Kauno klinikos, Eivenių g. 2 LT-50009 Kaunas.
Juridinių asmenų registro kodas 135163499, PVM kodas LT351634917.
Tel.: (8 37) 32 63 75, 32 63 76, Faks.: (8 37) 32 64 27 El.paštas rastine@kaunoklinikos.lt

Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninės Kauno Klinikų

Kita informacija

  • Pasveikino naujagimius, gimusius gegužės 20-ąją – Kauno miesto dieną ( 2014-05-22 )
    Kauno miesto dieną, gegužės 20-ąją, Kaune gimusius vaikus ir jų tėvelius kasmet pasveikina miesto mero žmona Jurgita Kupčinskienė.  Šias metais gegužės 20-ąją Kaune gimė 16 vaikų: Kauno klinikų Akušerinėje ginekologijos ...
  • LSMU Anesteziologijos klinikai – tarptautinės akreditacijos sertifikatas ( 2014-05-22 )
    http://www.kmuk.lt/Dokumentai/Certificate_HVTAP_Kaunas.pdf Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Anesteziologijos kliniką pasiekė oficialus sertifikatas, patvirtinantis, kad LSMU Anesteziologijos ir reanimatologijos rezidentūros prog...
  • Apsikabinimų viruso užkratas ( 2014-05-20 )
    LSMU MA VSF Sveikatos psichologijos katedra ir Sveikatos tyrimų institutas su studentais jau trečius metus iš eilės pavasariais organizuoja akciją „Laisvė apsikabinti“. Akcijos svečias – nacionalinė džiaugsmo kampanija „Myliu pandą...
  • ŠVEDŲ VIZITAS SKUBIOS PAGALBOS CENTRE: BENDRŲ DARBŲ PRADŽIA ( 2014-05-14 )
    Pirmadienį Kauno klinikose lankėsi grupė ekspertų iš Švedijos, Stokholmo Karolinskos universiteto ligoninės. Svečiai susitiko su Kauno klinikų Traumos komiteto atstovais ir aptarė tolimesnio bendradarbiavimo planus. Švedų delegaciją sud...
  • Meras pritaria Kauno klinikų planams ( 2014-05-07 )
    Trečiadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose apsilankęs miesto meras Andrius Kupčinskas domėjosi ligoninės plėtros perspektyvomis ir šiuo metu įgyvendinamais projektais. Miesto meras susitiko su praėjusia...
  • ŠVEICARŲ VIZITAS KAUNO KLINIKOSE ( 2014-05-05 )
    Kauno klinikose lankėsi Šveicarijos Konfederacijos atsakingų institucijų atstovai, kurie domėjosi, kaip įgyvendinamas Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos lėšomis finansuojamas projektas „Nėščių...
  • Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga apdovanoti Kauno klinikų gydytojai ( 2014-04-30 )
    SAM nuotr. Prof. R. Navickas ir gyd. L. Butkevičienė. Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas suteiktas ir Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu apdovanoti LSMU ligoninės Kauno klinikų Kardi...
  • ggg ( 2014-04-28 )
    ...
  • Prezidentės apdovanojimai – už geriausias disertacijas ( 2014-04-28 )
    Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva Prezidentūroje pagerbti ir iškilmingai apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Konkurso laureatais šiemet tapo vienuolika mokslo daktarų. Ta...
  • Sveikinimas ( 2014-04-25 )
    ...
  • Skambėjo šventiniai balsai ( 2014-04-23 )
    Trečiąją Velykų dieną Kauno klinikose koncertavo Kauno Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) moterų vokalinis ansamblis „Guboja“ ir vaikų muzikos studija „Saulutė“ bei savo eilėraščius skaitė Kauno kūrybinės raiškos asociacijos...
  • Prieš šv. Velykas – akcija „Už spalvingą ir teisingą vaikystę!“ ( 2014-04-18 )
    Laimingi vaikai – laimingas viešosios įstaigos „Meda Project“ kolektyvas, Kauno klinikų vaikų onkologijos ir hematologijos skyriuje sutikęs savo 4-tąjį gimtadienį. Nuo pat ryto Kauno klinikų vaikų onkologijos ir hematologijos skyriu...
  • Kauno klinikose – pirmoji korupcijos prevencijai skirta akcija ( 2014-04-17 )
    Trečiadienį Kauno klinikose įvyko Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) ir Transparency International Lietuvos skyriaus organizuota akcija, skirta korupcijos prevencijai. Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas ...
  • Kauno klinikose transplantuota širdis ( 2014-04-10 )
    Prieš savaitę Kauno klinikų kardiochirurgų brigada, vadovaujama dr. Povilo Jakuškos, atliko širdies persodinimo operaciją 64 metų kauniečiui. Jis į transplantacijos laukiančių pacientų sąrašą įtrauktas vos prieš porą mėnesių. S...
  • Pati gražiausia kūryba – vaikų gimimas ( 2014-04-10 )
    Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje veikia Onos Paliukienės tapybos darbų paroda „Sugrįžimas“.  „Pavadinimas nėra vien nuoroda į geografinę padėtį, tai yra kvietimas sugrįžti į save, iš arčiau pažiūrėti ...
  • Kauno klinikose minima Purpurinė diena ( 2014-03-27 )
    Kovo 26 d. Kauno klinikose buvo paminėta „Purpurinė diena“ – Neurologijos klinika, Epilepsijos psichosocialinio konsultavimo centras pakvietė epilepsija sergančiuosius, jų artimuosius ir medikus į Lietuvos „Caritas“ vykdo...
  • Teletiltas sujungė dvi didžiąsias Europos ligonines ( 2014-03-27 )
    Kauno klinikų vadovai dalyvavo telekonferencijoje, kurios metu su Stokholmo Karolinskos universiteto ligoninės specialistais aptarė bendradarbiavimo galimybes tarp šių dviejų gydymo įstaigų. Praėjusių metų rudenį Kauno klinikų...
  • Kauno klinikose – diplomatinio rango svečiai ( 2014-03-21 )
    Kauno klinikose lankėsi Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Khatuna Salukvadzė ir vyr. patarėjas, Misijos vadovo pavaduotojas George Paniashvili. Diplomatai susitiko su LSMU Rektoriumi prof. habil dr. Remigijumi Žaliūnu, Kauno klinikų Ge...
  • Profesorė Jolanta Vaškelytė – konkurso „Metų kaunietė 2013“ finalininkė ( 2014-03-20 )
    Praėjusį šeštadienį Kauno valstybinėje filharmonijoje įvyko konkurso „Metų kaunietė 2013“ finalas. Jo metu apdovanota ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kardiologijos klinikos prof. habil. dr. Jolanta Vaškelytė....
  • Kauno klinikų ortopedai galės objektyviai įvertinti sąnario kremzlės būklę ( 2014-03-06 )
    Nuo šiol Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų ortopedai operacijos metu galės objektyviai įvertinti sąnario kremzlės būklę. Ortopedijos ir traumatologijos klinikos Sporto traumų ir artroskopijos se...
  • Vasario 28-oji – Pasaulinė retų ligų diena ( 2014-02-27 )
    Minint Pasaulinę retų ligų dieną, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir LSMU ligoninės Kauno klinikų Retų ligų koordinacinis centras kviečia į konferenciją „Retų ligų aktualijos“. Konferencijos pranešėjai prist...
  • „Lopšelio“ rėmėjų dovana – naujas treniruoklis ( 2014-02-25 )
    Kauno klinikų filialas Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ rėmėjų dėka įsigijo naują treniruoklį vaikams „MOTOmed“ (modelis „Viva 2“). „Lopšelio“ direktorės pavaduotoja gydymo ir socialiniams reikalams Da...
  • Su šypsena – sveikti ir laukti pavasario ( 2014-02-20 )
    Fokusininkui vasariui jau žvelgiant pavasario akimis, Vaikų ligų klinikoje lankėsi VšĮ „Viena šeima“ atstovai ir Lietuvoje bei už jos ribų žinomi iliuzionistai Arvydas Stonys ir Mantas Wizard. Laukiami svečiai Kauno kliniko...
  • Pirmoji pasaulyje perkateterinė aritmijos operacija lazerio spindulių pluoštu ( 2014-02-18 )
    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų kardiologai pirmieji pasaulyje širdies ritmo sutrikimo priežastį pašalino nauju būdu – lazerio spindulių pluoštu. Vokietijos kompanija, kurios specialistai suk...
  • Vasario 11-oji – Pasaulinė ligonių diena ( 2014-02-12 )
    Malda už pacientus, jų gydytojus ir slaugą Džiuljeta Kulvietienė Šį antradienį pasaulis 22-ąjį kartą minėjo Pasaulinę ligonių dieną, kurios tema šiemet yra „Tikėjimas ir meilė“. Kasmet Pasaulinės ligonių dienos p...
  • KAUNO KLINIKOSE KONSULTUOJA GYDYTOJAS PSICHOTERAPEUTAS ( 2014-02-06 )
    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Nervų sistemos ligų ambulatoriniame skyriuje (NSLAS) teikiama ambulatorinė psichoterapijos paslauga – gydytojo psichoterapeuto konsultacija. Psichiatrijos klinikos vadovės profes...
  • Ministras susitiko su gydymo įstaigų vadovais ( 2014-01-31 )
    Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis Kauno regiono gydymo įstaigų vadovus pakvietė aptarti Kauno regioninės asmens sveikatos priežiūros perspektyvas ir 2014 metų veiklos prioritetus.   Kalbėdam...
  • Lietuvos gamta – fotografijose ir paveiksluose ( 2014-01-31 )
    Akušerijos ir ginekologijos klinikos antrojo aukšto fojė veikia jau antroji šioje erdvėje Klinikų darbuotojo Liudviko Morkūno kūrybos darbų paroda „Ramybės link...“. Šį kartą – ne tik nuostabių Lietuvos gamtos vaizdų 28 fotograf...
  • Prezidentė padėkojo už Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai skirtus renginius ( 2014-01-28 )
    Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė Atminimo ženklus nevyriausybinių organizacijų atstovams, delegacijų koordinatoriams ir savanoriams, prisidėjusiems prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Lietuvos sveikatos mokslų...
  • Premjeras susitiko su didžiausių šalies ligoninių vadovais ( 2014-01-22 )
    Antradienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose lankėsi ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ir sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Premjeras su šalies didžiųjų miestų gydymo ...
  • Ūkio ministras domėjosi LSMU ir Kauno klinikų plėtra ( 2014-01-22 )
    Antradienio rytą Kauno klinikose viešėjo Lietuvos Respublikos ūkio ministras Evaldas Gustas. Svečias susitiko su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir LSMU ligoninės Kauno klinikų vadovais. Kauno klinikų direktorė valdymui ir p...
  • Kaune pirmąkart susitiko naujieji universitetų ligoninių vadovai ( 2014-01-20 )
    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose įvyko pirmasis dviejų didžiausių šalies ligoninių naujųjų vadovų susitikimas. Kartu su Vilniaus universiteto (VU) ligoninės Santariškių klinikų generaliniu direkt...
  • Alberto Švenčionio fotografijų paroda „Lietuvos piliakalniai“ ( 2014-01-20 )
    Kauno klinikose, Endokrinologijos klinikoje (Eivenių g. 2) nuo 2014 m. sausio 16 d. iki balandžio 1 d. veikia Alberto Švenčionio fotografijų paroda „Lietuvos piliakalniai“. A. Švenčionis gimė 1955 m. spalio 14 d. Kaune. Baigė Kauno pol...
  • TENISO KORTUOSE VYKO ATKAKLIOS MEDIKŲ KOVOS ( 2014-01-16 )
    Sausio 11-12 dienomis Kaune įvyko antrasis Lietuvos gydytojų teniso sąjungos ir Lietuvos gydytojų sąjungos organizuojamas dvejetų turnyras. Dvi dienas teniso kortuose varžėsi vyrų, moterų ir mišrieji dvejetai, kuriuos sudarė gydytojai, od...
  • Gerumo kristalas – LSMU profesorei emeritei Nijolei Misiūnienei ( 2014-01-08 )
    Sausio 6 d. Kauno Rotušėje savo miestui ir visai Lietuvai nusipelnę kauniečiai apdovanoti Gerumo kristalais. Septintą kartą kasmet skiriamais apdovanojimais prasidedant 2014 metams pagerbti 28 asmenys. LSMU profesorei emeritei Nijolei Misiūni...
  • Kauno klinikos 2014-uosius pasitinka pasirengusios naujiems iššūkiams ( 2013-12-31 )
    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos 2013-aisiais metais sėkmingai vykdė universiteto ligoninei keliamus uždavinius, sklandžiai įgyvendino konstruktyvias permainas ir pasirengė naujiems darbams ateinančiais metais. ...
  • Kauno klinikose palydėti 2013-ieji ( 2013-12-31 )
    Paskutinį 2013-ųjų metų rytą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų bendruomenę pasveikino LSMU rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas ir trys ministrai – Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas...
  • „Kiekvienas sutiktas žmogus yra stebuklas“ ( 2013-12-30 )
     „Kiekviena diena yra brangi ir svarbi. Tik dažnai esame per daug užimti ar nusiteikę blogai suprasti, jog gyventi turime šią dieną ir dabar. Kiekviena krentanti snaigė, kiekvienas sutiktas žmogus yra stebuklas <...>.“ (Iš sve...
  • Profesorius Vytautas Jašinskas – profesijos riteris ( 2013-12-27 )
    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų prof. Vytautas Jašinskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomosios direkcijos teikimu, pelnė „Profesijos riterio“ nominaciją. Prof. V. Jašinskas pagerbt...
  • Kūčių bendrystė Kauno klinikose ( 2013-12-23 )
    Artėjant Kūčioms, Kauno klinikų administracijos ir vyr. kapeliono iniciatyva bei kvietimu Klinikų bendruomenė tradiciškai rinkosi Kūčių bendrystei Klinikų Šv. Luko koplyčioje. Susirinkusius pasveikino garbus svečias vyskupas Jonas Ivan...
  • KTU studentai vaikams dalijo kalėdinę nuotaiką ( 2013-12-20 )
    Kaip ir kiekvienais metais, prieš Kalėdas Kauno klinikose gydomus vaikus aplankė labai laukiamas svečias – Kauno technologijos universiteto (KTU) kapelionas kun. Petras Pich. Kasmet kunigą lydinčių studentų būrį šį kartą papildė KTU...
  • Vaikučių akims – naujausias akispūdžio matuoklis ( 2013-12-19 )
    Artėjant šventėms, Kauno Soroptimisčių klubas Akių ligų klinikos Vaikų akių ligų skyriui padovanojo naujausią prietaisą akispūdžiui matuoti – tonometrą ICARE, kainuojantį beveik 14 tūkst. litų. Kol kas tai vienintelis toks aparata...
  • Galimybė ištirti storąjį žarnyną – be invazijos ( 2013-12-18 )
    Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje atliktas storojo žarnyno tyrimas naujausiu neinvaziniu metodu – kapsuline endoskopija. Pasaulyje jis atliekamas dar tik porą metų. Pirmuosius tyrimus dviems pacientėms atliko Gastroenterologijos klinikos ...
  • Vaikus aplankė nykštukai iš Švedijos ( 2013-12-16 )
    Vaikų ligų klinikos II vaikų ligų skyriuje lankėsi Kalėdų Senelio talkininkai – nykštukai. Šiuo prieššventiniu laikotarpiu lyg ir nenuostabu, įprasta, bet vis tik – jie nepaprasti... Jau septintąjį kartą iš Švedijos į Lietuvą a...
  • KAUNE APTARTOS STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO GYDYMO NAUJIENOS ( 2013-12-12 )
    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose įvyko tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija, skirta transanalinės kolorektinės chirurgijos aktualijoms. Renginio metu aptartos storosios ir tiesiosios žarnos vėž...
  • MALAIZIJOS AMBASADORIAUS VIEŠNAGĖ ( 2013-12-11 )
    Trečiadienį Kaune viešėjo Malaizijos ambasadorius Lietuvai, reziduojantis Varšuvoje, ponas Dato’ Jamaluddin bin Sabeh su žmona. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Kauno klinikų vadovai su svečiais aptarė galimą bendradarbia...
  • Projekto „LituanicaSAT-1“ komanda lankėsi Kauno klinikose ( 2013-12-10 )
    Į Kauno klinikas atvykę pirmojo lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjai čia atliko dvigubą misiją – susitiko su sergančiais vaikais ir apsilankė Kraujo centre. Misijos „LituanicaSAT-1“ technikos vadovas Laurynas Mačiulis Ka...
  • Arvydas Sabonis: „Sportas ir medikai – geriausi draugai“ ( 2013-12-06 )
    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje VšĮ Kauno klinikose lankėsi svečiai iš Lietuvos krepšinio federacijos (LKF). Susitikime dalyvavo LKF vadovas Arvydas Sabonis ir LKF garbės prezidentas Vladas Garastas, LKF generalinis ...
  • PROF. R. BENEČIO MOKINIAI ATLIKO PIRMĄJĄ ŠIRDIES TRANSPLANTACIJĄ ( 2013-12-06 )
    Lapkričio mėnesį Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje atlikta neeilinė širdies persodinimo operacija. Operaciją atliko medikų komanda, vadovaujama Širdies chirurgijos skyriaus vadovo dr. Povilo Jakuškos....
  • KURIAMI KLASTERIAI SUMAŽINS PAGALBOS NETOLYGUMUS ( 2013-12-04 )
    Praėjus mėnesiui nuo sutarčių dėl onkologinės pagalbos pasirašymo, Kauno klinikose įvyko pasitarimas dėl tolesnio bendradarbiavimo su Kauno krašto bei kitomis ligoninėmis. Planuodama kitų metų darbus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)...
  • Nuo mokslinių tyrimų – prie praktikos: kaip gimsta įrodymais pagrįstos gairės ( 2013-11-28 )
    Lapkričio 25–26 dienomis grupė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojų dalyvavo seminare apie mokslo įrodymais pagrįstų gairių kūrimą. Seminaro lektoriai – vieni žymiausių akušerijos ir ginekologijos srities gairių bei sta...
  • Karo medicinos tarnybos padėka Kauno klinikų medikams ( 2013-11-28 )
    2013 m. lapkričio 22 dieną Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos kariai ir darbuotojai paminėjo 95-ąsias Lietuvos kariuomenės įkūrimo metines. Tradiciškai pasveikinęs visus su artėjančia švente, Karo medicinos tarnybos vadas plk...
  • SVEČIAS IŠ LATVIJOS DOMĖJOSI UNIVERSITETO LIGONINĖS KŪRIMO PROCESU ( 2013-11-25 )
    Kaune lankėsi Rygos Stradinio universiteto (RSU) Tarybos pirmininkas Dins Šmits. Jis susitiko su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektoriumi prof. habil. dr. Remigijumi Žaliūnu, LSMU Medicinos akademijos kancleriu prof. habil. dr. V...
  • ĮSPŪDŽIAI IŠ KELIONĖS Į SIBIRĄ – ANT FOTODROBĖS ( 2013-11-22 )
    Akušerijos ir ginekologijos klinikos III aukšte (prie Nėštumo patologijos ir Priešlaikinio gimdymo ir nėščiųjų infekcijos sektorių) atidaryta fotografijų paroda „Kelionė į Sibirą 2013 m.“ Šių metų gegužės pabaigoje – birže...
  • Peties sąnario nestabilumas – jau nebe priežastis baigti sportinę karjerą ( 2013-11-21 )
    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose įdiegta nauja, pasaulyje dar neaprašyta peties sąnario nestabilumo gydymo metodika. Vienos kompleksinės endokospinės operacijos metu atliekama raiščių, kapsulės ir kremzlės...
  • Pacituoti jausmai ( 2013-11-18 )
    Akušerijos ir ginekologijos klinikos II aukšto fojė atidaryta Eglės Lipinskaitės darbų paroda „Jausmų citatos“. Lietingą lapkričio penktadienį susirinkusiems į parodos atidarymą paveikslai liudijo, kad ir gilus ruduo gali būti jausmi...
  • Lapkričio 17-oji – Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena, Diena, pilna vilties ( 2013-11-18 )
    Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena pirmą kartą Lietuvoje pradėta minėti tik prieš keletą metų. Naujagimių anksčiau laiko susilaukusių tėvų asociacija „Padedu augti“ kartu su Neonatologijos studentų būrelio nariais lankė N...
  • Apie žmogaus ligų epigenomiką – iš eksperto lūpų ( 2013-11-15 )
    Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) lankėsi Toronto universiteto profesorius Arturas Petronis, „Nature“ ir kitų prestižinių žurnalų mokslinių straipsnių autorius, tarptautiniu mastu pripažintas epigenetikos specialistas. ...
  • PASIRAŠYTOS SUTARTYS DĖL ONKOLOGINĖS PAGALBOS TEIKIMO ( 2013-11-06 )
    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir keturiolika Kauno krašto ligoninių sutarė bendradarbiauti ligonių labui. Nuo lapkričio pradedama įgyvendinti projektą, kurio tikslas – pagerinti onkologinės pagalbos priein...
  • Širdžių ir žvakių šviesoje... ( 2013-11-05 )
    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, Medicinos ir Veterinarijos akademijose LSMU Akademinė sielovada bei kapelionai akademinę bendruomenę ir visus darbuotojus bei studentus pakvietė prisiminti buvusius šalia, bet ...
  • LSMU mokyklos pedagogai pasirengę suteikti pirmąją pagalbą ( 2013-11-04 )
    Pirmąją rudens atostogų dieną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vidurinės mokyklos mokytojai paskyrė intensyviems pirmosios pagalbos mokymams. Nuo šiol LSMU mokykla – pirmoji ugdymo įstaiga Lietuvoje, kurios visi pedagogai moka...
  • Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo ( 2013-10-29 )
    Dovana – tikslesnei diagnostikai ir gydymo sėkmei Jau penktus metus iš eilės spalio mėnesį Kauno klinikos sulaukė labdaros – punkcinių adatų, kurios naudojamos krūties vėžio radiologinei diagnostikai. Biopsijai reikalingas adatas į l...
  • Vaclovo Strauko fotografijų paroda „Kopos“ ( 2013-10-25 )
    Iki 2014 m. sausio 14 d. Kauno klinikose (Eivenių g. 2), Endokrinologijos klinikoje ir Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriuje veikia Vaclovo Strauko fotografijų parodos iš ciklo „Kopos“. Menotyrininkė Danguolė Ruškienė ap...
  • Paminėta šv. Luko – medikų globėjo diena ( 2013-10-24 )
    Spalio 18 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo minima šv. Luko – medikų globėjo diena. Klinikų šv. Luko vardo koplyčioje iškilmingoms šv. Mišioms vadovavo Jo Ekscelencija Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, kartu konc...
  • Vilsono liga ir ūminė intermisinė porfirija – retos, sunkiai nustatomos, bet gydomos ligos ( 2013-10-23 )
    Kaune įvyko tarptautinė konferencija, skirta dviem retoms patologijoms – Vilsono ligai ir ūminei protarpinei porfirijai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus universiteto mokslininkų iniciatyva apie šias dvi gyvybei pavoj...
  • Klinikose pagerbti sporto medikai – Europos vicečempionai ( 2013-10-16 )
    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas ir Kauno klinikų administracija pagerbė iš Europos vyrų krepšinio čempionato grįžusius rinktinės medikus. Šis susitikimas buvo proga pasidžiaugt...
  • Spalio 12-oji – Pasaulinė organų donorystės diena ( 2013-10-14 )
    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos sulaukė Nacionalinio transplantacijos biuro padėkos už dalyvavimą organų donorystės ir transplantacijos procese. Kauno klinikos – aktyviausiai donorus rengianti ligoninė Lietu...
  • Neatlygintina kraujo donorystė – gydytojo darbo dalis ( 2013-10-14 )
    Kiekvieną dieną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose sunaudojama daug kraujo, todėl jo poreikis, o kartais net ir trūkumas, išlieka aktuali problema. Akušerijos ir ginekologijos klinika yra viena iš daugiausiai k...
  • Baltic Headache days startavo Kaune ( 2013-10-11 )
    Kaune įvykusioje tarptautinėje konferencijoje geriausi Lietuvos specialistai ir svečiai iš užsienio diskutavo apie galvos skausmų patofiziologijos, diagnostikos ir gydymo aspektus. Pasak renginio organizatorės, Lietuvos galvos skausmų special...
  • Kauno klinikose lankėsi garbūs svečiai iš Gruzijos ( 2013-10-02 )
    Šį trečiadienį Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir jo ligoninėje Kauno klinikose lankėsi Gruzijos švietimo ir mokslo viceministras Tamazas Marsagishvilis ir Gruzijos konsulas Galaktionas Paichadzė. Savaitės pradžioje svečia...
  • Kviečiame į Gintauto Skuodo fotografijų parodą „Tapybinė vizija“ ( 2013-10-02 )
    Iki lapkričio 18 d. Kauno klinikose Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriuje (2 aukšte) veikia kamerinė Gintauto Skuodo fotografijų paroda „Tapybinė vizija“. Gintautas Skuodas fotografija susidomėjo prieš daugiau nei dešim...
  • Plastinei ir rekonstrukcinei chirurgijai Kaune – 40 metų ( 2013-09-25 )
    Pirmadienio rytą Kauno klinikų chirurgų penkminutės metu Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas prof. Rytis Rimdeika kolegas pasitiko nekasdieniška informacija. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriuk...
  • „Rotary“ dovana „Lopšeliui“ padės pastatyti pacientus ant kojų ( 2013-09-23 )
    Rugsėjo mėn. LSMU ligoninės Kauno klinikų filialas Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ „Rotary“ klubų dėka įsigijo JAV pagamintą įrangą „LiteGait“, skirtą eisenos korekcijai ir mokymams po įvairių galvos bei nugaros s...
  • Pasaulinės sepsio dienos minėjimas Kauno klinikose ( 2013-09-16 )
    Rugsėjo 13-oji – Pasaulinė sepsio diena  Pasaulinės sepsio dienos minėjimas Kauno klinikose  Rugsėjo 13 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose paminėta Pasaulinė sepsio diena. Sepsio dienos ...
  • PARODOJE „MOTINYSTĖ“ – ŽINDANČIOS MOTINOS IŠ VISO PASAULIO ( 2013-09-11 )
    Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje atidaryta Edmundo Kolevaičio fotografijos darbų paroda „Motinystė“. Nuotraukose užfiksuotos motinos su vaikais iš įvairiausių pasaulio šalių – Vietnamo, Indijos, Kambodžos, Indonez...
  • Ligoninės tikslas – tarnauti žmonių sveikatai ( 2013-09-02 )
    Rugsėjo pirmąją Kauno klinikos pasitiko tradiciška šventine penkminute, skirta mokslo ir žinių dienai. Pirmadienio rytą susirinkusiuosius pasveikino Kauno klinikų Generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius ir sakė, kad reta ligoni...
  • Endoskopinė kaukolės chirurgija: „Šiandien stebuklas, rytoj – kasdienybė“ ( 2013-08-28 )
    Vasarai bėgant į pabaigą, Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) įvyko kursai, skirti ančių ir kaukolės pamato endoskopinei chirurgijai. Tai pirmieji tokio masto mokymai visoje Rytų Europoje, į kuriuos susirinko dalyviai iš įvairi...
  • TFP asociacijos nariai – Kauno klinikų svečiai ( 2013-08-26 )
    Rugpjūčio 23-iąją – prisimenant Baltijos kelio bei minint Juodojo kaspino – dieną, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose lankėsi Tarptautinės tradicijų, šeimos ir nuosavybės gynimo asociacijos (angl....
  • Donorystės akcijos dieną karštis išgąsdino ne visus ( 2013-08-09 )
    Vasara – linksmybių ir atostogų metas, tačiau šiuo metų laiku ne tik padaugėja nelaimingų atsitikimų, bet taip pat  sumažėja potencialių donorų, galinčių paaukoti kraujo. Kauno klinikų kraujo centro rengiamos donorystės akcijos...
  • Pasirašyta sutartis ( 2013-07-22 )
    Liepos 19 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos ir Lietuvos futbolo federacija pasirašė bendradarbiavimo Europos U-19 futbolo čempionato rungtynių metu sutartį. Sutartį pasirašė Kauno klinikų generalinis...
  • Kauno klinikose lankėsi garbingi svečiai ( 2013-07-19 )
    Liepos 16 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir jo ligoninėje Kauno klinikose lankėsi Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius bei Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir jų patarėjai. Vyriausyb...
  • Kraujo centro akcija Klinikų prieigose ( 2013-07-11 )
      Liepos 9 d., antradienį, Kauno klinikų Kraujo centras organizavo akciją, kurios metu Kraujo centro dabuotojai įsikūrė tarp Kauno klinikų miestelio centrinio įėjimo ir fontano. Beveik visą darbo dieną spalvinga palapinė su ...
  • Naujos paslaugos autizmo sutrikimą turintiems vaikams ( 2013-07-04 )
     Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų filialas Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ nuo rugsėjo 1 d. pradės teikti naujas paslaugas. Nuo rudens „Lopšelyje“ bus atidarytas socialinės globos c...
  • Darbą pradeda naujasis Kauno klinikų generalinis direktorius ( 2013-07-01 )
    Nuo š. m. liepos 1 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Vy...
  • Arterinės hipertenzijos gydymo naujienos Kauno klinikose ( 2013-06-25 )
    Nuo šiol Kauno klinikų gydytojai gali pasiūlyti dar vieną vaistams atsparios arterinės hipertenzijos gydymo būdą – inkstų arterijų simpatinę denervaciją. Pirmosios procedūros atliktos birželio 7 d. dviem šešiasdešimtmetėms pacient...
  • Laparoskopinei chirurgijai Kaune – 20 metų ( 2013-06-21 )
    Minimaliai invazinės chirurgijos naujienos Kauno klinikose Pastaraisiais dešimtmečiais siekiama, kad visos chirurgijos sritys būtų kuo mažiau invazinės: naudojamos endoskopinės sistemos, mažėja pjūvių skaičius ir dydis. Kaune pirmoji la...
  • KREPŠININKO RIMANTO KAUKĖNO LABDAROS IR PARAMOS FONDAS: "Misija - tiesiog padėti". ( 2013-06-10 )
    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje nebe pirmą kartą su dovanomis ir gera nuotaika apsilankė krepšininko Rimanto Kaukėno įsteigto labdaros ir paramos fondo nariai. Šiek tiek ilgiau ...
  • Baltijos šalių vaikų neurologų asociacijos konferencija Kaune ( 2013-06-06 )
    Gegužės 30 – birželio 1 d. Kaune įvyko 12-oji Baltijos šalių vaikų neurologų asociacijos konferencija, surengta Lietuvos vaikų neurologų asociacijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) iniciatyva. Konferencijos metu daug dė...
  • Klausą ir gyvenimo džiaugsmą grąžinančios operacijos ( 2013-06-03 )
    LSMU ligoninės Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytojas otorinolaringologas Giedrius Gylys pirmą kartą Lietuvoje atliko operaciją, kurios metu pacientei iš Suvalkijos implantuotas naujos kartos BAHA klausos aparatas - į...
  • TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA „AORTOS IR MITRALINIO VOŽTUVŲ PLASTIKA“ ( 2013-05-29 )
    Gegužės 24–25 dienomis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje surengta tarptautinė konferencija „Aortos ir mitralinio vožtuvų plastika“. Susipažinti su širdies chirurgij...
  • Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena ( 2013-05-28 )
    Regima meilė Džiuljeta Kulvietienė „Džiaugiamės, kad autoriai, kažkada jau rengę parodą mūsų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, vėl grįžta pas mus su naujais savo darbais ir idėjomis“, – sakė klinikos vadovė prof. Rūta N...
  • Sveikinimai ir dovanos Kauno miesto dieną gimusiems naujagimiams ( 2013-05-22 )
    Šį trečiadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje apsilankė Kauno miesto mero žmona Jurgita Kupčinskienė. Kartu su miesto tarybos nariais ir rėmėjais ji atvyko pasveikint...
  • RADIACINĖS SAUGOS PRATYBOS KAUNO KLINIKOSE ( 2013-05-22 )
    Praėjusią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose vyko pratybos jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugumui užtikrinti. Pagal dvišalę Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Lietuvos bendradar...
  • Pirmieji bendro Lietuvos ir Šveicarijos projekto įgyvendinimo žingsniai ( 2013-05-06 )
    Pirmadienį, gegužės 6 dieną, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose lankėsi Šveicarijos neonatologijos asociacijos prezidentas, Ženevos universitetinės ligoninės profesorius Riccardo Pfister.   ...
  • Kauno klinikose paminėta Medicinos darbuotojų diena ( 2013-05-02 )
    Šių metų Medicinos darbuotojų diena Kauno klinikose buvo minima skambant Karinių oro pajėgų orkestro maršams   Balandžio 29 d., pirmadienį, 12 val. Generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius pasveikino visus Kauno klinikų bendru...
  • Kauno klinikose lankėsi Sveikatos apsaugos ministras ( 2013-04-24 )
    Antradienį ryte Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose su oficialiu vizitu apsilankė Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis Š. m. balandžio 23 d., antradienį, Kauno klinikų vadovai priėmė Sve...
  • ŠV. JURGIO ATLAIDAI IR ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS MALONINGOSIOS MOTINOS PAVEIKSLO GRĄŽINIMAS – JAU ŠĮ SEKMADIENĮ ( 2013-04-18 )
    Visus medikus ir jų šeimos narius, draugus bei artimuosius balandžio 21 d. (sekmadienį) 13 val. kviečiame dalyvauti Šv. Jurgio atlaiduose.  Iš Kauno arkikatedros bazilikos į Šv. Onos altorių Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje Kaune bus ...
  • Dėmesio visiems, kurie domisi LSMU mokykla! ( 2013-04-11 )
    LSMU mokyklos administracija visus Kauno klinikų bendruomenės narius 2013 m. balandžio 18 d., ketvirtadienį, 14 val. kviečia į susitikimą Kauno klinikų Didžiojoje auditorijoje (Centrinio korpuso III a.). Susitikimo metu galėsite daugiau su...
  • Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje – kompensuojamos modernios šiuolaikinės chirurginės operacijos ir gydymas ( 2013-04-02 )
    Tarpusavyje konkuruojant privačioms gydymo klinikoms ir kabinetams, dažnas potencialus Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos pacientas gal net nėra girdėjęs, kokias operacijas gali atlikti bei atlieka LSMU ligoninės Veido ir žandikauli...
  • Kauno klinikų Kraujo centras švenčia vienerių metų gimtadienį ( 2013-03-20 )
    Lygiai prieš metus, 2012 m. kovo 20 d., pradėjo veikti moderniausia Lietuvoje kraujo donorystės įstaiga Antruosius veiklos metus Kraujo centras pasitinka užregistravęs kelis tūkstančius kraujo donorų. Nors metai buvo nelengvi: darbas spe...
  • Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje įvyko Raudonos nosies dienos koncertas ( 2013-03-20 )
    Kovo 18 d., pirmadienį, 15 val. Vaikų ligų klinikos auditorijoje vaikučiams dainavo Kauno rajono choras „Božolė“   Kauno kolegijos studentų kultūros klubo inicijuota Raudonos nosies diena pradžiugino ir LSMUL Kauno klinikų mažuo...
  • Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje pristatyta fotografijų paroda „Širdį atiduodu kalnams“ ( 2013-03-14 )
    Neonatologijos klinikos studijų administratorė Jolanta Šulinskienė savo kolegoms atskleidė dvi aistras – fotografiją bei meilę kalnams  J. Šulinskienei dovanojamos tulpių puokštės kovo 8-ąją bylojo ne tik apie Tarptautinę moter...
  • Kovo 12 – Pasaulinė glaukomos diena ( 2013-03-07 )
    Pasaulis nuostabus ir jį matyti – nuostabu  Kovo 12 d. pasaulis mini glaukomos dieną, kovo 10–16 dienomis vyks renginiai, skirti šiai dienai paminėti. Glaukomos savaitės metu bus stengiamasi aktyvinti visuomenę, pateikti kuo da...
  • Laparoskopinės operacijos metu suformuota makštis ( 2013-02-25 )
    Pirmą kartą Lietuvoje  Akušerijos ir ginekologijos klinikos chirurgas bei akušeris ginekologas doc. Saulius Paškauskas su kolegomis chirurgu dr. Tadu Latkausku, akušeriu ginekologu Ričardu Augusčiu ir gydytoju anesteziologu Vaidu Krikš...
  • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius – prof. Rūtai Nadišauskienei ( 2013-02-19 )
    Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vasario 16-ąją ordinais ir medaliais apdovanojo 32 Lietuvos bei užsienio piliečius. Už nuopelnus Lietuvai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Ri...
  • Vaikai vaikams linki pasveikti ir daugiau niekada nebesirgti ( 2013-02-15 )
    Pasaulinės ligonių dienos proga Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos pacientai sulaukė savo bendraamžių linkėjimų. Į ligoninės palatas atkeliavo septyniolikoje Kauno vaikų darželių pagaminti sveikinimo atvirukai.  Kauno klinikų sky...
  • PIRMOJI BENDRA ŠEIMOS GYDYTOJŲ IR CHIRURGŲ KONFERENCIJA ( 2013-01-30 )
    LSMU Šeimos medicinos klinikos ir LSMUL Kauno klinikų chirurgų iniciatyva surengta pirmoji bendra konferencija „Aktualūs chirurgijos klausimai šeimos gydytojo darbe“ Konferencijos metu LSMUL Kauno klinikų Chirurgijos klinikos gydytojai...
  • Kauno klinikų Radiologinės diagnostikos centre pristatyta konkurso „Gintarinis žaltys 2011“ fotografijų paroda ( 2013-01-25 )
    Gražiausi laukinės gamtos fotografijų konkurso darbai puoš Kauno klinikų Radiologinės diagnostikos centro sienas iki balandžio 2 d. Š. m. sausio 22 d. LSMUL Kauno klinikų Radiologinės diagnostikos centre buvo iškabintos fotografijų ko...
  • Nauja operacija vyrus apsaugos nuo šlapimo nelaikymo problemos ( 2013-01-14 )
    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Urologijos skyriuje atliktos pirmosios operacijos, kurioms panaudota nauja priemonė – specialus tinklelis (keturių šakų pošlaplinis raištis), padedantis sulaikyti šlapimą. O...
  • Medicinos istorijoje – naujas egzaminas ir kvalifikacija ( 2013-01-10 )
    LSMU MA Psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Jonušienė 2012 m. gruodžio mėn. Amsterdame išlaikė pirmą kartą medicinos istorijoje surengtą Europos seksualinės medicinos komiteto mokslinės draugijos nario kvalifikacijos eg...
  • PIRMOJI NUGAROS SMEGENŲ ELEKTROSTIMULIACIJOS OPERACIJA ( 2013-01-10 )
    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų neurochirurgai pirmieji Baltijos šalyse pradėjo taikyti naują lėtinio nugaros skausmo gydymo būdą. Dėl nugaros skausmo darbingumą praradusiam pacientui implantuotas nugaros sme...
  • Lietuvos metų gaminys 2012 – Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos pastatas ( 2013-01-10 )
    Gruodžio mėn. paskelbti nacionalinio konkurso „Lietuvos metų gaminys 2012“, kurį kasmet organizuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija, nugalėtojai. Konkurso „Lietuvos metų gaminys – 2012“ laureatu pripažintas bei aukso medaliu g...
  • Kauno klinikų bendruomenė palydėjo 2012-uosius ( 2013-01-02 )
     „Labą rytą, sinjorita, labą rytą“, – taip netradiciškai paskutinę 2012-ųjų metų dieną į Klinikų darbuotojus ir garbingus svečius kreipėsi generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius. Šventine nuotaika visus užkrėtė nuo...
  • Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinika šventė 90-ties metų jubiliejų ( 2012-12-27 )
    Didžiausia Lietuvos akušerijos ir ginekologijos klinika iškilmingai paminėjo brandžią sukaktį Ketvirtadienį, gruodžio 20 d., Kauno klinikoms buvo džiugi ir įsimintina diena – lygiai prieš 90 metų Kaune pradėjo veikti Lietuvos Univers...
  • Kauno klinikos nepamiršo pacientų, per šventes negalėjusių grįžti namo ( 2012-12-27 )
    Ligonius, šventes praleidusius palatose, lankė Klinikų vadovai ir Kauno arkivyskupas  Didžiausios Lietuvoje daugiaprofilinės ligoninės vadovai neliko abejingi Klinikose gulinčių pacientų vienatve per šventes. Gruodžio 21 d. Kauno ark...
  • Sveikatingumo metai artėja. Ar Lietuvoje įmanoma visuotinė sveika gyvensena? ( 2012-11-27 )
    Lietuvos Respublikos Seimas atsižvelgė į visuomenės iniciatyvą ir 2013 m. paskelbė Sveikatingumo metais, Vyriausybė kartu su visuomenininkais parengė ateinančių metų visuomenės sveikatos stiprinimo programą. Artėjant 2013-iesiems, lapkr...
  • Muzikinė literatūrinė popietė ( 2012-11-26 )
    Kauno klinikų moterų choras „Kanklės“ (meno vadovė Audronė Marcinkevičiūtė, koncertmeisterė Rasa Janulevičiūtė) Klinikų darbuotojams bei pacientams surengė koncertą „Linkime pasveikti“ ir ūkanotą lapkričio popietę sušild...
  • KRAUJO DONORYSTĖS AKCIJA KARO MEDICINOS TARNYBOJE ( 2012-11-22 )
    Artėjančios Lietuvos kariuomenės dienos proga Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba kartu su Kauno klinikų Kraujo centru surengė kraujo donorystės akciją.  Keliasdešimt karo medikų ir būsimųjų paramedikų ne tik žodžiais...
  • „Pažiūrėjai, ir diena – gražesnė“ ( 2012-11-21 )
    Džiuljeta Kulvietienė LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikoje atidaryta jau dvidešimt šeštoji paroda. Šį kartą su spalvotais sapnais atsimerkus į medikų, pacienčių ir klinikos svečių širdis pasibeldė dailininkė, knygų iliust...
  • Idėja materializuojasi: steigiasi naujas klubas ( 2012-11-19 )
    Džiuljeta Kulvietienė Dar pavasarį anesteziologas reanimatologas dr. Edvin Šneider informavo „Ave vita“ skaitytojus turintis puikią paprastai nepaprastą idėją: Lietuvos sveikatos mokslų universitetui reikia naujo klubo. „Idėja papra...
  • Lapkričio 17-oji – Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena ( 2012-11-19 )
    Diena, pilna vilties  Džiuljeta Kulvietienė  Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena pirmą kartą Lietuvoje paminėta tik prieš metus. LSMU SMD Neonatologijos būrelio, vadovaujamo LSMU V k. studentės Vytenės Šliumpaitės, in...
  • Rotary klubo dovana Urologijos klinikai ( 2012-11-05 )
    LSMU MA Urologijos klinikoje įvyko viešas Kauno Rotary klubo projekto pristatymas, kurio metu klinika iš Rotary klubo gavo itin vertingą dovaną – instrumentus, skirtus perkutaninei inkstų chirurgijai. Jais atliekamos minimaliai invazinės did...
  • Atlikti pirmieji PET tyrimai ( 2012-10-25 )
    Po ilgų paruošiamųjų darbų – personalo mokymo, logistikos bei techninio pasirengimo, Radiologinės diagnostikos centre atlikti pirmieji pozitronų emisijos tomografijos (PET ) tyrimai dviems pacientams. Taip pat šią savaitę planuojama atlik...
  • Spalvų kodai, vaizdų žaidimas ( 2012-10-09 )
    Neseniai duris atvėręs Radiologijos diagnostikos centras savo pacientus pasitinka ne tik turėdamas moderniausią diagnostinę aparatūrą, tačiau ir jaukia, estetiška, kūrybiška bei šiuolaikiška aplinka, kurią padėjo sukurti menininkai. Ir...
  • Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Kauno „Žalgiriu“ ( 2012-10-05 )
    Geriausiai komandai Lietuvoje – geriausia ligoninė – tokia džiugia nuotaika šią savaitę Kauno klinikos pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda dėl visapusiškų medicininių paslaugų teikimo Lietuvo...
  • Po antrosios rekonstrukcijos atidarytas Kardiologijos intensyviosios terapijos skyrius ( 2012-10-04 )
    Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar išlieka viena iš pačių dažniausių mirties priežasčių. Ištikus netikėtai ir ūmiai ligai, labai svarbu neatidėliotina ir kvalifikuota pagalba, todėl ypatingai reikšmingas Kardiologijos ...
  • Atnaujintas Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius ( 2012-09-26 )
    Nuolatinis atsinaujinimo procesas, jau keletą metų intensyviai vykstantis daugelyje Kauno klinikų padalinių, palietė ir Reabilitacijos kliniką. Šiandien Centriniame korpuse duris atveria šviesus ir gražus, po remonto atnaujintas Fizinės med...
  • Daugiafunkcinė šildoma lovelė dvyniams - jau Kauno klinikose ( 2012-09-24 )
    1 per minutę, 60 per valandą, 1400 kasdien, 500 000 tūkstančių Europoje, 12 milijonų pasaulyje - tiek kasmet gimsta neišnešiotų naujagimių. Ilgai laukta daugiafunkcinė šildoma lovelė, kurioje gali būti auginami neatskirti  dvynuk...
  • Meno darbų paroda Akušerijos gineklogijos klinikoje ( 2012-09-18 )
    Menas turi didelę reikšmę žmogaus sveikatai ir sveikimui – tai geriausiai įrodoma patirtimi, nors moksliniai tyrimai apie tai gali liudyti taip pat užtikrintai. Todėl Akušerijos ginekologijos klinika jau dvidešimt penktą kartą po savo st...
  • Tarptautinis gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics 2012“ ( 2012-09-18 )
    Rugsėjo 12-14 dienomis Vilniuje įvyko didžiausias Baltijos šalyse tarptautinis gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics 2012“. Konferencijoje pranešimus skaitė 50 lektorių iš viso pasaulio, vyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos g...
  • TRIGUBA PROGA ŠVĘSTI: MOKSLO METŲ PRADŽIĄ ŽYMI NAUJŲ STATYBŲ PRADŽIA IR ĮKURTUVĖS ( 2012-09-04 )
    Rugsėjis Kauno klinikose prasidėjo triguba švente: pažymėta naujųjų mokslo metų pradžia, padėtas kertinis būsimo Skubios pagalbos centro akmuo ir atidarytas naujas Radiologinės diagnostikos centras. Į iškilmingą šventinę penkminut...
  • Pažangiausios radiologijos diagnostikos technologijos - jau Lietuvoje ( 2012-08-27 )
    Rugpjūčio 22 d. Kauno klinikose žiniasklaidai ir visuomenei buvo pristatytos netrukus pradėsiančios veikti Europos sąjungos fondų lėšomis įdiegtos pažangiausios radiologinės diagnostikos bei gydymo technologijos. Susirinkusiems žurnali...
  • Pasaulyje minima Spirometrijos diena ( 2012-06-21 )
    2012 m. birželio 27 d. antrą kartą bus minima Pasaulinė Spirometrijos diena. Informacinę kampaniją organizuoja Europos respiratologų sajunga ir Europos plaučių fondas. Pirmą kartą Spirometrijos diena paminėta 2010 m. spalio 14 dieną. T...
  • KIEKVIENAS KRAUJO DONORAS YRA DIDVYRIS ( 2012-06-15 )
    „Kiekvienas kraujo donoras yra didvyris“ - skelbia šiemetinis Pasaulininės kraujo donorystės dienos šūkis. Jau keletą metų birželio 14-15 dienomis tokia diena yra organizuojama visame pasaulyje, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į ...
  • Skelbimas ( 2012-06-11 )
    ...
  • Birželio pirmąją - dovana visos Lietuvos vaikams ( 2012-06-04 )
    Po beveik trejus su puse metų užtrukusių statybų duris atvėrė naujas, moderniai įrangtas, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos korpusas. Beveik 6 000 kvadratinių metrų užimantis 4 aukštų, šiuolaikiško dizaino pastatas savo išorine bei ...
  • Pirmasis Lietuvoje klinikinės judesio analizės kabinetas ( 2012-05-31 )
    Kauno klinikų filiale vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ duris atvėrė pirmasis Lietuvoje klinikinės judesio analizės kabinetas. Tai pirmoji Lietuvoje įstaiga, teiksianti judesio analizės paslaugą. Judesio analizė – viena...
  • Gegužės mėnuo – tarptautinis informacijos skleidimo apie celiakiją mėnuo ( 2012-05-28 )
    Pastaruoju metu visame pasaulyje, populiarėjant Viduržemio regiono mitybai, kurioje yra gausu gliuteno turinčių produktų (duona, makaronai, pica), greitai ėmė didėti su gliutenu susijusių ligų skaičius. Viena iš jų – celiakija. Vi...
  • RETA OPERACIJA KAUNO KLINIKŲ SPORTO TRAUMŲ IR ARTROSKOPIJOS SEKTORIUJE ( 2012-05-10 )
    LSMU ligoninės Kauno klinikų Sporto traumų ir artroskopijos sektoriuje atlikta itin sudėtinga pilnutinė artroskopinė peties sąnario kremzlės rekonstrukcinė operacija. Chirurginis peties sąnario kremzlės pažeidimų atkūrimas dar vis itin ...
  • GEGUŽĖS 7-OJI - EUROMELANOMOS DIENA ( 2012-05-02 )
    Gegužės 7 d. Lietuvoje jau penktą kartą vyks Europos gydytojų dermatologų iniciatyva organizuojama akcija, skirta kovai su odos vėžiu ir melanoma – Euromelanomos diena. Ši akcija bus organizuojama visoje Lietuvoje, į ją įsijungia daugel...
  • Kauno klinikų medikams - garbingi apdovanojimai ( 2012-05-02 )
    Balandžio 27-tąją buvo iškilmingai paminėta Lietuvos medicinos darbuotojų diena. Grupei žinomų Lietuvos medicinos mokslo atstovų, sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys įteikė Garbės ženkl...
  • Pirmą kartą Baltijos šalyse su magnetiniu rezonansu suderinamas kardiostimuliatorius implantuotas Kauno klinikose ( 2012-04-16 )
    Kauno klinikų Kardiologijos klinikos medikai pirmą kartą Baltijos šalyse implantavo  su magnetiniu rezonansu suderinamą kardiostimuliatorių. Šis stimuliatorius buvo implantuotas vidutinio amžiaus moteriai, kuri jau buvo sirgusi onkologin...
  • Technologijų naujovė-gastroenterologijos klinikoje ( 2012-04-12 )
    Šių metų balandžio mėn. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje pradėta naudoti  technologijų naujovė - pirmasis tokio pobūdžio prietaisas Lietuvoje - „Fibroscan“, skirtas kep...
  • Informacija ( 2012-03-29 )
    Šių metų balandžio 2 d. Laboratorinės medicinos klinikoje (Centrinio korpuso tunelyje 83c kab.) pradeda veikti procedūrinis kabinetas, kuriame galima atlikti mokamus tyrimus pagal paciento pageidavimą be gydytojo siuntimo. Už pageidaujamus at...
  • Kauno klinikų Kraujo centras pradėjo savo veiklą ( 2012-03-21 )
    Po 1,5 metų užtrukusių remonto ir pasirengimo darbų, Kauno klinikų Kraujo centras atvėrė duris ir pradėjo savo veiklą. Šis labai reikalingas ligoninės padalinys, nupirkus ir įdiegus modernią aparatūrą, kainavusią apie 2mln litų, buvo...
  • Kauno klinikų angiochirurgai atliko sudėtingą inksto aneurizmos operaciją ( 2012-03-12 )
    Kauno klinikose gydytojai kraujagyslių chirurgai atliko sudėtingą ir retą operaciją Kaune vidutinio amžiaus moteriai - 4 centimetrų periferinės inkstinės arterijos aneurizmos pašalinimą. Didžioji dalis inkstų arterijų aneurizmų šali...
  • Pasaulinė glaukomos savaitė 2012m – saulėlydžio neišgirsi ( 2012-03-06 )
    Kovo 11 - 17d. yra skelbiama Pasaulinė glaukomos savaitė. Šios savaitės renginuose dalyvauja ir Lietuva. 2012 m. Pasaulinės glaukomos savaitės šūkis - „Neleisk glaukomai užtemdyti savo gyvenimo“ siekia atkreipti visuomenės dėmesį, kad...
  • Operaciniai žiedai : audinių sujungimo fenomenas ( 2012-02-09 )
    Kauno klinikų koloproktologai, operuodami riestinės žarnos auglį ir atlikdami žarnos rezekciją, panaudojo naują audinių susiuvimo techniką - operacinius žiedus, kurie be jokių siūlių sujungia audinių kraštus. Operaciją atliko dr. Saul...
  • Naujausia neurochirurgijos aparatūra - maksimalus saugumas pacientui ir tikslumas chirurgui ( 2012-01-31 )
    Jau keletą savaičių  Kauno klinikų neurochirurgai, atlikdami sudėtingiausias galvos smegenų navikų operacijas,  naudoja patį moderniausią, vieną iš 7 tokių aparatų visame pasaulyje, leidžiantį pasiekti maksimalų tikslumą op...
  • Akademikui Limui Kupčinskui – „Mini Nobelio“ apdovanojimas ( 2012-01-20 )
    LSMU MA Virškinimo sistemos tyrimų instituto vadovas, Gastroenterologijos klinikos vadovas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. L. Kupčinskas žurnalo „Veidas“ pirmą kartą surengtame projekte „Mini Nobelis“ išrinktas...
  • Išplėstinė laparoskopinė operacija ( 2012-01-19 )
    Eglė Žemaitienė Kauno klinikose Akušerijos ir ginekologijos klinikoje sėkmingai atlikta sudėtinga išplėstinė laparoskopinė operacija dėl kiaušidžių onkologinės ligos – dėl auglio ir potencialių metastazių kartu su gimda ir jos pr...
  • Sudėtinga chirurginė operacija ( 2012-01-12 )
    Eglė Žemaitienė Kauno klinikose chirurgų komanda – chirurgas koloproktologas, urologas ir akušeris-ginekologas – pirmą kartą atliko sudėtingą operaciją – dubens egzanteraciją (išvalymą). Šios operacijos metu dėl s...
  • Palydėti senieji metai ( 2011-12-30 )
    Tradiciškai Kauno klinikose paskutinę gruodžio mėnesio darbo dieną buvo surengtos Senųjų metų palydėtuvės. Kartu pabūti susirinko itin gausus būrys Kauno klinikų darbuotojų – administracijos atstovai, gydytojai, slaugytojai. Kartu pal...
  • Dalinė kelio sąnario endoprotezavimo operacija kartu su priekinių kryžminių raiščių implantacija ( 2011-12-30 )
    Kauno klinikose ortopedų traumatologų komanda pirmą kartą Lietuvoje bei Baltijos šalyse vienu etapu atliko vienpusę kelio sąnario endoprotezavimo, panaudojant mobilią platformą, operaciją kartu su kryžminio raiščio rekonstrukcija. Taigi,...
  • Advento laikotarpiu – dėmesys mažiausiems pacientams ( 2011-12-23 )
      Advento laikotarpiu, laukiant gražiausių metų švenčių, Kauno klinikose gydomi mažieji pacientai sulaukia daug dėmesio iš bendraamžių mokinių, politikių, dvasininkų ir visuomenės veikėjų. Baigiantis gruodžiui Knygų turgaus...
  • Startuoja bendras 2012–2017 m. Šveicarijos ir Lietuvos projektas ( 2011-12-23 )
    Gruodžio 20 d. buvo pasirašyta sutartis tarp Lietuvos ir Šveicarijos vyriausybių ir pradedamas vykdyti projektas, kurio metu Šveicarijos vyriausybė teiks paramą Lietuvai. Projekto trukmė – 2012–2017 m., numatoma skirti suma apie 10...
  • Kauno klinikų ir Lietuvos krepšinio federacijos bendradarbiavimas bus tęsiamas ir 2012 metais ( 2011-12-13 )
    Besibaigiant metams, kada aptariami ir įvertinami visi svarbiausi metų darbai bei pasiekimai, Kauno klinikose lankėsi Lietuvos krepšinio federacijos vadovybė - prezidentas Arvydas Sabonis, garbės prezidentas Vladas Garastas, federacijos sekre...
  • Taikant naują metodiką atliktos trys ortopedinės operacijos ( 2011-11-30 )
    Kauno klinikose net trims pacientams, operuojant peties sąnarį ir kelio priekinius kryžminius raiščius, pritaikyta visiškai nauja metodika. Operacijos atliktos bendradarbiaujant medikams iš Olandijos ir LSMU MA Ortopedijos traumatologijos klin...
  • Hemofilija sergantiesiems atliktos sąnarių endoprotezavimo operacijos ( 2011-11-24 )
    Kauno klinikose hematologų, ortopedų – traumatologų, transfuziologų ir anesteziologų komanda pradėjo sąnarių persodinimo operacijas sunkia hemofilijos forma sergantiems žmonėms. Jau yra atliktos penkios tokios operacijos jauniems vyrams, ...
  • Lapkričio 17d – Pasaulinė neišnešioto naujagimio diena ( 2011-11-16 )
    Lapkričio 17d.pirmą kartą bus minima Pasaulinė Neišnešioto naujagimio diena. Šia proga LSMU MA Neonatologijos klinika iniciavo fotografijų parodą „Gyvybė, telpanti delnuose“ Lietuvos Respublikos Seime. Neišnešioti naujagimiai - tai ...
  • GRIPO VIRUSO PLITIMĄ RIBOJANČIOS PRIEMONĖS ( 2011-11-16 )
    Gripo viruso plitimą ribojančios priemonės:  kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei rankų higienos laikymasis;  saugaus atstumo laikymasis;  asmeninių apsaugos priemonių naudojimas;  tinkamas elgesys susirgus gripu. KO...
  • Atsparumas antibiotikams ir infekcijų kontrolė ( 2011-11-09 )
    Antibiotic Resistance and Infection Control (ARIC)   Atsparumas antibiotikams ir infekcijų kontrolė Konferencijos vieta: BLC centras, salė „Elipsė“, Donelaičio 62, Kaunas Programa       9:00–9:30  &...
  • Gruzijos rinktinės krepšininkas gydymuisi pasirinko Kauno klinikas ( 2011-10-12 )
    Gruzijos rinktinės krepšininkas Georgi Tsintsadzė, Europos vyrų krepšinio čempionato metu patyręs kelio traumą, operuoti plyšusius priekinius  kryžminius kelio raiščius bei reabilitacijos procedūras patikėjo Kauno klinikų medika...
  • „AVON žygyje prieš krūties vėžį 2011“ dalyvavo ir Kauno klinikų atstovai ( 2011-09-28 )
    Rugsėjo 11 d. Vilniuje įvykusioje Tarptautinio Vilniaus mini maratono rungtyje, skirtoje „AVON žygiui prieš krūties vėžį“, dalyvavo daugiau nei pusantro tūkstančio žmonių. Jau trečius metus Lietuvoje rengiamo labdaros žygio tiklas...
  • Kauno klinikose atlikta sudėtinga kompleksinė endoskopinė peties sąnario operacija ( 2011-09-26 )
    Kauno klinikų Ortopedijos - traumatologijos klinikos, sporto traumų ir artroskopijos sektoriuje buvo atlikta dar viena, sudėtinga peties sąnario endoskopinė operacija profesionaliam sportininkui. Išnirus peties sąnariui ir dėl to atsiradus ki...
  • Naujų mokslo metų pradžia ( 2011-09-02 )
    Kauno klinikose kaip ir kasmet, susirinkusi akademinė bendruomenė iškilmingai paminėjo naujų mokslo metų pradžią. Į tradicinę šventinę rugsėjo pirmosios penkminutę atvyko ir visas būrys garbingų svečių – Lietuvos Respublikos Že...
  • Klinikose lankėsi Ministras Pirmininkas ( 2011-08-19 )
    Eglė Žemaitienė   Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius rugpjūčio 18 d. lankėsi didžiausioje Lietuvos ligoninėje - Kauno klinikose, susitiko su administracija, susipažino su Klinikų veikla. Premjeras kartu su patarėjais aplankė ...
  • Achilo sausgyslė pradėta operuoti endoskopiniu būdu ( 2011-08-17 )
    Dažną profesionalų sportininką varginantis susirgimas - Achilo sausgyslės uždegimas - Kauno klinikose jau antri metai gydomas pažangiu būdu - taikoma endoskopinė operacija, kuri yra mažiau traumuojanti bei palankesnė pacientui už įprasti...
  • Kerato protezas grąžino regėjimą ( 2011-08-17 )
    2011 m. birželio mėn. LSMU MA Akių ligų klinikoje prof. Vytautas Jašinskas atliko operaciją 24 m. pacientui. Operacijos metu jam įdėtas Kerato (ragenos) protezas. Prieš šešerius metus nelaimingo atsitikimo metu visiškai regėjimo netekęs...
  • VšĮ Nacionalinis kraujo centras nuoširdžiai dėkoja ( 2011-08-17 )
    VšĮ Nacionalinis kraujo centras nuoširdžiai dėkoja visiems padėjusiems surengti kraujo donorystės akciją Kauno klinikose ir atėjusiems paaukoti kraujo. Džiaugiamės, kad radote laiko ir pasiryžote kilniai kraujo donorystės misijai. Šiuo ...
  • Kviečiame padėti Kauno klinikų pacientams ! ( 2011-07-20 )
    Šiuo metu, kaip ir visoje Lietuvoje, Kauno klinikose jaučiamas donorų kraujo trūkumas. VšĮ Nacionalinis kraujo centras 2011 m. liepos 21 dieną, ketvirtadienį, skubiai rengia kraujo donorystės akciją Kauno klinikose ir skubiai...
  • Atlikta aortos vožtuvo implantavimo procedūra per kateterį ( 2011-07-07 )
    Kauno klinikose atlikta aortos vožtuvų implantacijos procedūra – dviem garbaus amžiaus pacientėms aortos vožtuvai implantuoti per kirkšnies arteriją. Ši procedūra ypatinga tuo, kad ji atliekama pacientams, sulaukusiems garbaus amžiaus ir...
  • Akušerijos ginekologijos klinikoje - prof. Prano Griušo tapybos paroda ( 2011-07-05 )
    Įsibėgėjus vasarai, Akušerijos ginekologijos klinikoje pratęsta graži tradicija - klinikos erdvėje buvo atidaryta Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Prano Griušio tapybos darbų paroda. Ši paroda – jau dvidešimt pirmoji, kurią per ...
  • Kauno klinikose atlikta pirmoji Lietuvoje pakartotinė širdies transplantacija ( 2011-06-27 )
    2011 06 27 Naktį iš birželio 23-iosios į 24-ąją Kauno klinikose atlikta pakartotinė širdies persodinimo operacija – antrą kartą tam pačiam žmogui persodinta donoro širdis. Gavus mirusiojo artimųjų sutikimą donorystei, iš donoro, p...
  • Kauno klinikose atlikta kepenų persodinimo operacija ( 2011-06-23 )
    Naktį iš birželio 22 d. į 23d. Kauno klinikose sėkmingai atlikta kepenų persodinimo operacija. Donoro kepenys persodintos 45 m. moteriai, prieš metus dėl sunkios būklės įtrauktai į pacientų, laukiančiųjų kepenų transplantacijos, sąr...
  • Europos vožtuvų plastikos grupės susitikimas Kaune ( 2011-06-16 )
    Eglė Žemaitienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje vyko Europos vožtuvų plastikos grupės (European Valve Repair Group, EVRG) konferencija, į kurią susirinko gydytojai kardiochi...
  • Kauno klinikose įdiegtas naujas pirminio kepenų vėžio gydymo metodas ( 2011-06-08 )
    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno Klinikose, Gastroenterologijos klinikoje, pirmą kartą Lietuvoje, bendradarbiaujant su Radiologijos klinikos specialistais, 52 metų moteriai, sergančiai hepatito C viruso sukelta kepenų ci...
  • Gimiau nerūkantis ( 2011-06-02 )
    Birželio 1d. Kauno klinikose vyko akcija „Gimiau nerūkantis“, skirta Pasaulinei dienai be tabako paminėti. Šios dienos proga buvo apdovanoti 8 Pasaulinę dieną be tabako klinikose gimę mažyliai - 6 mergaitės ir 2 berniukai. Šiais metais ...
  • Kauno klinikose persodinta dirbtinė širdis ( 2011-05-31 )
    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose atlikta sudėtinga širdies persodinimo operacija. Vietoj įprastinės širdies transplantacijos, kuomet persodinama donoro širdis, vidutinio amžiaus itin sunkios sveikatos būklė...
  • 3-iasis Lietuvos uroginekologinės draugijos suvažiavimas ( 2011-05-31 )
    Eglė Žemaitienė Kaune įvyko jau trečiasis Lietuvos Uroginekologijos draugijos (LUGD) suvažiavimas „Uroginekologinė patologija (fistulės, įgimtos anomalijos) ir dubens dugno patologija“, kurio metu vyko net aštuonios tiesioginės sud...
  • Anesteziologijos klinikos ir Anesteziologijos klubo organizuojama konferencija „Specialioji anesteziologija“ ( 2011-05-24 )
    Maloniai kviečiame prieš vasaros atostogų pradžią į baigiamąją LSMU MA Anesteziologijos klinikos ir Anesteziologijos klubo organizuojamą konferenciją „Specialioji anesteziologija“, kuri įvyks 2011-05-31 LSMU MLK Z. Januškevičiaus aud...
  • 3-asis Lietuvos uroginekologijos draugijos suvažiavimas ( 2011-05-24 )
    2011.05.26Oželio auditorija, MLK, Eivenių 2, Kaunas  „UROGINEKOLOGINĖ PATOLOGIJA (fistulės, įgimtos anomalijos) IR DUBENS DUGNO PATOLOGIJA“  VIDEOCHIRURGIJA iš „VII Daniel Dargent kongreso“ Lyone: operacijų demonstravimas i...
  • Knygų paroda „Popiežius Jonas Paulius II – daug parašęs, bet mažai skaitomas...“ ( 2011-05-11 )
    Gegužės 9 – 13 dienomis LSMU klinikų skaitykloje (Eivenių g. 2, Paslaugų centro 2 aukšte) vyksta Knygų paroda  „Popiežius Jonas Paulius II – daug parašęs, bet mažai skaitomas...“.   Parodoje pristatomos knygos par...
  • Tradicinis Motinos dienos paminėjimas Akušerijos klinikoje ( 2011-05-04 )
    Kaip ir kasmet, viena gražiausių pavasario švenčių - Motinos diena - tradiciškai buvo minima ir LSMU MA Akušerijos ginekologijos klinikoje. Kaip visada šią šventę organizavo ir rengė bei visas Akušerijos ginekologijos klinikoje dirbanči...
  • GEGUŽĖS 7-OJI DIENA - ŠIRDIES NEPAKANKAMUMO DIENA EUROPOS ŠALYSE ( 2011-05-03 )
    Širdies nepakankamumas (ŠN) yra didelė ir nuolat auganti visuomenės sveikatos problema. Širdies funkcijos sutrikimo paplitimas pastaraisiais metais didėja tiek Europos šalyse, tiek ir Lietuvoje. Remiantis  Lietuvos sveikatos Statistikos d...
  • X-oji Respublikinė slaugytojų konferencija Tarptautinei slaugytojo dienai paminėti Slaugos studijų, mokslo ir praktikos integracija: kokybės ir pažangos užtikrinimas ( 2011-04-29 )
    2011 m. gegužės 12 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokomojo laboratorinio korpuso (MLK) Z.Januškevičiaus Posėdžių salė, Eivenių g. 4, Kaunas  Registracija 10.00 – 11.00 val. Konferencijos pradžia 11.00 val.  Pra...
  • Medicinos darbuotojų dienos minėjimas Kauno klinikose ( 2011-04-28 )
    Balandžio 27-oji - jau aštuntą kartą Lietuvoje minima medicinos darbuotojo diena. Šios dienos minėjimas jau tapo tradicinis ir Kauno klinikų darbuotojams. Trečią kartą iš eilės šios dienos proga klinikų kieme vyko šventinis koncertas, ...
  • Anesteziologijos klinika – Europos anesteziologų draugijos akiratyje ( 2011-04-20 )
    Didelės apimties chirurginių intervencijų metu pasaulyje kiekvienais metais maždaug 230 milijonų pacientų atliekama anestezija. 7 milijonams iš jų kyla sunkių komplikacijų, susijusių su šiomis chirurginėmis procedūromis. Nuo jų 1 mln. ...
  • Raidos sutrikimai: rizikos veiksniai ir pagalba ( 2011-04-20 )
    Lietuvos akušerių ir ginekologų (LAGD) Kauno krašto draugija ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Akušerijos ir ginekologijos klinika organizavo konferenciją „Naujagimių ir kūdikių raidos sutrikimai: rizikos veiksniai ir pagal...
  • Paskaita „Vėžio imunoterapija panaudojant autologinius limfocitus ir dendritines ląsteles“ ( 2011-04-20 )
    Čekijos Respublikos Masaryk universiteto, Ląstelinės imunoterapijos centro vadovas, profesorius Jarsolav Michalek lankėsi Kauno klinikose, susitiko su medikais ir skaitė paskaitą „Vėžio imunoterapija panaudojant autologinius limfocitus ir d...
  • „Psichosomatinė medicina: nuo psichopatologijos atpažinimo iki proceso valdymo. Psichiatrijos ir neurologijos sąsajos.“ ( 2011-04-11 )
    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijosPsichiatrijos klinikos ir Neurologijos klinikos mokslinė konferencija „Psichosomatinė medicina: nuo psichopatologijos atpažinimo iki proceso valdymo. Psichiatrijos ir neurologijos sąs...
  • Akušerijos ir ginekologijos klinikos organizuojama konferencija NAUJAGIMIŲ IR KŪDIKIŲ RAIDOS SUTRIKIMAI:RIZIKOS VEIKSNIAI IR PAGALBA ( 2011-04-11 )
    Kviečiame dalyvauti LAGD Kauno krašto akušerių ginekologų draugijos ir LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos organizuojamoje konferencijoje  NAUJAGIMIŲ IR KŪDIKIŲ RAIDOS SUTRIKIMAI: RIZIKOS VEIKSNIAI IR PAGALBA  Konferen...
  • Konferenciją „Pulmonologija, alergologija ir klinikinė imunologija“ ( 2011-04-11 )
    Balandžio 15 d.   Kviečiame į kasmetinę konferenciją „Pulmonologija, alergologija ir klinikinė imunologija“ skirtą gydytojams pulmonologams, vaikų pulmonologams, alergologams ir klinikinams imunologams, vaikų ligų, vidaus ligų i...
  • Indijos ambasadorius – Kauno klinikose ( 2011-04-08 )
    Kauno klinikose lankėsi, su ligoninės administracija ir vykdoma veikla susipažino  Indijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J.E. ponas Deepak Vohra. Susitikime dalyvavo Kauno klinikų administracijos atstovai ir Lietuvos sveikatos m...
  • Pasaulinė sveikatos diena - vartokime antimikrobinius vaistus atsakingai ( 2011-04-06 )
    Balandžio 7d. - Pasaulinė sveikatos diena, kuri šiemet yra skirta atkreipti visuomenės dėmesį į atsakingą antibiotikų vartojimą. „Vartokime antimikrobinius vaistus atsakingai. Netinkamai vartojami šiandien, rytoj jie bus neveiksmingi“ ...
  • Kauno klinikų gydytojai sėkmingai bendradarbiauja su gydytojais iš Kazachstano ( 2011-03-31 )
    Pastaraisiais metais smarkiai išaugo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų bendradarbiavimas su Kazachstano medikais, norinčiais pasisemti patirties iš mūsų specialistų. Ne išimtis ir kovo viduryje į Kazachstaną v...
  • Prancūzijos ambasadoriaus Fransois Laumonier vizitas Kauno klinikose ( 2011-03-22 )
    Kauno klinikose lankėsi ir su ligoninės administracija susitiko Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje p. Fransua Lomonjė (Fransois Laumonier) bei Europos kardiologų draugijos prezidentas prof. Michel Komajda. Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos s...
  • Prof. Limas Kupčinskas - mokslo pasiekimai gerina Lietuvos įvaizdį ( 2011-03-09 )
    Prof. Limui Kupčinskui, LSMU MA Gastroenterologijos klinikos vadovui, už darbų ciklą „Virškinimo sistemos ligos mikrofloros ir genetinių veiksnių reikšmė ligų etiopatogenezėje, nauji diagnostikos ir gydymo aspektai(1996-2009)“, Lietuvo...
  • Pasaulinė Glaukomos diena ( 2011-03-03 )
    Pasaulinė Glaukomos diena skelbiama  kasmet, ja siekiama suteikti visuomenei kuo daugiau žinių apie šią klastingą, aklumą sukeliančią ligą. Vienintelė ir tikra glaukomos profilaktika - tai savalaikė akių gydytojo konsultacija, kur...
  • Onkologijos klinikos vadovei - specialus prizas ( 2011-03-03 )
    Kauno klinikų Onkologijos klinikos vadovei prof Elonai Juozaitytei, žurnalo "Moteris" paskelbtuose "Lietuvos metų moteris 2010" rinkimuose sulaukusiai daugiausiai skaitytojų balsų, skirtas  specialus  portalo DELFI apdovanojimas. Už p...
  • Lions klubo parama ( 2011-02-28 )
    Kauno klinikų Akių ligų klinikoje, tęsdami ilgametį glaudų bendradarbiavimą, lankėsi Kauno Lions klubo nariai ir, kaip ir kasmet, įteikė paramą Vaikų akių ligų skyriui. Šį kartą Kauno Lions klubo parama - šeši daugkartiniai zondai,...
  • Vasario 28-oji-retų ligų diena ( 2011-02-28 )
    Retų ligų diena minima nuo 2008 metų vasario 28 ar vasario 29 dieną. Jos tikslas – atkreipti visuomenės, politikų, valdžios, medikų ir visų, kurie neabejingi dėmesį į sergančiųjų retomis ligomis, problemas. Pastebėta, kad, nors ret...
  • Pirmą kartą Kauno klinikose atlikta vidinės miego arterijos aneurizmos operacija ( 2011-02-17 )
    Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje sausio pabaigoje du kraujagyslių chirurgai- dr. Donatas Inčiūra ir Tadas Danilevičius atliko pirmą vidinės miego arterijos ekstrakranijinės dalies didelės (gigantinės...
  • Europos Epilepsijos Diena ( 2011-02-01 )
    2011 metais pirmą kartą bus pažymima Europos Epilepsijos Diena. Tokį sprendimą 2010 metais priėmė Tarptautinis Epilepsijos Biuras, vienijantis viso pasaulio epilepsija sergančiųjų organizacijas ir Tarptautinės Lygos prieš Epilepsiją Euro...
  • Baltarusijos gydytojai plaučių transplantacijos pagrindų mokėsi iš Kauno klinikų medikų ( 2011-01-25 )
    Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje, vadovaujamoje prof. Rimanto Benečio, lankėsi dvidešimt įvairių specialybių gydytojų– kardiologų, imunologų, anesteziologų, širdies chirurgų ir plaučių chirur...
  • Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose atlikta plaučių persodinimo operacija ( 2011-01-17 )
    Kauno klinikose buvo atlikta plaučių persodinimo operacija. Plaučiai persodinti vidutinio amžiaus moteriai, kuri į  laukiančių skubios plaučių transplantacijos operacijos sąrašą buvo įtraukta prieš pustrečio mėnesio. Pa...
  • Gerumo kristalai– garsiems medikams ( 2011-01-06 )
    Kaip ir kiekvienais metais, gerais, gražiais darbais, poelgiais pasižymėjusius kauniečius Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas miesto  Rotušėje apdovanojo Gerumo kristalu. Šiemet jų – 26. Tarp apdovanotųjų ir garsūs  medikai....
  • Kauno klinikų Krūtų ligų centras - Pasaulinio krūtų centrų tinklo narys ( 2011-01-05 )
    Kauno klinikų Krūtų ligų centras, kuriame teikiama kompleksinė pagalba krūtų ligomis sergančioms moterims, gruodžio gale buvo priimtas į Pasaulinį Krūtų centrų tinklą (Senonetwork). Šis tinklas yra pirmas tarptautinis tinklas, jungian...
  • Trejų metų amžiaus tapytoja surengė pirmąją parodą ( 2010-12-20 )
    Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje trejų metų amžiaus tapytoja Laimė Leščinskaitė atidarė savo pirmąją tapybos darbelių parodą ir pakvietė visus klinikos darbuotojus į parodos atidarymą. Parodėlės pavadinimas „Čia mano pradž...
  • Naujagimių skyriuje lankėsi mokiniai ( 2010-12-14 )
    Artėjančių Šv. Kalėdų proga Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje lankėsi Kauno Jėzuitų gimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su auklėtoja. Šiam vizitui mokiniai ruošėsi ilgai - mezgė mažytes kojinytes, liemenes ir kepurėles naujagim...
  • Kauno klinikų Akių ligų klinika – akredituota Europos oftalmologų tarybos ( 2010-12-13 )
    Kauno klinikų Akių ligų klinika buvo įtraukta į Europos oftalmologų tarybos akredituotų oftalmologijos  klinikų sąrašą. Akių ligų klinikoje vasaros gale apsilankę Europos oftalmologų tarybos prezidentas Marco Hawlina ir viceprezid...
  • Lapkritis- plaučių vėžio žinomumo mėnuo ( 2010-11-29 )
    Lapkritis - plaučių vėžio žinomumo mėnuo. Šį mėnesį Kauno klinikų pulmonologai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į šią ypač klastingą onkologinę ligą. Plaučių vėžiu suserga vis jaunesni žmonės, o kasmet Lietuvoje diagnoz...
  • Kauno klinikų Akių audinių donorinio banko darbuotoja gavo tarptautinį sertifikatą ( 2010-11-23 )
    Kauno klinikų Akių donorinio banko darbuotoja, bendrosios praktikos slaugytoja Edita Aleksandravičienė po trijų savaičių mokymų Prahoje, įgijo tarptautinį sertifikatą, įrodantį asmens, dirbančio akių donorių audinių banke, kvalifikac...
  • Europos anesteziologų draugijos Edukacijos komiteto inauguraciniai kursai ( 2010-11-09 )
    Pirmą kartą Lietuvoje, Druskininkuose įvyko Europos anesteziologų draugijos Edukacijos komiteto kursai. Šie kursai buvo organizuoti pagal oficialią Europos anesteziologų draugijos Edukacijos komiteto patvirtintą programą. Programoje numatyti...
  • Kauno klinikų urologai atliko sudėtingą šlapimo pūslės operaciją ( 2010-11-09 )
    Operuodami invazinį šlapimo pūslės vėžį jaunam 40 metų amžiaus vyrui, Kauno klinikų Urologijos klinikos gydytojai pritaikė Lietuvoje dar retą metodiką - pašalinę šlapimo pūslę, iš plonosios žarnos segmento suformavo naują, prisi...
  • Pasaulinė žvynelinės diena ( 2010-11-05 )
    Paskutinį spalio penktadienį Kauno Klinikose buvo paminėta Pasaulinė žvynelinės diena. Šiemet ji skirta vaikų žvynelinės problemai. Taip norima priminti, kad žvynelinė yra dažna vaikų liga. Trečdalis pacientų ja suserga vaikystėje. I...
  • Konferencija „Aritmija Lietuva 2010“ ( 2010-10-20 )
    Spalio 15-16d. Kaune įvyko 10 - oji Tarptautinė konferencija „Aritmija Lietuva 2010“, nagrinėjanti aktualius širdies ritmo sutrikimų gydymo klausimus. Tokios konferencijos vyksta kas dveji metai, jos organizuojamos pakaitomis Kaune, Vilniu...
  • Klinikose paminėta visų gydytojų globėjo - šv. Luko šventė ( 2010-10-19 )
    Spalio 18d. visame pasaulyje yra minima šv. Luko-  gydytojų globėjų diena. Jau tradiciškai ši diena buvo švenčiama ir Kauno klinikose. Šia proga Klinikų šv. Luko vardo koplyčioje iškilmingas šv. Mišias aukojo Jo Ekscelencija Kauno...
  • Pasaulinė Spirometrijos diena paminėta ir Lietuvoje ( 2010-10-19 )
    2010 m. spalio mėn. pasaulyje pirmą kartą buvo paminėta Spirometrijos diena, kurią organizavo Europos respiratologų sajunga ir Europos plaučių fondas. Šią dieną visame pasaulyje nemokamai buvo atliekama spirometrija - plaučių funkcijos i...
  • Civilinės saugos pratybose dalyvavo ir Kauno klinikų medikai ( 2010-10-18 )
    Spalio 14d. Kaune Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas surengė valstybinio lygio civilinės saugos pratybas „Civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai, šalinant teroro akto padarinius masinių kultūros, sporto ar religinių ...
  • INFORMACINIS PRANEŠIMAS Apie savaitės “Europa prieš skausmą” renginius Lietuvoje ( 2010-10-15 )
    Dešimt metų Lietuvoje vyksta renginiai, skirti judėjimui “Europa prieš skausmą”. Tai Europos skausmo draugijų federacijos iniciatyva, skirta supažindinti plačiąją visuomenę, medikus, sveikatos politikus su didžiąja sveikatos prieži...
  • Gydytoja neonatologė atidarė savo tapybos darbų parodą ( 2010-10-13 )
    Gydytoja neonatologė Rima Balnienė Neonatologijos klinikoje atidarė savo tapybos darbų parodą. Visi paveikslai buvo iškabinti Neonatologijos skyriaus koridoriuose. Klinikos vadovė dr. Eglė Markūnienė pasidžiaugė paroda, kurią primą kart...
  • Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliais apdovanojo du Kauno klinikų ( 2010-10-06 )
    Minint Kūno kultūros ir sporto dieną už Lietuvos vardo garsinimą ir nuopelnus sportui, už parodytą valią ir ryžtą siekiant pergalės Europos čempionate, Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos didžio...
  • Iš Pasaulio vyrų krepšinio čempionato grįžo ir Kauno klinikų medikai ( 2010-09-20 )
    Jau ketvirtus metus Kauno klinikų medikai prižiūri Lietuvos krepšinio rinktines ir kartu su sportininkais vyksta į varžybas. Į vyrų krepšinio čempionatą Turkijoje taip pat vyko bei su bronziniais apdovanojimais grįžo ir du klinikų medik...
  • Kauno medicinos universiteto klinikos paminėjo savo veiklos 70-ies metų jubiliejų ( 2010-09-09 )
    Rugsėjo 1-ąją dieną Kauno medicinos universiteto klinikos (KMUK) minėjo savo veiklos 70-ies metų jubiliejų. Šventiniame renginyje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Vyriau...
  • ( 0000-00-00 )
    ...


Pasveikino naujagimius, gimusius gegužės 20-ąją – Kauno miesto dieną

Kauno miesto dieną, gegužės 20-ąją, Kaune gimusius vaikus ir jų tėvelius kasmet pasveikina miesto mero žmona Jurgita Kupčinskienė.

 Šias metais gegužės 20-ąją Kaune gimė 16 vaikų: Kauno klinikų Akušerinėje ginekologijos klinikoje Akušerijos skyriuje gimė 9 vaikai (7 berniukai ir 2 mergaitės), P. Mažylio gimdymo namuose - 3 vaikai (2 mergaitės ir 1 berniukas), Kauno klinikinėje ligoninėje – 3 naujagimiai (2 mergaitės ir 1 berniukas), o Krikščioniškuose gimdymo namuose – 1 berniukas.

Naujagimius bei jų mamas ligoninėse aplankė ir pasveikino mero žmona J. Kupčinskienė kartu su miesto tarybos narėmis Aušra Ručiene ir Loreta Kekiene. Sveikinti naujagimius, gimusius Kauno miesto dieną, jau tapo gražia tradicija. Šiemet mero žmona naujagimius sveikino jau šeštąjį kartą.

Dovanų kiekvienam naujagimiui ir visai šeimai įteikė rėmėjai: farmacijos kompanijos „MedexSwiss“ ir UAB „Skinija“ atstovai.

 „Mums didelis džiaugsmas sutikti kiekvieną naujagimį. Kuomet matome sveikas mamas ir sveikus, gražius naujagimius, džiaugiamės kartu su tėveliais. Vienai pagimdžiusiai moteriai, susilauktas gegužės 20 d. vaikelis – net vienuoliktas vaikas šeimoje“, – kalbėjo Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vyr. slaugytoja-slaugos administratorė Virginija Aksionova.

Visos mamos lankytojas, nešinas dovanomis, sutiko su šypsena. „Jūsų dukros ir sūnaus gimtadienis sutampa su Kauno miesto diena. Kiekvienais metais jų gimimo dieną mieste skambės dainos, vyks įvairūs renginiai. Galima sakyti, kad šie vaikai gimė su marškinėliais. Linkiu, kad naujagimiai augtų stiprūs, sveiki, kad būtų miesto patriotai. Mamoms – sveikatos, o tėveliams - kantrybės“, - sakė J. Kupčinskienė.

Dalis gegužės 20 d. gimusių kūdikių jau turi vardus: Emilija, Lukas Augustas, Liepa, Adomas. Tėveliams, kurių vaikučiai dar neturi vardų, J. Kupčinskienė linkėjo išrinkti gražius lietuviškas vardus.

Visos naujagimių sulaukusios moterys dėkojo už sveikinimus ir dovanas.

 Kauno miesto savivaldybės Viešųjų ryšių poskyrio informacija


 vir Į viršų

LSMU Anesteziologijos klinikai – tarptautinės akreditacijos sertifikatas

http://www.kmuk.lt/Dokumentai/Certificate_HVTAP_Kaunas.pdf

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Anesteziologijos kliniką pasiekė oficialus sertifikatas, patvirtinantis, kad LSMU Anesteziologijos ir reanimatologijos rezidentūros programa ir Universiteto ligoninė kaip rezidentūros bazė atitinka visoje Europos Sąjungoje galiojančius reikalavimus.

 Prieš dvi savaites LSMU ligoninėje Kauno klinikose lankėsi Europos medicinos specialistų sąjungos (UEMS, Union Européenne des Médecins Spécialistes) įgaliotų ekspertų grupė iš Europos anesteziologų draugijos (ESA, European Society of Anaesthesiology), Europos Anesteziologų Tarybos (EBA, European Board of Anaesthesiology) ir Lietuvos anesteziologų-reanimatologų draugijos. Svečiai vertino LSMU Anesteziologijos ir reanimatologijos rezidentūros programą ir rezidentų rengimo sąlygas Kauno klinikose. Būtent šių ekspertų išvados ir nulėmė, kad akreditacijos procedūra, kuriai LSMU Anesteziologijos klinika rengėsi beveik metus, buvo sėkminga. Oficialų sertifikatą Anesteziologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas atsiims gegužės 31 dieną Švedijoje, Stokholme vyksiančiame Europos anesteziologų draugijos organizuojamame kongrese „Euroanesthesia 2014“.

 „Instituciją vertino tarptautiniai ekspertai, turintys didžiulę patirtį ir galintys palyginti mūsų institucijos vertinamųjų sričių laimėjimus tarptautiniu aspektu“, – apie Anesteziologijos klinikai, siekiančiai ambicingų tikslų, reikšmingą įvertinimą sako prof. A. Macas. Didžiulį darbą atliko visa klinika, ypač daug nuveikė rezidentūros programos koordinatorius dr. Darius Trepenaitis ir tarptautinės akreditacijos rengėja Jurgita Borodičienė.

 Ekspertai tikrino atliekamų anestezijų ir operacijų spektrą, turimą įrangą ir sąlygas operacinėse ir intensyvaus stebėjimo poskyriuose bei intensyviosios terapijos skyriuose. Vertintojai aplankė beveik visus padalinius, kuriuose vykdoma Anesteziologijos ir reanimatologijos rezidentūros programa: Intensyviosios terapijos kliniką, Chirurgijos kliniką, Ortopedijos ir traumatologijos kliniką, Kardiologijos intensyviosios terapijos skyrių, Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos kliniką, Akušerijos ir ginekologijos kliniką, Neurochirurgijos kliniką, Vaikų ligų kliniką ir Skausmo gydymo kliniką. Vizito metu didžiulis dėmesys skirtas rezidentų darbo ir mokymosi sąlygoms. Buvo tikrinami poilsio kambariai, biblioteka, rezidentų programa, dienynai, elektroninis anestezijų registravimas. Akreditacijos procedūrą vykdę ekspertai stebėjo rezidentų edukacijos procesus: seminarus, darbą operacinėse, savarankiškai anestezijas atliekančius rezidentus, dalyvavo rytiniuose gydytojų pasitarimuose, kalbėjosi su rezidentais. Po to ekspertai pateikė pasiūlymų, ką galima dar patobulinti. Viena iš tokių rekomendacijų yra Anesteziologijos ir reanimatologijos rezidentų mokymo programos pailginimas vienais metais. Ši programa Lietuvoje trunka ketverius metus, o visoje Europoje – ne mažiau nei penkerius. Be to, ekspertai rekomendavo skirti dar daugiau dėmesio dėstytojų edukacijos klausimams, paragino greičiau pradėti ir plėtoti Simuliacijos centro veiklą bei integruoti į kasdieninį darbą elektroninę ligos istorijų ir anestezijų, pacientų stebėjimo registraciją, kurią Anesteziologijos klinika nuo 2014 metų sausio mėnesio pradėjo diegti pirmoji Lietuvoje. Akreditacija yra suteikiama penkeriems metams – tada ji turės būti tvirtinama iš naujo.

 LSMU Neurochirurgijos klinika buvo pirmoji Lietuvoje, 2007 m. gavusi oficialų pripažinimą Europoje. Šiais metais Neurochirurgijos klinika akredituota pakartotinai. Dabar ekspertų vertinimo laukia LSMU Radiologijos klinika.

LSMU informacija, nuotraukos Linos Pankratjevaitės.

 vir Į viršų

Apsikabinimų viruso užkratas

LSMU MA VSF Sveikatos psichologijos katedra ir Sveikatos tyrimų institutas su studentais jau trečius metus iš eilės pavasariais organizuoja akciją „Laisvė apsikabinti“. Akcijos svečias – nacionalinė džiaugsmo kampanija „Myliu pandą“.

Prasidėjusi prie Kauno klinikų fontano, džiaugsmo akcija lyg gėrio ir gerumo virusas išplito po daugelį skyrių, koridorių ir palatų... Apsikabinimo džiaugsmu dalijosi ir medikai, ir pacientai, ir seni, ir maži, ir sveiki, ir sunegalavę, ir „žvėriškai“ kostiumuoti, ir eiliniai praeiviai...

Po pasivaikščiojimo po Klinikų miestelį, renginio organizatoriai, dalyviai ir svečiai susirinko į Vaikų ligų klinikos auditoriją padiskutuoti amžinai aktualiomis ir ne mažiau įdomiomis temomis. Apie draugiškumą ir sušalimą, apie pyktį ir gyvenimišką patirtį, apie rūpesčius, ligas ir gebėjimą džiaugtis, apie nuoširdumą ir norą pasirodyti...

„Teigiamos emocijos naudingos mūsų sveikatai“, – sakė akcijos organizatoriai.

Turbūt jau nebeatsirastų prieštaraujančių, kad prisilietimų terapija padeda sumažinti stresą, įtampą, skausmą, liūdesį, teikia viltį, tikėjimą ir žinojimą, kad rytojus visada ateis – ir jis bus šiltesnis ir spalvingesnis.

Džiuljeta Kulvietienė, nuotr. Karolinos Marcinkevičiūtės


 vir Į viršų

ŠVEDŲ VIZITAS SKUBIOS PAGALBOS CENTRE: BENDRŲ DARBŲ PRADŽIA

Pirmadienį Kauno klinikose lankėsi grupė ekspertų iš Švedijos, Stokholmo Karolinskos universiteto ligoninės. Svečiai susitiko su Kauno klinikų Traumos komiteto atstovais ir aptarė tolimesnio bendradarbiavimo planus.

Švedų delegaciją sudarė chirurgai ir ortopedai, Karolinskos universiteto ligoninėje sukūrę pagalbos sistemą daugines traumas patyrusiems pacientams. Sumažėję hospitalinio mirtingumo nuo traumų rodikliai ir kitas Švedijos ligonines paskatino įdiegti panašias traumos sistemas. Viena didžiausių universitetinių gydymo įstaigų Europoje turi ilgametes bendradarbiavimo su kitų šalių ligoninėmis tradicijas, sėkmingai įgyvendina sveikatos priežiūros kokybę gerinančius projektus visame pasaulyje.

Kauno klinikose Švedijos specialistai susitiko su Traumos komiteto atstovais: Anesteziologijos klinikos vadovu prof. Andriumi Macu, dr. Arūnu Gelmanu, dr. Dariumi Trepenaičiu ir Chirurgijos klinikos prof. Žilvinu Dambrausku. Aptarę dabartinę situaciją ir kai kuriuos praktinius traumos komandos organizavimo aspektus, Traumos komiteto nariai su specialistais iš Švedijos sutarė dėl pagalbos kuriant traumas patyrusių pacientų registrą ir dėl personalo mokymų. Pasak prof. A. Maco, traumų klasterio idėjos įgyvendinimui labai svarbus bendradarbiavimas su Kauno krašto sveikatos priežiūros įstaigomis ir informacijos specialistams sklaida. Todėl su švedų ekspertais planuojama surengti regioninę konferenciją apie pagalbos organizavimą daugines traumas patyrusiems pacientams.

Lydimi Ortopedijos ir traumatologijos klinikos vadovo prof. Alfredo Smailio ir Skubios pagalbos skyriaus vadovo Kęstučio Stašaičio, svečiai susipažino su skubios pagalbos teikimo sistema Kauno klinikose, apžiūrėjo baigiamą statyti aukščiausio lygio traumos ir skubios pagalbos centrą. Karolinskos universiteto ligoninės specialistai domėjosi, kaip numatoma skirstyti pacientų srautus, kaip bus organizuojamas gydytojų ir slaugytojų darbas operacinėse bei skyriuose, kurie įsikurs naujajame pastate. Remdamiesi savo patirtimi, švedų ekspertai patarė, kaip geriau išnaudoti turimą infrastruktūrą, derinant planinės ir skubios pagalbos paslaugas.

Šio vizito metu aptartas ketinimų protokolo projektas, kuris bus pasirašytas kito susitikimo metu, ir tolimesni bendri darbai.

Kauno klinikų inf.
K. Šimatonio nuotr.


 vir Į viršų

Meras pritaria Kauno klinikų planams

Trečiadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose apsilankęs miesto meras Andrius Kupčinskas domėjosi ligoninės plėtros perspektyvomis ir šiuo metu įgyvendinamais projektais.

Miesto meras susitiko su praėjusiais metais ligoninei pradėjusia vadovauti komanda: generaliniu direktoriumi prof. habil. dr. Renaldu Jurkevičiumi, direktore valdymui ir plėtrai dr. Daiva Pentiokiniene bei direktoriumi ekonomikai ir infrastruktūrai prof. habil. dr. Artūru Grebliausku.

Generalinis direktorius Kauno miesto merą supažindino su naujausiais Kauno klinikų pasiekimais, sveikatos priežiūros paslaugų ir infrastruktūros plėtros perspektyvomis, aptarė šiuo metu vykdomų projektų eigą. Kauno klinikų vizija – tai moderni medicinos pagalba sudėtingiausiems pacientams, studentams perduodamos žinios, patirtis ir vykdomi moksliniai tyrimai. „Tačiau greta šių dalykų labai svarbu ir motyvuojančios darbo bei socialinės sąlygos daugiau nei 7 tūkstančiams mūsų darbuotojų,“ – pabrėžė prof. habil. dr. R. Jurkevičius.

Per praėjusius metus Kauno klinikų ambulatoriniuose padaliniuose apsilankė daugiau nei 1 milijonas pacientų, ligoninėje gydyta beveik 100 tūkstančių pacientų. Natūralu, kad į ligoninę atvykstantys pacientai ir jų artimieji susiduria su daugelį metų opia automobilių stovėjimo problema. Ligoninės vadovai su miesto meru aptarė galimybes spręsti klausimus, susijusius su automobilių stovėjimo aikštelių plėtra.

Direktorius ekonomikai ir infrastruktūrai prof. habil. dr. A. Grebliauskas pristatė Kauno klinikų ketinimus savo jėgomis statyti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę. A. Kupčinskas tokiems planams pritarė ir pažadėjo Kauno miesto savivaldybės paramą sprendžiant šiuos Ligoninės bendruomenei, pacientams bei lankytojams aktualius klausimus. Miesto meras pridūrė, kad ir planuojant transporto plėtrą mieste galvojama apie Kauno klinikų pacientų patogumą. „Pabaigus K. Petrausko gatvės remontą, nuo Geležinkelio stoties į Kauno klinikas pradės kursuoti troleibusai,“ – apie planus pagerinti susisiekimą iš kitur atvykstantiems pacientams užsiminė A. Kupčinskas.

Po susitikimo miesto meras apžiūrėjo Kauno klinikų miestelyje rekonstruojamus ir naujai statomus objektus. Atnaujintame Onkologijos ir hematologijos klinikos korpuse jau veikia Chemoterapijos dienos stacionaras, o atidarius visą korpusą pagerės sąlygos ligoninėje gydomiems onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Kitas baigiamas statyti objektas klinikų miestelyje – aukščiausio lygio Traumų ir skubios pagalbos centras – bus reikšmingas ne tik Kauno ar Lietuvos gyventojams. Jame, esant poreikiui, bus teikiama pagalba ir kaimyninių šalių gyventojams, nukentėjusiems masinių nelaimių metu.

Kauno klinikų inf.
K. Šimatonio nuotr.


 vir Į viršų

ŠVEICARŲ VIZITAS KAUNO KLINIKOSE

Kauno klinikose lankėsi Šveicarijos Konfederacijos atsakingų institucijų atstovai, kurie domėjosi, kaip įgyvendinamas Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos lėšomis finansuojamas projektas „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“. Kartu su svečiais iš Šveicarijos į Kauną atvyko ir Lietuvos Respublikos finansų bei sveikatos apsaugos ministerijų atstovai.

Svečiai, tarp kurių buvo ir ne pirmą kartą Kaune viešintis Šveicarijos paramos biuro vadovas Patrickas Etienne’as, apsilankė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, Neonatologijos klinikoje, vietoje susipažino su įgyvendinamomis projektų veiklomis ir aptarė aktualiausius klausimus.

Kauno klinikos kartu su partneriais – 24 Lietuvos ligoninėmis – įgyvendina Šveicarijos konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos lėšomis finansuojamą projektą „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“. Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2012 m. birželio 12 dieną.

 „Dvylikoje pasaulio šalių įgyvendiname 210 projektų, – sakė Šveicarijos plėtros ir bendradarbiavimo agentūros atstovas Adrianas Maitre, atsakingas už bendradarbiavimą su Rytų Europos šalimis. – Finansine prasme projektas Lietuvoje yra pats didžiausias“.

Pasak projekto vadovo Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos doc. Mindaugo Kliučinsko, didžiausia finansinės paramos dalis skiriama moderniai medicinos įrangai įsigyti bei įdiegti 24 gydymo įstaigose, įtrauktose į programą. Kitos programos veiklos kryptys yra reanimobilių naujagimių pervežimui įsigijimas (3 gydymo įstaigose); ligoninių patalpų remontas; akušerių, slaugytojų, gydytojų akušerių ginekologų bei neonatologų kvalifikacijos kėlimas; akušerinės ir neonatologinės diagnostikos bei gydymo metodinių rekomendacijų parengimas; informacinės sistemos sukūrimas. Trys pastarosios programos veiklos skirtos visoms akušerines ir neonatologines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms.

Šio projekto lėšomis per praėjusius metus atnaujinta beveik visa svarbiausia ir brangiausia Kauno klinikų Gimdymo skyriaus medicininė įranga: gimdymo lovos, šildomi naujagimių gaivinimo staleliai, ultragarso aparatai, kardiotokografai su belaidžiais davikliais ir kt. Panaudojant  Lietuvos ir Šveicarijos projekto lėšas, bus remontuojamas nėščiųjų priimamasis ir neremontuota Akušerijos skyriaus dalis. Projektavimo darbai jau vyksta keturiose šalies ligoninėse. 

Kartu Kauno klinikose vykdoma ir kita Šveicarijos finansuojama programa – „Energiją tausojamųjų technologijų įdiegimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir naujagimiui“.  Šios programos lėšomis bus renovuota šildymo sistema visame Akušerijos ir ginekologijos korpuse, kurio plotas siekia beveik 11 tūkst. kv. m. Pasak projekto vadovo Viktoro Margelevičiaus, bus atnaujintas automatizuotas šilumos mazgas, magistraliniai šilumos tinklai ir vietinė katilinė, kurie nerekonstruoti nuo 1971 metų. Daugiau nei 5 tūkst. kv. metrų plote bus modernizuojamos vėdinimo ir elektros tiekimo sistemos, taip pat medicininių dujų, vakuumo ir suspausto oro sistemos.

 

Kauno klinikų inf.
K. Šimatonio nuotr.


 vir Į viršų

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga apdovanoti Kauno klinikų gydytojai

SAM nuotr. Prof. R. Navickas ir gyd. L. Butkevičienė.

Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas suteiktas ir Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu apdovanoti LSMU ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus gydytojas kardiologas prof. Ramūnas Navickas ir Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės Radiologinės diagnostikos skyriaus gydytoja Lilija Butkevičienė.

SAM nuotr. Premjero patarėjas A. Vinkus ir prof. J. Pundzius

Prof. habil. dr. Juozui Pundziui įteikta Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėka už viso gyvenimo nuopelnus.  

 

SAM nuotr. Ministras V. P. Andriukaitis ir prof. R. Jurkevičius

Prof. habil. dr. R. Jurkevičius atsiima ministro V. P. Andriukaičio padėką Kauno klinikų kolektyvui už pagalbą Ukrainos piliečiams.

S. Didžiulio nuotr. Prof. A. Vaitkus

Kauno rotušėje apdovanojimus Kauno miesto gydytojams įteikė meras Andrius Kupčinskas. Metų gydytojo nominacija atiteko Neurologijos skyriaus vadovui prof. Antanui Vaitkui. Jam įteiktas apdovanojimas „Už nuolatinį siekį tobulėti, mokslinės ir praktinės patirties sklaidą“.

 

S. Didžiulio nuotr. Doc. dr. A. Puodžiukynas

 Nominacija „Už medicinos mokslo pažangą“ skirta Kardiologijos klinikos širdies aritmijų sektoriaus vadovui doc. dr. Arui Puodžiukynui – už naujausių mokslo pasiekimų taikymą ir įdiegimą medicinos praktikoje.

 

S. Didžiulio nuotr. Dr. B. Špakauskas

Nominacija „Metų iniciatyva“ už pasiekimus ir naujoves apdovanotas gydytojas dr. Bronius Špakauskas, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovas. Jauniems, iniciatyviiems gydytojams pagerbti nominacija „Metų perspektyva“ skirta Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytojui Giedriui Gyliui.

 

T. Raginos nuotr. Nuoširdžiausio gydytojo rinkimų finalininkai.

Dienraštis „Kauno diena“ ir Lietuvos gydytojų sąjungos Kauno filialas trečią kartą surengė nuoširdžiausių gydytojų rinkimus. Skaitytojų balsai lėmė, kad į dešimtuką pateko keturi Kauno klinikų gydytojai: Vaikų neurochirurgijos skyriaus vadovas doc. dr. Algimantas Matukevičius, kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas dr. Linas Velička, Vaikų chirurgijos klinikos gydytoja Giedrė Trumpulytė ir Pulmonologijos ir imunologijos klinikos prof. dr. Skaidrius Miliauskas.


 vir Į viršų

ggg


 vir Į viršų

Prezidentės apdovanojimai – už geriausias disertacijas

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva Prezidentūroje pagerbti ir iškilmingai apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Konkurso laureatais šiemet tapo vienuolika mokslo daktarų. Tarp apdovanotųjų – ir LSMU Kardiologijos klinikos gydytoja dr. Diana Žaliaduonytė-Pekšienė. Ji 2013 metais apgynė disertaciją tema „Genetinių ir klinikinių veiksnių vertė prognozuojant ūminius išeminius širdies sindromus ir kairiojo skilvelio remodeliavimąsi“ (vadovas prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas).

„Geriausių mokslinių disertacijų autorių apdovanojimas šiandien – puikus įrodymas, kad Lietuvos ateitis – pažangi valstybė, kurios pagrindiniai varikliai yra mokslas, inovacijos ir išsilavinę žmonės", – teigė šalies vadovė.

Pasak Prezidentės, jaunųjų mokslininkų talentas – tai didžiulė viltis, kad valstybė taps dar konkurencingesnė, kūrybingesnė ir įdomesnė pasauliui.

Anot konkursą aštuntus metus rengiančios Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos, šių metų konkursui buvo pateikta beveik 70 disertacijų, kurias vertino net 40 ekspertų. Teikti siūlymus  geriausių disertacijų konkursui galėjo LJMS nariai ir visi Lietuvos mokslininkai bei doktorantai. Renkant geriausius darbus buvo atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir naujumas, išvadų pagrįstumas, disertacijos originalumas. Didelis dėmesys buvo skiriamas disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu.

 Kauno klinikų inf.



R. Dačkaus nuotr.: Prezidentė D. Grybauskaitė, dr. Diana Žaliaduonytė-Pekšienė ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkas Ramojus Reimeris.


 vir Į viršų

Sveikinimas


 vir Į viršų

Skambėjo šventiniai balsai

Trečiąją Velykų dieną Kauno klinikose koncertavo Kauno Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) moterų vokalinis ansamblis „Guboja“ ir vaikų muzikos studija „Saulutė“ bei savo eilėraščius skaitė Kauno kūrybinės raiškos asociacijos „Kauno branduma“ narė poetė Julija Augustauskienė – Rudenė.

Abiems muzikiniams kolektyvams vadovauja Aleksandra Danutė Žiedelienė – muzikos mokytoja - ekspertė, Lietuvos ugdomosios muzikos terapijos asociacijos narė, įvairių metodinių leidinių ir dainų knygelių vaikams autorė.

TAU moterų vokalinis ansamblis „Guboja“ susikūrė 2010 m. rudenį. Ansamblyje dainuoja įvairių specialybių moterys. Kolektyvas aktyviai dalyvauja Kauno miesto renginiuose. Prieš keletą metų „Guboja“ TAU ansamblių konkurse Marijampolėje laimėjo prizinę vietą.

Vaikų muzikos studija „Saulutė“ gyvuoja jau 15 m. Abu kolektyvai ne tik koncertuoja kartu. Juos sieja net kai kurių narių giminystės ryšiai. Pvz., močiutė dainuoja „Gubojoje“, o anūkė lanko „Saulutę“. Koncerto „Jau skamba pavasario varpai“ Kauno klinikose metu kolektyvai atliko įvairių – ne vien lietuvių – kompozitorių dainas.

„Renginiai dar labiau suburia, pakylėja virš kasdienybės, suteikia pilnatvės ir jėgų“, – dėkodama už šiltą priėmimą ir linkėdama stiprios sveikatos bei geros nuotaikos, pasitinkant Atvelykį, sakė kolektyvų vadovė A. D. Žiedelienė.

Džiuljeta Kulvietienė
Liudo Andriušio nuotr.


 vir Į viršų

Prieš šv. Velykas – akcija „Už spalvingą ir teisingą vaikystę!“

Laimingi vaikai – laimingas viešosios įstaigos „Meda Project“ kolektyvas, Kauno klinikų vaikų onkologijos ir hematologijos skyriuje sutikęs savo 4-tąjį gimtadienį.

Nuo pat ryto Kauno klinikų vaikų onkologijos ir hematologijos skyriuje vyko neįprastas sujudimas. Nedidelis skyriaus poilsio kambarėlis akimirksniu virto jaukia Ebru meno – tapymo ant vandens studija. Čia, iki pat vėlyvo vakaro šilumą, geras emocijas skleidė ir dovanas dalino VšĮ „Meda Project“ kolektyvas, įgyvendindamas jau 39 socialinę akciją „Už spalvingą ir teisingą vaikystę...!“.

Vos tik atvykus VšĮ „Meda Project“ kolektyvui suskubo rinktis čia besigydančių mažųjų smalsuolių būrys. Tvirčiausieji tėvelių vedini, gydytojų atvežami nekantriai sugūžėjo į jau parengtą Ebru meno – tapymo ant vandens studiją. Jie net nenumanė, kad turės ypatingą galimybę trumpam atitrūkti nuo skausmų, blogų minčių, pasinerdami į daugiau nei tūkstančio metų senumo Ebru meno – tapymo ant vandens spalvų pasaulį. 

Koks gimtadienis be dovanų? O jų buvo daug... Įstabaus grožio, vienetiniai Ebru paveikslai, kuriuos ant vandens paviršiaus nutapė patys vaikai. Savo kūrinius mažieji kėlė ne tik ant specialaus Ebru papiruso, bet ir ant Baltijos jūros pakrantėje rinktų baltų kriauklių ir akmenėlių. Dovanų lietų tesė artėjančių šv. Velykų svarbiausio atributo - išskirtinio Ebru margučio gamyba, kuri sužavėjo ne tik mažuosius, bet ir didžiuosius. Nepamiršome ir smaližių, kurie galėjo džiaugtis net dviem dideliais, naminiais gimtadieni tortais.

„Žinojimas, jog galime padėti nors trumpam užmiršti savo problemas, dovanojant džiaugsmą ir šilumą tiems, kuriems jos labiausiai trūksta, motyvuoja dirbti toliau. Susikūrėme vedami geranoriškų, altruistinių tikslų, tad žmonių šypsenos, padėkos ir geri žodžiai tai didžiausia paskata nesustoti pusiaukelėje toliau įgyvendinant dar ne vieną socialinę akciją „Už spalvingą ir teisingą vaikystę“, tęsiant socialinį neformalaus ugdymo projetą „Ebru menas – tapymas ant vandens“įspūdžiais dalijosi VšĮ „Meda Project“ įstaigos įkūrėja, direktorė, Ebru meno – tapymo ant vandens pradininkė Lietuvoje Eglė Veršininienė.

Organizatorių nuotr.


 vir Į viršų

Kauno klinikose – pirmoji korupcijos prevencijai skirta akcija

Trečiadienį Kauno klinikose įvyko Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) ir Transparency International Lietuvos skyriaus organizuota akcija, skirta korupcijos prevencijai. Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius džiaugėsi būsimųjų medikų iniciatyva išgyvendinti nuo sovietinių laikų išlikusią sveikatos sistemos ydą. Jis pabrėžė, kad akademinei bendruomenei sąžiningumas yra didelė vertybė, Universiteto ir ligoninės darbuotojai įsipareigoję laikytis Etikos kodekso.

Akcijos organizatoriai lankėsi Kardiologijos klinikos ambulatoriniame skyriuje, Konsultacinėje poliklinikoje ir Šeimos medicinos klinikoje. Pacientams buvo dalijamos skrajutės, informuojančios apie tai, kad gydymo įstaigoje ir be papildomo atlygio jiems bus suteikta reikalinga pagalba. Gydytojams akcijos iniciatoriai patarė, kaip atsisakyti pacientų brukamo kyšio. Specialistai ant savo kabinetų durų klijavo lipdukus, patvirtinančius, kad geriausia padėka gydytojui – paciento ištartas „ačiū“. Pasak LiMSA atstovės Ingos Stonkutės, Kauno klinikos prisidėjo prie 37 akcijoje dalyvaujančių Lietuvos gydymo įstaigų, remiančių idėją, kad papildomi atsidėkojimai medikams nereikalingi.

Kauno klinikų informacija
K. Šimatonio nuotraukos


 vir Į viršų

Kauno klinikose transplantuota širdis

Prieš savaitę Kauno klinikų kardiochirurgų brigada, vadovaujama dr. Povilo Jakuškos, atliko širdies persodinimo operaciją 64 metų kauniečiui. Jis į transplantacijos laukiančių pacientų sąrašą įtrauktas vos prieš porą mėnesių.

Sparčiai progresuojant širdies nepakankamumui, vasario pradžioje būsimam recipientui buvo implantuotas dirbtinis skilvelis, kuris ir padėjo laukti transplantacijos, gydantis namuose. Atsiradus donorui, recipientas visai nedvejojo – sutiko iš karto, vos tik jam buvo paskambinta ir pakviesta atvykti į Kauno klinikas. Tai jau antroji širdies transplantacija, kurią atliko prof. Rimanto Benečio mokiniai.

Donoro širdis atskraidinta iš Šiaulių ligoninės, tad operacijos sėkmė priklausė nuo koordinuoto visų tarnybų darbo. Informacijos perdavimas tarp ligoninių, donoro paruošimas, organo ir širdies chirurgų transportavimas Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparniu vyko labai operatyviai ir sklandžiai.

Pasak pacientą po transplantacijos prižiūrinčios kardiologės dr. Loretos Jankauskienės, operacija pavyko be komplikacijų, paciento būklė stabili. Pamatęs gydytojus, vyras džiaugsmingai kelia nykščius į viršų parodydamas, kad viskas gerai.

„Visada džiugu, kai visos grandys dirba sklandžiai“, – sako dr. L. Jankauskienė, kuri prognozuoja, kad kaunietis dar mėnesį bus gydomas Kauno klinikų skyriuje, o paskui vyks į reabilitacijos įstaigą.

Kauno klinikų informacija
K. Šimatonio nuotr. Dr. Povilas Jakuška ir dr. Loreta Jankauskienė.


 vir Į viršų

Pati gražiausia kūryba – vaikų gimimas

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje veikia Onos Paliukienės tapybos darbų paroda „Sugrįžimas“. 

„Pavadinimas nėra vien nuoroda į geografinę padėtį, tai yra kvietimas sugrįžti į save, iš arčiau pažiūrėti į savo vidų, kartais atsakyti gal ir į nepatogius klausimus, išplečiant savo galimybių ribą. Viso to ir linki autorės paveikslai. Autorę labiausiai žavi moteris, kaip gyvybės nešėja. Todėl tikriausiai ši paroda surengta neatsitiktinai Akušerijos ir ginekologijos klinikos erdvėse”, –  teigė Jolanta Gutauskienė, Klaipėdos „Parko galerijos“ direktorė, pristatydama Onos Paliukienės darbus.

Tapyboje vyrauja balta spalva, kaip pati dailininkė sako „eina tapyti su švariomis rankomis ir su gera nuotaika, nes esant blogos nuotaikos sunku dirbti“. Pastelinės darbų spalvos sukuria romantišką, šiltą atmosferą. Dailininkė pokalbio metu tyliai prisipažįsta, kad kaip moteris jaučiasi mylima.

Ona Paliukienė baigė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, vėliau 20 metų dirbo Dailės kombinate. Tuo metu kūrė labai daug sienos tapybos darbų ligoninėse, vaikų darželiuose. Autorė labai mėgsta keistis, eiti į priekį ir darbai būna vis kitokie, tačiau balta spalva vyrauja visuose darbuose. Net kuriant pirmąjį gėlių parduotuvės interjerą naudojo baltą spalvą, tai sulaukė labai didelio pasisekimo. Tuo metu taip dirbo tik vakaruose.

Turbūt sunku būtų pažymėti pasaulio žemėlapyje, kur Ona Paliukienė – tikra kelionių mylėtoja – nebuvus. Su savo darbais dalyvavo parodose Olandijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, bet kaip teigia pati dailininkė – „esi lietuvis, man savos pievos kvepia, paukščiai čiulba čia mūsų…“. Autorė tam tikrais gyvenimo etapais gyveno visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Dabar įsikūrusi sostinėje, tačiau parodoje, be ypač švelnių ir šiltų moterų paveikslų, yra ir Lietuvos pajūrio kopos.

„Jūsų klinikoje diena dienon gimsta pati gražiausia kūryba – vaikų gimimas. Vaikai yra mūsų ateitis ir pati gražiausia kūryba.“ Tokiais žodžiais autorė kviečia visus Kauno klinikų darbuotojus, pacientus ir lankytojus apžiūrėti savo darbų parodą, kuri veiks iki gegužės pabaigos.

 

Kauno klinikų informacija
K. Šimatonio nuotr.


 vir Į viršų

Kauno klinikose minima Purpurinė diena

Kovo 26 d. Kauno klinikose buvo paminėta „Purpurinė diena“ – Neurologijos klinika, Epilepsijos psichosocialinio konsultavimo centras pakvietė epilepsija sergančiuosius, jų artimuosius ir medikus į Lietuvos „Caritas“ vykdomo projekto ,,Epilepsijos psichosocialinio konsultavimo centras“ pristatymą bei diskusiją.

Epilepsijos psichosocialinio konsultavimo centro vadovė ir LSMU lektorė dr. Polina Šedienė pažymėjo, kad „epilepsija yra viena dažniausių lėtinių nervų sistemos ligų, bet kalbama apie ją nepakankamai.“

Neurologijos klinikos Neurodegeneracinių ligų sektoriaus vadovė prof. Nerija Vaičienė-Magistris papasakojo, kad idėja minėti Tarptautinę purpurinę dieną gimė JAV. Pasaulyje epilepsija serga 50 milijonų žmonių. Europoje serga 6 milijonai, Lietuvoje – apie 18 tūkst. Norint paskatinti atkreipti visuomenės dėmesį į sergančiųjų epilepsija ir jų artimųjų problemas, 2009 m. buvo inicijuota Purpurinė diena.

Prof. N. Vaičienė-Magistris pabrėžė pačių pacientų ir jų draugijų bei organizacijų veiklos reikšmę. Profesorei pritarė Neurologijos klinikos Vaikų epileptologijos sektoriaus vadovė prof. Milda Enzinienė.

Dr. P. Šedienė papasakojo apie naująjį projektą, vykdomą Kauno mieste, kalbėjo apie projekto psichosocialinius aspektus.

„Dėl priepuolių rizikos sergantiesiems tenka laikytis kai kurių saugaus gyvenimo taisyklių. Kartais dėl žinių stokos visuomenėje pasireiškia nepagrįstos baimės, bereikalingi ribojimai, klaidingos nuostatos, keliančios psichologinę įtampą ir trikdančios natūralų sergančiųjų epilepsija visuomeninį gyvenimą. Tylėjimas ir nežinia palaiko baimę, baimė palaiko nežinią ir tylėjimą“, – sakė dr. P. Šedienė.

„Kalbėkime. Išsakyti rūpesčiai ir dvejonės padės išsklaidyti nežinomybę, keisti visuomenės požiūrį į epilepsiją, leis epilepsija sergantiesiems jaustis saugiau ir jaukiau,“ – susirinkusius pasisakyti kvietė dr. P. Šedienė, koordinuojanti Lietuvos „Caritas“ projektą „Epilepsijos psichosocialinio konsultavimo centras“.

Planuojama pradėti vykdyti projektą „Pagalba sergantiems epilepsija“. Be tiesioginės socialinės pagalbos kenčiantiems nuo epilepsijos ir jų artimiesiems, planuojami ir kiti tikslai. Svarbiausias iš jų – raginti atviriau kalbėti apie šią ligą ir susijusias su ja problemas, supažindinti su šia liga visuomenę, viešai kalbėti apie epilepsijos formas bei gydymą, gyvenimą su ja.

Epilepsija yra lėtinis neurologinis smegenų funkcijų sutrikimas, pasireiškiantis besikartojančiais epilepsijos priepuoliais. Ši liga iš esmės pakeičia žmogaus gyvenimą, nes priepuoliai gali kilti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje – to suvaldyti neįmanoma, dėl to atsiranda diskomfortas, kinta asmens santykiai su aplinka, kitais žmonėmis. Epilepsija serga apie 1 proc. Lietuvos gyventojų – panašūs rodikliai matomi daugumoje pasaulio šalių. Šia liga galima susirgti labai netikėtai, bet kuriuo amžiaus tarpsniu, todėl su ja sunku susitaikyti ir priprasti prie pasikeitusio gyvenimo.

Projektas ,,Epilepsijos psichosocialinio konsultavimo centras“ skirtas padėti epilepsija sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems. Dr. P. Šedienė ragina pagalbos kreiptis mob. tel. 8646-37802 arba el. paštu: caritas.epilepsija@gmail.com

Džiuljeta Kulvietienė
Liudo Andriušio nuotr.


 vir Į viršų

Teletiltas sujungė dvi didžiąsias Europos ligonines

Kauno klinikų vadovai dalyvavo telekonferencijoje, kurios metu su Stokholmo Karolinskos universiteto ligoninės specialistais aptarė bendradarbiavimo galimybes tarp šių dviejų gydymo įstaigų.

Praėjusių metų rudenį Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius lankėsi Švedijoje. Tuomet jis su Karolinskos universiteto ligoninės vadovu doc. Birgiriu Jakobssonu aptarė abiejų ligoninių bendradarbiavimo galimybes stiprinant sveikatos priežiūrą ir savitarpio pagalbą visame Baltijos regione. Telekonferencija – ankstesnio vizito tąsa, kurios metu Kauno klinikų ir Karolinskos universiteto ligoninės atstovai pristatė savo gydymo įstaigas. Karolinskos universiteto ligoninės specialistai pasiūlė pasinaudoti ilgamete įstaigos patirtimi, sukaupta bendradarbiaujant su kitomis ligoninėmis Švedijoje, kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje.

Telekonferencijoje dalyvavo Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. R. Jurkevičius, direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms prof. habil. dr. Žilvinas Padaiga, Traumos komiteto nariai – prof. Almantas Maleckas, prof. Andrius Macas, dr. Darius Trepenaitis ir Kęstutis Stašaitis. Galimybes dirbti drauge su švedais aptarė Radiologijos bei Ortopedijos ir traumatologijos klinikų specialistai. Radiologai prof. Saulius Lukoševičius ir dr. Eglė Jonaitienė pritarė švedų pasiūlymui bendradarbiauti su kolegomis didžiausioje Švedijos ligoninėje. Lietuvos specialistai galėtų dalyvauti daugiadalykės komandos aptarimuose, gauti antro specialisto nuomonę. Ortopedijos ir traumatologijos klinikos doc. Šarūnas Tarasevičius atkreipė dėmesį, kad švedų pagalba pirmiausia reikalinga kuriant traumas patyrusių pacientų registrą, kurio iki šiol Lietuvoje nėra.

Pasak Kauno klinikų Stacionarinių paslaugų tarnybos vadovo K. Stašaičio, stiprūs kaimynai reikalingi ne tik Lietuvai, bet ir Švedijai.

„Tiek mes, tiek mūsų partneriai atidžiai sekame situaciją Ukrainoje ir rimtai vertiname iššūkius sveikatos priežiūros sistemai, kurie gali atsirasti, kilus didesnio masto neramumams kaimyninėse šalyse“, - po telekonferencijos kalbėjo K. Stašaitis.

Netrukus Kauno klinikose pradės veikti aukščiausio lygio Traumų ir skubios pagalbos centras. Turima infrastruktūra ir galimybės leis per trumpą laiką pasiūlyti tinkamas sąlygas traumas patyrusių pacientų gydymui. Kauno klinikos taps bene stipriausia gydymo įstaiga Baltijos valstybėse ir rimti partneriai Baltijos šalių regione. 

Bendradarbiavimas su Karolinskos universiteto ligoninės specialistais prasidės pagalbos nukentėjusiesiems nuo traumų teikimu, vėliau veikla plėsis ir į kitas sveikatos priežiūros paslaugų sritis. Sutarta, kad dar šį pavasarį švedų specialistų komanda aplankys Kauno klinikas. Svečiai turės progą pamatyti, kaip rengiamasi darbui naujajame Kauno klinikų traumų ir skubios pagalbos centre. Vizito metu planuojama pasirašyti ketinimų protokolą ir išsamiau aptarti bendradarbiavimo planus.

Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnyba
K Šimatonio nuotr.

 


 vir Į viršų

Kauno klinikose – diplomatinio rango svečiai

Kauno klinikose lankėsi Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Khatuna Salukvadzė ir vyr. patarėjas, Misijos vadovo pavaduotojas George Paniashvili.

Diplomatai susitiko su LSMU Rektoriumi prof. habil dr. Remigijumi Žaliūnu, Kauno klinikų Generaliniu direktoriumi prof. habil. dr. Renaldu Jurkevičiumi, LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanu, Kauno klinikų direktoriumi visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms prof. habil. dr. Žilvinu Padaiga, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentu, LSMU Vaikų ligų klinikos Vaikų gastroenterologijos sektoriaus vadovu prof. Liutauru Labanausku.

Nuo 2013 m. vidurio Lietuvoje reziduojanti ambasadorė paminėjo susitikimą su Švietimo ir mokslo ministru prof. Dainiumi Pavalkiu, su kuriuo kalbėjosi apie galimybes parengti tarpvyriausybinį Lietuvos ir Gruzijos susitarimą dėl bendradarbiavimo švietimo srityje ir sudaryti palankias sąlygas Gruzijos švietimo modernizavimui, bendradarbiaujant ES Rytų partnerystės programos kontekste.

Prof. habil. dr. Ž. Padaiga svečiams papasakojo apie studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, studentų mainų programas, galimybes užsienio studentams studijuoti anglų ir rusų kalbomis, apie glaudų LSMU ir Kauno klinikų bendradarbiavimą su Kazachstano Respublika.

K. Salukvadzė domėjosi didžiausia Lietuvos gydymo įstaiga – Kauno klinikomis, kaip Universiteto klinikine bei mokslo ir studijų baze, Klinikų strūktūra bei plėtra, finansavimu, apsirūpinimu moderniausia šiuolaikine medicinine aparatūra ir technika. Į aukšto rango viešnios klausimus atsakė Kauno klinikų Generalinis direktorius prof. habil. dr. R. Jurkevičius ir LSMU Rektorius bei Kardiologijos klinikos vadovas prof. habil dr. R. Žaliūnas.

Ambasadorė išsakė viltį, kad stiprės ryšiai tarp įvairių Lietuvos ir Gruzijos miestų bei aukštųjų mokyklų.

„Labai svarbūs yra ryšiai mokslo srityje. Dirbau Tbilisio valstybiniame universitete ir sutikdavau su mainų programa atvykusių lietuvių studentų, – sakė K. Salukvadzė. – Turime daug neišnaudotų galimybių, esu įsitikinusi, kad mūsų šalių akademiniam jaunimui reikia intensyviau bendradarbiauti, ryžtingiau dalyvauti mainų programose, rinktis studijas Lietuvos ir Gruzijos aukštosiose mokyklose. Visa tai, be pagrindinių siekiamų tikslų, padeda pažinti skirtingas kultūras, suartina žmones, gausina draugų ratą.“

Gruzijos ambasadorė Lietuvoje K. Salukvadzė yra Tbilisio valstybinio universiteto filosofijos ir sociologijos specialybės absolventė, Londono ekonomikos ir politikos mokslų aukštosios mokyklos Tarptautinių santykių bei Harvardo universiteto (JAV) viešojo administravimo magistrė. Iki paskyrimo Gruzijos nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Lietuvoje K. Salukvadzė dirbo Gruzijos užsienio reikalų ministerijoje, ėjo Gruzijos valstybinio universiteto profesorės pareigas.

Džiuljeta Kulvietiene
K. Šimatonio nuotr.


 vir Į viršų

Profesorė Jolanta Vaškelytė – konkurso „Metų kaunietė 2013“ finalininkė

Praėjusį šeštadienį Kauno valstybinėje filharmonijoje įvyko konkurso „Metų kaunietė 2013“ finalas. Jo metu apdovanota ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kardiologijos klinikos prof. habil. dr. Jolanta Vaškelytė. Ji miestiečių valia pateko tarp šešių labiausiai Kauną garsinančių moterų, kurias pasveikino renginio globėja Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Konkursas „Metų kaunietė“ dienraščio „Kauno diena“ iniciatyva įvyko jau antrus metus iš eilės. Organizatoriai pakvietė apsidairyti, pastebėti, prisiminti ir pagerbti Kauno moteris. Praėjusiais metais tarp finalo dalyvių taip pat buvo Kauno klinikų gydytoja – LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos doc. dr. Meilė Minkauskienė.

Išskirtines finalo dalyvių savybes konkurso iniciatoriai užkodavo viena iš žodžio KAUNAS raidžių.  Prof. J. Vaškelytei teko raidė „A“ – taip buvo įvertintas jos aukojimasis kolegoms, pacientams ir mokiniams. Profesorei įteiktas ir dar vienas apdovanojimas – už nuoširdžiausią šypseną.

Vienas iš profesorės mokinių – Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius sveikindamas savo Mokytoją paklausė, ar ji bent numananti, kiek širdžių per gyvenimą yra ištyrusi? Nors prof. J. Vaškelytė purtė galvą, kad neįsivaizduoja, čia pat drauge paskaičiavo, kad per tris dešimtmečius galėjo susidaryti net 100 tūkstančių širdžių. O jeigu tą skaičių dar padaugintume iš 100? Nes būtent tiek profesorės mokinių pasklido po Lietuvą, buvusios Sovietų Sąjungos šalis ir artimąjį užsienį. LSMU Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas prof. Rimantas Benetis pabrėžė, kad prof. J. Vaškelytė pirmoji Baltijos šalyse pradėjo širdies echoskopijas ir šios srities mokslinius tyrimus. Prof. R. Benetis pripažino, kad sudėtingiausios širdies vožtuvų operacijos neįmanomos be prof. J. Vaškelytės pagalbos – ji pirštu parodo širdies chirurgams, ką ir kur daryti. Be to, profesorė širdies ultragarsinio tyrimo paslapčių moko rezidentus ir savo kolegas, aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose.

Prof. J. Vaškelytė džiaugėsi maloniu kauniečių įvertinimu, tačiau neleido pamiršti, kad visi pasiekimai – tai didžiulio būrio jos pačios mokytojų, kolegų, mokinių, visos LSMU ir Kauno klinikų bendruomenės nuopelnas.

Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos informacija
Nuotraukos – Margaritos Vorobjovaitės, Evaldo Virkečio (“Kauno diena”)


 vir Į viršų

Kauno klinikų ortopedai galės objektyviai įvertinti sąnario kremzlės būklę

Nuo šiol Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų ortopedai operacijos metu galės objektyviai įvertinti sąnario kremzlės būklę. Ortopedijos ir traumatologijos klinikos Sporto traumų ir artroskopijos sektoriaus vadovas prof. Rimtautas Gudas atliko pirmąsias artroskopines operacijas, kurių metu kremzlės susidėvėjimą išmatavo vieninteliu Baltijos šalyse aparatu sąnario kremzlės kietumui įvertinti.

Įsigytas matuoklis suteikia galimybę operacijos metu objektyviai įvertinti sąnario kremzlės degeneracinius pokyčius ir jos audinio gyvybingumą. Pagal tai gydytojai gali nuspręsti, ar pacientui būtina sąnario kremzlės atkuriamoji operacija, o galbūt reikalinga sąnario kremzlės transplantacija. Kartu ši sistema leidžia įvertinti, kaip sąnario kremzlės audinys, atsižvelgiant į individualią paciento situaciją, reaguoja į fizinį krūvį ir kitas apkrovas. Pasak prof. R. Gudo, naujoji kremzlės gyvybingumo įvertinimo sistema padės prognozuoti, ar ateityje pacientui reikės sąnario endoprotezo. Tai ypač aktualu sportininkams: įvertinus sąnario kremzlės būklę, galima patarti, kaip ją apsaugoti, ir rekomenduoti optimalų fizinį krūvį, remiantis objektyviais rodikliais. Ilgametę patirtį sporto traumatologijos ir sporto medicinos srityje sukaupęs prof. R. Gudas pripažįsta, kad sąnario kremzlės pakitimus įvertinti yra sudėtinga, nes net artroskopinės operacijos metu matomus  pažeidimus kiekvienas gydytojas vertina savaip – subjektyviai.

Operacijoje dalyvavo iš Kanados atvykęs kremzlės kietumo matavimo sistemos kūrėjas Martinas Garonas. Pasak jo, tai pirmasis prietaisas, kuris padeda objektyviai įvertinti kremzlės būklę artroskopuojant sąnarį. Gydytojai įgyja galimybę įvertinti ankstyvų stadijų kremzlės pakitimus, kurių neįmanoma diagnozuoti atliekant magnetinio rezonanso tomografiją ir net artroskopuojant. „Chirurgai artroskopijos metu galės tiksliai įvertinti kremzlės pažeidimo plotą ir gylį, – apie sąnario kremzlės kietumo matuoklio privalumus pasakoja M. Garonas. – Tai jiems padės pasirinkti optimalų gydymo būdą ir įvertinti skirtingų gydymo būdų efektyvumą.“

Naujasis aparatas įsigytas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. LSMU mokslininkai įgyvendina pagal visuotinės dotacijos priemonę finansuojamą projektą „Alogeninio kremzlės ir kaulo komplekso transplantacijos poveikis sąnario kremzlės regeneracijai eksperimentiniame kremzlės pažeidimo modelyje“. Pasak LSMU Fiziologijos ir farmakologijos laboratorijos vedėjo dr. Arvydo Ūso, kuris vadovauja projektui, naujasis aparatas padės tobulinti kremzlės transplantacijos metodikas. Tyrėjams svarbu tai, kad kremzlės kietumo matuokliu gaunami rezultatai yra objektyvūs, atkartojami ir statistiškai patikimi, todėl juos galima naudoti mokslinių tyrimų metu lyginant gydymo metodų efektyvumą. Pasibaigus projektui, intraoperacinis sąnario kremzlės kietumo  matuoklis liks Kauno klinikose.

K. Šimatonio nuotr.
LSMU ligoninės Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnyba
Tel. +370 37 326446, +370 655 16045
El. p. milda.dambrauskiene@kaunoklinikos.lt, atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

Vasario 28-oji – Pasaulinė retų ligų diena

Minint Pasaulinę retų ligų dieną, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir LSMU ligoninės Kauno klinikų Retų ligų koordinacinis centras kviečia į konferenciją „Retų ligų aktualijos“. Konferencijos pranešėjai pristatys Kauno klinikose veikiančius retų ligų centrus, bus kalbama apie retų ligų diagnostikos ir gydymo situaciją Lietuvoje, sergančiųjų bei jų šeimos narių sveikatos ir gyvenimo kokybės problemas.

Retoms priskiriamos tos ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 tūkstančių žmonių. Dažniausiai šios ligos yra genetinės kilmės, taip pat šiai ligų grupei priklauso retos vėžio formos, autonominės ligos, įgimtos ydos.  Retomis ligomis serga apie 30 milijonų europiečių, t. y. apie 6–8 proc. populiacijos. Lietuvoje teoriškai galėtų būti apie 200 tūkstančių žmonių, sergančių reta liga.

Kodėl minima retų ligų diena? Sergantieji retomis ligomis gyvena trumpiau, dėl sveikatos sutrikimo nukenčia jų gyvenimo kokybė. Tokie ligoniai patiria socialinę izoliaciją, jiems sunkiau prieinama kvalifikuota medicinos pagalba, retos ligos dažnai pažeidžia keletą organų sistemų, pacientams reikalingos įvairių sričių specialistų konsultacijos.

Kauno klinikose šiuo metu veikia 10 retųjų ligų centrų, kurių tikslas – užtikrinti daugiaprofilinę specializuotą pagalbą retomis ligomis sergantiems pacientams. Konferencijos metu bus pristatyta Retų virškinimo sistemos ir kepenų ligų, Neuroendokrininių navikų, Fakomatozių, Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų, Suaugusiųjų cistinės fibrozės, Pirminio imunodeficito, Plautinės hipertenzijos ir Retų endokrininių ligų centrų veikla. Apie sunkumus, su kuriais susiduria sergantieji retomis ligomis, kalbės pacientų atstovai.

Konferencijos programa

 

Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos inf.
El. p. atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt
Tel.: +370 37 32 6446, +370 655 16045.


 vir Į viršų

„Lopšelio“ rėmėjų dovana – naujas treniruoklis

Kauno klinikų filialas Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ rėmėjų dėka įsigijo naują treniruoklį vaikams „MOTOmed“ (modelis „Viva 2“).

„Lopšelio“ direktorės pavaduotoja gydymo ir socialiniams reikalams Daiva Bartkuvienė pasakojo, kad paramos davėjas UAB „Vaisingumo klinika“ (direktorius Algirdas Šakinis) Vaikų reabilitacijos ligoninę remia jau 5 m. Dirbdamos su mažaisiais pacientais, naująjį treniruoklį naudos ergoterapeutės ir kineziterapeutės.

„Naujasis aparatas mums labai reikalingas. Treniruoklis skirtas asmenų iki 18 metų rankoms ir kojoms (atskiru metu) treniruoti. Juo naudosis mūsų pacientai – vaikučiai ir paaugliai, fiziškai negalintys atlikti aktyvių judesių kojomis ir rankomis, – pasakojo kineziterapeutė Deimantė Stankevičienė. – Jei pacientas nepajėgus atlikti tam tikro judesio, aparatas pats jį atlieka ir tuo pačiu padeda jį atlikti vaikui. Tai didina vaiko motyvaciją aktyviau judėti. Tuo šis aparatas ir naudingas bei skiriasi nuo kitų – turi automatinio sukimosi funkciją. Jei pacientui yra dalinis kojų ar rankų funkcijos pažeidimas ir tam tikrą judesį jis gali atlikti tik iš dalies, aparatas padeda jam pradėti arba pabaigti judesį. Treniruoklis taip pat turi spazmų kontrolės funkciją.“

„MOTOmed“ skirtas ir raumenims treniruoti. Susilpnėjus tam tikrų raumenų jėgai arba kai raumenys nėra labai aktyvūs, aparatas padeda vaikui atlikti pilną norimą judesį. Jei vaikas prarado sugebėjimus atlikti tam tikrą funkciją dėl traumos ar ligos – treniruoklis irgi naudojamas raumenims stiprinti ir grąžinti prarastą funkciją. Treniruoklis tinka tiek vaikštančiam, tiek nevaikštančiam, gulinčiam vaikui. Reikalui esant, aparatas suteikia galimybę fiksuoti ne tik pėdą, bet ir blauzdą. Naujojo aparato aukštį galima reguliuoti. Aparatas jungiamas į elektros lizdą, lengvai transportuojamas. Jį galima nuvežti net ir į palatą.

„MOTOmed“ tinka ir sąnarių funkcijai pagerinti. Minant kojomis aktyvinami dubens, klubų, kelių, pėdų sąnariai, minant rankomis – pečių juostos, alkūnių ir riešų. Treniruoklis gali būti pritaikytas ir paliatyviajai slaugai.

Kineziterapeutė D. Stankevičienė vardija platų spektrą ligų, kurias gydant galima sėkmingai naudoti „MOTOmed“. Tai vaikų cerebrinis paralyžius, įvairios raumenų ligos, mielomeningocelė, taip pat treniruoklis naudingas traumas ar insultą patyrusiems vaikams.

„Vaikas su treniruokliu gali „susikalbėti“ kompiuterio kalba. Treniruoklyje įrengtos kompiuterinės programos, pritaikytos vaikams žaisti. Minant pedalus, ekrane pasirodo, pvz., kiaušinis. Ekrane jis juda ta kryptimi, kuria kojyte vaikas stipriau, aktyviau mina. Vaikas tai mato, todėl stengiasi minti kita kojyte, kad ekrano paveikslėlis šokinėtų viduriu“, – pasakojo naujuoju aparatu jau pradėjusi dirbti kineziterapeutė D. Stankevičienė.

Vokiečių gamybos 10 tūkst. litų kainuojantis kompiuterizuotas treniruoklis leidžia atidžiau stebėti pacientą, atlikti paciento šios srities sveikatos pažangos išsamesnę analizę, sužinoti, ką vaikas atlieka, ko neatlieka, kas jam sekasi sunkiau ar geriau.

„Judantys, „gyvi“ paveikslėliai suteikia vaikams daug teigiamų emocijų, – jau spėjo pastebėti kineziterapeutė D. Stankevičienė. – Vaikai noriai eina minti dviratį ir tuo pačiu pažiūrėti, kaip gi tas kiaušinis gyvena...“

„Lopšelis“ direktorės pavaduotoja gydymo ir socialiniams reikalams D. Bartkuvienė pasakojo, kad kovo mėn. viduryje „Lopšelis“ kolektyvo atstovai vyks aplankyti kolegų į Lenkijos reabilitacijos centrą Goldapo miestelyje. Tikimasi, kad pasižvalgius kaimyninėje šalyje kils naujų idėjų, kurios bus naudingos ir pacientams, ir personalui.

 

Džiuljeta Kulvietienė
D. Stankevičienės nuotr.


 vir Į viršų

Su šypsena – sveikti ir laukti pavasario

Fokusininkui vasariui jau žvelgiant pavasario akimis, Vaikų ligų klinikoje lankėsi VšĮ „Viena šeima“ atstovai ir Lietuvoje bei už jos ribų žinomi iliuzionistai Arvydas Stonys ir Mantas Wizard.

Laukiami svečiai Kauno klinikose gydomus vaikučius į „Stebuklingas keliones“ pakvietė ir žodžiu – sekė paslaptingą pasaką, ir įspūdingu reginiu. Iliuzionistų A. Stonio ir M. Wizard pasirodymą užgniaužę kvapą stebėjo ne tik vaikai, bet ir juos atlydėję suaugusieji... Iš iliuzionistų nebylių ginčų – kuris geresnis – garsiausiai juokėsi solidžiausios damos... Vaikai – talkino neeiliniams svečiams, o po renginio – noriai su jais fotografavosi.

„Akimirkos magiškos tuomet, kai jas lydi vaikų šypsenos“, – sakė garsūs svečiai.

Milžiniškas gražuolis meškinas Tedis pradžiugino vaikus dovanėlėmis – įteikė po mažą savo kopiją su užrašu „Nusišypsok“ ir po spalvingą balioną.

„Kiekvienas atskirai mes esame silpni, o visi kartu – didelės galimybės ir daugiau laimingų žmonių“, – sakė viešosios įstaigos „Viena šeima“ direktorė Rasa Maiboroda.

„Viena šeima“ vykdo socialinę, švietėjišką, kultūrinę veiklą, siekdama suburti į vieną šeimą visus norinčius ir galinčius vienaip ar kitaip prisidėti sprendžiant įvairias socialines beglobių, našlaičių, neįgaliųjų, nelaimės ištiktų ir šiuo metu sergančiųjų žmonių, ypač – vaikų – problemas. Pagrindinis „Vienos šeimos“ uždavinys – atsižvelgti ne tik į materialinius poreikius, bet ir dvasinio stiprinimo bei palaikymo svarbą, padedančią lengviau integruotis į visuomenę, dvasiškai tobulėti.

Nuo 2010 m. gegužės „Viena šeima“ pradėjo įgyvendinti socialinį ir kultūrinį projektą „Šypsenų lietus“, skirtą sergantiems Lietuvos vaikams bei jų artimiesiems, kuriems ligoninė šiandien – antri laikini namai. Projektas ilgalaikis, tęstinis, jau ketvirtus metus keliauja po Lietuvą, lankydamas sergančius vaikus įvairiose ligoninėse, reabilitacijos centruose, sanatorijose, kt. gydymo, ugdymo ir globos įstaigose.

Projekto „Šypsenų lietus“ iniciatoriai tiki, kad šypsena gali gydyti ar bent padėti akimirkai užsimiršti, jog esi tarp ligoninės sienų. Iniciatyvos organizatoriai šypsenų lietumi Vaikų ligų klinikoje gydomus pacientus apipylė jau nebe pirmą kartą ir, kaip žadėjo direktorė Rasa – ne paskutinį.

Gausų būrį, nors ir sergančių, bet vis tiek – vaikų, pasveikino R. Maiboroda, linkėjo kantrybės ir kuo daugiau šypsenų sveikstantiems vaikams ir juos slaugantiems tėvams bei gydančiam personalui.

Nebuvo užmiršti ir tie, kurie negalėjo ateiti. Po įspūdingo renginio ne mažiau įspūdingas meškinas Tedis vaikščiojo po palatas ir apdovanojo vaikus ne tik šypsenomis, bet ir mielomis dovanėlėmis.

 

Džiuljeta Kulvietienė
Liudo Andriušio nuotr.


 vir Į viršų

Pirmoji pasaulyje perkateterinė aritmijos operacija lazerio spindulių pluoštu

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų kardiologai pirmieji pasaulyje širdies ritmo sutrikimo priežastį pašalino nauju būdu – lazerio spindulių pluoštu. Vokietijos kompanija, kurios specialistai sukūrė iki šiol praktikoje netaikytą technologinį sprendimą, pirmąją operaciją atlikti patikėjo Kauno klinikų širdies elektrofiziologų komandai. 

Įprastai aritmijų židiniams šalinti yra naudojama radiodažninė energija (aukšta temperatūra), krioenergija (šalčio poveikis), retais atvejais – fokusuotas ultragarsas arba taškinis lazerio spindulys. Kompanijos VIMECON (Vokietija) specialistai greitam ir saugiam plautinių venų izoliavimui pasiūlė iš esmės naują technologinį sprendimą: sukonstravo šviesolaidinį kateterį, kuriame specialios konstrukcijos skaidulos perduoda energiją lazerio spindulių pluoštu. Audinį veikia ne slenkantis taškinis lazerio spindulys, bet visa lazerinės šviesos linija, sklindanti iš kateterio kilpos (1 nuotr.). Neatveriant krūtinės ląstos specialų kateterį galima įstumti į kairįjį prieširdį pro kraujagysles ir labai greitai izoliuoti aritmijos židinį.  

Kadangi tokia aritmijos pašalinimo operacija turėjo būti pirmoji pasaulyje, kompanijos atstovai labai kruopščiai rinkosi ligoninę, kurioje ji bus atlikta. Europos kardiologų draugijos padalinio – Europos širdies ritmo asociacijos išrinktasis prezidentas prof. Gerhardas Hindricksas (Leipcigas, Vokietija) rekomendavo Kauno klinikose dirbančią širdies elektrofiziologų komandą. Ši grupė, vadovaujama Kardiologijos klinikos širdies aritmijų sektoriaus vadovo doc. Aro Puodžiukyno, perkateterines aritmijų pašalinimo operacijas atlieka jau daugiau nei 20 metų.  

Nors lazerio pluošto parametrai ne kartą kruopščiai testuoti laboratorijos sąlygomis, kauniečiai numatomos procedūros saugumu nusprendė įsitikinti patys. Todėl, prieš atlikdami pirmąją operaciją žmogui, jie naująją technologiją išbandė operuodami eksperimentinį gyvūną. Kolegos vokiečiai stebėjosi puikiai įrengta LSMU Kardiologijos instituto eksperimentine operacine, vadovaujama prof. Vincento Veikučio. Prie darniai dirbančios širdies elektrofiziologų komandos prisijungė Širdies chirurgijos skyriaus vadovas dr. Povilas Jakuška ir aktyvūs LSMU studentų mokslinės draugijos nariai (2 nuotr.).  

Pirmuoju pacientu tapo pasikartojančiu prieširdžių virpėjimu sergantis vyras, kuriam įprastinis gydymas vaistais buvo neveiksmingas. Kardiologai, ištyrę pacientą, nustatė, jog jo širdyje nėra didelių struktūrinių pakitimų, todėl padaryta išvada, kad ritmo sutrikimą sukelia nenormalūs elektriniai impulsai širdyje, kuriuos galima pašalinti perkateterinės operacijos metu. Tam reikėjo elektriškai izoliuoti plautinių venų įtekėjimo į kairįjį prieširdį sritis. Pasak pacientą operavusio dr. Tomo Kazakevičiaus, kruopščiai suplanuota operacija praėjo sklandžiai. Lazerinis kateteris buvo tiksliai nukreipiamas į širdies zonas, kurias reikėjo izoliuoti, o doc. Vytautas Zabiela intrakardiniu echoskopu kontroliavo vykstančią procedūrą, kateterio padėtį ir jo prispaudimo laipsnį. Operacija atlikta neužmigdžius paciento, procedūra pavyko be komplikacijų, pacientui grįžo normalus širdies ritmas. Šiuo metu tęsiamas reabilitacinis gydymas, operuoto vyro sveikatos būklė bus ir toliau stebima. 

Aro Puodžiukyno nuotr:

1 nuotr. Kateteris aritmijų abliacijai lazerio spindulių pluoštu.

2 nuotr. Lazerio išbandymas ekspermentinėje operacinėje.

3 nuotr. LSMU širdies elektrofiziologijos operacinės komanda su lazerinio kateterio kūrėjais iš VIMECON (Vokietija). 

LSMU ligoninės Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnyba
Tel.: 8 655 16045, 8 37 32 65 81, el. p. atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

Vasario 11-oji – Pasaulinė ligonių diena

Malda už pacientus, jų gydytojus ir slaugą

Džiuljeta Kulvietienė

Šį antradienį pasaulis 22-ąjį kartą minėjo Pasaulinę ligonių dieną, kurios tema šiemet yra „Tikėjimas ir meilė“. Kasmet Pasaulinės ligonių dienos proga skelbiama popiežiaus žinia, kurioje kas kartą akcentuojama vis kita Pasaulinės ligonių dienos tema.

Pasaulinės ligonių dienos tikslas yra priminti sveikatos sąvoką plačiąja prasme – žmogaus darna su savimi ir su jį supančiu pasauliu. Pasaulinė ligonių diena minima kasmet vasario 11 d., kai Bažnyčia mini ligonių globėjos Lurdo Mergelės Marijos dieną.

1992 m. popiežius Jonas Paulius II laišku „Išganingoji kančia“ paskelbė vasario 11-ąją Pasauline ligonių diena. Popiežius kvietė melstis už sergančius, kenčiančius ir jų sveikatą saugančius bei gydančius. Tuomet ši diena buvo paminėta Lurde, kur XIX a. pabaigoje apsireiškė Mergelė Marija.

Kauno klinikų Šv. Luko koplyčioje šv. Mišias aukojo arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, konselebravo – Klinikų kapelionai, giedojo moterų ansamblis „Kolegės“. Į iškilmingas šv. Mišias gausiai susirinko Universiteto ir Klinikų bendruomenė, administracija, gydytojai, slaugos personalas ir pacientai. Tiesiogiai šv. Mišias iš Kauno klinikų koplyčios transliavo Marijos radijas.

JE S. Tamkevičius, kalbėdamas Pasaulinės ligonių dienos minėjimo proga, gausiai citavo popiežių Pranciškų.

„Kaip pastebėjote, popiežius daug žodžių pasakė tiems, kurie vykdo meilės pareigą, padeda sergantiems, kenčiantiems žmonėms. „Padėdami tiems, kuriems reikia pagalbos, mes tarnaujame Dievui“, – popiežių citavo arkivyskupas.

„Visa, ką padarote silpnam žmogui, jūs padarote pačiam Dievui. Visa tai kada nors nusinešite į amžinybę. Tai yra ir bus jūsų turtas“, – į medicinos darbuotojus kreipėsi S. Tamkevičius ir visiems ligoniams, sveikatos apsaugos darbuotojams bei jiems padedantiems perdavė popiežiaus Pranciškaus apaštališką palaiminimą.

Po šv. Mišių Kauno klinikų pacientus lankė kapelionai su LSMU sielovada ir studentais.


 vir Į viršų

KAUNO KLINIKOSE KONSULTUOJA GYDYTOJAS PSICHOTERAPEUTAS

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Nervų sistemos ligų ambulatoriniame skyriuje (NSLAS) teikiama ambulatorinė psichoterapijos paslauga – gydytojo psichoterapeuto konsultacija. Psichiatrijos klinikos vadovės profesorės Virginijos Adomaitienės teigimu, ateityje pagal poreikį psichoterapinės pagalbos apimtys dar bus  plečiamos.  

Paslauga teikiama pagal psichoterapijos antrinio bei tretinio lygio ambulatorinių paslaugų teikimo suaugusiems reikalavimus, išdėstytus sveikatos apsaugos ministro įsakyme (Nr. 256; 1999-05-27). Jame nurodoma, kad psichoterapija – psichoterapijos teorijos ir poveikio metodų visuma, apimanti asmenybės struktūros, normalaus asmenybės vystymosi supratimą, asmenybės patologinių pokyčių ir psichoterapinio poveikio aiškinimą ir specifinius šios krypties psichoterapinio poveikio metodus. Psichoterapijos konsultacijas NSLAS teikia gydytojas psichoterapeutas, turintis gydytojo psichiatro licenciją, baigęs psichodinaminės psichoterapijos studijas ir įgijęs gydytojo psichoterapeuto kvalifikaciją. 

Socialiai draustiems pacientams, turintiems  šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą antrinio arba tretinio lygio psichoterapeuto konsultacijai, šią paslaugą apmoka Teritorinė ligonių kasa. Socialiai nedraustiems pacientams ar atvykusiems be siuntimo, gali būti pasiūlyta ir suteikta mokama paslauga. 

Pasak gydytojos psichiatrės dr.Vestos Steiblienės, atsakingos už gydytojų psichiatrų vykdomų ambulatorinių paslaugų organizavimą ir apimtis, turėdamas vieną siuntimą pacientas gali gauti iki trijų gydytojo psichoterapeuto konsultacijų. Konsultavimo metu atliekama paciento problemų analizė, vertinama jo motyvacija, asmenybės psichoterapinių pokyčių potencialas, formuluojami psichoterapijos tikslai bei rekomendacijos tinkamiausios psichoterapijos rūšies parinkimui. Po gydytojo psichoterapeuto konsultacijos, nustačius psichoterapijos paslaugų tęsimo tikslingumą, pacientas gali būti nukreiptas į pirminio ar antrinio lygio psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas pagal gyvenamąją vietą.  

Išankstinė registracija gydytojo-psichoterapeuto konsultacijai:

Nervų sistemos ligų ambulatorinio skyriaus registratūroje telefonais: 8-37-326984 arba  8-37-326783 bei tinklalapyje:  http://www.sergu.lt/  (pasirenkant specialistą psichoterapeutą: gyd. Patricija Armonavičienė). 

Kauno klinikų informacija


 vir Į viršų

Ministras susitiko su gydymo įstaigų vadovais

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis Kauno regiono gydymo įstaigų vadovus pakvietė aptarti Kauno regioninės asmens sveikatos priežiūros perspektyvas ir 2014 metų veiklos prioritetus.

 

Kalbėdamas apie Sveikatos apsaugos ministerijos prioritetinius darbus ministras V. P. Andriukaitis akcentavo praktinius žingsnius, kurie padėtų užtikrinti medicinos pagalbos prieinamumą, priimtinumą, tinkamumą, nepažeidžiant lygybės ir solidarumo principų. Taip pat ministras pristatė rekomendacinį 2014 metų PSDF biudžeto lėšų efektyvaus panaudojimo ir taupymo priemonių planą, kuriuo bus siekiama užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir šių paslaugų kokybę bei racionalų turimų finansinių išteklių naudojimą.

 

Kauno klinikų informacija
Nuotr. K. Šimatonio


 vir Į viršų

Lietuvos gamta – fotografijose ir paveiksluose

Akušerijos ir ginekologijos klinikos antrojo aukšto fojė veikia jau antroji šioje erdvėje Klinikų darbuotojo Liudviko Morkūno kūrybos darbų paroda „Ramybės link...“.

Šį kartą – ne tik nuostabių Lietuvos gamtos vaizdų 28 fotografijos, bet ir 4 paveikslai.

Supoetinti, bet realistiniai lietuviškos gamtos peizažai – pirmas įspūdis, pažvelgus į nuotraukas. Fotografas, gebantis matyti ir jausti tai, pro ką tūlas praeina kasdien nepastebėdamas ir tuo labiau – nepajausdamas. Nuotraukos turtingos, gilios savo dvasia, net gi tapybiškos ir tuo pačiu pakeri natūralumu. Tokios tapybiškos, kad net pats autorius panoro jas drobėje dar kartą išjausti.

L. Morkūnas išduoda paslaptį, kad tapyti pradėjo gal prieš 4 m. būtent pasibaigus pirmajai jo fotografijų parodai Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Šios klinikos sienoms gimimas, kaip reiškinys – įprastas. Neįprasta šį kartą tik tai, kad patyrusioje fotografijų meistro sieloje gimė dar ir dailininkas. Pačiam autoriui tai buvo atradimas, naujas potyris, išgyvenimas, kai meniškai nerami dvasia atsispindi jau ne tik fotografijose, bet ir drobėje.

Nuotraukose ir paveiksluose atsiveria Margupio kadagynas prie Dubysos, Arlaviškių kadagių slėnis, Viršužiglio ir Arlaviškių sankryža, Šauklių riedulynas ir kadagynas, Draugystės parkas Kaune, Žemaitijos koplytstulpiai, Medvėgalis, Molėtai, Šešuolių ežeras, Merkinės miškas, kelias į Aukštadvarį, Nida, Šventoji, Pagramantis, Mosėdis, Šatrijos kalnas ir dar daug gražios mūsų Lietuvos...

„Esu labai dėkingas Kauno klinikų statybos ir remonto sektoriaus vadovybei už sudarytas sąlygas dirbti ir kurti, fotografuoti bei ruošti šią parodą. Jaučiuosi labai dėkingas Akušerijos ir ginekologijos klinikos administracijai už suteiktą galimybę parodyti savo kūrybą, – sako parodos autorius L. Morkūnas. – Būsiu dėkingas visiems, ne tik aplankiusiems mano darbų parodą, bet ir už nuoširdžią bei dalykišką kritiką, už patarimus.“

Džiuljeta Kulvietienė
K. Šimatonio nuotr.


 vir Į viršų

Prezidentė padėkojo už Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai skirtus renginius

Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė Atminimo ženklus nevyriausybinių organizacijų atstovams, delegacijų koordinatoriams ir savanoriams, prisidėjusiems prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos kancleriui prof. Viliui Jonui Grabauskui apdovanojimas įteiktas už praėjusių metų lapkritį surengtą Sveikatos forumo metinę konferenciją „Tvarios sveikatos sistemos darniam Europos vystymuisi“.  Pagrindinė konferencijos tema – ekonominė vertė, kurią sukuria sveikatos sektorius. Į Sveikatos forumo organizuotą konferenciją buvo susirinkę žymūs politikai, nevyriausybinių organizacijų vadovai, ypatingai aukštos kvalifikacijos medikai. Naujasis sveikatos apsaugos politikos kursas buvo išdėstytas Konferencijos dalyvių parengtoje ir pasirašytoje Vilniaus deklaracijoje. Deklaracijoje nurodyti žingsniai, kurių įgyvendinimas leistų sukurti tvarias sveikatos apsaugos sistemas, užtikrinti medicinos prieinamumą ir kokybę visiems ES piliečiams. Vilniaus deklaraciją pasirašę konferencijos dalyviai įsipareigojo vadovautis joje išdėstytomis normomis, siekti, kad nacionalinės vyriausybės įsiklausytų į Deklaraciją ir ją įgyvendintų.

LSMU Neurologijos klinikos profesorė Milda Endzinienė įvertinta už  indėlį organizuojant Baltijos šalių vaikų neurologų asociacijos kongresą. Tai buvo vienas iš nedaugelio renginių Kaune, kuriam Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija suteikė oficialaus Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai skirto renginio statusą. „Šis įvertinimas – didelė garbė ir atsakomybė, kartu tai dėmesys aktualiausioms vaikų neurologijos problemoms ir proga paskleisti žinią visuomenei“, – apie renginį sakė konferencijos prezidentė, Lietuvos vaikų neurologų asociacijos valdybos pirmininkė, prof. Milda Endzinienė. Atskira diena konferencijos programoje buvo skirta retoms ligoms, kurios visoje Europos Sąjungoje dabar sulaukia ypatingo dėmesio: kuriami retų ligų centrai, optimizuojama ankstyva diagnostika, ieškoma gydymo galimybių.

Pasaulinės retų ligų dienos proga vasario 28-ąją LSMU organizuoja konferenciją, kuri vyks Kauno klinikų Didžiojoje auditorijoje. Būsimo renginio tikslas – reprezentuoti Kauno klinikose veikiančius retų ligų centrus, aptarti retų ligų diagnostikos ir gydymo subtilybes, pacientų socialinės integracijos klausimus.

 

Kauno klinikų informacija


 vir Į viršų

Premjeras susitiko su didžiausių šalies ligoninių vadovais

Antradienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose lankėsi ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ir sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Premjeras su šalies didžiųjų miestų gydymo įstaigų vadovais, Kauno miesto savivaldybės ir LSMU atstovais aptarė strateginius sveikatos priežiūros organizavimo klausimus.

Susitikimo metu daug dėmesio skirta sveikatos priežiūros įstaigų klasterių kūrimo klausimams. Pasak A. Butkevičiaus, klasterio valdyme turi dalyvauti to regiono ligoninių vadovai, Sveikatos apsaugos ministerijos ir universitetų atstovai, kurie nubrėžia reformų kryptis kitoms ligoninėms. Ministras pirmininkas akcentavo gydymo įstaigų specializacijos ir komunikacijos tarp ligoninių svarbą, kad pacientai laiku patektų į aukštesnio lygio įstaigą. Suteikus specializuotą pagalbą, tolesniam gydymui pacientas būtų perkeliamas į regioninę ligoninę. Klasterių principas galėtų būti taikomas ir sprendžiant dėl naujos aparatūros įsigijimo bei rezidentų darbo rajonų ligoninėse.

Premjeras pasidžiaugė prasidėjusiu aktyviu bendradarbiavimu tarp didžiausių šalies ligoninių - Kauno klinikų ir VU ligoninės Santariškių klinikų. Praėjusią savaitę susitikę Santariškių ir Kauno klinikų vadovai kalbėjosi apie universitetinių ligoninių koncepciją ir prioritetus, siekiant užtikrinti aukščiausio lygio medicinos pagalbos gyventojams prieinamumą. 

Kauno klinikų informacija.


 vir Į viršų

Ūkio ministras domėjosi LSMU ir Kauno klinikų plėtra

Antradienio rytą Kauno klinikose viešėjo Lietuvos Respublikos ūkio ministras Evaldas Gustas. Svečias susitiko su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir LSMU ligoninės Kauno klinikų vadovais.

Kauno klinikų direktorė valdymui ir plėtrai dr. Daiva Pentiokinienė ūkio ministrą supažindino su ligoninės vykdomais projektais ir planuojama plėtra, kuri leistų dar geriau išnaudoti mokslo, klinikinės praktikos ir verslo bendradarbiavimo galimybes. LSMU atliekamų mokslinių tyrimų kryptis pristatė prorektorė mokslui prof. Vaiva Lesauskaitė, o LSMU įgyvendinamus infrastruktūros gerinimo projektus – Veterinarijos akademijos kancleris prof. Henrikas Žilinskas. Ūkio ministras su komanda apžiūrėjo naujuosius Kauno klinikų miestelio statinius ir pažadėjo paramą tolesniems projektams, prisidedantiems prie aukštos specializacijos medicinos paslaugų plėtros, pažangiausių sveikatos technologijų ir mokslo inovacijų įdiegimo į praktiką.

Kauno klinikų informacija, nuotr. Liudo Andriušio


 vir Į viršų

Kaune pirmąkart susitiko naujieji universitetų ligoninių vadovai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose įvyko pirmasis dviejų didžiausių šalies ligoninių naujųjų vadovų susitikimas. Kartu su Vilniaus universiteto (VU) ligoninės Santariškių klinikų generaliniu direktoriumi prof. habil. dr. Kęstučiu Strupu į Kauną atvyko Santariškių klinikų direktorius medicinai ir slaugai prof. dr. Pranas Šerpytis, buvęs ligoninės vadovas prof. habil. dr. Aleksandras Laucevičius ir VU Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Utkus.

Praėjusį penktadienį Kauno klinikose svečius priėmė generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, LSMU rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas, LSMU Medicinos akademijos kancleris prof. habil. dr. Vilius Jonas Grabauskas ir Kauno klinikų direktoriai. Susitikimo metu buvo kalbama apie universitetų ligoninių koncepciją ir prioritetus, siekiant užtikrinti aukščiausio lygio pagalbos prieinamumą. Ligoninių direktoriai ir gydytojus rengiančių aukštųjų mokyklų  vadovai aptarė abiems pusėms rūpimus rezidentūros organizavimo klausimus.

Pasak prof. habil. dr. Renaldo Jurkevičiaus, universitetų ligoninių vadovai neabejoja tokių susitikimų nauda, todėl sutarė juos reguliariai rengti ir ateityje, kad galėtų pasidalyti patirtimi ir aptarti aktualijas. Kitas susitikimas planuojamas VU ligoninės Santariškių klinikose. 

K. Šimatonio nuotr.
LSMU ligoninės Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnyba
Tel.: 8 655 16 045, 8 37 32 65 81
El. p. atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

Alberto Švenčionio fotografijų paroda „Lietuvos piliakalniai“

Kauno klinikose, Endokrinologijos klinikoje (Eivenių g. 2) nuo 2014 m. sausio 16 d. iki balandžio 1 d. veikia Alberto Švenčionio fotografijų paroda „Lietuvos piliakalniai“.

A. Švenčionis gimė 1955 m. spalio 14 d. Kaune. Baigė Kauno politechnikos institutą. Nuo 1983 metų yra  Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys.

Autorius yra sukūręs fotografijų serijas: „Juventus“ (1982-1984), „Karo veteranai” (1983-1984), „Ubagų žygis”, „Deportuoti žmonės“ (1988-1992), „Tautinės šventės“ (1992-1994), Jazz (1986-1994), „Ties riba” (1992), „Eksperimentai”(1997). Už kūrybinę veiklą menininkas pelnė svarbius tarptautinius apdovanojimus: 1999 m. Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) garbės vardą, Grand Prix, sidabro, bronzos medalius ir daugiau nei dvidešimt kitų apdovanojimų.

Neseniai A. Švenčionis savo kūrybos gerbėjams pristatė kitokį fotografijų ciklą „Lietuvos piliakalniai“, kuris gerokai skiriasi nuo ankstesnių fotomenininko darbų. Šį ciklą jis pradėjo kurti nuo 2005 metų. Parodos šia tema jau buvo eksponuotos Kaune, Vilniuje, Birštone, Prienuose, Marijampolėje.

Peizažas yra vienas populiariausių žanrų Lietuvos fotografijoje. A. Švenčionio pasirinkta piliakalnių tema aktualizuoja ne tik patį gamtovaizdį: gamtos motyvas jo fotografijoje susijungia su istoriniu kontekstu, pilies ar piliakalnio fiksavimas žadina istorinę atmintį, o pačios fotografijos, pasak autoriaus, kuriamos „diktuojant intuicijai, vidiniam balsui“. Ši subtili dermė suteikia fotografo darbams išskirtinumo.

 

Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
Paroda veiks iki 2014 m. balandžio 1 d.

Maloniai kviečiame.        

Parodą rengia galerija „Aukso pjūvis“


 vir Į viršų

TENISO KORTUOSE VYKO ATKAKLIOS MEDIKŲ KOVOS

Sausio 11-12 dienomis Kaune įvyko antrasis Lietuvos gydytojų teniso sąjungos ir Lietuvos gydytojų sąjungos organizuojamas dvejetų turnyras. Dvi dienas teniso kortuose varžėsi vyrų, moterų ir mišrieji dvejetai, kuriuos sudarė gydytojai, odontologai, kineziterapeutai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Utenos ir kitų Lietuvos miestų.

Lietuvos gydytojų sąjungos dvejetų turnyro dalyvių skaičius šiemet kone dvigubai viršijo pernykštį. Kovos vyko Žalgirio ir ecoTENNIS uždaruose teniso aikštynuose, jose dalyvavo daugiau nei pusšimtis dvejetų. Pasak varžybų vyr. teisėjo Dariaus Augustinaičio, medikų susidomėjimas šiuo turnyru kasmet auga, organizatoriai net buvo priversti griežtinti registracijos sąlygas.

Kasmet gausėjančiose Lietuvos gydytojų teniso sąjungos gretose šiuo metu yra apie septyniasdešimt narių – visi jie turi medicinos gydytojo arba biomedicinos mokslų diplomą ir dirba sveikatos apsaugos sistemoje. Lietuvos gydytojų teniso sąjunga yra Pasaulio gydytojų teniso sąjungos (World Medical Tennis Society, WMTS) narė.

 „Sąjunga siekia populiarinti lauko tenisą tarp Lietuvos gydytojų ir kitų specialistų, dirbančių sveikatos apsaugos sistemoje, organizuoja teniso turnyrus, sąjungos nariai dalyvauja Pasaulio gydytojų teniso sąjungos rengiamuose turnyruose“, – organizacijos tikslus vardija dabartinis sąjungos prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius prof. Remigijus Žaliūnas.

Tik sekmadienio vakarą po intensyvių kovų išaiškėjusius prizininkus apdovanojo R. Žaliūnas ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.

Vyrų dvejetų nugalėtojais tapo Ramūnas Būda ir Tomas Jašinskas, finalinėje kovoje įveikę Aidą Valiukevičių ir Ramūną Vencevičių. Trečioji vieta vyrų iki 50 metų grupėje atiteko Mantui Šidlauskui ir Mindaugui Neverauskui. Vyrų virš 50 metų dvejetų grupėje pirmąją vietą iškovojo gydytojai Jonas Špūras ir Jonas Girskis – Lietuvos gydytojų teniso sąjungos įkūrėjas ir pirmasis prezidentas. Antrojoje vietoje liko Antanas Černikis ir Alvydas Pūkas, trečiojoje – Valdas Dobilas ir Gintaras Papečkys. Moterų varžybas laimėjo jėgas suvienijusios kaunietės dermatovenerologės – Skaidra Valiukevičienė ir Birutė Adomavičienė, pernai taip pat žaidusios finale ir užėmusios antrąją vietą. Mišriųjų dvejetų grupėje nugalėtojų apdovanojimus atsiėmė R. Vencevičius ir Sigutė Mickevičiūtė, antrąją vietą iškovojo Agnė Bieliūnaitė ir Ignas Kaduševičius, trečiąją – Birutė Miliauskienė ir Emilis Subota.

Pasveikinęs turnyro nugalėtojus, prof. R. Žaliūnas visus pakvietė dar kartą taip gausiai Kaune susirinkti pavasarį – kai antrąjį gegužės mėnesio savaitgalį vyks Lietuvos gydytojų teniso sąjungos čempionatas LSMU rektoriaus taurei laimėti.

Kauno klinikų inf.
Liudo Andriušio ir Linos Pankratjevaitės nuotraukos


 vir Į viršų

Gerumo kristalas – LSMU profesorei emeritei Nijolei Misiūnienei

Sausio 6 d. Kauno Rotušėje savo miestui ir visai Lietuvai nusipelnę kauniečiai apdovanoti Gerumo kristalais. Septintą kartą kasmet skiriamais apdovanojimais prasidedant 2014 metams pagerbti 28 asmenys.

LSMU profesorei emeritei Nijolei Misiūnienei Gerumo kristalas skirtas už ilgametį ir nuoširdų darbą medicinos srityje, atjautą kiekvienam ligoniui.

Prof. N. Misiūnienė 1991–1998 m. dirbo Kauno medicinos akademijos prorektore studijoms. Profesorė daug dirbo pradedant studijų reformą pagal Europos kraštų modelį. Prorektorės  prof. N. Misiūnienės tikslas buvo ruošti sveikatos mokslų specialistus taip, kad jų kvalifikacija būtų pripažinta užsienyje. Taip atsirado nauji fakultetai, magistrantūros studijos, organizuota rezidentūra, įtvirtinta vieninga kelių pakopų studijų sistema, pradėti dėstyti nauji dalykai (šeimos medicina, geriatrija, reabilitacija), įkurtas Slaugos fakultetas. Atstovaudama Rytų Europai, prof. N. Misiūnienė aktyviai dalyvavo Europos medicinos studijoms skirtų asociacijų (AMEE, AMSE) veikloje, tiriant studentų atranką medicinos studijoms įvairiuose Europos kraštuose.

Didelis profesorės indėlis ir augant bei plečiantis Kauno klinikoms. 1990–1992 m. prof. N. Misiūnienė daug dirbo steigiant Reumatologijos kliniką, įtvirtinant reumatologiją, kaip savarankišką vidaus ligų sritį, ruošiant vadovėlius ir kitą mokymo medžiagą. 1992–1997 m. prof. N. Misiūnienė vadovavo Reumatologijos klinikai, iki 2007 m. – Vidaus ligų departamentui, buvo SAM vidaus ligų konsultantė.

Vykdydama sergančiųjų išemine širdies liga, miokardo infarktu būklės tyrimus, prof. N. Misiūnienė dalyvavo PSO vykdytuose projektuose – miokardo infarkto registre, sirgusiųjų miokardo infarktu reabilitacijos ir antrinės profilaktikos tyrime. Už sergančiųjų išemine širdies liga atstatomojo gydymo sistemos sukūrimą ir įdiegimą į klinikinę praktiką, 1984 m. profesorei paskirta to meto Lietuvos TSR valstybinė premija. 2000 m. prof. N. Misiūnienė apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2002 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirtojo laipsnio ordinu. 2013 m. prof. N. Misiūnienei suteiktas Lietuvos nusipelniusios gydytojos garbės vardas.

Pati profesorė maloniai prisimena tuos laikus, kai anksti įsijungė į Sąjūdžio veiklą. Prof. N. Misiūnienė buvo pirmojo Sąjūdžio Seimo narė.

LSMU profesorė aktyviai prisidėjo prie Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) atkūrimo, prie LGS VII ir VIII suvažiavimų organizavimo, buvo LGS valdybos narė, Kauno gydytojų sąjungos pirmininkė.

Šiuo metu prof. N. Misiūnienė – LGS Garbės narė ir aktyviai dalyvauja bei lankosi įvairiuose renginiuose. Daug šiandien žinomų, gerbiamų ir sėkmingų medikų, docentų ir profesorių prof. N. Misiūnienę vadina savo Mokytoja iš didžiosios raidės, kuri pastoviai mokosi pati ir visada skatina mokytis kitus.

Džiuljeta Kulvietienė
Nuotr. E. Virkečio („Kauno diena“)


 vir Į viršų

Kauno klinikos 2014-uosius pasitinka pasirengusios naujiems iššūkiams

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos 2013-aisiais metais sėkmingai vykdė universiteto ligoninei keliamus uždavinius, sklandžiai įgyvendino konstruktyvias permainas ir pasirengė naujiems darbams ateinančiais metais.

Kauno klinikų generalinio direktoriaus prof. habil. dr. Renaldo Jurkevičiaus teigimu, per 2013 metus daug dėmesio skirta bendradarbiavimo su kitomis Lietuvos ligoninėmis stiprinimui. Gerinant pagalbos sergantiesiems vėžiu prieinamumą, pasirašytos sutartys su 14 Kauno krašto gydymo įstaigų, į kurias konsultuoti pacientų vyksta Kauno klinikų onkologijos specialistai. Nuo 2014-ųjų sausio mėnesio startuos insulto ir kardiologijos klasteriai, skirti tam, kad pacientai, kuriems reikalinga skubi kvalifikuota pagalba, kuo greičiau patektų į Kauno klinikas. Pasak Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio, sėkminga funkcinių klasterių veikla – naudinga ir konkrečiam pacientui, ir visai sveikatos priežiūros sistemai.

Per 2013 metus į Kauno klinikas kreipėsi daugiau nei milijonas Lietuvos ir užsienio šalių gyventojų. Daugiau nei 100 tūkstančių iš jų buvo gydyti ligoninėje. Per metus Kauno klinikose atlikta 60 tūkstančių operacijų. 

Skirtingų sričių medikų bendro darbo dėka diegiami nauji diagnostikos metodai, atliekamos unikalios operacijos. Kauno klinikų neurochirurgai 2013 m. pirmieji Lietuvoje lėtinio skausmo varginamam ligoniui implantavo nugaros smegenų stimuliatorių, gastroenterologai atliko pirmąsias storosios žarnos kapsulines endoskopijas. Įsibėgėja pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimai, atliekami kol kas vieninteliu Lietuvoje aparatu. PET tyrimai specialistams padeda geriau parinkti onkologinių ligų gydymo taktiką, praplečia širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikos galimybes.

Kartu su partneriais vykdomi ES lėšomis finansuojami projektai, investuojama į sergamumo ir mirtingumo nuo lėtinių neinfekcinių ligų mažinimą, infrastruktūros gerinimą ir specialistų mokymus. Įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Šveicarijos projektą, gerinama pagalba nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams. Tarp trijų tūkstančių Kauno klinikose pasaulį išvydusių naujagimių yra ir išskirtiniai mažyliai – šiemet gimė ketvirtasis Lietuvoje, bet tik pirmas Kaune ketvertukas (3 berniukai ir mergaitė).

Nepaisant didėjančio pacientų srauto, nemažindamos teikiamų paslaugų apimties, Kauno klinikos metus baigia su teigiamu finansiniu balansu ir pasirengusios naujiems iššūkiams. Ateinančiais metais bus baigtas statyti ir veiklą pradės naujas aukščiausio lygio traumų ir skubios pagalbos centras. Pacientai, kuriems reikalinga skubi pagalba, jos sulauks greičiau, pagerės teikiamų paslaugų kokybė ir prieinamumas. Į renovuotas patalpas persikels Onkologijos ir hematologijos klinika, veiklą pradės Kulautuvos reabilitacijos ligoninė.

„Svarbiausia užtikrinti, kad kiekvienas pacientas laiku gautų reikalingą medicinos pagalbą, – sako prof. habil. dr. R. Jurkevičius, pabrėždamas, kad Kauno klinikų veikla ir toliau bus strategiškai planuojama. – Naujuosius metus pasitinkame susikaupę tolesniems darbams, pasirengę tarnauti pacientų gerovei.“


 vir Į viršų

Kauno klinikose palydėti 2013-ieji

Paskutinį 2013-ųjų metų rytą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų bendruomenę pasveikino LSMU rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas ir trys ministrai – Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, Švietimo ir mokslo ministras prof. dr. Dainius Pavalkis ir Žemės ūkio ministras prof. dr. Vigilijus Jukna. Tradiciškai į Kauno klinikas palinkėti gerų Naujųjų metų atvyko Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Seimo nariai prof. habil. dr. Vida Marija Čigriejienė ir prof. habil. dr. Arimantas Dumčius.

Šventinį rytmetį Sveikatos apsaugos ministras įteikė padėkas prof. Jūratei Macijauskienei, prof. Albinui Naudžiūnui ir prof. Sauliui Lukoševičiui, kurie SAM talkina dirbdami vyriausiais respublikos specialistais.

Susirinkusiems svečiams ir Kauno klinikų darbuotojams koncertavo vyrų vokalinis ansamblis „Quorum“, o šventine nuotaika visiems ateinantiems metams užkrėtė renginį vedęs aktorius Andrius Žiurauskas.

Po iškilmingos penkminutės įvyko Kauno klinikų dalininkų susirinkimas, su sveikatos apsaugos ministru ir jį lydėjusiais viceministru Gediminu Černiausku bei patarėja Janina Kumpiene aptarti klasterių veiklos principai.

Kauno klinikų generalinio direktoriaus prof. habil. dr. Renaldo Jurkevičiaus teigimu, Kauno klinikos 2013-aisiais metais sėkmingai vykdė universiteto ligoninei keliamus uždavinius, sklandžiai įgyvendino konstruktyvias permainas ir pasirengė naujiems darbams. Per praėjusius metus daug dėmesio skirta bendradarbiavimo su kitomis Lietuvos ligoninėmis stiprinimui. Gerinant pagalbos sergantiesiems vėžiu prieinamumą, pasirašytos sutartys su 14 Kauno krašto gydymo įstaigų. Nuo 2014-ųjų pradžios startuos insulto ir kardiologijos klasteriai – kad pacientai, kuriems reikalinga skubi kvalifikuota pagalba, kuo greičiau patektų į Kauno klinikas.

Prof. habil. dr. R. Jurkevičius pabrėžė, kad Kauno klinikų veikla ir toliau bus strategiškai planuojama – ligoninė Naujuosius metus pasitinka nusiteikusi tolesniems darbams ir pasirengusi tarnauti pacientų gerovei.

Kauno klinikų inf.
K. Šimatonio nuotr.


 vir Į viršų

„Kiekvienas sutiktas žmogus yra stebuklas“

 „Kiekviena diena yra brangi ir svarbi. Tik dažnai esame per daug užimti ar nusiteikę blogai suprasti, jog gyventi turime šią dieną ir dabar. Kiekviena krentanti snaigė, kiekvienas sutiktas žmogus yra stebuklas <...>.“ (Iš sveikinimo pacientui)

Prieš šv. Kalėdas Kauno klinikose gydomus ligonius aplankė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kapelionas mons. Artūras Jagelavičius. Jį lydėjo LSMU sielovados koordinatorė Svetlana Adler-Mikulėnienė ir Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantė Eglė Vaičiukynaitė. Kartu su šilčiausiais šventiniais linkėjimais jie ligoniams perdavė A. Stulginskio universiteto (ASU) ir KTU doktorantų draugijų sveikinimo atvirukus – kad nė vienas per šv. Kalėdas neliktų pamirštas.

Tokiai iniciatyvai doktorantus jau aštuntus metus iš eilės subūrė Valstybinio psichikos sveikatos centro Bendrumo akcijos organizatoriai, kurie kvietė šv. Kalėdų proga su vienišu nepažįstamuoju pasidalinti savo dėmesiu, atjauta, širdies šiluma ir geru žodžiu.

„Sudalyvavus tokioje akcijoje, šventės būna kitokios, – sako E. Vaičiukynaitė, su akcijos atvirukais į Klinikas užsukanti jau antrąkart. – Ligoniukai būna be galo dėkingi ir laimingi, matome, kaip suspindi džiaugsmo ašaros jų akyse“.

Dalį akcijos metu išdalytų atvirukų pirko patys doktorantai, kitus nupiešė moksleivė Ingrida Grigaravičiūtė ir padovanojo akcijos rėmėjai – reklamos agentūra KREDO R.

Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos informacija

Nuotraukose: KTU doktorantų draugijos nariai ir ASU doktorantų draugijos "Kolegos" nariai. Kapelionas lanko Kauno klinikų pacientus.


 vir Į viršų

Profesorius Vytautas Jašinskas – profesijos riteris

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų prof. Vytautas Jašinskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomosios direkcijos teikimu, pelnė „Profesijos riterio“ nominaciją.

Prof. V. Jašinskas pagerbtas iškilmingame Lietuvos pramonininkų konfederacijos metiniame renginyje, kuriame dalyvavo Seimo, Vyriausybės nariai, diplomatinio korpuso atstovai ir šalies pramonės bei verslo įmonių vadovai. Šventiniame renginyje prezidentui Valdui Adamkui įteiktas Petro Vileišio nominacijos apdovanojimas, šalies verslo lyderiams bei nusipelniusiems piliečiams išdalyti „Inovacijų prizo“, „Sėkmingai dirbančios įmonės“ ir „Garbės Aukso ženklo“ nominacijų apdovanojimai. „Profesijos riterio“ nominacijomis pagerbti ir Lietuvos medicinai nusipelnę gydytojai. LSMU Akių ligų klinikos vadovas prof. V. Jašinskas apdovanotas už akių mikrochirurgijos vystymą Lietuvoje, darbą ragenos ligų sukelto aklumo mažinimo srityje, pirmojo Lietuvoje akių donorinės medžiagos banko sukūrimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacija „Profesijos riteris“ įsteigta 2002 metais. Šia nominacija siekiama pagerbti atskirų asmenų pasišventimą ir ištikimybę profesijai, eleganciją ir etikos normų puoselėjimą versle, pasiektus rezultatus darbinėje, mokslinėje ir kitoje veikloje. Praėjusiais metais „Profesijos riterio“ nominacija įteikta dviem LSMU profesoriams – Elonai Juozaitytei ir Vytautui Kuzminskiui.  

Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnyba
Organizatorių nuotr.


 vir Į viršų

Kūčių bendrystė Kauno klinikose

Artėjant Kūčioms, Kauno klinikų administracijos ir vyr. kapeliono iniciatyva bei kvietimu Klinikų bendruomenė tradiciškai rinkosi Kūčių bendrystei Klinikų Šv. Luko koplyčioje.

Susirinkusius pasveikino garbus svečias vyskupas Jonas Ivanauskas. Gražiausių metų švenčių išvakarėse vyskupas kalbėjo apie tai, ką mums apskritai reiškia Kalėdų šventė ir kūdikėlio Jėzaus gimimas.

Klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius padėkojo svečiams ir bendruomenės nariams už prieššventinį pasibuvimą kartu.

„Nežinau kitos šventės, kuri taip suartintų šeimos narius. Nežinau šeimos, kuri nesusiburtų per šv. Kalėdas. Didelė Universiteto ir Klinikų bendruomenė pripažįsta nuomonių ir pažiūrų, net išpažįstamų religijų įvairovę, bet per šias šventes tampa tas pačias žmoniškąsias vertybes išpažįstanti šeima“, – sveikindamas sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas.

Giesmėmis artėjančias šventes liudijo Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Rita Preikšaitė ir Klinikų moterų ansamblis „Kolegės“.

Kauno klinikų vyriausiasis kapelionas ir LSMU kapelionas monsinjoras doc. Artūras Jagelavičius palaimino Koplyčios prakartėję ir pakvietė visus susiburti – artėjant Kūčių vakarui drauge laužti paplotėlį. Kūčių stalą palaimino vyskupas J. Ivanauskas.

LSMU sielovados koordinatorė Svetlana Adler-Mikulėnienė rūpinosi, kad kiekvienas galėtų namo parsinešti žmonijos brolybės, draugystės ir taikos simbolį – Betliejaus taikos ugnį, kurią mūsų šalyje tradiciškai dalija Lietuvos skautų organizacijų atstovai.

 

Džiuljeta Kulvietienė
L. Andriušio nuotr.


 vir Į viršų

KTU studentai vaikams dalijo kalėdinę nuotaiką

Kaip ir kiekvienais metais, prieš Kalėdas Kauno klinikose gydomus vaikus aplankė labai laukiamas svečias – Kauno technologijos universiteto (KTU) kapelionas kun. Petras Pich.

Kasmet kunigą lydinčių studentų būrį šį kartą papildė KTU šokių grupė „MoDance“. Svečiai aplankė visus skyrius, kur tik yra vaikų – I ir II vaikų ligų, endokrinologijos, chirurgijos, akių ligų, neurologijos ir neurochirurgijos skyrius. Studentai su mažaisiais pacientais ne tik linksminosi, šoko ir dalijosi skanėstais – jie kartu piešė ir gamino kalėdines dovanas, kurios nepasiturintiems kauniečiams bus įteiktos šv. Kalėdų proga. Su smagia muzika, mandarinų kvapu ir vaikišku klegesiu ligoninės koridoriai prisipildė džiugios artėjančių švenčių nuotaikos.


 vir Į viršų

Vaikučių akims – naujausias akispūdžio matuoklis

Artėjant šventėms, Kauno Soroptimisčių klubas Akių ligų klinikos Vaikų akių ligų skyriui padovanojo naujausią prietaisą akispūdžiui matuoti – tonometrą ICARE, kainuojantį beveik 14 tūkst. litų. Kol kas tai vienintelis toks aparatas Lietuvos vaikų akių ligų skyriuose.

Viešnias priėmė ir už vertingą dovaną padėkojo Akių ligų klinikos vadovas prof. Vytautas Jašinskas, Akių konsultacinio ir diagnostikos skyriaus vadovė prof. Ingrida Janulevičienė bei Vaikų akių ligų skyriaus vadovas dr. Arvydas Gelžinis.

Prof. I. Janulevičienė pasakojo, kad akispūdžio pakitimai – vienas iš pagrindinių glaukomos rizikos veiksnių.

„Suaugusiesiems akispūdį galima matuoti įvairiai. Vaikams akispūdžio kontrolę riboja narkozė. Mes, medikai, visuomet susirūpinę galvojame, kaipgi vaikeliui akispūdį pamatuoti?.. Naujasis, ką tik Vaikų akių ligų skyriui padovanotas aparatas vertingas tuo, kad juo akispūdį galima matuoti nenaudojant nejautros – narkozės. Be to, aparatas veikia taip greitai, kad vaikas net nespėja suvokti, jog kažkas daroma. Su naujuoju aparatu tai – vienas mirktelėjimas“, – už mažuosius pacientus džiaugėsi prof. I. Janulevičienė.

Profesorės teigimu, nekontaktinis akispūdžio matavimas – taip pat geras metodas, bet norint jį atlikti, vaiką reikia ramiai pasodinti, laikyti ar paguldyti prie tam tikro aparato, sugauti akimirką, kai jis nemirksi, kas praktiškai nėra įmanoma.

„Naujasis metodas ir aparatas – daug tikslesni, čia veikia elektronika. Aparatas labai reikalingas vaikučiams, ypač – kūdikiams, kuriems sudėtinga pamatuoti akispūdį ir dar tenka naudoti narkozę, – sakė prof. I. Janulevičienė. – Šiandienos dovana – didelė parama visiems vaikams ir kūdikiams, kuriems įtariama glaukoma. Gerai, kai ji nepasitvirtina, bet narkozę vaikas jau vis viena gavo. Na, o mokslo patvirtinti duomenys nėra palankūs narkozei, ypač – kai ją gauna vaikai.“

Vaikų akių ligų skyriaus vadovas dr. A. Gelžinis dėkojo 6 mėnesių Ramunės tėveliams, kurie pirmieji prašneko apie galimybę skyriui įsigyti tokį aparatą bei ėmėsi iniciatyvos, užkrėsdami ja ir kitus. Skyriaus vadovas padėkojo Kauno soroptimisčių klubui bei jo prezidentei Žanetai Vyšniauskienei už pastangas ir rezultatą. Tarptautinis soroptimisčių klubas populiarus ir žinomas ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje. Klubas organizuoja ir vykdo įvairias paramos bei labdaros akcijas vaikams ir moterims. 1992 m. Kauno soroptimisčių klubui įteikta chartija, bylojanti, kad jis priimtas į tarptautinį soroptimisčių judėjimą ir priklauso Europos federacijai.

„Apie 100-130 vaikučių, kuriems reikia tokio aparato, per metus gydomi mūsų skyriuje. Naujasis aparatas prisidės prie savalaikio diagnozės nustatymo ir pagerins ištyrimą. Turime pacientų, kuriems akispūdį tenka matuoti kas 3 mėn. iki pat pilnametystės. Kiek narkozės gavimo atvejų padės išvengti naujasis aparatas? – apie dovanoto aparato naudą kalbėjo skyriaus vadovas. – Mūsų skyriuje gydomi mažieji pacientai iš visos Lietuvos. Taigi – gavome dovaną visos Lietuvos vaikams. Kol kas šis aparatas – vienas moderniausių ir naujausių prietaisų pasaulyje, naudojamų akispūdžiui matuoti.“

 

Džiuljeta Kulvietienė
K. Šimatonio nuotr.


 vir Į viršų

Galimybė ištirti storąjį žarnyną – be invazijos

Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje atliktas storojo žarnyno tyrimas naujausiu neinvaziniu metodu – kapsuline endoskopija. Pasaulyje jis atliekamas dar tik porą metų. Pirmuosius tyrimus dviems pacientėms atliko Gastroenterologijos klinikos Endoskopinės gastroenterologijos sektoriaus vadovas prof. Kęstutis Adamonis ir gydytojas gastroenterologas dr. Juozas Kupčinskas. Vienai pacientei nustatyta paveldima žarnyno polipozė, kitai diagnozuotas storosios žarnos vėžys.

Kapsulinė endoskopija pasaulyje atsirado beveik prieš 10 metų. Plonosios žarnos kapsulinės endoskopijos tyrimai Kauno klinikose pradėti prieš 8 metus. Jau atlikta daugiau nei 60 tokių tyrimų. Šiuo metu Gastroenterologijos klinikos Žarnyno ligų centre (įkurtame 2009 m.) yra atlikta daugiausia kapsulinės endoskopijos tyrimų Lietuvoje ir sukaupta didžiausia patirtis šalyje.

Pagrindinė indikacija plonosios žarnos kapsulinei endoskopijai – įtariamas kraujavimas iš plonosios žarnos. Šio metodo įdiegimas – reikšmingas medicinos žingsnis pirmyn, nes anksčiau įtarus kraujavimą iš plonųjų žarnų tekdavo atlikti invazinę procedūrą – enteroskopiją, kurios metu taikoma nejautra. Kapsulinės endoskopijos tyrimas suteikia galimybę šiuolaikišku būdu įvertinti žarnyno pakitimus. Tik atlikus šį tyrimą sprendžiama, ar pacientui reikia atlikti ir intervencinę procedūrą. Kol kas pačios kapsulės ir kapsulinės endoskopijos tyrimo išlaidų ligonių kasos Lietuvoje dar neapmoka.

Medicinos mokslui žengiant į priekį, atsirado galimybė ir storąjį žarnyną ištirti neinvaziniu būdu. Storosios žarnos kapsulinė endoskopija reikalinga pacientams, kuriems įprasto tyrimo – kolonoskopijos – techniškai negalima atlikti dėl jų anatominių ypatumų. Tokių pacientų pasitaiko apie 7 proc. Tai ir yra procedūros pranašumas – kapsulinė endoskopija suteikia galimybę ištirti žarnyną neinvaziniu metodu.

Dr. J. Kupčinskas pasakojo, kad pasaulinė medicina jau pripažino šį metodą: tyrimo tikslumas, nustatant storosios žarnos vėžį ir polipus, siekia daugiau nei 80 proc. Kol kas kolonoskopija yra tikslesnis metodas, bet kapsulinė endoskopija nuolat tobulinama. Manoma, kad jau greitai platus kapsulinės endoskopijos panaudojimas pakeis ankstyvosios žarnyno vėžio patikros programos koncepciją ir taps standartiniu ankstyvosios žarnyno vėžio patikros metodu. Tikimasi, kad po 5 metų šis tyrimas atpigs ir galės pakeisti invazinį žarnyno endoskopinį tyrimą.

Šiai procedūrai pacientas taip pat turi pasiruošti – dieną prieš tyrimą reikia išsivalyti žarnyną. Tyrimui atlikti į ligoninę gultis nereikia. Pacientas, pasiruošęs tyrimui, endoskopijos kabinete praryja kapsulę, jam uždedami elektrodai, kad būtų galima stebėti žarnynu keliaujančią kapsulę.  Ji fiksuoja vidinį paciento žarnyno vaizdą, o įrašas iš kapsulės perkeliamas į kompiuterį. Išanalizavę įrašą kompiuterio ekrane, medikai gali spręsti, ar reikalinga invazinė procedūra. Kapsulė yra vienkartinė, iš paciento organizmo ji pasišalina natūraliai.

Sausio 31 – vasario 1 d. Kaune įvyks Baltijos šalių gastroenterologų kongresas, kuriame greta kitų virškinimo ligų naujovių bus aptariamos ir kapsulinės endoskopijos aktualijos.

 

Džiuljeta Kulvietienė
Nuotr. J. Kupčinsko


 vir Į viršų

Vaikus aplankė nykštukai iš Švedijos

Vaikų ligų klinikos II vaikų ligų skyriuje lankėsi Kalėdų Senelio talkininkai – nykštukai. Šiuo prieššventiniu laikotarpiu lyg ir nenuostabu, įprasta, bet vis tik – jie nepaprasti... Jau septintąjį kartą iš Švedijos į Lietuvą atvyko ištikimieji labdaros ir paramos fondo „Rugutės“ draugai – nykštukai.  

Šį kartą jų vėl buvo penki: nuolat atvykstantys Stefan Espersson ir vyriausioji nykštukė Anita, Švedijoje gyvenanti lietuvė vertėja Ieva bei du moksleiviai. Jie visus metus savo mokykloje privalėjo būti pranašesni už kitus, kad pelnytų teisę vykti pas sergančius vaikus Lietuvoje.

Kaip ir kasmet, nykštukus į Klaipėdą atplukdė keltas, po Lietuvą vežiojo autobusiukas, kuriame vos tilpo Švedijos moksleivių kruopščiai rinktos ir šventiškai supakuotos dovanos. Žinoma, dovanos maga ir traukia, bet sergantys vaikai ne tik jas priiminėjo. Jie klausėsi švediškų dainelių, stebėjo puikiai žongliruojančią mokytoją Anitą ir patys bandė žongliruoti, deklamavo, žaidė, vertėjos Ievutės padedami – kalbėjosi su kitataučiais nykštukais.

„Į šį poskyrį su dovanomis ir su noru padėti ateinama ne dėl reklamos, o nuoširdžiai, – apie geranoriškumo akcijas ne tik prieš šventes sakė J. Arcišauskaitė. – Geradariai dažnai nenori būti net pastebėti ar paminėti, bet mes norime jiems padėkoti.“

 Jau trečius metus iš eilės su dovanomis atvažiuoja Dariaus ir Girėno gimnazijos gimnazistai, kurie paruošę programėlę linksmino sergančius vaikučius. Vaikų svajones pildo krepšininko Rimanto Kaukėno labdaros ir paramos fondas, labdaros ir paramos fondas „Mamų unija“, labdaros ir paramos fondas „Viltis-Vikonda“ bei daug kitų geradarių.

„Gerų žmonių yra daug – ačiū jiems, tik sveikatos vaikams trūksta. Lieka viltis ir tikėjimas bei mūsų visų pastangos“, – sakė J. Arcišauskaitė.

Džiuljeta Kulvietienė
Liudo Andriušio nuotr.


 vir Į viršų

KAUNE APTARTOS STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO GYDYMO NAUJIENOS

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose įvyko tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija, skirta transanalinės kolorektinės chirurgijos aktualijoms. Renginio metu aptartos storosios ir tiesiosios žarnos vėžio atrankinės patikros galimybės, radiologinės diagnostikos ir gydymo spinduliuote naujienos.

 Konferencijoje diskutuota apie galimybę pasirinkti geriausią būdą gydyti tiesiosios žarnos vėžį ir apie pirmąją transanalinių endoskopinių operacijų (TEO) patirtį Lietuvoje. Tokios operacijos Kauno klinikose atliekamos nuo 2013 m. pradžios. Naudojant specialią daugkartinę endoskopinę įrangą, jau išoperuota 20 pacientų.

 „Šiuo būdu operuojama be pjūvio – per natūralią organizmo angą. Endoskopinės operacijos metu pašalinamas piktybinis auglys arba dideli gerybiniai navikai, operuojamas tiesiosios žarnos pradinės stadijos vėžys, – pasakojo vienas iš renginio organizatorių – LSMU Chirurgijos klinikos Koloproktologijos sektoriaus vadovas prof. Žilvinas Saladžinskas. – Šios ligos atveju anksčiau buvo atliekama didelė pacientą traumuojanti operacija. Nuo šiol, naudojant šiuolaikines technologijas ir priemones, jau galima išsaugoti paciento tiesiąją žarną.“  

Pasak prof. Ž. Saladžinsko, TEO metodas patogus ne tik pacientui, bet ir medikams. Operuojama vieta maža, bet dideliame ekrane stebimas vaizdas palengvina chirurgo darbą. Profesorius priminė, kad dažniausiai storosios žarnos vėžiu sergama 50–60-aisiais gyvenimo metais, Lietuvoje veikianti storosios žarnos vėžio patikros programa skirta 50–75 metų asmenis. Siekiant anksti nustatyti storosios žarnos vėžį, kartą per 2 metus atliekamas slapto kraujavimo testas.

 Viena konferencijos sesija buvo skirta tiesioginei vaizdo transliacijai iš operacinės, kur dirbo konferencijos svečias iš Ispanijos – dr. Javier Serra Arocil (Barselona), geriausias šios srities praktikas bei ekspertas ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Po operacijos dr. J. S. Arocil skaitė pranešimą apie transanalinės endoskopinės technikos ypatumus, privalumus, trūkumus ir pagrindines indikacijas.

 Į konferenciją susirinko Lietuvos minimaliai invazinės chirurgijos, Lietuvos chirurginės onkologijos, Kauno krašto chirurgų draugijos ir Kauno koloproktologų klubo nariai, pilvo ir bendrieji chirurgai, gastroenterologai, urologai, radiologai ir onkologai, taip pat atvyko 20 medikų iš Latvijos ir 10 – iš Estijos.

 

Organizatorių nuotr.

LSMU ligoninės Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnyba
Tel.: 8 646 89 474, 8 37 326 581
El. p. atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

MALAIZIJOS AMBASADORIAUS VIEŠNAGĖ

Trečiadienį Kaune viešėjo Malaizijos ambasadorius Lietuvai, reziduojantis Varšuvoje, ponas Dato’ Jamaluddin bin Sabeh su žmona. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Kauno klinikų vadovai su svečiais aptarė galimą bendradarbiavimą medicinos studijų ir praktikos srityse. Malaizija – jauna, tačiau sparčiai besivystanti Pietryčių Azijos valstybė, kuri daug dėmesio skiria jaunimo išsilavinimui, todėl ambasadorius domėjosi galimybėmis užsienio studentams mokytis LSMU, kartu vystyti mokslinių tyrimų projektus ir diegti naujausias technologijas. „Malaizija susiduria su problema, kad užsienyje studijas baigę žmonės nebegrįžta atgal, o kvalifikuoti darbuotojai, pavyzdžiui, slaugytojai, išvyksta į Viduriniųjų Rytų šalis, daugiausia į Saudo Arabiją“, – apie nuolatinį kvalifikuotų darbuotojų poreikį pasakojo Malaizijos ambasadorius. Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms, LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanas prof. habil. dr. Žilvinas Padaiga pristatė Universiteto siūlomas studijų programas, tarp jų ir šių metų naujieną – slaugos studijas anglų kalba. Kalbėdamas apie ryšius su Malaizija, prof. Ž. Padaiga užsiminė, kad vienas šios šalies studentas yra baigęs magistro studijas LSMU Visuomenės sveikatos fakultete, o šiuo metu mediciną studijuoja du Norvegijos piliečiai, kilę iš Malaizijos. Susipažinęs su studijų sąlygomis, ambasadorius pažadėjo tarpininkauti, kad LSMU būtų įtrauktas į Malaizijoje akredituotų aukštųjų mokyklų sąrašą. Direktorius medicinai ir slaugai prof. habil. dr. Albinas Naudžiūnas svečius supažindino su Kauno klinikų istorija ir šiandieninėmis galimybėmis suteikti aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Ligoninės vadovai pasidalijo planais vystyti medicininį turizmą, pritraukiant pacientus iš užsienio, kuriems reikalingos sveikatos priežiūros ar reabilitacijos paslaugos. „Mes galime pasiūlyti aukščiausios kvalifikacijos kardiologų, širdies chirurgų, ortopedų, kitų sričių gydytojų ir slaugos specialistų pagalbą“, – teigė generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius. Po susitikimo Malaizijos ambasadorius su lydinčiais asmenimis apsilankė Kauno klinikų padaliniuose. „Įstaigos mastas ir daugiaprofiliškumas tikrai įspūdingas, tokios galimybės vienoje vietoje gauti įvairių sričių aukščiausio lygio specialistų pagalbą ligoninę daro išties išskirtinę“, – vizito įspūdžius apibendrino ambasadorius D. J. Bin Sabeh.

Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos informacija
Nuotr. K. Šimatonio


 vir Į viršų

Projekto „LituanicaSAT-1“ komanda lankėsi Kauno klinikose

Į Kauno klinikas atvykę pirmojo lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjai čia atliko dvigubą misiją – susitiko su sergančiais vaikais ir apsilankė Kraujo centre.

Misijos „LituanicaSAT-1“ technikos vadovas Laurynas Mačiulis Kauno klinikose gydomiems vaikams papasakojo apie palydovo kūrimą ir pasirengimą istoriniam įvykiui, kai Lietuva taps kosmine valstybe.

„Tai – pirmasis mūsų žingsnis į kosmosą“, – pristatydamas pusantrų metų darbo rezultatus kalbėjo L. Mačiulis.  Kelių draugų svajonė sukurti pirmą lietuvišką palydovą bendrai veiklai subūrė daugiau nei 30 žmonių ir 20 organizacijų.

Vienas iš lietuviškojo palydovo kūrėjų su vaikais kalbėjosi apie kosmosą, istorinės misijos tikslus ir  lūkesčius. Laurynas vaikams leido apžiūrėti palydovo „brolį“ – kopiją, nes originalus palydovas šiuo metu yra JAV, kur jį tikrina NASA saugumo komisija, duosianti leidimą skristi į kosmosą.

 „LituanicaSAT-1“ į Žemės orbitą pakils jau kitą savaitę – gruodžio 18 d. 5 val. ryto Lietuvos laiku. Raketa pakilęs į kosmosą, palydovas „apsigyvens“ tarptautinėje kosminėje stotyje. Vaikai sužinojo, kokiu greičiu palydovas skries aplink Žemę, kiek laiko jis praleis keliaudamas kosmose, kaip bus stebimas ir valdomas iš Vilniaus universiteto radijo klubo.

Pasak palydovo kūrėjų, bus atlikti pirmieji lietuviški kosmoso tyrimai, išbandytos kosmose lietuvių sukurtos technologijos ir alternatyvūs energijos šaltiniai. Ši misija subūrė mokslininkus lietuvius iš viso pasaulio. Palydovas atsiųs pirmąsias lietuviškas nuotraukas iš kosmoso, iš jo nuskambės Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas viso pasaulio lietuviams.

Po susitikimo su vaikais svečiai atliko dar vieną misiją. L. Mačiulis apsilankė Kauno klinikų Kraujo centre. Čia jis apdovanojo kraujo donorus, įteikė jiems palydovo „LituanicaSAT-1“ maketus ir padėkojo už jiems už atliekamą gyvybiškai svarbią misiją – kraujo aukojimą ligoniams.

Kartu su misijos „LituanicaSAT-1“ komanda atvyko ir aktyvus neatlygintinos donorystės propaguotojas Lietuvos užkrečiamųjų ligų pacientų asociacijos valdybos pirmininkas. Į jo kvietimą prisidėti prie kraujo donorystės skatinimo atsiliepė Kauno zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas, kuris padovanojo donorams kvietimų į Kauno zoologijos sodą ir pats pirmą kartą gyvenime davė kraujo.    

Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos informacija
Nuotr. K. Šimatonio


 vir Į viršų

Arvydas Sabonis: „Sportas ir medikai – geriausi draugai“

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje VšĮ Kauno klinikose lankėsi svečiai iš Lietuvos krepšinio federacijos (LKF). Susitikime dalyvavo LKF vadovas Arvydas Sabonis ir LKF garbės prezidentas Vladas Garastas, LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas, generalinis Kauno klinikų direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, LSMU rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gydytojai Vytenis Trumpickas ir prof. Rimtautas Gudas.

Krepšinio federacijos atstovai išreiškė didžiulę padėką medikams, be kurių pagalbos sportininkams būtų sunku pasiekti didžiulių laimėjimų. „Sportas ir medikai – geriausi draugai“, – teigė legendinis krepšininkas. Kaip padėką gydytojams už indėlį į sportininkų pergales jie įteikė išskirtinę dovaną: Lietuvos krepšininkų 2013 m. Europos krepšinio čempionate laimėtų sidabro medalių kopijas. Susitikimo metu pasidžiaugta ne tik tvirta Kauno medikų ir sportininkų draugyste, bet ir aptartos ateities bendradarbiavimo galimybės, pasidalyta idėjomis, planais. Susitikimo dalyviai atkreipė dėmesį į sporto medikų reikalingumą, kalbėjo apie mokslo ir sporto sujungimą, apie profilaktikos programas, žmonių fizinio aktyvumo skatinimą, sveikos gyvensenos pamokas, džiaugėsi gabia jaunąją karta, puikiomis jų idėjomis, lygino Lietuvos sporto laimėjimus pasaulio mastu, gyrė mūsų šalį garsinančius sportininkus.

Prieš metus pasirašyta daugiašalė bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno klinikų ir Lietuvos krepšinio federacijos įsibėgėja. Pradėtas vykdyti mokslinio-pritaikomojo pobūdžio projektas, kurio tikslas – sukurti elektroninį sportininkų ligų ir traumų registrą, objektyviai įvertinti sporto sezono metu patiriamų sporto traumų riziką bei nustatyti profilaktikos priemones. Daugiametė LSMU Sporto instituto vadovo prof. Rimtauto Gudo ir gydytojo Vytenio Trumpicko patirtis, dirbant su Lietuvos vyrų rinktinės krepšininkais parodė – daugybės sporto aikštelėje patiriamų traumų galima išvengti, jei sportininkai yra reguliariai testuojami, tikrinama fizinė jų būklė, stebimi ir kruopščiai fiksuojami net mažiausi sužalojimai, patiriami aikštelėje ir už jos ribų. Didelė dalis griaučių raumenų sistemos traumų įvyksta po pakartotinių ir dažnai sportininkams atrodo nereikšmingų patempimų, nikstelėjimų ar pamaudimų. Todėl buvo nuspręsta sukurti elektroninį „Sportininkų ligų ir traumų registrą“, į kurį Lietuvos krepšinio klubuose dirbantys sporto medikai įtrauks visų savo klubo žaidėjų sporto sezono metu patiriamas traumas ir ligas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) informacija
Nuotr. Linos Pankratjevaitės


 vir Į viršų

PROF. R. BENEČIO MOKINIAI ATLIKO PIRMĄJĄ ŠIRDIES TRANSPLANTACIJĄ

Lapkričio mėnesį Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje atlikta neeilinė širdies persodinimo operacija. Operaciją atliko medikų komanda, vadovaujama Širdies chirurgijos skyriaus vadovo dr. Povilo Jakuškos. Jam talkino kardiochirurgai dr. Ramūnas Bolys, dr. Algimantas Budrikis, Giedrius Žukovas, Andrius Vainorius, anesteziologai prof. Edmundas Širvinskas, Marius Dumčius bei kiti specialistai: viso – apie 20 medikų. Tai pirmoji širdies transplantacija Kauno klinikose, atlikta prof. Rimanto Benečio mokinių.

Po transplantacijos pacientas jau perkeltas iš intensyviosios terapijos į kardiologijos skyrių, kur jį prižiūri kardiologė dr. Loreta Jankauskienė. Vožtuvine širdies liga sergantis 65 metų vyras anksčiau buvo porą kartų operuotas – jam protezuoti širdies vožtuvai, implantuotas stimuliatorius. Nepaisant visų pastangų ir gydymo, pacientui ryškėjo širdies nepakankamumas. Beveik prieš dvejus metus jam implantuotas kairįjį širdies skilvelį pavaduojantis prietaisas – dirbtinė širdis.

Pacientas jau du kartus kviestas transplantacijai, abu kartus jau laukė operacinėje, bet dėl netinkamo donoro organo operaciją tekdavo atšaukti. Trečias kartas nemelavo.

 „Ši transplantacija buvo techniškai sudėtinga, nes paciento širdis anksčiau jau buvo operuota 3 kartus, – pasakoja ne vienos širdies transplantacijos metu prof. R. Benečiui asistavęs dr. P. Jakuška. – Trukdė sąaugos, susiformavusios po ankstesnių operacijų.“

Dr. P. Jakuška – sukaupęs daugiau nei 10 m. operacinio darbo patirtį, operuoja sunkiausios būklės pacientus.

„Tai pirmoji transplantacija, kurią atliko prof. R. Benečio mokiniai, pačiam profesoriui asmeniškai nedalyvaujant. Smagu, kad jau subrendo pamaina – kardiochirurgų karta, verta savo mokytojo“, – sakė dr. L. Jankauskienė.

 

K. Šimatonio nuotr.
LSMU ligoninės Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnyba


 vir Į viršų

KURIAMI KLASTERIAI SUMAŽINS PAGALBOS NETOLYGUMUS

Praėjus mėnesiui nuo sutarčių dėl onkologinės pagalbos pasirašymo, Kauno klinikose įvyko pasitarimas dėl tolesnio bendradarbiavimo su Kauno krašto bei kitomis ligoninėmis. Planuodama kitų metų darbus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) norėjo išgirsti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistų nuomonę dėl būsimų projektų, kurie pagerintų pagalbą insulto ir miokardo infarkto atveju.

Susitikimo metu Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Arvydas Skorupskas išklausė Kauno klinikų ir kitų ligoninių atstovų pasiūlymus dėl integruotos sveikatos priežiūros paslaugų plėtros bei nacionalinės ir regioninės sveikatos priežiūros strategijos rengimo. Pagrindinis strategijos tikslas – gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą, mažinti sveikatos priežiūros netolygumus onkologijos, kardiologijos, neurologijos ir vaikų ligų srityje bei užtikrinti  reikiamą infrastruktūrą numatytiems tikslams pasiekti.

Kalbėdamas apie integruotos sveikatos priežiūros plėtrą, A. Skorupskas džiaugėsi sėkmingai onkologinės pagalbos klasterio veikla. Pasak ministro patarėjo, per pirmąjį mėnesį klasteris Lietuvai atsipirko su kaupu – nustačius ankstyvos stadijos vėžį, bus išgelbėtos 3 gyvybės.  Susirinkusiesiems pristatyti pirmieji onkologinės pagalbos prieinamumo Kauno krašto gyventojams gerinimo ir ligonių srautų valdymo bandomojo projekto rezultatai.

SAM pasiūlė formuoti klasterį, sukurti efektyvesnės neurologinės pagalbos insulto ištiktiems pacientams modelį ir jį išbandyti Kauno krašte. Per metus Lietuvoje užregistruojama apie 20 tūkst. insulto atvejų, iš jų 3 tūkst. žmonių miršta. Didžiulę naštą sveikatos priežiūros sistemai lemia ilga šių pacientų gydymo stacionare trukmė ir sunkus neįgalumas. Sveikatos apsaugos išlaidas dėl insulto būtų galima sumažinti diegiant mokslo įrodymais pagrįstas kompleksines diagnostines, gydymo ir antrinės profilaktikos priemones.

Kauno klinikų Integruotos sveikatos priežiūros tarnybos vyresnysis specialistas Henrikas Čeida pristatė teisines, mokslines, administracines prielaidas vykdyti ūminio galvos smegenų insulto ištiktų pacientų srautų efektyvesnio valdymo bandomąjį projektą. Neurologijos klinikos vadovė prof. Daiva Rastenytė pabrėžė, kad galvos smegenų insultas yra pati sunkiausia ir labiausiai invalidizuojanti širdies ir kraujagyslių sistemos liga. Vidutinis standartizuotas mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos sutrikimų rodiklis Lietuvoje beveik du kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį. Didelį susirūpinimą turėtų kelti tai, kad per trisdešimt metų mirtingumas nuo galvos smegenų kraujotakos ligų Lietuvoje nesumažėjo nė vienu procentu.

Kardiologijos klinikos prof. Rimvydas Šlapikas kalbėjo apie prieinamos ir kokybiškos pagalbos įvykus miokardo infarktui su ST segmento pakilimu galimybes, sveikatos priežiūros netolygumus sukeliančias priežastis, kurios susijusios su mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Praktika rodo, kad vien ekspertų parengtų rekomendacijų, skirtų širdies ir kraujagyslių ligų gydymui bei profilaktai, nepakanka. Kalbėdamas apie pagalbos sistemą miokardo infarkto su ST segmento pakilimu atveju, prof. R. Šlapikas pabrėžė visų grandžių darbo suderinimą, kad bet kurioje Lietuvos vietoje gyvenančiam pacientui būtų laiku suteikta reikalinga pagalba.

Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms prof. Žilvinas Padaiga susirinkusius profilinių klinikų vadovus ir kitų ligoninių atstovvus kvietė aktyviai dalytis idėjomis, kad ministerijai būtų galima pateikti bendrą nuomonę, kaip įtraukti ir stiprinti visas pagalbos grandis, nė vienos neišskiriant kaip stipriausios.

Milda Dambrauskienė
Nuotr. K. Šimatonio


 vir Į viršų

Nuo mokslinių tyrimų – prie praktikos: kaip gimsta įrodymais pagrįstos gairės

Lapkričio 25–26 dienomis grupė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojų dalyvavo seminare apie mokslo įrodymais pagrįstų gairių kūrimą. Seminaro lektoriai – vieni žymiausių akušerijos ir ginekologijos srities gairių bei standartų kūrimo specialistų iš Didžiosios Britanijos. Dirbdami grupėse seminaro dalyviai mokėsi suprasti ir kurti gaires, pritaikyti jas pagal vietos poreikius, įdiegti į klinikinę praktiką ir monitoruoti, kaip gairių laikomasi.

Į Kaune vykusį seminarą susirinko įvairių medicinos sričių – akušerijos, ginekologijos, neonatologijos, anesteziologijos, kardiologijos, chirurgijos ir t. t. – specialistai, kurie kuria gaires ir jas pritaiko kasdieniam darbui.

„Mokymų sėkmę nulėmė puikus teorinių žinių, praktinio darbo ir grįžtamojo ryšio derinys“, – sakė Kardiologijos klinikos prof. Aušra Kavoliūnienė. Pasak seminare dalyvavusios anesteziologės reanimatologės Astos Krikščionaitienės, skirtingų specialybių atstovai įgijo įgūdžių, kaip vertinti įvairaus pobūdžio mokslinių tyrimų rezultatus, kaip įvertinti savo poreikius, turimus išteklius, kad sukurti protokolai būtų įgyvendinami realiomis sąlygomis.

 „Iš pradžių turėjome susitarti dėl pagrindinių sąvokų, – įspūdžiais dalijosi Anesteziologijos klinikos doc. Kęstutis Rimaitis. – Išsiaiškinome, kuo skiriasi gairės, protokolai, algoritmai, pagalbos standartai. Tai visiškai skirtingos struktūros dokumentai, turintys skirtingą prasmę ir tikslą“.

Kaip pasakojo vienas iš seminaro lektorių Mančesterio universiteto prof. Mouradas Seifas, gairės yra pagrįstos įrodymais, jos padeda priimti teisingą sprendimą tam tikroje situacijoje ir suteikti aukščiausios kokybės pagalbą. Visose gairėse pateikiamos rekomendacijos, tačiau jos nėra privalomos. Protokolas yra griežtesnis, esant tam tikrai situacijai, privalu atlikti viską, kas jame nurodyta. Algoritmas – tai protokolo veiksmų seka, o pagalbos standartų tikslas – užtikrinti paslaugų kokybę ir saugumą. Kita vertus, galima turėti tarptautines gaires, tarptautinius protokolus, bet ne viskas tinka konkrečiai šaliai ir įstaigai. Tai dar vienas mokymų tikslas – išmokti pritaikyti tarptautines gaires taip, kad jos tiktų klinikinei praktikai Lietuvoje.

„Prof. Rūtos Nadišauskienės sprendimas pakviesti savo kolegas į tokio lygio mokymus kaip tik dabar, kai pradedame rengti diagnostikos ir gydymo protokolus, – labai toliaregiškas žingsnis“, – dėkodama už puikiai organizuotą renginį sakė prof. A. Kavoliūnienė. Seminaro lektoriai ir dalyviai neabejoja, kad ateityje tokie kursai būtų reikalingi visiems vadovams, administratoriams ir specialistams, kurie rengia tarptautinius, nacionalinius ar vietinius dokumentus, reglamentuojančius klinikinę praktiką. Taikant vienodą metodologiją būtų galima unifikuoti visos universitetinės ligoninės dokumentų bazę.

Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnyba
Nuotr. organizatorių


 vir Į viršų

Karo medicinos tarnybos padėka Kauno klinikų medikams

2013 m. lapkričio 22 dieną Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos kariai ir darbuotojai paminėjo 95-ąsias Lietuvos kariuomenės įkūrimo metines. Tradiciškai pasveikinęs visus su artėjančia švente, Karo medicinos tarnybos vadas plk. Gediminas Macijauskas apdovanojo labiausiai nusipelniusius karius bei civilius darbuotojus.  

Tęsiant aktyvų bendradarbiavimą su civilinėmis sveikatos priežiūros ir mokymo įstaigomis, renginyje dalyvauti pakviesti įvairių  medicinos įstaigų gydytojai. Krašto apsaugos ministro padėka už bendradarbiavimą ir tarpininkavimą leidžiant kariams atlikti valstybinę ir visuomeninę pareigą organizuojamose pratybose buvo apdovanotas LSMU ligoninės Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas. Kauno klinikų anesteziologai jau ketverius metus priima karo medikus – anesteziologus majorus, sudaro jiems sąlygas įgyti įgūdžių, kurių karo medikams prireikia išvykus į karo misijas. Pasak prof. A. Maco, ši KAM padėka – visos Anesteziologijos klinikos darbo įvertinimas. 

Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos informacija
Nuotr. Liudo Andriušio


 vir Į viršų

SVEČIAS IŠ LATVIJOS DOMĖJOSI UNIVERSITETO LIGONINĖS KŪRIMO PROCESU

Kaune lankėsi Rygos Stradinio universiteto (RSU) Tarybos pirmininkas Dins Šmits. Jis susitiko su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektoriumi prof. habil. dr. Remigijumi Žaliūnu, LSMU Medicinos akademijos kancleriu prof. habil. dr. Viliumi Grabausku, Kauno klinikų generaliniu direktoriumi prof. habil. dr. Renaldu Jurkevičiumi ir direktoriumi visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms prof. habil. dr. Žilvinu Padaiga.

Rygos Stradinio universitetas (buvęs Rygos medicinos institutas) parengia didžiąją dalį Latvijoje dirbančių gydytojų, odontologų, farmacininkų ir slaugytojų. Čia taip pat studijuoja būsimi visuomenės sveikatos, reabilitacijos, socialinių mokslų ir teisės specialistai. D. Šmits vadovauja universiteto Tarybai, kuri  RSU Senatui ir Rektoriui pataria finansų ir teisės klausimais, padeda rengiant universiteto plėtros strategiją. Kadangi Rygoje iki šiol nėra tikros universitetinės ligoninės, pagrindinis svečio iš RSU tikslas – susipažinti, kaip Kaune integruojamos medicinos studijos ir klinikinė praktika. Pasak D. Šmito, Lietuva – puikus pavyzdys, todėl latviams svarbi LSMU pagalba, kuriant universitetinės ligoninės teisinę bazę.

„Pradedant procesą, svarbu nustatyti aiškias taisykles. Reikia suprasti, kad gydytojai, studentai, dėstytojai ir mokslininkai turi vienodas teises kuriant santykius tarp universiteto ir ligoninės,“ – prof. V. Grabauskas priminė, kad proceso tikslas – triados sinergija, o sėkmė priklauso nuo sugebėjimo diskutuoti ir sutarti dėl esminių dalykų.

LSMU vadovai papasakojo, kaip buvo kuriama universitetinė ligoninė ir kaip universitetui sekasi bendradarbiauti su Kauno klinikomis, kuriant mokslo, studijų ir klinikinės praktikos vienovę.

Pristatydamas universiteto ir ligoninės valdymo struktūrą, prof. R. Žaliūnas atkreipė dėmesį, kad vadovaujančius postus ligoninėje užima žmonės, turintys ne tik klinikinio, vadybinio darbo patirties, bet ir patys užsiimantys mokslu. „Tokiu būdu į klinikinį darbą įtraukiamos studijos ir mokslinių tyrimų komponentai,“ – apie vadovams keliamus reikalavimus pasakojo prof. R. Jurkevičius.

 „Tarp universiteto ligoninės steigėjų – LSMU ir Sveikatos apsaugos ministerijos – turi vykti nuolatinis dialogas, – pabrėžė prof. V. Grabauskas. – Iš akademinės pusės svarbu turėti instrumentus, kuriais galima daryti įtaką ligoninės struktūrai ir veiklai“.

Po susitikimo svečias apsilankė ligoninės skyriuose, domėjosi, kaip vyksta darbas su studentais, rezidentais, kaip gydytojai derina klinikinį darbą ir akademinę veiklą. D. Šmits neabejoja, kad ši jo viešnagė ne paskutinė, nes universitetinės ligoninės kūrimo procese dar kils klausimų. Atsakymų į juos RSU atstovai tikisi ieškoti kartu su LSMU vadovais, jau atradusiais savąją sėkmingo bendradarbiavimo formulę.

Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnyba


 vir Į viršų

ĮSPŪDŽIAI IŠ KELIONĖS Į SIBIRĄ – ANT FOTODROBĖS

Akušerijos ir ginekologijos klinikos III aukšte (prie Nėštumo patologijos ir Priešlaikinio gimdymo ir nėščiųjų infekcijos sektorių) atidaryta fotografijų paroda „Kelionė į Sibirą 2013 m.“

Šių metų gegužės pabaigoje – birželio pradžioje grupė Lietuvos gydytojų lankėsi tolimajame Irkutske ir jo apylinkėse.

„Didžiausiąją „pasaulio šuliniu“ vadinamo ežero Olchono salą lankėme žvarbią ir lietingą dieną, todėl visu kūnu galėjome patirti, kaip jautėsi kadaise į šias vietas ištremti žmonės“, – įspūdžiais dalijasi gydytoja Laima Bagušytė.

Baikalo apylinkės įspūdingos atšiaurumu, didybe, kontrastais ir neįtikėtina įvairove – jų grožį galima lyginti su Norvegijos, Islandijos ar kitų Europos šalių nuostabiais vaizdais, o kai kur peizažas net primena gimtąjį pajūrį – Kuršių nerijos pakrantes.

Parodos organizatoriai tikisi, kad šie Sibiro didybės atspindžiai ir Jus pakvies į kelionę gamtos ir istorijos lobių link...


 vir Į viršų

Peties sąnario nestabilumas – jau nebe priežastis baigti sportinę karjerą

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose įdiegta nauja, pasaulyje dar neaprašyta peties sąnario nestabilumo gydymo metodika. Vienos kompleksinės endokospinės operacijos metu atliekama raiščių, kapsulės ir kremzlės rekonstrukcija.

Peties sąnario nestabilumas yra tokia būklė, kai dėl peties sąnario viduje esančių raiščių laisvumo įvairiomis kryptimis iš mentės sąnarinės duobės išnyra žastikaulis. Išnirimo padariniai dažnai būna drastiški – plyšta sąnarį stabilizuojantys raiščiai, lūžta žastikaulio ir mentės sąnarinės duobės kremzlės ir kaulai, suspaudžiamas ar netgi pažeidžiamas peties nervinis rezginys.

Po tokių traumų sportininkai (ypač tie, kurie sportuodami atlieka rankos judesius virš galvos) nebegali tęsti sportinės karjeros, jų peties sąnarys palaipsniui susidėvi ir tampa nebefunkcionalus. Pasaulyje taikoma daug įvairių operacinių metodikų, kuriomis bandoma rekonstruoti išnirimo metu plyšusius raiščius, pažeistą kremzlę ir kaulą. Tačiau po įprastų operacijų apie 20–40 procentų sportininkų nebepasiekia prieš traumas buvusio fizinio aktyvumo lygio ir nutraukia savo sportinę karjerą.

Naująją metodiką Ortopedijos ir traumatologijos klinikos prof. Rimtautas Gudas išbandė Austrijoje, Zalcburgo Paracelso Medicinos universiteto Anatomijos instituto laboratorijoje. Ten jis atliko keletą tokių bandomųjų peties sąnario endoskopinių operacijų. Prieš metus ši metodika pradėta taikyti Kauno klinikų Sporto traumų ir artroskopijos sektoriuje. „Pabrėžtina, kad operuotieji naujuoju metodu atgavo prieš traumas buvusį fizinį aktyvumą ir sėkmingai tęsia savo sportinę karjerą“, – pasakojo ne vieną profesonaliai sportuojantį atletą gydęs prof. R. Gudas.

Ši nauja, pasaulyje dar neaprašyta metodika, prof. R. Gudo jau pristatyta Frankfurte, Europos Sporto medicinos kongrese. Šių metų lapkričio pabaigoje kartu su kolegomis iš Vokietijos prof. R. Gudas atliks kelias parodomąsias operacijas Miuncheno universitetinėje ligoninėje, o gruodžio pabaigoje Rygoje vyksiančiame kongrese su šia metodika supažindins kolegas iš Latvijos. „2014 metais naująsias operacijas planuoju pristatyti Europos sporto traumatologijos ir artroskopijos draugijos (ESSKA) kongrese Amsterdame“, – artimiausiais planais pasidalijo naująjį metodą įdiegęs prof. R. Gudas.

Kauno klinikų Ortopedijos ir traumatologijos klinikos Sporto traumų ir artroskopijos sektoriuje gydomi sporto arba kitas sąnarių, raiščių, raumenų, sausgyslių traumas patyrę sportininkai profesionalai ir pacientai, kuriems intensyvi sportinė veikla sukėlė perkrovos – lėtinius – sindromus. Čia naudojama moderniausia artroskopinė įranga ir aparatūra, padedanti visas operacijas atlikti sąnarių viduje, neatliekant papildomų pjūvių. Sektoriuje dirba didžiausią patirtį šioje srityje sukaupę ortopedai. Taikomi visi naujausi minimaliai invaziniai kryžminių raiščių rekonstrukcijos, sąnario kremzlės atkūrimo, meniskus išsaugantys metodai. Sektoriuje atliekamos minimaliai invazinės peties, čiurnos, klubo, riešo, alkūnės ir sausgyslių makščių artroskopinės operacijos. Pacientus prižiūri kvalifikuoti specialistai, o esant neaiškumams situacija aptariama kartu su sporto traumų specialistais.

Kauno klinikų informacija


 vir Į viršų

Pacituoti jausmai

Akušerijos ir ginekologijos klinikos II aukšto fojė atidaryta Eglės Lipinskaitės darbų paroda „Jausmų citatos“. Lietingą lapkričio penktadienį susirinkusiems į parodos atidarymą paveikslai liudijo, kad ir gilus ruduo gali būti jausmingai šiltas.

„Tai gimimas. Ciklas gamtoje, ciklas žmogaus gyvenime. Manau, šie mano paveikslai rado savo vietą“, – apie parodos kūrinius sakė autorė.

Žemaitijos dailininkų sąjungos ir Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ narė dailininkė E. Lipinskaitė sava kūryba perbėgo per Lietuvą. Gimusi Marijampolėje, baigė Marijampolės dailės mokyklą ir studijavo menus Šiauliuose. Persikėlusi gyventi į Palangą, dailininkė pasinėrė į kultūrinį gyvenimą, įsitraukė į kūrybinės grupės „Mostas“ veiklą. Nuo 1993 m. dalyvauja vasaros tapybos pleneruose. 2008 12 17 – pirma bendra paroda su „Mosto“ kūrybine grupe. 2010-2011 m. dalyvavo tarptautiniame plenere Jūrmaloje (Latvija). Nuo 2000 m. rengia bendras ir personalines parodas. Į Kauno klinikas atvežta paroda suteikia galimybę pamatyti dainininkės jausmų atspindžius. Dailininkė sako labai mylinti Palangą, jūrą. Nors ir gimusi Suvalkijoje, sutinka būti vadinama palangiške.

Pristatydama parodą menininkė papasakojo apie savos kūrybos ypatumus. Minėjo, kad daug kūrybinių minčių gimsta pleneruose, esant toli nuo buities, nuo kasdieninių darbų. Nors drįsti tuo suabejoti, kai stebi kaklą apsivijusią dar nei 2 m. neturinčią dailininkės dukrytę Saulę... Saulė stebi mamą prie molberto ir tai, ką reikia daryti su spalvomis – jai jau aišku...

Pristatytoje parodoje eksponuojama dvylika darbų, didžioji jų dauguma nutapyti šiais metais. Dailininkė tapo ir ant šilko.

„Negaliu užrišti to kūrybinio maišo, negaliu laikyti savyje jausmų“, – sakė dailininkė.

Kokie tie jausmai? Ateisite į parodą ir pamatysite jų atspindžius menininkės sukurtuose darbuose. 

Džiuljeta Kulvietienė
K. Šimatonio nuotr.


 vir Į viršų

Lapkričio 17-oji – Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena, Diena, pilna vilties

Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena pirmą kartą Lietuvoje pradėta minėti tik prieš keletą metų.

Naujagimių anksčiau laiko susilaukusių tėvų asociacija „Padedu augti“ kartu su Neonatologijos studentų būrelio nariais lankė Neonatologijos klinikoje savo mažuosius naujagimius slaugančias šeimas. Asociacijos „Padedu augti“ nariai pakvietė medikus, besirūpinančius pačiais mažiausiais Lietuvos piliečiais, į vieną iš Neonatologijos klinikos auditorijų, norėdami dar kartą širdingai padėkoti.

„Be Jūsų rūpesčio ir darbo negalėtume minėti šios dienos. Jūsų nuoširdūs žodžiai ir darbai, tikėjimas bei padrąsinimas, kad viskas bus gerai – suteikia tėveliams daug vilties ir tvirtybės“, – šventės dalyviai dėkojo medikams ir visam aptarnaujančiam personalui bei įteikė po rožės žiedą.

„Padedu augti“ mamos papasakojo, kad 2011 m. gegužės mėn. buvo įkurta savanoriška organizacija „MP-mamos pienas“. Organizacija teikė mamų-savanorių pagalbą savipagalbos grupėse, organizavo pirmojo pasaulyje „Gyvybės medžio“ pasodinimą Kauno klinikų kiemelyje, priešais naujagimių reanimacijos langus, rinko lėšas Neonatologijos klinikos įrengimams atnaujinti ir kt. 2013m. spalio 2 d. „MP-mamos pienas“ tapo Naujagimių anksčiau laiko susilaukusių tėvų asociacija „Padedu augti“. Asociaciją įkūrė penkios mamos: socialinės darbuotojos Inga, Aušra ir Viktorija, psichologė Elena bei marketingo specialistė Julija.

„Tikime asociacijos tikslais, tikime savo idėja – ji padeda rasti viltį neišnešiotus naujagimius slaugantiems tėvams. Tikime, asociacija padės šviesti visuomenę, padės daryti gerus darbus“, – sakė „Padedu augti“ įkūrėjos.

Neišnešiotus kūdikius paauginusios mamos drąsina kitas mamytes. Kas gali geriausiai suprasti mamą, pagimdžiusią neišnešiotą kūdikį, kuris dažnai telpa delne, jei ne ta, kuri jau turi tokią patirtį? Kas daugiau, jei ne tai išgyvenusios mamos gali padėti atsakyti į klausimus: „Koks jis užaugs?”, „Ar iš viso užaugs?, „Kodėl taip nutiko būtent man?” ir į daug kitų klausimų. Kūdikio gimimas anksčiau laiko – didelis stresas visai šeimai, tai sukelia įvairias emocines reakcijas. Visos kylančios emocijos yra natūralios, reikalingos, kad vaikelio mama ir visa šeima galėtų kuo greičiau susitaikyti su įvykusiu faktu ir gyventi toliau, rūpintis savo mažyliu.

Neišnešiotais naujagimiais laikomi iki 37 nėštumo savaitės gimę kūdikiai. Į šį pasaulį toks mažylis atkeliauja per anksti, skubėdamas, dažnai negalintis savarankiškai kvėpuoti, valgyti. Jie paprastai sveria mažiau nei 2500 g. Vienas iš 10 naujagimių į gyvenimą ateina per anksti ir per mažas. Jų gimsta kiekvienais metais 15 mln. pasaulyje, 500 tūkst. Europoje, 1400 kasdien, 60 per valandą, 1 per minutę. Mūsų šalyje gimsta apie 2 tūkst. Per metus Kauno klinikose gydoma apie 150 vaikučių iki 1,5 kg svorio.

Šventinio renginio dalyvius džiugino muzikiniai intarpai ir sėkmės istorijos ne tik iš nuotraukų ekrane, bet ir papasakotos dviejų šaunių studenčių, kažkada paskubėjusių ateiti į šį pasaulį anksčiau...

Neonatologijos klinikos vadovė dr. Rasa Tamelienė padėkojo šventės rengėjams visos Neonatologijos klinikos darbuotojų vardu.

„Didelė kolektyvo dalis negali dalyvauti šioje puikioje šventėje, nes šiuo metu slaugo ir prižiūri pačius mažiausius bei gražiausius mūsų klinikos vaikučius, – sakė dr. R. Tamelienė. – Didžiuojuos, kad dirbu klinikoje, kurioje dirba patys geriausi savo srities žinovai. Mūsų klinikoje kūdikių iki 1 metų išgyvenamumas yra didesnis nei Europos vidurkis. Tuo mes labai džiaugiamės.“

„Linkime, kad buvę mažučiai jūsų vaikučiai plačiai išskleistų gyvenimo sparnus ir būtų sveiki bei pilnaverčiai mūsų visuomenės nariai“, – linkėjo klinikos vadovė.

Džiuljeta Kulvietienė
K. Šimatonio nuotr.


 vir Į viršų

Apie žmogaus ligų epigenomiką – iš eksperto lūpų

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) lankėsi Toronto universiteto profesorius Arturas Petronis, „Nature“ ir kitų prestižinių žurnalų mokslinių straipsnių autorius, tarptautiniu mastu pripažintas epigenetikos specialistas. Skaityti paskaitos apie žmogaus ligų epigenomiką prof. A. Petronis atvyko LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto vadovo prof. Limo Kupčinsko kvietimu.

 Į kviestinę paskaitą susirinko LSMU ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, dėstytojai, studentai ir doktorantai, besidomintys genetika, genomika ir epigenetika. Jau pirmieji prof. A. Petronio žodžiai (pvz., kad kiekvienas iš mūsų turi 99 proc. genų, bendrų su genialiuoju Albertu Einšteinu) nuteikė įdomiai pažinčiai su pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukiančia epigenetikos tyrimų sritimi.

Epigenetika – tai visiškas naujas požiūris į ligos kilmę. Klasikinės genetinės ligos, pavyzdžiui, cistinė fibrozė, Hantingtono liga ar pjautuvinė anemija, yra nulemtos vieno geno mutacijų. Tačiau toks mechanizmas nulemia tik 2 proc. žmogaus ligų. Likusieji 98 proc. ligų paveldimos ne pagal klasikinius Mendelio dėsnius: šioms ligoms priklauso ir vėžys, ir abiejų tipų diabetas, ir psichikos ligos, išsėtinė sklerozė, žvynelinė, astma. „Net jei yra tik vienas atvejis šeimoje, vis tiek polinkis susirgti šiomis ligomis paveldimas, – pabrėžia prof. A. Petronis. – Tačiau nėra aišku, kas nulemia, ar žmogus susirgs, ar ne.“

Epigenetikos tyrimų objektas yra ne DNR sekos, o tam tikri veiksniai, tarsi karoliai „puošiantys“ jas ir atliekantys DNR reguliavimo funkcijas. Būtent iš kartos į kartą paveldimi epigenetiniai veiksniai lemia, kurios genomo dalys naudojamos, o kurios – ne. Sutrikusi epigenetinių veiksnių reguliacija paaiškina nemendelinių ligų skirtumus.  Tarkim, skirtingą ligų paplitimą tarp vyrų ir moterų (pvz., kodėl moterys dešimtkart dažniau negu vyrai serga sistemine raudonąja vilklige, o berniukams penkis kartus dažniau nei mergaitėms pasireiškia autizmas), skirtumus tarp iš tėvo ir motinos paveldimų ligų (pirmojo tipo diabetą didesnė tikimybė paveldėti, jei juo serga vaiko tėvas, o ne motina). Kai kurie epigenetiniai veiksliai gali būti paveldimi kaip DNR. Skirtingai nuo DNR, epigenetiniai veiksniai gali būti modifikuojami vystymosi programų (pvz., embriogenezės) metu, juos keičia hormonų, aplinkos poveikis ir įvairūs atsitiktiniai įvykiai.

Medicinos studijas baigęs Kaune, šiuo metu prof. A. Petronis dirba Toronte, kur vadovauja Psichikos ir priklausomybės ligų centre veikiančiai Krembilio šeimos epigenetikos tyrimų laboratorijai. Profesorius supažindino su laboratorijoje atliekamais tyrimais, kurių pagrindinis tikslas – suprasti epigenetinių veiksnių įtaką psichikos sutrikimų atsiradimui ir įvairių kitų ne pagal Mendelio dėsnius paveldimų ligų, pvz., diabeto ar Krono ligos, etiologijai. Pasak prof. A. Petronio, šis darbas neretai primena adatos paiešką šieno kupetoje. Tačiau, nustačius ligas lemiančius epigenetinius mechanizmus, būtų galima sukurti naujus gydymo būdus, pagrįstus epigenetinių veiksnių modifikacija.

Milda Dambrauskienė
Nuotr. Prof. Limas Kupčinskas ir prof. Arturas Petronis


 vir Į viršų

PASIRAŠYTOS SUTARTYS DĖL ONKOLOGINĖS PAGALBOS TEIKIMO

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir keturiolika Kauno krašto ligoninių sutarė bendradarbiauti ligonių labui. Nuo lapkričio pradedama įgyvendinti projektą, kurio tikslas – pagerinti onkologinės pagalbos prieinamumą Kauno krašto gyventojams. Kartą per mėnesį Kauno klinikų specialistai vyks į sutartis sudariusias ligonines ir konsultuos pacientus, kuriems reikalinga onkologinė pagalba.

Į sutarčių pasirašymą atvyko LR sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas ir projekto partnerių – Kauno, Marijampolės, Alytaus bei Tauragės apskričių ligoninių – vadovai. Naujasis projektas yra kuriamo Onkologijos klasterio veiklos programos dalis. Onkologijos klasteris padės sumažinti onkologinės pagalbos netolygumus ir pagerinti tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą regionuose.

„Sutarčių pasirašymas – labai svarbus įvykis, – naujo bendradarbiavimo pradžia džiaugėsi Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius. – Tai rodo, kad ligoninės pradeda kalbėtis vienos su kitomis ir esame pasirengę bendradarbiauti pacientų labui.“

Sutartyse numatoma, kad Kauno klinikos teiks ambulatorines tretinio lygio gydytojo onkologo chemoterapeuto, gydytojo onkologo radioterapeuto, abdominalinės chirurgijos gydytojo ir gydytojo dermatovenerologo konsultacijas projekto partnerių patalpose. Šio bandomojo projekto tikslas – užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tęstinumą pacientams, kuriems įtariamos ar diagnozuotos onkologinės ligos.

„Onkologinės pagalbos pasiekiamumas lemia, ar žmogus gyvens, ar ne, – bendradarbiavimo naudą pabrėžė Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. dr. Elona Juozaitytė. – Glaudesnis bendradarbiavimas su kolegomis gydytojais padės paprasčiau spręsti klausimus dėl tolesnio gydymo ar komplikacijų.“

 „Įgyvendindamos šį projektą, Kauno klinikos galės atlikti universitetinės ligoninės misiją – su kitomis gydymo įstaigomis dalytis žiniomis, patirtimi ir naujausiomis technologijomis, kad aukščiausio lygio paslaugos, sudėtingiausi tyrimo ir gydymo būdai priartėtų prie paciento, – sakė Kauno klinikų direktorė valdymui ir plėtrai dr. Daiva Pentiokinienė. – Šis bandomasis projektas – naujas etapas tiek gydytojams, tiek pacientams, iš kurio daug išmoksime ir patobulėsime, kad visos paslaugos būtų orientuotos į pacientą“.

 

Milda Dambrauskienė
LSMU ligoninės Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vadovė
Tel.: 8 612 719 70, 8 37 32 6446
El. p. milda.dambrauskiene@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

Širdžių ir žvakių šviesoje...

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, Medicinos ir Veterinarijos akademijose LSMU Akademinė sielovada bei kapelionai akademinę bendruomenę ir visus darbuotojus bei studentus pakvietė prisiminti buvusius šalia, bet jau Amžinybės glėbin prisiglaudusius, uždegant jiems žvakelę.

Pirmadienį mūsų atminties žvakelėmis sužibo Kauno klinikų Šv. Luko koplyčia, LSMU MA M. Jankaus gatvėje įsikūrusio bendrabučio pirmo aukšto ir LSMU VA Centrinių rūmų fojė.Kauno klinikų Šv. Luko koplyčioje už visus mums mielus, bet jau amžiams mus palikusius Universiteto ir Klinikų bendruomenės narius bei pacientus Šv. Mišias atminties žvakelių šviesoje aukojo LSMU ir Kauno klinikų vyriausiasis kapelionas monsinjoras Artūras Jagelavičius.

„Jūsų darbas yra labai svarbus ir atsakingas, o svarbiausias analgetikas dvasiai – malda“, – dėkodamas bendruomenei už maldą, prisimenant Anapilin išlydėtus kolegas ir draugus bei pacientus, monsinjoras A. Jagelavičius linkėjo visiems daug kantrybės ir jautrumo, ko nuolat prisireikia kasdieniame mediko darbe.

Džiuljetos Kulvietienės tekstas ir nuotraukos


 vir Į viršų

LSMU mokyklos pedagogai pasirengę suteikti pirmąją pagalbą

Pirmąją rudens atostogų dieną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vidurinės mokyklos mokytojai paskyrė intensyviems pirmosios pagalbos mokymams. Nuo šiol LSMU mokykla – pirmoji ugdymo įstaiga Lietuvoje, kurios visi pedagogai moka suteikti pirmąją pagalbą pagal šiuolaikines rekomendacijas.

Per vieną dieną mokytojai ir būrelis moksleivių išmoko suteikti pagalbą skendusiam, patyrusiam elektros traumą ar apsinuodijusiam žmogui. Mokymų metu daug dėmesio skirta pradinio gaivinimo įgūdžių lavinimui, nes būtent  taisyklingi pirmieji pagalbos žingsniai nulemia gaivinimo sėkmę.

Kursų dalyviai susipažino su automatinio išorinio defibriliatoriaus (AID) naudojimu gaivinant staigios mirties ištiktą žmogų. Mokyklos darbuotojai mokėsi padėti užspringusiam asmeniui, vieni kitiems tvarstė menamas žaizdas ir imobilizavo „lūžusias“ galūnes.

Pasak LSMU mokyklos Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėjos Ingos Vaitekūnės, išmokti dalykai pravers ne tik darbe, bet ir gyvenime. „Per visus savo darbo metus dar niekada neturėjome tokio aukšto lygio mokymų, – kolegę papildė Pagrindinio ugdymo skyriaus vedėja Jolita Jukštaitė. – Kursai davė didžiulę praktinę naudą, supratimą ne tik  apie tai, ką reikia daryti, bet svarbiausia – kaip tai daryti.“

Mokymus vedė Kauno klinikose dirbančios slaugytojos Rita Bružienė, Silva Kostyliovienė ir Daiva Girdžiuvienė. Instruktorės kursų dalyvius sužavėjo savo kompetencija, gebėjimu matyti ir išgirsti kiekvieną dalyvį, atsakyti į visus klausimus. O jų mokymuose dalyvavusiems pedagogams kilo nemažai – nors, rodos, apie pirmąją pagalbą daug girdėta, gal net ne kartą mokytasi, tačiau šioje srityje per pastarąjį dešimtmetį daug kas keitėsi, todėl kursai buvo puiki proga atnaujinti žinias ir įgūdžius.

Nuoširdžiai dėkodamas renginio organizatoriams – UAB „Krizių tyrimo centras“, mokyklos direktorius Arūnas Bučnys neabejoja, kad ateityje tokie mokymai bus rengiami ir mokiniams. Taip bendromis jėgomis sukursime saugesnę aplinką ir brandesnę visuomenę.

Kauno klinikų informacija
Nuotr. Jolitos Jukštaitės


 vir Į viršų

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo

Dovana – tikslesnei diagnostikai ir gydymo sėkmei

Jau penktus metus iš eilės spalio mėnesį Kauno klinikos sulaukė labdaros – punkcinių adatų, kurios naudojamos krūties vėžio radiologinei diagnostikai. Biopsijai reikalingas adatas į ligoninę atvežė Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos („International Women’s Association of Vilnius“)  ir UAB „Roche Lietuva“ atstovai.

„Atrankinės patikros dėka Lietuvoje ir mūsų klinikoje pacientų skaičius auga, vis daugiau nustatoma ankstyvos stadijos vėžio atvejų, todėl biopsija tampa vis subtilesnė, – įsibėgėjančios programos rezultatus pateikė prof. Elona Juozaitytė. – Per dešimt metų, kai pradėta atrankinės mamografinės patikros programa, IV stadijos krūties vėžio atvejų sumažėjo perpus – nuo 14 proc. iki 7 proc. O I ir II stadijos navikai sudaro daugiau nei 70 proc. naujai diagnozuotų krūties vėžio atvejų“.

Generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, dėkodamas už paramą, pabrėžė, kad onkologija yra viena iš prioritetinių ligoninės veiklos sričių, tad ši dovana prisidės prie onkologijos srities stiprinimo Kauno klinikose ir padės gerinti teikiamos pagalbos kokybę.

Pasak prof. E. Juozaitytės, visame pasaulyje krūties vėžio atvejų skaičius auga, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1600 naujų krūties vėžio atvejų. Nors dauguma moterų yra virš 50 metų, tačiau gydytojos prisiminė ir jaunas pacientes, dar nesulaukusias trisdešimties.

 „Visoms moterims prieš operaciją atliekama biopsija, įvertinami rizikos veiksniai, kad būtų galima kuo tiksliau numatyti operacijos apimtį ir  suplanuoti tolesnį gydymą“, – apie padovanotų priemonių reikalingumą pasakojo dr. Eglė Jonaitienė.

Simona Dambauskas, viena iš Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos vadovių, sakė, kad labai svarbu matyti, kur išleidžiami per labdaros renginius surinkti pinigai – todėl smagu atvežti ligoninei reikalingas priemones, kurios prisidės prie krūties vėžio diagnostikos gerinimo. Moterų organizacijos atstovės prisiminė įdomų sutapimą – kai šių metų gegužės mėnesį vykusio labdaros projekto „Sužydėjusi viltis“ („Blossom of Hope“) metu buvo parduota Angelinos Jolie dėvėta suknelė, o po kurio laiko pasaulis išgirdo apie aktorei dėl vėžio grėsmės atliktą krūtų pašalinimo operaciją. Viešnios domėjosi genetinės diagnostikos galimybėmis Kauno klinikose ir sprendimais, kuriuos kartais tenka priimti, jei pacientei dėl genetinių mutacijų yra didelė krūties vėžio tikimybė.

Generalinis direktorius ir prof. E. Juozaitytė pristatė Sveikatos apsaugos ministerijos kuriamą integruotos sveikatos priežiūros sistemą ir nuo lapkričio mėnesio pradedamą vykdyti pilotinį projektą. Kauno klinikų specialistai vyks į rajonų ligonines ir ten konsultuos pacientus, kuriems reikalinga onkologų pagalba.


 vir Į viršų

Vaclovo Strauko fotografijų paroda „Kopos“

Iki 2014 m. sausio 14 d. Kauno klinikose (Eivenių g. 2), Endokrinologijos klinikoje ir Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriuje veikia Vaclovo Strauko fotografijų parodos iš ciklo „Kopos“.

Menotyrininkė Danguolė Ruškienė apie V. Strauko kūrybą rašo: „Vaclovas Straukas Lietuvos fotografijoje įvardijamas kaip  lyrinio realizmo atstovas. Temas šiai kūrybingai asmenybei diktavo pats gyvenimas. Kiekvienas iš autoriaus sukurtų fotografijos ciklų sietinas su vienu ar kitu jo gyvenimo etapu. Atradęs saviraišką fotografijoje, V. Straukas permąsto savo gyvenimo patirtis: vaikystę ant ežero kranto („Pamario motyvai“, „Kopos“), jaunystę, kai gyvenimo kelias pasuko Klaipėdos link („Jaunoji Klaipėda“), paauglystę ir darbo metus mokykloje („Paskutinis skambutis“). Jautri prigimtis, atida ir meilė gimtajam kraštui bei jo žmonėms formavo lyrišką pasaulėjautą, kuri laikui bėgant nuguldavo autoriniuose fotolakštuose. Taip kaupėsi nedidelės nuotraukų serijos, ilgainiui apjungtos į kelerius metus ar net kelis dešimtmečius vystomų temų fotografinius ciklus.

Vaclovas Straukas gimė 1923 m. Požerės kaime Šilalės rajone. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute. Po studijų lankė Valstybinio dramos teatro studiją ir kurį laiką vaidino Klaipėdos dramos teatre. Vėliau penkiolika metų mokytojavo įvairiose Žemaitijos krašto ir Klaipėdos mokyklose. Fotografija susidomėjo gana vėlai. Jau pirmajame fotografijų cikle „Pamario motyvai“ (1972 m.) menininkas atskleidė Klaipėdos bei pamario žvejų kaimų gyvenimo akimirkas. Baltijos pajūrio vaizdus įamžino cikle „Kopos“ (1975 m.). Bendravimo su mokiniais rezultatas buvo fotoserija „Jaunoji Klaipėda“ (1977 m.) bei ciklas „Paskutinis skambutis“ (1975-1987 m.), sulaukęs didelio pripažinimo. Vėliau autorius sukūrė kitas spalvotųjų ir nespalvotųjų fotografijų serijas „Neringa” (2004 m.), „Fotografijos” (2007 m.).

1971 m. Vaclovas Straukas tapo Lietuvos fotografijos meno draugijos, o nuo 1989 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariu. 1994 m. autoriui suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (EFIAP) nusipelniusio menininko vardas. 1999 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu, 2008 m. - skirta Lietuvos Respublikos vyriausybės kultūros ir meno premija. Menininko kūryba įvertinta 3 Grand Prix, 7 aukso, 6 sidabro medaliais ir apie 60 kitų įvairių  apdovanojimų.

Dar viena V. Strauko fotografijų paroda „Neringos peizažas“ iš spalvotųjų fotografijų serijos iki gruodžio 1 d. veikia ir Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Visos šios parodos skiriamos artėjančiam fotomenininko 90 metų jubiliejui paminėti.

Maloniai kviečiame.           
Parodų kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė

Parodas rengia galerija „Aukso pjūvis“


 vir Į viršų

Paminėta šv. Luko – medikų globėjo diena

Spalio 18 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo minima šv. Luko – medikų globėjo diena. Klinikų šv. Luko vardo koplyčioje iškilmingoms šv. Mišioms vadovavo Jo Ekscelencija Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, kartu koncelebravo I Kauno dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, Kauno klinikų kapelionai – vyr. kapelionas mons. Artūras Jagelavičius, kun. Gytis Stumbras ir kun. Andrius Alminas. Už visus gydytojus, slaugytojus ir Kauno klinikose besigydančius pacientus meldėsi gausiai susirinkę Klinikų administracijos atstovai, medicinos personalas, studentai bei ligoniai.

Homilijoje kapelionas mons. Artūras Jagelavičius kalbėjo apie mūsų amžių, kuris pasižymi didžiaisias mokslo laimėjimais ir technologijos pažanga. Nepaisant to, ligoniui ir dabar reikalingas gydytojas. Perfrazuojant dienos Evangeliją: ligonių – daug, o darbininkų – maža. Gyvename visuomenėje, kuri stengiasi panaikinti skausmą, kančias ir ligas, bet jos išlieka…

„Mieli gydytojai, jūsų darbas reikalauja kvalifikuočiausių žinių ir sugebėjimų, o labiausiai pasiaukojimo, titaniškos kantrybės ir gailestingumo, nes tik tada yra išsaugoma ir atstatoma ne tik ligonių sveikata, bet ir jų orumas, ligoniai sugrąžinami į pilnavertišką gyvenimą“, – kalbėjo kapelionas. Pripažindamas nuskausminimo svarbą gydymo procese, kapelionas sakė, kad kančia ugdo atjautą ir gailestingumą vienų kitiems. Reikia mokytis kančios mokykloje, kad suprastume kiekvieną kenčiantį ir žinotume, ką jam pasakyti. Kančia išbando ne tik ligonio kantrumą bei fizinius resursus, bet ir tikėjimą bei pasitikėjimą Dievu.

Monsinjoras citavo Popiežiaus Benedikto žodžius: „Ilgai trunkanti kančia suardo ir patikimiausią gyvenimo pusiausvyrą, išjudina tvirčiausius pasitikėjimo pagrindus ir kartais priverčia suabėjoti gyvenimo prasmingumu ir vertingumu“. Todėl ligoniai laukia ne tik medicininės pagalbos ligoje, bet ir žmogiškų atjaučiančių santykių. Kartais užuojauta būna vienintelė solidarumo ir meilės išraiška kenčiančiam žmogui.

Kunigai, teikdami Ligonio patepimo sakramentą, maldauja Dievo dvasiškai sustiprinti ligonį ir išlaisvinti jį iš kančių. Mons. A. Jagelavičius papasakojo apie italų gydytoją profesorių fiziologą Šv. Giuseppe Moscati, kuris gydytojų misiją ligoninėse įvardino taip: pasitelkus begalinį Dievo gailestingumą padėti ir aukotis. Profesorius visų savo ligonių klausinėjo, ar jie yra susitaikę su Dievu, ar naudojasi Sakramentais, ar jų sąžinės neslegia sunki nuodėmė? Jis tikėjo, kad palaiminti gydytojai, jei prisimena, kad ligonis turi ne tik kūną, bet ir nemirtingą sielą. Kapelionas kvietė apmąstyti savo pašaukimą ir suprasti, kad tarnystė prie ligonio lovos gali tapti nuoširdžiausia ir giliausia malda.

Svetlana Adler-Mikulėnienė, LSMU sielovados koordinatorė
Nuotr. Liudo Andriušio


 vir Į viršų

Vilsono liga ir ūminė intermisinė porfirija – retos, sunkiai nustatomos, bet gydomos ligos

Kaune įvyko tarptautinė konferencija, skirta dviem retoms patologijoms – Vilsono ligai ir ūminei protarpinei porfirijai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus universiteto mokslininkų iniciatyva apie šias dvi gyvybei pavojingas, tačiau sunkiai diagnozuojamas ligas kalbėjo Lietuvos genetikai, vaikų ir suaugusiųjų gastroenterologai, neurologai, patologai ir lektoriai iš užsienio. 

Kodėl vertėjo šioms ligoms skirti atskirą renginį? Pasak pagrindinio konferencijos organizatoriaus LSMU Gastroenterologijos klinikos vadovo prof. Limo Kupčinsko, tiek Vilsono liga, tiek ūminė protarpinė porfirija  nustatomos rečiau nei galėtume tikėtis pagal kitų šalių duomenis. LSMU Neurologijos klinikos vadovė prof. Daiva Rastenytė pabrėžė, kad abi šios retos ligos gali būti gydomos – todėl svarbu jas įtarti ir laiku nustatyti. Daugiadalykį retų ligų pobūdį puikiai atspindėjo ir renginio formatas. Apie abi ligas kalbėjo neurologas ir gastroenterologas, pristatydami jų klinikinei praktikai aktualias ligos ypatybes.

Sergant Vilsono liga, per didelė vario koncentracija pažeidžia kepenis, nervų sistemą ir psichiką. Laiku nustatyta diagnozė gali apsaugoti pacientą nuo grėsmingų ligos komplikacijų, netgi išgelbėti jam gyvybę. Prof. L. Kupčinskas išskyrė tris sąlygas, būtinas norint išvengti kraštutinės gydymo priemonės – skubios kepenų transplantacijos. Pasak profesoriaus, kuo daugiau gydytojų (šeimos gydytojų, gastroenterologų, chirurgų, neurologų, psichiatrų) turi žinoti apie Vilsono ligą, ūminio kepenų funkcijos nepakankamumo atveju reikia kuo greičiau nustatyti diagnozę, o esant kepenų cirozei – diferencijuoti šios būklės priežastis ir pradėti specifinį gydymą penicilaminu arba cinko acetatu. Prof. L. Kupčinskas pasidalijo didele asmenine patirtimi diagnozuojant ir gydant šią  retą, bet gyvybei pavojingą ligą, Kauno klinikų poliklinikoje jis prižiūri per 30 šia lėtine liga sergančių ligonių. Vilsono ligos molekulinė genetinė diagnostika pasiekiama ir Lietuvoje – apie tai kalbėjo jau prieš dešimtmetį LSMU ligoninėje Kauno klinikose šią metodiką įdiegęs dr. Laimutis Kučinskas. Lietuvos patologų draugijos valdybos pirmininkė Inga Gudinavičienė savo pranešimu iliustravo patologų vaidmenį nustatant Vilsono ligos diagnozę ir stebint ligos eigą.

Neurologo požiūrį į Vilsono ligą ir ne vieną įsimintiną ligos atvejį pateikė prof. Ana Člonkovska, dirbanti Varšuvoje, didžiausiame Lenkijoje Vilsono ligos centre. Konferencijos dalyviai lektorei pateikė daug klausimų apie retų ligų centro veiklos organizavimą ir koordinavimą, patirtį prižiūrint lėtinėmis ligomis sergančius pacientus bei jų šeimos narius. Ilgametę patirtį sukaupusi specialistė pabrėžė, kad gerai valdoma liga suteikia galimybę susilaukti vaikų ir nugyventi visavertį gyvenimą.

Apie Lietuvoje retai nustatomą ligą – ūminę protarpinę porfiriją, šiuolaikinę jos diagnostiką ir gydymą pasakojo dr. Raili Kauppinen iš Suomijos. Dėl paveldėto hemo gamybos sutrikimo ligoniams pasireiškia stiprūs pilvo ir galūnių skausmai, virškinimo sistemos sutrikimai, traukuliai, kas dešimtas ligonis krizės metu gali mirti. Norėdami išvengti ligos priepuolių, ligoniai turėtų saugotis sukeliamųjų veiksnių, ypač alkoholio, badavimo ir tam tikrų vaistų. Prof. J Vilniaus universiteto Santariškių klinikose ir Kauno klinikose dėl šios ligos gydytus pacientus, Gydytojai išreiškė norą turėti specifinį uroporfobilinogeno tyrimą ir nors vienam pacientui reikalingą specifinių vaistų (hemino) kiekį, kad patvirtinus porfirijos diagnozę būtų galima kuo greičiau suteikti kvalifikuotą pagalbą.

Milda Dambrauskienė
Nuotr. Linos Pankratjevaitės


 vir Į viršų

Klinikose pagerbti sporto medikai – Europos vicečempionai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas ir Kauno klinikų administracija pagerbė iš Europos vyrų krepšinio čempionato grįžusius rinktinės medikus. Šis susitikimas buvo proga pasidžiaugti sidabro medaliais, padėkoti už universiteto, ligoninės vardo garsinimą, pasidalyti dar šviežiais darbo su rinktine įspūdžiais ir kartu aptarti rūpesčius, susijusius su sparčiai augančia pagalbos sportininkams apimtimi.

LSMU Sporto instituto direktorius prof. Rimtautas Gudas, Reabilitacijos klinikos gydytojas Vytenis Trumpickas ir masažuotojas Aleksej Peletskij krepšininkams talkina jau septintus metus. Pasak prof. R. Gudo, įsteigus Sporto institutą, darbai vyksta dar didesniu tempu, nes derinant mokslą ir praktiką galima veiksmingiau padėti sportininkams. Be to, daugiaprofilinėje ligoninėje yra puikios sąlygos gauti įvairių sričių kvalifikuotų specialistų – ne tik sporto medikų, bet ir kardiologų, ortopedų traumatologų, endokrinologų ir kt. – konsultacijas.

Susitikimo metu aptarti universiteto planai stiprinti sporto bazę, pasitelkiant sporto medicinos specialistus aktyvesnei fizinei veiklai paskatinti LSMU ir Kauno klinikų bendruomenę. Generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, kalbėdamas apie sporto medicinos plėtros perspektyvas, pritarė, kad pirmiausia svarbu patiems būti sveikiems ir rodyti pavyzdį, todėl numatoma kurti palankesnes sąlygas darbuotojams sportuoti. 

 

Kauno klinikų inf.
K. Šimatonio nuotraukos


 vir Į viršų

Spalio 12-oji – Pasaulinė organų donorystės diena

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos sulaukė Nacionalinio transplantacijos biuro padėkos už dalyvavimą organų donorystės ir transplantacijos procese.

Kauno klinikos – aktyviausiai donorus rengianti ligoninė Lietuvoje. Per 2012 metus mūsų šalyje iš viso paruošti 22 multiorganiniai donorai – t. y., donorai, kurių organai išgelbėjo kelių žmonių gyvybes. Beveik pusė – net 10 donorų buvo gydyti Kauno klinikų intensyviosios terapijos skyriuose.

Šiemet per paskutinę vasaros savaitę Kauno klinikose, nustačius galvos smegenų mirtį, išlaikyti ir paruošti trys efektyvūs donorai. Iš jų eksplantuoti (paimti persodinimui) inkstai ir ragenos persodinti dešimčiai recipientų. Šešiems pacientams atliktos inkstų transplantacijos, keturiems – ragenų.

Inkstai persodinti 39 ir 61 metų vyrams bei keturioms 42–64 metų moterims. Šie inkstų nepakankamu sergantys ligoniai transplantacijos laukė nuo mėnesio iki 2 metų. Donorų ragenos padovanojo regėjimą dviem moterims (33 ir 44 metų) bei dviem vyrams (42 ir 76 metų).

Nepaisant kvalifikuotų specialistų indėlio, visos šios operacijos būtų neįmanomos be donorų artimųjų supratimo ir pritarimo. Bendraudami su potencialių donorų artimaisiais gydytojai pastebi, kaip keičiasi žmonių požiūris į donorystę – visi supranta transplantacijos reikalingumą. Dažniausiai donoro šeimos nariai paaukoti organus atsisako tuomet, kai žino, kad jų artimasis nepritarė donorystei arba būtų nesutikęs to daryti. Būna atvejų, kai pripažįsta, kad taip ir neteko su artimuoju pasikalbėti šia tema.

Spalio 12-ąją minimos Pasaulinės organų donorystės dienos tikslas – skleisti informaciją apie donorystę ir transplantaciją, apie teisinius bei medicininius jų aspektus, kad kiekvienas žmogus galėtų apsispręsti dėl donorystės ir šį sprendimą praneštų savo artimiesiems.


 vir Į viršų

Neatlygintina kraujo donorystė – gydytojo darbo dalis

Kiekvieną dieną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose sunaudojama daug kraujo, todėl jo poreikis, o kartais net ir trūkumas, išlieka aktuali problema. Akušerijos ir ginekologijos klinika yra viena iš daugiausiai kraujo ir jo komponentų suvartojančių klinikų. Todėl keturiolika Akušerijos ir ginekologijos klinikos rezidentų nusprendė papildyti kraujo donorų būrį ir neatlygintinai davė kraujo.

„Klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė nuolat primena, kad trūksta donorų, todėl skatiname pacienčių artimuosius apsilankyti Kauno klinikų Kraujo centre ir paaukoti kraujo. Dalijame skrajutes, šnekamės su pacientėmis, jų artimaisiais“, – apie priežastis, paskatinusias suorganizuoti donorystės akciją, pasakoja gydytojas rezidentas Tadas Vanagas.

Rezidentai supranta, kad būdami gydytojais privalo ne tik atlikti savo tiesioginį darbą, bet ir užsiimti savanoriška, neatlygintina veikla, kurios dalis – kraujo donorystė. Savanoriškas darbas yra labai vertinamas Skandinavijos šalyse, tačiau nėra gajus Lietuvoje. „Esame jauni ir sveiki žmonės, gydytojai, kurie gali padėti pacientui ne tik palatoje ar operacinėje, tačiau ir po darbo valandų“, – tvirtina gydytojas rezidentas Artūras Sukovas.

Žmonės kraujo duoda nepakankamai, todėl nuolat jaučiamas jo trūkumas. Tikriausiai taip yra dėl visuomenėje paplitusio mito, kad kraujas bus naudojamas kaip komercinė prekė, o ne priemonė pacientams gydyti. Ši nuomonė yra labai klaidinga ir žalinga, nes Kauno klinikų Kraujo centre surinktas kraujas ir jo komponentai naudojami tik Kauno klinikų pacientams gydyti.

Savo akcija jaunieji Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojai norėtų priminti ir parodyti, kad kraujo gali duoti bet kas ir bet kada. Dalydamiesi įspūdžiais, jie vienu balsu tvirtino, kad procedūra yra visiškai neskausminga, trunka vos keliolika minučių, o malonus Kraujo centro personalo bendravimas bei šiltas arbatos puodelis nuramina bet kokį kilusį nerimą.

„Norime ypač paskatinti visus jaunus žmones tapti neatlygintinais kraujo donorais. Tikimės, jog mūsų pavyzdžiu paseks ir kitų klinikų rezidentai, – neabejoja būsimieji akušeriai ginekologai. – Juk vieną dieną mums patiems ar mūsų artimiesiems gali prireikti kraujo.“

 

Akušerijos ir ginekologijos klinikos rezidentai
Autorių nuotr.


 vir Į viršų

Baltic Headache days startavo Kaune

Kaune įvykusioje tarptautinėje konferencijoje geriausi Lietuvos specialistai ir svečiai iš užsienio diskutavo apie galvos skausmų patofiziologijos, diagnostikos ir gydymo aspektus. Pasak renginio organizatorės, Lietuvos galvos skausmų specialistų asociacijos prezidentės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurologijos klinikos profesorės Dianos Obelienienės, ši konferencija – Pasaulinės galvos skausmų asociacijos remiamo projekto Baltijos galvos skausmų dienos (angl. Baltic Headache days) pradžia. Užsienio šalių lektoriai, pasidaliję patirtimi su Lietuvos gydytojais, toliau išvyko į Rygą ir Tartu. Ten, prisijungus geriausiems vietos specialistams, įvyko tokios pačios konferencijos, skirtos aktualiausiems klausimams galvos skausmų diagnostikos ir gydymo srityje.

Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos inf.


 vir Į viršų

Kauno klinikose lankėsi garbūs svečiai iš Gruzijos

Šį trečiadienį Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir jo ligoninėje Kauno klinikose lankėsi Gruzijos švietimo ir mokslo viceministras Tamazas Marsagishvilis ir Gruzijos konsulas Galaktionas Paichadzė.

Savaitės pradžioje svečiai dalyvavo Vilniuje vykusioje konferencijoje „Europos tarptautinis bendradarbiavimas ir Rytų partnerystės stiprinimas mokslinių tyrimų, ekspertinės plėtros ir inovacijų srityse“. Rytų partnerystė – tai viena prioritetinių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai sričių. Šia iniciatyva siekiama toliau stiprinti Rytų partnerystės šalių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – politinę asociaciją ir ekonominę integraciją. 

Apie bendrą universiteto ir ligoninės darbą svečiams iš Gruzijos pasakojo LSMU rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas, prorektorė studijų reikalams prof. habil. dr. Daiva Rastenytė, Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, direktorė valdymui ir plėtrai dr. Daiva Pentiokinienė. Po susitikimo delegacija iš Gruzijos aplankė Vaikų ligų kliniką, Radiologinės diagnostikos centrą, LSMU biblioteką, domėjosi, kaip po vienu stogu integruojama klinikinė praktika, moksliniai tyrimai ir naujų specialistų rengimas.

 

Kauno klinikų informacija
K. Šimatonio nuotr. Prof. habil. dr. R. Jurkevičius, T. Marsagishvilis ir prof. habil. dr. R. Žaliūnas.


 vir Į viršų

Kviečiame į Gintauto Skuodo fotografijų parodą „Tapybinė vizija“

Iki lapkričio 18 d. Kauno klinikose Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriuje (2 aukšte) veikia kamerinė Gintauto Skuodo fotografijų paroda „Tapybinė vizija“.

Gintautas Skuodas fotografija susidomėjo prieš daugiau nei dešimt metų. Autorius pamena, kad pirmasis jo fotoaparatas buvo SMENA 3 M. Dar lankydamas piešimo pamokas pas dailininką A. Siurvilą,  perėmė daiktų piešimą plokštumomis, tuo metu išmoko derinti spalvas, „matyti” šviesos kritimą ant objektų. Tapybos pamokas autorius sėkmingai pritaikė ir fotografijoje. Parodoje eksponuojamos ant drobės atspaustos fotografijos dažnam žiūrovui  iš pirmo žvilgsnio primena tapybos kūrinį. Fotografijose autorius fiksuoja gerai žinomus Kauno architektūros objektus, senamiesčio gatveles, funikulierių. Autoriaus fokusuotas ar panoraminis žvilgsnis į pažįstamas Kauno erdves pateikia itin individualų miesto vaizdinį, kuriame svarbus ne tik istorinės erdvės fiksavimas, bet ir tapybinis štrichas, spalvinis niuansuotumas, vedantis į atrodytų kasdienybėje pabodusio miestovaizdžio simboliką. 

Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė


 vir Į viršų

Plastinei ir rekonstrukcinei chirurgijai Kaune – 40 metų

Pirmadienio rytą Kauno klinikų chirurgų penkminutės metu Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas prof. Rytis Rimdeika kolegas pasitiko nekasdieniška informacija. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis pasirašė pagyrimo raštus 40 metų plastinei ir rekonstrukcinei chirurgijai paskyrusiems medikams. Prof. R. Rimdeika pagyrimo raštus perdavė gydytojams Reginai Ūselienei ir Antanui Ksaverui Sincevičiui bei dr. Jurijui Klebanovui.

 „Skyrius, pradėjęs veiklą kaip nudegimų, išaugo į visavertę Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos kliniką, kuri pripažįstama ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Žvelgiant į 3 Baltijos šalis – esame neabejotini lyderiai – gydome daugiausia pacientų, intensyviausiai atliekame mokslinį darbą, rengiame daugiausiai specialistų, organizuojame daugiausia įvairių mokslinių renginių, pas mus atvyksta gausiausiai svečių“, – turi ką papasakoti 20 metų Kauno klinikoms atidavęs prof. R. Rimdeika.

 „Knygelė „Universitetinė plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija Kaune 1972–2012 m.“ specialiai parengta taip, kad nebūtų vieno klinikos kūrimo istorijos vertinimo, – sakė prof. R. Rimdeika. – Knygoje pateikiami prisiminimai ir tam tikrų laikotarpių vertinimai tų asmenų, kurie aktyviai dalyvavo kuriant kliniką įvairiais jos etapais. Tikimės, kad leidinys bus įdomus ir padės geriau pažinti plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos Kaune kūrimo procesą, laimėjimus, pasiekimus ir sunkumus. Visų indėlis į klinikos kūrimą yra unikalus. Taip pat ir jų nuomonė bei prisiminimai.“

Džiuljeta Kulvietienė
Liudo Andriušio nuotr.


 vir Į viršų

„Rotary“ dovana „Lopšeliui“ padės pastatyti pacientus ant kojų

Rugsėjo mėn. LSMU ligoninės Kauno klinikų filialas Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ „Rotary“ klubų dėka įsigijo JAV pagamintą įrangą „LiteGait“, skirtą eisenos korekcijai ir mokymams po įvairių galvos bei nugaros smegenų pažeidimų bei sergantiems nervų ir raumenų ligomis.

 „Ši įranga leidžia susikoncentruoti į paciento funkcijos sutrikimą, nereikia saugoti ir baimintis, kad pacientas nugrius. „LiteGait“ prietaisas suteikia galimybę išlaikyti taisyklingą laikyseną, mažina kūno svorio poveikį, palengvina apatinių galūnių koordinavimo mokymą. Taip pat sudaro sąlygas rankiniu būdu nesudėtingai keisti kojų ir dubens padėtis, todėl leidžia pasiekti norimą eisenos modelį. Jo pagalba pacientas gali pereiti iš vienos patalpos į kitą“, – įspūdžiais dalijosi kineziterapeutė Toma Garbenytė.

„Kiekvienais metais sulaukiame pacientų paauglių su įvairiomis traumomis, jiems reikalinga reabilitacija. Ypač – pasibaigus vasarai, kai liūdnas pasekmes palieka nardymas, įvairios transporto traumos, – pasakojo gydytoja Daiva Bartkuvienė. – Statome tokius pacientus ant kojų ir mokome vaikščioti iš naujo. Tada ir reikalinga įranga, padedanti saugiai jaustis ir pacientui, ir kineziterapeutui – kiekvienas gali susikoncentruoti ties savo funkcijomis, nesibaiminant dėl saugumo. Tokia įranga yra pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje.“

 

Kauno klinikų informacija
Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ archyvo nuotraukos


 vir Į viršų

Pasaulinės sepsio dienos minėjimas Kauno klinikose

Rugsėjo 13-oji – Pasaulinė sepsio diena 

Pasaulinės sepsio dienos minėjimas Kauno klinikose 

Rugsėjo 13 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose paminėta Pasaulinė sepsio diena. Sepsio dienos tikslas – supažindinti visuomenę su šia problema ir aptarti būdus, kaip sepsio išvengti. 

Ta proga LSMU Vaikų ligų klinikoje vyko trumpa konferencija, skirta kūdikių ir vaikų sepsio problemai. Prof. Rimantas Kėvalas paminėjo, kad kasmet pasaulyje nuo sepsio miršta daugiau nei 6 mln. kūdikių ir mažų vaikų. Prieš 50 metų mirštamumas dėl sepsio tarp vaikų siekė net 97 proc. Išsivysčiusiose šalyse sepsis vis dar yra pagrindinė vaikų mirties priežastis ir, nepaisant medicinos pažangos, miršta kas dešimtas vaikas, kuriam išsivysto sepsis.

Nuo sepsio gali apsaugoti skiepai, padedantys išvengti bakterinių infekcijų, sveikas gyvenimo būdas, maistas, fizinis aktyvumas, paprasčiausia rankų higiena. Be to, esant infekcijai, svarbu laiku kreiptis į medikus, laikytis jų nurodymų vartojant antibiotikus. Prof. R. Kėvalas pabrėžė, kad kovojant su sepsiu  svarbu įdiegti standartizuotas metodikas skubios pagalbos ir priėmimo skyriuose – kad būtų galima atskirti vaikus, kuriems gali būti bakterinė infekcija ir greičiau pradėti gydymą.

Paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ iniciatyva po konferencijos vaikus nudžiugino spalvinga akcija - nuo Vaikų ligų klinikos terasos į dangų pakilo geltoni balionai, kurie išskraidino ligoninėje gydomų vaikų svajones – lai jos išsipildo.

Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnyba

A. Aleksandravičiaus nuotr. Prof. R. Kėvalas su pacientu Giedriumi, kurio mama jau nesuskaičiuoja, kiek kartų sūnus išgelbėtas iš sepsio gniaužtų.


 vir Į viršų

PARODOJE „MOTINYSTĖ“ – ŽINDANČIOS MOTINOS IŠ VISO PASAULIO

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje atidaryta Edmundo Kolevaičio fotografijos darbų paroda „Motinystė“. Nuotraukose užfiksuotos motinos su vaikais iš įvairiausių pasaulio šalių – Vietnamo, Indijos, Kambodžos, Indonezijos, Kubos, Etiopijos, Zanzibaro ir Pietų Afrikos Respublikos.

 

Atidarydama parodą, Akušerijos ir ginekologijos klinikos doc. Regina Mačiulevičienė kvietė fotografijose pamatyti visas negandas nugalinčią begalinę motinų meilę savo vaikui, neišmatuojamą pasiaukojimą, atsidavimą ir gyvenimo džiaugsmą sunkiomis gyvenimo sąlygomis. „Žvelgiant į šias nuotraukas, atrodo, kad tos moterys gyvena toli, kad tos šalys mums tolimos ir nepažįstamos, tačiau visos ribos dingsta, kai kalbame apie jausmus, apie motinos meilę savo kūdikiui, kuri nepriklauso nei nuo odos spalvos, nei nuo šalies, kurioje gyveni. Doc. R. Mačiulevičienė pabrėžė, kad maitinimas krūtimi – tai neįkainojama vertybė ne tik kūdikiui, jo ryšiui su motina, bet ir pačiai moteriai. Naujausių tyrimų duomenys patvirtina, kad žindymas apsaugo nuo krūties, kiaušidžių vėžio, sumažina nutukimo, cukrinio diabeto ir osteoporozės riziką.

Nors šios fotografijos – tik nedidelė dalelė E. Kolevaičio darbų, bet jos puikiai liudija fotomenininko gebėjimą įžvelgti ir parodyti grožį, atspindėti jausmus, kurie kitiems keliautojams tarsi praslysta pro akis. Pats parodos autorius tikisi, kad eksponuojami kadrai sukels naujų minčių, privers susimąstyti apie tai, apie ką anksčiau nepagalvodavome, sužadins smalsumą ir paskatins kurti. E. Kolevaitis – entuziastingas Kauno senamiesčio puoselėtojas, verslininkas, nuo 2002 m. priklauso Lietuvos fotomenininkų sąjungai, 2005 m. jam suteiktas meno kūrėjo statusas.

Išskirtinės parodos organizatoriai kviečia visus užsukti į Akušerijos ir ginekologijos klinikos II a. fojė ir pasigrožėti įspūdingomis fotografijomis iš tolimų kraštų.

LSMU ligoninės Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnyba
Tel.: 8 646 89 474, 8 37 326581
El. p. atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

Ligoninės tikslas – tarnauti žmonių sveikatai

Rugsėjo pirmąją Kauno klinikos pasitiko tradiciška šventine penkminute, skirta mokslo ir žinių dienai.

Pirmadienio rytą susirinkusiuosius pasveikino Kauno klinikų Generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius ir sakė, kad reta ligoninė Lietuvoje mini rugsėjo pirmąją. Pasak Generalinio direktoriaus, Kauno klinikos yra maloni išimtis, nes čia mokosi studentai medikai, čia ne tik pritaikomos, bet ir kuriamos mokslo žinios.

LSMU Rektorius prof. Remigijus Žaliūnas pasidžiaugė priėmino į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą rezultatais. Šiais metais studijas LSMU pradėjo daugiau nei 1500 pirmakursių, 150 iš jų – studentai iš užsienio šalių. Rektorius pasidžiaugė ir atidaryta LSMU mokykla, į kurią susirinko 500 moksleivių.

„Tai puiki investicija į mūsų jaunimą ir jaunąją kartą, nes, kaip žinome, talentus reikia pradėti rengti kuo anksčiau, – sveikindamas su mokslo ir žinių švente sakė Rektorius. – Tikimės, kad šios ligoninės durys bus dar plačiau atvertos jaunajai kartai, o darbuotojai neieškos laimės privačiose struktūrose.“

Klinikų bendruomenę su rugsėjo 1-ąja sveikino ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis linkėjo – nieko nebijoti ir širdyje turėti laisvę.

„Gyvenimas juda pirmyn. Linkiu gyventi kuriant, o ne stabdant, dalyvauti inovacijų procesuose, dirbti ir judėti į priekį“, – sakė prof. D. Pavalkis.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna linkėjo kantrybės, ištvermės, gerų rezultatų, realių kūrybinių minčių išsipildymo ir naujų idėjų įgyvendinimo.

„Mokslas ir žinios yra didžiausia mūsų investicija į save pačius. Nuo šių investicijų priklausys, kiek gražesniu taps mūsų miestas ir mūsų tėvynė“, – sveikindamas sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Lietuvos Respublikos Seimo narė prof. Vida Marija Čigriejienė prisiminė rugsėjo 1-osios reikšmingumą ir su sėkmingo darbo pradžia sveikino naująjį Kauno klinikų Generalinį direktorių prof. R. Jurkevičių bei padėkojo 18 metų Klinikoms vadovavusiam prof. Juozui Pundziui ir jo komandai.

„Daugiau nei 70 metų stovi ši ligoninė. Ji pastatyta labai kilniam tikslui – tarnauti Lietuvos žmonių sveikatai, kartu jos misija yra būti svarbia universiteto dalimi, rengti būsimus medikus, – baigdamas šventinę penkminutę sakė Klinikų Generalinis direktorius prof. R. Jurkevičius. – Tai didelis įpareigojimas mums visiems ir man konkrečiai: eiti pažangos keliu, siekti, kad ligoninė būtų atrama Lietuvos žmonėms, taip pat – visai Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai. Dėkoju buvusiam Kauno klinikų Generaliniam direktoriui prof. J. Pundziui ir visai jo komandai, kurie 18 metų vedė šią ligoninę pažangos keliu. Nuoširdus ačiū jiems visiems.“

Generalinis direktorius pristatė naujus Kauno klinikų direktorius. Prof. Albinas Naudžiūnas – vadovaus Kauno klinikų medicinai ir slaugai. Dr. Daiva Pentiokinienė – direktorė valdymui ir plėtrai. Ekonomikai ir infrastruktūrai vadovaus prof. Artūras Grebliauskas. Prof. Žilvinas Padaiga bus atsakingas už ligoninės strateginę plėtrą – direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms.

Šventinę penkminutės nuotaiką palaikė LSMU MA choras „Neris“ ir jo solistė, 2013 m. konkurso „LSMU GOT TALENT“ laureatė Toma Grigalaitytė.

Džiuljeta Kulvietienė
Nuotraukos - Kęstučio Šimatonio.


 vir Į viršų

Endoskopinė kaukolės chirurgija: „Šiandien stebuklas, rytoj – kasdienybė“

Vasarai bėgant į pabaigą, Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) įvyko kursai, skirti ančių ir kaukolės pamato endoskopinei chirurgijai. Tai pirmieji tokio masto mokymai visoje Rytų Europoje, į kuriuos susirinko dalyviai iš įvairių pasaulio šalių.

 Kursai buvo skirti neurochirurgams bei ausų, nosies ir gerklės (ANG) ligų gydytojams, kadangi atliekant tokio tipo operacijas būtinas glaudus šių sričių specialistų bendradarbiavimas. Mokymų metu dalyviai supažindinti su endoskopinės chirurgijos privalumais, trūkumais, jiems pristatyti gydymo rezultatai. Žiniomis su chirurgais dalinosi visame pasaulyje garsūs specialistai iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados: prof. Ricardo L. Carrau, prof. Amin B. Kassam, prof. Daniel M. Prevedello bei LSMU ligoninės Kauno klinikų (KK) Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytojas doc. Saulius Vaitkus. Organizuojant šiuos kursus nuo pat idėjos dalyvavo Anatomijos instituto direktorius prof. Dainius H. Pauža, taip pat KK Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas, KK Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovas prof. Virgilijus Ulozas, prof. Nora Šiupšinskienė ir kiti.

 Endoskopinės kaukolės pamato operacijos – naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Jas gali atlikti tik tarpdisciplininės komandos – ANG chirurgai bei neurochirurgai operuodami kartu. Operacijoms reikalinga specializuota endoskopinė įranga. Specialistų teigimu, endoskopinė chirurgija per nosį – tai minimaliai invazinė neurochirurginių operacijų technika, kuri leidžia neurochirurgui pasiekti sunkiai prieinamą kaukolės pamatą, kaukolės ertmę ir stuburo viršutinę dalį per nosį bei prienosinius ančius. Endoskopinės chirurgijos dėka nereikia pjūvių veide, nelieka randų, mažiau traumuojamos smegenys ir nervai, dėl to po operacijų pacientai gyja trumpiau, lengviau, jiems mažiau skauda. Taip pat po šių operacijų galima greičiau taikyti chemoterapiją arba radioterapiją, nenukenčia paciento kognityvinės funkcijos, jis greičiau atgauna darbingumą. Didžiausias šio metodo trūkumas, pasak specialistų, yra sudėtingas diegimas, tai yra, neurochirurgų ir ANG gydytojų apmokymas.

„Stebuklas, kad pavyko suorganizuoti pasaulinio lygio renginį, susidoroti su visais iššūkiais, viliamės, kad tai bus didelis žingsnis į priekį šios chirurgijos vystymuisi Lietuvoje, - sakė doc. S Vaitkus. - „Šiandien stebuklas, o rytoj bus kasdienybė“.

Laima Zakaraitė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Nuotr. Linos Pankratjevaitės


 vir Į viršų

TFP asociacijos nariai – Kauno klinikų svečiai

Rugpjūčio 23-iąją – prisimenant Baltijos kelio bei minint Juodojo kaspino – dieną, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose lankėsi Tarptautinės tradicijų, šeimos ir nuosavybės gynimo asociacijos (angl. Tradition, Family, and Property, TFP) narių delegacija. 12 narių tarptautinę delegaciją priėmė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius. Generalinis direktorius svečiams papasakojo apie didžiausią Lietuvos gydymo įstaigą, padėkojo TFP nariams už jų organizacijos vykdomą veiklą, ypač už pagalbą, kurią ši organizacija teikė Lietuvai paskelbus nepriklausomybę.

Tarptautinę tradicijų, šeimos ir nuosavybės gynimo asociaciją 1960 m. Brazilijoje įkūrė žinomas katalikų veikėjas prof. Plinio Correa de Oliveira. Jis suvienijo įvairių šalių geros valios žmones, pasiryžusius padėti nelaimių ir vargo prislėgtiems žmonėms. Šios organizacijos nariai žino apie Lietuvą, domėjosi stebuklingu Mergelės Marijos apsireiškimu Šiluvoje. Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, kurią kai kurios šalys delsė pripažinti, o buvusi TSRS paskelbė ekonominę blokadą, TFP asociacija stojo Lietuvos pusėn ir 1990 m. iniciavo kampaniją už Lietuvos laisvę bei už mūsų šalies nepriklausomybės pripažinimą 26 valstybėse surinko 5,3 milijono parašų per 120 d. 1990 12 08 d. paketai su šiais parašais buvo įteikti prezidentui M. Gorbačiovui ir buvo reikšmingi Lietuvos laisvės byloje. Pasak monsinjoro dr. Artūro Jagelavičiaus, tai didžiausias kada nors pasaulio istorijoje vykdytas politinis parašų rinkimas ir šis faktas įtrauktas į Gineso rekordų knygą.

Atgavus nepriklausomybę, TFP asociacija ir toliau teikia Lietuvai įvairią pagalbą, susijusią su jų organizacijos pavadinime įvardintomis amžinosiomis vertybėmis. Atvykstantys kasmet, TFP asociacijos atstovai dalyvauja Šiluvos atlaiduose, lanko parapijas, mokyklas, pensionatus, ligonines, ragina melsti Dievo Motinos Marijos užtarimo ir už lietuvių tautos dvasinį atgimimą, šeimos stiprinimą, katalikiškų vertybių ugdymą bei puoselėjimą ir jų liudijimą savu gyvenimu. Tarp šių metų delegacijos narių – 2 puikiai moka lietuvių kalbą, vienas iš jų lietuvių kalba išlaikė egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti.

TFP asociacijos nariai į Kauno klinikas atvyko su savos organizacijos simboliu – Fatimos Dievo Motinos statula, kurią viešnagės Klinikose metu pastatė Šv. Luko koplyčioje. Delegacijos nariai – svečiai iš Brazilijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ekvadoro – kartu su Kauno klinikų bendruomene dalyvavo šv. Mišiose, kurias pirmą kartą, eidamas naująsias LSMU kapeliono ir Kauno klinikų vyr. kapeliono pareigas, lotynų kalba aukojo monsinjoras dr. A. Jagelavičius. Po šv. Mišių naujasis LSMU kapelionas ir Kauno klinikų vyr. kapelionas visiems padėkojo už pagarbą Fatimos Mergelei, svečiams – už visą jų tarptautinę veiklą ir dėmesį Kauno klinikų bendruomenei, taip gausiai susirinkusiai į šias šv. Mišias.

TFP asociacijos narius Lietuvoje lydi VšĮ „Krikščioniškosios kultūros institutas“ biuro vadovė Daiva Lileikienė ir laikraščio „Po šventoriaus klevais“ redaktorė Genovaitė Deveikienė. Svečiai buvo pakviesti į ekskursiją po Kauno klinikas, kurioje juos lydėjo, papasakojo ir į gausius TFP delegacijos narių klausimus atsakė Kauno klinikų Valdymo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Tomas Kuzmarskas bei LSMU MA Anesteziologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas.

Džiuljeta Kulvietienė
K. Šimatonio nuotraukos


 vir Į viršų

Donorystės akcijos dieną karštis išgąsdino ne visus

Vasara – linksmybių ir atostogų metas, tačiau šiuo metų laiku ne tik padaugėja nelaimingų atsitikimų, bet taip pat  sumažėja potencialių donorų, galinčių paaukoti kraujo. Kauno klinikų kraujo centro rengiamos donorystės akcijos padeda pritraukti donorus bet kokiu oru.

Trečiadienį, rugpjūčio 7 d., šalia prekybos centro „Molas“ Kauno miesto gyventojai nuo vidurdienio iki pat 17 valandos galėjo pamatyti stovinčią Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Kraujo centrui priklausančią palapinę, kurioje visi sveiki, norintys duoti kraujo žmonės turėjo galimybę tą padaryti.

Kraujo centre visada, ne tik rengiamų akcijų metu, yra skatinama neatlygintina donorystė. Visiems neatlygintinai davusiems kraujo  įteikiamos atminimo dovanėlės. Šios akcijos metu neatlygintiniems donorams buvo dovanojami raudoni Kraujo centro puodeliai.

„Nors donorystės akcijos metu temperatūros stulpelis lauke šoktelėjo iki 30 laipsnių karščio, sulaukėme nei daug, nei mažai – apie dvi dešimtis donorų, iš kurių šešiolikai asmenų buvo paimtas kraujas“, – kalbėjo Kraujo centro vadovė dr. Jolanta Jeroch.

Daugelis apsilankiusių donorų kraujo davė ne pirmą kartą, kadangi prisipažino, jog finansinis nepriteklius priverčia ieškoti įvairiausių būdų gyvenimo kokybei pagerinti, taigi donorystė yra viena iš išeičių. Paklausus, ar pagerėjus finansinei padėčiai ir toliau naudotųsi atlygintinos donorystės galimybe – vieni šypsodamiesi gūžčiojo pečiais, antri sakė griežtą „ne“, o treti prisipažino, jog greičiausiai naudotųsi.

Pirmą kartą atėję donorai neslėpė jauduliuko, tačiau po donacijos visi be išimties nuo kėdės atsistodavo su šypsena ir gera nuotaika. Pakalbintieji donorai tvirtino, jog nėra nei baisu, nei skausminga, o kai kurie jų pasakojo, kad duodamas kraujo žmogus nieko nepraranda, netgi priešingai – savijauta tampa puiki, o faktas, kad jų kraujas bus panaudotas geram tikslui – gelbstint Kauno klinikų pacientų gyvybes, paglosto kiekvieno širdį. Taigi donacija ne tik nekenkia esamai fizinei būklei, bet taip pat teigiamai veikia emociškai.

Klinikose gydomiems pacientams per mėnesį reikia daugiau negu 1000 donorų kraujo. Kiekvieną dieną yra atliekama apie 150 įvairaus pobūdžio operacijų. Daugiausiai donorų kraujo reikia sudėtingų širdies ir neurochirurginių operacijų metu, nudegusiems pacientams, po gimdymo nukraujavusioms moterims, onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams bei suaugusiems.

Atlikti statistiniai tyrimai rodo, jog net 75 proc. žmonių kraujo donorais pasiryžta tapti tais atvejais, kuomet nelaimė ištinka jų artimuosius. Taip pat gausesnis žmonių srautas plūsta tada, kai į nelaimingą įvykį patenka ir nukenčia lakūnai, lenktynininkai, baikeriai ar sportininkai.

Kraujo donoru gali tapti kiekvienas sveikas 18–65 metų amžiaus asmuo, kurio kūno masė nemažesnė nei 50 kg. Prieš donaciją būtina pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat patartina pavalgyti, pailsėti ir gerti daug skysčių, nevartoti svaigiųjų medžiagų, aštraus ir riebaus maisto, nerūkyti.

Kraujo galima duoti ne tik vykdomų akcijų metu – donorai laukiami ir LSMU ligoninės Kauno klinikų Kraujo centre, įsikūrusiame Eivenių g. 2, kiekvieną darbo dieną  nuo 8 iki 18 val. ir šeštadieniais nuo 9 iki 14 val.

 

Ingos Bartuševičiūtės tekstas ir nuotraukos

LSMU ligoninės Kauno klinikų Ryšių su visuomene skyrius
Tel.: 8 646 89 474, 8 37 326581
El. p. atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

Pasirašyta sutartis

Liepos 19 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos ir Lietuvos futbolo federacija pasirašė bendradarbiavimo Europos U-19 futbolo čempionato rungtynių metu sutartį.

Sutartį pasirašė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius ir Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Julius Kvedaras. Sutartį pasirašant taip pat dalyvavo LSMU Sporto instituto vadovas prof. Rimtautas Gudas ir LSMU MA Radiologijos klinikos vadovas prof. Algidas Basevičius bei atsakingas čempionato gydytojas Donatas Chlebinskas. Pasirašę sutartį, paslaugų teikėjai ir gavėjai apsikeitė atminimo suvenyrais su sava atributika.

Liepos 20 - rugpjūčio 1 dienomis pirmą kartą Lietuvoje – Kaune, Marijampolėje, Alytuje – vyks Europos U-19 futbolo čempionato finalas. Jo metu LSMU ligoninė Kauno klinikos bus pagrindinis sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas čempionato dalyviams ir žiurovams. Kauno klinikos teiks skubios pagalbos paslaugas, reikalui esant – konsultuos specialistai, atliks reikalingus tyrimus bei kitas procedūras.

Visų varžybų metu budės po du greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilius. Vienas GMP automobilis bus skirtas varžybų dalyviams ir jas aptarnaujančiam personalui, kitas – žiūrovams.

Džiuljeta Kulvietienė
Nuotr. L.Andriušio


 vir Į viršų

Kauno klinikose lankėsi garbingi svečiai

Liepos 16 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir jo ligoninėje Kauno klinikose lankėsi Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius bei Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir jų patarėjai. Vyriausybės atstovus priėmė ir su LSMU bei Kauno klinikose jau įvykdytais ir vykdomais projektais, ateities planais bei perspektyvomis supažindino LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas ir Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius. Taip pat susitikime dalyvavo LSMU kancleriai prof. Vilius Grabauskas ir prof. Henrikas Žilinskas, slaugos studijų ir specialybės aktualijomis dalijosi LSMU MA Slaugos fakulteto dekanė  prof. Jūratė Macijauskienė.

Po susitikimo LSMU bibliotekoje, garbūs svečiai buvo palydėti į trumpą ekskursiją statybų aikštelėje bei po naujausius universiteto ir klinikų pastatus.

Susitikime svečiams pristatyti didžiausi šiuo metu vykdomi projektai: slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės kūrimas, universiteto infrastruktūros plėtros projektai ir LSMU ligoninės Kauno klinikų plėtros projektas. Svečiai domėjosi projektu „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro sukūrimas“, „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro būsimu pastatu, kuriame įsikurs LSMU Farmacijos fakultetas, dalis LSMU vaistinės ir atviros prieigos laboratorijos.

Susitikime pristatytus LSMU ir Kauno klinikų tikslus premjeras A. Butkevičius pavadino ambicingais.

Žiniasklaidos atstovams premjeras A. Butkevičius sakė, kad pagrindinis apsilankymo Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Kauno klinikose tikslas yra rudenį prasidedanti nauja sveikatos apsaugos reforma. Vyriausybės vadovas taip pat nurodė vizito į Kauno klinikas, kur vienu metu gali būti gydoma iki 2 tūkst. pacientų, tikslą – aptarti plėtros projektus ir galimybes įgyvendinti būsimą reformą.

Sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis džiaugėsi, kad atvykęs į Kauną gali pranešti gerų žinių:

„Skirsime finansavimą pilnam Kauno klinikų filialo Kulautuvos korpuso įrengimui, kad projektas galėtų startuoti jau ateinančiais metais. Taip pat skirsime lėšų automobilių stovėjimo aikštelei, – sakė V.Andriukaitis. – Klinikinės laboratorijos įrangos dokumentai jau paruošti, belieka juos pasirašyti.“

LSMU rektorius pasidžiaugė, kad šių metų priėmimas parodė, jog medicinos mokslus renkasi patys gabiausi Lietuvos vaikai, kurie planuoja savo ateitį sieti su šia šalimi.

„Tikimės, kad naujos kartos sveikatos mokslo specialistai bus parengti būtent šioje įstaigoje“, – žiniasklaidos atstovams sakė prof. R.Žaliūnas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. R. Žaliūnas sakė, kad yra patenkintas šiuo metu įgyvendinamais projektais ir jų spartumu bei akcentavo, jog visada norisi, kad būtų geriau ir viskas vyktų kuo greičiau.

Pakalbinę neseniai Kauno klinikų generalinio direktoriaus pareigas pradėjusį eiti prof. R. Jurkevičių, žurnalistai profesoriui linkėjo sėkmės.

Džiuljeta Kulvietienė
Nuotr. K.Šimatonio

 


 vir Į viršų

Kraujo centro akcija Klinikų prieigose

 

Liepos 9 d., antradienį, Kauno klinikų Kraujo centras organizavo akciją, kurios metu Kraujo centro dabuotojai įsikūrė tarp Kauno klinikų miestelio centrinio įėjimo ir fontano. Beveik visą darbo dieną spalvinga palapinė su skiriamaisiais Kauno klinikų Kraujo centro ženklais traukė darbuotojų, pacientų ir lankytojų bei atsitiktinių praeivių ar stotelėje lūkuriuojančiųjų dėmesį.

Kraujo centro darbuotojai džiaugiasi, kad akcija Klinikų teritorijoje buvo sėkminga ir pasiteisino. Rodos, net oras palaikė šią iniciatyvą ir prisitaikė prie potencialių kraujo donorų: nelijo, buvo šilta, bet ne per daug.

Kraujo centro vadovės dr. Jolantos Jeroch duomenimis, akcijos metu duoti kraują pareiškė norą apie 30 asmenų. Iš jų būti donorais tiko beveik 20 žmonių, iš kurių 13 davė kraują neatlygintinai (70 proc.). Iš asmenų, davusių kraują neatlygintinai, 80 proc. buvo moterys. Akcijos palapinėje kraują duoti norą pareiškė 4 Klinikų darbuotojai, visi – iš Neonatologijos klinikos.

Kraujo centro darbuotojų duomenimis, akcijos metu kraują davė 19-64 metų donorai. Jų amžiaus vidurkis – 35 metai.

Beveik tiek pat potencialių donorų tądien apsilankė ir Kraujo centro patalpose. Kraujo centro darbuotojai džiaugiasi, kad bendras donorų, davusių kraują ir centro patalpose, ir akcijos palapinėje – beveik pasiekia skaičių, reikalingą patenkinti Kauno klinikų vienos dienos kraujo poreikius. Džiaugdamiesi rezultatais, Kraujo centro darbuotojai planuoja akciją pakartoti liepos 17 ir 30 dienomis.

Kauno klinikų informacija

 


 vir Į viršų

Naujos paslaugos autizmo sutrikimą turintiems vaikams

 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų filialas Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ nuo rugsėjo 1 d. pradės teikti naujas paslaugas. Nuo rudens „Lopšelyje“ bus atidarytas socialinės globos centras vaikams, kuriems nustatyta autizmo diagnozė. Liepos mėn. pradžioje ligoninės „Lopšelis“ administracija pakvietė į spaudos konferenciją. Įstaigos direktorė dr. Audronė Prasauskienė pristatė naująsias nuo rudens teikiamas paslaugas, papasakojo apie autizmą kaip ligą ir socialinį reiškinį.

Dr. A. Prasauskienė sakė, kad autizmas ir autizmo spektro sutrikimai tampa visuomenės sveikatos problema ne tik pas mus. 1 proc. JAV ir Jungtinės Karalystės gyventojų turi autizmo sutrikimo apraiškų. Autizmo diagnozė galėtų būti nustatyta beveik 5 mln. Europos Sąjungos gyventojų.

„Autizmas yra dažnesnė problema, nei vaikų vėžys, diabetas ar AIDS. Kasmet Lietuvoje gimsta apie 350 vaikų, turinčių autizmo požymių“, – kalbėjo dr. A. Prasauskienė ir pasakojo apie autizmo ypatumus, trumpai apžvelgė šio sutrikimo galimas atsiradimo priežastis, socialinių ryšių bei ribotos veiklos požymius, komunikacijos ir kalbos sutrikimus, protinį atsilikimą bei savantizmo sindromą. Vadinamieji savantai – psichikos sutrikimų turintys asmenys, kurie pasižymi išskirtiniu talentu ar neįprastais sugebėjimais.

Cituodama Autizmu sergančių žmonių teisių chartiją, dr. A. Prasauskienė pabrėžė jų teisę savarankiškai gyventi visavertį gyvenimą pagal savo galimybes ir gauti tinkamą lavinimą.

Naujajame centre vaikai bus mokomi pagal vieną pagrindinių plačiai taikomų autistų ugdymo metodų – TEACCH (angl. Treatment and Education of Autistic and related Communication Handicapped Children) metodiką. TEACCH metodas padeda ugdyti socialinius įgūdžius ir tarnauja kaip komunikacijos priemonė autizmo sutrikimą turintiems asmenims.

„Tikimės, kad naujoji mūsų veikla prisidės prie galimybių geriau integruoti tokius vaikus į mokymo įstaigas ir apskritai – paruošti gyvenimui, – sakė direktorė. – Autizmas yra didelė ir opi problema. Mes susiduriame su šia liga sergančiais vaikais ir manome, kad šie vaikai ir jų tėvai verti, jog kažkas jais pasirūpintų. Nutarėme pradėti nuo savęs. Šiose patalpose nuo rudens veiks viena grupė, skirta tokiems ikimokyklinio amžiaus vaikams. Ją lankys 5 vaikai. Jei viskas seksis gerai, vėliau pradės veikti dar viena grupė, skirta taip pat 5 vaikams.“

Direktorė įvardijo problemą: šios paslaugos niekas nefinansuoja – tėvai už ją turės mokėti patys. Įkainiai dar derinami, bet manoma, kad vaikui viena diena centre kainuos 65 litus. Pastaruoju metu pastebimas judėjimas darželiuose, kuriant grupes vaikams, sergantiems autizmu, bet alternatyvų dar nėra, nes paprasčiausiai – Lietuvos specialistai dar neturi tokių žinių bei įgūdžių. Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės  „Lopšelis“ logopedė Asta Kilienė ir psichologė Milda Kuzmickaitė stažavosi Didžiojoje Britanijoje bei gilinosi į metodo TEACCH taikymo niuansus.

Dr. A. Prasauskienė už iniciatyvos palaikymą padėkojo LSMU ligoninės Kauno klinikų direktoriui plėtrai prof. Algidui Basevičiui. „Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ yra jauniausias ir mažiausias Kauno klinikų filialas. Tačiau tai, kas jame daroma – gali būti pavyzdžiu daugeliui didesnių padalinių. Ligoninės „Lopšelis“ kolektyvo, administracijos ir direktorės A. Prasauskienės iniciatyvos – sveikintinos ir skatintinos, nes tarnauja visos mūsų visuomenės gerovei“, – sakė prof. A. Basevičius.

   


 vir Į viršų

Darbą pradeda naujasis Kauno klinikų generalinis direktorius

Nuo š. m. liepos 1 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio įsakymu, konkursą laimėjęs prof. Renaldas Jurkevičius į šias pareigas priimtas penkerių metų kadencijai. Vadovaujantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) statutu ir LSMU Senate įvykusio balsavimo rezultatais, prof. Renaldas Jurkevičius išrinktas naujuoju LSMU prorektoriumi klinikinei medicinai.

Iki šiol prof. Renaldas Jurkevičius buvo LSMU prorektorius studijoms, LSMU ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Echokardiografijos sektoriaus vadovas.

Milda Dambrauskienė
LSMUL Kauno klinikų Ryšių su visuomene skyrius
Tel.: 8 612 71970, 8 37 326446
El. p.: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt, milda.dambrauskiene@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

Arterinės hipertenzijos gydymo naujienos Kauno klinikose

Nuo šiol Kauno klinikų gydytojai gali pasiūlyti dar vieną vaistams atsparios arterinės hipertenzijos gydymo būdą – inkstų arterijų simpatinę denervaciją. Pirmosios procedūros atliktos birželio 7 d. dviem šešiasdešimtmetėms pacientėms, kurioms arterinio kraujo spaudimo nepavyko sumažinti vaistais. Procedūras atliko Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovas doc. Ramūnas Unikas ir jo kolegos gydytojai Tomas Vosylius ir Kristina Morkūnaitė.

Inkstų arterijų simpatinė denervacija atliekama pacientams, kurių kraujo spaudimas yra 170–200 mmHg ir didesnis, nepaisant 3–4 priešhipertenzinių vaistų, vartojamų maksimaliomis dozėmis. Atlikus inkstų arterijų simpatinių rezginių dalinį suardymą radiodažnine energija, simpatinės nervų sistemos įtaka inkstams ir jų minėtoms funkcijoms sumažėja perpus. Tokiu būdu sumažėja biologiškai aktyvių medžiagų gamyba inkstuose, todėl ir sumažėja kraujo spaudimas.

Techniškai nesudėtinga procedūra trunka apie 1 val. Kaip ir po bet kurios intervencinės angiografinės procedūros, atliekamos per šlaunies arteriją, po intervencijos 4–6 val. rekomenduojamas lovos režimas. Kitą dieną pacientas gali vaikščioti, apsitarnauti ir netgi vykti į namus.

„Pirmasis įspūdis apie procedūros poveikį pacientui – labai geras. Atvykus į ligoninę pacienčių spaudimas siekė 240/150 mmHg. Po procedūros – 140/90 mmHg. Kurį laiką kraujo spaudimo rodikliai svyruos, todėl vaistų vartojimo nutraukti dar nerekomenduojama. Kai kraujo spaudimo rodikliai nusistovės – bus galima mažinti vartojamų vaistų skaičių. Toks ir yra naujosios procedūros tikslas“, – sakė doc. R. Unikas.

Procedūrą atlikusio gydytojo teigimu, komplikacijų pirmųjų procedūrų metu neįvyko. Pacientės jaučiasi gerai. Keletą parų jos buvo stebimos ir gydomos ligoninėje vien todėl, kad tai buvo pirmieji tokie atvejai Kauno klinikose.

Mūsų šalyje arterine hipertenzija serga beveik milijonas žmonių. Maždaug 10 proc. pacientų kraujo spaudimas nesureguliuojamas net maksimaliomis dozėmis skiriant tris ir daugiau vaistų. Padidėjusio kraujospūdžio liga vienodai dažnai serga ir vyrai, ir moterys, didesnę įtaką turi amžius. Pastebėta, kad tarp vyresnių nei 55 m. žmonių arterinė hipertenzija yra nustatyta net pusei, o tarp sulaukusių 80 m. – daugiau nei 70 proc. gyventojų. Doc. R. Uniko teigimu, Kauno klinikų pacientų, kuriems reikia tokios procedūros, jau yra apie 30. Per metus gali tekti atlikti 20–30 tokių procedūrų.

Tekstas Džiuljetos Kulvietienės
Kęstučio Šimatonio nuotraukoje – doc. R. Unikas.

LSMUL Kauno klinikų Ryšių su visuomene skyrius
Tel.: 8 612 71970, 8 37 326446
El. p. milda.dambrauskiene@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

Laparoskopinei chirurgijai Kaune – 20 metų

Minimaliai invazinės chirurgijos naujienos Kauno klinikose

Pastaraisiais dešimtmečiais siekiama, kad visos chirurgijos sritys būtų kuo mažiau invazinės: naudojamos endoskopinės sistemos, mažėja pjūvių skaičius ir dydis. Kaune pirmoji laparoskopinė operacija atlikta 1993 m. Nuo tada Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų Chirurgijos klinikos gydytojai intensyviai dirba į klinikinę praktiką įdiegdami mažiau skausmingus, kosmetiškai priimtinesnius ir rečiau pooperacinėmis išvaržomis besikomplikuojančius chirurgijos metodus. Pastaraisiais metais Chirurgijos klinikoje pradėti taikyti du nauji operacijų būdai – natūralių angų endoskopinė chirurgija bei vieno troakaro laparoskopija.

Prieš penkerius metus Chirurgijos skyriuje buvo sujungti du sektoriai – Bendrosios ir urgentinės chirurgijos bei Gastrointestinalinės chirurgijos. Vietoj jų įkurtas Minimaliai invazyvios ir gastrointestinalinės (MIG) chirurgijos sektorius. „Šiandien tai yra viena iš prioritetinių chirurgijos krypčių“, – teigia MIG chirurgijos sektoriaus vadovas prof. Almantas Maleckas. – „Pati minimaliai invazinės chirurgijos koncepcija yra pažangi, nes siekiama diagnozuoti ir gydyti chirurgines ligas, atliekant kuo mažesnę intervenciją į žmogaus kūną“.

Laparoskopinės chirurgijos metodai (įprasta laparoskopinė, vieno troakaro ar natūralių organizmo angų chirurgija ir robotinė chirurgija) gali būti taikomi atliekant net pačias sudėtingiausias operacijas, pavyzdžiui, gydant onkologines ligas. MIG chirurgijos sektoriaus gydytojų tikslas – diegti naujas minimaliai invazyvios chirurgijos metodikas, įgytas žinias ir įgūdžius perteikti kolegoms iš Lietuvos ar užsienio šalių.

Įprastinės laparoskopinės operacijos metu tulžies pūslė yra šalinama per pilvą, atliekant tris mažus pjūvius (apie 0,5–1,0 cm) ir vieną didesnį – maždaug 2–3 centimetrų skersmens – toje vietoje, per kurią šalinama tulžies pūslė. Didesniojo pjūvio vietoje gana ilgą laiką išlieka skausmas, po kelių metų gali susiformuoti pooperacinė išvarža. Šių komplikacijų išvengti galima operuojant pro natūralias organizmo angas. Pirmą kartą Lietuvoje tokią operaciją, nepaliekančią randų pilvo sienoje, prieš trejus metus atliko prof. A. Maleckas – jis tulžies pūslę akmenlige sergančiai jaunai moteriai pašalino per makštį. Dažniausiai po operacijos skauda pjūvio vietas pilve, o kadangi pjūvio nėra – skausmas taip pat neatsiranda.

Praėjusią savaitę MIG chirurgijos sektoriaus gydytojai prof. Žilvinas Dambrauskas ir doc. Antanas Mickevičius dviem pacientams (sergantiems tulžies pūslės polipoze bei tulžies pūslės akmenlige ir lėtiniu cholecistitu) atliko vieno troakaro laparoskopinę cholecistektomiją. Pasak chirurgų, ši operacija užtruko tiek pat, kiek įprastinė, atliekama pro keturias angas. Operacija atliekama per vieną 2,0–2,5 cm angą bambos srityje, todėl žaizdai sugijus pilvo sienoje nelieka matomų randų. Naujos metodikos operacija tinkama vienos dienos chirurgijai – ryte išoperuotas pacientas, jei nepasireiškia chirurginių komplikacijų, vakare jau gali vykti namo. Vieno troakaro metodika gali būti taikoma ir gydant nutukimą. Prof. A. Maleckas tokiu būdu prieš dvejus metus pirmasis Lietuvoje atliko laparoskopinę skrandžio apjuosimo reguliuojamąja juosta operaciją.

Įvaldžius minimaliai invazinės chirurgijos metodus, operacijas, kurios anksčiau buvo atliekamos atviru būdu, galima atlikti laparoskopiškai. Prieš savaitę MIG chirurgijos sektoriuje pirmą kartą atlikta laparoskopinė transgastrinė pseudocistogastrostomija. Šios minimaliai invazinės operacijos metu jaunai pacientei, persirgusiai ūminiu nekroziniu pankreatitu, buvo pašalinti negyvybingi peripankreatiniai audiniai, o susiformavusi kasos pseudocista sujungta su užpakaline skrandžio sienele. O praėjusią savaitę Klinikose atlikta pirmoji vieno troakaro apendektomija.

Laparoskopines operacijas atliekantys chirurgai pastebi, kad po šių operacijų pacientai rečiau skundžiasi skausmu, sumažėja pooperacinių išvaržų rizika, lieka mažiau matomi randai, neretai  nereikia papildomo vizito pas gydytoją siūlėms šalinti ir galima greičiau sugrįžti į kasdienę veiklą.

 

Kauno klinikų informacija
K. Šimatonio nuotraukos


 vir Į viršų

KREPŠININKO RIMANTO KAUKĖNO LABDAROS IR PARAMOS FONDAS: "Misija - tiesiog padėti".

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje nebe pirmą kartą su dovanomis ir gera nuotaika apsilankė krepšininko Rimanto Kaukėno įsteigto labdaros ir paramos fondo nariai.

Šiek tiek ilgiau nei metus gyvuojantis krepšininko R. Kaukėno labdaros ir paramos fondas veikia visoje Lietuvoje bei teikia viltį, stiprybę ir džiaugsmą vaikams, kurių sveikatos būklė tampa pavojinga gyvybei. Fondas bendradarbiauja su sportininkais, menininkais, kitais savanoriais. Praėjusią savaitę fondo Paramos grupė Vaikų ligų klinikos pacientams dovanojo įspūdingą reginį – koncertą su geros nuotaikos užtaisą nešančiais cirko numeriais.

Mažųjų dainininkių grupė „Caca“, TV projekto „X faktorius“ finalininkės – merginų grupė „Roxy Five“, cirko studija „Šypsena“ ir koncerto vedantysis Rytis nepaliko abejingų sausakimšoje salėje. Iš įvairių skyrių susirinkę mažieji pacientai, kai kurie atėję ir su tėveliais, plojo, kartu dainavo, atsakinėjo į klausimus, bendravo su artistais, dovanų gavo po knygelę apie boružėlę, išleistą fondo lėšomis, rinkosi autografus. O svarbiausia – spalvotiems balionams patikėjo raštelius su savo slapčiausiais norais ir svajonėmis, kurie itin šiltą vasaros pradžios popietę išskrido – čia pat: pro salės langą – tam, kad išsipildytų.

Minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, fondas Vaikų ligų klinikai padovanojo du gyvybinių funkcijų stebėjimo monitorius. Kauno klinikų Vaikų priėmimo skyriuje artimiausiu metu bus atidaryta 6 lovų stebėjimo palata. Pasak Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovo dr. Vaidoto Gurskio, čia bus guldomi vaikai, kurių būklė turi būti stebima iki 24 val., kad jie būtų ištirti ir paskirtas gydymas.

Prof. R. Kėvalas įvardijo dar vieną gerą darbą, kurį Vaikų ligų klinikai atlieka krepšininko R. Kaukėno labdaros ir paramos fondas. Fondas savo lėšomis remia psichologę, kuri dirba su II vaikų ligų skyriaus Onkohematologijos sektoriaus pacientais, jų tėvais ir personalu.

„Visi matome ir suprantame, kad pagalbos niekada nebūna per daug, ypač jei jos iš tikrųjų reikia“, – sakė krepšininkas R. Kaukėnas ir pridūrė, kad neskaičiuoja, kada, kelintą kartą ir kam padėjo.

Džiuljetos Kulvietienės tekstas
Liudo Andriušio nuotr.

 


 vir Į viršų

Baltijos šalių vaikų neurologų asociacijos konferencija Kaune

Gegužės 30 – birželio 1 d. Kaune įvyko 12-oji Baltijos šalių vaikų neurologų asociacijos konferencija, surengta Lietuvos vaikų neurologų asociacijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) iniciatyva. Konferencijos metu daug dėmesio skirta ankstyvai ligų ir raidos sutrikimų diagnostikai, kad laiku suteikus pagalbą vaikai būtų apsaugoti nuo negalios.

Tai pirmasis renginys Kaune, kuriam Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija suteikė oficialaus Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai skirto renginio statusą. „Šis įvertinimas – didelė garbė ir atsakomybė, kartu tai dėmesys aktualiausioms vaikų neurologijos problemoms ir proga paskleisti žinią visuomenei“, – pradėdama renginį sakė konferencijos prezidentė, Lietuvos vaikų neurologų asociacijos valdybos pirmininkė, prof. Milda Endzinienė.

Į trijų dienų konferenciją susirinko daugiau nei 160 dalyvių, atvyko 28 garbingi lektoriai iš užsienio šalių ir Tarptautinės vaikų neurologų asociacijos valdybos nariai. Konferencijos metu ypatingas dėmesys skirtas retoms ligoms, epilepsijai, įvairioms jos formoms ir komplikacijoms, raidos sutrikimams, nervų ir raumenų ligoms, cerebriniam paralyžiui, vaikų insultui. „Kadangi mūsų pacientų yra nedaug, viso pasaulio vaikų neurologai kuria tarptautinius įvairių ligų registrus, padedančius kaupti ir palyginti skirtingų šalių duomenis, pasidalyti savo patirtimi ir žiniomis,“ – pabrėžė LSMU Neurologijos klinikos prof. Nerija Vaičienė-Magistris.

Prieš konferenciją įvyko dviejų dienų seminaras „Autizmas: iššūkiai ir galimybės“, kuriame dalyvavo 60 dalyvių iš Lietuvos ir Latvijos: vaikų neurologų, vaikų ir paauglių psichiatrų, logopedų, ergoterapeutų, psichologų. Prof. Cristopheris Gillbergas iš Švedijos, vienas žymiausių šios srities specialistų pasaulyje, teigia, kad šiuo metu autizmo sutrikimas nustatomas maždaug 1 iš 100 vaikų. Kalbėdama apie situaciją Lietuvoje, LSMU ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ direktorė dr. A. Prasauskienė pabrėžė, kad neturime registro, nėra sistemingos pagalbos pacientams ir jų šeimoms. Pasak autizmo seminaro lektorių, labai svarbu, kad laiku būtų nustatyta autizmo diagnozė, atliktas kvalifikuotas vaiko ištyrimas ir nustatytos lydinčios ligos. Vėliau būtina pritaikyti tinkamus ugdymo metodus. Į seminarą atvyko tėvų, auginančių vaikus autistus, organizacijų atstovai. Jie kalbėjo apie ankstyvos diagnostikos problemas, vaikų priežiūros tarnybų, visapusiškos pagalbos stygių.

Prof. M. Endzinienė atkreipė dėmesį į Tarptautinės vaikų neurologų asociacijos prezidento prof. Harry Chugani pranešimą apie galvos smegenų plastiškumą – t. y. sugebėjimą prisitaikyti. Daugybės mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad jei mes anksti pradedame veikti pažeistas vaiko galvos smegenis, likusi sveika smegenų dalis gali perimti kitų dalių funkcijas. Todėl labai svarbu viską daryti anksti, laiku pradėti taikyti intervencijas, kol vaikas netapo neįgalus ir nenukentėjo šeimos gyvenimo kokybė.

Milda Dambrauskienė
Nuotr. Jūratės Morkutės


 vir Į viršų

Klausą ir gyvenimo džiaugsmą grąžinančios operacijos

LSMU ligoninės Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytojas otorinolaringologas Giedrius Gylys pirmą kartą Lietuvoje atliko operaciją, kurios metu pacientei iš Suvalkijos implantuotas naujos kartos BAHA klausos aparatas - į kaukolės kaulą buvo įsriegtas specialus, patobulintos konstrukcijos titaninis varžtas, ant kurio tvirtinamas pats klausos aparatas.

BAHA (angl. Bone anchored hearing aid) – į kaulą tvirtinamas klausos aparatas, Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje naudojamas nuo 2007 m., kai tokią operaciją klinikoje pirmą kartą atliko prof. Kazimieras Niemčikas iš Varšuvos. Gydytojas G. Gylys su užsienio kolegų pagalba klausos aparatą BAHA pacientams gydyti pradėjo naudoti nuo 2011 m.

Otorinolaringologas G. Gylys pasakojo, kaip pastaraisiais metais pasikeitė implantų BAHA techninės savybės: pereita prie skaitmeninio garso procesoriaus, prasiplėtė garso stiprinimo diapazonas. Naujieji aparatai daug estetiškesni, nei buvo anksčiau, jų priežiūra – daug paprastesnė. Ir pati operacija tapo paprastesnė.Žmonių grupė, kuriai jį galima pritaikyti, taip pat padidėjo. Nuo 2012 m. Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje buvo pradėta įsriegti BAHA skaitmeninį aparatą suaugusiems pacientams, kurie negirdi visiškai arba dėl tam tikrų priežasčių blogai girdi viena ausimi. Tai gali būti anksčiau atliktos ausies operacijos, patirtos garsinės traumos ir net įgimti dalykai.

„Naudodamasis aparatu BAHA, žmogus gali orientuotis erdvėje – t. y. girdėti erdvinį (stereo-) garsą: atsisukti, kai jį pašaukia, nebijoti eiti per gatvę ir kt.“, – pasakojo G. Gylys.

Pasak chirurgo, BAHA aparatas taikomas, jei netinka įprastas klausos aparatas.

„Pavyzdžiui, jei pacientas serga odos liga ir negali naudoti paprasto klausos aparato – jam galima įsriegti naujausiąjį BAHA aparatą. Kita pacientų grupė – vienpusis klausos pažeidimas po vestibulinio nervo švanomos ar kito auglio pašalinimo. Tuomet garsas gali plisti tik kauliniu keliu. Trečioji grupė yra pacientai po vadinamųjų „radikalių“ ausų operacijų. Pastarųjų operacijų iki praeito dešimtmečio buvo daug atliekama dėl lėtinio pūlingo otito; jų metu būdavo šalinami klausos kauliukai ir tai  iš esmės sumažino galimybę girdėti natūraliu būdu. Naujausias BAHA aparatas suteikia galimybę girdėti visavertiškai, jaustis komfortiškai ir girdėti erdvinį (stereo-) garsą. Tai išskirtinė BAHA ypatybė. Be to, operacija yra paprasta, ligoninėje užtenka praleisti vieną parą. Po 10 dienų pacientas atvyksta išimti siūlo, o dar po kelių dienų – ant varžto jau uždedamas klausos aparatas“, – pasakojo G. Gylys, tobulinęsis Prancūzijoje ir Vengrijoje.

„Implantuojamas klausos aparatas susideda iš 2 dalių. Viena jų – su organizmu suderinamas metalinis varžtas, kuris yra įsukamas į kaulą ir maža jo dalis lieka virš odos. Antroji dalis – ant varžto uždedamas pats klausos aparatas. Jo išskirtinumas – šis aparatas turi vibruojamąją dalį, kuri virpina galvos kaule įsriegtą titaninį varžtą, garso bangos plinta kaulu ir žmogus girdi, – pasakojo otorinolaringologas, chirurgas G. Gylys. – Apeinant natūralius kelius per vidurinės ausies būgninę ertmę, garsas perduodamas tiesiai per kaulą į sraigę. Naujausia BAHA aparato savybė – nebereikia specialiai paruošti galvos odos ir ploto, kuriame vyks operacija. Minimali 2 cm invazija ir jokių komplikacijų, nes gamintojo pastangomis implanto ilgis parenkamas kiekvienam pacientui individualiai.“

Naujasis įsriegiamas australų „Cochlear“ kompanijos BAHA aparatas, iš analoginio virtęs skaitmeniniu, gaminamas Švedijoje,  ir kainuoja beveik 30 tūkst. litų.

Pasak otorinolaringologo, chirurgo G. Gylio, yra didelė pacientų grupė, kuriai reikalingas šis naujasis įsriegiamas klausos aparatas. Medikai pasirengę jiems padėti. Problema – tik finansavimas. Pagrindinė pacientų grupė, kuriems gyvybiškai reikalingas naujausias klausos aparatas, yra po ausų operacijų ar kitaip apkurtę suaugę žmonės. Valstybinė ligonių kasa šį aparatą nuo 2012 m. kompensuoja ne tik vaikams, bet ir suaugusiems pacientams.

„Lietuvoje neprigirdėjimo problema sumažėtų pastebimai, jei gerėtų Ligonių kasų skiriamas finansavimas implantuojamajai klausos reabilitacijai“, – sakė otorinolaringologas, chirurgas G. Gylys.

Džiuljeta Kulvietienė


 vir Į viršų

TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA „AORTOS IR MITRALINIO VOŽTUVŲ PLASTIKA“

Gegužės 24–25 dienomis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje surengta tarptautinė konferencija „Aortos ir mitralinio vožtuvų plastika“. Susipažinti su širdies chirurgijos naujienomis atvyko specialistai iš kitų Lietuvos ligoninių, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano, Airijos. Renginio metu buvo skaitomi pranešimai ir į auditoriją transliuojamos tuo pačiu metu atliekamos širdies vožtuvų operacijos.

Konferencijos metu pranešimus skaitė prof. Renaldas Jurkevičius ir dr. Vaida Mizarienė iš LSMU Kardiologijos klinikos, dr. Eglė Uždavinytė-Gatelienė iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, LSMU Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos gydytojas Vytenis Ivanauskas, Michel Van Dyck iš Briuselio, prof. Prakash P. Punjabi iš Londono ir prof. Jean-Francois Obadia iš Prancūzijos.

 

„Kauno dienos“ nuotr.: prof. P. P. Punjabi, prof. G. El-Khoury, M. Van Dyck, prof. R. Benetis.


 vir Į viršų

Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena

Regima meilė

Džiuljeta Kulvietienė

„Džiaugiamės, kad autoriai, kažkada jau rengę parodą mūsų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, vėl grįžta pas mus su naujais savo darbais ir idėjomis“, – sakė klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė.

Artėjant birželio 1-ajai – Tarptautinei vaikų gynimo dienai, Akušerijos ir ginekologijos klinikoje atidaryta jau 27 paroda – „Regima meilė“.

Prof.  R. Nadišauskienė pasidžiaugė savais darbuotojais ir svečiais, kaskart vis gausiau susirenkančiais į parodų atidarymus klinikos erdvėje, jau tampančia tarsi savita galerija, ir perdavė žodį parodos autorei bei jos personažams.

Parodos autorė Irutė Jaruševičiūtė – profesionali grafikė, bet pastaruoju metu šį menąjos kūryboje užgožė meilė fotografijai. Pasak kritikų, I. Jaruševičiūtės darbuose nesunku įžvelgti šių dviejų meno sričių sąsajas. Jos fotografijos tapybiškos, tarsi užlietos švelnių teptuko potėpių, kompozicija, siužetas žaismingai pakylėti nuo reportažinės kasdienybės ir persunkti meile viskam – vaikui, mamai, aplinkai, spalvoms...

„Su vaiku reikia bendrauti, draugauti, kad galėtumnufotografuoti atsipalaidavusį, neišsigandusį“, – po parodos atidarymo sakė autorė.


I. Jaruševičiūtė fotografuoja ne tik vaikus, nors tvirtina, kad pats žavingiausias amžius yra ikimokyklinis.Fotografei nėra neįdomių temų, todėl ji fotografuoja daug ką irseniai, pastaruoju metu tai jau ne tik hobis, bet ir darbas. Nors tuo subtiliai ir pagarbiai drįsta abejoti fotografės vyras...

Kodėl paroda pavadinta būtent taip – „Regima meilė“?

„Kai pastebiu besilaukiančią būsimą mamą, visada matau ne tik tą meilę, kurią ji dovanoja savo būsimam kūdikiui, bet ir meilę, kuria ji pati yra apgaubta“, – sako parodos autorė.

Tai menininkė ir vadina regima meile. Ir siūlo šia meile pasidžiaugti mums visiems.


 vir Į viršų

Sveikinimai ir dovanos Kauno miesto dieną gimusiems naujagimiams

Šį trečiadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje apsilankė Kauno miesto mero žmona Jurgita Kupčinskienė. Kartu su miesto tarybos nariais ir rėmėjais ji atvyko pasveikinti naujagimių, pasaulį išvydusių per Kauno miesto gimtadienį – gegužės 20-ąją. Tradicine tapusi akcija „Gimiau su marškinėliais“ organizuojama jau aštuntus metus iš eilės. Svečių sveikinimų ir rėmėjų dovanų sulaukė net 16 gegužės 20 dieną Kauno klinikose gimusių naujagimių. Tarp 11 berniukų ir 5 mergaičių – dvi dvynukų poros. J. Kupčinskienė tėveliams palinkėjo sveikatos, stiprybės ir ištvermės auginant tikrus Kauno miesto patriotus.

 

Nuotr. K. Šimatonio

 vir Į viršų

RADIACINĖS SAUGOS PRATYBOS KAUNO KLINIKOSE

Praėjusią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose vyko pratybos jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugumui užtikrinti. Pagal dvišalę Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Lietuvos bendradarbiavimo sutartį tokias pratybas Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose rengia JAV Energetikos departamento Pasaulinės grėsmės mažinimo iniciatyvų tarnyba (GTRI) kartu su JAV Sandijos nacionaline laboratorija. Pratybose dalyvavo sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose yra uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, darbuotojai, policijos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų bei nacionalinės antiteroristinio reagavimo grupės (rinktinės ARAS) atstovai.

Sveikindamas susirinkusiuosius, Kauno klinikų direktorius konservatyviajai medicinai prof. Raimundas Sakalauskas pripažino, kad medicinos įstaigos uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių apsaugai kol kas neskiria pakankamai dėmesio. Todėl stalo pratybos (angl. Table top) yra puiki proga iš naujo įvertinti galimas grėsmes ir pasitreniruoti, kad būtų galima užtikrinti saugą pagal pasaulinius standartus.

JAV Sandijos nacionalinės laboratorijos atstovas Davidas Ekas, daugiau nei 30 metų dirbantis branduolinės saugos srityje, akcentavo, kad dažniausiai apie jonizuojančiosios spinduliuotės pavojų prisimenama po teroristinių aktų. Todėl tarptautinės organizacijos subūrė Pasaulinės grėsmės mažinimo iniciatyvų tarnybą, kad įgyvendintų projektus nuosekliai branduolinės saugos sistemai sukurti. Kaip akcentavo pratybų instruktoriai, jonizuojančioji spinduliuotė yra išskirtinis ginklas – jos neužuosi, nepamatysi, neišgirsi, bet net nedidelis kiekis radioaktyviosios medžiagos gali būti panaudotas kaip masinio naikinimo ginklas.

Stalo pratybų dalyviai, modeliuojant galimą grėsmingą situaciją, buvo padalyti į tris grupes. Viena grupė kūrė jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio pagrobimo planą, antra – ėmėsi veiksmų, kad šaltinis būtų apsaugotas ir neįvyktų nelaimė. Kartu su pratybų instruktoriais trečioji grupė žiūrėjo, kad visi dalyviai laikytųsi taisyklių ir kova tarp „geriečių“ ir „blogiečių“ vyktų vienodomis sąlygomis.

„Stalo pratybos – labai geras būdas įvertinti, ar užtikrinama mūsų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių apsauga. Kartu turėjome progą su policija, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba pasipraktikuoti, kaip reikėtų reaguoti į mėginimą  neteisėtai užvaldyti šaltinius,  kaip apsaugoti juos nuo grėsmių, keliančių riziką žmonių sveikatai ir saugumui, o taip pat numatyti veiksmus, užkertančius kelią tokiems įvykiams”,  – pasibaigus pratyboms apibendrino LSMU ligoninės Kauno klinikų Radiacinės saugos tarnybos viršininkė Inga Cibulskaitė.

K. Šimatonio nuotr.


 vir Į viršų

Pirmieji bendro Lietuvos ir Šveicarijos projekto įgyvendinimo žingsniai

Pirmadienį, gegužės 6 dieną, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose lankėsi Šveicarijos neonatologijos asociacijos prezidentas, Ženevos universitetinės ligoninės profesorius Riccardo Pfister.  

Svečias apžiūrėjo Neonatologijos klinikos Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos, Naujagimių ligų skyrius, susipažino su Akušerijos ir ginekologijos klinikos galimybėmis užtikrinant pagalbą priešlaikinio gimdymo atveju. „Tai pirmasis Šveicarijos specialistų vizitas, įgyvendinant projektą „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“, kuris žymi mokymų, skirtų akušerinės ir neonatologinės pagalbos specialistams, pradžią“, – teigia minėto projekto vadovas, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas doc. Mindaugas Kliučinskas.  

Gegužės 7 dieną Kaune bus surengta aktualiausioms neonatologijos temoms skirta konferencija. Į Lietuvą kartu su prof. R. Pfister atvyko Ženevos universiteto profesorius Michel R. Magistris, kuris jau ne vienerius metus padeda puoselėti ryšius tarp Kauno ir Ženevos aukštųjų mokyklų bei universitetinių ligoninių. Konferencijos metu bus aptarti pirmieji programos rezultatai ir tolesni Lietuvos bei Šveicarijos medikų bendradarbiavimo planai. Į renginį susirinks neonatologai iš projekte dalyvaujančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ligoninių, kur teikiama pagalba nėščiosioms ir gimdyvėms. 

 

K. Šimatonio nuotr.: Neonatologijos klinikos vadovė dr. Rasa Tamelienė, Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas gyd. Antanas Pužas ir svečias iš Šveicarijos prof. Riccardo Pfister.


 vir Į viršų

Kauno klinikose paminėta Medicinos darbuotojų diena

Šių metų Medicinos darbuotojų diena Kauno klinikose buvo minima skambant Karinių oro pajėgų orkestro maršams

 

Balandžio 29 d., pirmadienį, 12 val. Generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius pasveikino visus Kauno klinikų bendruomenės narius su praėjusia Medicinos darbuotojų diena, kuri Lietuvoje yra minima balandžio 27 dieną. Išskirtinį šventinį koncertą ir gerą nuotaiką Kauno klinikų darbuotojams padovanojo Lietuvos Respublikos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras. Skambant šventiniams maršams, prie Centrinių rūmų buvo iškilmingai įjungtas didysis fontanas.

LR kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, vadovaujamas dirigento vyr. leitenanto Remigijaus Termino, Medicinos darbuotojų dienos proga Kauno klinikose koncertuoja jau trečią kartą.

 

Kauno klinikų informacija

Nuotraukos – K. Šimatonio


 vir Į viršų

Kauno klinikose lankėsi Sveikatos apsaugos ministras

Antradienį ryte Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose su oficialiu vizitu apsilankė Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis

Š. m. balandžio 23 d., antradienį, Kauno klinikų vadovai priėmė Sveikatos apsaugos ministrą V. P. Andriukaitį. Ministrui viešnagės metu buvo pristatytos Klinikų veiklos perspektyvos bei plėtros prioritetai. V. P. Andriukaitis aplankė ir svarbiausius Klinikų miestelio objektus.

Susitikimo metu taip pat aptarti ir Lietuvos sveikatos politikos niuansai. Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius pritarė ministrui, jog reikia galvoti apie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą kaip vienį, ir matyti Klinikų veiklos ir plėtros perspektyvas visos šalies kontekste.

Ministras domėjosi Kauno klinikų prioritetinių plėtros tikslų įgyvendinimo galimybėmis ir pagrindiniais uždaviniais. Klinikų vadovai pabrėžė, kad svarbiausiais prioritetais laikoma Slaugos fakulteto, Sporto medicinos ir reabilitacijos korpuso statyba ir paslaugų plėtra, automobilių stovėjimo aikštelių bei Chirurginės pagalbos korpuso statyba. V. P. Andriukaičio oficialaus vizito metu buvo aptartos ne tik trumpalaikės, bet ir ilgalaikės Lietuvos sveikatos paslaugų perspektyvos.

Nuotraukos – K. Šimatonio


 vir Į viršų

ŠV. JURGIO ATLAIDAI IR ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS MALONINGOSIOS MOTINOS PAVEIKSLO GRĄŽINIMAS – JAU ŠĮ SEKMADIENĮ

Visus medikus ir jų šeimos narius, draugus bei artimuosius balandžio 21 d. (sekmadienį) 13 val. kviečiame dalyvauti Šv. Jurgio atlaiduose.  Iš Kauno arkikatedros bazilikos į Šv. Onos altorių Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje Kaune bus grąžintas Švč. Mergelės Marijos Maloningosios Motinos paveikslas. Procesijai vadovaus Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.

Ateikite, dalyvaukite ir paremkite atkuriamą medikų globojamą šventovę! 

Auką Šv. Onos altoriaus atkūrimui galima pervesti: AB SEB bankas, Kauno Santakos filialas, sąskaitos nr. LT407044060005313717, paskirtis: Šv. Onos altoriaus remontui.

Taip pat paaukoti asmeniškai: Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Šv. Jurgio Konventas, į/k 192077010, adresas: Papilio g. 9, LT-44275, Kaunas.

 

Iniciatyvinė grupė


 vir Į viršų

Dėmesio visiems, kurie domisi LSMU mokykla!

LSMU mokyklos administracija visus Kauno klinikų bendruomenės narius 2013 m. balandžio 18 d., ketvirtadienį, 14 val. kviečia į susitikimą Kauno klinikų Didžiojoje auditorijoje (Centrinio korpuso III a.). Susitikimo metu galėsite daugiau sužinoti apie LSMU vidurinės mokyklos ateities perspektyvas ir susipažinti su mokyklos administracija.

Daugiau informacijos apie LSMU mokyklą: http://www.lsmumokykla.lt/


 vir Į viršų

Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje – kompensuojamos modernios šiuolaikinės chirurginės operacijos ir gydymas

Tarpusavyje konkuruojant privačioms gydymo klinikoms ir kabinetams, dažnas potencialus Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos pacientas gal net nėra girdėjęs, kokias operacijas gali atlikti bei atlieka LSMU ligoninės Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos veido ir žandikaulių chirurgai. Didžioji dalis šių paslaugų yra finansuojamos ligonių kasų lėšomis.

„Konkurencija yra normalus ir sveikintinas reiškinys. Tačiau bendraujant su pacientais dažnai susidaro įspūdis – žmonės mano, kad šiuolaikinės, sudėtingos aparatūros bei medikų kvalifikacijos reikalaujančios paslaugos įmanomos tik privačiose įstaigose, – sakė klinikos vadovas prof. Ričardas Kubilius ir vardijo Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje atliekamas operacijas. Tai visos kaulo priauginimo operacijos (atkūrimas) esant kaulo atrofijai, nutirpus žandikauliui, kai nėra galimybės protezuoti, ančių pakėlimas, kai viršutiniame žandikaulyje nėra kaulo, blokų priauginimas ir viršutiniame, ir apatiniame žandikaulyje bei kt. – Kauno klinikų administracija patvirtino net 85 procedūrų pavadinimus. Žinodami finansinę Lietuvos gyventojų padėtį, norime informuoti: mūsų klinikoje tai atliekama, o pacientui tai nekainuoja. Jau po chirurginio gydymo – kainuoja tik protezavimas.“

Prof. R. Kubilius pasakojo, kad sužinoję apie atliekamas operacijas ir gydymą jų klinikoje, į Veido ir žandikaulių chirurgijos kliniką kreipiasi traumas gavę ir užsienyje gyvenantys mūsų tautiečiai, ir kitų šalių piliečiai. Klinikos vadovas vardijo apatinio ir viršutinio skruostikaulių, akiduobės kaulų, burnos ertmės paruošimą protezavimui. Kaulo paėmimas, kaulo ložės paruošimas ir kaulo tvirtinimas, žaizdos sutvarkymas – pakankamai sudėtingos procedūros, kurias pacientams atlieka klinikos specialistai. Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje operuojami įvairūs burnos navikai, kurie gydomi bendradarbiaujant su Onkologijos ir hematologijos klinika.

 „Veido ir žandikaulių chirurgijos specialybė aprėpia labai platų spektrą. Tai ir galvos, kaklo, žandikaulių onkologija, įgimtos anomalijos ir atitinkamos korekcijos bei atkūrimai (atstatymai), uždegimai ir veido neurologija, veido motorika ir skausmai, veido kaulų santykių proporcijos ir, žinoma, mūsų visuomenėje, deja, dar vis labai aktuali traumatologija, – pasakojo doc. S. Bojarskas ir pabrėžė, kad visas chirurgines operacijas pacientams kompensuoja ligonių kasos. – Dauguma įsivaizduoja, kad tai yra labai brangios operacijos. Būna, taip ir gyvena nesikreipdami ir nesulaukdami pagalbos. Todėl norime pranešti ir tikimės, kad mus išgirs: LSMU ligoninės Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje atliekamas operacijas pacientams kompensuoja Ligonių kasos. Gana populiarios mūsų visuomenėje vadinamosios kaulo priauginimo operacijos (korekcinės atkuriamosios operacijos – ortognatinė chirurgija) – mūsų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje taip pat atliekamos bei kompensuojamos. Apie kompensavimo galimybes galbūt nežino net ir pirminės grandies gydytojai, todėl ir jų pacientai negauna tokios informacijos. Reikia tik šeimos gydytojo siuntimo ir pacientas pas mus gaus jam priklausančią ir reikalingą pagalbą nemokamai.“

Doc. P. Tercijonas priminė, kad chirurginės operacijos Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje pacientams kompensuojamos nuo 1995 m. Vaikams nemokamas ne tik chirurginis gydymas, bet ir odontologijos procedūros.

 „Mūsų klinikoje atliekamos visos operacijos, kurios yra atliekamos Europos ir net pasaulio klinikose. Ir visas šias operacijas mūsų pacientams kompensuoja Ligonių kasos. Kai kurios, pvz., veido nervų operacijos, Lietuvoje atliekamos tik mūsų klinikoje“, – sakė prof. R. Kubilius. Veido ir žandikaulių chirurgai nori sugriauti visuomenėje vyraujantį mitą, kad visos čia paminėtos operacijos yra labai brangios ir todėl eiliniam mūsų žmogui – neįkandamos.

 Džiuljeta Kulvietienė

Nuotr. K. Šimatonio


 vir Į viršų

Kauno klinikų Kraujo centras švenčia vienerių metų gimtadienį

Lygiai prieš metus, 2012 m. kovo 20 d., pradėjo veikti moderniausia Lietuvoje kraujo donorystės įstaiga

Antruosius veiklos metus Kraujo centras pasitinka užregistravęs kelis tūkstančius kraujo donorų. Nors metai buvo nelengvi: darbas specifiškas, apibrėžtas daugybės kokybės sistemos reikalavimų. Susidurta ir su visuomenės telkimu neatlygintinai donorystei problemomis. Pasaulinius standartus ir reikalavimus atitinkantis Kraujo centras įrengtas beveik 400 kv. m. ploto Klinikų klinikų Paslaugų korpuso priestato patalpose.

Kauno klinikų Kraujo centro principai labai skiriasi nuo kitų donorystės centrų veiklos. Čia donorų kraujas nėra prekė. Kraujo donorystė yra ta sritis, kurioje reikalingas ypatingas bendradarbiavimas tarp donorų ir personalo. „Donorai giria Kauno klinikų Kraujo centro malonią aplinką. Gražios patalpos, nauja moderni įranga. Daug gero išgirstame apie profesionalų, paslaugų ir draugišką kolektyvą. Tai nuteikia optimistiškai, – sakė Kraujo centro vadovė dr. Jolanta Jeroch. – Stengiamės, kad donorai iš Kraujo centro išeitų gerai nusiteikę, apsisprendę apsilankyti vėl.“ Kraujo centre dirba daugiau nei 10 darbuotojų.

Pasaulyje dar nėra dirbtinio kraujo, kuris galėtų pakeisti donorų kraują. Kol paruošiamas kokybiškas ir saugus naudoti kraujo komponentas, vykdoma daug technologinių procesų. Pagrindinis Kraujo centro uždavinys – tiekti kokybiškus kraujo komponentus Kauno klinikų pacientams.

Kauno klinikų Kraujo centre yra teikiama ir autologinės kraujo donorystės paslauga. Tai tokia donorystė, kai paciento kraujas yra naudojamas jam pačiam: donoras ir recipientas yra tas pats žmogus. Taikoma ortopedijoje, širdies chirurgijoje, vaikams su skolioze ir pan. Ruošiantis planinei operacijai, pacientas gali pats pasirūpinti reikiamu krauju sau.

„Nuoširdų ačiū tariame visiems kraujo donorams ir propaguojantiems kraujo donorystę. Jų pavyzdžiu kviečiame pasekti daugiau mūsų bendruomenės narių, dovanoti dalelę savo gerumo, pasiryžti išreikšti gerą valią – jos laukia daugybė pacientų, kartais vienam iš jų prireikia keliolikos ar keliasdešimt donorų kraujo komponentų, – sakė Kraujo centro vadovė.

 „Tikimės, gražūs pavyzdžiai skatins kilniems poelgiams, – sakė centro vadovė. – Nuoširdžiai dėkojame ir džiaugiamės donorais, jau pirmais Kraujo centro veiklos metais davusiais kraujo 4 ir daugiau kartų. Tai Klinikų Valdymo tarnybos direktorius ir Urologijos klinikos gydytojas chirurgas Edmundas Varpiotas, Intensyviosios terapijos klinikos gydytojas rezidentas Aurimas Pečkauskas, Kraujo centro darbuotojai Auksė Gulbinaitė ir Edvardas Dulinskas. Esame dėkingi Klinikų darbuotojams, propaguojantiems kraujo donorystę ir savo pavyzdžiu, ir telkiant donorus. Tai Klinikų Ryšių su visuomene skyriaus vadovė Milda Dambrauskienė, padedanti organizuoti kraujo donorystės akcijas už Klinikų ribų, Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja rezidentė Eglė Simaškienė, periodiškai paskatinanti MF IV kurso studentų grupes susipažinti su Kauno klinikų Kraujo centro veikla, Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje kraujo donorystę aktyviai propaguojanti vyresnioji slaugytoja – slaugos administratorė Ingrida Urbonienė. Dėkojame ir Urologijos, Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos bei Akušerijos ir ginekologijos klinikų darbuotojams už kraujo donorystės propagavimą.“

 „Niekada nė vienas nežinome, kada mums patiems prireiks šios nepakeičiamos gyvybei išsaugoti dovanos“, – sako centro darbuotojos.

Tad nelikime abejingais ir propaguokime neatlygintinos kraujo donorystės idėją Kauno klinikų bendruomenėje!

 


 vir Į viršų

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje įvyko Raudonos nosies dienos koncertas

Kovo 18 d., pirmadienį, 15 val. Vaikų ligų klinikos auditorijoje vaikučiams dainavo Kauno rajono choras „Božolė“

 

Kauno kolegijos studentų kultūros klubo inicijuota Raudonos nosies diena pradžiugino ir LSMUL Kauno klinikų mažuosius pacientus. Aktyvūs ir savanoriški studentai Vaikų ligų klinikoje surengė Kauno rajono choro „Božolė“ koncertą. Koncerto ambasadoriai choristai padovanojo vaikams ne tik daug skambių dainų, bet ir begalę šypsenų.

 

Po įspūdingo „Božolė“ choro koncerto, renginio organizatoriai, pasipuošę raudonomis klounų nosimis, Klinikų žaidimų kambariuose žaidė su vaikučiais, kurie negalėjo ateiti į koncertą. Pavasaris ligoniukams pasijuto bent jau tarp ligoninės sienų!

 

Raudonos nosies diena pirmą kartą buvo paminėta 1988 m. Didžiojoje Britanijoje. Nuo to laiko šią dieną mini daugybė žmonių visame pasaulyje. Raudonos nosies diena yra skirta linksminti vaikus, kad šie šypsotųsi. Visų pirma, dėmesys skiriamas sergantiems vaikams, dėl to jie lankomi ligoninėse. Renginio pabaigoje organizatoriai padėkojo Kauno klinikų Vaikų ligų klinikai už betarpišką pagalbą ir iniciatyvą, rengiant šią džiugią dieną sergantiems vaikams.

 

Nuotraukos – K. Šimatonio


 vir Į viršų

Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje pristatyta fotografijų paroda „Širdį atiduodu kalnams“

Neonatologijos klinikos studijų administratorė Jolanta Šulinskienė savo kolegoms atskleidė dvi aistras – fotografiją bei meilę kalnams 

J. Šulinskienei dovanojamos tulpių puokštės kovo 8-ąją bylojo ne tik apie Tarptautinę moterų solidarumo dieną, bet ir apie jos autorinių darbų parodos atidarymą. Gražią pavasario dieną autorė pristatė kalnų fotografijų parodą. 

Sveikinamąjį žodį tarusi Klinikos vadovė docentė Rasa Tamelienė parodos rengėjai padėkojo už gražias fotografijas, kurios dabar puošia Naujagimių ligų skyrių. Kvapą gniaužiantys vaizdai nuotraukose džiugins ne tik Klinikos darbuotojus, bet ir naujagimius slaugančius bei lankančius artimuosius.  

Į parodos „Širdį atiduodu kalnams“ atidarymą susirinkę J. Šulinskienės artimieji bei Klinikos darbuotojai gerėjosi įstabiomis fotografijomis. Veliau svečiai buvo pakviesti paragauti užkandžių, kuriais vaišinasi kalnų turistai kelionių metu.

Kauno klinikų informacija

 Nuotraukos – K. Šimatonio


 vir Į viršų

Kovo 12 – Pasaulinė glaukomos diena

Pasaulis nuostabus ir jį matyti – nuostabu 

Kovo 12 d. pasaulis mini glaukomos dieną, kovo 10–16 dienomis vyks renginiai, skirti šiai dienai paminėti. Glaukomos savaitės metu bus stengiamasi aktyvinti visuomenę, pateikti kuo daugiau žinių apie glaukomą. Lietuvos glaukomos draugijos prezidentė, LSMU MA Akių ligų klinikos oftalmologė, Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė prof. Ingrida Janulevičienė sako, kad šių metų glaukomos savaitės šūkis: „Pasaulis yra nuostabus. Jį matyti kasdien – nuostabu. Neleisk glaukomai to sustabdyti.“

„Artėjant pavasariui žmonės turi žinoti, kad profilaktiškai pasitikrinti akis yra labai svarbu. Profilaktinio patikrinimo metu galima laiku išaiškinti ir nustatyti ankstyvą glaukomą, diagnozuoti bei laiku skyrus gydymą – sustabdyti ateityje gresiantį regos praradimą,“ – pasakojo prof. I. Janulevičienė. Profesorė paguodžia, kad mūsų šalyje tikrai nėra bloga sergančių glaukoma ligonių padėtis: diagnostikos ir gydymo galimybės atitinka pasaulio standartus. Problema, kad dalis glaukomų vis dar nediagnozuota – žmonės nežino, kad serga.

„Glaukomos savaitės renginiai priklauso nuo kiekvienos šalies individualių galimybių. Kartais atliekami profilaktiniai patikrinimai. Deja, tai gana problematiška, – sakė profesorė. – Glaukoma nustatoma 3 simptomų pažinimu: akispūdis, regos nervas ir akiplotis. Atlikus kurį nors vieną tyrimą, pavyzdžiui, kad ir prekybos centre, jis nepadės nustatyti glaukomos. Glaukomos tyrimai atliekami sudėtingais, brangiais, kalibruotais aparatais, todėl šią procedūrą reikia daryti tik specializuotose klinikose.“

Profesorė džiaugiasi studentų iniciatyvumu ir pasakoja, kaip šiais metais studentų būrelio nariai labai aktyviai ėmėsi organizuoti glaukomos savaitės renginius. Studentai nusprendė prekybos centre statyti stendus ir vykdyti apklausą apie su akimis susijusias problemas.

„Studentai vartos visame pasaulyje galiojančius ir patvirtintus klausimynus, kai balais galima įvertinti žmogaus skundus dėl regėjimo. Pavyzdžiui, gali atrodyti, kad graužia akis. Vartojant klausimyną galima išsiaiškinti, ar tai normalus graužimas, ar jau reikia profesionalios oftalmologo pagalbos“, – pasakojo prof. I. Janulevičienė.

Šiemet LSMU MA studentai klausinės, padės užpildyti anketas ir dalys bukletus bei atmintines apie glaukomą.

„Jaunų žmonių iniciatyva visuomet labai laukiama. Džiaugiamės, kad šiemet studentai tokie aktyvūs“, – sako prof. I. Janulevičienė ir vardija aktyviausius Akių ligų būrelio narius: Rosita Lažaunynkaitė, Eglė Zlatkutė, Monika Vieversytė ir Lukas Šemeklis. Studentų prisidėjimas yra labai reikalingas, kadangi nėra pastebima, jog glaukomos problema mažėtų.

IV kurso studentė R. Lažaunynkaitė pranešė, kad 15 d. 15 val. studentai rinksis „Akropolyje“ Kaune ir 3–4 val. bendraus su „Vision Express Optika“ lankytojais ir pasakos apie glaukomą, dalys klausimynus, reklaminius bukletus ir vitaminus, skirtus akims. Savaitės metu studentai demonstruos filmuką apie glaukomą LSMU MLK ir LSMU Bibliotekoje.

Prof. I. Janulevičienė tikisi, kad visuomenišku aktyvumu paremta glaukomos savaitė duos rezultatų ir padės užbėgti ligai už akių ir ją sustabdyti.

 „Tam ir reikalingi profilaktiniai patikrinimai. Glaukoma neatsiranda per vieną dieną, 90 proc. glaukomos atvejų yra lėtinės eigos. Mūsų Akių ligų klinikoje per metus apsilanko daugiau nei 73 tūkst. pacientų, iš kurių apie 15 tūkst. dėl glaukomos. Priimsime ir daugiau, jei reikės, esame tam pasiruošę“, – sakė prof. I. Janulevičienė ir kvietė būti aktyviems savo sveikatos labui ne tik proginėmis savaitėmis.

 

Džiuljeta Kulvietienė
Liudo Andriušio nuotr.


 vir Į viršų

Laparoskopinės operacijos metu suformuota makštis

Pirmą kartą Lietuvoje  Akušerijos ir ginekologijos klinikos chirurgas bei akušeris ginekologas doc. Saulius Paškauskas su kolegomis chirurgu dr. Tadu Latkausku, akušeriu ginekologu Ričardu Augusčiu ir gydytoju anesteziologu Vaidu Krikščiūnu laparoskopu, be papildomų pjūvių pilvo sienoje atliko makšties suformavimo operaciją iš storosios riestinės žarnos. Doc. S. Paškausko teigimu, panašią, bet ne tokią pat operaciją prieš metus atliko Klaipėdos medikai.

 „Jau keletą metų brandinome mintį tokias operacijas atlikti laparoskopu. Nors techniškai laparoskopu tokią operaciją daug sunkiau atlikti, – doc. S. Paškauskas priminė, kad minimaliai invazinės operacijos dažniausiai atliekamos laparoskopijos būdu. – Iš žarnos segmento formuojant makštį reikia specialių laparoskopinių staplerių, taip pat žarnos rezekcijos ir, žinoma, patyrusios profesionalių medikų komandos. Sunkiausia – atliekant tokią operaciją – išsaugoti žarnos segmento, iš kurio bus suformuota makštis, kraujotaką. Juk tai – būsimas gyvybingas ir funkcionalus organas.“

Paėmus pacientės apie 10 cm ilgio storosios žarnos segmentą, likusi žarna turi būti sujungta – atstatytas jos vientisumas ir praeinamumas. Paprastai tai atliekama darant papildomą pjūvį pilvo sienoje. Šiuo atveju papildomo pjūvio nereikėjo – manipuliacijos su nusileidžiančiąja storąja žarna buvo atliktos per tą patį suformuotą kanalą tarpvietėje, kuriame po to buvo suformuota makštis.

 „Operacija truko 4 val. Ilgokai, bet tai natūralu – operacija buvo atliekama pirmą kartą. Kai bus įsisavinti visi techniniai niuansai – viskas eisis greičiau. Atviru būdu atliekama beveik dvigubai greičiau, – sako doc. S. Paškauskas ir tiki, kad įgudus laparoskopinė operacija truks tiek laiko, kiek ir atvira. – Pooperacinis laikotarpis lengvesnis po laparoskopinių ir mini invazinių operacijų: nėra didelių pjūvių, mažesnis pooperacinis skausmas, geresnis kosmetinis efektas, lengviau gyja, geresnė savijauta, todėl greičiau palieka ligoninę.“

Vasario mėn. operuota mergina jau grįžo prie savo įprasto gyvenimo ritmo, jaučiasi puikiai, neseniai lankėsi Akušerijos ir ginekologijos klinikoje.

 

Džiuljeta Kulvietienė

K. Šimatonio nuotr.: dr. T. Latkauskas, doc. S. Paškauskas, gyd. V. Krikščiūnas ir gyd. R. Augustis.


 vir Į viršų

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius – prof. Rūtai Nadišauskienei

Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vasario 16-ąją ordinais ir medaliais apdovanojo 32 Lietuvos bei užsienio piliečius. Už nuopelnus Lietuvai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius įteiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorei, LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovei Rūtai Jolantai Nadišauskienei.

Nuotr. autorius M. Ambrazas (ELTA).


 vir Į viršų

Vaikai vaikams linki pasveikti ir daugiau niekada nebesirgti

Pasaulinės ligonių dienos proga Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos pacientai sulaukė savo bendraamžių linkėjimų. Į ligoninės palatas atkeliavo septyniolikoje Kauno vaikų darželių pagaminti sveikinimo atvirukai.

 Kauno klinikų skyrių, kuriuose gydomi vaikai, sienas papuošė darželių ugdytinių rankų darbo atvirukai su pačiais nuoširdžiausiais linkėjimais nebijoti adatų, kuo greičiau pasveikti ir niekada daugiau nebesirgti, gerti vitaminus ir klausyti gydytojų.

Akcija „Pradžiugink ligoniuką“ surengta Kauno Panemunės lopšelio-darželio ir jame veikiančio Vaiko socialinės raidos metodinio-konsultacinio centro iniciatyva. Darželio direktorė Vilija Gečienė, direktorės pavaduotoja ugdymui Ingrida Šilanskienė, metodininkė-organizatorė Eglė Budreckaitė, menų pedagogė Aurelija Milašiūtė vasario 11-ąją minimos Pasaulinės ligonių dienos proga pakvietė prisiminti ligoninėje gydomus mažuosius pacientus.

Per dvi savaites į akcijos organizatorių kvietimą pagaminti atvirukų sergantiems vaikams atsiliepė net 17 Kauno darželių. Gautų atvirukų kiekis penkiskart pranoko akcijos rengėjų lūkesčius – iš viso atkeliavo 520 darželinukų išmargintų atvirukų. Juose surašyti šilti vaikų linkėjimai ir mintys pradžiugino ne tik Kauno klinikose gydomus vaikus, bet ir jų tėvelius.

Nuotraukos K.Šimatonio


 vir Į viršų

PIRMOJI BENDRA ŠEIMOS GYDYTOJŲ IR CHIRURGŲ KONFERENCIJA

LSMU Šeimos medicinos klinikos ir LSMUL Kauno klinikų chirurgų iniciatyva surengta pirmoji bendra konferencija „Aktualūs chirurgijos klausimai šeimos gydytojo darbe“

Konferencijos metu LSMUL Kauno klinikų Chirurgijos klinikos gydytojai pristatė minimaliai invazyvios chirurgijos galimybes, gastroezofaginio refliukso ligos ir antinksčių ligų chirurginio gydymo naujienas, krūties ligų tyrimų ir gydymo aktualijas bei storosios žarnos vėžio patikros programos rezultatus.

LSMU Šeimos medicinos klinikos vadovo prof. Leono Valiaus teigimu, šeimos gydytojams aktualus bendradarbiavimas su chirurgais, nes reikia žinoti, kada siųsti pacientus konsultacijai, kokia pagalba jiems gali būti suteikta ir kaip elgtis po operacijų. Tokių renginių nauda neabejoja ir LSMUL Chirurgijos klinikos prof. Almantas Maleckas, vadovaujantis Minimaliai invazyvios ir gastrointestinalinės chirurgijos sektoriui. Jis pristatė ne tik pastaraisiais dešimtmečiais ištobulėjusias technologijas, bet ir tai, kas medicinos praktikoje bus taikoma ateityje, pvz., robotinė chirurgija ar kombinuotos operacijos per natūralias angas. Doc. Antanas Mickevičius aptarė medikamentinį ir chirurginį gastroezofaginio refliukso gydymą. Docentas pabrėžė, kad svarbu apie visas gydymo galimybes informuoti pacientą, nes jis kaip lygiavertis partneris turi dalyvauti priimant sprendimą dėl alternatyvos visą gyvenimą truksiančiam arba nepakankamai veiksmingam gydymui.

LSMUL Kauno klinikų chirurgo doc. Virgilijaus Krasausko pranešimo tema – antinksčių ligos, kurios gali būti labai įvairialypės ir sunkiai diagnozuojamos. Jis priminė, į kokius simptomus vertėtų atkreipti dėmesį ir dėl kokių pakitimų antinksčiuose reikalinga operacija, nes atliekant daugiau vaizdinių tyrimų padaugėjo ir atsitiktinių radinių.

LSMUL Chirurgijos klinikos Krūtų chirurgijos skyriaus vadovas prof. Algirdas Boguševičius kalbėjo apie skirtingų tyrimų privalumus tiriant pacientes dėl krūties ligų, priminė apie atrankinę mamografinės patikros programą.

Nuo 2009 m. Lietuvoje vykdomos storosios žarnos vėžio atrankinės patikros programos rezultatus pateikė Koloproktologijos sektoriaus vadovas prof. Žilvinas Saladžinskas. Apie ekonominę programos naudą bus galima kalbėti po 10 metų, nors pagal informavimo paslaugų dažnį ir nustatytus ankstyvos stadijos pakitimus būtų galima džiaugtis programos sėkme.

Konferenciją baigė gyd. Henriko Paužo pranešimas apie tuštinimosi sutrikimus ir pagalbos galimybes išmatų nelaikantiems pacientams.

prof. A. Maleckas

prof. L. Valius

Nuotraukos - K. Šimatonio

 


 vir Į viršų

Kauno klinikų Radiologinės diagnostikos centre pristatyta konkurso „Gintarinis žaltys 2011“ fotografijų paroda

Gražiausi laukinės gamtos fotografijų konkurso darbai puoš Kauno klinikų Radiologinės diagnostikos centro sienas iki balandžio 2 d.

Š. m. sausio 22 d. LSMUL Kauno klinikų Radiologinės diagnostikos centre buvo iškabintos fotografijų konkurso „Gintarinis žaltys 2011“ dalyvių nuotraukos. Iš viso Centro sienas papuošė 276 gražiausi konkurso darbai. Fotografijų parodą suorganizavo Kauno dailės galerija „Aukso pjūvis“, talkinant gamtininkui, „Žurnalo apie gamtą“ redaktoriui ir leidyklos „Lututė“ vadovui, Romualdui Barauskui.

Radiologijos klinikos vadovas profesorius Algidas Basevičius teigė, kad tokios parodos tiek laukiantiems pacientams, tiek jų artimiesiems, tiek personalui suteikia jaukumo. „Mes džiaugtumėmės, jei tokių parodų būtų ir daugiau, kadangi gražūs meno kūriniai visuomet papuošia plikas sienas“,- pridūrė klinikos vadovas.

Tai jau ne pirmas kartas, kai Kauno klinikų Radiologijos klinika yra papuošiama Lietuvos menininkų darbais. „Gintarinis žaltys 2011“ – tai nacionalinis laukinės gamtos fotografijų konkursas, kurio tikslas buvo sutelkti Lietuvos gamtos fotografus, skleisti gamtos fotografų etikos normas ir skatinti visuomenę pažinti Lietuvos laukinę gamtą, nedarant jai žalos.

Galerijos „Aukso pjūvis“ atstovai patikino, jog įvairias parodas jie yra pasirengę rengti Kauno klinikose ir ateityje. „Turėdami patirtį Berlyno ligoninėje, esame labai pamaloninti, galėdami surengti parodą ir Kauno klinikose. Tikimės ekspoziciją nuolat atnaujinti“, - teigė galerijos savininkė.

Lietuvos laukinės gamtos fotografijų paroda Kauno klinikų Radiologijos klinikos Radiologinės diagnostikos centre veiks iki balandžio 2 d.Nuotraukos - K. Šimatonio

 vir Į viršų

Nauja operacija vyrus apsaugos nuo šlapimo nelaikymo problemos

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Urologijos skyriuje atliktos pirmosios operacijos, kurioms panaudota nauja priemonė – specialus tinklelis (keturių šakų pošlaplinis raištis), padedantis sulaikyti šlapimą.

Operaciją atliko Kauno klinikų urologas dr. Darius Trumbeckas, kuriam talkino iš Prancūzijos atvykęs dr. Benoit Le Portz. Svečias su kolegomis pasidalijo operacijos technikos ypatumais ir pristatė savo ligoninės patirtį. Prancūzų duomenimis, gerų rezultatų po pošlaplinio raiščio implantacijos pasiekiama daugiau nei 80 proc. pacientų. Jiems nebereikia iki operacijos naudotų sauskelnių ar įklotų, sugeriančių nevalingai ištekantį šlapimą. Po tokios minimaliai invazinės operacijos pacientas ligoninėje praleidžia 23 dienas, po to gali grįžti į visavertį aktyvų gyvenimą, pamiršęs apie tokią subtilią problemą kaip šlapimo nelaikymas.

Po radikalių prostatos pašalinimo operacijų maždaug kas šeštam pacientui gali išsivystyti šlapimo nelaikymas. Lengvo ir vidutinio laipsnio šlapimo nelaikymo atveju pakaktų įsiūti specialų tinklelį (pošlaplinį raištį) ir pacientai išvengtų daugybės socialinių ir psichologinių problemų. Sunkiais šlapimo nelaikymo atvejais reikalingi dirbtiniai sfinkteriai.

LSMU Urologijos klinikos vadovo prof. Mindaugo Jievalto teigimu, medikai galėtų pasiūlyti problemos sprendimą, tačiau Valstybinė ligonių kasa nekompensuoja pošlaplinio raiščio, kuris kainuoja daugiau nei 5000 litų. „Nepaisant gydytojų urologų, Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pastangų, mūsų šalyje iki šiol nekompensuojamos chirurginiam šlapimo nelaikymo gydymui reikalingos priemonės. Tačiau lėšos eikvojamos sauskelnėms ir įklotams, kurių žmogui reikia visą likusį gyvenimą“, teigia prof. M. Jievaltas.

Lietuvoje prostatos vėžys diagnozuojamas daugiau nei 3000 vyrų per metus ir atliekama iki 1000 radikalių prostatektomijų. Chirurginiam šlapimo nelaikymo gydymui kasmet reikėtų apie 100 specialių tinklelių ir 10 dirbtinių sfinkterių.

 

Kęstučio Šimatonio nuotr.(iš kairės): dr. Benoit Le Portz, dr. Darius Trumbeckas ir prof. Mindaugas Jievaltas.


 vir Į viršų

Medicinos istorijoje – naujas egzaminas ir kvalifikacija

LSMU MA Psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Jonušienė 2012 m. gruodžio mėn. Amsterdame išlaikė pirmą kartą medicinos istorijoje surengtą Europos seksualinės medicinos komiteto mokslinės draugijos nario kvalifikacijos egzaminą.

Ši dr. Giedrei Jonušienei suteikta kvalifikacija rodo, kad gydytoja išmoko seksualinės medicinos standartizavimo programą. Tad mediko, išlaikiusio šį egzaminą, pacientų, turinčių lytinės funkcijos sutrikimų, konsultacijos bei gydymas atitinka Europos Sąjungos šios medicinos srities keliamus reikalavimus.

Seksualinė medicina – tai daugiadalykė medicinos sritis, apimanti lytinės funkcijos fiziologiją ir patofiziologiją, psichologiją ir psichopatologiją, individo raidą, seksualinį identitetą ir elgesį, lytinius skirtumus individualiu ir ar poros bei sociokultūriniu požiūriu. Seksualinė medicina siekia garantuoti individo lytinės sveikatos atkūrimą, tikintis fizinės, psichinės ir socialinės gerovės, susijusios su lytine funkcija ir bendra gyvenimo kokybe.


 vir Į viršų

PIRMOJI NUGAROS SMEGENŲ ELEKTROSTIMULIACIJOS OPERACIJA

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų neurochirurgai pirmieji Baltijos šalyse pradėjo taikyti naują lėtinio nugaros skausmo gydymo būdą. Dėl nugaros skausmo darbingumą praradusiam pacientui implantuotas nugaros smegenis stimuliuojantis elektrodas, kurio siunčiami impulsai įveikia skausmą.

 Pirmąją nugaros smegenų elektrostimuliacijos elektrodo implantavimo operaciją atliko LSMUL Kauno klinikų stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovas dr. Bronius Špakauskas kartu su gydytoju neurochirurgu Andriumi Radžiūnu. Kauno klinikų neurochirurgams pirmąją operaciją atlikti padėjo daugiametę patirtį turintis kolega iš Suomijos, dr. Kari Sulkko.

 Neurologų, skausmo medicinos specialistų ir neurochirurgų pacientas – penkiasdešimt dvejų metų Jurbarko gyventojas, kuris jau penkerius metus nė dienos negalėjo praleisti be saujos vis stipresnių medikamentų nuo skausmo. Jurbarkiškis jau buvo patyręs dvi stuburo operacijas, po kurių vaistų dozės nemažėjo. Vyras neslepia, kad kartu su mažėjančiu judrumu, darbingumu, pamažu prarado ir gyvenimo džiaugsmą. Todėl naujos vilties jam suteikė modernus gydymo būdas, kai skausmo impulsus nuslopina nugaros smegenų stimuliacija elektra. „Didžiausia problema taikant tokią gydymo metodiką yra didelė implantuojamo elektrodo kaina“, – sako dr. Bronius Špakauskas. Jo skaičiavimais, minėto pobūdžio operacijų Lietuvoje per metus reikėtų maždaug dešimčiai pacientų. Nors nugaros skausmas vargina didelę dalį populiacijos, stuburo operacijų reikia tik keliems procentams lėtinį skausmą kenčiančių žmonių.

 Nugaros smegenų elektrostimuliacijos operacijos pasaulyje jau yra tapusios lėtinio nugaros skausmo gydymo standartu, kai nepadeda kiti gydymo būdai. Taikant neurostimuliaciją, pacientams 70–80 proc. sumažėja skausmas ir jie gali grįžti į normalų gyvenimą. Daugumai operuotų pacientų reikia mažesnių skaumą malšinančių vaistų dozių arba jie visai gali nustoti vartoti vaistus, pagerėja bendra gyvenimo kokybė.


 vir Į viršų

Lietuvos metų gaminys 2012 – Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos pastatas

Gruodžio mėn. paskelbti nacionalinio konkurso „Lietuvos metų gaminys 2012“, kurį kasmet organizuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija, nugalėtojai. Konkurso „Lietuvos metų gaminys – 2012“ laureatu pripažintas bei aukso medaliu grupėje „Statyba ir statybinės medžiagos“ apdovanotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų pastatas – akušerinis ginekologinis korpusas, Eivenių g. 2, Kaunas.

Rekonstrukcinių darbų vykdytojas – viena iš didesnių Lietuvos statybos kompanijų, kuri savo veiklos patirtį realizuoja ne tik stambių visuomeninių bei pramoninių objektų statyboje, bet ir rekonstruojant kultūrinių vertybių paveldo pastatus – UAB „Kaminta“, kuriai vadovauja Stasys Kaminskas.

Apdovanojimą pelnęs Kauno klinikų korpusas statytas 1971 m. Rekonstrukcijos darbai buvo pradėti 2010 m. rugpjūtį, baigti 2012 m. pradžioje. Renovuojant Kauno klinikų 5 aukštų akušerinį ginekologinį korpusą apšiltintos sienos, stogas, pakeisti langai. Renovuoti išorinę architektūrinę pastato raišką nusakantys elementai: fasadas, cokolis, stogas, langai, durys, įstiklinti balkonai. Po langų ir palangių keitimo atstatyta langų vidinių angokraščių apdaila. Planiniai patalpų sprendimai nepasikeitė. Kaip teigė Kauno klinikų direktorius motinos ir vaiko sveikatos priežiūrai Kęstutis Levišauskas, darbų vykdytojas atsižvelgė į Klinikų vadovų nuomonę dėl rekonstrukcijos estetinių aspektų. Be to, stilistiškai kardinalių pakeitimų rangovai nevykdė – paliko autentišką pastato architektūrą, tačiau sukūrė modernesnį išorės dizainą. Autoritetingai pripažinta, kad Akušerijos ir ginekologijos klinikos pastatas atrodo išties estetiškai.

Pagrindinis konkurso tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes bei paslaugas vietiniam ir tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip plėtojant Lietuvos verslo plėtrą.

Šiemet konkurso apdovanojimams nominuota 80 įmonių dešimtyje vertinimo grupių iš 15-os šalies ūkio šakų. Vertinimo komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas, nusprendė skirti 85 aukso ir 15 sidabro medalių įmonių produkcijai bei paslaugoms. Metų pabaigoje Lietuvos pramoninkų konfederacija tradiciškai surengė geriausių 2012 m. gaminių apdovanojimų ceremoniją.

Metų gaminio apdovanojimus Vyriausybėje įteikė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Lietuvos pramonininkų konfederacija prezidentas Robertas Dargis.

Pasak „Lietuvos metų gaminio 2012“ komisijos pirmininko, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Juozo Magelinsko, įmonės pateikė vertinimui produktus, kurie sukurti apgalvojus visą produkto gyvavimo ciklą nuo projektavimo, naujų technologijų, jų sukūrimui pritaikymo iki originalios pakuotės ir įvedimo į rinką koncepcijos parinkimo, kad produktas būtų matomas bei išsiskirtų iš kitų.

 

Teksto autorė: Džiuljeta Kulvietienė


 vir Į viršų

Kauno klinikų bendruomenė palydėjo 2012-uosius

 „Labą rytą, sinjorita, labą rytą“, – taip netradiciškai paskutinę 2012-ųjų metų dieną į Klinikų darbuotojus ir garbingus svečius kreipėsi generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius. Šventine nuotaika visus užkrėtė nuoširdus Merūno Vitulskio pasirodymas, į kurį buvo įtraukti ne tik visi Didžiojoje auditorijoje susirinkę Klinikų bendruomenės nariai, bet ir garbūs svečiai. 

Palydėti besibaigiančius metus atvyko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, LSMU Tarybos pirmininkas Jonas Milius, LSMU Senato nariai. Galimybe sugrįžti į savo Alma Mater ir visus pasveikinti artėjančių Naujųjų metų proga džiaugėsi naujasis Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, pažadėjęs spręsti įsisenėjusias sveikatos priežiūros sistemos problemas. Taip pat visus pasveikino dar vienas buvęs Klinikų darbuotojas – naujai paskirtas Švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis. Kaip ir kasmet, šventinėje penkminutėje apsilankė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai prof. Vida Marija Čigriejienė ir prof. Arimantas Dumčius.

Šventės metu generalinis direktorius prof. J. Pundzius padėkojo vienam dosniausių Kauno klinikų rėmėjų – UAB „Boslita ir Ko“ generaliniam direktoriui Gintarui Skorupskui už Klinikoms padovanotą aparatūrą, kurios vertė siekia 1 mln. 10 tūkst. litų. Tačiau kartu priminė, kad Klinikoms reikia ne tik materialinės paramos. Dėkodamas Klinikų darbuotojams už pasiaukojamą darbą, generalinis direktorius akcentavo, kad didžiausias turtas – tai aukščiausios kvalifikacijos specialistai, kurių profesionalumas ir yra pagrindinė Klinikų vertybė.


 vir Į viršų

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinika šventė 90-ties metų jubiliejų

Didžiausia Lietuvos akušerijos ir ginekologijos klinika iškilmingai paminėjo brandžią sukaktį

Ketvirtadienį, gruodžio 20 d., Kauno klinikoms buvo džiugi ir įsimintina diena – lygiai prieš 90 metų Kaune pradėjo veikti Lietuvos Universiteto Medicinos fakulteto ginekologijos katedra. Ji buvo kertinis akmuo, ant kurio statėsi stipri ir profesionalias paslaugas teikianti Akušerijos ir ginekologijos klinika. Klinikos auditorijoje vyko iškilminga jubiliejinė ceremonija, kurioje dalyvavo daug iškilių svečių, tarp kurių ir Seimo narė, buvusi Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė, prof. Vida Marija Čigriejienė.

„Mes galime drąsiai teigti, kad esame subrendusi universitetinė klinika, didelės kompetencijos centras, kuriame dirba daugiadisciplininė dinamiška specialistų komanda. Mūsų klinikos bendradarbiavimo kryptys yra nusidriekusios tiek į Vakarus, tiek į Rytus“, – teigė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė. Profesorė vadovauja klinikai jau daugiau nei 11 metų, tęsdama ir tobulindama savo pirmtakų darbus.

Prof. R. Nadišauskienės vadovaujama klinika garsėja įrodymais pagrįstos medicinos taikymu. Klinikos vadovės teigimu, kiekvienas laikotarpis Kauno akušeriams ir ginekologams atnešė įsimintinų mokslinių ir praktinių atradimų (pradedant tiesioginiu kraujo perpylimu gimdyvei, nevaisingumo tyrimais ir gydymu, vaisiaus širdies veiklos tyrimais ir daugeliu kitų). Šiuo metu klinika teikia pirmenybę perinatologijos, onkoginekologijos, minimaliai invazinės ginekologijos sritims, o ateityje tikisi šiuolaikinio nevaisingumo gydymo plėtros.

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinika pasiekė neabejotinų rezultatų motinos ir vaiko sveikatos priežiūros srityje. Dar 1930 m. kasmet mirdavo ne mažiau kaip 1000 moterų gimdymo metu arba dėl gimdymo komplikacijų, o dabar tokie atvejai pasitaiko tik pavieniai ir tikrai ne kasmet. Įsteigus Perinatologijos centrą Kaune, žymiai sumažėjo naujagimių mirtingumas. Be to, šiai klinikai pirmajai Lietuvoje buvo suteiktas naujagimiui draugiškos ligoninės vardas.

90-tojo jubiliejaus minėjimo metu buvo prisiminti iškiliausi Kauno akušeriai ginekologai, paminėti jų nuveikti darbai Lietuvos sveikatos švietimo ir klinikinės praktikos vardan ir padėkota už nenuginčijamus bendrų pastangų ir atsidavimo vaisius.

Išsamesnę informaciją teikia:
Kauno klinikų atstovė spaudai
Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė
Mob. tel. +370 646 89 474
El. p. atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

Kauno klinikos nepamiršo pacientų, per šventes negalėjusių grįžti namo

Ligonius, šventes praleidusius palatose, lankė Klinikų vadovai ir Kauno arkivyskupas

 Didžiausios Lietuvoje daugiaprofilinės ligoninės vadovai neliko abejingi Klinikose gulinčių pacientų vienatve per šventes. Gruodžio 21 d. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, kartu su Klinikų kapelionu kun. Nerijumi Šmerausku bei Valdymo tarnybos direktoriumi Edmundu Varpiotu, aplankė palatose tuos pacientus, kurie šventų Kalėdų negalėjo sutikti su savo šeimomis namuose.

Klinikų vadovai ne tik aplankė ligonius palatose, surengė maldų ir giesmių pusvalandį, bet ir pasirūpino simboline Kūčių vakariene.

 

Nuotraukos – K. Šimatonio


 vir Į viršų

Sveikatingumo metai artėja. Ar Lietuvoje įmanoma visuotinė sveika gyvensena?

Lietuvos Respublikos Seimas atsižvelgė į visuomenės iniciatyvą ir 2013 m. paskelbė Sveikatingumo metais, Vyriausybė kartu su visuomenininkais parengė ateinančių metų visuomenės sveikatos stiprinimo programą. Artėjant 2013-iesiems, lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Nacionalinė sveikatos taryba, Lietuvos asociacija ,,Sportas visiems“, VšĮ „Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba“ organizavo konferenciją ,,2013-ieji – Sveikatingumo metai: ar įmanoma visuotinė sveika gyvensena Lietuvoje?”

Konferenciją vedė  Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, LSMUL Kauno klinikų Generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius ir „Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba“ vadovas Juozas Dapšauskas.

Konferencijoje daug dėmesio susilaukė Suomijos Nacionalinio sveikatos ir socialinės gerovės instituto generalinis direktorius prof. Pekka Puska, perskaitęs pranešimąVisapusiški veiksmai, skatinantys sveiką gyvenimo būdą – Suomijos patirtis“. Prof. P. Puska – pagrindinis konferencijos pranešėjas, akivaizdžių rezultatų pasiekusio Karelijos (Suomija) projekto vadovas, Nacionalinio sveikatos ir gerovės instituto Suomijoje direktorius.

„Galime kontroliuoti užkrečiamas ligas ir pan., bet visuomenės sveikata yra labai aktualus klausimas, glaudžiai susijęs su gyvenimo būdu. Ne bakterijos ir virusai, bet mūsų gyvenimo būdas tiesiogiai veikia mūsų sveikatą“, – sakė prof. P. Puska.

Nacionalinės sveikatos tarybos teigimu, apie 80 proc. visų sveikatos sąnaudų šiandien Lietuvoje išleidžiama nesveiko gyvenimo būdo ligoms gydyti. Vaistų kompensavimui šiais metais iš valstybės biudžeto numatoma išleisti apie 650 mln. lt ir didžiausia dalis tenka ligoms, kurių galima išvengti.

Džiuljeta Kulvietienė

Organizatorių nuotr.


 vir Į viršų

Muzikinė literatūrinė popietė

Kauno klinikų moterų choras „Kanklės“ (meno vadovė Audronė Marcinkevičiūtė, koncertmeisterė Rasa Janulevičiūtė) Klinikų darbuotojams bei pacientams surengė koncertą „Linkime pasveikti“ ir ūkanotą lapkričio popietę sušildė ne vieną sužvarbusią širdį.

„Kanklių“ choristėms talkino Kauno I-osios muzikos mokyklos jaunių choras. Dainuojančius balsus maloniai keitė ir papildė rašytojų Genovaitės Savičiūtės bei Aldonos Jankauskienės žodžiai.

Nepriklausomų rašytojų sąjungos narė Genovaitė Savičiūtė pristatė savo romano „Meilės ir ugnies parklupdyti“ antrąją trilogijos dalį „Likimo takais“, išleistą šiais metais. Pirmoji trilogijos dalis „Elzytė“ išėjo 2009 m.

 Vyresniosios kartos rašytoja G. Savičiūtė visą gyvenimą rašo eilėraščius ir apsakymus, o štai romanas-trilogija – autorės naujausias, iki šiol jai nebūdingas darbas. Romanus pradėjo rašyti tik prieš 10 metų. G. Savičiūtė baigė Šiaulių pedagoginį institutą, Nepriklausomybės laikais neakivaizdžiai studijavo teologijos mokslus. Rašytoja yra sakiusi, kad labai norėjo būti mokytoja, bet kadangi niekada nebuvo komjaunuolė – jai anuomet nebuvo leista mokytojauti. Gal todėl knygoje gausu patarimų, įžvalgių gyvenimiškų istorijų, tai tarsi gyvenimo vadovėlis.

Popietės dalyviai išklausė G. Savičiūtės kolegės – rašytojos A. Jankauskienės skaitomų ištraukų iš naujausio G. Savičiūtės romano bei atsiliepimų apie jos naujausius kūrinius. Romano ištraukas skaitė ir pati autorė.

Trilogija apima maždaug 100 metų laikotarpį. Pirmoje dalyje „Elzytė“ aprašomas visas Elzytės gyvenimas, kuri nugyveno 96 metus ir susilaukė 9 vaikų.

Antroje trilogijos dalyje „Likimo takais“ autorė gvildena keturių veikėjų – našlaičių gyvenimo peripetijas nuo vaikystės iki senatvės, jų materialinę ir psichologinę kovą už būvį sudėtingame XX amžiuje. Autorė pasakoja ištisų kartų gyvenimus.

„Pasaulį G. Savičiūtė įprasmina kaip žmogiškų kontaktų virtinę, kuri niekada nesibaigia kaip nesibaigia žmonių bendravimas. Romanas – kaip privataus gyvenimo laikmatis – labiausiai besikeičianti pasakojimo forma. Priežastine logika grindžiamas įdomus ir turiningas romano pasakojimas. Veikėjų charakteriai atskleidžiami per apibrėžtą laiką ir erdvę. G. Savičiūtė įtaigiai atskleidžia našlaičių gyvenimo sąlygas, turėjusias lemiamos reikšmės veikėjų charakteriams. Romane aprašyti žmonės, kurių trečios kartos dar tebegyvena, todėl skaitytojams belieka laukti romano tęsinio“, – sakė A. Jankauskienė.

Baigdama susitikimą, rašytoja G. Savičiūtė palinkėjo visiems sveikatos ir likti čia – Lietuvoje, kur esame ir turime būti.

Džiuljeta Kulvietienė

Autorės nuotr.


 vir Į viršų

KRAUJO DONORYSTĖS AKCIJA KARO MEDICINOS TARNYBOJE

Artėjančios Lietuvos kariuomenės dienos proga Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba kartu su Kauno klinikų Kraujo centru surengė kraujo donorystės akciją.

 Keliasdešimt karo medikų ir būsimųjų paramedikų ne tik žodžiais, bet ir geru darbu patvirtino, kad tarnauja Lietuvos žmonėms. Visi donorai kraujo davė neatlygintinai, taip pabrėždami, kad kraujas negali būti prekė. Kad kraujas – tai dovana, kurią, būdami sveiki, galime padovanoti sergantiesiems. Šiemetinės Pasaulinės donorų dienos, paminėtos birželio mėnesį, šūkis „Kiekvienas kraujo donoras yra didvyris“ karo medikams įgyja dar kitokią prasmę. Bet kartu primena: kad išgelbėtum gyvybę, kartais reikia tiek nedaug – paskirti pusvalandį kraujo donorystei. Tačiau, paaukodamas kraujo, kartu gali padovanoti sergančiajam viltį pasveikti – o argi tai mažai?

Dalis Karo medicinos tarnybos darbuotojų budi ir Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje, tad jiems visiškai suprantama, kad pacientams visą parą reikalingas saugus ir kokybiškas kraujas. Būtent į Skubios pagalbos skyrių pirmiausia patenka patyrę sunkias traumas, nukraujavę ar nudegę pacientai.

Kauno klinikų Kraujo centras atidarytas šių metų kovo mėnesį ir yra naujausia kraujo donorystės įstaiga Lietuvoje. Jame įdiegti ES reikalavimus atitinkantys kraujo surinkimo, tyrimo, perdirbimo ir saugojimo kokybės standartai. Centre surinktas donorų kraujas ir iš jo pagaminti kraujo komponentai naudojami tik Kauno klinikų pacientams, kuriems per mėnesį reikia daugiau nei 1000 donorų kraujo. Kraujo centro darbuotojai pakvietė karo medikus apsilankyti Klinikose esančiame centre, susipažinti su aukščiausius kokybės ir saugumo reikalavimus atitinkančia kraujo preparatų gamyba.

 


 vir Į viršų

„Pažiūrėjai, ir diena – gražesnė“

Džiuljeta Kulvietienė

LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikoje atidaryta jau dvidešimt šeštoji paroda. Šį kartą su spalvotais sapnais atsimerkus į medikų, pacienčių ir klinikos svečių širdis pasibeldė dailininkė, knygų iliustratorė, ikonografė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė Giedra Purlytė.

Dailininkė gimė Kaune, mokėsi Kauno keturmetėje dailės mokykloje, Stepo Žuko dailės technikume, Kauno dailės akademijoje. Nuo 1994 m. dalyvauja parodose, jau surengė 22 personalines parodas, Lietuvoje ir užsienyje dalyvavo grupinėse parodose. Dailininkės darbų turi įsigiję privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje. G. Purlytės darbais gėrėjosi 2004 m. Melburnas (Australija), 2006 m. Tokijas (Japonija) ir Sankt Peterburgas (Rusija), 2008 m. Čikaga (JAV). Jau paruošta, bet dar oficialiai neatidaryta G. Purlytės paroda Briuselyje.

Atidarant parodą Akušerijos ir ginekologijos klinikoje kalbėjo dailininkas Gintaras Tadauskas ir klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė, kuri džiaugėsi, kad tokiu tamsiu, rudenišku, skatinančiu mus susikaupti, metu į kliniką ateina spalvos.

„Pažiūrėjai į šiuos paveikslus ir diena – jau gražesnė tapo, – sakė klinikos vadovė prof. R. Nadišauskienė. – Tikiuosi, kad ir naktį per koridorių skubančiai slaugytojai, ir pamąstyti bei pasivaikščioti iš palatos išėjusiai pacientei, šios spalvos suteiks ir jėgų, ir energijos, prišauks gerų, šviesių minčių.“

Planuojama, kad paroda, kurioje eksponuojama 15 G. Purlytės paveikslų, veiks iki Šv. Valentino dienos.

                                                             


 vir Į viršų

Idėja materializuojasi: steigiasi naujas klubas

Džiuljeta Kulvietienė

Dar pavasarį anesteziologas reanimatologas dr. Edvin Šneider informavo „Ave vita“ skaitytojus turintis puikią paprastai nepaprastą idėją: Lietuvos sveikatos mokslų universitetui reikia naujo klubo.

„Idėja paprasta, – pavasarį sakė idėjos autorius dr. Edvin Šneider. – Reikia klubo, kuris jungtų keliaujančius žmones.“

Dr. Edvin Šneider domėjosi – daug Lietuvos universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų turi tokius klubus. Su kai kuriais iš jų konkuruoti – būtų iššūkis. Bet verta. Idėjos autorius pasakojo, kad jis jau akyse kūrė vaizdą, kaip LSMU žygeivių klubo nariai užkopia į kurią nors užsibrėžtą, išsvajotą viršūnę ir įsmeigia joje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vėliavą. Daktaras sakė, kad kol kas jis su draugais ir kolegomis, pasiekęs tam tikrą kalno viršūnę, įsmeigia Lietuvos Respublikos vėliavą. O taip norėtųsi – ir savojo Universiteto.

Šią mintį daktaras pasakojo LSMU Rektoriui prof. Remigijui Žaliūnui. Rektorius pritarė daktaro idėjai.

Artėjant paskirtai susirinkimo valandai dr. Edvin Šneider sakė dar nežinantis, kiek žmonių susidomėjo jo idėja ir skelbimu, kiek ir kas ateis, ar iš viso kas ateis?.. Bet jau laikrodžiui parodžius susirinkimo pradžią skelbiančią septynioliktą valandą, besišypsantis daktaras pasitikinėjo ir pasitikinėjo LSMU MA Kardiologijos klinikos konferencijų salę antrame aukšte sunkiai randančius, bet keliauti pasiryžusius asmenis. Susidomėjo ir studentai, ir garbius mokslinius vardus turintys dėstytojai. Viena studentė dėkojo idėjos autoriui bei organizatoriui ir sakė, kad jau nuo pirmo kurso dairėsi, galvojo apie tokį klubą. Ir štai – trečiame kurse pagaliau sulaukė savo svajonės išsipildymo.

Dr. Edvin Šneider papasakojo susirinkusiems apie savo idėją ir planus, priminė, kad kiekviename žygyje medikas – aukso vertės žmogus. Ir tai nėra vien garbė, tai – didelė atsakomybė.

Susirinkime dalyvavo bei apie keliones papasakojo, nuotraukas ir filmuotą medžiagą demonstravo bei pakomentavo Lietuvos šviesuolis, keliautojas, orientacininkas, vadovavęs apie 30 didžiausio sudėtingumo kelionių – Algimantas Jucevičius.

Visus, susirinkime nebuvusius, bet norinčius spėti į jau pajudėjusį traukinį, dr. Edvin Šneider prašo kreiptis telefonu 8650-91078 arba el. paštu schedwin@gmail.com


 vir Į viršų

Lapkričio 17-oji – Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena

Diena, pilna vilties 

Džiuljeta Kulvietienė 

Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena pirmą kartą Lietuvoje paminėta tik prieš metus. LSMU SMD Neonatologijos būrelio, vadovaujamo LSMU V k. studentės Vytenės Šliumpaitės, iniciatyva visi neabejingi gyvybei ir visų mūsų ateičiai buvo kviečiami iškilmingai paminėti Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną.

Šventinis renginys prasidėjo šv. Mišių auka Klinikų Šv. Luko koplyčioje – už pačius mažiausius žmogučius, jų tėvelius ir medikus, besirūpinančius ir mažaisiais, ir jų gimdytojais.

Muzikiniais šventės intarpais džiugino LSMU studentė Viktorija Ivaškevičiūtė ir Tadas Jurgelionis.

LSMU MA Neonatologijos klinikos gydytoja neonatologė Rasa Brinkis kalbėjo apie neonatologiją, informatyviai prisiliesdama ir pristatydama šiai medicinos šakai nusipelniusius vardus. Neonatologijos gydytoja rezidentė Agnė Kilmanienė sakė, kad „kartais maži dalykai užima didžiausią dalį širdies“.

Įspūdžiais, gyvenimiškai subtilia patirtimi dalijosi fotomeninkė Irutė Jaruševičiūtė, pristačiusi jautrų filmuką apie gyvybę, telpančią delnuose.

Renginyje dalyvavo neišnešiotų mažylių tėvų organizacijos „MP – mamos pienas“  nariai ir jos įkūrėja Julija Kulik-Dulskienė. Patirtimi pasidalijo Asta Radzevičienė, įkūrusi asociaciją „Neišnešiotukas“, su kurios veikla galima susipažinti internete, adresu www.neisnesiotukas.lt

Neišnešiotais naujagimiais laikomi nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės gimę kūdikiai. Jie paprastai sveria mažiau kaip 2500 g. Vienas iš dešimties naujagimių į gyvenimą ateina per anksti ir per mažas. Tokių naujagimių pasaulyje per metus gimsta apie 13 milijonų, mūsų šalyje – apie 2 tūkst. Per metus LSMUL Kauno klinikose gydoma apie 150 vaikučių iki pusantro kilogramo svorio.

LSMU SMD Neonatologijos būrelio nariai kvietė atverti širdis šiems mažiems – dideliems mūsų žemės stebuklams!


 vir Į viršų

Rotary klubo dovana Urologijos klinikai

LSMU MA Urologijos klinikoje įvyko viešas Kauno Rotary klubo projekto pristatymas, kurio metu klinika iš Rotary klubo gavo itin vertingą dovaną – instrumentus, skirtus perkutaninei inkstų chirurgijai. Jais atliekamos minimaliai invazinės didelių (koralinių) inkstų akmenų šalinimo operacijos.

Iš Rotary klubo narių dovaną priėmė Kauno klinikų Generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius, Kauno klinikų Valdymo tarnybos direktorius urologas Edmundas Varpiotas, Urologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Jievaltas, gydytojas urologas Jonas Mickevičius, dr. Ramūnas Mickevičius ir kiti klinikos gydytojai.

Urologijos klinikai dovanoti minimaliai invazinių operacijų instrumentai vertingi ir medikams, ir pacientams. Minimaliai invazinės operacijos yra progresyvesnės, turi pranašumų prieš klasikines, taip vadinamas „atviras“, operacijas, kurias atliekant reikalingas didelis operacinis pjūvis. Minimaliai invazinių operacijų dėka pacientai išvengia pooperacinio diskomforto (skausmų, riboto judėjimo po operacijos), mažesnė tikimybė pooperacinių komplikacijų, ypač tromboembolijų, plaučių uždegimų, kas susiję su ilgesniu judėjimo apribojimo po operacijų dėl skausmų, trumpėja hospitalizacijos laikas. Minimaliai invazinės operacijos duoda teigiamą ekonominį efektą: mažiau reikia vaistų (nuskausminančių, antibiotikų), pacientai anksčiau grįžta į darbinę veiklą. Galima operuoti pacientus, kuriems dėl gretutinės patologijos „atviros“ operacijos kelia didesnę riziką.

Apie Rotary klubą ir jo istoriją, prasidėjusią 1905 m vasario 23 d. Čikagoje, bei apie projektą, kuris pradėtas vykdyti 2011 m. balandį, o baigtas – š. m. spalį, papasakojo gydytojas urologas J. Mickevičius. Projekto „Suderintos dotacijos“  (Matching Grant) dalyviai yra Kauno Rotary Klubas. Projekto vykdymo komitetas: Jonas Mickevičius, Virginijus Kontrimas, Raimundas Jasinevičius.

Rotary – pasaulinė organizacija, kurioje įvairių profesijų specialistai, verslininkai susivienija ir teikia humanitarinę pagalbą, diegia aukštus profesinius-etinius pagrindus, siekia taikos bei geros valios įtvirtinimo visame pasaulyje.

 

Džiuljeta Kulvietienė


 vir Į viršų

Atlikti pirmieji PET tyrimai

Po ilgų paruošiamųjų darbų – personalo mokymo, logistikos bei techninio pasirengimo, Radiologinės diagnostikos centre atlikti pirmieji pozitronų emisijos tomografijos (PET ) tyrimai dviems pacientams. Taip pat šią savaitę planuojama atlikti šį tyrimą penkiolikai pacientų – kasdieną po penkis.  Radionuklidai pirmiesiems tyrimams buvo atgabenti iš Vokietijos, Berlyno, tiesioginiu užsakomuoju skrydžiu. Kiekvienam pacientui radionuklidai skraidinami tą dieną, kai jie yra reikalingi. Kadangi PET tyrimas yra sudėtinga procedūra tiek dėl ilgo  personalo mokymo, tiek dėl logistikos, pasibaigus savaitei intensyvaus darbo ir atlikus septyniolika tyrimų, bus vykdoma tyrimų analizė, įvertinant visus atliktus veiksmus, siekiant optimizuoti PET procedūrą.

Paskyrus PET tyrimą, dėl visų reikalingų paciento paruošimo bei poprocedūrinių darbų, pacientas branduolionės medicinos skyriuje turi praleisti apie 3 val., nors pats  PET skenavimas užtrunka tiek, kiek įprastinė kompiuterinės tomografijos ar magentinio rezonanso tomografijos procedūra -  apie 30 minučių.

PET tyrimas pacientams yra atliekamas pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakyme numatytą tvarkos aprašą bei indikacijas.

Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

Spalvų kodai, vaizdų žaidimas

Neseniai duris atvėręs Radiologijos diagnostikos centras savo pacientus pasitinka ne tik turėdamas moderniausią diagnostinę aparatūrą, tačiau ir jaukia, estetiška, kūrybiška bei šiuolaikiška aplinka, kurią padėjo sukurti menininkai. Ir turbūt neatsitiktinai. Iš pirmo žvilgsnio – radiologija ir menas – labai skirtingi dalykai. Tačiau ir radiologija, ir menas yra informacija, išreiškiama vaizdo pagalba. Radiologijoje ši informacija maksimaliai tiksliai perduodama, mene - atvira galybei interpretacijų, kiekvieno žmogaus patirčiai bei gyvenimo kontekstui.

Dar prieš atidarant naująjį korpusą, ne vienam ėjusiam pro šalį krito į akis ryškūs, spalvingi, ekspresyvūs paveikslai, kurių  autorė dailininkė Lietuvos dailininkų sąjungos narė Janina Celiešienė. Menininkė Radiologijos klinikoje publikavo apie 40 darbų, kuriuose įvairos temos yra išreišktos moters matymu. Todėl beveik visuose darbuose dominuoja moterų veidai.  „Pati esu moteris, todėl moteris tapyti man yra lengviausia. Taip aš išreiškiu emociją, kančią, viltį. Stengiuosi, kad mano darbuose visuomet išliktų viltis, kuri išreiškiama dažniausia spalva“ - pasakojo dailininkė J. Celiešienė, pridurdama, jog stengiasi, kad jos darbai neštų teigiamą informaciją juos žiūrinčiajam.  Taip pat dailininkės darbuose gausu lietuviškos gamtos motyvų. „Gražiausia man-Lietuvos gamta – medžiai, kalvos, pievos, gėlės. Nemėgstu egzotiškų – palmių, kaktusų, gėlų. Gražiausia man sava žibutė – tą ir tapau“ -  pasakojo J. Celiešienė.

Janina Celiešienė yra surengusi 13 personalinių parodų visoje Lietuvoje, vidurinėje mokykloje dėsto meno istoriją ir braižybą.

Neilgai trukus J. Celiešienės parodą pakeitė kitokia – maždaug 15 Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto studentų bei absolventų įvairiomis technikomis atlikti darbai. Paroda padeda pažinti jaunųjų menininkų kūrybą ir padėti jai skleistis bei pasiekti visus menu besidominčius. Radiologijos klinikoje eksponuojami kūriniai – tai naujausi Tapybos bei Grafikos katedros studentų bei absolventų darbai. Radiologijos diagnostikos centro patalpose eksponuojami jaunųjų dailininkų darbai – labai skirtingi ne tik atlikimo technika. Paroda patraukia savo įvairiapusiškumu – darbuose žiūrovui pateikiamos skirtingos tematikos, įvairiai išreikštos dydžiu, spalvomis, ekpsresija.

 VDA Kauno fakulteto dekanas Jonas Audėjaitis pasidžiaugė, kad sutarties, pasirašytos tarp LSMU ir VDA prieš beveik dvejus metus pagrindu ir vyksta šis gražus bendradarbiavimas. Jau įvykusios kelios parodos yra graži šio bendravimo išraiška, taip pat ir ši – tęsianti tradiciją paroda. Dekanas pridūrė, kad, Švietimo ir mokslo ministerijai pavirtinus meno terapijos programą, ji bus integruota į sveikatos mokslų studijas. „Medikų auditorija menui yra pati palankiausia, artimiausia, lengvai jį supranta ir priima, nes iš savo profesinės pusės labai gilinasi į žmogų. Tiek dailė, tiek muzika yra tos meno rūšys, kurių labai daug gerbėjų turime būtent iš medikų tarpo. Menininkas gilinasi kitaip, tačiau medikas tai priima“ – sakė dekanas prof.  J. Audėjaitis. VDA docentas Rolandas Rimkūnas skatino nežvelgti į meno kūrinius per asmeninės interpretacijos prizmę – „patinka – nepatinka“, duodamas pavyzdį apie Eifelio bokštą, kurį buvo siūlyta nugriauti. Dabar tokio siūlymo niekas nesuprastų. Doc. R. Rimkūnas priminė, kad radiologija ir grafika – labai artimos, o menas skirtas ne tik žiūrėjimui, grožėjimuisi ar piktinimuisi, tačiau turi ir funkcinę reiškmę. Radiologų matomi vaizdai – yra grafiniai, o įvairioje aparatūroje ikonos ir nuorodos yra išdėstytos taip, kad medikui būtų patogu ir suprantama. Taip pat R. Rimkūnas priminė apie kitas meno reikšmes-pavyzdžiui meno terapiją, kuri neretam ligoniui tampa svarbi galutinio  pagijimo dalis, užbaigus medikamentinį gydymą.

Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Kauno „Žalgiriu“

Geriausiai komandai Lietuvoje – geriausia ligoninė – tokia džiugia nuotaika šią savaitę Kauno klinikos pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda dėl visapusiškų medicininių paslaugų teikimo Lietuvos krepšinio čempionams.

Kauno klinikų medikai jau keletą metų stebi ir prižiūri visas Lietuvos krepšinio rinktines – atlieka profilaktinius sveikatos patikrinimus, būklės įvertinimą, prižiūri treniruočių stovyklų metu, prieš ir svarbių turnyrų ar čempionatų metu.  Su Kauno „Žalgirio“ komanda tokia sutartis pasirašyta pirmą kartą. Sutartis pasirašyta vieneriems metams.

Kauno klinikų medikai teikia krepšininkams visas medicinines paslaugas – nuo profilaktikos iki skubios pagalbos sunkių traumų metu. Ypač nuodugni profilaktinė specialistų apžiūra reikalinga tuomet, kai naujas žaidėjas planuoja pasirašyti konktraktą su komanda, idant ateityje būtų išvengta sunkių traumų ar ūmaus sveikatos pablogėjimo.

Asmuo kontaktams:
Eglė Žemaitienė
LSMUL Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel. (8 37) 326581, Mob.tel.:8 682 68423
El. paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

Po antrosios rekonstrukcijos atidarytas Kardiologijos intensyviosios terapijos skyrius

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar išlieka viena iš pačių dažniausių mirties priežasčių. Ištikus netikėtai ir ūmiai ligai, labai svarbu neatidėliotina ir kvalifikuota pagalba, todėl ypatingai reikšmingas Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriaus darbas, daugeliui pacientų tampantis paskutine viltimi į sugrąžintą gyvenimą. Šis skyrius šią savaitę po antrosios rekonstrukcijos, užtrukusios lygiai devynis mėnesius, atveria duris savo pacientams. Pasak LSMU rektoriaus ir Kardiologijos klinikos vadovo prof. Remigijaus Žaliūno, kardiologijos intensyvioji terapija – visos kardiologijos stuburas. „Džiaugiamės, kad sustiprinus šią ląstelę, mūsų pacientai gaus kokybišką, savalaikę pagalbą. Ir ne tik pacientai. Galėsime ugdyti naują kardiologų bei slaugytojų kartą, dirbsiančių su naujausia aparatūra, kurie galės savo bei įgūdžius žinias galės gilinti šioje klinikinėje bazėje“- sakė prof. R. Žaliūnas.

Po remonto čia bus gydoma daugiau pacientų – vietoj įprastų 12 - kos, dabar bus galima vienu metu priimti ir gydyti 18 pacientų. Dėl didesnio vietų skaičiaus Intensyviosios terapijos skyrius galės greičiau priimti ligonius, pervežamus iš rajono ligoninių, kai jiems reikalinga koronarografija ar stentavimo procedūra.

Intensyviosios terapijos skyriuje iš Europos sąjungos finansuojamo projekto „ Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo. Modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą ir teikiamas paslaugas“ nupirkta ir įdiegta naujos aparatūros: nauji monitoriai su centriniu valdymo pultu paciento gyvybinėms funkcijoms stebėti ir registruoti,  telemetrinės sistemos, monitorius su vaizdo perdavimo galimybe, nuotolinės gyvybinių rodiklių monitoravimo sistemos, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai, kardioverteriai defibriliatoriai,  būsiantys prie kiekvieno paciento lovos, išorinei širdies stimuliacijai skirti aparatai. Pasak šio skyriaus vadovės dr. Giedrės Bakšytės, visa senajame skyriuje buvusi aparatūra yra pakeista nauja. Skyriuje veiks daugiau intraaortinės kontrapulsacijos aparatų, reikalingų šoko ištiktiems pacientams, kai medikamentinio gydymo nebepakanka. Šių aparatų taip pat prireikia ir pacientams po širdies operacijų.

Kauno klinikų Kardiologijos intensyviosios terapijos skyrius per metus gydo apie tris tūkstančius pacientų ne tik iš Kauno miesto ir rajono, tačiau ir iš trečdalio Lietuvos. Beveik pusė čia gydomų pacientų – patyrę miokardo infarktą ar jo komplikacijas, taip pat pacientai, sergantys, širdies nepakankamumu, sunkiais širdies ritmo sutrikimais.

Asmuo kontaktams:
Eglė Žemaitienė
LSMUL Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel.(8 37) 326581, mob.tel.: 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

K.Šimatonio nuotraukos


 vir Į viršų

Atnaujintas Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius

Nuolatinis atsinaujinimo procesas, jau keletą metų intensyviai vykstantis daugelyje Kauno klinikų padalinių, palietė ir Reabilitacijos kliniką. Šiandien Centriniame korpuse duris atveria šviesus ir gražus, po remonto atnaujintas Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius.  Be jau įprastų reabilitacijos paslaugų – inhaliacijų, elektrostimuliacijos, mikrobangų, lazerio, ultragarso, diadinaminių srovių, poliarizuotos šviesos ir kitų, skyriuje bus teikiamos ir naujos paslaugos – aromaterapija, magnetoterapija, masažo paslaugos bei smūginės bangos terapija. Smūginės bangos yra plačiai naudojamos sąnarių bei raumenų traumoms ir skausmams, skausmingiems taškams, smulkiųjų plaštakos sąnarių egzostazės atvejais, Achilo sausgyslės, peties skausmams gydyti.

Prieš šešerius metus buvo įrengta Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus pirmoji pusė – Hidroterapijos poskyris. Jame  pradėjo veikti tuo metu pirmasis ir vienintelis Lietuvoje vandens takas, 6 įvairios paskirties vonios - perlinė, keturių kamerų, vetikali, povandeninio masažo, terpentino ir sudoterapijos kambarys. Hidroterapija itin reikalinga tiems, kas patyrė įvairaus sunkumo sporto traumas,  padeda greičiau atsigauti po operacijų ar kitų medicininių intervencijų.

 

 

 

Asmuo kontaktams:
Eglė Žemaitienė
Atstovė spaudai
Tel.:(8-37) 326581, mob.tel. 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

Daugiafunkcinė šildoma lovelė dvyniams - jau Kauno klinikose

1 per minutę, 60 per valandą, 1400 kasdien, 500 000 tūkstančių Europoje, 12 milijonų pasaulyje - tiek kasmet gimsta neišnešiotų naujagimių.

Ilgai laukta daugiafunkcinė šildoma lovelė, kurioje gali būti auginami neatskirti  dvynukai ar net trynukai – jau Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje. Šio šiuolaikinės medicinos stebuklo Neonatologijos klinikai teko palaukti apie trejus metus, tačiau daugelių žmonių svajonių bei atkaklumo dėka, šią  kliniką pasiekė net dvi tokios lovelės.

Studentų, Neonatologijos klinikos darbuotojų bei daugelio rėmėjų iniciatyva lėšos šiai lovytei buvo pradėtos rinkti kalėdinių aukcionų, Vienos pokylio bei įvairių kitų labdaros renginių metų.  Prie šių lovelių įsigijimo prisidėjo Kauno miesto savivaldybė, moterų klubas „Ad astra“, daugelis kitų rėmėjų.  Padėkos renginyje „Naujagimio gerovė – mūsų ateitis“,  dalyvavo daug garbingų svečių – Kauno miesto pirmoji ponia Jurgita Kupčinskienė, dėkojusi geriems žmonėms už indėlį, paramą ir atvirą širdį, Seimo narė Dalia Teišerskytė, kiti svečiai.

Pasak Neonatologijos klinikos vadovės dr. Rasos Tamelienės, daugiavaisis nėštumas ypatingas tuo, kad apie 80 proc. dvynukų gimsta neišnešioti ir jiems reikia ypatingos priežiūros. „Dvyniai nuo pat pradėjimo būna kartu, todėl gimusiems jiems labai svarbu, kad nebūtų atskirti. Jie yra kaip vienas kūnas tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tiek dvasiškai. Jie auga ir vystosi daug geriau, kai jaučia vienas kitą“ – kalbėjo gydytoja.

„Už stiklinių inkubatorių sienų, apraizgyti begalybe vamzdelių tinklų, miega mažyliai, sūpuojami švelnios tylos. Jei giliai pilnais plaučiais įkvėptumėte, pajustumėte, kad net oras šiame skyriuje yra kitoks – jis pilnas ramybės, gydytojų jautrumo, mamų meilės, tėčių rūpesčio. Neįsivaizduojamo trapumo mažyliai šiame skyriuje auga ir stiprėja“ – sakė renginio vedėja studentė Vytenė Šliumpaitė. Studentė pasakojo, kad, pradėję svajoti prieš keletą metų, pamažu savo svajonę įgyvendino – vienas po kito organizuoti aukcionai, įvairūs kiti labdaros renginiai, dieną iš dienos dėtos pastangos atnešė savo rezultatą ir tapo didele dovana neišnešiotiems mažyliams – dvyniams.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kapelionas, kun. Nerijus Šmerauskas pašventino abi loveles, linkėdamas patiems mažiausiems pacientams, sveikatos bei Dievo palaimos ir dar kartą priminė visiems susirinkusiesiems apie begalinį Dievo gailestingumą, žmogaus gyvybės vertę bei atsakomybę už mažą bei kitų rūpesčio reikalingą žmogų – neišnešiotą naujagimį. 

Renginio svečiai turėjo galimybę gyvai pamatyti lovelę ir joje broliškai susiglaudusius dvynukus.


Nuotr. E.Žemaitienės


Nuotr. K.Šimatonio


Nuotr. E.Žemaitienės


Nuotr. K.Šimatonio


Nuotr. K.Šimatonio

Asmuo kontaktams:
Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel. (8 – 37) 326581, mob.tel.: 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

Meno darbų paroda Akušerijos gineklogijos klinikoje

Menas turi didelę reikšmę žmogaus sveikatai ir sveikimui – tai geriausiai įrodoma patirtimi, nors moksliniai tyrimai apie tai gali liudyti taip pat užtikrintai. Todėl Akušerijos ginekologijos klinika jau dvidešimt penktą kartą po savo stogu organizavo meno darbų parodą. Ši tradicija  tradicija jau yra įprasta ne tik čia dirbantiems ir dirbančioms, bet ir šios klinikos pacientėms. Pradėtos rengti prieš septynerius metus, parodos kiekvieną kartą susilaukia didelio susidomėjimo, todėl klinikos vestibiulio sienos niekad nebūna tuščios. Jas ne kartą puošė įvairių menininkų tapybos, fotografijos, grafikos, akvarelės  įvairiausios tematikos darbai.

Šį kartą Akušerijos ginekologijos klinikos antrasis aukštas sužydo įvairiaspalvėmis, rudenėjančią aplinką nutvieskiančiomis ryškiaspalvėmis gėlėmis. Gėlės ir pieva – tokia pagrindinė dailininko Stasio Mostauskio eksponuojamų darbų tema. Autorius  - humanitarinių mokslų daktaras, VDA Kauno dailės fakulteto lektorius, docentas, vyresnysis mokslo darbuotojas, taip pat Lietuvos kultūros tyrimų instituto (LKTI) Lyginamųjų kultūros studijų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas, monografijos „Beprotybės kartografija“ bei daugiau nei dvidešimties mokslo straipsnių referuojamuose leidiniuose autorius.

Kalbėdamas apie parodą, meninininkas prabilo apie vaikystės prisiminimus, neišvengiamai susijusius su gėlėmis, pieva, vaikystės vasaromis bei būsena, kai išsitrina fantazijos ir realybės riba. „Aš nežinau ir man nesvarbu, ar gėlės tiki Dievu, svarbu, kad jų tikėjimu noriu tikėti aš – tikėti, kad jų nyksmas ir laikinumas yra tyriausia tokio tikėjimo išraiška; kad vystanti gėlė yra trumpas gyvybės mirksnis, kuriam leidžiama dalyvauti amžinybėje. Mirksnis, kuris žydėjimui suteikia žvilgsnio galią, ir toje žvilgsnio erdvėje priimami visi, ieškantys užuovėjos. Ne mes žvelgiame į pievą, tai pieva tūkstančiais neatpažintų akių žvelgia į mus, apgaubdama ir laimindama… Mano pievos, mažytis tradicinio peizažo lopinėlis, tampa privilegijuotu meniniu motyvu. Kodėl? Nes vystanti gėlė yra ne tik tobulas laikinumas; taip pat tai laikinumas, apdovanotas amžinybės malonėmis.“ – taip savo apibūdina pats dailininkas S. Mostauskis savo darbus.

Autorius Stasys Mostauskis yra surengęs daugybę parodų Švedijos, Danijos, Lenkijos bei Lietuvos meninėse erdvėse.  Šių darbų autorius yra ne tik tapytojas, bet ir meno kritikas, o, paties autoriaus žodžiais, tarp šių personų taikos negali būti. „Ką manyje gyvenantis kritikas gali pasakyti jame gyvenančiam subnuomininkui – tapytojui?“, klausė autorius, pridurdamas, kad tarp meno kritiko ir atlikėjo nuolat vyksta kūrybinė diskusija.

Parodos atidaryme dalyvavo klinikos darbuotojai, o šventę papuošė mažoji atlikėja Greta Ramonaitė dviem nuostabiais kūriniais gitarai.


 vir Į viršų

Tarptautinis gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics 2012“

Rugsėjo 12-14 dienomis Vilniuje įvyko didžiausias Baltijos šalyse tarptautinis gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics 2012“. Konferencijoje pranešimus skaitė 50 lektorių iš viso pasaulio, vyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyvybės mokslų pramonės paroda, surengti vizitai į pagrindines Lietuvos gyvybės mokslų įmones, klinikas bei tyrimų centrus.

Viena forumo dalyvių grupė apsilankė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose. Vizitas prasidėjo Neurochirurgijos klinikoje, kurioje taikomas diagnostikos ir gydymo naujoves pristatė gydytojas Mindaugas Urbonas. Gydytojai Paulius Čikotas ir Andrius Radžiūnas pakomentavo vaizdus iš operacinės, kur tuo metu vyko galvos smegenų auglio operacija. Dr. Rima Naginienė supažindino LSMU Neuromokslų instituto laboratorijų vykdoma veikla.

Po to gyvybės mokslų sritimi besidomintys svečiai apsilankė naująjį Radiologinės diagnostikos centrą. Talino vėžio tyrimų laboratorijoje dirbančios viešnios domėjosi Patologinės anatomijos klinikoje atliekamais tyrimais.  

Doc. Aušra Kavoliūnienė papasakojo apie Kardiologijos klinikos darbą, o Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje svečių laukė dar viena staigmena – tiesioginė transliacija iš kardiochirurginės operacinės.


 vir Į viršų

TRIGUBA PROGA ŠVĘSTI: MOKSLO METŲ PRADŽIĄ ŽYMI NAUJŲ STATYBŲ PRADŽIA IR ĮKURTUVĖS

Rugsėjis Kauno klinikose prasidėjo triguba švente: pažymėta naujųjų mokslo metų pradžia, padėtas kertinis būsimo Skubios pagalbos centro akmuo ir atidarytas naujas Radiologinės diagnostikos centras.

Į iškilmingą šventinę penkminutę Klinikų bendruomenės pasveikinti atvyko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, Senato nariai, kiti garbūs universiteto padalinių ir klinikų vadovai, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, Seimo nariai prof. Vida Marija Čigriejienė ir prof. Arimantas Dumčius. Kelią nuo studijų iki gydymo praktikos atspindėjo penkminutę papuošusių muzikos kūrinių atlikėjai – šventę pradėjusi pianistė LSMU pirmakursė Inga Dekerytė, dainininkės antro kurso studentė Viktorija Ivaškevičiūtė ir ketvirtakursė Gabrielė Mačionytė bei penkminutę baigusi gydytoja rezidentė Lina Radvilavičienė (joms akompanavo Karolis Bareikis).

Po to Klinikų vadovai ir garbingi svečiai susirinko statybų aikštelėje, kur išaugs naujas Skubios pagalbos centras. Jo pamatuose įmūrytoje kapsulėje liko įrašas, kuris ateities kartoms paliudys apie siekį teikti aukščiausio lygio sveikatos priežiūrą, tapti sektinu pavyzdžiu kitoms Lietuvos gydymo įstaigoms, mokymo baze būsimiems ir patyrusiems medikams, mokslinių tyrinėjimų, akivaizdžiai mokslu pagrįstų technologijų tobulinimo ir inovacijų lauku. Korpuse įsikurs vaikų bei suaugusiųjų priėmimo padaliniai, specializuoti vaikų ir suaugusių intensyviosios terapijos (reanimacijos) poskyriai, intervencinės radiologijos padaliniai, mišrių traumų skyrius ir dvylika operacinių. Daugiau nei 14 tūkst. kv. m. ploto Skubiosios pagalbos centro statybą planuojama baigti 2014 metais.

O šį rudenį įkurtuves švenčia radiologai: po metus trukusių statybų jie gavo simbolinį raktą nuo naujo Radiologinės diagnostikos centro durų. Du šiame korpuse pastatyti aparatai – pozitronų emisijos tomografas ir daugiapjūvis kompiuterinės tomografijos aparatas – yra pirmieji Lietuvoje. Atidarymo šventę pratęsė visos Lietuvos gydytojams skirta konferencija Europos sąjungos parama plėtojant pozitronų emisijos tomografiją. Radiologinės diagnostikos naujovės, perspektyvos Lietuvoje ir pasaulyje”.


 vir Į viršų

Pažangiausios radiologijos diagnostikos technologijos - jau Lietuvoje

Rugpjūčio 22 d. Kauno klinikose žiniasklaidai ir visuomenei buvo pristatytos netrukus pradėsiančios veikti Europos sąjungos fondų lėšomis įdiegtos pažangiausios radiologinės diagnostikos bei gydymo technologijos. Susirinkusiems žurnalistams naujausias technologijos pristatė sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė, LSMU MA  Radiologijos klinikos atstovai – Kauno klinikų direktorius plėtrai ir Radiologijos klinikos vadovas prof. A. Basevičius, Tomografijų skyriaus vadovas prof. Saulius Lukoševičius, kiti medikai. Pozitronų emisijos tomografas įrengtas naujai pastatytame Radiologinės diagnostikos centre, kainavusiame daugiau nei 9 mln. Litų, kuris buvo finansuotas taip pat iš Europos sąjungos fondo lėšų.

Pati reikšmingiausia visiems pacientams bei medikams naujovė, netrukus, rugsėjo 3 dieną duris atversiančiame Radiologijos diagnostikos centre pradėsiantis veikti pirmasis Lietuvoje pozitronų emisijos tomografas (PET). Tai pat kartu pradės veikti naujos kartos 320 pjūvių kompiuterinis tomografas, vienintelis toks Lietuvoje  bei magnetinio rezonanso aparatas, kurio išplėstos galimybės (papildomi režimai) leis atlikti taip pat ir širdies pakitimų tyrimus. PET įdiegimas Lietuvoje išties labai reikšmingas visiems pacientams – iki šiol, prireikus šio tyrimo, jie būdavo siunčiami į kaimynines šalis - Estiją, Lenkiją, Vokietiją. Nuo šiol pacientams nereikės išgyventi šio nepatogumo – tyrimas nuo bus prieinamas Lietuvoje.

Branduolinės medicinos tyrimai – vieno fotono emisinė tomografija ir pozitronų emisijos tomografija yra sudėtinė klinikinės diagnostikos dalis, įgalinanti vertinti fukcinius molekulinius pakitimus organizme. Šie tyrimai atliekami naudojant radioindikatorius, kuris kaupiasi tiriamajame organe arba jo dalyje - taip yra matomi pakitimai. PET atliekamas specialia rotacine gama kamera, o radioindikatoriai – pozitronų spinduoliai, trumpaamžiai nuklidai, todėl PET tyrimai gali būti atliekami tik ten, kur 2-3 val atstumu yra ciklotronas, kuriame gaminami pozitronų spinduoliai. PET tyrimams pozitronų spinduoliai bus skraidinami iš Berlyno.

PET tyrimo metu fiksuojamas radioaktyvios medžiagos susikaupimas žmogaus organizme ir galima įvertinti vidaus organų funkcinius pakitimus. Pasak medikų, PET tyrimas yra tarsi trūkstama bei galutinė mozaikos dalis – jis skiriamas tada, kai norimai diagnozei nustatyti negelbsti kiti prieinami radiologinės diagnostikos metodai - kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas.

Kaip ir kitose Europos šalyse, didžiausius Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirštamumo rodiklius sąlygoja širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos. Šiomis ligomis sergančiųjų pacientų išgyvenamumo rodiklius ženkliai įtakoja ankstyva šių ligų diagnostika bei diagnostikos metodų galimybės. Jau yra įrodyta PET reikšmė onkologijoje – pasak medikų, PET tyrimas yra labai reikšmingas, kai kitais tyrimo metodais nepavyksta nustatyti pirminio naviko lokalizacijos, kai reikia įvertinti taikomo gydymo efektyvumą. PET taip pat yra naudojamas įvairių lokalizacijų navikams nustatyti, tiksliam biospijos vietos parinkimui, spindulinio gydymo planavimui, navikų recidyvų diagnostikai. Sujungus PET ir kompiuterinę tomografiją tyrimai ypač naudingi diagnozuojant ir gydant plaučių, storosios žarnos, galvos smegenų, stemplės, krūties, skydliaukės, limfomas, kitus, rečiau pasitaikančius navikus. PET tyrimas gali būti taikomas neurologijoje, siekiant žymiai anksčiau nustatyti demencijos, epilepsijos priežastis bei išplitimą. PET kardiologijoje atliekama, siekiant nustatyti miokardo gyvybingumą.

PET įdiegimas padės pagerinti pacientų gydymo kokybę, padės išvengti nepagrįstų chirurginių bei terapinių procedūrų bei pakartotinių operacijų.

Eglė Žemaitienė

Atstovė spaudai

Tel.: 8 37 548141, mob.tel.: 8 682 68423

El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

Pasaulyje minima Spirometrijos diena

2012 m. birželio 27 d. antrą kartą bus minima Pasaulinė Spirometrijos diena. Informacinę kampaniją organizuoja Europos respiratologų sajunga ir Europos plaučių fondas. Pirmą kartą Spirometrijos diena paminėta 2010 m. spalio 14 dieną. Tuomet akcijos metu pasaulyje buvo nemokamai atlikta daugiau nei 100 000 plaučių tyrimų. Sulaukus tokio žmonių susidomėjimo, vertinant žmonių informuotumo bei tyrimo atlikimo svarbą, akcija tampa kartotine. Šių metų birželio 27 d. visame pasaulyje vėl bus vykdomas nemokamas plaučių funkcijos ištyrimas - spirometrija. Tai puiki galimybė didinti visuomenės informuotumą apie plaučių susirgimus ir jų profilaktiką, atkreipti dėmesį į per vėlai diagnozuojamas obstrukcines plaučių ligas (lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, astmą), jas sukeliančius rizikos veiksnius, tokius  kaip rūkymas, alergija ir kt.

Lietuva prisideda prie informacinės kampanijos. Kaune pasaulinė Spirometrijos diena organizuoja Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugija bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinika.

Akcija vyks birželio 27 d., trečiadienį, nuo 14 iki 19 val. Kaune, prekybos centre HyperMaxima (Savanorių pr. 255) prie Eurovaistinės.

Kviečiame visus, neabejingus savo sveikatai, nemokamai išsitirti plaučių funkciją.

Daugiau informacijos:
Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel (8 37) 326581, mob. Tel.:8 68268423
El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

KIEKVIENAS KRAUJO DONORAS YRA DIDVYRIS

„Kiekvienas kraujo donoras yra didvyris“ - skelbia šiemetinis Pasaulininės kraujo donorystės dienos šūkis. Jau keletą metų birželio 14-15 dienomis tokia diena yra organizuojama visame pasaulyje, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į aktualią kraujo donorystės problemą, paskatinti žmones solidarizuotis su tais, kuriems reikia pagalbos, nelikti abejingais. Kraujo donorystė yra būdas padėti sergančiam ir tą padaryti gali kiekvienas iš mūsų. Pasaulinė diena taip pat skirta ir padėkoti žmonėms, nuolat duodantiems kraujo ir padėti  bei skatinti juos tą daryti ir toliau.

Į dienos minėjimą įsijungė ir Kauno klinikų Kraujo centras. Centro darbuotojai organizavo kraujo donorystės akciją Kauno miesto centre. Į Laisvės alėjoje pastatytą palapinę rinkosi žmonės, norintys duoti kraujo, visą dieną čia dirbo aštuoni medikai. Čia pat, Laisvės alėjoje savanoriai dalino skrajutes praeiviams, kvietė žmones pasielgti kilniai ir duoti kraujo. Norintieji duoti kraujo pirmiausia turėjo užpildyti anketą ir  konsultuotis su gydytoja. Iš  piršto paimtas kraujas pirmiausia buvo ištiriamas - tiriamas hemoglobino kiekis, kraujo grupė, kiti rodikliai. Vienu metu iš  donoro yra paimama 450 ml kraujo – toks kiekis yra imamas visuose pasaulio kraujo centruose ir neturi įtakos sveikatai. Pirmąją akcijos dieną kraujo donorais tapo apie 50 žmonių.

Antrąją dieną, birželio 15d. Laisvės alėjoje yra tęsiama kraujo donorystės akcija, žmonės yra kviečiami tapti didvyriais ir duoti kraujo.

Donoru gali tapti sveikas 18 - 65 metų amžiaus žmogus. Kauno klinikose gydomiems ligoniams kraujo reikia kasdien, ypač jo reikia sunkias traumas, nudegimus patyrusiems žmonės, moterims po komplikuoto gimdymo, sergant onkologinėmis ir hematologinėmis ligomis, operacijų metu, kurių klinikose kasdien yra atliekama apie 150.

Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel.:(8 – 37) 326581, mob.tel.: 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

 

Nuotraukos-Kęstučio Šimatonio 


 vir Į viršų

Skelbimas


 vir Į viršų

Birželio pirmąją - dovana visos Lietuvos vaikams

Po beveik trejus su puse metų užtrukusių statybų duris atvėrė naujas, moderniai įrangtas, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos korpusas. Beveik 6 000 kvadratinių metrų užimantis 4 aukštų, šiuolaikiško dizaino pastatas savo išorine bei vidine išvaizda neprimena ligoninės: ryškiomis ir vaikų akį trauksiančiomis spalvomis išdažytos sienos, žaismingos dekoracijos, erdvūs laukiamieji bei palatos su atskirais sanitariniais mazgais, registratūroje įrengtos švieslentės, reguliuosiančios atvykstančių pacientų srautus, žaidimų kambariai – visos šios sąlygos sukurtos geresnės vaikų savijautos bei sveikatos labui.


Nuotraukos Kęstučio Šimatonio.

Per praeitus metus  į Vaikų ligų kliniką pagalbos kreipėsi 101 634 vaikai, tai penktadalis visų Lietuvos vaikų. Iš jų 46 932 konsultuoti poliklinikoje, 48 698 kreipėsi į vaikų priėmimo skyrių, 4679 gydyti visuose Vaikų ligų klinikos stacionaro skyriuose ir 1325 dėl įvairių sunkių ir kritinių būklių gydyti intensyviosios terapijos skyriuje. Naujosiose Vaikų ligų klinikos patalpose vienu metu galės gydytis per 100 ligonių ne tik iš Kauno, bet ir iš kitų visos Lietuvos miestų.


Nuotrauka Kęstučio Šimatonio.

Naujose ir erdviose patalpose įsikurs Vaikų ligų poliklinika, čia įrengti gydytojų konsultantų, procedūrų bei tyrimų kabinetai. Iš senojo Centrinio Kauno klinikų pastato į naujojo Vaikų ligų korpuso patalpas persikėlė I – asis Vaikų ligų skyrius, todėl nuo šiol visa Vaikų ligų klinika bus viename pastate. Dalis  vaikų ligų klinikos patalpų liks buvusiame pastate, o su naujuoju korpusu šios patalpos yra sujungtos galerija.


Nuotrauka Kęstučio Šimatonio.

Antrame aukšte bus gydomi nefrologinėmis ir pulmonologinėmis ligomis sergantys vaikai. Čia įkurta puiki hemodializių salė. Trečiame aukšte pradės funkcionuoti Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų Centras. Šiame centre, pasitelkiant daugiadalykį specializuotą LSMU Kauno Klinikų potencialą, bus gydoma įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantys Lietuvos vaikai, kaip pavyzdžiui sergantys cistine fibroze, ar vaikai, kuriems reikalinga namų dirbtinė plaučių ventiliacija. Taip pat šiame aukšte yra išplėstas ir naujomis sąlygomis pradės veikti  onkologinėmis ligomis sergančių vaikų  sektorius. Čia  įrengtos vienutės, skirtos gydytis vaikams, kuriems išorinė infekcija būtų pavojinga. Taip pat daug dėmesio skirta šių ligoniukų užimtumui ir komfortui. Ketvirtajame naujojo pastato aukšte įrengtos patalpos, skirtos mokslui bei mokymui - auditorijos studentams, pasitarimų kambariai, konferencijų salė

 

Daugelį kabinetų persikėlus į naująsias patalpas, jau sudarytas vaikų priėmimo skyriaus rekonstrukcijos planas, kuris turėtų būti įgyvendintas per artimiausius mėnesius. Bus įkurtos stebėjimo palatos priėmimo skyriuje, izoliatorius, tad sunkiai sergantiems ir karščiuojantiems kūdikiams bei vaikams nebereikės laukti mažuose boksuose ar bendrame laukiamajame. Įvykdžius šią rekonstrukciją iš esmės pasikeis priėmimo skyriaus darbas.


Nuotrauka Kęstučio Šimatonio.


Nuotrauka Eglės Žemaitienės.


Nuotrauka Eglės Žemaitienės.


Nuotrauka Eglės Žemaitienės.

Asmuo kontaktams:
Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel.: 8 37 326581, mob.tel.: 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

Pirmasis Lietuvoje klinikinės judesio analizės kabinetas

Kauno klinikų filiale vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ duris atvėrė pirmasis Lietuvoje klinikinės judesio analizės kabinetas. Tai pirmoji Lietuvoje įstaiga, teiksianti judesio analizės paslaugą.

Judesio analizė – vienas pažangiausių modernių metodų reabilitacijoje. Tai- sistemingas žmogaus judėjimo (kūno judesių, mechanikos, raumenų aktyvumo) vertinimas, pasinaudojant tyrėjo patirtimi, žiniomis bei specifinėmis priemonėmis. Šis metodas medicinoje naudojamas patologiniam judesiui vertinti: registruoti kompensacinius mechanizmus, kurie gali būti susiję su tam tikromis ligomis ar tiesiog būti kitų ligų požymiais.

Judesio analizė taikoma pacientų, sergančių ligomis, paveikiančiomis paciento gebėjimą vaikščioti,  vertinimui bei tolesniam gydymo planavimui. Šis metodas leidžia kiekybiškai aprašyti ir interpretuoti judesio parametrus: žingsnio ilgį, ritmą, greitį, pėdos kampą, eisenos pokyčius. Tyrimas leidžia patikslinti diagnozę ir planuoti konservatyvų ir/ar chirurginį gydymą. Judesio analizės metodas įdiegtas siekiant užtikrinti aukščiausios kokybės reabilitacijos paslaugas, remiantis įrodymais pagrįstos medicinos principais. Įranga įsigyta vykdant EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų finansuotą projektą „Efektyvesnės abilitacijos paslaugos sutrikusios raidos vaikams ir jų šeimoms“.

 

Naujajame Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ laboratorijoje veiks viena patikimiausių ir plačiausiai daugelyje Europos ir pasaulio šalyse naudojamų Vicon sistemos įrangų. Įrangą  sudaro 3 sensorinės plokštės ir 8 kameros. Sensorinės plokštės fiksuoja žmogaus judesį, o kameromis judesys filmuojamas. Pasitelkus integruotą kompiuterinę įrangą, kamerų ir plokščių užfiksuoti judesio elementai yra analizuojami. Judesio analizės tyrimą atlieka kineziterapuetas ir gydytojas neurologas.

Judesio analizės tyrimas - ilgas ir sudėtingas procesas, susidedantis iš kelių etapų - įrangos kalibravimo, detalaus paciento kineziterapinio vertinimo ir antropometrijos, specialių žymeklių ant paciento kūno tvirtinimo bei filmavimo ir duomenų registravimo. Šią tyrimo dalį atlieka kineziterapeutas per apytikriai 2 val. Vėliau gydytojas neurologas kartu su kineziterapeutu parengia duomenis analizei, analizuoja ir rengia raportą. Tai užtrunka, priklausomai nuo atvejo sudėtingumo nuo 1 valandos iki 1 dienos.

Kauno klinikų filiale „Lopšelis“ judesio analizė bus taikoma vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi ir kitais judėjimo sutrikimais, ištyrimui. Tyrimo rezultatai yra itin svarbūs pasirenkant tolesnį gydymą ir gydymo apimtis - ortopedinę operaciją,  botulino toksino injekcijas  ar kitokį gydymą. Ši iranga ateityje bus naudojama taip pat ir suaugusiųjų pacientų ( pvz. įvairių sporto šakų sportininkų, šokėjų, ) ištyrimui.

 

Kitose srityse judesio analizės kaip metodo pritaikymas išties platus -  ji gali būti taikoma vykdant biomedicinos ir biomechanikos projektus, padėties, pusiausvyros bei motorinės kontrolės formavimui, tiriant gyvūnų judesius, taip pat kuriant vaizdo žaidimus bei animaciją.

 

Eglė Žemaitienė

Kauno klinikų atstovė spaudai

Tel 8 37 326581, mob.tel:8 682 68423

El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

 


 vir Į viršų

Gegužės mėnuo – tarptautinis informacijos skleidimo apie celiakiją mėnuo

Pastaruoju metu visame pasaulyje, populiarėjant Viduržemio regiono mitybai, kurioje yra gausu gliuteno turinčių produktų (duona, makaronai, pica), greitai ėmė didėti su gliutenu susijusių ligų skaičius. Viena iš jų – celiakija. Visuomenė mažai žino apie celiakiją, todėl viso pasaulio pacientai ir medikai garsiai apie tai prabyla gegužės mėnesį.

Celiakija yra autoimuninė virškinamojo kanalo liga. Jos metu, veikiant gliutenui, pažeidžiami plonųjų žarnų gaureliai – prasideda jų atrofija. Šie pokyčiai lemia maisto medžiagų įsisavinimo sutrikimus. Ligą, be gliuteno vartojimo, lemia ir kiti veiksniai: aplinkos, genetiniai ir mikrofloros pokyčiai.

Celiakija serga 1 proc. Europos ir Šiaurės Amerikos populiacijų gyventojų. Nauji ligos atvejai diagnozuojami  1iš 100–1 iš 250–300 žmonių.

Celiakija galima susirgti visais žmogaus amžiaus laikotarpiais: vaikystės–paauglystės laikotarpiu, 60 proc. naujų ligos atvejų diagnozuojama suaugusiesiems, 15–20 proc. – liga diagnozuojama vyresniems kaip 60 m. asmenims. Suaugusiems žmonėms ši liga gali atsirasti po chirurginės intervencijos, persirgtos virusinės infekcijos, patirtų sunkių stresų, nėštumo metu arba po gimdymo. 5–15 proc. serga dizigotiniai dvyniai, iki 70 proc. – monozigotiniai dvyniai.

Gliutenas yra pagrindinis kviečių, miežių, rugių ir sudedamųjų jų dalių (gliadinų ir gliuteninų) struktūrinis baltymas, tešlai (miltus sumaišius su vandeniu) suteikiantis elastingumo ir viskoziškumo.

Didėjanti žemės ūkio mechanizacija, pramoninis pesticidų bei trąšų vartojimas lemia naujų kviečių variantų atsiradimą ir gliuteno šalutinių imuninių reakcijų sukėlimą. Be to, trumpėja duonos rauginimo procesai, tai lemia toksinių gliuteno peptidų koncentracijos didėjimą duonos gaminiuose. Nustatyta, kad gliadinai – grupė baltymų, kuriuose daug prolino ir gliutamino, yra pagrindinis toksinis gliuteno komponentas. Šie baltymai, atsparūs virškinimui virškinamajame kanale, sukelia ląstelės griaučių pertvarką, gleivinės homeostazės pokyčius.

Celiakija yra daugiasistemė ir daugiasimptomė liga, kurios simptomai labai įvairūs ir ne visada gali prasidėti virškinamajame kanale.

Įprastiniai celiakijos simptomai: spazminiai pilvo skausmai, vidurių pūtimas, lėtinis viduriavimas ir / arba vidurių užkietėjimas, tuštinimasis „riebiomis“ išmatomis (steatorėja) , nepaaiškinama mažakraujystė (folio rūgšties. ar vit. B12 nulemta, geležies stokos), nepaaiškinamas svorio mažėjimas, esant geram apetitui, arba svorio didėjimas. Kiti simptomai: dantų emalio defektai, metabolinės kaulų ligos (osteopenija, osteoporozė, kaulų ar sąnarių skausmai), nuovargis, silpnumas, energijos stoka, depresija, burnos opos, brendimo sutrikimai, migreniniai galvos skausmai. Kūdikiai, vaikai, paaugliai, sergantys celiakija, dažnai patiria augimo sutrikimus, vargina vėmimo epizodai, pilvo pūtimas, atsiranda elgesio pokyčiai.

Nustatytas celiakijos ryšys su kitomis autoimuninėmis ligomis: herpetiškasis dermatitas, selektyvioji IgA stoka, nuo insulino priklausomas I tipo cukrinis diabetas, kepenų ligos, pankreatitas, Hašimoto tiroiditas, Adisono liga, sisteminė raudonoji vilkligė, , reumatoidinis artritas, Turnerio sindromas, Sjogreno sindromas, Reinaudo sindromas, sklerodermija, židininis nuplikimas, menstruacinės ir reprodukcinės sistemos sutrikimai, širdies ligos (išeminė, miokarditas, kardiomiopatija). Celiakijos ryšys su kitomis ligomis: Dauno sindromas, fibromialgija, lėtinis nuovargio sindromas, Williamso sindromas.

Remiantis klinikiniais požymiais, yra išskiriamos penkios celiakijos formos (įprastinė, netipiška, nebylioji, galima, slaptoji).

 Dėl celiakijos turėtų būti tiriami šie pacientai:

Jaučiantys virškinamojo kanalo simptomus: lėtinis ar pasikartojantis viduriavimas, maisto medžiagų įsisavinimo sutrikimas, svorio mažėjimas, pilvo pūtimas. Tai pacientai, kuriems yra dirgliųjų žarnų sindromas ar sunkaus laktozės netoleravimo simptomai.

Pacientai, turintys nepaaiškinamus klinikinius požymius: mažakraujystės (geležies stokos, folio rūgšties., vit. B12), išliekamasis kepenų fermentų padidėjimas, augimo sutrikimas, vėlyvas lytinis brendimas, pasikartojantys vaisiaus persileidimai, mažas naujagimių svoris, sumažėjęs vaisingumas, išliekamasis aftozinis stomatitas, dantų emalio defektai, neaiškios kilmės periferinė neuropatija, pasikartojantys migreniniai galvos skausmai.

Simptomus jaučiantys pacientai, turintys didelę celiakijos riziką: sergantys 1 tipo cukriniu diabetu ar kitomis autoimuninėmis ligomis, pirmosios ir antrosios eilės giminaičiai, sergantys celiakija, sergantys Turnerio, Dauno ar Williamso sindromais.

Celiakija diagnozuojama, atliekant kraujo (nustatomi specifiniai antikūnai), genetinius (HLA genetinis tyrimas: esant neigiamajam DQ2 ir DQ8 celiakijos diagnozė atmetama, teigiamasis testas rodo genetinį polinkį) tyrimus. Šie tyrimai yra tik pagalbiniai, diagnozuojant celiakiją. Celiakijos diagnozę patvirtina endoskopijos tyrimo metu paimtų plonųjų žarnų audinių gabalėlių teigiamas pathistologijos atsakymas.

Griežtai rekomenduojama tirti visus celiakija sergančio žmogaus šeimos narius, nors jiems ir nepasireiškia jokie simptomai. Šeimos nariai, sergantys autoimuninėmis ligomis, turi iki 25 proc. padidėjusią riziką sirgti celiakija.

Celiakijos gydymo esmė – begliutenė dieta, kurios būtina laikytis visą gyvenimą.

Kodėl svarbu diagnozuoti celiakiją? Celiakija – limfomos rizikos veiksnys. Nuo ligos ir jos komplikacijų bei ankstyvos mirties gali apsaugoti ankstyva diagnostika bei veiksmingas gydymas begliutene dieta. Kauno klinikose yra atliekami išsamūs tyrimai dėl celiakijos, todėl kviečiame pacientus rūpintis savo sveikata, ir, pastebėjus pakitimų, atvykti išsitirti dėl celiakijos.

Doc. Aida Žvirblienė


 vir Į viršų

RETA OPERACIJA KAUNO KLINIKŲ SPORTO TRAUMŲ IR ARTROSKOPIJOS SEKTORIUJE

LSMU ligoninės Kauno klinikų Sporto traumų ir artroskopijos sektoriuje atlikta itin sudėtinga pilnutinė artroskopinė peties sąnario kremzlės rekonstrukcinė operacija. Chirurginis peties sąnario kremzlės pažeidimų atkūrimas dar vis itin retas ir labai sudėtingas tiek techniniu, tiek biologiniu požiūriu, nors kelio sąnario kremzlės rekonstrukcinės operacijos tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje pamažu tampa gydymo standartu.

Jaunam pacientui buvo nustatytas peties sąnarį sudarančios žastikaulio galvos kremzlės sąnarinio paviršiaus visiškas pažeidimas. Pasirinkta pilnutinė artroskopinė kremzlės atkuriamoji operacija. Tikimasi, kad po jos sąnario defekto kremzlės pažeidimas bus visiškai atkurtas ir ateityje nereikės endoprotezavimo operacijos. Pacientas išrašytas į namus. Remiantis medicinos mokslu grįstais faktais, palikus negydytą defektą, grėstų peties sąnario endoprotezavimo operacija.

Daugeliu atvejų pasaulyje tokios operacijos atliekamos įprastu atviruoju chirurginiu metodu. Artroskopinis šios patologijos gydymas pradėtas taikyti ne taip seniai. Palyginti su atvirosiomis metodikomis, jis turi daug privalumų. Vienas jų – operacijos metu nuo mentės petinės ataugos priekinio–šoninio krašto neatidalinamas deltinis raumuo ir operacijos metu nereikia dirbtinai išsukti peties sąnario. Atvirosios operacijos dažnai yra traumuojamosios, todėl visiškas artroskopinis sąnario kremzlės defektų atkūrimas laikomas pačiu perspektyviausiu, nors ir itin sudėtingu peties pažeidimų gydymu. Artroskopinė operacija atliekama be didelių pjūvių, o reabilitacijos laikotarpis yra daug trumpesnis.

Prof. Rimtautas Gudas
Kauno klinikų Sporto traumų ir artroskopijos sektorius vadovas


 vir Į viršų

GEGUŽĖS 7-OJI - EUROMELANOMOS DIENA

Gegužės 7 d. Lietuvoje jau penktą kartą vyks Europos gydytojų dermatologų iniciatyva organizuojama akcija, skirta kovai su odos vėžiu ir melanoma – Euromelanomos diena. Ši akcija bus organizuojama visoje Lietuvoje, į ją įsijungia daugelis gydymo įstaigų, taip pat – ir LSMU MA Odos ir Venerinių ligų klinika. Šios akcijos tikslas – skleisti pirminę ir antrinę odos vėžio bei melanomos prevenciją, mažinti šių navikų sergamumą ir padarinius visuomenei. Šių metų Eromelanomos dienos šūkis „Žiūrite, bet nematote”. Kadangi odos vėžys gali būti matomas, jį galima pastebėti aktyviai apžiūrint savo odą. Deja, žmonės Lietuvoje žiūrėdami į savo odą, dažniausiai nekreipia dėmesio į atsiradusius pakitimus. Todėl pagrindinis akcijos raginimas Lietuvos žmonėms - jeigu aptikote ką nors įtartino, imkitės veiksmų, kreipkitės į gydytoją dermatologą!

Lietuvoje įvykusių pirmųjų keturių Euromelanomos dienos akcijų metu dalyvaudavo daugiau nei 60 dermatologų iš daugiau nei 40 įvairių Lietuvos gydymo įstaigų. Iš viso per keturis metus Lietuvoje buvo patikrinti 4894 pacientai, iš kurių apie 20 žmonių įtarta odos melanoma, apie 150 pacientų – odos vėžys (plokščialąstelinis ir bazalinių ląstelių), beveik 400 aptikti atipiniai apgamai, kuriuos patarta šalinti.

Dalyvaujančioje Euromelanomos dienos akcijoje gydymo įstaigoje asmenys bus nemokamai apžiūrėti gydytojo dermatologo dėl galimų odos vėžio požymių. Iš anksto užsiregistravusių asmenų profilaktinė patikrė vyks pusę arba visą darbo dieną.

Dalyvaujant šioje akcijoje, gydytojas (-ai) dermatologas (-ai) turėtų įvertinti paciento odą, matomus pigmentinius apgamus ir kitus į odos vėžį panašius darinius, taip pat padėti pacientui užpildyti anoniminę anketą apie jį veikiančius odos vėžio rizikos veiksnius, ir atsakyti į pacientui iškilusius klausimus. Įtarus odos vėžį ar melanomą, pacientui pasiūlomas kitas apsilankymas, kurio metu būtų atliekami reikalingi diagnostiniai tyrimai ir gydymas.

Žmonių, pageidaujančių profilaktiškai pasitikrinti Euromelanomos dienos akcijos metu, išankstinė registracija vyks telefonu koordinaciniame centre 2012 m. gegužės 2 – 3 d. nuo 9 val. iki 16 val. tel.: 8-800 7 09 01; 8-800 7 09 02.

Šiais metais organizuojama penktoji Lietuvoje Euromelanomos dienos akcija sieks dar labiau atkreipti visuomenės dėmesį į melanomos ir odos vėžio atsiradimo rizikos veiksnius, problemos aktualumą ir būtinybę sekti odos pokyčius.

 


 vir Į viršų

Kauno klinikų medikams - garbingi apdovanojimai

Balandžio 27-tąją buvo iškilmingai paminėta Lietuvos medicinos darbuotojų diena. Grupei žinomų Lietuvos medicinos mokslo atstovų, sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys įteikė Garbės ženklus ir pažymėjimus, liudijančius apie Nusipelniusio Lietuvos gydytojo ir Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardo suteikimą. Šią šventinę dieną buvo pagerbti ir keturi Kauno klinikų atstovai - Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo Garbės ženklai ir pažymėjimai buvo įteikti Kauno klinikų Generaliniam direktoriui prof. Juozui Pundziui ir koordinatorei konservatyviajai medicinai, gydytojai gastroenterologei Margaritai Varžaitienei. Nusipelniusio Lietuvos gydytojo Garbės ženklai ir pažymėjimai buvo įteikti  Kauno klinikų direktoriui operacinei medicinai ir Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovui prof. Ryčiui Rimdeikai bei gydytojui ortopedui traumatologui doc. Linui Vitkui.

Sveikindamas iš visos Lietuvos susirinkusius medikus, sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys padėkojo jiems už kasdienį darbą, gydant pacientus, už nuolatinį siekį tobulėti, įsisavinti naujus gydymo metodus ir technologijas.  

„Gabūs, kūrybingi ir veržlūs – šie epitetai labai gerai apibūdina mūsų medikų bendruomenės narius. Dar pridėčiau ir žodį darbštūs. Juk ne vienas tarp šiandien apdovanotųjų yra ne tik yra geras gydytojas, slaugytojas, bet mokslinių knygų, publikacijų autorius“, – sakė R. Šukys. Ministras linkėjo visai medikų bendruomenei sėkmės, sveikatos ir kantrybės kasdieniame darbe, laimės asmeniniame gyvenime.

„Tegul kiekviena Jūsų darbo valanda prie diagnostikos aparatų, operacinėse, ligoninių palatose, šeimos gydytojo kabinetuose ar visuomenės sveikatinimo baruose būna pažymėta dėmesiu ir atjauta pacientui, kūrybingumu ir atsakomybe”, – linkėjo R. Šukys.

Šiais metais Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo ir Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklai skirti per 50 geriausių šalies medikų. O nuo 2004 metų, kai Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva buvo įsteigti šie apdovanojimai, juos yra pelnę netoli 400 Lietuvos sveikatos sistemos darbuotojų.


 vir Į viršų

Pirmą kartą Baltijos šalyse su magnetiniu rezonansu suderinamas kardiostimuliatorius implantuotas Kauno klinikose

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos medikai pirmą kartą Baltijos šalyse implantavo  su magnetiniu rezonansu suderinamą kardiostimuliatorių. Šis stimuliatorius buvo implantuotas vidutinio amžiaus moteriai, kuri jau buvo sirgusi onkologine liga, todėl ateityje tikėtina, kad magnetinio rezonanso tyrimas šiai pacientei bus atliekamas. Naujos kartos stimuliatorių didžiausias privalumas yra tas, kad pacientui turint tokį prietaisą, ateityje galima atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Su MRT suderinamo kardiostimuliatoriaus implantavimo procedūrą atliko gydytojas kardiologas m.m.dr. Tomas Kazakevičius.

Bandymai su naujos kartos stimuliatoriais pradėti artlikti nuo 1997 metų, o į klinikinę praktiką šie stimuliatoriai buvo įdiegti 2010 m.

Praeityje pacientui turint elektrostimuliatorių, magnetinio rezonanso tyrimo atlikti nebuvo galima - prireikus buvo taikoma kompiuterinė tomografija, turinti didelę rentgeno spinduliuotę. Jei pacientui būtinybės atveju būdavo atliekamas MRT tyrimas, iškildavo didelė rizika, kad stimuliacija nevyks arba ištiks komplikacijos. Kardiostimuliatoriaus zondai yra sudaryti iš metalinių vijų, kurie magnetinio rezonanso tyrimo reaguoja į bangas ir kaista. Įkaitusios vijos gali pradeginti širdies sienelę, sukelti kitų sunkių komplikacijų.

Su MRT suderinami kardiostimuliatoriai yra nejautrūs magnetiniams laukams dėka specialių metalo lydinių bei elektrodų vijų konstrukcijos. Žmogus, nešiojantis atsparų MRT situmliatorių, atvykęs MRT tyrimui turi kreiptis į kardiologą, kad stimuliatorius būtų perprogramuotas. „Prieš pat tyrimą aparatą reikia perprogramuoti į tam tikrą režimą, kuris užtikrina prieširdžių ir skilvelų stimuliaciją, bet nereaguoja į galimus papildomus dirgiklius. Po MR tyrimo įjungiama įprasta stimuliatoriaus veikla“ - sakė gydytojas kardiologas T. Kazakevičius.

Radiologai MRT atsparų stimuliatorių gali atskirti iš tam tikrų sutartinių ženklų ar raidžių PVX, kurie matomi rentgenoskopijos metu stimuliatoriaus korpuso ir elektrodu sujungimo vietoje. Kad šis stimuliatorius yra MRT suderinamas galima nustatyti ir pagal stimuliatoriaus pasą. MRT gali būti atliekamas ne anksčiau, kaip po 6 savaičių po implantavimo operacijos.

Ateityje su MRT suderinami kardiostimuliatoriai bus orientuojami į jaunesnio amžiaus grupės pacientus, sergantiems onkologinėmis, bei neurologinėmis ligomis, kuriems yra tikimybė kad  reikės ateityje MRT.

Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel.: (8 37) 326581, mob. Tel: 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

Technologijų naujovė-gastroenterologijos klinikoje

Šių metų balandžio mėn. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje pradėta naudoti  technologijų naujovė - pirmasis tokio pobūdžio prietaisas Lietuvoje - „Fibroscan“, skirtas kepenų ligų diagnostikai.

Kepenys yra gyvybiškai svarbus organas. Jos atlieka keletą pagrindinių funkcijų ir yra svarbios užtikrinant normalią fiziologinę būklę. Bet koks kepenų pažeidimas  gali turėti labai rimtų pasekmių. Ypač svarbu laiku diagnozuoti ir įvertinti kepenų būklę, nes kartais ligos požymiai pasireiškia vėlai, kai didelis kepenų ląstelių kiekis jau yra pažeistas. Tai ypač aktualu sergant lėtine liga, kai tokia būklė pasiekiama palaipsniui, o ankstyvas tinkamo gydymo taikymas padėtų sumažinti pažeidimus.

Lėtinės kepenų ligos diagnozuojamos ir stebimos atliekant klinikinius, biologinius, biopsija paremtus histologinius tyrimus ir neinvazinius  tyrimus, pvz., ultragarsinius tyrimus ir pulsinę elastografiją.

Iki šiol kepenų biopsija (kepenų audinio paėmimas biopsine adata) buvo vienas svarbiausių kepenų diagnostinių tyrimų.  Nuo šiol kepenų audinio elastingumą galima bus vertinti nauju neinvaziniu metodu - elastografu Fibroscan.

Atliekant kepenų audinio diagnostinius tyrimus Fibroscan prietaisu, gauti duomenys apibūdina kepenų standumą: kuo standesnės kepenys, t. y. kuo labiau išplitusi fibrozė, tuo greičiau sklinda banga. Tyrimo metu viename tiriamame taške atliekama 10 bandymų. Tai trunka mažiau nei 15 minučių ir yra visiškai neskausminga. Naujasis prietaisas Fibroscan  sumažina kepenų tyrimo riziką, palengvina procedūrą, užtikrina komfortą bei saugumą pacientui, o tuo pačiu yra informatyvus ir greitas pagalbininkas   gydytojams.

Eglė Žemaitienė,
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų
Atstovė spaudai
Tel.:(8 37) 326581, mob.tel.: 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

Informacija

Šių metų balandžio 2 d. Laboratorinės medicinos klinikoje (Centrinio korpuso tunelyje 83c kab.) pradeda veikti procedūrinis kabinetas, kuriame galima atlikti mokamus tyrimus pagal paciento pageidavimą be gydytojo siuntimo. Už pageidaujamus atlikti tyrimus sumokėti galima šiame kabinete. Kabineto darbo laikas darbo dienomis 8.00 - 15.00 val.

Tyrimų sąrašą ir kainas galima rasti čia.

Procedūriniame kabinete bus paimamas kraujas tyrimui arba priimama kita tiriamoji medžiaga mokamiems tyrimams.

Pasiteirauti galima telefonu: (8 37) 326993


 vir Į viršų

Kauno klinikų Kraujo centras pradėjo savo veiklą

Po 1,5 metų užtrukusių remonto ir pasirengimo darbų, Kauno klinikų Kraujo centras atvėrė duris ir pradėjo savo veiklą. Šis labai reikalingas ligoninės padalinys, nupirkus ir įdiegus modernią aparatūrą, kainavusią apie 2mln litų, buvo įkurtas beveik 400 kvadartinių metrų užimančiose Paslaugų ir matinimo korpuso buvusiose sandėlio patalpose. Nors patalpos nedidelės - jose vyks labai reikšmingos procedūros - kraujo paėmimas iš donorų, jo perdirbimas ir saugojimas bei išdavimas skyriams.

Pagrindinis Kraujo centro uždavinys - tiekti terapiniam naudojimui kokybišką kraują ir jo komponentus visuose Kauno klinikų skyriuose gydomiems pacientams. Naujai įkurto Kraujo centro darbuotojai propaguos neatlygintiną kraujo donorystę. Kauno klinikose kasdien atliekama apie 150 operacijų, gydomi ligoniai po sunkių traumų, nudegimų, priimami komplikuoti gimdymai, kovojama už sergančiųjų onkologinėmis ligomis gyvybes. Kraujo labiausiai reikia Chirurginio profilio - Širdies chirurgijos, Ortopedijos traumatologijos, Chirurgijos, Akušerijos ginekologijos klinikoms.

Pirmaisiais Kraujo centro donorais tapo Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, tą dieną šventęs savo gimtadienį,  ir Tv3 žinių žurnalistas Tomas Jarusevičius.

„Džiaugiamės atidarydami Kraujo centrą. Tai – dovana visos Lietuvos pacientams. Pacientų saugumas turi būti užtikrintas kaip įmanoma labiau - taip diktuoja gyvenimas. Nėra nieko geriau, kaip pacientų labui turėti brangią, niekuo nepamainomą ligonių gyvybėms gydymo priemonę - kraujo. Turėsime gerai funkcionuojantį ir patikimą, atitinkantį visus standartus bei saugų pacientams Kraujo centrą. Kraujo centro veikla taip pat taps pagrindu plėtojant kaulų čiulpų transplantacijos idėją, kuri turi realizuotis Kaune“ - sakė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius.

Į neatlygintinos kraujo donorystės propagavimą aktyviai yra įsijungusi ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų atstovybė.

  

 

 

Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

Kauno klinikų angiochirurgai atliko sudėtingą inksto aneurizmos operaciją

Kauno klinikose gydytojai kraujagyslių chirurgai atliko sudėtingą ir retą operaciją Kaune vidutinio amžiaus moteriai - 4 centimetrų periferinės inkstinės arterijos aneurizmos pašalinimą. Didžioji dalis inkstų arterijų aneurizmų šalinama endovaskuliniu būdu: aneurizmą stentuojant arba embolizuojant. Kadangi aneurizma buvo ties atsišakojimu į segmentines arterijas, endovaskulinio gydymo negalima buvo taikyti. Klasikiniu atveju dėl tokios būklės reikėtų atlikti nefrektomiją (inksto pašalinimą), tačiau situacija buvo ypatinga tuo, kad dėl aneurizmos inksto šalinti nebuvo įmanoma, nes kitame inkste buvo aptiktas auglys. Kadangi abiejų inkstų šalinti negalima, angiochirurgai ryžosi operuoti aneurizmą ir išsaugoti inkstą. Operaciją atliko Kauno klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas dr. Linas Velička , gydytojas kraujagyslių chirurgas dr. N. Aleksynas bei urologas doc. Aivaras Matijošaitis, gyd.-rezidentai A.Čepkauskas, A. Grybas, Anesteziologas dr.T.Lenkutis, operacinės slaugytoja A.Markelienė.

Pasak dr. L. Veličkos, nustatyti tokią aneurizmą yra itin sunku - tik atsitiktinai tiriant ultragarsu arba atliekant kompiuterinę tomografiją dėl kitų priežsčių. Šiuo atveju taip ir nutiko-pacientei kreipusis į medikus dėl visai kitų priežasčių, buvo nustatyta 4 cm. dydžio inksto aneurizma. Šioje vietoje atlikti embolizacijos (užspausti aneurizmą) bei padengti stentu nebuvo įmanoma - būtų padengta segmetinė arterija ir dalis inksto būtų žuvusi.

Operacijos metu  teko išspręsti 3 problemas: pagerinti kraujo pritekėjimą iš aortos, pašalinti inkstinės arterijos vingiuotumą ją sutrumpinant ir pašalinti aneurizmą, naujai suformuojant inkstinės arterijos išsišakojimą. Visi šie etapai negalėjo užtrukti ilgiau nei 30 min., nes ilgalkaikė inksto išemija sukelia negrįžtamą funkcijos pablogėjimą. Operacijos metu buvo atlikta endarterektomija iš aortos. Antru etapu buvo atlikta aneurizmos rezekcija - jos pašalinimo metu teko atskirti segmentines arterijas nuo pagrindinės ir vėliau viską susiūti, atstatant kraujotaką į abu inksto polius.

Pasak medikų, pacientė penktą parą po operacijos buvo išrašyta namo, jos būklė ir savijauta - normali. Ateityje jos laukia dešiniojo inksto operacija.

Periferinių arterijų aneurizmos pasitaiko retai - jos dažnis-3-5 procentai, tai yra maždaug 3-4 pacientai per metus. Inkstinės arterijos aneurizmos dažnis populiacijoje 0,01 proc. Aneurizmos eiga yra besimptomė, tačiau, kaip teigia medikai, jei įvyksta plyšimas, nustatyti tampa beveik neįmanoma dėl gausaus vidinio kraujavimo. Visos aneurizmos yra pavojingos tuo, kad žmogus nejaučia skausmo ar kitokių simptomų, todėl jos vadinamos „tyliosiomis žudikėmis“.

Eglė Žemaitienė

 


 vir Į viršų

Pasaulinė glaukomos savaitė 2012m – saulėlydžio neišgirsi

Kovo 11 - 17d. yra skelbiama Pasaulinė glaukomos savaitė. Šios savaitės renginuose dalyvauja ir Lietuva. 2012 m. Pasaulinės glaukomos savaitės šūkis - „Neleisk glaukomai užtemdyti savo gyvenimo“ siekia atkreipti visuomenės dėmesį, kad klastingą ligą glaukomą, sukeliančią negrįžtamą aklumą - galima laiku atpažinti ir sėkmingai gydyti.  Vienintelė ir tikra glaukomos profilaktika - tai savalaikė akių gydytojo konsultacija, kurios metu įvertinami pakitimai, diagnozuojama glaukoma ir skiriamas gydymas. Medikai įspėja, kad glaukoma pavojinga, jos neapgausi, ji progresuoja visą laiką, jeigu jos laiku nesustabdysime - galime apakti. „Naujų priemonių glaukomai atpažinti nėra išrasta, išskyrus dažną, reguliarų tikrinimąsi, o visos profilaktikos ir gydymo priemonės, naudojamos pasaulyje, yra prieinamos ir Lietuvos žmonėms. Dar kartą primename, kad akis reikia tikrintis, o galimybės pasitikrinti - yra“ - teigia Kauno klinikų Akių ligų klinikos Konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė ir Glaukomos draugijos prezidentė prof. Ingrida Janulevičienė.

Glaukoma prasideda dažniausiai nepastebimai, nesukeldama jokių ypatingų požymių. Dažniausiai ankstyva glaukoma nustatoma, kai žmogus atvyksta pasitikrinti dėl netinkančių akinių, akių nuovargio žiūrint televiziją, ašarojimo – tai požymiai, nesusiję su glaukoma, bet patyręs akių gydytojas atkreipia dėmesį į pradinius pakitimus, būdingus glaukomai ir nukreipia specialisto konsultacijai. Pasitaiko, kad uždengus vieną akį ranka, pastebima, kad kita akimi matoma lyg pro rūką ar rakto skylutę. Žmogus galvoja, kad tai atsitiko staiga, tačiau neretai - tai toli pažengusios klastingos ligos - glaukomos požymis.

Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Susirgus glaukoma, pamažu siaurėja akiplotis, darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes matymas tampa tarsi “pro vamzdį”. Sergantieji ilgą laiką net nežino, jog serga glaukoma, nes pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų: žmogui nei skauda, nei akis graužia. Glaukoma neužkrečiama, tačiau gali būti paveldima.

Glaukoma turi keletą rizikos veiksnių, kurie gali įtakoti jos atsiradimą – didelio laipsnio trumparegystė, migrena, arterinio kraujospūdžio svyravimai (tiek žemo, tiek aukšto kraujospūdžio), įvairūs kraujotakos sutrikimai, taip pat glaukoma gali atsirasti po stiprių akių sužeidimų ar kai kurių akių operacijų. Šia liga dažniau serga vyresni asmenys, kuriems virš 40 metų amžiaus, tačiau sirgti glaukoma gali ir vaikai. Įdomu tai, kad geltonosios rasės žmonės  dažniau serga uždaro kampo glaukoma, o juodajai rasei būdinga piktesnė ir agresyviau progresuojanti glaukomos eiga. Tai susiję su įgimtais rasiniais ypatumais.

Glaukomų gydymo tikslas yra išlaikyti regėjimo funkcijas, užtikrinant paciento gyvenimo kokybę už efektyvią kainą. Pagrindinis šiuo metu naudojamas gydymo būdas, apsaugantis nervines ląsteles nuo žuvimo yra akispūdžio mažinimas ir visų žinomų rizikos veiksnių koregavimas. Vieni antiglaukominiai lašai mažina akies skysčių gamybą, kiti pagerina skysčių nutekėjimą iš akies. Lašai vartojami nuolatos 1-2-3 kartus per dieną visą gyvenimą. Chirurginis glaukomos gydymas taikomas, kai gydymas lašais yra neefektyvus, nepakankamas ir nepavyksta sustabdyti glaukominio proceso kompensacijos. Lazerinės chirurginės procedūros taikomos greta medikamentinio gydymo akispūdžio mažinimui arba kaip profilaktinė priemonė uždaro kampo glaukomos atveju. Antiglaukominių operacijų metu sudaromos sąlygos akies skysčiui filtruotis iš akies vidaus į išorę. Chirurginiu būdu sumažinus akispūdį, siekiama išvengti ligos progresavimo, tačiau atstatyti iki operacijos prarasto regėjimo neįmanoma.

Pasaulyje įdiegtos modernios glaukomos diagnostikos technologijos šiuo metu yra prieinamos ir  Lietuvos pacientams. Kauno klinikų Akių ligų klinika turi modernią bazę ankstyvai glaukomos diagnostikai, todėl galime drąsiai sakyti, kad glaukomos diagnostinės technologijos atitinka pasaulinius standartus.

Parengė Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

Operaciniai žiedai : audinių sujungimo fenomenas

Kauno klinikų koloproktologai, operuodami riestinės žarnos auglį ir atlikdami žarnos rezekciją, panaudojo naują audinių susiuvimo techniką - operacinius žiedus, kurie be jokių siūlių sujungia audinių kraštus. Operaciją atliko dr. Saulius Švagždys ir prof. Žilvinas Saladžinskas, anesteziologė doc. Jūratė Gudaitytė.

Pasak operaciją atlikusių chirurgų, operuojant auglį, yra šalinama dalis žarnos, likę galai yra sujungiami. Tam paprastai yra naudojamos įvairios metodikos, turinčios savų teigiamų ir neigiamų pusių. Dažniausia naudojamas būdas audinių kraštams susiūti susiuvimas rankiniu būdu. Susiuvant tokiu būdu, pašalinus auglį, laikui bėgant siūlai rezorbuojasi ir siūlė sugyja. Rankinė jungtis yra patogi, jeigu operacinė žaizda yra arti, tačiau jei žaizda yra giliai, kyla jungties nesandarumo rizika. Kitas būdas - likusius žarnos kraštus susiūti naudojant siuvimo aparatą, atliekant mechaninę siūlę. Mechaninė siūlė - tai mažos indiferentinio metalo kabės, sujungiančios audinių kraštus. Mechaninės siūlės komplikacija - audinių surandėjimas.

Dar vienas būdas, atsiradęs neseniai, kuris šioje operacijoje ir buvo panaudotas, yra žarnos kraštų sujungimas žiedais, nenaudojant nei siūlo, nei siuvimo aparato. Ant žiedų užmaunami žarnos galai, jie mechaniškai susispaudžia. Žiedai lieka organizmo viduje ir po dviejų savaičių jie pasišalina, o siūlė suauga be jokių randų. Pagrindinis operacijos akcentas, pasak chirurgų, - audinių suspaudimo fenomenas. Audinių negalima suspausti nei per daug, nei per mažai. Per daug suspaustiems audiniams sutrinka mityba, per lengvai suspaustiems - atsiranda siūlės nesandarumas.

Šie operaciniai žiedai yra vienas iš paskutiniųjų Švedijos kompanijos „Carpo novum“, daug metų dirbančioje šioje srityje, išradimas. Žiedai, bandant įvariais medžiagas, yra praėję eksperimentinių tyrimų stadiją su gyvūnais, ilgą klinikinę studiją Malmės ir Lundo universitetinėse ligoninėse. Ši operacinė įranga labai paprasta - specialūs laikikliai žiedams, o pats sujungimas vyksta mechaniškai suspaudžiant jungties kraštus.

„Ryžomės pabandyti šią naują metodiką ir esame patenkinti. Pacientė buvo operuota dėl riestinės žarnos vėžio, vėžys neišplitęs. Žarnos rezekcija buvo ganėtinai sklandi, todėl ryžomės uždėti kompresinę jungtį, panaudojant žiedus. Pacientė po 5 dienų galėjo vykti į reabilitaciją. Mažiau kaip mėnesio, atlikus endoskopinį tyrimą, buvo galima stebėti visišką siūlės sugijimą“ - sakė prof. Ž. Saladžinskas.

Eglė Žemaitienė

 

 


 vir Į viršų

Naujausia neurochirurgijos aparatūra - maksimalus saugumas pacientui ir tikslumas chirurgui

Jau keletą savaičių  Kauno klinikų neurochirurgai, atlikdami sudėtingiausias galvos smegenų navikų operacijas,  naudoja patį moderniausią, vieną iš 7 tokių aparatų visame pasaulyje, leidžiantį pasiekti maksimalų tikslumą operacijos metu ir geriausias pasveikimo galimybes pacientui - intraoperacinį magentinį rezonansą.  Naujasis intraoperacinis magnetinis rezonansas leidžia gauti geriausius operacijos rezultatus - pradžioje operacijos atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, kartu naudojant navigacinę sistemą, gaunamos tikslios auglio koordinatės ir padėtis, numatoma geriausia operacijos taktika, tada operuojama, baigiant operaciją dar kartą atliekamas skenavimas ir pašalinami auglio kraštai, jeigu jie lieka. „Atlikę operaciją mes matome labai tiksliai, ar liko auglio ir kiek liko. Atlikdami operaciją mes matome daug daugiau, randame daleles auglio, kurias dar galime pašalinti. Atlikę kelias operacijas, mes matome didžiulę naudą pacientams, taip pat operacijos kokybei, saugumui bei rezultatams. Šis aparatas pritaikomas chirurgiškai gydant neuroonkologinėmis ligomis sergančius pacientus, operuojant galvos smegenų navikus“ - sakė Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas

Instaliavus šį aparatą į Neurochirurgijos klinikos operacinę, operuojantys chirurgai turėjo praeiti specialius mokymus, kaip naudoti šį aparatą operacijos metu.

Priešingai nei kita aparatūra, intraoperacinio magnetinio rezonanso naudojimas operacijos metu jos trukmės nesutrumpina, bet prailgina, todėl, kad operacija, atlikus pakartotinį skenavimą yra tęsiama, kol pasiekiama maksimali auglio pašalinimo galimybė. Naudojant intraoperacinį magnetinį rezonansą, pacientas yra apsaugomas nuo pakartoninių tyrimų rentgeno aparatu bei rentgeno spindulių poveikio.

Aparatas, esantis Neurochrurgijos klinikoje jau keletą savaičių, intensyviai naudojamas - jau atlikta 13 operacijų, kasdien atliekamos po dvi tris operacijas.  Aparatas įsigytas pagal ES projektų lėšas.

  

  

   
Algirdo Ratkelio nuotraukos.

Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel:(8 37) 326581, mob.tel 868268423
El.paštas:atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

Kontaktinis asmuo:
Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas
Tel:8 688 52429


 vir Į viršų

Akademikui Limui Kupčinskui – „Mini Nobelio“ apdovanojimas

LSMU MA Virškinimo sistemos tyrimų instituto vadovas, Gastroenterologijos klinikos vadovas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. L. Kupčinskas žurnalo „Veidas“ pirmą kartą surengtame projekte „Mini Nobelis“ išrinktas iškiliausiu 2002–2012 metų medicinos srities mokslininku.

Projekte „Mini Nobelis“ buvo vertinamas mokslininkų mokslinis produktyvumas: publikacijos prestižiniuose leidiniuose, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir atlikta trisdešimties medicinos srities žymiausių mokslininkų apklausa.

Be medicinos, buvo išrinkti iškiliausi inžinerijos, filologijos, istorijos, ekonomikos, chemijos, teisės, biologijos, fizikos, matematikos sričių mokslininkai.

Prof. L. Kupčinskas praėjusiais metais apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. 2010 m. profesoriui yra skirta Lietuvos mokslo premija.


 vir Į viršų

Išplėstinė laparoskopinė operacija

Eglė Žemaitienė

Kauno klinikose Akušerijos ir ginekologijos klinikoje sėkmingai atlikta sudėtinga išplėstinė laparoskopinė operacija dėl kiaušidžių onkologinės ligos – dėl auglio ir potencialių metastazių kartu su gimda ir jos priedais laparoskopiniu būdu pašalinta ir taukinė. Tai yra ilga, sudėtinga, išplėstinė ginekologinė bei viršutinio pilvo aukšto operacija, kuri standartiškai būdavo atliekama tik darant didelį atvirą pjūvį, po kurio sveikstama ir atsigaunama daug ilgiau. Operaciją atliko gydytojų laparoskopuotojų komanda - Saulius Paškauskas, Arnoldas Bartusevičius ir doc. Eimantas Švedas. Po laparoskopinės operacijos pacientė jaučiasi gerai, trečią parą išleista gydytis į namus. Dėl greitesnio sveikimo bei mažesnio komplikacijų pavojaus minimaliai invazinė chirurgija turi savo vietą ir sparčiai skinasi sau kelią atliekant išplėstines onkologinekologines operacijas ir tokių operacijų spektras yra nuolat plečiamas. Pasak medikų, koks metodas bebūtų taikomas kiaušidžių vėžio atveju-atviroji ar laparoskopinė operacija- svarbiausia yra pirminės operacijos radikalumas, kad kūne nebeliktų ligos.

Pasak vieno iš operaciją atlikusių gydytojų akušerio - ginekologo S. Paškausko, laparotomijos (atvirosios operacijos) ir laparoskopijos skirtumas yra akivaizdus - visame pasaulyje laparaskopinių operacijų tik daugėja ir jos įvairėja - įrodyta, kad po laparoskopinių operacijų gulėjimo stacionare laikas yra trumpesnis, yra greitesnis grįžimas į gyvenimą, geresnė jo kokybė. Šią sudėtingą operaciją buvo nuspręsta atlikti laparoskopiškai dar ir dėl jauno pacientės amžiaus – po laparoskopijos mažesnė žarnų suaugimo ligos tikimybė, mažesnė pūlingų komplikacijų tikimybė. Kadangi pooperacinis gijimas yra daug trumpesnis, laparoskopinė operacija turi ir ekonominį efektą.

Gydytojo akušerio ginekologo doc. E. Švedo teigimu , tokiai operacijai, kuri buvo atlikta - taukinės pašalinimas ir gimdos bei jos priedų pašalinimas per laparoskopiją, yra tik nedidelis procentas pacienčių kurioms tai atlikti būtų sudėtinga. Pagrindinė kontraindikacija tokioms operacijoms yra viršsvoris bei amžius. „ Tačiau pacientes, sergančias metaboliniu sindromu, kurių svoris yra 130 - 180kg, turinčias didelę riziką sirgti gimdos kūno vėžiu, jas visas operuojame tik laparoskopiškai, nes atvira chirurgija tokioms pacientėms būtų itin komplikuota dėl sunkesnio pooperacinio gijimo. Trumpesnis gijimas ir tuo pačiu trumpesnis buvimas stacionare padeda išvengti hospitalinių infekcijų, pooperacinių žaizdų, pooperacinio karščiavimo. Kontraindikacijų išplėstinei laparoskopinei chirurgijai vis mažėja“ - teigė doc. E. Švedas.

Medikų nuomone, pagrindinės taisyklės, plėtojant išplėstinių onkoginekologinių laparoskopinių operacijų struktūrą ir pagalbą yra  vienodo lygio kompetenciją laparoskopijoje įvaldžiusių gydytojų komanda, galinčių vienas kitą pakeisti tiek operacijos metu, tiek atostogų ar stažuočių metu, kad bet kada besikreipiančios pacientės gautų vienodą pagalbą. Pagrindinė tendencija šiuolaikinėje chirurgijoje yra plėtoti ne individualumą, bet komandinį darbą.


 vir Į viršų

Sudėtinga chirurginė operacija

Eglė Žemaitienė

Kauno klinikose chirurgų komanda – chirurgas koloproktologas, urologas ir akušeris-ginekologas – pirmą kartą atliko sudėtingą operaciją – dubens egzanteraciją (išvalymą). Šios operacijos metu dėl sunkios onkologinės ligos – gimdos kaklelio vėžio lokalaus atkryčio (recidyvo) žarnyne – buvo pašalinta tiesioji žarna, šlapimo pūslė ir makštis. Operacija baigta dirbtinės išangės ir dirbtinės pūslės iš plonosios žarnos suformavimu. Pasak medikų, atskirai šių organų pašalinti dėl onkologinės ligos peraugimo nebuvo įmanoma. Tokia operacija techniškai yra labai sudėtinga, užtruko beveik 8 val. – kartu buvo pašalinta šlapimo pūslė, makštis ir tiesioji žarna. Šios operacijos etapai yra atliekami atskirai ir tai yra įprastinė operacija – tiek šlapimo pūslės pašalinimas, tiek tiesiosios žarnos pašalinimas, tiek makšties pašalinimas. Tačiau visų operacijos etapų atlikimas vienu metu – tai sudėtingas komandinis darbas. Operaciją atliko Kauno klinikų chirurgas prof. Dainius Pavalkis, urologas doc. Daimantas Milonas ir akušeris-ginekologas doc. Eimantas Švedas. Operacijoje taip pat dalyvavo doc. Ričardas Augustis, chirurgas Henrikas Paužas ir urologas Aivaras Grybas.

Pasak vieno iš operaciją atlikusių chirurgų prof. D. Pavalkio, kartais pasigirsta klausimų, dėl kokių priežasčių yra reikalinga tokia sudėtinga ir psichologiškai sunki operacija. Prof. D. Pavalkio nuomone, dabartinėje onkologijoje yra susidariusi nuostata, kad mirtį sukelia išplitusi onkologinė liga – metastazės plaučiuose ar kepenyse arba tokia ligos eiga, kai taikyti chemoterapinį gydymą yra sudėtinga. Tačiau lokalus atkrytis (recidyvas) – žarnyne, priešinėje liaukoje ar kauluose – sukelia pacientui didžiulius skausmus. Šiai pacientei gimdos kaklelio atkrytis (recidyvas) atsirado žarnyne. „Todėl, vadovaudamiesi europiniais standartais bei patirtimi, ir ryžomės tokiai operacijai. Pažvelkime į laikotarpį prieš 15–20 metų – metastazės kepenyse, esant storosios žarnos vėžiui, tais laikais buvo tolygu mirties nuosprendžiui ir niekas tokių pacientų neoperuodavo. Dabartiniais laikais maždaug trečdaliui tokių pacientų metastazės kepenyse yra operuojamos ir atliekamos didelės kepenų rezekcijos. Manau, kad psichologinis perversmas reikalingas ir šioje srityje – lokalus atkrytis (recidyvas) nėra mirties nuosprendis. Operuoti yra įmanoma, kai yra gera diagnostika, o magnetinio rezonanso tyrimas rodo, kiek ir ką chirurgas gali operuoti. Tokia mūsų atlikta operacija yra pirmoji Kaune, tačiau tikrai jų darysime ir daugiau“ – sakė prof. D. Pavalkis.

Pacientų, kuriems atsiranda lokalus izoliuotas atkrytis – nėra daug, tačiau keletui per metus būtų reikalinga tokia sudėtinga operacija. Lietuvos chirurginės onkologijos ir chemoterapijos draugija, siekdama taikyti optimaliausią gydymą sudėtingomis onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, stengiasi, kad daugiadalykis medikų konsiliumas būtų įteisintas kaip atskira paslauga. Pasak prof. D. Pavalkio, įteisinus tokį konsiliumą, sumažėtų operacijų, kurių atlikimas neatneštų norimos naudos. Kita vertus, konsiliumas spręstų – galbūt kitu atveju operacija padėtų išvengti ilgo ir brangaus chemoterapijos taikymo.

Artimiausioje ateityje į klinikinę praktiką planuojama įdiegti ir kitus, pažangius onkologinių ligų gydymo chirurginius būdus. Vienas iš jų – hiperterminė intraoperacinė chemoterapija, kai pašalinama visa pilvaplėvė su kanceromatoze, visi pažeisti organai ir tiesiai į pilvo ertmę operacijos metu yra leidžiamas chemoterapijos preparatas.

 


 vir Į viršų

Palydėti senieji metai

Tradiciškai Kauno klinikose paskutinę gruodžio mėnesio darbo dieną buvo surengtos Senųjų metų palydėtuvės. Kartu pabūti susirinko itin gausus būrys Kauno klinikų darbuotojų – administracijos atstovai, gydytojai, slaugytojai. Kartu palydėti senuosius metus atvyko ir garbūs svečiai - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė, Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Jonas Jučas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai prof. Vida Marija Čigriejienė, prof. Arimantas Dumčius, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, savivaldybės Tarybos narys Kęstutis Kriščiūnas, kiti garbūs svečiai.

Svečiai pasveikino susirinkusius klinikų darbuotojus su naujaisisas metais ir kartu pasidžiaugė gražiausiais praėjusių metų rezultatais. LSMU rektorius prof. R. Žaliūnas pasidžiaugė, kad universitetas yra tarp geriausiųjų Lietuvoje, kad norinčiųjų čia mokytis skaičius yra didelis, kad įkurta universiteto atstovybė Izraelyje. SAM viceministrė Janina Kumpienė padėkojo medikams, kasdien dirbantiems sunkų alinantį darbą vardan pacientų sveikatos. Kauno miesto meras A. Kupčinskas pasidžiaugė, kad šiais metais Kauno miesto vardas buvo sėkmingai garsinamas ištisus metus - tai ir Žalgirio arena, ir krepšinio čempionatas, ir į Gineso rekordų knygą patekusi Kauno smaragdinė Kalėdų eglutė. Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius priminė apie  Kauno klinikų veiklą ištisus metus - Kauno klinikos yra svarbios ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, bei dėkojo visiems medikams už vienybę ir atsidavusį darbą.

Šventinę penkminutę nuostabiais muzikos smuiko ir gitaros garsais papuošė duetas - Vilhelmas Čepinskis ir Sergejus Krinicinas, atlikę N. Paganini, A. Piazzola, F. Schuberto ir kitų kompozitorių kūrinius. Prof. J. Pundzius pasveikino virtuozus, kurių nuostabios muzikos klausėsi kiti, salėje esantys, medicinos virtuozai ir dėkojo  už nepamirštamas akimirkas.

Šventė baigėsi vieninga „Ilgiausių metų“, kurią atliko visi susirinkusieji Kauno klinikų bendruomenės nariai.

Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

Dalinė kelio sąnario endoprotezavimo operacija kartu su priekinių kryžminių raiščių implantacija

Kauno klinikose ortopedų traumatologų komanda pirmą kartą Lietuvoje bei Baltijos šalyse vienu etapu atliko vienpusę kelio sąnario endoprotezavimo, panaudojant mobilią platformą, operaciją kartu su kryžminio raiščio rekonstrukcija. Taigi, vienos chirurginės intervencijos pagalba buvo išspręstos dvi klinikinės problemos. Operacija atlikta jaunam vyrui,  kuriam po traumos įvyko vidinio segmento kelio sąnario kremzlės pažeidimas ir priekinio kryžminio raiščio plyšimas, kurį medikai diagnozavo  artroskopinės operacijos metu. Esant priekinio kryžminio raiščio plyšimui, negalima atlikti dalinio kelio sąnario endoprotezavimo, panaudojant mobilią platformą, todėl iki šiol šiems pacientamas būdavo atliekamas totalus kelio sąnario endoprotezavimas ir pakeičiami net ir nepažeisti kremzlės segmentai.  Tačiau šiam jaunam pacientui išorinė kelio sąnanrio pusė buvo visiškai sveika ir esamą kryžminio raiščio plyšimą buvo nuspręsta rekonstruoti vienos operacijos metu, tuo sudarant sąlygas implantuoti dalinį kelio sąnario endoprotezą, pakeičiantį tik pažeistą vidinį kremzlės segmentą.

Operacijos metu buvo atlikta priekinio kryžminio kelio raiščio plastika, tos pačios operacijos metu implantuotas dalinis kelio sąnario protezas su mobilia platforma. Vienas iš svarbiausių tokia sudėtingos ir kompleksinės operacijos sėkmės garantų-komandinis darbas. Priekinį kryžminį raištį implantavo gydytojai Valdemaras Loiba ir Vytautas Kimtys, o protezavimo operaciją atliko doc. Šarūnas Tarasevičius ir gydytojas-rezidentas Tomas Januševičius. Pacientas po operacijos jaučiasi gerai.

Pasak vieno iš operaciją atlikusio ortopedo traumatologo doc. Šarūno Tarasevičiaus, tokiems jauniems pacientams kaip šis, atlikti dalinę kelio sąnario operaciją panaudojant mobilią polimero platformą yra visos indikacijos. „Atlikę tokią operaciją mes vienu žingsniu aplenkėme laiką, kadangi vienos operacijos metu išsprendėme dvi problemas. Jei nebūtume implantavę kryžminių kelio raiščių, būtų reikėję atlikti standartinę endoprotezavimo operaciją, pilnai keičiant sąnarį, o visa tolimesnė eiga būtų sudėtingesnė. Atlikus viską vienu metu kompleksiškai, pacientas patiria mažesnę invaziją, pasiekiami geresni ilgalaikiai rezultatai“-sakė doc. Š. Tarasevičius

Atlikus šią operaciją, reabilitacija yra lengvesnė, į veiklą ir normalų gyvenimą grįžtama daug greičiau, kadangi pacientas patiria mažesnę intervenciją – mažiau trikdoma kelio sąnario kraujotaka, atliekamas dvigubai mažesnis nei įprastinis pjūvis. Tokiai operacijai pritaikyti naudojami specialūs-minimalios invazijos instrumentai.

Po tokios operacijos apie 95 proc pacientų po 15 metų jaučiasi gerai ir jiems nereikia pakartotinės endoprotezavimo operacijos. Implantavus dalinį kelio sąnarį, jei vėliau ir reikia atlikti pakartotinę endoprotezavimo operaciją, tai yra standartinė pirminė endoprotezavimo operacija. Taigi nereikia kartotinai operuojant naudoti sudėtingų sistemų ir nėra susiduriama du dideliu kaulinės masės netekimu, kas yra labai svarbu operuojant jaunus žmones, kurie tikėtina ateityje, nepriklausomai nuo implantuoto sąnario turės patirti kartotinę operaciją.

Tokį operacijos būdą, kai vienu metu atliekama dalinė sąnario endropotezavimo operacija kartu su kryžminių kelio raiščių implantavimu, ateityje planuojama plačiau įdiegti į kasdieninę klinikinę praktiką. Pasak doc. Š. Tarasevčiaus apie 5 - 6 pacientams per metus reikėtų tokios operacijos.

Pasaulyje vienpusis protezavimas sudaro apie 10 proc. visų protezavimo operacijų. Lietuvoje šis skaičius yra mažesnis, todėl , kad Lietuvoje žmonės į gydytojus kriepiasi vėliau ir atvejai yra užleisti, todėl ne visiems galima pritaikyti tokį implantą. Sprendimas implantuoti vienpusį kelio sąnario endoprotezą su mobilia platforma, turi būti priimtas laikontis labai griežtų ir aiškiai apibrėžtų indikacijų ir tik tada galima  užtikrinti ilgą implanto tarnavimo laiką.

Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel. 8 37 326581
El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt 

Asmuo kontaktams
Doc. Šarūnas Tarasevičius
Tel. 8 614 81600


 vir Į viršų

Advento laikotarpiu – dėmesys mažiausiems pacientams

 

Advento laikotarpiu, laukiant gražiausių metų švenčių, Kauno klinikose gydomi mažieji pacientai sulaukia daug dėmesio iš bendraamžių mokinių, politikių, dvasininkų ir visuomenės veikėjų.

Baigiantis gruodžiui Knygų turgaus atstovai kartu su miesto meru Andriumi Kupčinsku lankėsi Kauno klinikose ir Vaikų ligų klinikai padovanojo daugiau kaip 300 vaikiškų knygų, kad mažieji klinikos pacientai jas skaitydami galėtų lavintis ir bent trumpam pamiršti savo ligas.

Knygos buvo surinktos „Žaliosios akcijos“ metu, per kurią kauniečiai buvo skatinami atiduoti nebevartojamas ir neskaitomas knygas. Surinkta ir prikelta antram gyvenimui apie 50 000 knygų. Iš jų atrinktos vaikiškos knygelės, kurios ir padovanotos Kauno klinikoms. Knygos yra svarbios ligoninėje gydomiems vaikams, jos lavina ir teikia džiaugsmo. Kartu su Kauno meru ligoninėje apsilankęs Kalėdų Senelis įtraukė vaikus į žaidimus ir įteikė dovanėlių.

Prasidėjus priešventinei savaitei LSMU MA Vaikų ligų klinikos II skyriaus Onkohematologijos poskyryje lankėsi įdomūs, talentingi ir dosnūs svečiai. Penktą kartą Kauno Dainavos bendruomenės centras „Draugystė“ organizuoja gerumo akciją „Dalinkime gerumą visiems“.

Dainininkės Rūtos Morozovaitės vadovaujamo vaikų ansamblio mažosios dainininkės savo daineles ir šokį skyrė tokiems patiems kaip ir jos – tik šiandien sergantiems – vaikams bei jų tėveliams ir visam aptarnaujančiam personalui. Mažiesiems ligoniukams pačius šilčiausius laiškelius ir linkėjimus perskaitė ir dovanas dalijo Geroji Fėja, jai padėjo moksleiviai. Svečiai stengėsi, kad ši diena ligoninėje būtų ne tik linksma, bet ir dosni, todėl vis ieškojo priežasčių dovanų įteikti. Kvietė deklamuoti, dainuoti ar šiaip pabendrauti...

Kauno miesto mero vardu kalbėjo savivaldybės tarybos narė Rimutė Prievelienė. Dainavos bendruomenės centro „Draugystė“ pirmininkė Danutė Macenkaitė, Palemono bendruomenės centro Tarybos pirmininkė Jūratė Kulevienė, Lietuvos metodistų bažnyčios, policijos atstovai, moksleiviai dar kartą įsitikino, kad visiems, ypač mažiems, ligoniukams labai reikia dėmesio, o jų tėveliams – supratingo palaikymo ir šilto žodžio.

„Išgyvename malonų laikotarpį, kai norisi dalytis ir gerumu, ir šiluma, ir šypsena ne tik su artimiausiu, šalia esančiu žmogumi, bet ir tolimesniu, šiuo metu sergančiu ar vienišu, – skyriaus vadovė dr. Rima Šileikienė linkėjo meilės ir šilumos ne tik per šventes. – Turbūt nuo šios šilumos būsim ir sveikesni, ir geresni, ir viskas apskritai geriau seksis. Ir pildysis mūsų noras būti sveikiems.“

Taip pat jau tradiciniu tampa Kauno technologijos universiteto kapeliono kun. Petro Pich bei studentų apsilankymas Kauno klinikose. Šį kartą studentai su kapelionu lankėsi keturiuose vaikų skyriuose – vaikų chirurgijos, vaikų akių ligų, vaikų neurologijos ir vaikų endokrinologijos skyriuose. Studentai linksmino mažuosius pacientus, šoko, žaidė žaidimus ir įteikė dovanėlių – kad ligoninėje laukti šv. Kalėdų būtų linksmiau.

Dėmesingi savo bendraamžiams buvo ir įvairių mokyklų mokiniai – vaikų ligų skyriuose gydomus pacientus aplankė Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos bei Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos mokiniai, svečiai iš Švedijos.

Eglė Žemaitienė
Džiuljeta Kulvietienė


 vir Į viršų

Startuoja bendras 2012–2017 m. Šveicarijos ir Lietuvos projektas

Gruodžio 20 d. buvo pasirašyta sutartis tarp Lietuvos ir Šveicarijos vyriausybių ir pradedamas vykdyti projektas, kurio metu Šveicarijos vyriausybė teiks paramą Lietuvai. Projekto trukmė – 2012–2017 m., numatoma skirti suma apie 100 mln. litų. Šis projektas – jau trečiasis Lietuvoje, kai Šveicarijos vyriausybė teikia paramą Lietuvai. Pirmą kartą parama buvo skirta 1995 m., antrą kartą – 2004 m., trečią kartą parama bus suteikta 2012–2017 m.

Projekto vykdymas suskirstytas į dvi programas: „Energiją tausojančių technologijų įvedimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir naujagimiui“. Šio projekto vykdymo metu bus šiltinami ir renovuojami pastatai. Programoje dalyvauja 15 ligoninių, teikiančių akušerijos ir neonatologijos paslaugas. Kita to paties projekto programa – „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“. Ši programa apima kelis etapus – aparatūros įsigijimas, mokymai, metodikų ir bendros informacinės sistemos sukūrimas visai Lietuvai, taip pat patalpų remontas. Projekte dalyvaujančios ligoninės buvo atrinktos pagal griežtus kriterijus, atlikus galimybių tyrimą. Į šią programą buvo įtrauktos 22 ligoninės, atitinkančios konkrečius kriterijus – už gautas lėšas bus perkama aparatūra ir atliekamas ligonių remontas. Metodikos, mokymai, informacinė sistema bus diegiama visoms 35 ligoninėms, teikiančioms akušerijos ir neonatologijos paslaugas Lietuvoje. Numatyti mokymai, kurie turėtų standartizuoti skubią akušerijos ir neonatologijos pagalbą, kad ji būtų vienodai teikiama visoje Lietuvoje. Mokymus turėtų reglamentuoti ir sutvirtinti metodikų Lietuvai sukūrimas. Aparatūra pirmiausia bus perkama rajoninėms ligoninėms, kur labiausia jos trūksta, taip pat daliai II B ir III lygio akušerijos ir neonatologijos paslaugas teikiančių ligoninių. Kitais metais aparatūra bus aprūpintos specializuotas paslaugas teikiančios ligoninės. Daugiau nei 50 proc. turimos aparatūros yra senesnė nei 7 m. Tad labai svarbu Lietuvoje naudojamą seną aparatūrą projekto metu atnaujinti.

Norėdami susipažinti su projekto vykdymo galimybėmis, gruodžio 4–7 dienomis Lietuvoje lankėsi 7 atstovai iš Šveicarijos perinatologijos centrų – Bazelio, Ženevos ir Ciuricho universitetinių ligoninių. Svečiai lankėsi LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, Kaune Krikščioniškuose gimdymo namuose, Kauno klinikinėje ligoninėje, Pirminiame sveikatos priežiūros centre Igliaukoje, Marijampolės ligoninėje. Susipažino su minėtų įstaigų veikla, paslaugų regionalizacijos principu. Vizito metu buvo iškeltas tikslas – sudaryti penkerių metų bendradarbiavimo planą (kol bus vykdomas projektas). Pasak LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos gimdymo skyriaus vadovo doc. Mindaugo Kliučinsko, buvo numatytos kelios bendradarbiavimo kryptys: perimti kolegų patirtį kuriant simuliacijos centrą Lietuvoje, įdiegti naujus vaisiaus būklės vertinimo gimdymo metu metodus, įsteigti psichologinės pagalbos grupes moterims, bijančioms gimdyti. Neonatologijos srityje planuojama bendradarbiauti tobulinant neinvazinės naujagimių ventiliacijos galimybes, Lietuvai būtų naudinga perimti ilgalaikio naujagimių stebėjimo („follow-up“) patirtį iš Šveicarijos specialistų. Doc. M. Kliučinsko teigimu, būtų labai svarbu projekto metu įdiegti Lietuvoje dar neegzistuojančią metodiškai vykdomą anoniminę „arti netekties“ atvejų analizę. Tai sunkios klinikinės situacijos, kurių metu netektis neįvyksta, nes jai užkertamas kelias. Tokių analizių tikslas – jokiu būdu neieškoti kaltų. Tačiau, įvertinus situaciją, gerinti, keisti priežiūros taktikas, kad būtų laiku užkirsta galimybė atsirasti sisteminėms nesėkmėms. „Lietuvoje perinataliniuose centruose analizuojamos perinatalinės bei nėščiųjų ir gimdyvių netektys, taip pat rengiamos patologoanatomijos konferencijos. Tačiau „arti netekties“ atvejų mes neanalizuojame, neturime bendrai sutarto būdo, kaip tą kvalifikuotai padaryti“ – sakė doc. M. Kliučinskas. Ne mažiau svarbi kryptis – tai mokymasis iš Šveicarijos kolegų, kaip ir kokiais būdais skleisti moters ir vaiko sveikatinimo informaciją visuomenei, kad ši būtų suprantama, pasiekiama ir visuomenėje priimta.

Tai pirmojo susitikimo metu aptartos kryptys, kurios ateityje gali būti tikslinamos ir plėtojamos, vykdant penkerių metų projektą.

Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

Kauno klinikų ir Lietuvos krepšinio federacijos bendradarbiavimas bus tęsiamas ir 2012 metais

Besibaigiant metams, kada aptariami ir įvertinami visi svarbiausi metų darbai bei pasiekimai, Kauno klinikose lankėsi Lietuvos krepšinio federacijos vadovybė - prezidentas Arvydas Sabonis, garbės prezidentas Vladas Garastas, federacijos sekretorius Mindaugas Balčiūnas. Federacijos vadovai susitiko su klinikų generaliniu direktoriumi prof. Juozu Pundziumi ir besirūpinusiais krepšinio komandomis medikais.  

Susitikimo metu Federacijos vadovai pasidžiaugė 2011m. pasiekimais ir padėkojo Kauno klinikų medikams už visą jų atkaklų  darbą ištisus metus - visų krepšinio federacijos komandų žaidėjų sveikatos priežiūrą, kvalifikuotą pagalbą įvykus traumoms, priflaktiką, o ypač už rūpimąsi Lietuvos vyrų krepšinio rinktine besiruošiant bei atstovaujant Lietuvą Europos vyrų krepšinio čempionato metu.

Buvo aptartas tolesnis bendradarbiavimas ir kitais, 2012metais – visi metų tikslai bei užmojai, kurių pats svarbiausias yra dalyvavimas vasaros olimpinėse žaidynėse Londone.

 Asmuo kontaktams: 

Eglė Žemaitienė

Kauno klinikų atstovė spaudai

Tel- 8 682 68423

El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

Taikant naują metodiką atliktos trys ortopedinės operacijos

Kauno klinikose net trims pacientams, operuojant peties sąnarį ir kelio priekinius kryžminius raiščius, pritaikyta visiškai nauja metodika. Operacijos atliktos bendradarbiaujant medikams iš Olandijos ir LSMU MA Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojui prof. Rimtautui Gudui.

Atliktos trys operacijos - dvi išnirusio peties sąnario kombinuota artroskopinė- atvira operacijos bei viena artroskopinė kelio priekinių kryžminių raiščių atstatymo operacija. Šioms operacijoms, taikant pasaulyje visiškai naujas metodikas ruoštasi buvo ilgai - metodika primiausia buvo taikoma operuojant mirusių žmonių sąnarius Miuncheno, Vokietija, laboratorijoje. Tokių operacijų mokymosi tikslais buvo atlikta per du tūkstančius.

Pasak operacijas atlikusio ortopedo traumatologo prof. R. Gudo - peties sąnario išnirimas-sudėtinga trauma, nutinkanti sportininkams ir aktyviems asmenims bet kokios fizinės veiklos metu. Pacientui, kuriam buvo atlikta operacija, peties sąnarys buvo išniręs daugelį kartų, išnirdavo judinant ranką, miegant. Išnyrant peties sąnariui, dažnai lūžta mentės sąnarinio paviršiaus priekinis ir apatinis kraštas  ir žastikaulio galvos kaulo ir kremzlės dalis. „Dėl kaulinių defektų ir ypač sudėtingų pažeidimų peties sąnaryje vien tik artroskopinės operacijos ne visada išsprendžia šią problemą, todėl dažnai tenka derinti artroskopinį ir atviruosius būdus. Operacijos metu dideliems kauliniams defektams rekonstruoti paimama mentės snapinės ataugos dalis su žastikaulio-stipinkaulio sausgyslėmis ir viskas perkeliama kartu su sausgysle į kaulo defekto vietą, tuomet ten fiksuojama specialia technika. Tokių operacijų  be specialių instrumentų negalėtume atlikti“- pasakojo prof. R. Gudas.

Specialūs intrumentai palengvina chirurgų darbą, naudojama sistema padeda stabiliai fiksuoti kaulą ir pacientas po tokios operacijos atsigauna greitai, rankos judesiai neberibojami jau kitą dieną po operacijos.  Iki šiol, išoperavus peties sąnario išnirimą, įtvarą reikia laikyti šešias savaites, judesiai ribojami. Nors tokio pobūdžio operacija atlikta pirmą kartą, ateityje tokių sudėtingų peties traumų su dideliais kaulo defektais gydymui būtent šią-kombinuotą metodiką ketinama įdiegti į kasdienę ortopedų traumatologų praktiką.

Operuojant plyšusius priekinius kryžminius kelio raiščius, pritaikyta taip pat nauja, Lietuvoje dar netaikyta metodika,  kurios metu kryžminis raištis taip pat fiksuojamas specialia technika įvedus transplantatą į kelio sąnarį ne per išorę, bet per vidų. Taip išsaugomos kaulo augimo linijos, kurios ypač svarbios vaikų amžiuje, kai dar nėra pilnai susiformavęs skeletas. Tokiu būdu išsaugomos kaulo augimo linijos nepažeidžia ilgųjų kaulų tolygaus augimo. . Po operacijos iš išorės beveik nelieka jokių randų.

 

Asmuo kontaktams:
Eglė Žemaitienė
Tel : 8 68268423,
el.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

Hemofilija sergantiesiems atliktos sąnarių endoprotezavimo operacijos

Kauno klinikose hematologų, ortopedų – traumatologų, transfuziologų ir anesteziologų komanda pradėjo sąnarių persodinimo operacijas sunkia hemofilijos forma sergantiems žmonėms. Jau yra atliktos penkios tokios operacijos jauniems vyrams, jiems pakeisti tiek klubo, tiek kelio sąnariai. Sąnarių pakeitimas leis šiems žmonėms ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.

Hemofilija sergantiesiems ne tik sąnarių persodinimo, bet ir bet kuri kita operacija dėl didelio kraujavimo yra pavojinga ir sudėtinga. Sąnarių endoprotezavimo operacijos techniškai sudėtingos tuo, kad susiduriama ne tik su dideliu kraujavimu, bet ir su ligos nuo vaikystės pažeistais sąnariais.

Sergant hemofilija kraujuojama į įvairias kūno vietas, į poodinį sluoksnį, taip pat ir į sąnarius –taip sąnariai yra pažeidžiami ir  išsivysto hemofilinė artropatija. Kadangi hemofilija yra įgimta ir ja sergama nuo vaikystės, sąnarių pažeidimas būna sunkus, sutrinka jų funkcija, pacientus vargina nuolatinis skausmas. 

Hemofilija sergančių žmonių sąnarių endoprotezavimo operacija - kompleksinis komandos darbas. Numatomas kraujo krešėjimo faktorių skyrimo planas ir prieš, ir po operacijos, reabilitacijos metu, kadangi tokiems pacientams viso laikotarpio metu būtina užtikrinti tinkamą kraujo krešėjimą. Reabilitacija po operacijos užtrunka apie mėnesį. Vienam žmogui viso laikotarpio metu reikia sulašinti virš 100 000 vnt. krešėjimo faktorių.

Hemofilija - tai įgimta vyrų liga, kurią lemia chromosomų anomalijos. Hemofilija A - tai VIII kraujo krešėjimo faktoriaus trūkumas, hemofilija B - IX krėšėjimo faktoriaus trūkumas. Sergant hemofilija kraujuojama į vidaus organus ir nepatiriant traumos, kraujavimo stiprumas priklauso nuo ligos sunkumo - kiek kraujyje trūksta krešėjimo faktoriaus. Sunki hemofilijos forma būna tada, kai krešėjimo faktoriaus yra iki 1 proc. Tuomet vyksta savaimis kraujo išsiliejimas į sąnarius, į poodinį sluoksnį. Dėl nuolat pasikartojančio kraujavimo sąnariai yra pažeidžiami.

Sąnariai sergantiems hemofilija Kauno klinikose pradėti persodinti 2009 m. Anksčiau chirurginio gydymo nebuvo - tik terapinis. Šiuo metu vaikams, sergantiems hemofilija yra skiriamas profilaktinis gydymas - skiriami kraujo krešėjimo faktoriai, siekiant apsaugoti juos nuo tolimesnių komplikacijų, tokių kaip hemofilinė artropatija.

Šiuo metu Lietuvoje  hemofilija serga apie 150 žmonių,  iš 4 000 – 5 000 gimusių berniukų vienas gali sirgti hemofilija.

Asmuo kontaktams:
Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel.:(8-37) 326581, mob.tel.:8-682-68423
El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

Lapkričio 17d – Pasaulinė neišnešioto naujagimio diena

Lapkričio 17d.pirmą kartą bus minima Pasaulinė Neišnešioto naujagimio diena. Šia proga LSMU MA Neonatologijos klinika iniciavo fotografijų parodą „Gyvybė, telpanti delnuose“ Lietuvos Respublikos Seime.

Neišnešioti naujagimiai - tai kūdikiai, gimstantys nuo 22 iki 37 savaičių gestacinio amžiaus. Iki 37 savaičių gimstantis naujagimis yra laikomas neišnešiotu. Kuo mažesnio svorio gimsta naujagimis - tuo intensyvesnės ir didesnės jam reikia pagalbos.

Statistikos duomenimis, neišnešiotų naujagimių, gimstančių kiekvienais metais, skaičius kinta nežymiai (JAV per pastaruosius dešimtmečius didėja) - apie dešimtį pastarųjų metų Lietuvoje iš tūkstančio gimstančių kūdikių šeši yra neišnešioti, o pasaulyje iš dešimties naujagimių vienas gimsta neišnešiotas. Modernėjančios technologijos, tobulėjanti medicina leidžia išsaugoti ir pagydyti vis mažesnio svorio naujagimius. Neišnešiotų naujagimių mirtingumas per pastaruosius metus Lietuvoje yra sumažėjęs - nuo 2000m. 22-23 savaičių gimusių naujagimių miritingumas yra sumažėjęs 13 proc., 24 - 25 savaičių - 6proc., 26-27 savaičių naujagimių - 13proc., 28-31 savaitės naujagimių - 3 proc. Panašūs rodikliai yra visame pasaulyje.

Neišnešioti naujagimiai neturi išsivysčiusių atitinkamų refleksų - čiulpimo ir rijimo, kad užtikrintų savo egzistavimą, todėl negali patys valgyti ir yra zonduojami. Jei negali gauti maisto per burną, tada tokiems vaikučiams yra skiriamos lašinės infuzijos. Dažnai dėl surfaktanto, medžiagos, kuri palaiko plaučius išsiplėtusius, stokos, jie negali patys kvėpuoti, todėl jų kvėpavimas palaikomas aparatais. Kadangi neišnešiotukai neturi pakankamo poodinio sluoksnio, jie neapsisaugo nuo šalčio streso, todėl jiems reikalingi specialūs palaikantys  šilumą inkubatoriai. Neišnešiotukų imunitetas nesubrendęs, todėl jie yra linkę sirgti infekcinėmis ligomis, ypač - sepsiu. Naujagimis gali vykti iš ligoninės namo tada, kai pats valgo ir jam nebereikia papildomo šilumos šaltinio.

PasakLSMU MA Neonatologijos klinikos vadovės, dr. Rasos Tamelienės, priežasčių, kodėl dalis naujagimių gimsta neišnešioti, yra daug. Visų pirma, priešlaikinį gimdymą gali nulemti infekcinės motinos ligos, gretutinės mamos ligos ir nėštumo patologija-preeklampsija, polihidramnionas, lyties organų displazijos, placentos atšoka, neurohormoniniai sutrikimai, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos. Jei moteris nešioja du ir daugiau kūdikių-tokie nėštumai taip pat dažnai baigiasi per ankstyvu gimdymu. Naujagimiai per anksti gali gimti ir dėl chromosomių bei genetinių anomalijų. Stresas, netinkamas gyvenimo būdas, sunkus darbas, mamos amžius iki 16 kos metų ir virš 35 erių - taip pat turi įtakos gimdymui per anksti.

Per metus Kauno klinikose yra gydoma apie 120-150 vaikučių iki pusantro kilogramo svorio.

Kontaktams:
Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel.:(8-37) 326581, mob.tel.: 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

GRIPO VIRUSO PLITIMĄ RIBOJANČIOS PRIEMONĖS

Gripo viruso plitimą ribojančios priemonės:

  •  kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei rankų higienos laikymasis;
  •  saugaus atstumo laikymasis;
  •  asmeninių apsaugos priemonių naudojimas;
  •  tinkamas elgesys susirgus gripu.

KOSĖJIMO IR ČIAUDĖJIMO  ETIKETO BEI RANKŲ HIGIENOS LAIKYMASIS

Gripo virusas paprastai plinta oro lašeliniu būdu. Čiaudint ar kosint susidarantys lašeliai patenka ant virusui imlių žmonių viršutinių kvėpavimo takų gleivinės. Užkratas taip pat gali būti perduodamas per kontaktą su kvėpavimo takų išskyromis (pvz., liečiant daiktus arba paviršius, kuriuose yra virusas, ir po to liečiant savo akis, nosį ar burną).

Suaugusieji gali užkrėsti kitus žmones vieną dieną prieš gripo simptomų pasireiškimą ir iki penkių dienų nuo simptomų pradžios. Vaikai gali užkrėsti kitus dešimt ir daugiau dienų nuo simptomų atsiradimo.

Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas bei rankų higiena – paprastos ir efektyvios priemonės, sumažinančios gripo viruso plitimą.

Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo taisyklės:

1.     kosint ar čiaudint, būtina užsidengti burną ar nosį su nosine (geriau vienkartine), nusisukti;

2.     jei nosinės nėra – kosėti ar čiaudėti į drabužius, kurie nekontaktuos su atvira ranka ir veiks kaip oro filtras (į alkūnės linkį, skverną).

3.     neužsidengti burnos ar nosies delnu;

4.     nosiai valyti ar išsišnypšti naudoti vienkartines nosines, jas panaudojus išmesti į šiukšlių dėžę ir nedelsiant nusiplauti rankas;

5.     nekosėti ir nečiaudėti kitų žmonių draugijoje – išeiti į kitą vietą;

6.     neiškvėpti oro į kito žmogaus pusę;

7.     vengti kontakto su didelės gripo komplikacijų rizikos grupės žmonėmis: mažais vaikais, nėščiosiomis, pagyvenusiais ligotais žmonėmis;

8.     sveikas asmuo, atsidūręs kito asmens kosėjimo ar čiaudėjimo zonoje, turėtų nuo jo pasitraukti, trumpam sulaikyti kvėpavimą.

9.     Rankų higienos taisyklės:

a.     plauti rankas kuo dažniau;

b.     plauti rankas prieš valgį;

c.      plauti rankas palietus galimai užkrėstą daiktą;

d.     vengti liesti durų rankenas, turėklus ir kitus daiktus, kurie galėjo būti liečiami kitų žmonių;

e.      vengti kontakto su daiktais, kuriais keičiamasi (pinigais, bilietais ir kt.): mūvėti pirštines, atsiskaityti taip, kad nereikėtų grąžos, atsiskaityti mokėjimo kortele, naudotis ne vienkartiniais, o daugkartiniais transporto bilietais;

f.      palietus galimai užkrėstą daiktą, neliesti rankomis savo nosies ar burnos, netrinti akių;

g.     jei rankos suterštos kvėpavimo takų išskyromis, jos plaunamos muilu ir vandeniu;

10.         jei nėra galimybės nusiplauti rankų, jas galima įtrinti rankų antiseptiku.

11.         kuo dažniau vėdinti ir valyti patalpas.

 

SAUGAUS ATSTUMO LAIKYMASIS

  •  Didžiausią galimybę užsikrėsti gripu turi žmonės, esantys iki 1 metro atstumu nuo sergančio gripu asmens. Todėl reikia kiek įmanoma stengtis laikytis didesnio nei 1 m atstumo vieni nuo kitų.
  •  Gripo pandemijos sąlygomis tikslinga riboti susirinkimų ir asmeninių susitikimų skaičių, pirmenybę teikti bendravimui telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis.
  •  Patartina vengti rankų paspaudimų, kitų fizinių kontaktų, socialinių ir religinių ritualų, kurių metu liečiamasi prie kitų žmonių arba daugelio žmonių liečiamų daiktų.

 

JEI JUMS PASIREIŠKIA PANAŠŪS Į GRIPO SIMPTOMAI,

PASILIKITE NAMUOSE, NEIKITE Į DARBĄ, MOKYKLĄ, ŽMONIŲ SUSIBŪRIMO VIETAS, NUO KITŲ ŽMONIŲ LAIKYKITĖS 1 m ATSTUMU.


 vir Į viršų

Atsparumas antibiotikams ir infekcijų kontrolė

Antibiotic Resistance and Infection Control (ARIC)

 

Atsparumas antibiotikams ir infekcijų kontrolė

Konferencijos vieta: BLC centras, salė „Elipsė“, Donelaičio 62, Kaunas

Programa

 

    9:00–9:30    Oficialūs sveikinimai

 

    9:35–9:50    Visuomenėje įgyta Streptococcus pneumoniae infekcija: atsparumo antibiotikams grėsmė ar mitas?

Prof. R. Sakalauskas. Pulmonologijos ir imunologijos klinika, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kaunas

 

  9:55–10:10    Sunkių infekcijų etiologija ir atsparumo antibiotikams problema XXI amžiaus pradžioje.

Doc. dr. A. Vitkauskienė. Laboratorinės medicinos klinika, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kaunas

10:15–10:30    Lietuvos gyventojų nuostatos ir stereotipai: antibiotikai ir infekcinių ligų gydymas.  

Dr. R. Ališauskienė ir S. Novikas. Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos įmonė UAB “Baltijos tyrimai” / The Gallup Organization, Vilnius

 

10:30–11:00    Kavos pertrauka

 

11:00–11:15    Staphylococcus aureus atsparumas antibiotikams: raida, atsparumo prevencijos galimybės.

Prof. A. Pavilonis, Ž. Maželienė. Mikrobiologijos katedra, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kaunas

 

11:20–11:35    Veterinarinių vaistų ir kitų medžiagų liekanų paplitimas gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose Lietuvos Respublikoje.

Doc. dr. P. Mačiulskis. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, Vilnius

 

11:40–11:55    Kliniškai svarbių bakterijų atsparumo antibiotikams monitoringas Baltarusijos Respublikoje.

Prof. L.P. Titov. Epidemiologijos ir mikrobiologijos mokslo tyrimų ir praktikos centras, Minskas, Baltarusija

 

12:00–12:15    Standartinės infekcijų kontrolės priemonės. Medicinos prietaisų sterilizacija ir jos galimybės Lietuvos ligoninėse.

Gyd. R. Budginaitė. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Vilnius

 

12:20–12:35    Laboratorijos organizavimas Hospitalinių infekcijų ir besivystančio mikrobų atsparumo stebėsenai.

Dr. E. Montrucchio. ID/AST European Application and Scientific Manager Diagnostic Systems, BD Biosciences, Italy

 

12:40–12:55    Antibiotikų eros pabaigos grėsmė: ar privalome keisti šių vaistų skyrimo įpročius?

Doc. dr. J. Gulbinovič, G. Barcys. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Vilnius

 

13:00–14:00    Pietų pertrauka

 

14:00–14:15    Antiseptiko (oktenidino chloridas ir fenoksietanolis) naudojimas antibiotikams atsparių mikroorganizmų sukeltų žaizdų infekcijų gydymui.

Dr. L. Pilipaitytė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Kaunas

 

14:20–14:35    Ankstyva sepsio ir sepsinio šoko diagnostika ir gydymo taktika.

Prof. D. Adukauskienė. Intensyvios terapijos klinika, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kaunas

 

14:40–14:55    Pažangūs greitos kraujo pasėlių atrankos molekulinės diagnostikos metodai.

Dr. P. Castan. Sanchinarro Hospital North Madrid, Ispanija

 

15:00–15:15    Presepsinas – naujas sepsio diagnostikos žymuo.

Dr. A. Eidukaitė, Vilniaus Vaikų ligoninė, Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų filialas, Vilnius

 

15:20–15:35    Vaistams atspari tuberkuliozė.

Dr. K. Miškinis. Valstybinė ligonių kasa, Vilnius

 

15:40–15:55    Tuberkuliozės atsparumas vaistams Sankt Peterburge.

Prof. A. Kozlov. Biomedicinos centras, Sankt Peterburgo universitetas, Rusija

 

15:55–16:25    Kavos pertrauka

16:25–16:40    Dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozė ir infekcijos kontrolė.

Dr. A. Cīrule. Latvijos infektologijos centras, Ryga, Latvija

 

16:45–17:00    Aukšto lygio ŽIV atsparumo mutacijos HAART metodu gydomų pacientų organizme.

Prof. V. Eremin. Klinikinės virologijos skyrius, Epidemiologijos ir mikrobiologijos mokslo tyrimų ir praktikos centras, Minskas, Baltarusija

 

17:05–17:20    Atsparumas antivirusiniams vaistams: įtaka hepatito B ir C gydymo strategijoms.

Dr. M. Puoti. Infekcinių ligų skyrius, AO Ospedale Niguarda Cà Granda, Milanas, Italija

 

17:25–17:45    Diskusijos

 

 

Stendinių pranešimų sekcija

 

Konferencijos tinklalapis:

http://www.antibiotic-awareness.eu/

 

Konferencijos pranešimų tezės bus spausdinamos tarptautiniame moksliniame žurnale „Antimicrobial Resistance and Infection Control“:

http://www.aricjournal.com

 

Dalyviams iš Lietuvos suteikiama galimybė nemokamai dalyvauti konferencijoje. Bus išduodami LSMU kvalifikacijos kėlimo 10 val. sertifikatai. Nemokamos registracijos prieiga:

http://www.antibiotic-awareness.eu/antibiotic/index.php?option=com_dtregister&controller=event&eventId=4&Itemid=249&task=register

 


 vir Į viršų

Gruzijos rinktinės krepšininkas gydymuisi pasirinko Kauno klinikas

Gruzijos rinktinės krepšininkas Georgi Tsintsadzė, Europos vyrų krepšinio čempionato metu patyręs kelio traumą, operuoti plyšusius priekinius  kryžminius kelio raiščius bei reabilitacijos procedūras patikėjo Kauno klinikų medikams. Po operacijos atsigaunantis ir pirminę reabilitaciją taip pat Kauno klinikose atliekantis sportininkas sako pasirinkęs sunkią kelio traumą gydytis čia, nes apsispręsti padėjo geri kitų sportininkų iš užsienio šalių atsiliepimai apie gydymą ir priežiūrą Kaune. „Turėjau galimybę rinktis - vykti į Italiją ar Suomiją ar likti gydytis čia, Lietuvoje. Pasirinkau Kauno klinikas, nes įsitikinau, kad čia gydytojai yra labai profesionalūs, padėję daugeliui garsių sportininkų. Svarbiausia - pasitikėjimas, kurį sukelia gydytojas. Šis pasitikėjimas kilo, todėl ir likau gydytis čia. Nepaisant to, kad labai bijau gydytojų, pasirodo, kad bijoti nėra ko-skaudėjo mažai, visi labai malonūs, atsistatymas po operacijos vyksta taip pat labai gerai“ - atviravo G. Tsintsadzė. G. Tsintsadzė teigia besijaučiąs gerai, po truputį vaikštantis po miestą su šeima ir be galo laukiantis „Žalgirio“ varžybų, kuriose ketina lankytis ir stebėti.  Operaciją G. Tsintsadzei atliko prof. Rimtautas Gudas, po operacijos prižiūri ir reabilitacijos programą praveda gydytojas Vytenis Trumpickas.

Pasak V. Trumpicko, priekinių raiščių plyšimas yra dažna trauma sportininkams, ir, nors operacija sudėtinga, jų atliekama nemažai. Medikas teigia, jog G. Tsintsadzė šiuo metu atlieka pirminę reabilitaciją po 3-4 valandas per dieną, jam taikomos keturios penkios skirtingos procedūros, mažinančios uždegiminius procesus. „Sportininkams mūsų ligoninėje sudarytos išties puikios sąlygos ir daugelis sportininkų reabilituojasi Kauno klinikose. G. Tsintsazdei taikome procedūras 3-4 val. per dieną, daugiau pradžioje negalime dėl tinimo pavojaus. Sportininkas reabilituojasi vandens take, taip pat taikomos elektrinės vidutinio dažnio srovių procedūros, magneto procedūros, skirtos raumenų stimuliacijai ir kraujotakai gerinti.   Vėliau sportuoti ir pamažu atsistatinėti persikelsime į sporto salę, o po dviejų trejų mėnesių sportininkas vyks į savo šalį, kartais vis sugrįždamas į Kauno klinikas pasitikrinti“- pasakojo V. Trumpickas.    Pasak reabilitologo, po priekinių raiščių plyšimo traumos atsistatoma po 6-8 mėnesių.

Kauno klinikų fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjas Algidas Keizeris teigia, kad po tokios sunkios traumos kaip priekinių raiščių plyšimas sportininkui reabilitacijos programą sudaro sporto medikas, o reabilitaciją taiko visa komanda - gydytojas reabilitologas, kineziterapeutas, jei reikia – gydytojas ergoterapeutas, slaugytoja. Procedūros yra derinamos tarpusavyje, dviejų skirtingai veikiančių procedūrų taikyti negalima. Sportininkų ir ne tik reabilitacijai yra ypač populiarus vandens takas, kuris klinikose veikia jau septyneri metai, todėl medikai jau yra sukaupę nemažą šio taiko taikymo patirtį. „Po reabilitacijos mūsų skyriuje G. Tsintsadzė prižiūrimas sporto medikų kartu su fizinio parengimo treneriais

Kauno klinikų medikai prižiūri ne tik Lietuvos krepšinio federacijos komandų sportininkų sveikatą, bet taip pat  ir 200 mėgėjų lygos komandų.

Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel.:(8 37) 326581, mob. tel 8 682 68423,
El. paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

„AVON žygyje prieš krūties vėžį 2011“ dalyvavo ir Kauno klinikų atstovai

Rugsėjo 11 d. Vilniuje įvykusioje Tarptautinio Vilniaus mini maratono rungtyje, skirtoje „AVON žygiui prieš krūties vėžį“, dalyvavo daugiau nei pusantro tūkstančio žmonių. Jau trečius metus Lietuvoje rengiamo labdaros žygio tiklas – atkreipti visuomenės dėmesį į vis didėjantį krūties vėžiu sergančių ligonių skaičių bei rinkti lėšas į „Rožinio kaspino“ fondą. Jas šiemet AVON paaukos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikai.

4 km žygio prieš krūties vėžį startą davė lietuvių liaudies folkloro dainininkė Veronika Povilionienė. Moteris, pati įveikusi klastingą ligą, sveikino bėgimo dalyvius, padėkojo už kilnios akcijos palaikymą ir linkėjo visiems sveikatos.

Šiais metais, bendradarbiaudami su AVON labdaros fondu, Vilniaus maratono rengėjai dalį visų rungčių dalyvių registracijos mokesčio skyrė kovai su krūties vėžiu. Septyniose skirtingose rungtyse dalyvavo daugiau nei pustrečio tūkstančio įvairaus amžiaus žmonių iš 32 pasaulio šalių. Sporto rungtyse nedalyvavę, tačiau jas stebėję žiūrovai ir miesto svečiai taip pat galėjo prisidėti prie kilnios misijos, įsigydami AVON „Rožinio kaspino“ gaminių.

Prie AVON žygio prisijungė ir JAV ambasadorė Lietuvoje Anne E. Derse su vyru Henku Hendricksonu. Nemokamą koncertą surengė atlikėjos Giedrė Balutytė su dukra ir Evelina Anusauskaitė, kuri jau lapkričio 2 d. dalyvaus Niujorke vyksiančiame iškilmingame AVON moterų fondo labdaros vakare kaip pasaulinio muzikos talentų konkurso „Avon Voices“ finalistė

.

Apie negailestingą krūties vėžio susirgimų statistiką Lietuvoje bei taip reikalingą krūties vėžio brachiterapijos įrangą pacientams gydyti, renginio dalyviams pasakojo "Kauno klinikų" Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė.

Pasaulyje kas tris minutes moteriai yra diagnozuojamas krūties vėžys, tai viena klastingiausių moterų onkologinių ligų. Kol nėra užtikrintų medicininių priemonių, šią statistiką gali sumažinti tik moterų sąmoningumas, reguliarus tikrinimasis ir kitos prevencinės priemonės. Nuo 2002 m. kovo 8 d. AVON pradėjo kampaniją prieš krūties vėžį Lietuvoje. Nuo to laiko „Rožinio kaspino“ fondas jau surinko ir paaukojo daugiau nei 950 000 litų. Šiemet AVON „Rožinio kaspino“ fondo, iš kurio skiriama parama jau padėjo išgelbėti ne vienos moters gyvybę, tikslas yra pasiekti pirmąjį milijoną litų.


 vir Į viršų

Kauno klinikose atlikta sudėtinga kompleksinė endoskopinė peties sąnario operacija

Kauno klinikų Ortopedijos - traumatologijos klinikos, sporto traumų ir artroskopijos sektoriuje buvo atlikta dar viena, sudėtinga peties sąnario endoskopinė operacija profesionaliam sportininkui. Išnirus peties sąnariui ir dėl to atsiradus kitiems kompleksiniams sužalojimams – kaulo lūžiui, kremzlės pažeidimui, sausgyslės ir raiščių plyšimui bei esant peties  nervo užspaudimui, buvo atsisakyta įprastinės atvirosios operacijos, o šios traumos gydymui pritaikyta vienmomentinė endoskopinė operacija.

Pasak kompleksinę endoskopinę operaciją atlikusio Ortopedijos traumatologijos klinikos sporto traumų ir artroskopijos sektoriaus vadovo profesoriaus Rimtauto Gudo, peties sąnario išnirimas, pasitaikantis profesionaliems sportininkams, yra sunki trauma, kartu atnešanti ir kitus sunkius sužalojimus-išnyrant peties sąnariui, pažeidžiama žastikaulio galvos kaulas ir kremzlė, užspaudžiamas nervas bei nuplyšta keliančios ir laikančios peties sąnarį sausgyslės. Operuojant atviruoju ar endoskopiniu būdu, per vieną kartą visų sužalojimų surasti ir pagydyti nepavyksta - reikalingos dvi ar trys operacijos. „Per kelias vietas padarę daug mažų  pjūvių, vienu metu išsprendėme keturias sunkias traumos pasekmes - specialių implantų pagalba stabilizavome petį, prie kaulo pritvirtinome nuplyšusias  keliančias ir laikančias petį sausgysles, paėmę kaulo dalį iš kitos vietos kartu su sausgysle persodinome ir taip atstatėme kaulo defektą, nukirpę nervą spaudžiantį recesyvinį raištį išlaisvinome į peties sausgysles įeinantį nervą. Visas šis procesas yra techniškai labai sudėtingas, nes peties kaulas lūžta vienoje vietoje, sausgyslė plyšta-kitoje, nervas užspaudžiamas dar kitoje, todėl pjūvius reikia daryti keliose vietose ir prieiti prie paciento iš įvairių pusių, todėl, jei operuotume atviruoju būdu, tą padaryti yra neįmanoma“ - pasakojo prof. R. Gudas. Todėl dauguma tokias traumas patyrusių pacientų gydomi kelių operacijų etapais, o tai užima metus ar net ilgiau, todėl dauguma atletų per tą laiką nusprendžia baigti profesionalo karjerą. Šios sudėtingos kompleksinės operacijos sėkmės atveju pacientas profesionaliai sportuoti galėtų grįžti jau po 6-8 mėnesių.

Medikai paciento būklę po operacijos vertina gerai, jam pradėta taikyti reabilitacija. Tikimasi, kad jis grįš į profesionalų sportą ir toliau sėkmingai dalyvaus varžybose.

Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai


 vir Į viršų

Naujų mokslo metų pradžia

Kauno klinikose kaip ir kasmet, susirinkusi akademinė bendruomenė iškilmingai paminėjo naujų mokslo metų pradžią. Į tradicinę šventinę rugsėjo pirmosios penkminutę atvyko ir visas būrys garbingų svečių – Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, LR Seimo nariai prof. Vida Marija Čigriejienė ir prof. Arimantas Dumčius, Kauno miesto vicemeras Kęstutis Kriščiūnas, LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, Karo medicinos tarnybos viršininkas pulkininkas Gediminas Macijauskas, universiteto bei klinikų darbuotojai.

Netradiciškai tradicinį renginį pradėjęs Kauno klinikų Generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius pasveikino susirinkusiuosius su naujų mokslo metų pradžios švente ir linkėjo sėkmingų pergalių moksle bei darbe. Visi garbingi svečiai sveikino susirinkusią akademinę bendruomenę, linkėdami gerų studentų, sėkmingo darbo ir ištvermės nelengvame mediko darbe.

Šventinį renginį nuotaikingu pasirodymu užbaigė LSMU akademinis choras „Neris“. Pabaigoje visa akademinė bendruomenė giedojo senovinį studentų himną „Gaudeamus“

 

Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

Klinikose lankėsi Ministras Pirmininkas

Eglė Žemaitienė

 

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius rugpjūčio 18 d. lankėsi didžiausioje Lietuvos ligoninėje - Kauno klinikose, susitiko su administracija, susipažino su Klinikų veikla.

Premjeras kartu su patarėjais aplankė ir apžiūrėjo keletą ligoninės padalinių – Gimdymo skyrių ir Naujagimių reanimaciją, Skubios pagalbos, Spindulinės terapijos skyrius,  Radiologijos bei Laboratorinės medicinos kliniką, susipažino su Klinikų miesteliu bei jame vykstančiomis statybomis bei plėtra ir vykdomais projektais

Vėliau Kauno klinikų administracija trumpo pristatymo metu apžvelgė Kauno klinikų veiklą – istoriją, tikslus ir misiją, Kauno klinikų miestelį ir numatomą jo plėtrą, dirbančių medikų skaičių ir dinamiką, pagrindinius ligoninės veiklos rodiklius - lovų skaičių, ambulatorinius apsilankymus, gydytų  stacionare pacientų skaičių ir operacijų skaičiaus dinamiką, pristatė naujausius bei moderniausius per pastaruosius metus Kauno klinikose įdiegtus gydymo bei diagnostikos metodus.


 vir Į viršų

Achilo sausgyslė pradėta operuoti endoskopiniu būdu

Dažną profesionalų sportininką varginantis susirgimas - Achilo sausgyslės uždegimas - Kauno klinikose jau antri metai gydomas pažangiu būdu - taikoma endoskopinė operacija, kuri yra mažiau traumuojanti bei palankesnė pacientui už įprastinę.

Achilo sausgyslės lėtiniai uždegimai, neretai pasibaigiantys sausgyslės plyšimu yra dažną sportininką, ypač profesionalų, varginanti problema. Įvykus sausgyslės plyšimui neretai tenka praleisti visą sezoną. Pasak Kauno klinikų ortopedijos traumatologijos skyriaus gydytojo ir Sporto traumų ir artroskopijų sektoriaus vadovo prof. Rimtauto Gudo, Achilo sausgyslės plyšimai yra didelė trauma sportininkui, ir tam, kad šito būtų išvengta, taikoma keletas  gydymo metodų – visų pirma neoperaciniai metodai. „Pirmiausia šaliname Achilo sausgyslės uždegimo priežastis. Jų yra labai daug – labai dažnai uždegimai atsiranda dėl kulno anatomijos savybių.  Nuo to priklauso, kaip sausgyslė juda pėdos lenkimo ir tiesimo metu. Kadangi sportininkai pradeda sportuoti labai anksti, todėl dar vaikystėje įvyksta Achilo sausgyslės perkrova ir šiek tiek kitaip susiformuoja kulnas, atsiranda kulno išauga, kuri vėliau suaugus ir didėjant krūviams neretai išprovokuoja lėtinį Achilo sausgyslės uždegimą, kuris ir gali baigtis plyšimu“ - sako prof. R. Gudas. Tačiau gydant tokius dėl kulno anomalijų sukeltus Achilo sausgyslės uždegimus įvairiomis reabilitacinėmis priemonėmis efekto dažniausiai negaunama, todėl vienintelis pasirinkimas, norint išsaugoti Achilo sausgyslę ir tęsti savo sportinę karjerą, yra operacija.

Pasak prof. R. Gudo, įprastinis chirurginis Achilo sausgyslės gydymo būdas yra atviroji operacija, kurios metu atliekamas didelis pjūvis,  sausgyslė apžiūrima ir pašalinama po ja esanti kulno atauga, sudarant sąlygas Achilo sausgyslei laisvai judėti. Tačiau Achilo sausgyslės kraujotaka yra labai jautri – toje vietoje odos pjūviai nepageidautini, neretai vien dėl šio pjūvio įvyksta audinių nekrozė ir tenka persodinti odą.

Kauno klinikose jau taikomas naujoviškas Achilo sausgyslės gydymo būdas - endoskopinė operacija, kurios metu pjūviai nenaudojami, o visa operacija atliekama per du mažus pjūvelius su specialia endoskopine aparatūra. Instrumentai ir optinė sistema įvedama per mažus odos pjūvelius ir operacija atliekama vaizdą stebint ekrane. Metodo privalumas, kad operuojant šiuo būdu chirurgo matomas vaizdas yra 10 kartų didesnis nei realus. Dėl to operacija ir visos operacinės manipuliacijos atliekamos itin saugiai, o stebint optikos pagalba  visada galima surasti greta esančias patologijas, kurių atvirų operacijų metu pastebėti nėra galimybės Jau kitą dieną po operacijų pacientams leidžiama laisvai judėti, vaikščioti ir remti operuota koja, reabilitacija prasideda jau pirmą pooperacinę parą, o sportuoti grįžtama maždaug po 8-10 savaičių.

 Tokių operacijų Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos skyriuje jau yra atlikta apie 10.

Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

Kerato protezas grąžino regėjimą

2011 m. birželio mėn. LSMU MA Akių ligų klinikoje prof. Vytautas Jašinskas atliko operaciją 24 m. pacientui. Operacijos metu jam įdėtas Kerato (ragenos) protezas. Prieš šešerius metus nelaimingo atsitikimo metu visiškai regėjimo netekęs vaikinas - šiandien viena akimi mato apie 30-40 proc.

„Dėl trauminių akių ragenos pakitimų pacientas neturėjo galimybės matyti. Po tokių traumų, kokias patyrė šis pacientas, gražinti regėjimą vien  transplantuojant rageną - beveik nėra vilties. Po kelių mėnesių pacientas galėtų vėl prarasti regėjimą, nes transplantuotą rageną perauga kraujagyslės, todėl ilgai laukta donoro ragena neduotų norimo rezultato“, - pristatydamas apie save pasakoti nenorintį pacientą sakė gydytojas oftalmonologas Paulius Rudalevičius.

Nuo 2009 m. Akių ligų klinikoje taikomas Kerato protezas - dirbtinė ragena. 24 m. vyro ligos istorija - ketvirtas toks atvejis Kauno klinikose ir Baltijos šalyse. Visos šios Akių ligų klinikoje atliktos operacijos ir transplantacijos yra sėkmingos. Operacijų metu atstatytas optinių terpių skaidrumas - žmogui gražinamas regėjimas. Jau dveji metai, kai LSMU MA Akių ligų klinikos pacientai gyvena su Kerato protezais ir džiaugiasi dienos šviesa.

Pasak prof. V. Jašinsko, nors ir nedaug, bet klinika turi pacientų, kuriems šiuo metu tai būtų pagrindinis gelbėjimosi ratas atgaunant regėjimą.

„Net ir šiandien turime pacientų, kuriems tokia operacija ir transplantacija galėtų padėti. Pagrindinis trukdis - brangiai kainuojantis protezas, kurį ne kiekvienas gali įsigyti“, - pasakojo oftalmonologas P. Rudalevičius.

Šiam pacientui už protezą sumokėjo Teritorinė ligonių kasa - apie 5 tūkst. JAV dolerių.

„Pats tokią sumą būčiau galėjęs sutaupyti nebent po 10 metų“, - sakė medikams ir ligonių kasoms dėkingas jaunas vyras, po operacijos pirmą kartą savomis akimis pamatęs savo 4 ir 1,5 metų vaikus.

„Nuo pat pradžių buvo aišku, kad eilinė transplantacija šiam pacientui nebus efektyvi, - sakė prof. V. Jašinskas. - Todėl kreipėmės į Valstybinę ligonių kasą prašydami nupirkti protezą. Savo ir paciento vardu esame dėkingi Valstybinei ligonių kasai, kuri suprato jauno žmogaus padėti ir taip greitai sureagavo į prašymą nupirkti protezą. Sunkiau buvo gauti tinkamą donoro rageną.“

Prof. V. Jašinskas tikisi, kad pacientui chirurginės intervencijos nebeprireiks - užteks pastovaus medicininio sekimo ir koncervatyvaus gydymo (vaistų bei kontaktinio lęšio, saugančio nuo galimo infekcijos patekimo). Prof. V. Jašinskas turi viltį, kad jaunas vyras nesusirgs kokia nors gretutine liga (pvz., glaukoma).

Pasaulyje šią operaciją įdiegė JAV gyvenantis švedų kilmės gydytojas, buvęs ilgametis Bostono akių ligų klinikos vadovas prof. Klaes Dohlman. Išėjęs į pensiją, jis visą savo veiklą paskyrė Kerato protezo tobulinimui.

Ragena yra skaidri, išorinis permatomas akies sluoksnis. Kai ji susidrumsčia, žmogus nebemato. Ragenos susidrumstimo priežastys gali būti įvairios, dažnai tai - įvairios traumos. Pasak prof. V. Jašinsko, Kerato protezas reikalingas tuomet, kai negalima įprastinė donoro ragenos transplantacija. Tokių pacientų skaičius nedidelis, bet Kerato protezavimo operacija jiems yra paskutinė galimybė atgauti regėjimą. Džiugu, kad yra tai suprantančių, atjaučiančių ir turinčių norą padėti.

Džiuljeta Kulvietienė

 


 vir Į viršų

VšĮ Nacionalinis kraujo centras nuoširdžiai dėkoja

VšĮ Nacionalinis kraujo centras nuoširdžiai dėkoja visiems padėjusiems surengti kraujo donorystės akciją Kauno klinikose ir atėjusiems paaukoti kraujo. Džiaugiamės, kad radote laiko ir pasiryžote kilniai kraujo donorystės misijai. Šiuo metu Jūsų pagalba labai reikalinga.

Dėkui : Tomui, Angelei, Jurgitai, Džiuljetai, Ritai ir kitiems padėjusiems surengti akciją.


Pagarbiai,
Jūratė Vaidelienė
Ryšių su visuomene specialistė
VšĮ Nacionalinis kraujo centras
Tel. (+370 5) 2392435
Mob. (+370 698) 84493
El. p. j.vaideliene@kraujodonoryste.lt
http://www.kraujodonoryste.lt/
Žolyno g. 34, LT-10210 Vilnius


 vir Į viršų

Kviečiame padėti Kauno klinikų pacientams !

Šiuo metu, kaip ir visoje Lietuvoje, Kauno klinikose jaučiamas donorų kraujo trūkumas. VšĮ Nacionalinis kraujo centras 2011 m. liepos 21 dieną, ketvirtadienį, skubiai rengia kraujo donorystės akciją Kauno klinikose ir skubiai kviečia visus geros valios žmones atvykti į ligoninę  ir tapti kraujo donorais.

Pageidaujantiems bus mokama 40 Lt. kompensacija.

Būtina turėti asmens tapatybės dokumentą.

Akcija vyks  liepos 21 d. Kauno klinikose, Eivenių g. 2, prie Centrinės konsultacinės poliklinikos nuo 9 iki 16 val. daugiau informacijos telefonais  mob. 8 614 29421 arba 8 698 84493.

Donorų kraujas reikalingas po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, nudegusiems, sužeistiems ir įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms. Vienintelis kraujo gavimo šaltinis – kiti sveiki žmonės. Šiuo metu pasaulyje nėra sukurta dirbtinio kraujo, kuris galėtų pakeisti donoro kraują.

Kauno klinikose atliekamos sudėtingiausios organų transplantacijos ir operacijos, gydomi sunkiomis onkologinėmis ligomis sergantys vaikai ir suaugusieji, teikiama skubi pagalba nukentėjusiesiems įvairių nelaimių ir autoįvykių metu. Ypač sunkios būklės ligoniams kraujo komponentų (eritrocitų ar trombocitų) perpylimas yra gyvybiškai būtinas.

Laukiame visų, kas nori tapti kraujo donorais ir gali papildyti kraujo atsargas. Labai kviečiame ir pacientų artimuosius! 


 

 Kaip pasirengti kraujo donorystei

Prieš duodamas kraujo donoras privalo būti pailsėjęs, pavalgęs.

Negalima kraujo duoti nevalgius, nes tai gali sukelti silpnumą.

Dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių: mineralinio vandens, sulčių, arbatos. Nepatartina duoti kraujo po įtempto darbo, naktinės pamainos.

Kas gali tapti kraujo donoru?

Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, savanoriškai duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių. 17 metų asmuo gali tapti kraujo donoru tik turėdamas notaro patvirtintą tėvų sutikimą arba į kraujo centrą atvykęs su vienu iš tėvų ar globėju.

Žmogus, norintis duoti kraujo, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą.

Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų.

Sistolinis arterinis kraujo spaudimas  180- 100, diastolinis 100-50 mm Hg.

Hemoglobino kiekis donoro kraujyje – moterų ne mažiau 125 g/l, vyrų  ne mažiau 135 g/l.

Kiekvieną kartą duodamas kraujo, žmogus užpildo kraujo donoro apklausos anketą ir donoro sutikimą/nesutikimą duoti kraujo.

Donoro kraujas netiriamas dėl visų galimų susirgimų, o ir iš gautų tyrimų duomenų neįmanoma nustatyti visų ligų. Todėl mes tikimės, kad jūs anketoje pateikiate teisingą ir tikslią informaciją apie save.

Jus apžiūrėjęs, tyrimus ir kraujo donoro apklausos anketos informaciją įvertinęs gydytojas pasakys, ar galite tapti donoru.

Tikimės Jūsų geranoriškumo, kad informuosite mus apie bet kokį vėlesnį įvykį dėl kurio anksčiau duotas kraujas galėtų tapti nebetinkamas kraujo perpylimui ir ligonių gydymui.

Kas negali būti kraujo donoru? 

Kraujo donorais negali būti asmenys, sergantys cukriniu diabetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis (hepatitu B ir C, ŽIV, sifiliu) ligomis, taip pat sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, centrinės nervų sistemos ligomis, linkę nenormaliai kraujuoti, daugelį kartų nualpę ar patiriantys konvulsijas žmonės, sergantieji sunkiomis skrandžio, žarnyno, šlapimo, kvėpavimo ir kitų sistemų ligomis.

Kraujo donorais negali būti rizikos grupei priklausantys asmenys: užsiimantys prostitucija, intraveninių narkotikų vartotojai ir seksualinių santykių su žmonėmis, priklausančiais bet kuriai rizikos grupei, turintys asmenys.


 vir Į viršų

Atlikta aortos vožtuvo implantavimo procedūra per kateterį

Kauno klinikose atlikta aortos vožtuvų implantacijos procedūra – dviem garbaus amžiaus pacientėms aortos vožtuvai implantuoti per kirkšnies arteriją. Ši procedūra ypatinga tuo, kad ji atliekama pacientams, sulaukusiems garbaus amžiaus ir kuriems dėl jų sveikatos būklės ar gretutinių ligų nėra įmanoma implantuoti aortos vožtuvo atviros operacijos metu. Perkateterinio kateterio implantavimas savo esme pacientui yra gerokai paprastesnė ir lengvesnė procedūra.

Aortos vožtuvai implantuojami be operacijos, per specialų kateterį. Vožtuvas, pagamintas iš nitinolio (nikelio – titano lydinio), yra specialiai ruošiamas lediniame vandenyje ir suspaudžiamas taip, kad tilptų į pieštuko skersmens kateterį, o per šlaunies arteriją įvestas į žmogaus kūną, dėl temperatūros pokyčio įgauna pirminę formą ir implantuojamas į aortą senojo vožtuvo vietoje.

Pasak procedūrai vadovavusio gydytojo kardiologo doc. Ramūno Uniko, ši procedūra gana nauja, nors pasaulyje atliekama jau kelerius metus. Procedūrai buvo ruoštasi apie pusmetį. Perkateterinių aortos vožtuvų implantacijos procedūra reikalauja mokymosi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, atliekant procedūrą reikalingas patyręs mokytojas iš užsienio, tik tada leidžiama įsigyti vožtuvus ir atlikti procedūrą. Atliekant procedūrą dalyvavo visa didelė gydytojų komanda: prof. Lars Søndergaard iš Kopenhagos, doc. R. Unikas, kardiochirurgas Povilas Jakuška, doc. Regina Jonkaitienė bei Vaida Mizarienė, anesteziologas dr. Tadas Lenkutis, angiochirurgas Nerijus Aleksynas.

„Procedūrai atrinktos dvi pacientės, kurių negalima buvo operuoti atviruoju būdu, o aortos vožtuvas buvo kritiškai siauras. Nieko nedarant tokios būklės metus išgyvena tik pusė tokių žmonių, jei implantuojame vožtuvus per kateterį, išgyvenamumo galimybė gerokai didesnė. Todėl ir ryžomės tokiai procedūrai“ - pasakojo doc. R. Unikas. 

Pasaulyje jau yra atliekami perkateterinių aortos vožtuvų klinikiniai tyrimai – lyginami atvirosios operacijos ir perkateterinės implantacijos rezultatai. Tyrimai atliekami jaunesniems pacientams ir stebimas perkateterinių implantų funkcionalumas bei ilgaamžiškumas

Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

Akušerijos ginekologijos klinikoje - prof. Prano Griušo tapybos paroda

Įsibėgėjus vasarai, Akušerijos ginekologijos klinikoje pratęsta graži tradicija - klinikos erdvėje buvo atidaryta Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Prano Griušio tapybos darbų paroda. Ši paroda – jau dvidešimt pirmoji, kurią per pastaruosius kelerius metus netradicinėje erdvėje surengė Akušerijos ginekologijos klinika. Tuo pačiu tai tęstinumas pradėto dviejų universitetų –LSMU ir VDA bendradarbiavimo, kuris buvo patvirtintas sutartimi šių metų pradžioje. Bendradarbiavimo sutartis ir studentams, ir dėstytojams atvėrė duris pasinaudoti abiejų universitetų turimais ištekliais.

Parodos autorius, prof. P. Griušys pasidžiaugė galimybe surengti parodą ne galerijoje, o kitokioje erdvėje. Pristatydamas tapybos darbus menininkas teigė, jog jie specialiai peržiūrėti ir parinkti tinkantys klinikoje besigydančioms pacientėms bei būsimoms mamytėms, o darbų siužetai neišgalvoti, tačiau paimti iš kasdienio gyvenimo - katytė lange, pasislėpusi tuščiame šaldytuve mergaitė, arklio akis, stebinti mūšio lauką ir žūstančius kovotojus, susipynusios kojos, vaizduojančios meduolio širdeles.

Parodoje dalyvavęs VDA Kauno dailės fakulteto dekanas prof. Jonas Audėjaitis kalbėjo, jog džiugu, kad įvairus menas atsaką greičiausiai randa medikų širdyse – profesoriaus pastebėjimu gausiausi parodų bei koncertų salių lankytojai yra būtent medikai. Galbūt taip yra todėl, kad medikai yra arčiausia žmogaus, todėl stengiasi ir patys kurti aplinką, kuri žmogui būtų jauki ir artima. „Džiugina, kad ši bendradarbiavimo sutartis nebuvo padėta į šalį, o tapo veikli ir jos rezultatai skatina veikti toliau“ - kalbėjo prof. J. Audėjaitis.

Pasak Akušerijos ginekologijos klinikos vadovės prof. Rūtos Nadišauskienės, meno darbų buvimas ligoninėje yra naudingas tiek medikams, tiek pacientams. Dirbančios gydytojos ir akušerės gražioje aplinkoje dirba ir jaučiasi geriau, o pacientės suvokia, kad čia dirbantis personalas nėra vien tik griežtas savo pareigų vykdytojas, bet turi ir platesnį bei visapusiškesnį požiūrį į gyvenimą bei aplinką.

Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

Kauno klinikose atlikta pirmoji Lietuvoje pakartotinė širdies transplantacija

2011 06 27

Naktį iš birželio 23-iosios į 24-ąją Kauno klinikose atlikta pakartotinė širdies persodinimo operacija – antrą kartą tam pačiam žmogui persodinta donoro širdis. Gavus mirusiojo artimųjų sutikimą donorystei, iš donoro, paruošto Kauno klinikų Centriniame reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, buvo paimta širdis, kepenys, kasa, inkstai ir ragenos. Širdies persodinimo operaciją atliko Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas, prof. Rimantas Benetis su medikų komanda.

26 m. amžiaus pacientui Kauno klinikose širdies persodinimo operacija pirmą kartą buvo atlikta  2007 m. Su donoro širdimi jaunas vyras  gyveno ketverius metus. Donoro širdyje pradėjus vystytis  kraujagyslių ligai ir dėl šios priežasties sparčiai blogėjant paciento būklei, jis buvo įtrauktas į skubios transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. Atsiradus donorui, buvo atlikta pakartotinė širdies persodinimo operacija, kuri, pasak medikų pavyko sėkmingai, paciento būklė šiuo metu yra stabili. Pakartotinė širdies persodinimo operacija yra rizikingesnė dėl didesnės infekcijos ir komplikacijų tikimybės.

Tokia operacija yra pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Tarptautinės širdies ir plaučių transplantacijos organizacijos duomenimis, pasaulyje per metus atliekama virš 3200 širdies persodinimo operacijų, maždaug 3 proc. iš jų – pakartotinės.

Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel: (8-37) 326581, mob. tel.: 8 682 68423
El. paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

Kauno klinikose atlikta kepenų persodinimo operacija

Naktį iš birželio 22 d. į 23d. Kauno klinikose sėkmingai atlikta kepenų persodinimo operacija. Donoro kepenys persodintos 45 m. moteriai, prieš metus dėl sunkios būklės įtrauktai į pacientų, laukiančiųjų kepenų transplantacijos, sąrašą. Apie 6 val. užtrukusią operaciją atliko Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius kartu su medikų brigada. Donoro kepenys iš Klaipėdos transplantacijos operacijai buvo parskraidintos Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniu.

Kepenų persodinimo operacija pavyko sėkmingai, pasak medikų, pacientės būklė yra stabili.

Kauno klinikų atstovė spaudai
Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

Europos vožtuvų plastikos grupės susitikimas Kaune

Eglė Žemaitienė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje vyko Europos vožtuvų plastikos grupės (European Valve Repair Group, EVRG) konferencija, į kurią susirinko gydytojai kardiochirurgai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bei Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Latvijos. Ši konferencija jau antroji, organizuojama Kaune. Į susitikimą - konferenciją atvyko žymiausi grupės nariai, garsūs kardiochirurgai - Prakash P. Punjabi (Jungtinė Karalystė), Gabrine El Khoury ( Belgija), Rene Pretre (Šveicarija) ir Jean Francois Obadia (Prancūzija), pasidalinę savo patirtimi. Rene Pretre 2009m. buvo išrinktas metų žmogumi Šveicarijoje.

EVRG susikūrė prieš 8 metus ir ją sudaro 14 aukščiausios kvalifikacijos kardiochirurgų iš 11 šalių, kuriuos vienija panašus mąstymas. Pagrindiniai EVRG tikslai – skatinti profesinį ir mokslinį vožtuvų plastikos chirurgų tobulinimąsi, užtikrinti erdvę mokslinėms prezentacijoms bei diskusijoms, generuoti (inicijuoti) mokslinius tyrimus, susijusius su vožtuvų plastika, padėti besimokantiems chirurgams, kurie vėliau norės specializuotis. EVRG susitikimai vyksta du kartus per metus vis kitame Europos Širdies chirurgijos centre, sudarant nariams galimybę aplankyti vis kitą centrą ir dalintis patirtimi bei tobulėti.

Susitikimą pradėjęs Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas, prof. Rimantas Benetis pasveikino visus susirinkusius chirurgus ir pasidžiaugė susitikimu, jau antrą kartą vykstančiu Kaune. Prakash P. Punjabi trumpai pristatė EVRG istoriją, tikslus ir veiklą, pabrėždamas, kad vožtuvų plastika - tai naujas mąstymas ir ateities chirurgija. Prelegentas pacitavo garsų dramaturgą B. Šo, pritaikydamas jo garsiąją frazę vožtuvų plastikos operacijoms-„Kartais žmonės mato dalykus, kokie jie yra ir klausia „kodėl?“. O aš svajoju apie dalykus, kurių niekada nebuvo ir klausiu-„O kodėl gi ne?“, sakė P. P. Punjabi.

Konferencijos metu mokymosi tikslais skaitytos 7 paskaitos, buvo tiesiogiai iš operacinės transliuojamos šešios operacijos. Tarp operacijų pranešimus skaitė LSMU prorektorius prof. Renaldas Jurkevičius, LSMU prorektorė prof. Vaiva Lesauskaitė, prof. Jolanta Vaškelytė, bei svečiai: Prakash P. Punjabi, Rene Pretre, Jean Francois Obadia. Buvo apžvelgta vožtuvų plastikos technikos aspektai, vožtuvų plastika, atliekama vaikams, vožtuvų plastika vaizdo transliacijos pagalba.

 


 vir Į viršų

Kauno klinikose įdiegtas naujas pirminio kepenų vėžio gydymo metodas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno Klinikose, Gastroenterologijos klinikoje, pirmą kartą Lietuvoje, bendradarbiaujant su Radiologijos klinikos specialistais, 52 metų moteriai, sergančiai hepatito C viruso sukelta kepenų ciroze, komplikuota dideliu pirminiu kepenų vėžiu, atlikta transarterinė navikinio židinio chemoembolizacija, pritaikant visiškai naują metodiką. Į naviką maitinančią kraujagyslę selektyviai buvo įvestos mikrosferų dalelės, kurių paviršius impregnuotas chemoterapiniu preparatu doksorubicinu. Ši metodika vadinama DEB TACE. Vaistas, kuris yra absorbuotas mikrosferų paviršiuje, žymiai  ilgiau ir selektyviai veikia suvėžėjusį kepenų audinį, lyginant su anksčiau taikytais gydymo metodais. Po procedūros, kurioje dalyvavo Kauno klinikų gydytojai: invazinės radiologijos gydytojas dr. A. Pranculis, chemoterapeutas doc. A. Ivanauskas ir gastroenterologė doc. V. Petrenkienė, ženkliai sumažėjo naviko dydis, pagerėjo ligonės savijauta.

Pirminis kepenų vėžys - blogos prognozės navikas, dažnai  diagnozuojamas tik  trečioje ar ketvirtoje naviko stadijoje. Pirminis kepenų vėžys dažniausiai (apie 70-80 proc.) būna lėtinių kepenų ligų - virusinio hepatito C, hepatito B vėlyva komplikacija. Pagal LR Vėžio registro pateiktus duomenis,  2008 m. Lietuvoje diagnozuota 111 naujų pirminių kepenų vėžio atvejų, iš jų apie 24 trečios ir 37 ketvirtos stadijos. Šiuo metu tik radikalus chirurginis gydymas ir kepenų transplantacija užtikrina kepenų vėžiu sergančių ligonių pilną pasveikimą, tačiau tobulinami ir kiti gydymo metodai, galintys ženkliai prailginti ligonių išgyvenamumą esant vėlesnėms ligos stadijoms.

Ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse transarterinė chemoembolizaciją doksorubicinu yra pirmo pasirinkimo gydymo metodas ligoniams, sergantiems pirminiu kepenų vėžiu, kuriems dėl ligos išplitimo negalima radikaliai chirurgiškai pašalinti kepenų naviko ar atlikti kepenų persodinimo operacijos.

 

Eglė Žemaitienė

Kauno klinikų atstovė spaudai

Tel: (8-37) 326581, mob.tel:8 682 68423

El. paštas: atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt

 

Asmuo kontaktams:

Prof. Limas Kupčinskas

Gastroenterologijos klinikos vadovas

Tel: 8 686 40575

El. paštas: limas.kupcinskas@kaunoklinikos.lt


 vir Į viršų

Gimiau nerūkantis

Birželio 1d. Kauno klinikose vyko akcija „Gimiau nerūkantis“, skirta Pasaulinei dienai be tabako paminėti. Šios dienos proga buvo apdovanoti 8 Pasaulinę dieną be tabako klinikose gimę mažyliai - 6 mergaitės ir 2 berniukai. Šiais metais prie Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro organizuojamos akcijos prisijungė Kauno miesto vicemeras Stanislovas Buškevičius, kartu su klinikų administracijos atstovais bei akcijos organizatoriais aplankęs visas gegužės 31 d. pagimdžiusias mamas ir jų mažylius. Mažyliams buvo įteikti marškinėliai su užrašu „Gimiau nerūkantis/i“, o mamytėms - gėlės ir atmintinė apie rūkymo žalą.

Akcija „Gimiau nerūkantis“ buvo pradėta vykdyti 2002 m. Kauno mieste, vėliau buvo vykdoma visuose Lietuvos gimdymo namuose/skyriuose, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į pragaištingą tėvų rūkymo žalą vaikų sveikatai. Rūkymo sukeltos ligos Lietuvai kasmet kainuoja apie 7000 gyvybių. Dėl šios priežasties akcijos organizatoriai, matydami vis labiau visuomenėje, o ypač tarp moterų, plintantį rūkymą, siekia informuoti visuomenę ir paraginti ją saugoti savo vaikų ir savo sveikatą.

Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

Kauno klinikose persodinta dirbtinė širdis

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose atlikta sudėtinga širdies persodinimo operacija. Vietoj įprastinės širdies transplantacijos, kuomet persodinama donoro širdis, vidutinio amžiaus itin sunkios sveikatos būklės moteriai persodinta dirbtinė širdis. Ši dirbtinė širdis yra kitokia nei įprastinės asistuojančios sistemos - ji plaka žmogaus viduje ir  pilnai pakeičia paties žmogaus širdies veiklą. Operaciją atliko medikų komanda, vadovaujama Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovo prof. Rimanto Benečio, kartu su svečiais chirurgais iš Vokietijos  Bad Oeynhousen miesto.

Pasak prof. R. Benečio, ši dirbtinė širdis yra techniškai naujas žingsnis širdies persodinimo operacijose, tobulesnė už įprastines asistuojančias skilvelių sistemas, kurios šios pacientės atveju netiko. Dėl itin sunkios pacientės būklės, kurią sukėlė dėl ligos  pakitęs širdies raumuo ir nebegalint laukti donoro širdies, buvo persodinta ši - dirbtinė širdis. Ši širdis užtikrins ir stabilizuos  pacientės būklę, iki kol bus galima persodinti donoro širdį. 

Operacija užtruko 6 valandas, pacientės būklė po dirbtinės širdies persodinimo yra stabili. Ši operacija yra  pirmoji tokia Baltijos šalyse, jų visame pasaulyje atlikta šiek tiek daugiau nei  900. 

Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

3-iasis Lietuvos uroginekologinės draugijos suvažiavimas

Eglė Žemaitienė

Kaune įvyko jau trečiasis Lietuvos Uroginekologijos draugijos (LUGD) suvažiavimas „Uroginekologinė patologija (fistulės, įgimtos anomalijos) ir dubens dugno patologija“, kurio metu vyko net aštuonios tiesioginės sudėtingų operacijų demonstracijos ir transliacijos iš šešių skirtingų Prancūzijos miestų-Liono, Grenoblio, Versalio, Klermont Ferrando, Paryžiaus ir Tulūzo. Operacijas, kurias atliko garsūs chirurgai iš Prancūzijos prof. Daniel Raudrant, prof. Francois Golfier, prof. George Mellier ir kiti, stebėti galimybę turėjo per šimtą susirinkusių specialistų – ginekologų, urologų, proktologų bei chirurgų iš visos Lietuvos. Suvažiavime buvo transliuotos sudėtingos operacijos – sunkios ir išplitusios endometriozės gydymas, dubens organų nusileidimo gydymas dviem skirtingais (vaginaliniu ir laparoskopiniu)  būdais, įgimtų anomalijų gydymas(gimdos pertvaros hysteroskopinė rezekcija),laparoskopinis limfmazgių šalinimas, esant gimdos ir gimdos kaklelio vėžiui  ir kitos sudėtingos intervencijos.

Suvažiavimo atidaryme pasisakė Kauno klinikų  Urologijos klinikos vadovas doc. M. Jievaltas ir LUGD prezidentė R.Aniulienė.

Pirmai suvažiavimo daliai pirmininkavo Lietuvos Uroginekologijos draugijos prezidentė ir Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojos ginekologė doc. Rosita Aniulienė ir dr. Sonata Barilienė, antrajai daliai, kuri buvo skirta urologinei patologijai, pirmininkavos Urologijos klinikos gydytojai dr. Darijus Skaudickas ir doc. Aivaras Matijošaitis. Viso renginio metu vyko diskusija ir komentarai tarp mūsų specialistų,todėl buvo labai įdomu išklausyti ir Lietuvos kolegų patirtį. Pasak doc. R. Aniulienės, toks renginys uroginekologijos srityje įvyksta pirmą kartą, o operacijos, kurias teko stebėti, buvo itin sudėtingos, kokių Lietuvoje dėl mažo gyventojų skaičiaus pasitaiko rečiau. Tokie renginiai užsienio ligoninėse yra įprastiniai, per kuriuos gydytojai mokosi ir videotransliacijų pagalba įgyja naujos patirties.

„Bendravimas su ginekologais iš Prancūzijos yra užsimezgęs seniai - šie operavę chirurgai, kurių demonstruojamas operacijas turėjome galimybę stebėti, yra garsūs visoje Europoje bei inovatoriai ginekologijoje ir uroginekologijoje. Pasaulyje ginekologijos specialybę dažnai pasirenka medikai, kurie jau yra chirurgijos ar kraujagyslių chirurgai - todėl jie turi galimybę taikyti minimaliai invazinę chirurgiją ir tokios operacijos yra labai paplitusios Europoje bei pasaulyje. Mes, Lietuvos urologai ir akušeriai ginekologai atliekame panašias operacijas - turime panašią aparatūrą, tačiau negalime naudoti tiek daug visokių priemonių operacijoms – implantų, nes pacientai juos turi nusipirkti patys. Be to, tokių įgūdžių gydytojai Lietuvoje turi nedaug, todėl kad ypač sudėtingų atvejų mūsų šalyje būna mažiau. 90 proc. operacijų, kurios atliekamos Europoje, atliekame ir Lietuvoje , tačiau likusiai 10proc. neturime įgūdžių ir instrumentų. Labai esame dėkingi nuotolinių studijų centro vadovei Vitai Špečkauskienei ir jos komandai už nepriekaištingą operacijų demonstraciją,pasitelkiant labai aukšto lygio šiuolaikines technologijas“ - pasakojo doc. R. Aniulienė.


 vir Į viršų

Anesteziologijos klinikos ir Anesteziologijos klubo organizuojama konferencija „Specialioji anesteziologija“

Maloniai kviečiame prieš vasaros atostogų pradžią į baigiamąją LSMU MA Anesteziologijos klinikos ir Anesteziologijos klubo organizuojamą konferenciją „Specialioji anesteziologija“, kuri įvyks 2011-05-31 LSMU MLK Z. Januškevičiaus auditorijoje (Eivenių g. 4). Konferencija skirta gydytojams anesteziologams-reanimatologams, kitų profesinių kvalifikacijų gydytojams, slaugos specialistams. Dalyviams bus išduodami 8 val. LSMU kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai. 

Prašome registruotis iki 2011-05-29 el. paštu anest.klubas@gmail.com.

PROGRAMA 

10:15-10:45 Registracija

10:45-11:00 Atidarymas

Rytinė sesija. Anestezija atsižvelgiant į paciento būklę ir etinius aspektus.

11:00-11:30 Etiniai aspektai anesteziologijoje – Irena Marchertienė (LSMU )

11:30-12:00 Anestezija esant inkstų nepakankamumui. Urogenitalinė chirurgija – Donatas Simonaitis (LSMU)

12:00-12:30 Anestezija senyvo amžiaus pacientams –Andrius Macas (LSMU)

12:30-12:45 Kavos pertrauka

Pietų sesija. Anestezija skirtingo lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei jų padaliniuose.

12:45-13:15 Dienos stacionaro chirurgija – Laima Juozapavičienė (LSMU)

13:15-13:45 Sedacija ir anestezija nechirurginėms procedūroms ( radiologinė diagnostika, endoskopija, EIT) –Laura Lukošienė (LSMU)

13:45-14:30 Anesteziologo konsultacija - Jūratė Gudaitytė ( LSMU)

14:30-15:00 Pietūs

Popietinė sesija. Anestezija atsižvelgiant į operacijos pobūdį.

15:00-15:25 Galvos ir kaklo chirurgija –Diana Bilskienė (LSMU)

15:25-15:50 Akių chirurgija –Janina Kučinskienė (LSMU)

15:50-16:15 Burnos ir veido chirurgija –Lina Kalibatienė (LSMU)

16:15-16:40 Skydliaukės ir paraskydinių liaukų chirurgija –Jūratė Gudaitytė (LSMU)

16:40-17:05 Laparoskopinės procedūros –Aurika Karbonskienė (LSMU)

17:05-17:30 Kepenų ligos, kepenų, tulžies latakų, kasos chirurgija –Arūnas Gelmanas (LSMU)

17:30-17:55 Organų transplantacija –Arūnas Gelmanas (LSMU)

17:55-18:20 Didžioji chirurgija: anesteziologinės pagalbos aktualijos –Aurika Karbonskienė (LSMU)

18:20-18:30 Diskusija

19:00 – 21:00 Vakarienė.


 vir Į viršų

3-asis Lietuvos uroginekologijos draugijos suvažiavimas

2011.05.26
Oželio auditorija, MLK, Eivenių 2, Kaunas 

„UROGINEKOLOGINĖ PATOLOGIJA (fistulės, įgimtos anomalijos) IR DUBENS DUGNO PATOLOGIJA“ 

VIDEOCHIRURGIJA iš „VII Daniel Dargent kongreso“ Lyone: operacijų demonstravimas ir transliavimas iš Lyono Sud ligoninės ir Lyono motinos ir vaiko ligoninės bei dvigubas transliavimas iš Grenoblio, Versalio, Klermont Ferrando, Paryžiaus ir Tuluzo. 

OPERUOJA:

Prof. Daniel Raudrant (Lyonas), Prof. Francois Golfier ( Lyonas), Prof. George Mellier (Lyonas), Prof. Patrick Mathevet (Lyonas), Prof. Jean Luc Faucheron (Grenoblis), Prof. Patric Madelenat (Versalis), Prof. Michel Canis (Klermont Ferrandas), Prof. Pierre Coulom (Toulouse), Prof. Francois Haab (Paryžius). 

PROGRAMA 

8.00-9.30  Registracija.

9.30-9.35  Konferencijos atidarymas. 

9.35-12.00 Dubens organų nusileidimo chirurginis gydymas

                   Koordinatorės: Doc. R. Aniulienė, Dr. S. Barilienė

×          Rectocelės gydymas, naudojant implantus. Operuoja G. Mellier.

×          Laparoskopinė rektocelės promontoriumfiksacija. Operuoja J.L. Faucheron. 

12.00-12.30 Kavos pertrauka. 

12.30-14.00 Laparoskopinis gilios peritoneum endometriozės gydymas

×          Rektovaginalinės pertvaros rezekcija rektaliniu būdu. Operuoja P. Madelenat ir P. Panel

×          Laparoskopinė rektovaginalinės pertvaros rezekcija. Operuoja M. Canis 

14.00-15.00 Pietų pertrauka. 

15.00-16.30  Vesikovaginalinių ir rektovaginalinių fistulių gydymas.  Įgimtų ginekologinių anomalijų gydymas

Koordinatoriai : Dr. Darijus Skaudickas, Doc. A. Matijošaitis

×          Rektovaginalinės fistulės operacija. Operuoja P.Coulom

×          Vesikovaginalinės fistulės operacija. Operuoja F.Haab

×          Makšties ir gimdos pertvaros hysteroskopinė rezekcija. Operuoja D.Raudrant 

16.30-17.30 Diskusijos.

17.30 Konferencijos uždarymas 

Konferencija skirta gydytojams akušeriams ginekologams,urologams,proktologams.

Registracijos mokestis-50 litų.

Dalyviams bus išduodami sertifikatai.

Telefonai pasiteiravimui: Doc. R.Aniulienė   8687 78631

www.uroginekologija.lt

info@uroginekologija.lt


 vir Į viršų

Knygų paroda „Popiežius Jonas Paulius II – daug parašęs, bet mažai skaitomas...“

Gegužės 9 – 13 dienomis LSMU klinikų skaitykloje (Eivenių g. 2, Paslaugų centro 2 aukšte) vyksta Knygų paroda

 „Popiežius Jonas Paulius II – daug parašęs, bet mažai skaitomas...“.  

Parodoje pristatomos knygos parašytos Karolio Wojtylos iki pontifikato ir būnant popiežiumi išverstos į lietuvių, anglų, rusų kalbas.  Taip pat parodoje yra biografinių knygų apie Joną Paulių II. Dalis parodoje pristatomų knygų padovanota LSMU bibliotekai (jas galite rasti bibliotekos kataloge).


 vir Į viršų

Tradicinis Motinos dienos paminėjimas Akušerijos klinikoje

Kaip ir kasmet, viena gražiausių pavasario švenčių - Motinos diena - tradiciškai buvo minima ir LSMU MA Akušerijos ginekologijos klinikoje. Kaip visada šią šventę organizavo ir rengė bei visas Akušerijos ginekologijos klinikoje dirbančias mamas ir močiutes pasveiko šios klinikos rezidentai, pasitelkę čia dirbančiųjų atžalas.  Gražiausiais dainos žodžiais, smuiko ir gitaros garsais visas moteris pasveikino LSMU kapelos “Salvija“ atstovai, o rezidentai įteikė žydinčios arbatos – gėlių žiedus, kurie pražys tada, kai pačios moterys to panorės.

Studentų akušerių būrelis taip pratęsė Motinos dienos šventimo tradicijas – kartu su moksliniu vadovu dr. Tomu Biržiečiu jau septintą kartą aplankė visas Akušerijos ginekologijos klinikoje pagimdžiusias mamas ir besilaukiančias moteris ir įteikė joms savo rankų darbo dovanėles. „Šiemet nusprendėme padaryti dovanas ne tik mamytėms, bet ir padovanoti skyriui išliekamąją vertę turinčių daiktų.
Šiais metais kilo idėja pakabinti skyriuje paveikslus - plakatus, kuriuose būtų skatinamas žindymas. Kad paveikslai su patarimais butų žaismingesni ir pritrauktų mamyčių akį, paprašėme dailininkes Sigutes Ach panaudoti jos pieštas reprodukcijas, kuriant patarimus apie žindymą“ - pasakojo SMD akušerių ginekologų būrelio pirmininkė Skaistė Jankauskienė. Savo jėgomis studentai sumaketavo, atspausdino ir stiklu įrėmino 4 paveikslus, kuriuose atsispindėjo dailininkės Sigutės Ach paveikslų idėjos  ir patarimai žindančioms mamoms. Paveikslai buvo padovanoti Akušerijos ginekologijos klinikai ir iškabinti visuose skyriuose. Taip pat studentai visoms esamoms ir būsimoms mamytėms įteikė savo rankomis iš modilino pagamintas ir nuspalvintas mažas rankytes- kaip motinystės ir pasišventimo simbolį

Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

GEGUŽĖS 7-OJI DIENA - ŠIRDIES NEPAKANKAMUMO DIENA EUROPOS ŠALYSE

Širdies nepakankamumas (ŠN) yra didelė ir nuolat auganti visuomenės sveikatos problema. Širdies funkcijos sutrikimo paplitimas pastaraisiais metais didėja tiek Europos šalyse, tiek ir Lietuvoje. Remiantis  Lietuvos sveikatos Statistikos departamento duomenimis, ŠN Lietuvoje nustatytas daugiau kaip 80 tūkst. gyventojų

Širdies funkcijos sutrikimas (disfunkcija) yra sudėtinis klinikinis sindromas – kai struktūrinė  širdies liga sutrikdo skilvelių gebą prisipildyti kraujo ar išstumti kraują iš širdies.  Širdies nepakankamumas – tai simptominės skilvelių disfunkcijos sindromas, sukeliantis funkcijos sutrikimo simptomus ir požymius.

Lietuvos kardiologų draugija prisijungia prie 2010 m. gegužės 7 d. antrą kartą Europos šalyse minimos Širdies nepakankamumo dienos.

Renginys vyks 2010 m. gegužes 7 d. Kaune, Laisvės alėjoje prie fontano. Renginio pradžia 11 val.

Šios kampanijos tikslas – informuoti visuomenę apie ŠN  simptomus, kuriuos anksti diagnozavus ir paskyrus atitinkamą gydymą galima palenvinti jų būtį, o daugeliu atvejų - sulėtinti  progresavimą ir taip prailginti gyvenimo trukmę.  Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupė parengė daug informacijos pacientų mokymui apie širdies nepakankmaumą ir patalpino Lietuvos kardiologų draugijos interneto svetainėje http://www.lcs.lt/ ir Lietuvos širdies asocijacijos interneto svetainėje http://www.heart.lt/

 Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacija įkūrė „Širdies nepakankamumo reikalų“  interneto svetainę pacientams http://www.heartfailurematters.org/ , kurioje patalpinta net 280 puslapių mokomosios ir vaizdo informacijos apie sutrikusią širdies funkciją ne tik anglų, bet ir kitomis Europos kalbomis.

 Sveikatos priežiūros specialistų dėmesį į ŠN problemą siekiama atkreipti taip pat – siekiama teikti naujausias žinias apie šią daugialypę širdies pažaidą ir ugdyti sergančiųjų ŠN pacientų sveikatos priežiūros daugiafunkcines komandas, kuriose įvairiais širdies ligos vystymosi tarpsniais sveikatos priežiūros paslaugas veiksmingai  teiktų šeimos gydytojai kartu kardiologais, širdies chirurgais, reabilitologais, slaugos specialistais, konsultuojant kitų specialybių – pulmonologijos, gastroenterologijos, nefrologijos, neurologijos, psichiatrijos ir kt. patyrusiems specialistams. 

Kardiologų kolegoms būtų naudinga pasisvečiuoti Lietuvos kardiologų draugijos interneto svetainėje, kuriose galima rasti  į lietuvių kalbą išverstų tarptautinių širdies ligų ir širdies nepakankamumo diagnostikos ir gydymo gairių dokumentų.  

Minėdami Širdies nepakankmumo dieną Lietuvoje energiją turėtume nukreipti į pirminę širdies nepakankamumo prevenciją, t.y. anksti išaiškinti širdies nepakankamumo rizikos veiksnius ir tinkamai juos koreguoti! 

Širdies nepakankamumo rizikos veiksniai – tai išeminė, hipertenzinė ar vožtuvinė, diabetinė širdies liga, širdies raumens ligų šeiminis paveldėjimas, kardiotoksinų (etanolio  ir kt.) vartojimas, fizinio pajėgumo mažėjimas.

ŠN paūmėjimas (dar vadinama dekompensacija) siejamas su gretutinėmis ligomis ar su tokiomis būklėmis, kurios:

                a) didina medžiagų apykaitą (karščiavimas, infekcija ar tirotoksikozė);

                b) mažina minutinį širdies tūrį (sunki tachi- ar bradikardija);

                c) mažina deguonies pernašą (anemija) ar deguonies apykaitą (plaučių ligos); 

                d) sunkina hemodinamiką (tromboembolijos, hipertenzinė krizė);

                e) sukelia druskos ir vandens perkrovą (per didelis druskos ar skysčių vartojimas, dietos   nesilaikymas, vaistų režimo nesilaikymas, piktnaudžiavimas alkoholiu);

                f) naujos išemijos atsiradimas;

                g) gydymas, jei nėra šalinamos sutrikusios širdies funkcijos priežastys.

Širdies nepakankamumą palaikantys  veiksniai: nutukimas, inkstų funkcijos sutrikimas, podagra, didelis hematokritas ir kai kurie vaistai (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, COX-2 inhibitoriai ir kt.) sunkina ligų eigą ir gydymą.  

Širdies nepakankamumo darbo grupės narių vardu, 

Aušra Kavoliūnienė, 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos docentė,

Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkė.

Telefonas: +370-37-326 913

Faksas:      +370-37-326 004

E. paštas: ausra.kavoliuniene@kaunoklinikos.lt

 


 vir Į viršų

X-oji Respublikinė slaugytojų konferencija Tarptautinei slaugytojo dienai paminėti Slaugos studijų, mokslo ir praktikos integracija: kokybės ir pažangos užtikrinimas

2011 m. gegužės 12 d.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokomojo laboratorinio korpuso (MLK) Z.Januškevičiaus Posėdžių salė, Eivenių g. 4, Kaunas 

Registracija 10.00 – 11.00 val.

Konferencijos pradžia 11.00 val. 

Prašome registruotis iki gegužės 09 d.

telefonu:  (8-37) 326493

el. paštu:  slaugos.valdymo.tarnyba@kaunoklinikos.lt 

Bus išduoti 5 val. LSMU pažymėjimai. 

Konferencijos organizatoriai:

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Slaugos fakultetas

LSMUL VšĮ Kauno klinikos

Lietuvos Sveikatą stiprinančių ligoninių asociacija (LSSLA)

Lietuvos Slaugytojų vadovų sąjunga (LSVS)

PROGRAMA 

I posėdis        Pirmininkauja:

prof. Juozas Pundzius LSMU klinikinių reikalų prorektorius,             
VšĮ Kauno  klinikų Generalinis direktorius,

prof. Jūratė Macijauskienė, LSMU Slaugos fakulteto dekanė 

11.00-11.20    Sveikinimai, konferencijos atidarymas 

11.20-11.40    Įžanginis žodis

prof. Irena  Misevičienė, LSSLA  prezidentė, LSMU BMTI Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėja,

prof. Jūratė  Macijauskienė, LSMU Slaugos fakulteto dekanė 

11.40-12.10    Slaugos svarba: pacientų priežiūros kokybė ir atstovavimas

dr.P.A.Cholewka, docentė, Niujorko miesto universiteto Niujorko technologijos kolegija, JAV

12.10-12.40    Slaugos kokybės standartai Suomijoje: geros patirties sklaida

doc. Pirkko Routasalo, Turku taikomųjų mokslų universitetas, Slaugos mokslo katedra, Suomija

12.40-13.10    Slaugos kokybės ir pažangos raida sveikatos priežiūros reformos kontekste

Odeta Vitkūnienė, LR Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos medicinos pagalbos sk. vyriausioji specialistė

13.10-13.50    Kavos pertrauka

II posėdis       Pirmininkauja:

dr. Daiva Zagurskienė, LSVS prezidentė, VšĮ  Kauno klinikų direktorė   slaugai

Julius Dovydaitis Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto dekanas

13.50-14.10          Slaugytojų kompetencijų plėtra siekiant pažangos užtikrinimo slaugoje

Danguolė Ševcovienė, Slaugos magistrė, lektorė, Utenos kolegija

14.10-14.35 Sveikatos stiprinimo vertinimas: ar slaugytojos pasirengusios tarptautinių sveikatos stiprinimo standartų įdiegimui praktikoje?

Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Gražvydė Masiliūnienė

 14.35-15.15   Vieša diskusija: pažangios praktikos plėtros  prielaidos ir galimybės Vadovauja  doc. dr. Aurelija Blaževičienė, LSMU Slaugos ir rūpybos katedros vedėja


 vir Į viršų

Medicinos darbuotojų dienos minėjimas Kauno klinikose

Balandžio 27-oji - jau aštuntą kartą Lietuvoje minima medicinos darbuotojo diena. Šios dienos minėjimas jau tapo tradicinis ir Kauno klinikų darbuotojams. Trečią kartą iš eilės šios dienos proga klinikų kieme vyko šventinis koncertas, kurį gausiai susirinkusiems darbuotojams dovanojo Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“, vadovaujamas Remigijaus Žarėno ir choreografinė merginų grupė.

Susirinkusius gydytojus, slaugytojas, kitus darbuotojus pasveikino Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius ir Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė. Prof. J. Pundzius išreiškė padėką visiems dirbantiems klinikose už sunkų ir daug pastangų reikalaujantį darbą, o J. Kumpienė pabrėžė, kad tokios šventės, suteikiančios galimybę pažvelgti kolegai į akis ir nusišypsoti, be galo svarbios kiekvienam.

Šia proga, pradedant vasaros sezoną, buvo paleistas klinikų fontanas

 

Eglė Žemaitienė

 


 vir Į viršų

Anesteziologijos klinika – Europos anesteziologų draugijos akiratyje

Didelės apimties chirurginių intervencijų metu pasaulyje kiekvienais metais maždaug 230 milijonų pacientų atliekama anestezija. 7 milijonams iš jų kyla sunkių komplikacijų, susijusių su šiomis chirurginėmis procedūromis. Nuo jų 1 mln. žmonių kasmet miršta (Europoje šis skaičius siekia 200 000). Dėl šios statistikos Europos anesteziologų draugija inicijavo Helsinkio deklaracijos pasirašymą, skirtą pacientų saugumui didinti. Taip pat buvo pradėta nemažai tyrimų, kurių tikslas – sumažinti įvairių nepageidaujamų tarpoperacinių įvykių riziką ir kilimo dažnį. Nuo 2010-ųjų metų LSMU Anesteziologijos klinika pradėjo partnerystę su Europos anesteziologų draugija – tapome regioniniu Europos anesteziologų draugijos Edukacijos centru Lietuvai. Jo tikslas – gerinti Lietuvos anesteziologų profesinį pasirengimą, skatinti ne tik edukacinį bet ir klinikinį tarptautinį bendradarbiavimą.

2011 metai Anesteziologijos klinikai tapo svarbūs dar ir todėl, kad klinika dalyvauja jau patvirtintuose dviejuose Europos anesteziologų draugijos observaciniuose tyrimuose. Jo skirti anesteziologijos ir bendrai operuojamų pacientų „padėčiai“ nustatyti. Malonu, kad greta kitų žymių Europos medicinos centrų, Kauno klinikos ir Anesteziologijos klinika šiuose tyrimuose dalyvauja kaip oficialus centras ir tyrimų partneris. Pirmasis etapas, kuris vyko pirmąją balandžio savaitę, jau sėkmingai baigtas. Tai – Europos chirurginių baigčių tyrimas (European Surgical Outcomes Study), dar vadinamas EuSOS tyrimu. Vertintos visų mūsų ligoninėje operuotų pacientų operacijų baigtys. Tyrimas truko vos vieną savaitę ir tuo pačiu metu vyko daugelyje Europos ligoninių. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos buvo viena iš jų. Tyrimas sėkmingai baigtas, jo duomenys mūsų akademinę bendruomenę pasieks gana greitai, bet jau dabar galime teigti, kad didinant pacientų saugumą mūsų Universiteto ligoninėje per keletą metų nuveikta labai daug svarbių darbų (ir anesteziologinės įrangos ir saugios stebėsenos garantavimas, ir gydytojų ugdymas bei profesinės kompetencijos gerinimas).

Šiais metais Anesteziologijos klinikoje dar įvyks du Europos anesteziologų ir reanimatologų draugijos inicijuoti tyrimai – PERISCOPE ir OBTAIN tyrimai, taip pat skirti didinti pacientų saugumą.

Tikrai neabejojama, kad anesteziologija kaip mokslo šaka yra labai svarbi specialybė tarpoperacinės medicinos atvejais, kuri turėtų ir galėtų prisiimti atsakomybę, gerinant pacientų saugumą šiuo laikotarpiu.

Doc. Andrius Macas

Anesteziologijos klinikos vadovas


 vir Į viršų

Raidos sutrikimai: rizikos veiksniai ir pagalba

Lietuvos akušerių ir ginekologų (LAGD) Kauno krašto draugija ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Akušerijos ir ginekologijos klinika organizavo konferenciją „Naujagimių ir kūdikių raidos sutrikimai: rizikos veiksniai ir pagalba“. Jos metu įvairių sričių specialistai: akušeriai, ginekologai, neurologai, neonatologai ir vaikų ligų gydytojai gilinosi į su vaikų raidos sutrikimais susijusius aspektus ir įtaką turinčius veiksnius bei galimą pagalbą. Konferenciją pradėjo Kauno J. Gruodžio konservatorijos studentai akordeonistai – Sandra Veverskytė, Aidas Kvetkauskas ir Lukas Katinas nuotaikingais kūriniais, o dr. Tomas Biržietis kalbėjo, jog visus specialistus į šią konferenciją surinko skaudi tema – naujagimių ir kūdikių raidos sutrikimai. Ir tėvai, ir visuomenė, ir medikai, susidūrę su šia skaudžia problema, dažnai ieško priežasčių, atsakymų į savo klausimus. „Tačiau geriau yra galvoti, kaip galima tokių ligų metu suteikti tinkamą pagalbą“, – sakė dr. T. Biržietis. Konferencijos pradžioje tradicinį porceliano kiaušinį nuo žurnalo „Lietuvos akušerija ir ginekologija“ redkolegijos Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė ir žurnalo vyriausioji redaktorė prof. Rūta Nadišauskienė įteikė Kristinai Jarienei, per pastaruosius metus parašiusiai daugiausiai publikacijų.

Pirmasis konferencijoje diskusijas sukėlusį pranešimą „Vaistai ir nėštumas“ skaitė VU Vaikų ligų klinikos profesorius Algimantas Raugalė. Jis pateikė pasaulinę apsigimimų statistiką ir pabrėžė, kad nuo 2 iki 7 proc. apsigimimų sukelia nėštumo metu vartoti vaistai, todėl vaistų skyrimas šiuo metu yra labai atsakingas dalykas. Prelegentas, remdamasis FDA (Food and drug administration) rekomendacijomis, pateikė nėštumo metu skiriamų vaistų grupes ir apibūdino daugiausiai klausimų keliančių preparatų poveikį. Vaistai, skiriami nėštumo metu, skirstomi į A, B, C, D ir X grupes. X grupė – griežtai draudžiami, o A ir B grupių preparatai yra skirtini, C – vaisto nekenksmingumas nėra įrodytas, D grupės preparatai neskirtini. Prof. A. Raugalė išsamiai komentavo galimus skirti preparatus nėščiosioms, sergančioms diabetu, alerginėmis, kardiologinėmis ligomis, virusinių ligų metu, taip pat vitaminų ir mineralų poveikį nėščiosios organizmui.

Toliau konferencijoje buvo skaitomi pranešimai apie cerebrinio paralyžiaus kilmę ir ryšį tarp įvykių gimdymo metu ir cerebrinio paralyžiaus. Neurologijos klinikos profesorė Milda Endzinienė, kalbėjusi apie cerebrinio paralyžiaus(CP) etiologiją, apžvelgė CP požymius ir priežastis. Tai gali būti infekcija, metaboliniai defektai, smegenų raidos anomalijos, vaisiaus ar naujagimio hipoksija, trauma ar visų šių veiksnių derinys. Dažnai paplitusios klaidingos viltys, kad CP sukelia gimdymo metu patirta asfiksija, o kruopštus gimdymo stebėjimas gali sumažinti CP riziką. Prof. M. Endzinienė kalbėjo, jog išnešiotiems naujagimiams, kurie patiria gimdymo asfiksiją, nuo pirmos dienos atsiranda aiškių naujagimių encefalopatijos požymių. Jei tokių požymių nėra, galima abejoti kliniškai reikšmingu hipoksiniu pažeidimu gimdymo metu. Prelegentė nurodė, kurių veiksnių nepakanka, kad sukeltų nervų sistemos pažeidimus – tai užteršti vaisiaus vandenys, žemi Apgar skalės rodikliai, vaisiaus širdies veiklos sutrikimai gimdymo metu, taip pat apžvelgė kitas rimtas ligas, kurios yra panašios į CP. Cerebrinio paralyžiaus ir jo ryšio su įvykiais gimdymo metu temą pratęsė Akušerijos ir ginekologijos klinikos docentas Vladas Gintautas, pateikęs istorinį faktą, po kurio pradėjo plisti klaidingi mitai, jog sunkus ir komplikuotas gimdymas sukelia cerebrinį paralyžių. Tokią nuomonę 1982 m. suformavo anglų chirurgas W. J. Little, aprašęs CP kaip tam tikrą ligą ir nurodęs, kad pagrindinė CP priežastis – sunkus gimdymas ir akušerinės komplikacijos, dėl kurių sutrinka deguonies tiekimas vaisiaus smegenims. Nuo tada vaisiaus hipoksija gimdymo metu laikoma svarbiausiu CP veiksniu. Pranešėjas teigė, kad dėl prenatalinės asfiksijos kyla daug medicininių ir teisinių problemų. Doc. V. Gintautas, pateikė 1999 m. sudarytos įvairių sričių specialistų (patologų, akušerių-ginekologų, neonatologų, akušerių, naujagimių slaugytojų, epidemiologų) darbo grupės išvadas. Ši darbo grupė, atlikusi daugiau nei 1000 respondentų tyrimą, pateikė išvadą, jog, remiantis šiuolaikinių mokslinių tyrimų duomenimis, galima teigti, kad didžioji dalis neurologinės patologijos, dėl kurios vėliau atsiranda cerebrinis paralyžius, kyla dėl daugiaveiksnio ir daugeliu atvejų neišvengiamo žalingų veiksnių poveikio vaisiui nėštumo metu ar jau gimusiam naujagimiui.

Konferenciją tęsė netradicinis pranešimas, kurį skaitė Strateginės komunikacijos centro vadovė Dalia Kutraitė „Mediko įvaizdis šiuolaikinėje informacinėje erdvėje“. Kalbėdama apie tai, kaip šiame informacijos pertekliaus amžiuje reikia komunikacijos, prelegentė rėmėsi garsiu socialiniu eksperimentu, kurį atliko dienraštis „The Washington Post“: metro požemyje grojančio pasaulinio garso smuikininko žmonės neišgirdo, nes apie jį nieko nežinojo. „Yra dvi komunikacijos pusės – tai, ką mes darome ir tai, ką apie mus kalba kiti. Šiandien be komunikacijos negali išsiversti niekas“, – kalbėjo D. Kutraitė ir pabrėžė, kad šiandien, kai žinias kurti ir jas transliuoti gali kiekvienas, pagrindiniai informacijos skleidėjai apie medikus yra jų pacientai, o medikams patarė būti atviriems, nes tada net ir aštriadantė žiniasklaida įvaizdžio nesugadins.

LSMU Neonatologijos klinikos gydytoja dr. Jūratė Buinauskienė kalbėjo apie išnešiotų naujagimių virkštelės arterijos šarmų ir rūgščių pusiausvyrą ir laktatų ryšį su gaivinimo apimtimi. Virkštelės arterijos šarmų ir rūgščių pusiausvyros tyrimas yra vienas pagrindinių vaisiaus hipoksijos kriterijų. Remiantis daugelio tyrimų analize, lieka neaiškus ryšys tarp virkštelės arterijos šarmų ir rūgščių pusiausvyros, laktatų duomenų ir gaivinimo apimties bei hipoksinės išeminės encefalopatijos. Pranešime buvo pateikiami momentinio tyrimo, atlikto LSMU Neonatologijos klinikoje, rezultatai ir išvados.

Konferenciją baigė dr. Audronė Prasauskienė, Kauno klinikų filialo „Lopšelis“ direktorė pranešimu „Raidos sutrikimai: pagalba vaikui ir šeimai“. Raidos sutrikimas – bet kokios kilmės vaiko vystymosi sutrikimas, kai laiku neįgyjami vaiko amžiui būdingi motoriniai, kalbiniai, socialiniai, mokymosi ir savarankiškumo įgūdžiai. Pagalba šeimai teikiama keliais etapais: svarbu kuo anksčiau nustatyti sutrikimą, o rizikos grupes stebėti ir kartoti vaiko vertinimą. Išsiaiškinus sutrikimą, svarbu nustatyti tikslią diagnozę, išsiaiškinti gretutines ligas ir pradėti taikyti klasikinius raidos terapijos būdus.

Eglė Žemaitienė

Kauno klinikų atstovė spaudai


 vir Į viršų

Paskaita „Vėžio imunoterapija panaudojant autologinius limfocitus ir dendritines ląsteles“

Čekijos Respublikos Masaryk universiteto, Ląstelinės imunoterapijos centro vadovas, profesorius Jarsolav Michalek lankėsi Kauno klinikose, susitiko su medikais ir skaitė paskaitą „Vėžio imunoterapija panaudojant autologinius limfocitus ir dendritines ląsteles“.

Prelegentas pristatė vėžio imunoterapijos galimybes: imunoterapija panaikina organizmo pripratimą prie vėžinių ląstelių ir išplečia organizmo imuniteto funkcijas. Tą galima pasiekti vakcinuojant dendritinėmis ląstelėmis. Prof. J. Michalek pristatė klinikinius tyrimus, atliktus pritaikant dendritines ląsteles-  2005m.-2006m. atlikta pilotinė studija, taikant dendritines ląsteles vaikams, sergantiems paskutinės stadijos vėžiu.  Tyrimas parodė, kad dendritinės ląstelės yra minimaliai ar visai netoksiškos, 3 iš 6 pacientų prailgėjo išgyvenamumas. 2007m-2008m. daryta II fazės studija kraujo liga sergantiems 11 pacientų taip pat atskleidė, kad dendritinės ląstelės neturi toksinio poveikio. 6 pacientams iš 11 buvo gautas imuninis atsakas, sukeltas vakcinavimo, keturiems pacientams imuninės sistemos atsakas buvo padidėjęs.

Prof. J. Michalek, pristatęs klinikinius atvejus ir atliktus tyrimus, teigė, kad vėžiu sergančių pacientų  imuninė sistema gali būti sėkmingai stimuliuojama  pritaikant dendritines ląsteles. Dendritinių ląstelių terapija yra saugi, nesukelianti jokių rimtų pašalinių poveikių. Vakcinavimas dendritinėmis ląstelėmis, sujungtas kartu su kitais, įprastiniais vėžio gydymo metodais, gali  sukelti ilgalaikę remisiją. Taikant šį metodą, reikalingas mokslininkų ir klinicistų bendradarbiavimas.

Pasibaigus paskaitai prelegentas atsakė į susirinkusiųjų klausimus.

 Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

„Psichosomatinė medicina: nuo psichopatologijos atpažinimo iki proceso valdymo. Psichiatrijos ir neurologijos sąsajos.“

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos
Psichiatrijos klinikos ir Neurologijos klinikos mokslinė konferencija

Psichosomatinė medicina: nuo psichopatologijos atpažinimo iki proceso valdymo. Psichiatrijos ir neurologijos sąsajos.“

Skirta: gydytojams psichiatrams, vaikų ir paauglių psichiatrams, gydytojams neurologams, vaikų neurologams, šeimos gydytojams ir kitų specialybių gydytojams.

Data: 2011 m. Balandžio mėn. 29 d. (penktadienis)
Vieta: Verslo lyderių centras (BLC), Donelaičio g. 62, Kaunas

Konferencijos mokslinis komitetas:
Doc. dr. Virginija Adomaitienė, Prof. Habil.. dr. Daiva Rastenytė, Dr. Antanas Vaitkus, Dr. Darius Leskauskas

 

Preliminari programa*                                              

9:00 – 10:00                Dalyvių registracija
10:00 – 10:15             Konferencijos atidarymas

Doc. dr. Virginija Adomaitienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto                                 Medicinos akademijos Psichiatrijos klinikos vadovė
Prof. Habil. Dr. Daiva Rastenytė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Neurologijos vadovė

Plenarinis posėdis       Psichikos sutrikimai neurologinėje praktikoje

Konferencijų salė        Pirmininkauja:
 „Elipsė“ (II aukštas)    Dr. Darius Leskauskas, LSMU MA Psichiatrijos klinika
Dr. Antanas Vaitkus, LSMU MA Neurologijos klinika
10:15 – 11:00             Psichikos sutrikimai neurologinėje praktikoje:
Psichiatro konsultacijų LSMU MA Neurologijos klinikoje analizė.   Doc. dr. Virginija Adomaitienė, LSMU MA Psichiatrijos klinika
11:00 – 12:00              Frontalinės skilties pažeidimo debiutas psichikos ir elgesio sutrikimu:                                    klinikinio atvejo analizė.     Dr. D. Leskauskas, LSMU MA Psichiatrijos klinika
12:00 – 13:00                     Organinė haliucinozė sergant epilepsija: dviejų klinikinių atvejų pristatymas.
Dr. Rytis Leonavičius, LSMU MA Psichiatrijos klinika
13:00 – 14:00                     Pietų pertrauka

Plenarinis posėdis              Šiuolaikinis neurologinių sutrikimų valdymas

Konferencijų salė                Pirmininkauja:
„Elipsė“ (II aukštas)            Dr. Kęstutis Petrikonis,  LSMU MA Neurologijos klinika
Dr. Rytis Leonavičius, LSMU MA Psichiatrijos klinika
14:00 – 15:00                     Epilepsijos ir neepilepsijos priepuoliai.
Dr. Giedrė Jurkevičienė, LSMU MA Psichiatrijos klinika
15:00 – 16:00                     Demencija ir kitos neurologinės ligos.
Dr. Kęstutis Petrikonis, LSMU MA Neurologijos klinika
16:00 – 17:00                     Judesių sutrikimų diferencinė diagnostika.
Gyd. Audronė Juosponytė, LSMU MA Neurologijos klinika
17:00 – 17:15                     Diskusijos

*Konferencijos rengėjai pasilieka teisę koreguoti programą
Konferencijos dalyviams bus išduodami 8 valandų trukmės universitetiniai  kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Dalyvio mokestis 50 Lt.

Maloniai kviečiame registruotis dalyvauti konferencijoje e-paštu registracija@psichiatrija-konferencija.lt


 vir Į viršų

Akušerijos ir ginekologijos klinikos organizuojama konferencija NAUJAGIMIŲ IR KŪDIKIŲ RAIDOS SUTRIKIMAI:RIZIKOS VEIKSNIAI IR PAGALBA

Kviečiame dalyvauti

LAGD Kauno krašto akušerių ginekologų draugijos ir LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos organizuojamoje konferencijoje

 NAUJAGIMIŲ IR KŪDIKIŲ RAIDOS SUTRIKIMAI:

RIZIKOS VEIKSNIAI IR PAGALBA 

Konferencija skirta gydytojams akušeriams ginekologams, neonatologams, vaikų ligų gydytojams, vaikų neurologams, šeimos medicinos gydytojams, akušerėms. Dalyviams bus teikiami kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai, atitinkantys 6 valandų tobulinimosi trukmę.  

Registracija

Vyksta išankstinė registracija į konferenciją.

Norinčius dalyvauti, prašome užpildyti registracijos formą, kurią rasite prisegtą prie šio kvietimo, ir atsiųsti ją iki 2011 m. balandžio 11 d. LAGD sekretoriatui el. paštu laura@viaconventus.com arba faksu 8 5 2000 782.

 Registracijos mokesčiai

LAGD nariams – nemokamai

Ne LAGD nariams - 40 Lt

 Konferencijos vieta

LSMU mokomojo laboratorinio korpuso akademiko Z. Januškevičiaus auditorija

Eivenių g. 4, Kaunas.

 Informacija pasiteiravimui

LAGD sekretoriatas

 Vilniaus g. 31/1 – 15, LT-01402 Vilnius

Tel. 8 5 200 0785, faks. 8 5 2000 782

El. paštas laura@viaconventus.com

 

KONFERENCIJOS PROGRAMA

2011-04-15 

12.00 – 13.00 val. Registracija  

13.00 – 13.05 val. Konferencijos atidarymas

 13.05 – 13.50 val. Vaistai ir nėštumas

     Prof. A. Raugalė (VU Vaikų ligų klinika)

13.50 – 13.55 val. Diskusijos 

13.55 – 14.25 val. Vaikų raidos sutrikimų ir cerebrinio paralyžiaus etiologija

     Prof. M. Endzinienė (LSMU Neurologijos klinika)

14.25 – 14.30 val. Diskusijos 

14.30 – 15.15 val. Ryšys tarp įvykių gimdymo metu ir cerebrinio paralyžiaus

     Doc. V. Gintautas (LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinika)

15.15 – 15.20 val. Diskusijos 

15.20 – 16.00 val. Kavos pertrauka

 16.00 – 16.45 val. Mediko įvaizdis šiuolaikinėje informacinėje erdvėje

     Lekt. D. Kutraitė – Giedraitienė (Strateginės komunikacijos
    centro vadovė
)

16.45 – 16.55 val. Diskusijos 

16.55 – 17.15 val. Išnešiotų naujagimių virkštelės arterijos kraujo šarmų – rūgščių
                               pusiausvyros ir laktatų ryšys su gaivinimo apimtimi

                               Gyd. A. Kudrevičienė (LSMU Neonatologijos klinika)

17.15 – 17.20 val. Diskusijos 

17.20 – 17.40 val. Raidos sutrikimai: pagalba vaikui ir šeimai

     Dr. A. Prasauskienė (LSMU Kauno klinikų filialo Vaikų
     reabilitacijos ligoninė)

17.40 – 17.45 val. Diskusijos 

17.45 – 18.00 val. Klinikinio atvejo pristatymas 

18.00 val.               Konferencijos uždarymas.


 vir Į viršų

Konferenciją „Pulmonologija, alergologija ir klinikinė imunologija“

Balandžio 15 d.

 

Kviečiame į kasmetinę konferenciją „Pulmonologija, alergologija ir klinikinė imunologija“ skirtą gydytojams pulmonologams, vaikų pulmonologams, alergologams ir klinikinams imunologams, vaikų ligų, vidaus ligų ir šeimos gydytojams. Konferencija vyks „Park Inn Kaunas“ (K.Donelaičio g. 27, Kaune).

Dalyviams bus išduoti 8 val. trukmės LSMU universiteto kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Dalyvių registracija: 10–12 val. Pradžia – 11 val. Dalyvio mokestis – 20 litų.

Informacija tel. 8 (37) 326953.

 

Lietuvos pulmologų ir alergologų draugija,

LSMU KK pulmonologijos ir imunologijos klinika

 


 vir Į viršų

Indijos ambasadorius – Kauno klinikose

Kauno klinikose lankėsi, su ligoninės administracija ir vykdoma veikla susipažino  Indijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J.E. ponas Deepak Vohra. Susitikime dalyvavo Kauno klinikų administracijos atstovai ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Užsieniečių studijų skyriaus prodekanė, prof. Neringa Paužienė.

Kauno klinikų valdymo tarnybos direktorius Edmundas Varpiotas  trumpai pristatė ligoninės istoriją, veiklą, pagrindinius rodiklius - lovų, ambulatorinių apsilankymų, pacientų, operacijų skaičius, klinikų miestelį bei artimiausios ateities planus. Ambasadorius domėjosi studijų organizavimu, rezidentūra, gydytojų darbo galimybėmis Lietuvoje  J.E. D. Vohra trumpai papasakojo apie medicinos studijų organizavimą Indijoje, domėjosi  medicinos studentų skaičiaus iš Indijos padidinimo Lietuvoje galimybėmis. Šiuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuoja 120 studentų iš daugiau nei 40 užsienio šalių, tarp jų ir iš Indijos.

Po susitikimo Indijos ambasadorius lankėsi Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje.


 vir Į viršų

Pasaulinė sveikatos diena - vartokime antimikrobinius vaistus atsakingai

Balandžio 7d. - Pasaulinė sveikatos diena, kuri šiemet yra skirta atkreipti visuomenės dėmesį į atsakingą antibiotikų vartojimą. „Vartokime antimikrobinius vaistus atsakingai. Netinkamai vartojami šiandien, rytoj jie bus neveiksmingi“ skelbia šių metų šūkis. Atsparumo antibiotikams problema yra reali ir gali paliesti bet kurį iš mūsų, todėl antibiotikų vartojimą reikėtų apriboti tiktai tiems atvejams, kada jų tikrai reikia. 

Kai kurios bakterijos tampa vis labiau atsparios antibiotikams. 2009m. duomenimis, Streptococcus pneumoniae, išskirtų iš kraujo, atsparumas penicilinui Lietuvoje buvo nuo 5 iki 10proc., Staphylococcus aureus atsparumas oksacilinui buvo nuo 10 iki 25proc., Klebsiella pneumonia atsparumas II kartos cefalosporinams siekė net iki 50proc.

Infekcijos, sukeltos atsparių mikroorganizmų dažnai, nepasiduoda standartiniam gydymui, prailgina ligos laiką ir didina mirties grėsmę. Atsparūs mikroorganizmai sumažina gydymo efektyvumą, todėl, kad infekcija užsitęsia ilgiau ir didėja galimybė užkrėsti kitus asmenis. Atsparūs mikroorganizmai kai kurias būklės sugrąžina į erą iki antibiotikų, be to, jų gydymas didina sveikatos priežiūros paslaugų kainą. Atsparių mikroorganizmų gydymui naudojami brangesni vaistai, jų gydymo laikas yra ilgesnis.

Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė keturis svarbiausius aspektus, kaip apriboti atsparių mikroorganizmų vystymąsi. Tai - racionalus antibiotikų vartojimas, nacionalinė antibiotikų politika, antibiotikų reguliavimas ir nepageidaujamų arba ribojamų antibiotikų sąrašas.

Antibiotikas turi būti skiriamas tik bakterinei infekcijai gydyti, veikiantis galimą sukėlėją ir įmanomai siauriausio spektro. Jie turi būti skiriami  tinkamu būdu ir tinkama jų dozė. Antibiotikas negali būti skiriamas profilaktikai. Vienkartinė profilaktinė antibiotikų dozė gali būti skiriama tik operacijos atveju, jei operacija užsitęsia ilgiau nei 6val – tuomet skiriama antra antibiotikų dozė. Geriausia antibiotikus vartoti  likus valandai iki odos pjūvio. Tačiau antibiotikas nepadarys operacijos aseptinės bei nesutrumpins jos eigos.

Ekologiškai patys pavojingiausi antibiotikai – tai fluorchinolonai, II-IV kartos cefalosporinai, antibiotikai su beta laktamazių inhibitoriais, tertraciklinai. Vidutiniškai pavojingi - tai I-II kartos cefalosporinai, senieji makrolidai. Ekologiškai mažiausia pavojingi yra penicilinai, gentamicinas, metronidazolis.

 

Dr. Astra Vitkauskienė

Laboratorinės medicinos klinikos vadovė


 vir Į viršų

Kauno klinikų gydytojai sėkmingai bendradarbiauja su gydytojais iš Kazachstano

Pastaraisiais metais smarkiai išaugo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų bendradarbiavimas su Kazachstano medikais, norinčiais pasisemti patirties iš mūsų specialistų. Ne išimtis ir kovo viduryje į Kazachstaną vykusi Lietuvos delegacija, kurią sudarė kauno klinikų  Naujagimių reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Antanas Pužas, Neonatologijos klinikos slaugytoja Natalja Skorobogatova, Vaikų chirurgijos klinikos administratorius Dalius Malcius ir vaikų anesteziologė – reanimatologė Laura Lukošienė, kurie Šimkento srities Perinatologijos centre, centro atidarymo metu susitiko su Kazachstano prezidentu  Nursultanu Nazarbajevu.

Pasak Vaikų chirurgijos klinikos vadovo prof. Vidmanto Barausko, pastaruoju metu Kauno klinikų medikų bendradarbiavimas su Kazachstanu yra labai glaudus. Užmegzti ir plėtojami ryšiai kardiochirurgijos, ginekologijos srityse, o su Neonatologijos klinika bendravimas trunka jau ne vienerius metus. Lietuvos rodikliai Europoje pagal kūdikių ir vaikų išgyvenamumą po operacijų yra vieni geriausių Europoje. Šiuo metu Kazachstane sveikatos apsaugos srityje yra iškeltas tikslas gerinti šiuos rodiklius, būtent dėl šios priežastis Kazachstano gydytojams yra didelis poreikis bendrauti su Lietuvos specialistais. „Mūsų bendradarbiavimo planai su Kazachstanu yra ilgalaikiai. Šios šalies gydytojams trūksta šiuolaikinių vaikų chirurgijos žinių. Norime ne tik važinėti į Kazachstaną ir operuoti pacientus, bet ir skaityti paskaitas vaikų chirurgams, sulaukti jų vizito Lietuvoje, parodyti kokios sąlygos ir vaikų priežiūra yra pas mus. Kalbant apie kūdikių ir vaikų chirurgiją yra labai svarbi ne tik pati operacija, bet ir šių pacientų priežiūra po chirurginės intervencijos, nes net jei ir operacija atlikta gerai, paciento būklė gali blogėti dėl netinkamos slaugos“-sakė prof. V. Barauskas.

Bendradarbiavimo su Kazachstanu nauda yra abipusė. Kazachstanas yra didelė valstybė, todėl ir pacientų su įvairiomis ligomis yra žymiai daugiau. Į Kazachstaną vyksiantiems Kauno klinikų gydytojams tai bus puiki galimybė tobulinti savo įgūdžius, nes tam tikras patologijas, kurių Lietuvoje pasitaiko kelis kartus per metus, Kazachstano gydytojai turi operuoti vos ne kasdien.  Daugelis gydytojų Kazachstane nemoka anglų kalbos ir savo žinias gilina tik rusų kalba, o visa naujausia mokslinė literatūra yra būtent anglų kalba. Taigi vienas iš bendradarbiavimo tikslų yra ir Kazachstano gydytojų teorinių žinių gilinimas.

 

Kauno klinikų inf.


 vir Į viršų

Prancūzijos ambasadoriaus Fransois Laumonier vizitas Kauno klinikose

Kauno klinikose lankėsi ir su ligoninės administracija susitiko Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje p. Fransua Lomonjė (Fransois Laumonier) bei Europos kardiologų draugijos prezidentas prof. Michel Komajda. Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas bei Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas prof. Rimantas Benetis. Prancūzijos ambasadorius F. Laumonier pasidžiaugė būdamas didžiausioje Lietuvos ligoninėje ir išties aukšta čia teikiamų medicinos paslaugų kokybe Lietuvoje.

Susitikimo metu Kauno klinikų direktorius konservatyviajai medicinai prof. Raimundas Sakalauskas pristatė Kauno klinikas, pabrėždamas, kad ligoninės pastato projekto autoriai yra prancūzų architektai Urbain Cassan ir Ellie Ouchanoff.   Prof. R. Sakalauskas trumpai pristatė klinikų veiklą ir pagrindinius rodiklius – pacientų ir operacijų skaičių, atliekamų procedūrų spektrą, klinikų miestelį. Kasmet Kauno klinikose teikiamų paslaugų apimtys didėja- ambulatoriniuose padaliniuose apsilankė apie milijoną pacientų, daugiau nei 95 000 gydėsi stacionare, atlikta daugiau nei 65 000 operacijų. Kauno klinikose teikiamos visos sveikatos priežiūros paslaugos, išskyrus kaulų čiulpų transplantaciją. Taip pat buvo apžvelgti ir trumpai pristatyti projektai, kuriuos dalyvauja Kauno klinikos ir ateities plėtros planai.

Svečiai domėjosi ligoninės valdymu ir finansavimu, o po susitikimo lankėsi ir apžiūrėjo Kardiologijos bei Širdies, Krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikas.

 

Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

Prof. Limas Kupčinskas - mokslo pasiekimai gerina Lietuvos įvaizdį

Prof. Limui Kupčinskui, LSMU MA Gastroenterologijos klinikos vadovui, už darbų ciklą „Virškinimo sistemos ligos mikrofloros ir genetinių veiksnių reikšmė ligų etiopatogenezėje, nauji diagnostikos ir gydymo aspektai(1996-2009)“, Lietuvos mokslo premijų komisija paskyrė mokslo premiją.  Darbų ciklą sudaro 1996-2009m. paskelbtas 41 straipsnis MII pagrindinio sąrašo leidiniuose bei 46 publikacijos MII, LMT patvirtinto sąrašo bei kituose recenzuojamuose mokslo leidiniuos. Tyrimų medžiaga pristatyta daugelyje tarptautinių konferencijų.

Trys mokslinių tyrimų kryptys

Pasak prof. L. Kupčinsko, dauguma jo inicijuotų mokslinių tyrinėjimų kilo iš klinikinių poreikių, o visi tyrinėjimai buvo vykdomi trimis kryptimis. Pirmoji kryptis - helycobacter pylori sąlygotų ligų tyrimai. Prieš daugelį metų, profesoriui tik pradėjus mokslinį darbą, labai daug pacientų sirgo opalige ir ji būdavo gydoma chirurginiu būdu, pašalinant pusę skrandžio. Australų mokslininkai jau buvo atradę skrandžio bakteriją ir siekė išsiaiškinti jos ryšį su skrandžio opalige. Ir paaiškėjo, kad opaligę galima išgydyti antibiotikais.   Kita vertus dar buvo likę neaiškių klausimų- kodėl bakterija užsikrečia du trečdaliai gyventojų, o opaligė išsivysto tik dešimčiai procentų, kodėl daliai šis uždegimas išsivysto į skrandžio atrofiją ir vėliau į vėžį. Šiai problemai tyrinėti buvo paskirta apie dešimt metų - tyrinėti ir nustatyti geriausi šiai atspariai bakterijai naikinti antibiotikų deriniai, buvo tirtos įvairios organizmo genetinės savybės, priešvėžinės būklės. Nustatyta, kad, užsikrėtus Helycobacter Pylori galimas lėtinio gastrito progresavimas iki skandžio  vėžio priklauso tiek nuo bakterinių veiksnių, tiek ir nuo organizmo genetinių savybių. „Šiuo metu opaligės problema yra išspręsta. Tai - išgydama liga. Toliau tęsiame tyrimus dėl bakterijos sukelto uždegimo peraugimo į skrandžio vėžį“- kalbėjo prof. L. Kupčinskas.

Antra profesoriaus ir jo vadovaujamų doktorantų bei kolegų vykdomų mokslinių darbų kryptis - retų ir lėtinių kepenų ligų tyrinėjimas. Rinktis šią kryptį taip pat įkvėpė klinikinė praktika. „Susidūrėme su ūmaus kepenų funkcijos nepakankamumo problema, kai labai greitai ir dažnai dėl neaiškių priežasčių vystosi ūmus kepenų nepakankamumas ir pacientai dažnai miršta, nes per tokį trumpą laiką kepenų transplantacija yra neįmanoma. Taip pat tyrinėjome keletą kitų retų ligų -Vilsono ligą, kitas genetines ligas. Šias  ligas diagnozavus anksti, būtina genetiškai ištirti ir visą šeimą bei giminę. Vilsono liga sergančių pacientų Lietuvoje yra apie 50, tačiau, jei negydytume, tokie žmonės mirtų. Įdiegus genetinę šios ligos diagnostiką, mes galime laiku ir ankstyvojoje stadijoje nustatyti šios ligos diagnozę ir paskirti efektyvų gydymą. Genetinę diagnostiką įdiegėme pirmieji Baltijos šalyse“ - kalbėjo prof. L. Kupčinskas. Taip pat tyrinėjamos ir kitos retos kepenų ligos- hemachromatozė, geležies susikaupimas kepenyse,  kepenų kraujagyslių trombozė. Šiai ligai gydyti Kauno klinikų gastroenterologai, vadovaujami prof. L. Kupčinsko,  pirmieji Baltijos šalyse įdiegė kraujagyslių šuntavimo metodus. Kai kuriais atvejais, sergant šia liga, kepenų kraujagyslių stentavimas gali padėti išvengti skubios kepenų transplantacijos.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas ir didelis bei reikšmingas tyrimas atliktas, tyrinėjant kitąm retą kepenų ligą- intrahepatinę nėščiųjų cholestazę. Dėl šios ligos moterys nenukenčia, bet dėl jos gali atsirasti komplikacijų naujagimiui- kraujo krešėjimo sutrikimai ar net staigi mirtis. „ Gydant šią ligą, vieni pirmųjų pasaulyje įvedėme naują medikamentinį gydymą ir savo atlikta studija įrodėme ursodezoksicholinės rūgšties veiksmingumą. Iki mūsų atlikto tyrimo buvo pasirodę tik pavieniai pranešimai apie šią ligą, tačiau mūsų atlikta studija buvo didžiulė - ištirtos net 84 besilaukiančios sergančios šia liga moterys, lyginti keli gydymo metodai.  Ko gero tai vienintelis Rytų Europos autorių darbas, cituojamas „Up to date“ duomenų bazėje, pasakoja prof. L. Kupčinskas, pridurdamas, kad visų mokslinių atradimų svarbiausias rezultatas yra išgelbėtos žmonių gyvybės.  

Trečioji tyrinėjimų kryptis - tai uždegiminės žarnyno ligos. Šiomis vadinamosiomis civilizacijos sukeltomis ligomis Afrikoje ir Rytų šalyse gyventojai serga gerokai mažiau. Lietuvoje šiomis ligomis sergama vis dar gerokai mažiau nei Vakarų Europoje. „Tyrinėjome šių ligų genetinį ir aplinkos poveikį. Ištyrėme galybę genų mutacijų ir nustatėme, kad Lietuvoje polinkis sirgti genetinėmis ligomis net tarp sveikų žmonių yra didelis. Bet lietuvius gelbsti tai, kad žarnyno mikrofloros įvairovė yra daug kartų didesnė už Vakarų šalių gyventojų. Vakariečių žarnyno mikroflora yra paveikta kitokių sąlygų - konservantų maiste ir itin aukštų sterilumo sąlygų. Ištyrėme visas įmanomas genetines mutacijas, susijusias su uždegiminių ligų žarnyne išsivystymu, vieni pirmieji Lietuvoje įdiegėme biologinę terapiją, diegėme kitus naujus žarnyno ligų gydymo metodus - teigė prof. L. Kupčinskas.  Publikacijos šiomis temomis yra išspausdintos aukšto citavimo rango ir pagrindiniuose gastroenterologijos žurnaluose “Nature Genetics“, „Gastroenterology“, Gut.

Apdovanojimas - bendradarbiavimo rezultatas

„Šis apdovanojimas nėra mano vieno nuopelnas. Geras mokslinis darbas reikalauja gero organizavimo, gero planavimo ir  mokėjimo neapkrauti savo bendradarbių nereikalingu darbu. Mūsų tyrinėjimai – tai visos Gastroenterologijos klinikos darbai, atlikti bendradarbiaujant su kitomis universiteto klinikomis - Chirurgijos, Ausų nosies gerklės ligų, Patologinės anatomijos, Radiologijos, Vaikų gastroenterologijos sektoriumi, Biologijos katedra. Šis ilgametis  darbas yra atliktas 18 doktorantų ir kolegų gydytojų, kurių disertacijoms vadovavau arba konsultavau, ir tų, kurie disertacijas apsigynė eksternu. Prie visų atliktų tyrimų daug prisidėjo kolegos iš užsienio Magdeburgo, Lundo, Kylio. Esu įsitikinęs, kad taikomi gydymo metodai mūsų klinikoje nesiskiria nuo to, ką pacientas gauna Londono ar Stokholmo klinikose“ - pasakojo prof. L. Kupčinskas

Profesorius įsitikinęs, kad Lietuvos įvaizdį pasaulyje gali gerinti bei kelti ne vien sportas, bet ir mokslas. Mokslinės veiklos rezultatai, matomi prestižinių žurnalų publikacijose, taip pat lietuvių autorių pavardės, esančios prie gydymo bei diagnostikos rekomendacijų yra puikus to pavyzdys

Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

Pasaulinė Glaukomos diena

Pasaulinė Glaukomos diena skelbiama  kasmet, ja siekiama suteikti visuomenei kuo daugiau žinių apie šią klastingą, aklumą sukeliančią ligą. Vienintelė ir tikra glaukomos profilaktika - tai savalaikė akių gydytojo konsultacija, kurios metu įvertinami pakitimai, diagnozuojama glaukoma ir skiriamas gydymas.

Apie 80 procentų informacijos mus pasiekia per regėjimą. Moksliškai įrodyta, kad netekus regėjimo,  ne tik blogesnė gyvenimo kokybė, bet ir trumpesnė gyvenimo trukmė. Be to, glaukoma sergantiems 3 kartus dažnesnės  sunkios gretutinės širdies-kraujagyslių,  kepenų ligos, cukrinis diabetas, skrandžio opos. Glaukoma ne tik klastingai sunaikina regėjimą, bet ir pablogina bendrą organizmo būklę.

Kas ketvirtas pacientas, besikreipiantis į akių ligų gydytoją skundžiasi akių perštėjimu, akys lyg „smėlio pripiltos“, vargsta dirbant kompiuteriu, vakarais sunkios, skauda, net televizorių žiūrėti sunku. Tai - sausos akies sindromui būdingi nusiskundimai. Tačiau gana dažnai būtent šie nusiskundimai, atvedę pacientą pas akių gydytoją, tampa glaukomos diagnostikos pradžia: po detalaus akių būklės patikrinimo, gali būti įtariama ar patvirtinama glaukomos diagnozė, skiriamas gydymas ir sudaromas tolesnio sekimo ir priežiūros planas. Ir kuo anksčiau skiriamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti aklumo. Glaukomos atveju aklumas yra negrįžtamas, nes žūsta regos nervas.   Šiuolaikinė medicina, deja,  atstatyti žuvusio nervo ir išgydyti glaukomos sukelto aklumo dar negali.

Susirgus glaukoma, sergantieji ilgą laiką net nežino, jog serga: pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų, lėtai siaurėja akiplotis, darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes matymas tampa tarsi “pro vamzdį”. Dažniausiai pakitimai vystosi abiejose akyse, tačiau skirtingu greičiu, todėl žiūrint abiem akimis, atrodo, kad regėjimas yra geras. Nors glaukoma laikoma vyresnio amžiaus žmonių liga, bet gali sirgti ir vaikai, ir kūdikiai.  Žmogui senstant, keičiasi ir akis, o su ja – keičiasi  ir glaukomos eiga, kuri gali būti kompensuota, stabilios eigos, nekompensuota, progresuojanti.  Tuomet būtina keisti ir glaukomos gydymo taktiką.  Glaukoma sergantiems pacientams būtina  lankytis  pas akių gydytoją 1-2-3 kartus per metus, priklausomai nuo glaukominio pažeidimo gylio, paciento amžiaus, gretutinių rizikos veiksnių ir pan. Diagnozavus glaukomą, paskyrus gydymą, po kurio laiko būtina vertinti ligos eigą ir gydymo efektyvumą. Gali būti, kad akis į vaistus nereaguoja ir gydymas neefektyvus. Kartais vaistai nepakankamai efektyvūs – juos lašinant ligos progresavimas lėtesnis, tačiau vis tiek progresuoja. Neretai glaukominiai vaistai graužia akis, tuomet pacientas kaltina gydytoją, kad vaistai perštėjimo nesumažino. Tačiau glaukominiai vaistai skiriami mažinti akispūdį ir apsaugoti regos nervą, o perštėjimo mažinimui paprastai skiriamos dirbtinės ašaros. Pacientui būtina išsiaiškinti gydymo esmę, priešingu atveju, jei nėra susikalbėjimo tarp gydytojo ir paciento, jei paciento lūkesčiai neatitinka realios situacijos, negalime tikėtis sėkmingo gydymo rezultatų. Tai ypač svarbus jaunesniems pacientams – prieš akis daug metų gyvenimo su liga, svarbu „įstatyti ligą į rėmus“, neleisti įsibėgėti, nes kuomet procesas toli pažengęs, jį suvaldyti net ir chirurginėmis operacijomis dažnai nesiseka. 

TEIGINYS: Glaukoma yra padidinto akispūdžio liga. NETIESA
Akispūdis yra vienas pagrindinių glaukomų rizikos veiksnių, tačiau glaukoma gali išsivystyti ir esant normaliam akispūdžiui – tai vadinama normalaus akispūdžio glaukoma.

TEIGINYS: Akispūdis svyruoja. TIESA
Akispūdis yra dinamiškas fiziologinis parametras, svyruojantis paros bėgyje. Gali būti, kad akispūdis pakyla, tačiau ne tuo metu, kai pacientas lankosi poliklinikoje. Todėl labai svarbu įvertinti akispūdžio svyravimų kreivę paros bėgyje.

TEIGINYS: Glaukominiai pakitimai vystosi dienos metu. NETIESA
Glaukoma nemiega. Daugeliui žmonių akispūdis pakyla naktį, apie 3-5 val. ryto. Tuo metu labiausiai pažeidžiamas regos nervas, nes akispūdis aukštas, o sisteminis kraujo spaudimas naktį būna žemesnis, dėl to sutrinka regos nervo perfuzija. 

TEIGINYS: Kuo liga toliau pažengusi, tuo lengvesnė diagnostika. TIESA
Tačiau toli pažengusios glaukomos atveju atstatyti prarasto regėjimo nebegalima, pagalba pavėluota.

TEIGINYS: Glaukomos sukelto aklumo negalima išvengti. NETIESA
Jei kiekvienas asmuo bent kartą per metus pasitikrintų akis, glaukoma būtų diagnozuojama laiku ir paskirtas savalaikis gydymas. Nuo mūsų pačių aktyvumo priklauso,  ar pasitikrinome  akių būklę,  kad būtų išvengta ar bent jau sustabdyta aklumo grėsmė, ar laikomės gydytojo nurodymų, gydydami glaukomą.

Doc. Ingrida Janulevičienė
Lietuvos Glaukomos draugijos prezidentė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Akių ligų klinikos Konsultacinio-diagnostinio skyriaus vadovė


 vir Į viršų

Onkologijos klinikos vadovei - specialus prizas

Kauno klinikų Onkologijos klinikos vadovei prof Elonai Juozaitytei, žurnalo "Moteris" paskelbtuose "Lietuvos metų moteris 2010" rinkimuose sulaukusiai daugiausiai skaitytojų balsų, skirtas  specialus  portalo DELFI apdovanojimas.
Už profesorę E. Juozaitytę balsavo  net 6449 skaitytojai.  DELFI profesorei  dovanojo dailininkės Astos  Stasionytės  paveikslą.

DELFI (A.Solomino) nuotr.


 vir Į viršų

Lions klubo parama

Kauno klinikų Akių ligų klinikoje, tęsdami ilgametį glaudų bendradarbiavimą, lankėsi Kauno Lions klubo nariai ir, kaip ir kasmet, įteikė paramą Vaikų akių ligų skyriui. Šį kartą Kauno Lions klubo parama - šeši daugkartiniai zondai, skirti vaikų ašarų latakų zondavimui. Per metus šie zondai bus reikalingi ir panaudojami maždaug 200 mažųjų pacientų. Akių ligų klinikos vadovas prof. Vytautas Jašinskas dėkojo Kauno Lions klubui už nuolatinę pagalbą ir bendradarbiavimą, kuris yra veiksmingas dalyvaujant įvairiose programose ir projektuose. Padedant Lions klubui, Akių ligų klinika dalyvavo jungtiniame PSO ir Kauno klinikų projekte „Išvengiamo aklumo Lietuvoje prevencija“. Remiant Lions klubams, Akių donorinio banko darbuotoja turėjo galimybę mokytis ir įgyti tarptautinį kvalifikaciją įrodantį sertifikatą.

Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

Vasario 28-oji-retų ligų diena

Retų ligų diena minima nuo 2008 metų vasario 28 ar vasario 29 dieną. Jos tikslas – atkreipti visuomenės, politikų, valdžios, medikų ir visų, kurie neabejingi dėmesį į sergančiųjų retomis ligomis, problemas. Pastebėta, kad, nors retos ligos labai skirtingos, problemos, su kuriomis susiduria pacientai ir jų šeimos – labai panašios. Dauguma šių problemų kyla dėl žinių ir žinojimo stokos.
Pagal Europos sąjungoje galiojantį apibrėžimą, reta liga – tai tokia liga, kuria per visą gyvenimą suserga 1 iš 2000 žmonių ir mažiau Didžioji dalis retų ligų yra dar retesnės, pvz., 1 iš milijono ar dar mažiau. Reta liga gali sirgti bet kokio amžiaus asmenys. Bendri šių ligų bruožai yra tokie:
• Retos ligos dažnai yra sunkios, lėtinės, sukeliančios negalią ar net mirtinos;
• 50% šių ligų prasideda vaikystėje;
• Sergančiųjų retomis ligomis ir jų šeimų gyvenimo kokybė ir funkcionavimas visuomenėje dažnai yra apribotas.
Nors atskiromis retomis ligomis serga nedaug asmenų, bendras šių ligų skaičius – apie 6000-8000. Todėl pacientų su retomis ligomis yra daug. Manoma, kad retosios ligos pažeidžia apie 6% Europos Sąjungos piliečių (apie 30 milijonų ES gyventojų, apie 200 000 Lietuvos gyventojų). Aštuonios iš dešimties šių ligų turi genetinį pagrindą. Verta paminėti, kad kiekvienas iš mūsų esame 6-8 paveldimų ligų nešiotoju (nešiotojas dažniausiai yra visiškai sveikas asmuo, tačiau dviejų tos pačios ligos nešiotojų porai yra rizika susilaukti sergančių palikuonių). Taigi, reta liga gali sirgti kiekvienas, ji gali paliesti kiekvieną šeimą. Pasaulyje į retas ligas dėmesys atkreiptas jau prieš tris dešimtis metų, Europoje – maždaug prieš dešimt metų. Kuriami informaciniai tinklai ir pagalbos linijos pacientams, steigiamos pacientų organizacijos, remiami gydymo ir diagnostikos bei mokslinių tyrimų centrai ir jų tarptautinis bendradarbiavimas, tarptautinis pacientų bei diagnostinių tyrimų mobilumas. Stengiamasi įtvirtinti tokiuose tarptautiniuose dokumentuose, kaip Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija, įtvirtintos lygiateisiškumo ir sveikatos paslaugų prieinamumo nuostatos, kurios minimos ir Lietuvos Konstitucijoje (53, 29 str.)
Pastaruoju metu ES ir kitos išsivysčiusios šalys į retąsias ligas atkreipė ypatingą dėmesį. Vis daugiau Europos šalių sukuria nacionalines veiksmų programas, susijusias su Retomis ligomis (ES 2009 m. Rekomendacija dėl veiksmų Retų ligų srityje ragina šalis nares iki 2013 m. baigti kurti nacionalines strategijas retų ligų srityje .

 vir Į viršų

Pirmą kartą Kauno klinikose atlikta vidinės miego arterijos aneurizmos operacija

Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje sausio pabaigoje du kraujagyslių chirurgai- dr. Donatas Inčiūra ir Tadas Danilevičius atliko pirmą vidinės miego arterijos ekstrakranijinės dalies didelės (gigantinės) aneurizmos operaciją Kauno mieste. Operacijos metu pavyko pilnai pašalinti aneurizmos maišą nepažeidžiant šalia esančių nervų, o vidinės miego arterijos vientisumą atstatyti susiuvant arterijos galus. Pacientė dešimtą parą po operacijos išvyko ambulatoriniam gydymui be nusiskundimų ar neurologinių simptomų.

Vidinės miego arterijų ekstrakranijinės dalies aneurizmos yra retos. Dažniausia aneurizmų atsiradimo priežastis yra aterosklerozė. Taip pat būna mikozinių ir netikrųjų aneurizmų dėl arterijos sienelės infekcijos, traumos ar po vidinės miego arterijos endarterektomijos. Negydomos miego arterijų aneurizmos vis didėja, o susidariusiame aneurizmos maiše pradeda kauptis pasieniniai trombai, kurie gali nukeliauti į smegenų arterijas, sukeldami insultą. Smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomai pasireiškia apie 60% ligonių, sergančių vidinės miego arterijos ekstrakranijinėmis aneurizmomis. Didėjančios vidinės miego arterijų aneurizmos gali spausti galvos nervus, sukeldamos jų spaudimo simptomus, taip pat jos gali plyšti.

Sergantieji vidinės miego arterijos aneurizmomis dažniausiai skundžiasi pulsuojančiu dariniu kakle, galvos skausmais, plintančiais į akiduobę, kaklo tempimo jausmu. Kai kuriems ligoniams pasunkėja rijimas, atsiranda smegenų išemijos simptomai. Kakle įprastai čiuopiamas pulsuojantis tumoras.

Vidinės miego arterijos aneurizmoms diagnozuoti naudojamas ultragarsinis, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas ir angiografinis tyrimai. Vidinės miego arterijų ekstrakranijinės dalies aneurizmos dažniausiai gydomos chirurginiu būdu. Operacijos metu siekiama pašalinti aneurizmą, nepažeidžiant šalia einančių periferinių nervų ir atstatyti kraujotaką vidinėje miego arterijoje. Sunkiausia būna operuoti pacientus, turinčius didelę (gigantinę) vidinės miego arterijos ekstrakranijinės dalies aneurizmą, nes pati aneurizma užima visą erdvę, kurioje chirurgas turi dirbti. Retais atvejais galima atlikti aneurizmos endovaskulinį protezavimą ir taip išsaugoti smegenų kraujotaką. Jei aneurizma gigantinė ir pereinanti į kaukolės ertmę, tada jos neįmanoma pašalinti chirurgiškai ir yra neįmanomas endovaskulinis protezavimas, tada bandoma užtrombuoti aneurizmą endovaskuliariai ar perrišti vidinę miego arteriją būdu, o kraujotaką atstatyti apeinamąja ekstraintrakranijine arterine jungtimi.

Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika yra viena pagrindinių Europoje kraujagyslių chirurgijos centrų, kurioje jau dešimtmetį sėkmingai atliekamos sudėtingos kompleksinės miego arterijų ir širdies operacijos.

Asmuo kontaktams:
Dr. Donatas Inčiūra
Tel: 8 686 99369


 vir Į viršų

Europos Epilepsijos Diena

2011 metais pirmą kartą bus pažymima Europos Epilepsijos Diena. Tokį sprendimą 2010 metais priėmė Tarptautinis Epilepsijos Biuras, vienijantis viso pasaulio epilepsija sergančiųjų organizacijas ir Tarptautinės Lygos prieš Epilepsiją Europos komisiją. Gavus palaikymą iš Pasaulinės sveikatos organizacijos bei po konsultacijų su Lygos padaliniais buvo nuspręsta, kad Europos Epilepsijos diena vyks antrąjį vasario pirmadienį, o pirmąjį kartą tokia diena bus pažymima vasario 14 dieną, t.y. šventojo Valentino, kuris yra ne tik meilės, bet ir sergančiųjų epilepsija globėjas, dieną.

Europos Epilepsijos dienos tikslas – plačiai nušviesti visuomenę apie problemas, susijusias su epilepsija. Europoje apie 6 mln žmonių serga epilepsija, Lietuvoje – apie 18 tūkstančių. Visi šie žmonės turi teisę į tinkamą gydymą, išsilavinimą, darbą. Vasario 14 dieną numatoma ES Parlamentui Strasbūre pateikti iniciatyvas, susijusias su epilepsija sergančiųjų medicininėmis bei socialinėmis problemomis bei siekiant paramos, priimant teisinius sprendimus. Taip pat skatinama, kad kiekviena Europos valstybė pažymėtų šią dieną įvairiuose lygmenyse, nušviečiant sergančiųjų ir jų šeimų problemas, šiuolaikinės pagalbos standartus, sklaidant su liga susijusius mitus, diskutuojant apie socialinius, darbo, teisinius apribojimus bei ieškant sprendimo būdų.

Lietuvos epileptologijos draugija kartu su Lietuvos epilepsija sergančiųjų integracijos asociacija (LESIA) bei epilepsija sergančiųjų ir jų rėmėjų draugija, remdama šią iniciatyvą, inicijuoja organizuoti renginius, kuriais būtų atkreipiamas dėmesys į mūsų visuomenės narius, sergančius epilepsija bei patiriančius su liga susijusius apribojimus, vis dar egzistuojančius prietarus bei nuostatas. Planuojama neapsiriboti oficialia Dienos data ir renginius vykdyti visą vasario mėnesį.

Vasario 11 dieną numatoma diena Seime. Dalyvaus specialistų ir pacientų organizacijų atstovai, sveikatos komiteto nariai, bus surengta spaudos konferencija.

LESIA, kuri vienija 6 asocijuotas nares (Vilniaus, Panėvėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Pasvalio), planuoja organizuoti renginius visuomenei šiuose regionuose, pasitelkiant savivaldos institucijas, benduomenę, specialistus. Epileptologijos draugijos nariai prisidės prie LESIA organizuojamos akcijos (regioninių narių kontaktus galima rasti www.lesia.lt ).

Kaune planuojama organizuoti apvalaus stalo diskusijas, kuriose epilepsija sergantieji ir jų artimieji kviečiami dalintis problemomis bei jų sprendimo patirtimi, dalyvaujant gydytojams ir socialiniams darbuotojams.

Tikimasi, kad į Europos epilepsijos dienos paminėjimą aktyviai įsitrauks savivaldybės, vietinės žmonių su negalia organizacijos, sveikatos priežiūros įstaigų administracija, ugdymo įstaigos, žiniasklaidos atstovai, padėdami nušviesti sergančiųjų problemas, pristatyti šiuolaikinius pagalbos būdus, išsklaidyti su liga susijusius mitus.

Lietuvos epileptologijos draugija viliasi, kad ši akcija suteiks naujų impulsų tobulinant pagalbą epilepsija sergantiems Lietuvoje.

Lietuvos epileptologijos draugijos vardu,
Nerija Vaičienė-Magistris

Daugiau informacijos:
Prof. Nerija Vaičienė-Magistris
Tel. darbo 8 37 326213
nerija.vaiciene@kaunoklinikos.lt

Prof. Milda Endzinienė
Tel. darbo 8 37 326811
Lietuvos epileptologijos draugija
milda.endziniene@gmail.lt


 vir Į viršų

Baltarusijos gydytojai plaučių transplantacijos pagrindų mokėsi iš Kauno klinikų medikų

Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje, vadovaujamoje prof. Rimanto Benečio, lankėsi dvidešimt įvairių specialybių gydytojų– kardiologų, imunologų, anesteziologų, širdies chirurgų ir plaučių chirurgų iš Minsko. Vizito tikslas - savo šalyje pradėti plaučių ir širdies – plaučių komplekso transplantacijos programą, kurios paruošiamieji darbai jau yra baigiami. Svečiai iš Minsko atvyko pasisemti patirties iš Kauno klinikų medikų, kurie plaučių ir širdies plaučių komplekso transplantacijas vykdo nuo 2007 m. Iš viso Kauno klinikose jau yra atliktos šešios plaučių transplantacijos ir dvi širdies-plaučių komplekso transplantacijos operacijos.
Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje svečiai iš Baltarusijos išklausė intensyvų seminarą įvairiais su plaučių transplantacija susijusiais klausimais: laukiančiųjų plaučių ir širdies plaučių komplekso transplantacijos eilės sudarymas ir laukiančiųjų priežiūra, donorų tokioms transplantacijos atranka, organų paėmimo chirurginė technika, anestezijos taikymas plaučių transplantacijos metu, chirurginė plaučių ir širdies plaučių persodinimo technika, pacientų reabilitacija.
Minsko respublikiniame moksliniame praktiniame centre “Kardiologija“, jau yra atliktos 22 širdies transplantacijos ir šiuo metu Baltarusijoje yra baigiami paruošiamieji darbai, pradedant plaučių bei širdies-plaučių transplantacijos programą. Šią programą planuojama vykdyti ir onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose atlikta plaučių persodinimo operacija

Kauno klinikose buvo atlikta plaučių persodinimo operacija. Plaučiai persodinti vidutinio amžiaus moteriai, kuri į  laukiančių skubios plaučių transplantacijos operacijos sąrašą buvo įtraukta prieš pustrečio mėnesio. Pacientės būklė iki transplantacijos operacijos buvo labai sunki, kvėpuoti ji galėjo tik deguonies pagalba. Donoro plaučiai į Kauno klinikas, lydint policijos ekipažui, buvo atvežti iš Vilniaus, kur jau laukė medikų brigada, vadovaujama Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovo prof. Rimanto Benečio. Plaučių persodinimo operacija, užtrukusi apie 4val, praėjo sėkmingai. Šiuo metu pacientės būklė yra stabili, ji jau gali savarankiškai kvėpuoti.

Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai


 vir Į viršų

Gerumo kristalai– garsiems medikams

Kaip ir kiekvienais metais, gerais, gražiais darbais, poelgiais pasižymėjusius kauniečius Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas miesto  Rotušėje apdovanojo Gerumo kristalu. Šiemet jų – 26. Tarp apdovanotųjų ir garsūs  medikai.

Profesoriui Jurgiui Brėdikiui – Lietuvos kardiochirurgui  Mokslų akademijos akademikui,  žmogui,  prijaukinusiam širdį ir nuo mirties išgelbėjusiam  tūkstančius žmonių, vienam iš širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo pradininkų Gerumo kristalas įteiktas už suteiktą viltį gyventi ir visuomeninę veiklą.

Gerumo kristalu apdovanotas ir prof. Vytautas  Kuzminskis, Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovas, aktyviai propaguojantis organų donorystę ir taip gelbstintis gyvybes. Juk donorystė - tarsi paskutinis mirusiojo geras darbas, galintis išgelbėti ne vieno žmogaus gyvybę.

Įteikdamas apdovanojimus meras A.  Kupčinskas  padėkojo už iniciatyvas, už kilnumą, geraširdiškumą. „Linkiu tikėjimo, vilties, dėkoju visiems už iniciatyvas, už darbus, už jūsų gerumą, kurio niekada nebūna per daug", - kalbėjo  meras.

Gerumo kristalų apdovanojimas skiriamas už širdies gerumą, už dideles, neatlyginamas pastangas, už nekasdienį sumanymą, dėmesį neįgaliesiems, už patriotizmą, pilietiškumą.

Šiais metais Gerumo kristalas pasikeitęs,  puošnesnis. Jame puikuojasi ne tik Kauno herbas. Įrašytas  apdovanotojo asmens vardas, pavardė ir informacija, už kokius darbus įteiktas Gerumo kristalas.


 vir Į viršų

Kauno klinikų Krūtų ligų centras - Pasaulinio krūtų centrų tinklo narys

Kauno klinikų Krūtų ligų centras, kuriame teikiama kompleksinė pagalba krūtų ligomis sergančioms moterims, gruodžio gale buvo priimtas į Pasaulinį Krūtų centrų tinklą (Senonetwork). Šis tinklas yra pirmas tarptautinis tinklas, jungiantis tik multidisciplininę pagalbą krūties vėžiu sergantiems pacientams teikiančius centrus. Kauno klinikų Krūtų ligų centras atitiko visus kriterijus, keliamus šio tinklo ir buvo priimtas kaip pilnateisis narys.

Senonetwork tikslas yra tobulinti teikiamą pagalbą krūties vėžiu sergantiesiems Europoje ir visame pasaulyje. Pasak Krūties ligų skyriaus vadovo, prof. Algirdo Boguševičiaus, narystė tarptautiniame tinkle  visų pirma yra įvertinimas , kad visa skyriaus organizacinė ir funkcinė struktūra, teikiamų paslaugų kokybė atitinka labai aukštus pasaulinius standartus, keliamus multidisciplininiam centrui. Taip pat šio centro specialistams ši narystė suteiks nemokamą prieigą prie publikacijų bei leidinių, informaciją apie konferencijas bei seminarus, galimybę keistis visa patirtimi, organizuojant pagalbą krūties ligomis sergantiems pacientams.

Daugiau informacijos:
Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel.:8 68268423, el.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt


 vir Į viršų

Trejų metų amžiaus tapytoja surengė pirmąją parodą

Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje trejų metų amžiaus tapytoja Laimė Leščinskaitė atidarė savo pirmąją tapybos darbelių parodą ir pakvietė visus klinikos darbuotojus į parodos atidarymą. Parodėlės pavadinimas „Čia mano pradžia“, o parodėlę sudaro apie 20 mergaitės įvairia technika nutapyti darbeliai. Pasak Laimės mamos, pavadinimas parinktas neatsitiktinai-Laimė gimė Kauno klinikose ir kurį laiką teko praleisti Naujagimių ligų skyriuje, todėl šis skyrius ir pasirinktas mažosios piešėjos parodėlės eksponavimui.  

Kaip pasakojo Laimės auklėtoja, mergaitė tapo nuo labai anksti - mėgsta ryškias spalvas, piešti pirštukais ir didelio formato popieriaus lapus, todėl dauguma piešinių - dideli.

 

Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

Naujagimių skyriuje lankėsi mokiniai

Artėjančių Šv. Kalėdų proga Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje lankėsi Kauno Jėzuitų gimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su auklėtoja. Šiam vizitui mokiniai ruošėsi ilgai - mezgė mažytes kojinytes, liemenes ir kepurėles naujagimiams, o per darbų pamokas kepė sausainius, kuriais pavaišino Naujagimių skyriuje kartu su savo vaikučiais gulinčias mamas. „Norėjome pasidalinti šventine nuotaika ir galbūt šiek tiek praskaidrinti čia gulinčių mamų dieną“ - pasakojo vaikai.

Naujagimių skyriaus slaugytojos parodė vaikams naujagimių reanimaciją ir pasakojo apie neišnešiotus naujagimius, jų priežiūrą, rodė nuotraukas, iš kokių mažyčių vaikučių išauga dideli vaikai. Vėliau vaikai klausėsi paskaitos apie gyvybę, jos vertę ir trapumą.

Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

Kauno klinikų Akių ligų klinika – akredituota Europos oftalmologų tarybos

Kauno klinikų Akių ligų klinika buvo įtraukta į Europos oftalmologų tarybos akredituotų oftalmologijos  klinikų sąrašą. Akių ligų klinikoje vasaros gale apsilankę Europos oftalmologų tarybos prezidentas Marco Hawlina ir viceprezidentas Wagih Aclimandos spalį vykusiame susitikime Briuselyje patvirtino, kad Kauno klinikų Akių ligų klinika atitinka keliamus reikalavimus.

Europos oftalmologų tarybos akreditacija reiškia, kad sertifikuotoje klinikoje yra tinkamos sąlygos rezidentų ruošimui pagal bendrus Europoje reikalavimus. „Kadangi rezidentų parengimas nėra vien tik mokslas, bet ir klinikinis jų paruošimas, akredituojamoje klinikoje turi būti atitinkama klinikinė bazė. Mūsų klinikoje atliekamų operacijų skaičiai ir procedūrų apimtys, pateikti Europos oftalmologų tarybos prezidentui ir auditoriams, buvo iš tiesų įspūdingi“-pasakojo Akių ligų klinikos vadovas prof. Vytautas Jašinskas. Pagal Europos oftalmologų tarybos reikalavimus, rezidentų mokymo trukmė- ketveri metai.

Europos oftalmologų tarybos sertifikatas užtikrina gydytojų mainus- gydytojai iš Lietuvos gali vykti stažuotei ir patirties pasidalijimui į bet kurią akredituotą Oftalmologijos centrą Europoje, taip pat gydytojai gali atvykti ir iš svetur.

Asmuo kontaktams:
Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel: 8 682 68423
El. paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt


 vir Į viršų

Lapkritis- plaučių vėžio žinomumo mėnuo

Lapkritis - plaučių vėžio žinomumo mėnuo. Šį mėnesį Kauno klinikų pulmonologai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į šią ypač klastingą onkologinę ligą.

Plaučių vėžiu suserga vis jaunesni žmonės, o kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų, maždaug 1300 pacientų miršta. Būtent plaučių vėžys lemia didžiausią mirtingumą - susirgus kitomis onkologinėmis ligomis, pavyzdžiui prostatos ar krūtų vėžiu - išgyvenamumas iki  5 metų yra daug didesnis.

Ilgesnį išgyvenamumą lemia ankstyva diagnostika, todėl svarbu, kad pacientai, turintys rizikos veiksnius, į gydytoją specialistą kreiptųsi kuo anksčiau. Anksti nustačius plaučių vėžį, išgyvenamumas ženkliai pailgėtų, tačiau anksti aptikti plaučių naviką yra sudėtinga - tam reikalinga gydytojo patirtis ir modernūs diagnostikos būdai. Vienas  iš jų - endobronchinis tyrimas ultragarsu. 

Kita su plaučių vėžiu susijusi problema- plaučių vėžys gali vystytis ne vienerius metus ir nesukelti specifinių simptomų. Plaučių vėžio simptomai yra bendri ir gali būti būdingi ir kitoms ligoms-kosėjimas, skrepliai, dususis. Tokie simptomai yra būdingi ir astmai, bronchitui, plaučių uždegimui. Susirūpinti turėtų kiekvienas, kuriam padažnėja kosulys, pasunkėja dusulys, atsikosėjama krauju.

Pats didžiausias rizikos veiksnys- rūkymas. Susirgti rizikuoja ne tik pats rūkantysis, bet ir tie, kurie daug ir dažnai kvėpuoja tabako dūmais.

Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai


 vir Į viršų

Kauno klinikų Akių audinių donorinio banko darbuotoja gavo tarptautinį sertifikatą

Kauno klinikų Akių donorinio banko darbuotoja, bendrosios praktikos slaugytoja Edita Aleksandravičienė po trijų savaičių mokymų Prahoje, įgijo tarptautinį sertifikatą, įrodantį asmens, dirbančio akių donorių audinių banke, kvalifikaciją. Akių ligų klinikos vadovo prof. Vytauto Jašinsko teigimu, išvykti mokytis į Prahą buvo sudėtinga. Labai daug padėjo Kauno Lions klubas, tarpininkaudamas per Tarptautinę Akių ir Audinių Bankų Federaciją (JAV) kad akių banko darbuotoja iš Lietuvos būtų priimta mokytis. Kelionę finansavo Kauno ir Čiurlionio Lions klubai.

Pasak akių banko darbuotojos E. Aleksandravičienės, per tris savaites išmokti teko tikrai nemažai. Mokymo programa buvo skirta audinių banko darbuotojams, ją sudarė praktiniai darbai ir egzaminas. “Pirmiausia tai buvo galimybė pamatyti, kaip dirba Akių banko komanda. Prahoje dirbau kartu su komanda, stebėjau, kaip paimamos ragenos iš donoro, kartu atlikau paėmimą, ištyrimą, konservavimą, paskirstymą. Kursuose išmokau dirbti veidrodiniu ragenos mikroskopu ir sužinojau, kokius veiksmus galima atlikti tobuliau. Grįžus į Lietuvą sėkmingai atlikau donorinių ragenų ištyrimą“ pasakojo E. Aleksandravičienė.

Pagal naujausius mokslinius duomenis, nuo donorinės ragenos paėmimo iki persodinimo gali praeiti 14 dienų, o nuo mirties iki paėmimo gali praeiti 20 val. Pasak prof. V. Jašinsko, tai labai pagerina sąlygas donorystei. Anksčiau buvo laikomasi strategijos, kad ragena turi būti paimta iki 12val po mirties, tačiau pagal naujausius mokslinius duomenis galima laukti 20val.

Remiantis statistika, Europoje 100 000 gyventojų per metus reikia persodinti 12 ragenų. Pagal šiuos duomenis, Lietuvai per metus gali reikėti transplantuoti apie 350 ragenų. Tačiau realybė yra kitokia- visoje Lietuvoje per metus persodinama maždaug 50 ragenų.

Asmuo kontaktams:
Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai
Tel. 8 682 68423
El.paštas: atstove.spaudai@kmuk.lt


 vir Į viršų

Europos anesteziologų draugijos Edukacijos komiteto inauguraciniai kursai

Pirmą kartą Lietuvoje, Druskininkuose įvyko Europos anesteziologų draugijos Edukacijos komiteto kursai. Šie kursai buvo organizuoti pagal oficialią Europos anesteziologų draugijos Edukacijos komiteto patvirtintą programą. Programoje numatyti šeši kursai, apimantys visą anesteziologijos ir intensyvios terapijos problematiką.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anesteziologijos klinika, iniciavusi kursų rengimą, tapo Europos anesteziologų draugijos Edukacijos komiteto oficialiu regioniniu centru, įgaliotu atstovauti draugijos gydytojų anesteziologų-reanimatologų kvalifikacijos kėlimo koncepciją bei vykdyti šiuos kursus. Europos anesteziologų draugijos Edukacijos komitetas siekia nuolat tobulinti gydytojų anesteziologų-reanimatologų kvalifikaciją. Galutinis jos tikslas – Europos anestezijos diplomas, kuris yra kokybės anesteziologijos klinikinėje praktikoje standartas ir patvirtinimas.

Pirmieji kursai, remiant Lietuvos gydytojų sąjungai, vyko dalyvaujant Lietuvos sveikatos mokslų ir Lilio universitetų specialistų ir mokslininkų lektorių grupei: Europos anesteziologų draugijos Edukacijos komiteto prezidentui profesoriui Filipui Šerpereliui (Phillipe Scherpereel) iš Lilio universiteto, dr. Andriui Macui, dr. Arūnui Gelmanui, doc. Jūratei Gudaitytei, doc. Ramūnui Tamošiūnui, dr. Giedrei Bakšytei, dr. Tadui Lenkučiui, prof. Edmundui Širvinskui, Linui Pieteriui iš Kauno klinikų.

Europos Anesteziologų draugijos Edukacijos komiteto prezidento atliktas auditas buvo ypač palankus regioniniam centrui ir jo akreditacijai. Profesorius viešėjo Kauno klinikų Anesteziologijos klinikoje ir susipažino su anesteziologinės pagalbos organizavimu, kurį įvertino labai teigiamai.

 

 

 

Dr. Andrius Macas

Anesteziologijos klinios vadovas


 vir Į viršų

Kauno klinikų urologai atliko sudėtingą šlapimo pūslės operaciją

Operuodami invazinį šlapimo pūslės vėžį jaunam 40 metų amžiaus vyrui, Kauno klinikų Urologijos klinikos gydytojai pritaikė Lietuvoje dar retą metodiką - pašalinę šlapimo pūslę, iš plonosios žarnos segmento suformavo naują, prisiūdami ją prie šlaplės.

Pasak gydytojo urologo dr. Stasio Auškalnio, gydant invazinį, sistemiškai neišplitusį šlapimo pūslės vėžį, rekomenduojama šalinti šlapimo pūslę (vyrams – kartu su prostata, moterims – kartu su gimda, makštimi ir kiaušidėmis), kartu atliekant limfonodektomiją. Vienas iš operacijos etapų yra šlapimo nuosrūvio suformavimas. Ši problema sprendžiama įvairiai. Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai taikoma metodika yra šlapimą nesulaikančio rezervuaro suformavimas, kai prie izoliuoto plonosios žarnos segmento vieno galo prijungiami šlapimtakiai, o kitas segmento galas išvedamas per pilvo sieną (suformuojama stoma – urostoma). Po šitokia metodika atliktos operacijos, nors ji sukelia mažiausiai komplikacijų, iškyla gyvenimo kokybės problema - pacientams visą gyvenimą tenka prie pilvo sienos klijuoti šlapimą surenkančius maišelius. Kita metodika yra šlapimą sulaikančio rezervuaro suformavimas. Vienais atvejai šiuos rezervuarus pacientams reikia kateterizuotis patiems, kitais atvejais – rezervuaras yra prisiuvamas prie šlaplės ir pacientai šlapinasi natūraliu būdu.

Šiuo atveju, invaziniu vėžiu sergančiam jaunam, 40 metų amžiaus vyrui, buvo nuspręsta pritaikyti per pastaruosius 2 dešimtmečius pasaulyje vis labiau populiarėjančią operaciją gydant invazinį šlapimo pūslės vėžį – radikalią cistektomiją suformuojant šlapimo rezervuarą iš plonosios žarnos segmento ir prijungiant jį prie šlaplės (ortotopinė šlapimo pūslė). Šią operaciją atliko KMUK Urologijos klinikos gydytojai dr. S. Auškalnis, doc. Daimantas Milonas, Urologijos klinikos vadovas doc. Mindaugas Jievaltas, kartu su konsultantu gyd. urologu Steven Joniau iš Belgijos, Liuveno universitetinės ligoninės. Pasak dr. S Auškalnio, nors tokia operacija yra techniškai sudėtingesnė, ji padeda išlaikyti gyvenimo kokybę. Šia metodika atlikta šlapimo pūslės operacija Kauno klinikose antroji. Ankstesnė buvo atlikta prieš dešimt metų.

Šia metodika atlikta operacija turi ir savas komplikacijas, specifinės prižiūros reikalaujantį ankstyvą ir vėlesnį pooperacinį laikotarpį.  Dėl ilgalaikio žarnos gleivinės kontakto su šlapimu gali vystytis įvairūs elektrolitų, vitaminų apykaitos sutrikimai. Taip pat naujai suformuotame rezervuare gali formuotis akmenys, vystytis infekcija. Naujai suformuota pūslė neturi jautrumo, todėl žmogus nejaučia, kada ji prisipildo. Todėl turi ją treniruoti, didinti talpą - dienos ir nakties metu šlapintis nustatytais laiko intervalais ir t.t. Po operacijos yra tam tikra šlapimo nelaikymo rizika. Todėl ši operacija dažniausiai pasirenkama jauniems, motyvuotiems pacientams, kurie gali dažnai lankytis kontrolei, gali save prisižiūrėti ir vertinti savo būklę. Pasak medikų, po trijų mėnesių, nesant komplikacijų, pacientas galės tęsti darbinę veiklą.

Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai


 vir Į viršų

Pasaulinė žvynelinės diena

Paskutinį spalio penktadienį Kauno Klinikose buvo paminėta Pasaulinė žvynelinės diena. Šiemet ji skirta vaikų žvynelinės problemai. Taip norima priminti, kad žvynelinė yra dažna vaikų liga. Trečdalis pacientų ja suserga vaikystėje. Išbėrimai matomose kūno srityse, nerimas dėl neišgydomos ligos, o kartais ir sunki žvynelinės eiga kelia didelę psichologinę įtampą vaikams ir jų tėvams. Deja, mokslo įrodymais pagrįstų vaikų žvynelinės gydymo metodų stokojama. Nors vaikai dažniausia serga lengva žvynelinės forma, tačiau viena svarbiausių priežasčių, kodėl ją reikia greitai ir efektyviai gydyti -  yra psichologinis stresas vaikui ir tėvams, sužinojus apie nepagydomą ligą.

Žvynelinės dienos paminėjimo proga buvo surengta konferencija „Dermatologijos ir venerologijos aktualijos“, kurią organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas, Lietuvos dermatovenerologų draugija bei Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija. Konferencijoje dalyvavo ne tik daugybė gydytojų – specialistų, bet ir garbūs Lietuvos Respublikos Seimo, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos atstovai bei kviestiniai užsienio lektoriai.

Prieš prasidedant konferencijai vyko apskritojo stalo diskusija tema „Sunkios žvynelinės kontrolė“, kurios metu buvo aptartas sunkia žvynelinės forma sergančiųjų gydymas, vaistai, nauji ir efektyvūs gydymo metodai, sergančiųjų žvyneline gyvenimo kokybė. Vėliau žvynelinės gydymo aktualūs klausimai buvo aptarti konferencijoje, kurioje pranešimus skaitė ir Kauno Klinikų, ir kitų gydymo įstaigų specialistai dermatovenerologai, taip pat garbus svečias iš Vokietijos, Kylio universiteto, prof. habil. dr. E. Christophers, kalbėjęs apie biologinius vaistus žvynelinės gydymui.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žvyneline serga apie 125 mln. gyventojų, ligos paplitimas – 4 proc. Lietuvoje tikslių šios ligos epidemiologinių duomenų nėra.

Žvyneline kiekvienas serga savaip. Dažniausiai išberiami alkūnių ir kelių tiesiamieji paviršiai, galvos plaukuotosios dalies oda. Visą kūną liga pažeidžia tik nedaugeliui. Dešimtadaliui pacientų išsivysto luošinantis artritas.Manoma, kad kai kurie žmonės polinkį sirgti žvyneline paveldi. Ši liga gali prasidėti bet kuriuo gyvenimo tarpsniu. Ją išprovokuoja infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai, stresas, vaistai, traumos, cheminiai ir fiziniai dirgikliai. Žvynelinės priežastis neaiški, bet gerai žinoma, kokie yra jos simptomai, kaip pažeidžiama oda ir koks sudėtingas šios ligos gydymas. Kad liga būtų suvaldyta, reikalinga nuolatinė odos priežiūra, sveika gyvensena, psichologinė pusiausvyra, artimųjų ir visuomenės parama, nepavėluotas ir neretai ilgas gydymas. Įrodyta, kad žvynelinė pacientų gyvenimo kokybę pablogina panašiai kaip lėtinės širdies ligos, cukrinis diabetas ar piktybiniai navikai, nesvarbu, lengva, vidutinė ar sunki jos eiga.

 

 

 

Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

Konferencija „Aritmija Lietuva 2010“

Spalio 15-16d. Kaune įvyko 10 - oji Tarptautinė konferencija „Aritmija Lietuva 2010“, nagrinėjanti aktualius širdies ritmo sutrikimų gydymo klausimus.

Tokios konferencijos vyksta kas dveji metai, jos organizuojamos pakaitomis Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje. Šiemet konferencija  buvo surengta  Kaune - mieste, kur jos ir pradėtos organizuoti nuo 1992m. Konferenciją organizavo Kauno krašto kardiologų draugija, kartu su Lietuvos kardiologų draugija ir Lietuvos širdies asociacija. Šių metų konferencijoje dalyvavo apie 250 gydytojų kardiologų iš visos Lietuvos, taip pat ir Latvijos, Baltarusijos ir Rusijos.

Konferenciją atidarė ir visiems susirinkusiems sveikinimo žodį tarė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius ir konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas Remigijus Žaliūnas. Konferencijos atidarymo ceremoniją papuošė trumpas Baltijos gitarų kvarteto koncertas.

Į konferenciją skaityti pranešimų, šalia lietuvių lektorių,  atvyko ir pranešėjai iš užsienio: Thomas Gaspar, kalbėjęs apie epikardinės skilvelinės tachikardijos abliaciją, (Vokietija), prof. Josef Kautzner (Čekija) kalbėjęs apie techninius resinchronizuojančio EKS aspektus, ,dr. Audrius Brėdikis, (JAV)-„Širdies aritmijų krioabliacija".

 Lietuvos kardiologai turėjo galimybę dalyvauti diskusijose, svarstant naujausius bazinės aritmologijos, medikamentinio ir intervencinio ritmo sutrikimų gydymo klausimus, buvo pristatomos implantuojamų prietaisų, naudojamų kardiologijoje, naujovės. Satelitinių pranešimų metu buvo pristatyti seniai laukti nauji vaistai, skirti aritmijų, ypač - prieširdžių virpėjimo gydymui Šiandien Lietuvoje yra užregistruoti net 154 preparatai, skirti padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti, tačiau sutrikusio širdies ritmo gydymui skirtų vaistų yra vos keletas. Naujieji vaistai turėtų suteikti daugiau galimybių, gydant Lietuvos pacientus.

Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

Klinikose paminėta visų gydytojų globėjo - šv. Luko šventė

Spalio 18d. visame pasaulyje yra minima šv. Luko-  gydytojų globėjų diena. Jau tradiciškai ši diena buvo švenčiama ir Kauno klinikose. Šia proga Klinikų šv. Luko vardo koplyčioje iškilmingas šv. Mišias aukojo Jo Ekscelencija Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo Kauno klinikų kapelionai - vyr. kapelionas kun. Artūras Kazlauskas, kun. Vitas Kaknevičius ir kun. Nerijus Šmerauskas. Už visus gydytojus, slaugytojas ir Klinikose besigydančius pacientus meldėsi gausiai susirinkę Klinikų administracijos atstovai ir medicinos personalas. Šv. Mišių liturgiją papuošė Klinikų moterų vokalinio ansamblio „Kolegės“, vadovaujamo Antano Kelmelio, giedojimas.

Homilijos metu arkivyskupas S. Tamkevičius dėkojo visiems medikams už jų šventą pašaukimą padėti kenčiančiam žmogui. Ganytojas pabrėžė, kad bet kurios profesijos, o ypač gydytojo, krikščioniškasis liudijimas yra be galo svarbus šių dienų žmogui. „Evangelistas Lukas, kuris kaip žinome, buvo gydytojas, buvo siunčiamas į šį pasaulį skelbti gerąją naujieną. Šiandieniniame pasaulyje yra  labai svarbus paprasto žmogaus žodis - mūsų dvasiškių, kunigų ar vyskupų žodis, ne visada vienareikšmiškai priimamas. Atrodytų, jog dvasiškio yra tiesiog tokia profesija – jis kalba, nes taip reikia.  Tačiau kai savo žodžiu ar gražiu krikščioniško gyvenimo pavyzdžiu Kristų liudija kitos profesijos atstovas, ypač gydytojas, tas žodis turi savo spalvą ir kur kas lengviau priimamas. Dievo žodis gali būti lengviau priimamas iš to, kuris kartais žmogui padovanoja labai daug - sveikatą ir gyvybę. Žmogus, pajutęs dėmesį ir pagarbą, gal net gydytojo meilę ir prielankumą, jo žodį ir pavyzdį priima kaip labai svarbų ar net lemiamą“- kalbėjo arkivyskupas.

Ganytojas kalbėjo, kad Šv. Lukas buvo garsus ne tik tuo, kad buvo gydytojas ir parašė Evangeliją ir Apaštalų darbų knygą, tačiau ir tuo, kad jis  turėjo būti gerai pažįstamas su Jėzaus  Motina Marija - Luko Evangelijoje yra tokių epizodų, kurių nėra kitur. „Luko Evangelijoje randame pasakojimą apie Apsireiškimą, Elžbietos aplankymą ir Marijos giesmę „Magnificat“, Jėzaus suradimą šventykloje. Tuose pasakojimuose aprašoma, kaip Marija jautėsi šiose situacijose, todėl galima numanyti, Lukas tai turėjo girdėti iš pirmų lūpų.  Tai galėjo surašyti tik artimas žmogus, kuris bendravo su Marija“ - pasakojo arkivyskupas S. Tamkevičius

Šv. Mišios buvo užbaigtos gražia padėka medikams už jų pasišventusią tarnystę kenčiantiems bei visiems susirinkusiems už nuoširdžią maldą.

 

Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

Pasaulinė Spirometrijos diena paminėta ir Lietuvoje

2010 m. spalio mėn. pasaulyje pirmą kartą buvo paminėta Spirometrijos diena, kurią organizavo Europos respiratologų sajunga ir Europos plaučių fondas. Šią dieną visame pasaulyje nemokamai buvo atliekama spirometrija - plaučių funkcijos ištyrimas. Tai yra puiki galimybė didinti visuomenės informuotumą apie plaučių susirgimus ir jų profilaktiką, atkreipti dėmesį į dar nepakankamai diagnozuojamas obstrukcines plaučių ligas (lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, astmą), jas sukeliančius rizikos veiksnius, tokius  kaip rūkymas, alergija.

Pasaulinės Spirometrijos dienos paminėjimas buvo surengtas ir Lietuvoje. Iniciatyvos organizuoti šią dieną ėmėsi Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugija ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinika. Šia proga, Prekybos centre Hypermaxima, Kaune, buvo surengta akcija – nemokamai atliktas spirometrijos tyrimas. Visiems norintiems ir neabejingiems savo sveikatai, Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytojai atliko spirometriją- plaučių funkcijos ištyrimą. Šis tyrimas buvo atliktas 120 žmonių.

Eglė Žemaitienė

Kauno klinikų atstovė spaudai


 vir Į viršų

Civilinės saugos pratybose dalyvavo ir Kauno klinikų medikai

Spalio 14d. Kaune Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas surengė valstybinio lygio civilinės saugos pratybas „Civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai, šalinant teroro akto padarinius masinių kultūros, sporto ar religinių renginių metu“. Šių pratybų tikslas buvo pasirengti gyventojų apsaugos organizavimui, jei įvyktų teroro aktas Europos vyrų krepšinio čempionato, vyksiančio Lietuvoje 2011m., metu.

Pratybose dalyvavo 305 atstovai iš įvairių institucijų ir 200 statistų, kurie imitavo nukentėjusius. Į pratybas buvo įtraukti ir Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus medikai bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos studentai, Kauno sporto halėje atlikę statistų vaidmenį.

Pagal pratybų scenarijų, vykstant krepšinio varžyboms ir jas stebinti ne tik žiūrovams ir sirgaliams, bet ir Lietuvos Vyriausybės vadovui bei aukšto rango užsienio svečiai, tarptautinė teroristų grupuotė krepšinio aikštelėje paskleidžia pavojingas dujas – zariną.

Pagal pratybų scenarijų, aukšta pareigūnė tarnybiniu automobiliu buvo atvežta į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Nuo Kauno sporto halės pacientė atvežta per 3minutes. Gavę signalą, medikai jau laukė atvykstant ekipažo ir jį pasitiko. Medikų komandai vadovavo Skubios pagalbos skyriaus gydytoja Aida Mankutė. Pacientė buvo skubiai nugabenta į reanimacijos salę, pilnai ištirta, kvėpavimo funkcija stabilizuota, suleista priešnuodžio atropino. Stabilios būklės pacientė buvo iškelta stebėjimui į Intensyviosios terapijos skyrių. Šiek tiek vėliau į Kauno klinikas buvo atvežti dar penki apsinuodiję zarinu vyrai, jiems suteikta skubi pagalba, būklė stabilizuota.

Pasak medikų, zarinas yra bespalvės ir bekvapės nuodingos dujos, sukeliančios ir lokalų, ir sisteminį apsinuodijimą. Pagrindinis zarino poveikis-sekrecijos padidėjimas, kvėpavimo takų dirginimas ir plaučių edema.  Kadangi  ašarotos akys trukdo žmogui vaikščioti, o kosulys ir dusulys riboja judėjimą, paprastai žmogus negali pasitraukti iš ten, kur yra nuodingos dujos, todėl kyla pavojus žūti nuo uždusimo.  Zarino garai gali kauptis ir rūbuose- todėl tokį pacientą būtina nuvilkti, nes judinant pacientą ir nuodingosioms dujoms garuojant nuo drabužių, gali apsinuodyti ir teikiantis pagalbą medicinos personalas.

Pratybų tikslas buvo tobulinti ir koordinuoti civilinės saugos institucijų darbą, įvykus ekstremaliai situacijai, priimti reikiamus sprendimus. Pratybų vertinimo komisija Klinikų medikų darbo organizavimą ir pagalbos teikimą  įvertino gerai – paciento atvežimas į ligoninę yra patogus, skubios pagalbos teikimas koncentruojamas vienoje vietoje, medikai pasiruošę priimti pacientus.

Buvo rekomenduota tokias pratybas vykdyti dažniau, kad sklandžiau vyktų atskirų tarnybų- policijos, gaisrinės, miesto savivaldybės ir medikų bendradarbiavimas, kad įvykus nelaimei, gyventojų apsauga būtų sklandesnė.

 

Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

INFORMACINIS PRANEŠIMAS Apie savaitės “Europa prieš skausmą” renginius Lietuvoje

Dešimt metų Lietuvoje vyksta renginiai, skirti judėjimui “Europa prieš skausmą”. Tai Europos skausmo draugijų federacijos iniciatyva, skirta supažindinti plačiąją visuomenę, medikus, sveikatos politikus su didžiąja sveikatos priežiūros problema – lėtiniu skausmu. Ši iniciatyva buvo oficialiai įteisinta 2001 m. spalio 9 d. Briuselyje, kuomet Europos parlamente buvo paskelbta lėtinio skausmo, kaip savarankiškos ligos deklaracija. Deklaraciją šiandien yra pripažinusi Pasaulio sveikatos organizacija, parašus po jos tekstu yra padėję beveik visų Europos šalių vyriausybių sveikatos apsaugos ministrai. Tai atveria kelią į visavertį šios deklaracijos įgyvendinimą, kas, kaip tikimąsi, palengvins kančias ir pagerins sveikatą daugeliui senojo žemyno gyventojų.

            Lietuvoje vykstančių renginių pagrindinis organizatorius yra Lietuvos skausmo draugija. Ankstesniais metais jau ne kartą visuomenė buvo plačiai informuota apie griaunančią lėtinio skausmo jėgą, nepagydomai žalojančią žmogaus sveikatą bei nešančią didžiulius nuostolius visai visuomenei. Lietuvos žmonės ne kartą buvo supažindinti ir su tuo, kaip lėtinio skausmo problemos  sprendžiamos svetur bei teikti pasiūlymai, kokie galimi problemos sprendimo keliai Lietuvoje. Tai atnešė tam tikrų teigiamų rezultatų. Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimai atvėrė galimybes kurtis Lietuvoje skausmo klinikoms, buvo priimtas labai svarbus nutarimas, nusakantis pacientų patiriamą skausmą vertinti kaip būtinosios pagalbos teikiamą paslaugą. Tačiau neišspręstų klausimų dar daug. Vienas pagrindinių – įgyvendinti tai, kas pripažinta Europos lėtinio skausmo deklaracija, t. y. įteisinti skausmo ligą, kas atvertų lėtinio skausmo ligoniams galimybes gauti visavertį skausmo gydymą.

            Šiais metais spalio 18-24 d. vykstantys renginiai skirti temai „Skausmo įtaka visuomenei”. Savaitės pradžioje, spalio 18d. Bus minima ir Pasaulinė kovos su skausmu diena bei skelbiami metai, skirti ūminio skausmo problemos pažinimui.

            Skausmo įtaka ir jo pasekmės visuomenei sunkiai išmatuojamos, tačiau neabejotiniai mastai yra grandioziniai. Lietuvoje, atlikus nacionalinę apklausą nustatyta, kad lėtinis skausmas vargina 20,98% suaugusiųjų. Jis 3.9 karto dažnesnis tarp asmenų, kuriems virš 67 m. lyginant su 16-24 m. asmenimis, taip pat dažnesnis tarp vienišų ar išsiskyrusių, mažiau išsilavinusių, fizinį darbą dirbančių asmenų. Lėtinis skausmas griauna normalų socialinį, asmeninį gyvenimą, 25% atvejų trikdo šeimos santykius, 20% atvejų sukelia depresiją, 15% - skatina žudytis, padidina nedarbo riziką 7 kartus .  Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad dėl skausmo: a) 10 proc. pacientų prarado savo darbą; b) 13 proc. pacientų pakeitė pareigas; c) 14 proc. pacientų pakeitė darbą iš esmės.  Skausmas į skubios pagalbos ir priėmimo skyrius atveda virš 70% visų pacientų. Nepaisant didelių skausmo pažinimo pasiekimų pastaraisiais dešimtmečiais, neadekvati ūminio skausmo kontrolė yra veikiau taisyklė, nei išimtis.

„Europa prieš skausmą“ savaitės metu vyks daug renginių: apie tai plačiai informuos žiniasklaida, vyks Nacionalinė opioidinių analgetikų konferencija, kurios pagrindinis organizatorius – Lietuvos skausmo klinikų asociacija. Miestuose, kur veikia skausmo klinikos, pacientai ir medikai bus supažindinami su aktualiais skausmo klausimais. Šią savaitę ir ne tik ją, visi medikai yra kviečiami, kaip mokė Hipokratas, būti atidiems, vertinant pacientų skausmą bei atliekant kilnią pareigą – malšinti skausmą.

 

Arūnas Ščiupokas,
Lietuvos skausmo draugijos prezidentas
8698 82467
arunas.sciupokas@kmuk.lt


 vir Į viršų

Gydytoja neonatologė atidarė savo tapybos darbų parodą

Gydytoja neonatologė Rima Balnienė Neonatologijos klinikoje atidarė savo tapybos darbų parodą. Visi paveikslai buvo iškabinti Neonatologijos skyriaus koridoriuose. Klinikos vadovė dr. Eglė Markūnienė pasidžiaugė paroda, kurią primą kartą klinikoje surengė šios klinikos darbuotoja.

Atidarydama parodą gydytoja R. Balnienė džiaugėsi galimybe tapybą atrasti iš naujo ir parodyti paveikslus platesnei auditorijai.“Visą gyvenimą buvau susijusi su menu. Piešiau tik vaikystėje, vėliau teptukai gulėjo padėti ir į juos tik pasižiūrėdavau. Pasirinkau mediciną, o mano svajonę apie meną įkūnijo dukra.  Ji pasirinko muzikės kelią. Tapyti pradėjau prieš du metus ir galimybė vėl tą daryti atnešė daug džiaugsmo“ - pristatydama savo darbus kalbėjo gydytoja R. Balnienė.

Naujagimių gydytoja savo darbų ciklą pavadino „Kūrybinio džiaugsmo beieškant“. Tai - abstrakčios tapybos darbai. Abstraktus menas ypatingas tuo, kad jame nevaizduojami konkretūs objektai, o tiktai nuspėjami. Kiekvienas žiūrintysis mato savaip, o pavaizduoti objektai kas kartą gali atsiskleisti naujai, atrasti spalvų deriniai paskatina atidžiau ir kūrybiškiau įsižiūrėti į šalia esančius daiktus.  Kuriant abstraktų meną, pasitelkiamos atsitiktinės ir judesio technikos, padedančios išgauti piešinį. Tokias technikas gali išbandyti kiekvienas, net ir nebūdamas menininkas.

Autorė džiaugėsi atradusi tapybą iš naujo. „Niekada nevėlu nei mokytis piešti, nei groti fortepijonu, šokti ar dainuoti. Svarbu atrasti tai, kas teikia džiaugsmą. Tai tikrai keičia žmogų, taip pat ir aplinką, kurioje jis yra“ - kalbėjo autorė.

Į atidarymą susirinkę Neonatologijos klinikos svečiai buvo pakviesti apžiūrėti spalvingų darbų ir pavaišinti pieno kokteiliais. Kadangi abstraktaus meno paveikslai yra kuriami spontaniškai, „atpalaidavus‘ protą ir vedant jausmų, parodos svečiai buvo paprašyti paimti popieriaus lapeliuos ir apžiūrint darbus, surašyti viską, ką jaučia žiūrėdami į paveikslus.

Eglė Žemaitienė


 vir Į viršų

Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliais apdovanojo du Kauno klinikų

Minint Kūno kultūros ir sporto dieną už Lietuvos vardo garsinimą ir nuopelnus sportui, už parodytą valią ir ryžtą siekiant pergalės Europos čempionate, Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliais apdovanojo du Kauno klinikų gydytojus - ortopedą traumatologą doc. Rimtautą Gudą ir gydytoją reabilitologą dr. Vytenį Trumpicką - Lietuvos vyro krepšinio rinktinės gydytojus, padėjusius parengti 2010 m. pasaulio vyrų krepšinio čempionato bronzos medalio laimėtojus.

Nuotraukos Dzojos Gundos Barysaitės.


 vir Į viršų

Iš Pasaulio vyrų krepšinio čempionato grįžo ir Kauno klinikų medikai

Jau ketvirtus metus Kauno klinikų medikai prižiūri Lietuvos krepšinio rinktines ir kartu su sportininkais vyksta į varžybas. Į vyrų krepšinio čempionatą Turkijoje taip pat vyko bei su bronziniais apdovanojimais grįžo ir du klinikų medikai: ortopedas traumatologas doc. Rimtautas Gudas ir reabilitologas Vytenis Trumpickas bei masažuotojas Aleksas Peleckis. Gydytojas reabilitologas V. Trumpickas ir masažuotojas A. Peleckis sportininkus prižiūrėjo nuo pat treniruočių stovyklos pradžios.

Gydytojo uždavinys, vykstant su komanda į varžybas, iš tiesų yra labai nelengvas. Pasak pačių medikų, jie yra ir gydytojai, ir psichologai, o sporto medicina nuo kitų medicinos šakų skiriasi tuo, kad paciento gydymui paprastai turima labai nedaug laiko - svarbios rungtynės būna šiandien arba rytoj, o rezultatas turi būti geras, o sportininkas žaisti su pilna energija.

Vykdami į rungtynes klinikų medikai visuomet vežasi jiems reikalingą aparatūrą, o vienas viešbučio kambarys visuomet yra paskiriamas procedūroms. Į rungtynes Turkijoje Klinikų gydytojai vežėsi magneto terapijai reikalingą įrangą, ultragarso aparatą, kontrastines voneles, elektrostimuliatorius, bioptroną. „Gydytojas čempionato metu dirba nuo ryto iki vakaro be jokių pertraukų ar atsipalaidavimo – kiekvienam sportininkui individualiai reikia duoti  maisto papildus, vitaminus, vaistus ir kitas atstatomąsias priemones. Sportininkas kaip ir kiekvienas žmogus serga ir turi bėdų - tai peršalo, tai reikia antibiotikų. Kadangi krepšinis yra kontaktinis žaidimas – po kiekvieno žaidimo ir treniruočių jiems kas nors atsitinka – ar mėlynė, ar sumušimas, tada dedame ledo, taikome įvairias procedūras, kartais tenka griebtis net ir švirkšto bei adatos. Be ledo sportininkai negali - kasdieną sunaudodavome po 50 kg ledo. Prieš kiekvieną treniruotę ir varžybas sportininkų čiurnos yra teipuojamos - mobilizuojamos specialiais pleistrais, neleidžiančiais čiurnai judėti į šalis, tačiau apsaugančiais nuo raiščių plyšimų. Mikrotraumų nesureikšminome, tačiau šio čempionato metu buvo tokios didelės traumos, kokių per visus keturis darbo su krepšininkais metus nesame turėję. Parėję po treniruočių 19 val., dar iki nakties dirbdavome - sportininkai eina ilsėtis, atlikinėti jiems reikalingų procedūrų, o gydytojai ruošiasi rytojaus treniruotėms-ruošia maisto papildus, vitaminus“ - dar neišblėsusiais čempionato įspūdžiais dalijosi Vyrų krepšinio rinktinės gydytojas doc. R. Gudas.

Pasak medikų, gydytojai sportininkams taip pat derina maistą, kiekvienam individualiai parenka maisto papildus, kurie naudojami tam, kad nebūtų silpna ir netrauktų raumenų. Maisto papildai sportininkams naudojami labai įvairūs - kai vyksta fizinio parengimo treniruotės - naudojami vienokie papildai, kai treniruotės vyksta salėje - kitokie, varžybų metu, kai sportininkų krūvis tampa ypač intensyvus - vėl kitokie. Masažuotojo krūvis taip pat labai didelis- nuo pat ryto iki vakaro daromi masažai kiekvienam sportininkui.

Medikų teigimu, „medicininę“ sėkmę varžybose lemia visi komponentai ir visos detalės – fizinis pasirengimas, gydytojo darbas, psichologinė sportininkų motyvacija. Sporto medicina - tai ne vien gydymas. Tai ir traumatologija, psichologija, reabilitologija ir dietologija, ir farmakologija bei visos kitos medicinos specialybės plačiąja prasme.

„Norime padėkoti visiems, nes visų indėlis yra didelis. Turėdami tokią bazę (KMUK) –aparatūros, specialistų ir kvalifikacijos-esame laimingiausi pasaulyje gydytojai. Turėjome ir su kuo pasitarti, pasikonsultuoti, visi mielai padėjo“ - kalbėjo doc. R. Gudas.

Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Atstove.spaudai@kmuk.lt
Tel: 8 682 68423


 vir Į viršų

Kauno medicinos universiteto klinikos paminėjo savo veiklos 70-ies metų jubiliejų

Rugsėjo 1-ąją dieną Kauno medicinos universiteto klinikos (KMUK) minėjo savo veiklos 70-ies metų jubiliejų.

Šventiniame renginyje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, KMU rektorius, laikinai einantis Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto rektoriaus pareigas prof. Remigijus Žaliūnas, J.E. Kauno arkivyskupijos augziliaras vysk. Jonas Ivanauskas, Seimo nariai, buvę Sveikatos apsaugos ministrai, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto fakultetų dekanai ir institutų vadovai ir kiti garbingi svečiai.

 

Skambant Lietuvos karinių oro pajėgų orkestrui, šventė prasidėjo memorialinės lentos ant centrinio Klinikų pastato atidengimo ceremonija. Atminimo lentą, liudijančią, kad šiame pastate 1940 m. liepos mėn. pradėjo veikti Kauno Vytauto Didžiojo universiteto klinikos, atidengė Ministras Raimondas Šukys, laikinai einantis Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto rektoriaus pareigas prof. Remigijus Žaliūnas ir KMUK Generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius.

 

Vėliau svečiai buvo pakviesti į iškilmingą šiai progai skirtą konferenciją. Nutilus Kauno styginių kvarteto atliekamoms melodijoms, buvo apžvelgta Klinikų istorija, dabartinė situacija ir ateities planai. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius dr. Tauras Mekas perskaitė pranešimą "KMU klinikų atsiradimo istorija", akcentuodamas svarbiausias Klinikų statybų aplinkybes, statybų iniciatorius ir vykdytojus bei to meto istorinį kontekstą. KMUK Generalinis direktorius apžvelgė pagrindinius Klinikų darbo rodiklius, pasiekimus, vietą Lietuvoje bei Europoje. Prof. J. Pundzius dėkojo administracijai ir visiems čia dirbantiems medikams bei kitam personalui už atsidavusį darbą negailint jėgų.

 

Pranešimus sekė sveikinimo kalbos ir apdovanojimai. Už nuopelnus Lietuvos sveikatos sistemai padėkos raštus įteikė Sveikatos apsaugos ministras, Ministro pirmininko įgaliotas Vyriausybės kancleris, Kauno miesto meras. Už ilgametį darbą ir atsidavimą Klinikoms KMUK Generalinis direktorius apdovanojo ilgiausiai išdirbusius darbuotojus. šventinę konferenciją užbaigė KMUK moterų vokalinio ansamblio "Kolegės" koncertas.

 

Klinikos buvo sumanytos 1936 m., o 1937 m. liepos mėn. pašventinus kertinį akmenį pradėtos jų statybos. Klinikų statybos projektą laimėjo Prancūzijos architektai U. Cassan ir E. Ouchanoff. Statybos, kainavusios 13 mln. litų, buvo ypač modernios ir patogios, atitinkančios to meto reikalavimus. 1940 m. Klinikos pradėjo savo veiklą.

 

Šiuo metu Klinikose dirba 1200 gydytojų, 2300 slaugos personalo, daugiau nei 400 gydytojų rezidentų, funkcionuoja 2400 stacionaro lovų, o 2009 m. Čia apsilankė daugiau nei 1 mln. pacientų. Klinikų laimėjimai nebūtų pasiekti be mokslo, mokymo ir gydymo praktikos vienovės, istorinio paveldo bei pasišventusių darbuotojų.


 vir Į viršų


 vir Į viršų