak Laimės mamos, pavadinimas parinktas neatsitiktinai-Laimė gimė Kauno klinikose ir kurį laiką teko praleisti Naujagimių ligų skyriuje, todėl šis skyrius ir pasirinktas mažosios piešėjos parodėlės eksponavimui.  

Kaip pasakojo Laimės auklėtoja, mergaitė tapo nuo labai anksti - mėgsta ryškias spalvas, piešti pirštukais ir didelio formato popieriaus lapus, todėl dauguma piešinių - dideli.

Eglė Žemaitienė

Artėjančių Šv. Kalėdų proga Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje lankėsi Kauno Jėzuitų gimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su auklėtoja. Šiam vizitui mokiniai ruošėsi ilgai - mezgė mažytes kojinytes, liemenes ir kepurėles naujagimiams, o per darbų pamokas kepė sausainius, kuriais pavaišino Naujagimių skyriuje kartu su savo vaikučiais gulinčias mamas. „Norėjome pasidalinti šventine nuotaika ir galbūt šiek tiek praskaidrinti čia gulinčių mamų dieną“ - pasakojo vaikai.

Naujagimių skyriaus slaugytojos parodė vaikams naujagimių reanimaciją ir pasakojo apie neišnešiotus naujagimius, jų priežiūrą, rodė nuotraukas, iš kokių mažyčių vaikučių išauga dideli vaikai. Vėliau vaikai klausėsi paskaitos apie gyvybę, jos vertę ir trapumą.

Eglė Žemaitienė

Kauno klinikų Akių ligų klinika buvo įtraukta į Europos oftalmologų tarybos akredituotų oftalmologijos  klinikų sąrašą. Akių ligų klinikoje vasaros gale apsilankę Europos oftalmologų tarybos prezidentas Marco Hawlina ir viceprezidentas Wagih Aclimandos spalį vykusiame susitikime Briuselyje patvirtino, kad Kauno klinikų Akių ligų klinika atitinka keliamus reikalavimus.

Europos oftalmologų tarybos akreditacija reiškia, kad sertifikuotoje klinikoje yra tinkamos sąlygos rezidentų ruošimui pagal bendrus Europoje reikalavimus. „Kadangi rezidentų parengimas nėra vien tik mokslas, bet ir klinikinis jų paruošimas, akredituojamoje klinikoje turi būti atitinkama klinikinė bazė. Mūsų klinikoje atliekamų operacijų skaičiai ir procedūrų apimtys, pateikti Europos oftalmologų tarybos prezidentui ir auditoriams, buvo iš tiesų įspūdingi“-pasakojo Akių ligų klinikos vadovas prof. Vytautas Jašinskas. Pagal Europos oftalmologų tarybos reikalavimus, rezidentų mokymo trukmė- ketveri metai.

Europos oftalmologų tarybos sertifikatas užtikrina gydytojų mainus- gydytojai iš Lietuvos gali vykti stažuotei ir patirties pasidalijimui į bet kurią akredituotą Oftalmologijos centrą Europoje, taip pat gydytojai gali atvykti ir iš svetur.

Asmuo kontaktams:
Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel: 8 682 68423
El. paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Lapkritis - plaučių vėžio žinomumo mėnuo. Šį mėnesį Kauno klinikų pulmonologai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į šią ypač klastingą onkologinę ligą.

Plaučių vėžiu suserga vis jaunesni žmonės, o kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų, maždaug 1300 pacientų miršta. Būtent plaučių vėžys lemia didžiausią mirtingumą - susirgus kitomis onkologinėmis ligomis, pavyzdžiui prostatos ar krūtų vėžiu - išgyvenamumas iki  5 metų yra daug didesnis.

Ilgesnį išgyvenamumą lemia ankstyva diagnostika, todėl svarbu, kad pacientai, turintys rizikos veiksnius, į gydytoją specialistą kreiptųsi kuo anksčiau. Anksti nustačius plaučių vėžį, išgyvenamumas ženkliai pailgėtų, tačiau anksti aptikti plaučių naviką yra sudėtinga - tam reikalinga gydytojo patirtis ir modernūs diagnostikos būdai. Vienas  iš jų - endobronchinis tyrimas ultragarsu. 

Kita su plaučių vėžiu susijusi problema- plaučių vėžys gali vystytis ne vienerius metus ir nesukelti specifinių simptomų. Plaučių vėžio simptomai yra bendri ir gali būti būdingi ir kitoms ligoms-kosėjimas, skrepliai, dususis. Tokie simptomai yra būdingi ir astmai, bronchitui, plaučių uždegimui. Susirūpinti turėtų kiekvienas, kuriam padažnėja kosulys, pasunkėja dusulys, atsikosėjama krauju.

Pats didžiausias rizikos veiksnys- rūkymas. Susirgti rizikuoja ne tik pats rūkantysis, bet ir tie, kurie daug ir dažnai kvėpuoja tabako dūmais.

Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai

Kauno klinikų Akių donorinio banko darbuotoja, bendrosios praktikos slaugytoja Edita Aleksandravičienė po trijų savaičių mokymų Prahoje, įgijo tarptautinį sertifikatą, įrodantį asmens, dirbančio akių donorių audinių banke, kvalifikaciją. Akių ligų klinikos vadovo prof. Vytauto Jašinsko teigimu, išvykti mokytis į Prahą buvo sudėtinga. Labai daug padėjo Kauno Lions klubas, tarpininkaudamas per Tarptautinę Akių ir Audinių Bankų Federaciją (JAV) kad akių banko darbuotoja iš Lietuvos būtų priimta mokytis. Kelionę finansavo Kauno ir Čiurlionio Lions klubai.

Pasak akių banko darbuotojos E. Aleksandravičienės, per tris savaites išmokti teko tikrai nemažai. Mokymo programa buvo skirta audinių banko darbuotojams, ją sudarė praktiniai darbai ir egzaminas. “Pirmiausia tai buvo galimybė pamatyti, kaip dirba Akių banko komanda. Prahoje dirbau kartu su komanda, stebėjau, kaip paimamos ragenos iš donoro, kartu atlikau paėmimą, ištyrimą, konservavimą, paskirstymą. Kursuose išmokau dirbti veidrodiniu ragenos mikroskopu ir sužinojau, kokius veiksmus galima atlikti tobuliau. Grįžus į Lietuvą sėkmingai atlikau donorinių ragenų ištyrimą“ pasakojo E. Aleksandravičienė.

Pagal naujausius mokslinius duomenis, nuo donorinės ragenos paėmimo iki persodinimo gali praeiti 14 dienų, o nuo mirties iki paėmimo gali praeiti 20 val. Pasak prof. V. Jašinsko, tai labai pagerina sąlygas donorystei. Anksčiau buvo laikomasi strategijos, kad ragena turi būti paimta iki 12val po mirties, tačiau pagal naujausius mokslinius duomenis galima laukti 20val.

Remiantis statistika, Europoje 100 000 gyventojų per metus reikia persodinti 12 ragenų. Pagal šiuos duomenis, Lietuvai per metus gali reikėti transplantuoti apie 350 ragenų. Tačiau realybė yra kitokia- visoje Lietuvoje per metus persodinama maždaug 50 ragenų.

Asmuo kontaktams:
Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel. 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt

Pirmą kartą Lietuvoje, Druskininkuose įvyko Europos anesteziologų draugijos Edukacijos komiteto kursai. Šie kursai buvo organizuoti pagal oficialią Europos anesteziologų draugijos Edukacijos komiteto patvirtintą programą. Programoje numatyti šeši kursai, apimantys visą anesteziologijos ir intensyvios terapijos problematiką.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anesteziologijos klinika, iniciavusi kursų rengimą, tapo Europos anesteziologų draugijos Edukacijos komiteto oficialiu regioniniu centru, įgaliotu atstovauti draugijos gydytojų anesteziologų-reanimatologų kvalifikacijos kėlimo koncepciją bei vykdyti šiuos kursus. Europos anesteziologų draugijos Edukacijos komitetas siekia nuolat tobulinti gydytojų anesteziologų-reanimatologų kvalifikaciją. Galutinis jos tikslas – Europos anestezijos diplomas, kuris yra kokybės anesteziologijos klinikinėje praktikoje standartas ir patvirtinimas.

Pirmieji kursai, remiant Lietuvos gydytojų sąjungai, vyko dalyvaujant Lietuvos sveikatos mokslų ir Lilio universitetų specialistų ir mokslininkų lektorių grupei: Europos anesteziologų draugijos Edukacijos komiteto prezidentui profesoriui Filipui Šerpereliui (Phillipe Scherpereel) iš Lilio universiteto, dr. Andriui Macui, dr. Arūnui Gelmanui, doc. Jūratei Gudaitytei, doc. Ramūnui Tamošiūnui, dr. Giedrei Bakšytei, dr. Tadui Lenkučiui, prof. Edmundui Širvinskui, Linui Pieteriui iš Kauno klinikų.

Europos Anesteziologų draugijos Edukacijos komiteto prezidento atliktas auditas buvo ypač palankus regioniniam centrui ir jo akreditacijai. Profesorius viešėjo Kauno klinikų Anesteziologijos klinikoje ir susipažino su anesteziologinės pagalbos organizavimu, kurį įvertino labai teigiamai.

Dr. Andrius Macas

Anesteziologijos klinios vadovas

Operuodami invazinį šlapimo pūslės vėžį jaunam 40 metų amžiaus vyrui, Kauno klinikų Urologijos klinikos gydytojai pritaikė Lietuvoje dar retą metodiką - pašalinę šlapimo pūslę, iš plonosios žarnos segmento suformavo naują, prisiūdami ją prie šlaplės.

Pasak gydytojo urologo dr. Stasio Auškalnio, gydant invazinį, sistemiškai neišplitusį šlapimo pūslės vėžį, rekomenduojama šalinti šlapimo pūslę (vyrams – kartu su prostata, moterims – kartu su gimda, makštimi ir kiaušidėmis), kartu atliekant limfonodektomiją. Vienas iš operacijos etapų yra šlapimo nuosrūvio suformavimas. Ši problema sprendžiama įvairiai. Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai taikoma metodika yra šlapimą nesulaikančio rezervuaro suformavimas, kai prie izoliuoto plonosios žarnos segmento vieno galo prijungiami šlapimtakiai, o kitas segmento galas išvedamas per pilvo sieną (suformuojama stoma – urostoma). Po šitokia metodika atliktos operacijos, nors ji sukelia mažiausiai komplikacijų, iškyla gyvenimo kokybės problema - pacientams visą gyvenimą tenka prie pilvo sienos klijuoti šlapimą surenkančius maišelius. Kita metodika yra šlapimą sulaikančio rezervuaro suformavimas. Vienais atvejai šiuos rezervuarus pacientams reikia kateterizuotis patiems, kitais atvejais – rezervuaras yra prisiuvamas prie šlaplės ir pacientai šlapinasi natūraliu būdu.

Šiuo atveju, invaziniu vėžiu sergančiam jaunam, 40 metų amžiaus vyrui, buvo nuspręsta pritaikyti per pastaruosius 2 dešimtmečius pasaulyje vis labiau populiarėjančią operaciją gydant invazinį šlapimo pūslės vėžį – radikalią cistektomiją suformuojant šlapimo rezervuarą iš plonosios žarnos segmento ir prijungiant jį prie šlaplės (ortotopinė šlapimo pūslė). Šią operaciją atliko KMUK Urologijos klinikos gydytojai dr. S. Auškalnis, doc. Daimantas Milonas, Urologijos klinikos vadovas doc. Mindaugas Jievaltas, kartu su konsultantu gyd. urologu Steven Joniau iš Belgijos, Liuveno universitetinės ligoninės. Pasak dr. S Auškalnio, nors tokia operacija yra techniškai sudėtingesnė, ji padeda išlaikyti gyvenimo kokybę. Šia metodika atlikta šlapimo pūslės operacija Kauno klinikose antroji. Ankstesnė buvo atlikta prieš dešimt metų.

Šia metodika atlikta operacija turi ir savas komplikacijas, specifinės prižiūros reikalaujantį ankstyvą ir vėlesnį pooperacinį laikotarpį.  Dėl ilgalaikio žarnos gleivinės kontakto su šlapimu gali vystytis įvairūs elektrolitų, vitaminų apykaitos sutrikimai. Taip pat naujai suformuotame rezervuare gali formuotis akmenys, vystytis infekcija. Naujai suformuota pūslė neturi jautrumo, todėl žmogus nejaučia, kada ji prisipildo. Todėl turi ją treniruoti, didinti talpą - dienos ir nakties metu šlapintis nustatytais laiko intervalais ir t.t. Po operacijos yra tam tikra šlapimo nelaikymo rizika. Todėl ši operacija dažniausiai pasirenkama jauniems, motyvuotiems pacientams, kurie gali dažnai lankytis kontrolei, gali save prisižiūrėti ir vertinti savo būklę. Pasak medikų, po trijų mėnesių, nesant komplikacijų, pacientas galės tęsti darbinę veiklą.

Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai

Paskutinį spalio penktadienį Kauno Klinikose buvo paminėta Pasaulinė žvynelinės diena. Šiemet ji skirta vaikų žvynelinės problemai. Taip norima priminti, kad žvynelinė yra dažna vaikų liga. Trečdalis pacientų ja suserga vaikystėje. Išbėrimai matomose kūno srityse, nerimas dėl neišgydomos ligos, o kartais ir sunki žvynelinės eiga kelia didelę psichologinę įtampą vaikams ir jų tėvams. Deja, mokslo įrodymais pagrįstų vaikų žvynelinės gydymo metodų stokojama. Nors vaikai dažniausia serga lengva žvynelinės forma, tačiau viena svarbiausių priežasčių, kodėl ją reikia greitai ir efektyviai gydyti -  yra psichologinis stresas vaikui ir tėvams, sužinojus apie nepagydomą ligą.

Žvynelinės dienos paminėjimo proga buvo surengta konferencija „Dermatologijos ir venerologijos aktualijos“, kurią organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas, Lietuvos dermatovenerologų draugija bei Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija. Konferencijoje dalyvavo ne tik daugybė gydytojų – specialistų, bet ir garbūs Lietuvos Respublikos Seimo, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos atstovai bei kviestiniai užsienio lektoriai.

Prieš prasidedant konferencijai vyko apskritojo stalo diskusija tema „Sunkios žvynelinės kontrolė“, kurios metu buvo aptartas sunkia žvynelinės forma sergančiųjų gydymas, vaistai, nauji ir efektyvūs gydymo metodai, sergančiųjų žvyneline gyvenimo kokybė. Vėliau žvynelinės gydymo aktualūs klausimai buvo aptarti konferencijoje, kurioje pranešimus skaitė ir Kauno Klinikų, ir kitų gydymo įstaigų specialistai dermatovenerologai, taip pat garbus svečias iš Vokietijos, Kylio universiteto, prof. habil. dr. E. Christophers, kalbėjęs apie biologinius vaistus žvynelinės gydymui.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žvyneline serga apie 125 mln. gyventojų, ligos paplitimas – 4 proc. Lietuvoje tikslių šios ligos epidemiologinių duomenų nėra.

Žvyneline kiekvienas serga savaip. Dažniausiai išberiami alkūnių ir kelių tiesiamieji paviršiai, galvos plaukuotosios dalies oda. Visą kūną liga pažeidžia tik nedaugeliui. Dešimtadaliui pacientų išsivysto luošinantis artritas.Manoma, kad kai kurie žmonės polinkį sirgti žvyneline paveldi. Ši liga gali prasidėti bet kuriuo gyvenimo tarpsniu. Ją išprovokuoja infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai, stresas, vaistai, traumos, cheminiai ir fiziniai dirgikliai. Žvynelinės priežastis neaiški, bet gerai žinoma, kokie yra jos simptomai, kaip pažeidžiama oda ir koks sudėtingas šios ligos gydymas. Kad liga būtų suvaldyta, reikalinga nuolatinė odos priežiūra, sveika gyvensena, psichologinė pusiausvyra, artimųjų ir visuomenės parama, nepavėluotas ir neretai ilgas gydymas. Įrodyta, kad žvynelinė pacientų gyvenimo kokybę pablogina panašiai kaip lėtinės širdies ligos, cukrinis diabetas ar piktybiniai navikai, nesvarbu, lengva, vidutinė ar sunki jos eiga.

Eglė Žemaitienė

Spalio 15-16d. Kaune įvyko 10 - oji Tarptautinė konferencija „Aritmija Lietuva 2010“, nagrinėjanti aktualius širdies ritmo sutrikimų gydymo klausimus.

Tokios konferencijos vyksta kas dveji metai, jos organizuojamos pakaitomis Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje. Šiemet konferencija  buvo surengta  Kaune - mieste, kur jos ir pradėtos organizuoti nuo 1992m. Konferenciją organizavo Kauno krašto kardiologų draugija, kartu su Lietuvos kardiologų draugija ir Lietuvos širdies asociacija. Šių metų konferencijoje dalyvavo apie 250 gydytojų kardiologų iš visos Lietuvos, taip pat ir Latvijos, Baltarusijos ir Rusijos.

Konferenciją atidarė ir visiems susirinkusiems sveikinimo žodį tarė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius ir konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas Remigijus Žaliūnas. Konferencijos atidarymo ceremoniją papuošė trumpas Baltijos gitarų kvarteto koncertas.

Į konferenciją skaityti pranešimų, šalia lietuvių lektorių,  atvyko ir pranešėjai iš užsienio: Thomas Gaspar, kalbėjęs apie epikardinės skilvelinės tachikardijos abliaciją, (Vokietija), prof. Josef Kautzner (Čekija) kalbėjęs apie techninius resinchronizuojančio EKS aspektus, ,dr. Audrius Brėdikis, (JAV)-„Širdies aritmijų krioabliacija".

 Lietuvos kardiologai turėjo galimybę dalyvauti diskusijose, svarstant naujausius bazinės aritmologijos, medikamentinio ir intervencinio ritmo sutrikimų gydymo klausimus, buvo pristatomos implantuojamų prietaisų, naudojamų kardiologijoje, naujovės. Satelitinių pranešimų metu buvo pristatyti seniai laukti nauji vaistai, skirti aritmijų, ypač - prieširdžių virpėjimo gydymui Šiandien Lietuvoje yra užregistruoti net 154 preparatai, skirti padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti, tačiau sutrikusio širdies ritmo gydymui skirtų vaistų yra vos keletas. Naujieji vaistai turėtų suteikti daugiau galimybių, gydant Lietuvos pacientus.

Eglė Žemaitienė

Spalio 18d. visame pasaulyje yra minima šv. Luko-  gydytojų globėjų diena. Jau tradiciškai ši diena buvo švenčiama ir Kauno klinikose. Šia proga Klinikų šv. Luko vardo koplyčioje iškilmingas šv. Mišias aukojo Jo Ekscelencija Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo Kauno klinikų kapelionai - vyr. kapelionas kun. Artūras Kazlauskas, kun. Vitas Kaknevičius ir kun. Nerijus Šmerauskas. Už visus gydytojus, slaugytojas ir Klinikose besigydančius pacientus meldėsi gausiai susirinkę Klinikų administracijos atstovai ir medicinos personalas. Šv. Mišių liturgiją papuošė Klinikų moterų vokalinio ansamblio „Kolegės“, vadovaujamo Antano Kelmelio, giedojimas.

Homilijos metu arkivyskupas S. Tamkevičius dėkojo visiems medikams už jų šventą pašaukimą padėti kenčiančiam žmogui. Ganytojas pabrėžė, kad bet kurios profesijos, o ypač gydytojo, krikščioniškasis liudijimas yra be galo svarbus šių dienų žmogui. „Evangelistas Lukas, kuris kaip žinome, buvo gydytojas, buvo siunčiamas į šį pasaulį skelbti gerąją naujieną. Šiandieniniame pasaulyje yra  labai svarbus paprasto žmogaus žodis - mūsų dvasiškių, kunigų ar vyskupų žodis, ne visada vienareikšmiškai priimamas. Atrodytų, jog dvasiškio yra tiesiog tokia profesija – jis kalba, nes taip reikia.  Tačiau kai savo žodžiu ar gražiu krikščioniško gyvenimo pavyzdžiu Kristų liudija kitos profesijos atstovas, ypač gydytojas, tas žodis turi savo spalvą ir kur kas lengviau priimamas. Dievo žodis gali būti lengviau priimamas iš to, kuris kartais žmogui padovanoja labai daug - sveikatą ir gyvybę. Žmogus, pajutęs dėmesį ir pagarbą, gal net gydytojo meilę ir prielankumą, jo žodį ir pavyzdį priima kaip labai svarbų ar net lemiamą“- kalbėjo arkivyskupas.

Ganytojas kalbėjo, kad Šv. Lukas buvo garsus ne tik tuo, kad buvo gydytojas ir parašė Evangeliją ir Apaštalų darbų knygą, tačiau ir tuo, kad jis  turėjo būti gerai pažįstamas su Jėzaus  Motina Marija - Luko Evangelijoje yra tokių epizodų, kurių nėra kitur. „Luko Evangelijoje randame pasakojimą apie Apsireiškimą, Elžbietos aplankymą ir Marijos giesmę „Magnificat“, Jėzaus suradimą šventykloje. Tuose pasakojimuose aprašoma, kaip Marija jautėsi šiose situacijose, todėl galima numanyti, Lukas tai turėjo girdėti iš pirmų lūpų.  Tai galėjo surašyti tik artimas žmogus, kuris bendravo su Marija“ - pasakojo arkivyskupas S. Tamkevičius

Šv. Mišios buvo užbaigtos gražia padėka medikams už jų pasišventusią tarnystę kenčiantiems bei visiems susirinkusiems už nuoširdžią maldą.

Eglė Žemaitienė

2010 m. spalio mėn. pasaulyje pirmą kartą buvo paminėta Spirometrijos diena, kurią organizavo Europos respiratologų sajunga ir Europos plaučių fondas. Šią dieną visame pasaulyje nemokamai buvo atliekama spirometrija - plaučių funkcijos ištyrimas. Tai yra puiki galimybė didinti visuomenės informuotumą apie plaučių susirgimus ir jų profilaktiką, atkreipti dėmesį į dar nepakankamai diagnozuojamas obstrukcines plaučių ligas (lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, astmą), jas sukeliančius rizikos veiksnius, tokius  kaip rūkymas, alergija.

Pasaulinės Spirometrijos dienos paminėjimas buvo surengtas ir Lietuvoje. Iniciatyvos organizuoti šią dieną ėmėsi Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugija ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinika. Šia proga, Prekybos centre Hypermaxima, Kaune, buvo surengta akcija – nemokamai atliktas spirometrijos tyrimas. Visiems norintiems ir neabejingiems savo sveikatai, Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytojai atliko spirometriją- plaučių funkcijos ištyrimą. Šis tyrimas buvo atliktas 120 žmonių.

Eglė Žemaitienė

Kauno klinikų atstovė spaudai

Spalio 14d. Kaune Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas surengė valstybinio lygio civilinės saugos pratybas „Civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai, šalinant teroro akto padarinius masinių kultūros, sporto ar religinių renginių metu“. Šių pratybų tikslas buvo pasirengti gyventojų apsaugos organizavimui, jei įvyktų teroro aktas Europos vyrų krepšinio čempionato, vyksiančio Lietuvoje 2011m., metu.

Pratybose dalyvavo 305 atstovai iš įvairių institucijų ir 200 statistų, kurie imitavo nukentėjusius. Į pratybas buvo įtraukti ir Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus medikai bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos studentai, Kauno sporto halėje atlikę statistų vaidmenį.

Pagal pratybų scenarijų, vykstant krepšinio varžyboms ir jas stebinti ne tik žiūrovams ir sirgaliams, bet ir Lietuvos Vyriausybės vadovui bei aukšto rango užsienio svečiai, tarptautinė teroristų grupuotė krepšinio aikštelėje paskleidžia pavojingas dujas – zariną.

Pagal pratybų scenarijų, aukšta pareigūnė tarnybiniu automobiliu buvo atvežta į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Nuo Kauno sporto halės pacientė atvežta per 3minutes. Gavę signalą, medikai jau laukė atvykstant ekipažo ir jį pasitiko. Medikų komandai vadovavo Skubios pagalbos skyriaus gydytoja Aida Mankutė. Pacientė buvo skubiai nugabenta į reanimacijos salę, pilnai ištirta, kvėpavimo funkcija stabilizuota, suleista priešnuodžio atropino. Stabilios būklės pacientė buvo iškelta stebėjimui į Intensyviosios terapijos skyrių. Šiek tiek vėliau į Kauno klinikas buvo atvežti dar penki apsinuodiję zarinu vyrai, jiems suteikta skubi pagalba, būklė stabilizuota.

Pasak medikų, zarinas yra bespalvės ir bekvapės nuodingos dujos, sukeliančios ir lokalų, ir sisteminį apsinuodijimą. Pagrindinis zarino poveikis-sekrecijos padidėjimas, kvėpavimo takų dirginimas ir plaučių edema.  Kadangi  ašarotos akys trukdo žmogui vaikščioti, o kosulys ir dusulys riboja judėjimą, paprastai žmogus negali pasitraukti iš ten, kur yra nuodingos dujos, todėl kyla pavojus žūti nuo uždusimo.  Zarino garai gali kauptis ir rūbuose- todėl tokį pacientą būtina nuvilkti, nes judinant pacientą ir nuodingosioms dujoms garuojant nuo drabužių, gali apsinuodyti ir teikiantis pagalbą medicinos personalas.

Pratybų tikslas buvo tobulinti ir koordinuoti civilinės saugos institucijų darbą, įvykus ekstremaliai situacijai, priimti reikiamus sprendimus. Pratybų vertinimo komisija Klinikų medikų darbo organizavimą ir pagalbos teikimą  įvertino gerai – paciento atvežimas į ligoninę yra patogus, skubios pagalbos teikimas koncentruojamas vienoje vietoje, medikai pasiruošę priimti pacientus.

Buvo rekomenduota tokias pratybas vykdyti dažniau, kad sklandžiau vyktų atskirų tarnybų- policijos, gaisrinės, miesto savivaldybės ir medikų bendradarbiavimas, kad įvykus nelaimei, gyventojų apsauga būtų sklandesnė.

Eglė Žemaitienė

Dešimt metų Lietuvoje vyksta renginiai, skirti judėjimui “Europa prieš skausmą”. Tai Europos skausmo draugijų federacijos iniciatyva, skirta supažindinti plačiąją visuomenę, medikus, sveikatos politikus su didžiąja sveikatos priežiūros problema – lėtiniu skausmu. Ši iniciatyva buvo oficialiai įteisinta 2001 m. spalio 9 d. Briuselyje, kuomet Europos parlamente buvo paskelbta lėtinio skausmo, kaip savarankiškos ligos deklaracija. Deklaraciją šiandien yra pripažinusi Pasaulio sveikatos organizacija, parašus po jos tekstu yra padėję beveik visų Europos šalių vyriausybių sveikatos apsaugos ministrai. Tai atveria kelią į visavertį šios deklaracijos įgyvendinimą, kas, kaip tikimąsi, palengvins kančias ir pagerins sveikatą daugeliui senojo žemyno gyventojų.

            Lietuvoje vykstančių renginių pagrindinis organizatorius yra Lietuvos skausmo draugija. Ankstesniais metais jau ne kartą visuomenė buvo plačiai informuota apie griaunančią lėtinio skausmo jėgą, nepagydomai žalojančią žmogaus sveikatą bei nešančią didžiulius nuostolius visai visuomenei. Lietuvos žmonės ne kartą buvo supažindinti ir su tuo, kaip lėtinio skausmo problemos  sprendžiamos svetur bei teikti pasiūlymai, kokie galimi problemos sprendimo keliai Lietuvoje. Tai atnešė tam tikrų teigiamų rezultatų. Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimai atvėrė galimybes kurtis Lietuvoje skausmo klinikoms, buvo priimtas labai svarbus nutarimas, nusakantis pacientų patiriamą skausmą vertinti kaip būtinosios pagalbos teikiamą paslaugą. Tačiau neišspręstų klausimų dar daug. Vienas pagrindinių – įgyvendinti tai, kas pripažinta Europos lėtinio skausmo deklaracija, t. y. įteisinti skausmo ligą, kas atvertų lėtinio skausmo ligoniams galimybes gauti visavertį skausmo gydymą.

            Šiais metais spalio 18-24 d. vykstantys renginiai skirti temai „Skausmo įtaka visuomenei”. Savaitės pradžioje, spalio 18d. Bus minima ir Pasaulinė kovos su skausmu diena bei skelbiami metai, skirti ūminio skausmo problemos pažinimui.

            Skausmo įtaka ir jo pasekmės visuomenei sunkiai išmatuojamos, tačiau neabejotiniai mastai yra grandioziniai. Lietuvoje, atlikus nacionalinę apklausą nustatyta, kad lėtinis skausmas vargina 20,98% suaugusiųjų. Jis 3.9 karto dažnesnis tarp asmenų, kuriems virš 67 m. lyginant su 16-24 m. asmenimis, taip pat dažnesnis tarp vienišų ar išsiskyrusių, mažiau išsilavinusių, fizinį darbą dirbančių asmenų. Lėtinis skausmas griauna normalų socialinį, asmeninį gyvenimą, 25% atvejų trikdo šeimos santykius, 20% atvejų sukelia depresiją, 15% - skatina žudytis, padidina nedarbo riziką 7 kartus .  Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad dėl skausmo: a) 10 proc. pacientų prarado savo darbą; b) 13 proc. pacientų pakeitė pareigas; c) 14 proc. pacientų pakeitė darbą iš esmės.  Skausmas į skubios pagalbos ir priėmimo skyrius atveda virš 70% visų pacientų. Nepaisant didelių skausmo pažinimo pasiekimų pastaraisiais dešimtmečiais, neadekvati ūminio skausmo kontrolė yra veikiau taisyklė, nei išimtis.

„Europa prieš skausmą“ savaitės metu vyks daug renginių: apie tai plačiai informuos žiniasklaida, vyks Nacionalinė opioidinių analgetikų konferencija, kurios pagrindinis organizatorius – Lietuvos skausmo klinikų asociacija. Miestuose, kur veikia skausmo klinikos, pacientai ir medikai bus supažindinami su aktualiais skausmo klausimais. Šią savaitę ir ne tik ją, visi medikai yra kviečiami, kaip mokė Hipokratas, būti atidiems, vertinant pacientų skausmą bei atliekant kilnią pareigą – malšinti skausmą.

Arūnas Ščiupokas,
Lietuvos skausmo draugijos prezidentas
8698 82467
arunas.sciupokas@kmuk.lt

Gydytoja neonatologė Rima Balnienė Neonatologijos klinikoje atidarė savo tapybos darbų parodą. Visi paveikslai buvo iškabinti Neonatologijos skyriaus koridoriuose. Klinikos vadovė dr. Eglė Markūnienė pasidžiaugė paroda, kurią primą kartą klinikoje surengė šios klinikos darbuotoja.

Atidarydama parodą gydytoja R. Balnienė džiaugėsi galimybe tapybą atrasti iš naujo ir parodyti paveikslus platesnei auditorijai.“Visą gyvenimą buvau susijusi su menu. Piešiau tik vaikystėje, vėliau teptukai gulėjo padėti ir į juos tik pasižiūrėdavau. Pasirinkau mediciną, o mano svajonę apie meną įkūnijo dukra.  Ji pasirinko muzikės kelią. Tapyti pradėjau prieš du metus ir galimybė vėl tą daryti atnešė daug džiaugsmo“ - pristatydama savo darbus kalbėjo gydytoja R. Balnienė.

Naujagimių gydytoja savo darbų ciklą pavadino „Kūrybinio džiaugsmo beieškant“. Tai - abstrakčios tapybos darbai. Abstraktus menas ypatingas tuo, kad jame nevaizduojami konkretūs objektai, o tiktai nuspėjami. Kiekvienas žiūrintysis mato savaip, o pavaizduoti objektai kas kartą gali atsiskleisti naujai, atrasti spalvų deriniai paskatina atidžiau ir kūrybiškiau įsižiūrėti į šalia esančius daiktus.  Kuriant abstraktų meną, pasitelkiamos atsitiktinės ir judesio technikos, padedančios išgauti piešinį. Tokias technikas gali išbandyti kiekvienas, net ir nebūdamas menininkas.

Autorė džiaugėsi atradusi tapybą iš naujo. „Niekada nevėlu nei mokytis piešti, nei groti fortepijonu, šokti ar dainuoti. Svarbu atrasti tai, kas teikia džiaugsmą. Tai tikrai keičia žmogų, taip pat ir aplinką, kurioje jis yra“ - kalbėjo autorė.

Į atidarymą susirinkę Neonatologijos klinikos svečiai buvo pakviesti apžiūrėti spalvingų darbų ir pavaišinti pieno kokteiliais. Kadangi abstraktaus meno paveikslai yra kuriami spontaniškai, „atpalaidavus‘ protą ir vedant jausmų, parodos svečiai buvo paprašyti paimti popieriaus lapeliuos ir apžiūrint darbus, surašyti viską, ką jaučia žiūrėdami į paveikslus.

Eglė Žemaitienė

Minint Kūno kultūros ir sporto dieną už Lietuvos vardo garsinimą ir nuopelnus sportui, už parodytą valią ir ryžtą siekiant pergalės Europos čempionate, Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliais apdovanojo du Kauno klinikų gydytojus - ortopedą traumatologą doc. Rimtautą Gudą ir gydytoją reabilitologą dr. Vytenį Trumpicką - Lietuvos vyro krepšinio rinktinės gydytojus, padėjusius parengti 2010 m. pasaulio vyrų krepšinio čempionato bronzos medalio laimėtojus.

Jau ketvirtus metus Kauno klinikų medikai prižiūri Lietuvos krepšinio rinktines ir kartu su sportininkais vyksta į varžybas. Į vyrų krepšinio čempionatą Turkijoje taip pat vyko bei su bronziniais apdovanojimais grįžo ir du klinikų medikai: ortopedas traumatologas doc. Rimtautas Gudas ir reabilitologas Vytenis Trumpickas bei masažuotojas Aleksas Peleckis. Gydytojas reabilitologas V. Trumpickas ir masažuotojas A. Peleckis sportininkus prižiūrėjo nuo pat treniruočių stovyklos pradžios.

Gydytojo uždavinys, vykstant su komanda į varžybas, iš tiesų yra labai nelengvas. Pasak pačių medikų, jie yra ir gydytojai, ir psichologai, o sporto medicina nuo kitų medicinos šakų skiriasi tuo, kad paciento gydymui paprastai turima labai nedaug laiko - svarbios rungtynės būna šiandien arba rytoj, o rezultatas turi būti geras, o sportininkas žaisti su pilna energija.

Vykdami į rungtynes klinikų medikai visuomet vežasi jiems reikalingą aparatūrą, o vienas viešbučio kambarys visuomet yra paskiriamas procedūroms. Į rungtynes Turkijoje Klinikų gydytojai vežėsi magneto terapijai reikalingą įrangą, ultragarso aparatą, kontrastines voneles, elektrostimuliatorius, bioptroną. „Gydytojas čempionato metu dirba nuo ryto iki vakaro be jokių pertraukų ar atsipalaidavimo – kiekvienam sportininkui individualiai reikia duoti  maisto papildus, vitaminus, vaistus ir kitas atstatomąsias priemones. Sportininkas kaip ir kiekvienas žmogus serga ir turi bėdų - tai peršalo, tai reikia antibiotikų. Kadangi krepšinis yra kontaktinis žaidimas – po kiekvieno žaidimo ir treniruočių jiems kas nors atsitinka – ar mėlynė, ar sumušimas, tada dedame ledo, taikome įvairias procedūras, kartais tenka griebtis net ir švirkšto bei adatos. Be ledo sportininkai negali - kasdieną sunaudodavome po 50 kg ledo. Prieš kiekvieną treniruotę ir varžybas sportininkų čiurnos yra teipuojamos - mobilizuojamos specialiais pleistrais, neleidžiančiais čiurnai judėti į šalis, tačiau apsaugančiais nuo raiščių plyšimų. Mikrotraumų nesureikšminome, tačiau šio čempionato metu buvo tokios didelės traumos, kokių per visus keturis darbo su krepšininkais metus nesame turėję. Parėję po treniruočių 19 val., dar iki nakties dirbdavome - sportininkai eina ilsėtis, atlikinėti jiems reikalingų procedūrų, o gydytojai ruošiasi rytojaus treniruotėms-ruošia maisto papildus, vitaminus“ - dar neišblėsusiais čempionato įspūdžiais dalijosi Vyrų krepšinio rinktinės gydytojas doc. R. Gudas.

Pasak medikų, gydytojai sportininkams taip pat derina maistą, kiekvienam individualiai parenka maisto papildus, kurie naudojami tam, kad nebūtų silpna ir netrauktų raumenų. Maisto papildai sportininkams naudojami labai įvairūs - kai vyksta fizinio parengimo treniruotės - naudojami vienokie papildai, kai treniruotės vyksta salėje - kitokie, varžybų metu, kai sportininkų krūvis tampa ypač intensyvus - vėl kitokie. Masažuotojo krūvis taip pat labai didelis- nuo pat ryto iki vakaro daromi masažai kiekvienam sportininkui.

Medikų teigimu, „medicininę“ sėkmę varžybose lemia visi komponentai ir visos detalės – fizinis pasirengimas, gydytojo darbas, psichologinė sportininkų motyvacija. Sporto medicina - tai ne vien gydymas. Tai ir traumatologija, psichologija, reabilitologija ir dietologija, ir farmakologija bei visos kitos medicinos specialybės plačiąja prasme.

„Norime padėkoti visiems, nes visų indėlis yra didelis. Turėdami tokią bazę (KMUK) –aparatūros, specialistų ir kvalifikacijos-esame laimingiausi pasaulyje gydytojai. Turėjome ir su kuo pasitarti, pasikonsultuoti, visi mielai padėjo“ - kalbėjo doc. R. Gudas.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Atstove.spaudai@kmuk.lt
Tel: 8 682 68423

Rugsėjo 1-ąją dieną Kauno medicinos universiteto klinikos (KMUK) minėjo savo veiklos 70-ies metų jubiliejų.

Šventiniame renginyje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, KMU rektorius, laikinai einantis Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto rektoriaus pareigas prof. Remigijus Žaliūnas, J.E. Kauno arkivyskupijos augziliaras vysk. Jonas Ivanauskas, Seimo nariai, buvę Sveikatos apsaugos ministrai, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto fakultetų dekanai ir institutų vadovai ir kiti garbingi svečiai.

Skambant Lietuvos karinių oro pajėgų orkestrui, šventė prasidėjo memorialinės lentos ant centrinio Klinikų pastato atidengimo ceremonija. Atminimo lentą, liudijančią, kad šiame pastate 1940 m. liepos mėn. pradėjo veikti Kauno Vytauto Didžiojo universiteto klinikos, atidengė Ministras Raimondas Šukys, laikinai einantis Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto rektoriaus pareigas prof. Remigijus Žaliūnas ir KMUK Generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius.

Vėliau svečiai buvo pakviesti į iškilmingą šiai progai skirtą konferenciją. Nutilus Kauno styginių kvarteto atliekamoms melodijoms, buvo apžvelgta Klinikų istorija, dabartinė situacija ir ateities planai. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius dr. Tauras Mekas perskaitė pranešimą "KMU klinikų atsiradimo istorija", akcentuodamas svarbiausias Klinikų statybų aplinkybes, statybų iniciatorius ir vykdytojus bei to meto istorinį kontekstą. KMUK Generalinis direktorius apžvelgė pagrindinius Klinikų darbo rodiklius, pasiekimus, vietą Lietuvoje bei Europoje. Prof. J. Pundzius dėkojo administracijai ir visiems čia dirbantiems medikams bei kitam personalui už atsidavusį darbą negailint jėgų.

Pranešimus sekė sveikinimo kalbos ir apdovanojimai. Už nuopelnus Lietuvos sveikatos sistemai padėkos raštus įteikė Sveikatos apsaugos ministras, Ministro pirmininko įgaliotas Vyriausybės kancleris, Kauno miesto meras. Už ilgametį darbą ir atsidavimą Klinikoms KMUK Generalinis direktorius apdovanojo ilgiausiai išdirbusius darbuotojus. šventinę konferenciją užbaigė KMUK moterų vokalinio ansamblio "Kolegės" koncertas.

Klinikos buvo sumanytos 1936 m., o 1937 m. liepos mėn. pašventinus kertinį akmenį pradėtos jų statybos. Klinikų statybos projektą laimėjo Prancūzijos architektai U. Cassan ir E. Ouchanoff. Statybos, kainavusios 13 mln. litų, buvo ypač modernios ir patogios, atitinkančios to meto reikalavimus. 1940 m. Klinikos pradėjo savo veiklą.

Šiuo metu Klinikose dirba 1200 gydytojų, 2300 slaugos personalo, daugiau nei 400 gydytojų rezidentų, funkcionuoja 2400 stacionaro lovų, o 2009 m. Čia apsilankė daugiau nei 1 mln. pacientų. Klinikų laimėjimai nebūtų pasiekti be mokslo, mokymo ir gydymo praktikos vienovės, istorinio paveldo bei pasišventusių darbuotojų.