Istorija

Pediatrijos raida Kauno universitetuose

Kauno Universiteto Vaikų ligų katedra įkurta 1924 m. Jos pagrindinė organizatorė buvo Vanda Tumėnienė - Mingailaitė, kuri 1923 m. vasarą buvo išrinkta prof. Buinevičiaus vadovaujamos vidaus ligų katedros vyresniąja asistente. Jos pastangomis 1924 m. gegužės 13 d. Kaune, Maironio gatvėje buvo atidaryta ir pirmoji Vaikų ligoninė, kuri tapo Vaikų ligų katedros klinikine baze.
Dr. Vanda Tumėnienė (1924 m. jai suteiktas docentės, o 1930 m. - profesorės vardas) tapo pirmąja šios ligoninės direktore ir Vaikų ligų katedros vedėja. Pradžioje klinika turėjo tik 3 etatus: klinikos vedėją - katedros profesorių ir du asistentus. Pirmoji Vaikų ligoninė galėjo sutalpinti tik 35-40 lovų. Po 6 metų Vaikų ligoninė perkelta į didesnes patalpas Putvinskio gatvėje ir lovų skaičius padidėjo iki 50 (30 lovų kūdikiams ir 20 didesniems vaikams). Pagerėjo ne tik diagnostikos ir gydymo galimybės bet ir Vytauto Didžiojo Universiteto (1933 m. Kauno universitetui suteiktos Vytauto Didžiojo Vardas) Vaikų ligų klinika padarė didelę pažangą mokslo srityje, studentų mokyme bei gydytojų specialistų paruošime. Dešimties metų laikotarpyje Vaikų ligų klinikoje stažavosi 44 gydytojai, iš jų 5 gydytojai klinikoje dirbo 2-3 metus. 1929 m. buvo organizuoti ir vaikų slaugytojų kursai. Profesorė V.Tumėnienė skaitė Vaikų ligų kursą IV kurso studentams medikams 7 ir 8 semestruose bei paskaitas gydytojų tobulinimo kursuose, spausdino mokslinius darbus kūdikių viduriavimų, rachito, maitinimo, vaikų pūlingų infekcijų bei kt. klausimais. 1937 m. kovo 23 d. prof. Tumėnienė įstaigė Lietuvos Vaikų gydytojų Draugiją. Draugijos posėdžiuose buvo skaitomi pranešimai ne tik aktualiais pediatrijos klausimais bet ir demonstruojami įdomūs klinikiniai atvejai (pvz. "vazogeninė purpura").
Kiekvienais metrais profesorė dalyvaudavo Europos pediatrų kongresuose, stažavosi geriausiose klinikose, todėl buvo gerai žinoma Europoje ir kaip gydytoja, pedagogė ir mokslininkė. Be to ji rūpinosi Vaikų ligų katedros kadrų ruošimu. Savo įpėdiniais ji laikė Dr. A.Birutienę ir Dr.Tercijoną, tačiau 1940 m. įvykiai "įnešė" savo korekcijas .
1933 m. prof. V.Tumėnienės iniciatyva buvo pradėta statyti sanatorija kaulų tuberkulioze sergantiems vaikams Panemunės miške. Apie šią savo iniciatyvą pati profesorė knygoje "Mano atsiminimai" (1957 m., M.Morkūno spaustuvė, 6051 S.Ashland Av, Chicago) rašė taip:" Kokia tai vidujinė jėga stūmė mane kurti ką nors naujo. Argi savo jaunystėje nepasižadėjau atiduoti visas jėgas, visą gyvenimą medicinai !?" 1934 m. sanatorija buvo atidaryta ir pavadinta "Prof. Tumėnienės Vaikų Sanatorija".
1940 m. pavasarį Vaikų ligų klinika persikėlė į naujas modernias patalpas Žaliakalnyje. Prof. V.Tumėnienė buvo labai aktyvi naujos Vaikų Klinikos statybos reikaluose. Ji iš užsienio atsivežė modernių vaikų ligoninių planų ir, paruošus tą medžiagą, referavo universiteto Klinikų statybos komisijai, reikalavo, kad jos sumanymai būtų įgyvendinti (kūdikių skyrius turėjo būti stiklinių boksų sistema). Vaikų ligų klinika gavo 100 lovų, iš jų 50 - kūdikiams. Be to, buvo suplanuota infekcinė Vaikų ligoninė, 50 lovų trijuose skyriuose (skarlatinos, difterijos ir mišrus).
1944 m. prof. V.Tumėnienė buvo priversta pasitraukti į Vakarus, iš kur jau į Lietuvą nebesugrįžo.
Vaikų ligų katedrai tada ima vadovauti asistentas P.Baublys (vėliau Vilniaus universiteto docentas, Vaikų ligų katedros vedėjas), tačiau greitai jis išvyksta į Vilnių.
Vaikų ligų katedros vadovavimas perduodamas dr. A.Matulevičiui (1953 m. jam suteikiamas docento vardas). Jis Vaikų ligų katedros vedėju buvo iki savo netikėtos mirties 1959 m. (1951 m. VDU Medicinos fakultetas reorganizuotas į Kauno Medicinos institutą). 1947-1957 m. doc A.Matulevičius vadovavo ir Lietuvos Pediatrų draugijai. Docentas daug nuveikė mažinant vaikų mirtingumą nuo infekcinių ligų. Tai buvo sunkūs pokario metai, daug vaikų sirgo infekcinėmis ligomis, rachitu. A.Matulevičiaus disertacija buvo irgi skirta difterijos papitimui Kauno mieste karo metais.
Jo vadovaujamoje katedroje ir klinikoje dirbo jaunos, bet turinčios tiek gydomojo, tiek pedagoginio darbo patirties gydytojos: H.Januškevičienė (1960 - 1968 m. vadovavo Pediatrų draugijai , ilgalaikė Vaikų ligų skyriaus vedėja, specializuotos vaikų ligų pagalbos pradininkė, pokarinės kartos gydytojų pediatrų mokytoja), E.Miknevičienė, o vėliau, grįžusi iš aspirantūros Maskvoje ir apgynusi disertaciją vaikų reumato klausimais, O.Skučaitė – Grinkevičienė.
1959 m. rudenį Vaikų ligų katedrai pradeda vadovauti doc. O.Grinkevičienė (1974 m. apgina habil. dr. disertaciją vaikų arterinės hipertenzijos klausimais ir jai 1976 m. suteikiamas profesorės vardas).
1959 m. rudenį Vaikų ligų katedrai pradeda vadovauti doc. O.Grinkevičienė (1974 m. apgina habil. dr. disertaciją vaikų arterinės hipertenzijos klausimais ir jai 1976 m. suteikiamas profesorės vardas).
1967 - 1977 m. ji vadovavo ir Lietuvos Pediatrų draugijai. Pradėjus jai vadovauti svarbia problema pediatrijos moksle ir praktikoje tampa kardiologija. Šia tematika apginama eilė disertacijų (asist. S.Ostrauskienė 1969, asist. N.Šimkienė 1971 m., asist. G.Visokinskienė 1973 m., gyd. D. Bakšienė 1973 m., gyd. J.Kunigelienė 1973 m., gyd. D.Stukaitė 1974 m.). 1956 m. Kaune buvo organizuoti pirmieji Lietuvos vaikų kardioreumatologų kursai. Prof. O.Grinkevičienės vadovavimo katedrai metu iškyla naujų problemų: pradedama gydytojų - ordinatorių specializacija siauresnėse pediatrijos srityse, vėliau įkuriami specializuoti skyriai (vaikų kardiologijos 1973 m., vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos 1977 m.). 1974 m. KMI Medicinos fakulteto VI kurso studentams įsteigta pediatrinė subordinatūra, kurios pirma laida išleidžiama 1975 m. Tuo metu padidėja ir katedros pedagoginis personalas. Greta patyrusių pedagogų doc. S.Orstrauskienės, asist. S.Danienės, asist. E.Sadauskaitės dirba ir jaunesnės kartos pedagogai N.Šimkienė, G.Visokinskienė, J.Bojarskas, D.Bakšienė, vėliau prisijungia gyd. G.Gerulienė. Vaikų ligų katedros dėstytojai greta bendros pediatrijos pradeda gilintis į siauresnias sritis: doc. S.Ostrauskienė - reumatologiją, asist. E.Sadauskaitė - pulmonologiją, G.Visokinskienė - arterinę hipertenziją, N.Šimkienė domis įgimtomis širdies ydomis, o vėliau vaikų infekcinėmis ligomis, J.Bojarskas - aterosklerozės ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų rizikos faktoriais. Šiais klausimais skaitomi pranešimai, spausdinami straipsniai, apginamos disertacijos, Pediatrų iniciatyva Kauno Klinikose įdiegiami nauji diagnostikos metodai: D.Bakšienė 1968 m. pradeda širdies mikrokateterizacijos metodu atlikinėti platinos - vandenilio mėginį, kas tais laikais (nesant echoskopijos) buvo perversmas įgimtų širdies ydų diagnostikoje. Tiriami ne tik vaikai bet ir suaugę pacientai. 1973 m. šiais klausimais ji apgina dr. disertaciją. 1981 m. po 1976-1977 m. stažuotės Budapešto Zemelveiso Medicinos Universitete, D.Bakšienė įdiegia ir vaikų širdies laidžiosios sistemos tyrimus. Kaune įkuriamas buvusios Sovietų Sąjungos širdies ritmo ir laidumo sutrikimų centras, vadovaujamas akad. J.Brėdikio. Vaikų padalinio koordinatore tampa D.Bakšienė. Kaune 1982 m. pirmą kartą Sovietų Sąjungoje operuojamas vaikas (5 m. mergaitė) dėl širdies ritmo sutrikimų. Visą šioje srityje sukauptą patirtį D.Bakšienė apibendrina habil dr. disertacijoje, kurią apgina 1987 m. 1988 m. jai suteikiamas docentės , o 1991 m. - profesorės vardas. Jos vadovaujamas vaikų širdies ritmo sutrikimų gydymo klausimais daktaro disertaciją 1991 m. apgina ir gyd, R.Kėvalas. "Vaikų širdies ritmo ir laidumo sutrikimų diagnostika ir gydymas" tampa viena iš Vaikų ligų katedroje vykdomų mokslinių temų. Antroji mokslinė tema, kurioje dalyvavo didžioji dalis katedros pedagoginio personalo buvo "Neinfekcinių lėtinių ligų rizikos faktoriai vaikų amžiuje", kuriai vadovavo pati profesorė O.Grinkevičienė ir doc. J.Bojarskas, Tai irgi buvo labai aktuali tam laikmečiui mokslinė tema, iš jos ištakų "išaugo" dabartinė BMTI "Socialinės pediatrijos laboratorija".
Prof. O.Grinkevičienė Vaikų ligų katedrai vadovavo iki 1991 m. 1991 m. Vaikų ligų katedra buvo reorganizuota į Vaikų ligų kliniką ir jai pradėjo vadovauti doc. J.Bojarskas.
KMU Vaikų ligų klinika įsikūrė 1991 m., apjungus Universiteto Vaikų ligų katedrą ir Universiteto klinikų Vaikų ligų skyrius. Tai buvo ne tik istorinės tiesos atstatymas (Kauno Aukštuosiuose kursuose, o vėliau – Vytauto Didžiojo Universitete nuo 1922 m. iki 1944 m. buvo Vaikų ligų klinika, kuriai vadovavo prof. V. Tumėnienė), bet ir siekimas racionaliai disponuoti pedagoginiu, moksliniu ir gydomuoju Universiteto ir Klinikų potencialu.
Atkurtoje Vaikų ligų klinikoje nedelsiant pradėta pedagoginio proceso optimizacijos programa. Buvo peržiūrėtos ir patobulintos Medicinos fakulteto studentų studijų programos, pradėtos podiplominės vaikų ligų studijos pediatrijos rezidentūroje ir pediatrijos subspecialybių (kardiologijos, pulmonologijos, gastroenterologijos, nefrologijos, vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos, hematologijos) rezidentūrose, pradėta gydytojų tobulinimosi programa, įteisinus gydytojų tobulinimosi kursus: “Vaikų kardiologijos pagrindai”, “Aktualūs vaikų pulmonologijos klausimai”, “Vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos klausimai”, “Vaikų gastroenterologijos klausimai”, “Vaikų nefrologijos klausimai” ir kt. Klinikos darbuotojai pruošė ir išleido mokymo knygas studentams ir rezidentams , skirtas įvairiems vaikų ligų klausimams. Pedagoginėje veikloje pradėjo aktyviai dalyvauti Klinikos gydytojai-praktikai.
Vaikų ligų klinikoje, dalyvaujant Klinikos dėstytojams, doktorantams ir gydytojams, vykdomi svarbūs moksliniai darbai: įsijungiama į tarptautines SPACE, ISAAC bei hospitalinių infekcijjų tyrimo programas, vykdomi moksliniai – tyriamieji darbai vaikų kardiologijos, gastroenterologijos, nefrologijos, onkologijos, vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos srityse. Vaikų ligų klinikos darbuotojai rengia mokslines-praktines gydytojų konferencijas, skirtas aktualiems vaikų ligų klausimams, ruošia ir skaito pranešimus ne tik Lietuvoje, bet ir terptautiniuose kongresuose ir simpoziumuose, paruoštos ir apgintos 6 daktaro disertacijos.
Dideli pokyčiai įvyko ir gydomajame darbe. Reorganizavus Kliniką, buvo atsisakyta vaikų guldymo į skyrius, priklausomai nuo jų amžiaus: įkurti 6 sektoriai – kardiologijos, reumatologijos, gastroenterologijos, pulmonologijos, nefrologijos ir urgentinės pediatrijos, kuriuose pagal profilius konsultuojami ir gydomi vaikai iki 18 m. amžiaus. Sektorių įkurimas padėjo funkciškai apjungti konsultacinę-poloiklinikinę pagalbą vaikams su stacionariniu gydymu, žymiai pagerėjo vaikų ištyrimas, nes atsirado galimybių Kliniką aprūpinti modernia diagnostine aparatūra, įsteigtas vaikų hemodializių centras. Gerinant pagalbos vaikams kokybę, vaikų konsultacinė poliklinika ir ligonių priėmimo skyrius buvo perkelti į Vaikų ligų korpusą, o sugrąžinus Klinikai patalpas Centriniame ligoninės korpuse į jas perkeltas vaikų ligų I skyrius (pulmonologijos ir nefrologijos sektoriai). Dirbant Lietuvos perinatologijos programos rėmuose ir pasinaudojus Šveicarijos pagalba, įkurtas šiuolaikiškas modernus Vaikų intensyvios terapijos skyrius, teikiantis skubią pagalbą Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kraštų vaikams. Šiuo metu KMU Vaikų ligų klinikoje yra 2 vaikų ligų skyriai (105 lovos), vaikų intensyvios terapijos skyrius (12 lovų), vaikų priėmimo skyrius su vaikų traumų centru, vaikų konsultacinė poliklinika. Vaikų ligų klinikoje gydomi ir konsultuojami. ligoniai iš visos Lietuvos, nors, aišku, didžioji jų dalis yra iš Kauno krašto